VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M. RUGPJŪTIS/RUGSĖJIS NR. 8/584

Vlado Kasperavičiaus nuotr. | Iš lėktuvo mėtomos gėlės Baltijos kelio dalyvaviams sukėlė nenusakomo susižavėjimo ir nuostabos jausmus

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 1

2 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

REDAKTORIAUS ŽODIS

Kiekvienam savo RugsÄ—ji, Tu toks panaĹĄus ÄŻ tÄ… ĹĄiltÄ… vasaros mÄ—nesÄŻ. Toks jausmas, kad ji vis dar plaukuose, nors jau apie pasikeitimus praneĹĄa trumpÄ—janÄ?ios dienos ir rytai, kuomet laikas ÄŻ kuprines dÄ—ti ryĹžtÄ…, kantrybÄ™. Nors tautinÄ™ bĹŤtinybÄ™ atspindi ir papildomi ĹĄeĹĄtadieniai, kuomet tÄ—vai skuba vesti vaikus ÄŻ LietuvÄ…, Vokietijoje.

Per vasarÄ… nutiko iĹĄties daug. MinÄ—jome du brandĹžius ir mums labai svarbius jubiliejus – Hamburgo lietuvÄ—s TeresÄ—s LipĹĄienÄ—s 90-metÄŻ ir dr. Vinco BartuseviÄ?iaus 80-metÄŻ. Vien tai byloja, kad metai – tik pÄ—dsakas smilkiniuose, fiziniame kĹŤne. Bet tikrai ne dvasiniame. Ĺ ie metai ÄŻrodo brandÄ…, sukauptÄ… patirtÄŻ. Ĺ ie metai – autoritetiniai, kuomet jau galima teigti, kad turim savo lietuviĹĄkumo, pilietinÄ—s elegancijos, diplomatijos mentorius. Sveikiname ir linkime stiprios sveikatos bei daug graĹžiĹł akimirkĹł.

RugpjĹŤtÄŻ treÄ?iÄ…jÄŻ savo vizitÄ… surengÄ— ir LR Prezidentas G. NausÄ—da. Buvo iĹĄties malonu skaityti kanclerÄ—s A. Merkel oficialiÄ… kalbÄ…, kurioje ji pabrÄ—Ĺžia tikinti tarpusavio ĹĄaliĹł – Vokietijos ir Lietuvos – bendradarbiavimu valstybinÄ—s reikĹĄmÄ—s klausimais ir tarpusavio supratimo bei palaikymo Europos SÄ…jungoje. Dar maloniau buvo girdÄ—ti JE kalbant vokiĹĄkai ir matyti ĹĄiltai bendraujant su Vokietijos lietuviais. Ĺ iame „InformacijĹłâ€œ numeryje pateiksime trumpÄ… vizito apraĹĄymÄ… ir ÄŻdomiÄ… paties JE straipsnio pradĹžiÄ…, publikuotÄ… dar 2013 m. Ĺžurnale „Valstybė“.

VasarÄ… ÄŻvyko ir pirmoji Pasaulio lietuviĹł stovykla, kurioje taip pat dalyvavo ir mĹŤsĹł mylimos VLB valdybos narÄ—s, dr. Sandros PetraĹĄkaitÄ—s-Pabst dukra Neringa, ilgai svarsÄ?iusi apie dalyvavimÄ….

NedrÄŻsusi kalbÄ—ti lietuviĹĄkai ji perlauŞė visus ledus ir jauÄ?iasi pakylÄ—ta. DÄ—l savÄ™s ir aplinkiniĹł, bendraminÄ?iĹł, o gal jau draugĹł? O kur dar atvertos galimybÄ—s savanorystei...

KvieÄ?iu kiekvienam atrasti savo. Savo temÄ…, mintÄŻ, idÄ—jÄ…, pavyzdÄŻ.

KvieÄ?iu skaityti interviu su VLB pirmininku Alfredu Hermanu, atvirai – apie iĹĄĹĄĹŤkius, apie bendruomenÄ—s gyvenimÄ… dabar ir netolimoje ateityje. Interviu su Augsburge tarnaujanÄ?iu kunigu prof. Romualdu LiachaviÄ?iumi. ÄŽdomios mintys ne tik apie tikÄ—jimÄ…. Ir jeigu rasis skeptikĹł, siĹŤlau ÄŻ daugelÄŻ dalykĹł paĹžiĹŤrÄ—ti ne kaip ÄŻ brukamÄ… produktÄ…, o kaip ÄŻ naujÄ…, ÄŻdomiÄ… paĹžintÄŻ. Ir jeigu kiekvienas ras bent trupinÄ—lÄŻ sau ar pamaitins juo kitÄ…, vadinasi, prasmÄ— Ĺžodyje tikrai yra. Kaip ir prasmÄ— leisti ĹĄÄŻ informacinÄŻ ĹžurnalÄ…, jungtis ir saugoti savo istorijÄ…, kuri ÄŻvyko ir dar ÄŻvyks.

Gero skaitymo, mielieji.

Evelina

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu:

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

-PSTDIFS 4US t D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

VIRĹ ELYJE: IĹĄ lÄ—ktuvo mÄ—tomos gÄ—lÄ—s Baltijos kelio dalyvaviams sukÄ—lÄ— nenusakomo susiĹžavÄ—jimo ir nuostabos jausmas Vlado KasperaviÄ?iaus nuotr.

PLM2018 logotipas priklauso Š Tapatybe LT Ltd

Projektas „Vokietijos lietuviĹł periodika: istorijos iĹĄsaugojimas“: 4-5, 6-8, 12-14, 17-18, 22-25

VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJĹŞTIS/ RUGSÄ–JIS 3

AKTUALIJOS

IŠŠŪKIAI, NAUJI TARYBOS RINKIMAI IR NETOLIMA REORGANIZACIJA Kalbino Evelina KILSYCH-ŠOCHIENĖ Viešojoje arba privačiose erdvėse ir Vokietijos lietuviams kyla daug klausimų, diskusijų apie juos jungiančią Vokietijos lietuvių bendruomenę – visų apylinkių ašį, centrą, skėtį. Apylinkėse, iniciatyvinėse grupėse aptariama bendruomenės ateitis, iššūkiai, kurie tikrai egzistuoja.

Kalbiname VLB pirmininką Alfredą Hermaną atvirai apie VLB kitimą, pokyčius, iššūkius ir netolimą ateitį.

Vokietijos lietuvių bendruomenė. Kokia ji atrodė Jums prieš trisdešimt metų ir kokia ji yra šiandien?

Prieš trisdešimt metų narių skaičius apylinkėse vis mažėjo.

Kai kurios apylinkės net išmirė. Miunchene buvo tik 30-50 narių – visi pagyvenusio amžiaus, o jaunesni nariai bandė viską išlaikyti. Miuncheno lietuvių bendruomenėje buvo toks Robertas Schneideris, kuris šį darbą atliko. Kitose apylinkėse buvo panaši situacija. Jei sienos nebūtų atidarytos, nežinau, ar būtų viskas išlikę. Šeštadieninės mokyklėlės viena po kitos užsidarė. Tėvai nebuvo itin susidomėję vaikus mokyti lietuvių

A. Hermanas drauge su A. Antanaičiu

4 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

kalbos. Kodėl? Kam ta lietuvių kalba reikalinga, juk viskas šioje šalyje vokiška.

Mokinių skaičius Vasario 16-osios gimnazijoje (toliau – V16) mažėjo. Turiu prisipažinti, jog mano sūnūs nekalba lietuviškai. Tuo tarpu dukra lanke šią gimnaziją, tad ji moka lietuviškai. Mano visi keturi anūkai taip pat nekalba lietuviškai.

Atsižvelgus Šiaurės Amerikos situaciją, galima pastebėti, kad trečios ir ketvirtos kartų kalbų generacijoje kalbama lietuviškai, atrodytų kad mes čia, Vokietijoje, ne visai supratome, kaip reikia tai daryti – išlaikyti kalbą ir puoselėti lietuvybę. Tačiau šį fenomeną turėtų nagrinėti mokslininkai. Aš tikrai mielai prisimenu, kaip anksčiau buvo organizuojamos lietuvių studijų savaitės, kurios vykdavo vis kitame Europos krašte. Į jas susirinkdavo įvairaus amžiaus lietuviai ir klausydavo tikrai aukšto lygio paskaitų, koncertus ir t.t. Šiandien Vokietijos lietuvių bendruomenės struktūra tokia pati kaip po Antrojo pasaulinio karo. Keletas kosmetinių pataisymų buvo padaryta statute, ne daugiau. Trūko noro kažką keisti. Atrodo, kad kai kuriems ši struktūra buvo naudinga.

Atrodytų, kad ankstesniais laikais nieko neturint lietuviams pavykdavo daugiau padaryti. Šiais laikais reikalavimai didesni, kadangi nuolat reikalaujama paramos, ne tik morališkos, bet ir finansinės, tačiau vien tik patarimų dažnai neužtenka.. Kodėl taip vėlai pradėjo iš naujo kurtis apylinkės? Tik dėl to, kad tėvai norėjo vaikus išmokyti kalbos ir kultūros. Pradėjo kurti mokyklėles, vaikų darželius ir kita. Kai

kuriuose miestuose VLB struktūra dar egzistavo, buvo žymiai lengviau viską įgyvendinti. Kiti miesteliai, tokie kaip Niurnbergas, patys viską suorganizavo.

Akivaizdžiai galima matyti, kad lietuviai sukūrė naujas šeimas, juos smarkiai įtakojo gyvenimoji vieta. VLB užduotis – padėti kiek įmanoma ateityje. VLB turi tapti skėtine organizacija (vok. Dachorganization), kuomet visos apylinkės yra savarankiškos bendruomenės ir prisiima už tai atsakomybę. Dabartinė Vokietijos lietuvių bendruomenės sistema yra tokia, kad už visas apylinkes atsako VLB Valdyba ir taryba, tačiau ši situacija turėtų pasikeisti ir apylinkės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės.

Kokius esminius pokyčius pastebėjote per savo buvimą bendruomenėje, vadovavimo metus?

Prieš įstojant į Vokietijos lietuvių bendruomenę, nauji nariai užduodavo apylinkėms klausimą: Ką aš gausiu už mano 24 eurus metinio mokesčio iš bendruomenės? Dabar šitas klausimas žymiai rečiau užduodamas – dalimis, atvirkščiai, su mielu noru įstoja ir rūpinasi, kad būtų įtraukti į sąrašą – naujai sukurta Diuseldorfo apylinkė yra pozityvus pavyzdys.

Deja, vis atsiranda nepatenkinti nariai.

Bet labai daug atvykusių lietuvių su geromis idėjomis bando prisidėti prie mūsų darbo Lietuvai. Mūsų ateities užduotis yra šitoms naujai susikūrusioms grupėms suteikti galimybę įstoti į mūsų bendruomenę. Tam reikės mūsų statutus pakeisti.

Ne paslaptis, kad VLB susidūrė ir su daug iššūkių, mikroaplinkos sukeltų problemų. Kokie jie?

Deja, vis atsiranda nepatenkinti nariai.

Galiu buitiškai pasakyti, kad tie, kurie ieško plauko sriuboje – jį visada atranda.

Man yra tikrai skaudu, kartais labai asmeniškai, dalinai provokuodami, jie nuolat priekaištauja. Su šiais žmonėmis, kurie viešai ir ne tik, deklaruoja ir kalba apie Vokietijos lietuvių bendruomenę kaip apie merdinčią, uždarą organizaciją, nėra gerai. Buvo kalbėta ne tik iš mano pusės, bet ir iš garbingų narių pusės, tačiau jie nenori to suprasti. Kai kurių žmonių rašyti straipsniai apie VLB padarė didelę žalą ne tik pačiai organizacijai, bet ir V16 gimnazijai. Po visą pasaulį išsiuntinėti laiškai smarkiai pakenkė mūsų reputacijai.

VLB valdyba, kuratorija ir aš, mes bandome viską paaiškinti apie esamą sitauciją, tačiau mes negalime viešinti visų detalių.

Prašau neužmirškite, kad VLB valdyba atsako už 13-ką čia veikiančių apylinkių, turi reikalus tvarkyti ir išsiaiškinti per paskutiniuosius metus įvykusius nesusipratimus su Kuratorija ir V16 gimnazija. Ačiū Dievui, dalinai tai pavyko ir šiuo metu mes labai intensyviai bendraujame. VLB valdyba, kaip Renhofo sodybos savininkė, turi patikrinti, ar nuomos sutartis buvo ar yra išlaikytos jos sąlygos ne tik gyventojų, bet ir Kuratorijos. Pilis po gaisro atstatymo nebuvo gerai prižiūrėta. Daug darbų neatlikta. Langai nuo 1984 metų nedažyti, elektros sistema neatitinka naujausių reikalavimų, nuo 2013 metų nebuvo atnaujinta ir šildymo sistema. Šiais metais įvyks VLB Tarybos rinkimai, aš laukiu ir prašau, kad naujai išrinkti tarybos nariai daugiau prisidėtų prie mūsų turto išlaikymo, mūsų reprezentacijos, visokių kitų darbelių. Anksčiau tarybos nariai perimdavo užduotis ir palengvindavo valdybos darbą. Mano nuomone, neužtenka, kad tarybos nariai vieną ar du sykius per metus susirenka ir sprendimus priima, nežinodami realios situacijos.

Deja, kai kurių išrinktų tarybos narių dar net nesu matęs. Siekiant tai pakeisti, man ir mūsų valdybai teks išties sunkiai dirbti.

Pastebimas bendruomenės narių susipriešinimas, netgi kartais juntama neapykanta bendruomenei. Kaip bandoma spręsti šią problemą? Ar VLB laikosi išvien?

Pastaruoju metu neretai tenka priimti sunkius sprendimus, kurie dėl įvairių priežasčių užtrunka. Man asmeniškai pritrūksta kantrybės, bet reikia laukti, kentėti ir tikėtis, jog viskas greitai išsispręs.

Kita problema yra tai, kad mes neturime teisės viešinti atliktų darbų dėl asmeninių žmogaus apsaugojimo priežasčių ir dėl juridinių priežasčių. Tad visi nekantrūs nariai turi laukti, kol įvyks teismai ir bus priimtas sprendimas. Ir net po visų šių sprendimų tikėtina, jog bus nurodymų tylėti. Taip gali būti ne vien todėl, jog VLB to nori, o dėl galiojančių įstatymų. Aš galiu visiems nekantriems nariams patvirtinti, kad mūsų valdyba tikrai nemiega, ji išties labai daug dirba. Finansų ekspertai ir juristai viską tikrina ir ruošiasi netrukus viską perduoti Prokuratūrai ir Finansų skyriams. Aš per pastarąjį laiką sulaukiau 2 900 užklausų elektroniniu paštu, iš kurių 1 550 atsakiau, neskaičiuojant visų feisbuko ir kitų spam laiškų, kuriuos ištryniau. Jei nariai ima klausinėti, ką mes darome? Kaip matote, atrodo, nieko.

Netolima VLB ateitis. Ar manote, kad pavyks ištaisyti kitų žmonių padarytas klaidas ir žengti dar stipresnės bendruomenės link?

Taip, aš tikiu, kad viskas išsispręs. Žinoma, bus ilgas ir sunkus teisinis kelias. Ko gero, kuriam laikui prarasime ir bendruomenę. Tikriausiai teismai mums pateiks tikslius nurodymus, kaip pertvarkyti organizaciją, sukurti naują veikimo sistemą, atitinkančią Vokietijos įstatymus. Visos šios ateities temos mūsų valdybos yra išnagrinėtos ir mes jau 2 metus sprendžiame šią užduotį. Naujai išrinktai tarybai reikės sukurti naują statutą ir teks aktyviai dalyvauti perorganizavimo procese.

Dėkojame už pokalbį.

Alkas.lt nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 5

DABAR IR PRIEŠ ŠEŠERIUS METUS: PREZIDENTO VIZITAS VOKIETIJOJE IR LIETUVIŲ TAUTOS SAVIVERTĖ Evelina KISLYCH- ŠOCHIENĖ Lietuvių draugas, išskirtinis žmogus ir kunigas, prof. dr.

Gerd Birk su „Informacijų“ redakcija pasidalino dar 2013 metais žurnale „Valstybė“ spausdintu, tuo metu dar vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos straipsniu apie lietuvių tautos savivertę. Prieš dvejus metus žinomas vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda tapo to paties žurnalo „Valstybė“ spalio mėnesio numerio viršelio veidu, o po dviejų metų – Lietuvos Respublikos Prezidentu. Rugpjūčio 14 d. drauge su p. Diana Nausėdiene jau vyko oficialiam vizitui į Vokietiją, kur susitiko su kanclere Angela Merkel, prezidentu Franku Valteriu Štainmajeriu ir su Vokietijos lietuvių bendruomene Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne.

JE G. Nausėda žurnalo „Valstybė“ 2017 m. spalio mėnesio numerio viršelio veidas

6 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

Dar kovo mėnesį žurnalo „Pasaulio lietuvis“ kalbintas kandidatas į Prezidentus kalbėjęs, kad daugelis jo klausę, kodėl nusprendęs palikti mėgstamą darbą, ramų gyvenimą ir be partijų paramos nusprendęs kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose? Atsakymas paprastas – tikėjimas Lietuva. Jis buvęs tokiame gyvenimo etape, kuomet supratęs turintis imti veikti iš esmės, neapsiribodamas vien ekspertinėmis įžvalgomis ir patarimais. O savo inauguracinėje kalboje JE G. Nausėda nedviprasmiškai pažymėjo lietuvių tautos vienybę ir vientisumą: „Lietuva yra gerokai didesnė, nei mes galvojame, nei esame nubrėžę jos geografines ribas. Lietuviai pasklidę po visą pasaulį, bet tai yra viena Lietuva“.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke dalindamasi su skaitytojais vizito Ambasadoje detalėmis, pabrėžė, kad šis, trečias Lietuvos Respublikos Prezidento G. Nausėdos užsienio vizitas į Vokietija buvo itin strateginis. Į susitikimą Berlyne susirinko apie 40 atstovų iš visos Vokietijos. Pasak D. Henke, susitikime JE Prezidentas pristatė šio vizito Vokietijoje esmines ir Lietuvai strategiškai svarbias politines temas, tiek saugumo, gynybos, tiek investicijų pritraukimo, Europos stiprinimo srityse. Išsamiai buvo diskutuojama lietuvių, gyvenančių užsienyje, aktualiais klausimais, pristatomas Vokietijos lietuvių bendruomenės išskirtinumas ir Vasario 16-osios gimnazija, kurioje JE Prezidentas prižadėjo būtinai apsilankyti, nes paskutinį kartą ten buvo tik 1991 m. Pirmininkė pasakoja, kad diskusijose buvo paliestas ir pilietybės išsaugojimo klausimas bei ką toliau numato dabartinė LR Prezidento komanda, įvardijo šio klausimo svarbą ir reikšmę bei galimybes šį klausimą spręsti kitame referendume. Taip pat teisinius svarstymus, kitomis galimybėmis ieškoti sprendimo būdų pasitelkiant kitų ES šalių Konstitucinės teisės patirtimi. Susirinkusieji taip pat domėjosi LR Prezidento programos „Gerovės Lietuva“ turiniu, ekologijos,

Vokietijos lietuviai drauge su LR Prezidentu

NATO plėtros ir finansinių įsipareigojimų, Lietuvos verslo rėmimo ir kitais klausimais. Diskusijas vedė LR ambasadorius Vokietijoje Darius Semaška, LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius puikiai papildydami gvildenamas temas savo ilgamete patirtimi. Užsienio lietuvių klausimais LR Prezidentui patarinės patyrusi diplomatė, buvusi LR ambasadorė Jungtinėje Karalystėje, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.

D. Henke pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos politikų tokie šilti ir dalykiški

JE Prezidento vizitas Lietuvos ambasadoje Berlyne

kaip šis susitikimai su užsienyje gyvenančiais lietuviais sveikintini ir be galo svarbūs. Tokiu būdu skatinamas pilietiškumas, bendruomeniškumas ir ryšio su Lietuvos institucijomis palaikymas. Tai būtų galima įvardinti motyvaciniu užtaisu visuomeniniais pagrindais dirbant lietuvybės išlaikymo ir Lietuvos vardo garsinimo veiklose.

Dalinamės su skaitytojais žurnale „Valstybė“ jau publikuotomis ir perspausdintomis, vis dar aktualiomis JE G. Nausėdos straipsnio „Ar lietuvių tautos savivertė nukeliaus į šiūkšlyną?“ ištraukomis. Nuo pat pirmosios pastraipos jis kalba apie lietuvybę pasaulyje, tautinį identitetą ir jo svarbą.

Prisipažinsiu, pradėjau rašyti straipsnį apie pasitikėjimo savimi ir optimizmo svarbą ekonomikoje, tačiau greitai suvokiau, kad šiandien svarbiausia ne tai. Daugiausia nerimo

JE G. Nausėda drauge su Vokietijos kanclere Angela Merkel VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 7

teikia pastaruoju metu viešojoje erdvėje padažnėję mėginimai įskiepyti mūsų tautai kaltės a priori jausmą arba išjudinti šimtmečiais besiformavusius savivertės pamatus. Tai prasideda nuo primityvaus miesčionio postringavimo „prie ruso buvo geriau“ ir baigiasi teorijomis apie kadaise civilizuoto pasaulio atrastą barbarų tautą, puldinėjusią riterius (ne užsienio turistus) iš miškų, vėliau atvestą į doros kelią, tačiau įžvelgiamoje ateityje vis tiek pasmerktą išnykti dėl techninių (suprask, demografinių) priežasčių. Kai kurie garbingais akademiniais titulais pasidabinę „mąstytojai“ prieina prie išvados, kad lietuvių tauta apskritai išniro iš nebūties...

XIX a. ir tik dėl religinio judėjimo. Ačiū Dievui, kad bent ne 1990-aisiais!

Tuo pat metu formuojasi ir stiprėja vadinamasis pasaulio piliečio sindromas, kai valstybės ir etninės sienos nebelaikomos reikšmingu asmeninės tapatybės bruožu, o kalba traktuojama tik kaip komunikavimo priemonė ir nieko daugiau. Tokiomis aplinkybėmis pirmenybė teikiama tai kalbai, kuri patogiausia, tai yra kuri leidžia bendrauti su daugiausia žmonių. Vienas kitas tuštybės kamuojamas pilietis užsienio kalbos mokėjimą paverčia dar ir pasipuikavimo prieš kitus priemone. Ar tokiu atveju verta stebėtis, kad jaunučiai dainininkai braukia Antano Baranausko ir Maironio kalbą iš savo repertuaro ir ryžtasi džiuginti savo klausytojus tik darkyta anglų kalba?

Tiesą sakant, niekada iki galo nesupratau posakio „Pirmiausia esu europietis, o tik tada - lietuvis“ prasmės. Atleiskite, mielieji skaitytojai, už buitinį vulgarumą, tačiau kai žmona ragina grįžtant iš darbo parvežti produktų, ji prašo nupirkti duonos, pyragaičių ir pomidorų padažo, o ne miltinių, konditerijos ir konservų gaminių. Pamėginkite prisistatyti kokioje nors Europos šalyje europiečiu ir automatiškai sulauksite antro klausimo: „Tai kas, tamsta, esi iš tikrųjų, iš kokios šalies

VLB GARBĖS PIRMININKUI DR. VINCUI BARTUSEVIČIUI – GRAŽUS JUBILIEJUS Redakcijos informacija, Irenos TIMPIENĖS publikacija Vokietijos lietuvių bendruomenės veidas, veikėjas, sociologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras, buvęs „Informacijų“ redaktorius Vincas Bartusevičius birželio 4 d. šventė 80 metų jubiliejų. Vokietijos lietuvių bendruomenė sveikina gerb. dr. V. Bartusevičių sulaukus gražaus ir prasmingo jubiliejaus ir linki kuo daugiau naujų atradimų, įprasmintų dienų, nuolat lydinčios sveikatos ir energijos.

Dalinamės Irenos Timpienės publikacija www.pasaulio lietuvis.lt V. Bartusevičius gimė 1939 m. Lietuvoje, Vilkaviškyje. Artėjant frontui, 1944 m.kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją.

Lankė pradines ir pagrindines lietuvių bei vokiečių mokyklas 8 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

kilęs?“ Net ir dabartinėje kosmopolitinėje realybėje tautinis identitetas tebėra esminis žmogaus požymis, išskiriantis jį iš kitų ir drauge apibūdinantis kaip asmenybę. Pažvelkime, kiek politikos, verslo ir kultūros garsenybių visame pasaulyje didžiuojasi turį lietuviškų šaknų, nors dažniausiai negali suregzti mūsų kalba nė sakinio. Nejaugi turime praretėti, kad būtume įrašyti į Raudonąją knygą, nes tik tada suvoksime esą įdomūs pasauliui tiek, kiek skiriamės nuo kitų tautų ir bendruomenių?

Kryptingos pastangos šalies viduje ir iš išorės ardyti mūsų tautos savivertę leidžia teigti, kad ji tebeegzistuoja, nors patyrėme ir politinės sistemos transformaciją, ir ekonominių krizių, ir valdžios neįgalumą. Taigi šio kertinio valstybės pamatų akmens negali išmušti konjunktūriniai vėjai ar žmonių nusivylimas savimi ir bendruomene. Kita vertus, išklibinti gali...

Daugiau skaitykite: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/ nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/gnauseda_2013_m_ar_lietuviu_tautos_saviverte_nukeliaus_i_siukslyna/ D. Henke, AFP„Scanpix“ nuotr.

Eckernfördėje, Flensburge ir Lübecke.

Nuo 1953 iki 1959 mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Hüttenfelde, išlaikė abitūros egzaminus. Studijavo Miuncheno ir Tiubingeno universitetuose sociologijos, visuotinės istorijos ir psichologijos mokslus.1966 m. apsigynė Magister Artium sociologo diplomą Tiubingeno universitete. Po diplomo apsigynimo iki 1974 m. dirbo Vokietijos lietuvių bendruomenės reikalų vedėju ir leidinio „Informacijos“ redaktoriumi, dėstė visuotinės ir Lietuvos istorijos bei visuomenės mokslus Vasario 16-osios gimnazijoje, buvo gimnazijos Kuratorijos reikalų vedėjas. Nuo 1974 m. dr. V. Bartusevičius pradėjo mokytojauti Wittlicho profesinėse mokyklose, dėstomi dalykai: visuomenės mokslas, istorija, ekonomika.

Nuo 1981-2003 m. dirbo RheinlandPfalz žemės aukštesnėje policijos mokykloje,dėstė Naujųjų laikų visuotinę istoriją, politiką, visuomenės mokslus, sociologiją, psichologiją. Dr. V. Bartusevičius buvo studijų tarėjas (Studienrat), vyr. studijų tarėjas (Oberstudienrat); 1980-1990 Wittlicho mokyklose visuomenės mokslų mokytojų konferencijos

Diuseldorfo lituanistinės mokyklos įkūrėjos ir LB pirmininkas Augustas Šernius Dr. V. Bartusevičius

pirmininkas; Rheinland-Pfalz žemės istorijos ir visuomenės mokslų mokytojų sąjungos narys-steigėjas ir jos valdybos narys.

Dr. V. Bartusevičiaus didelės iniciatyvos ir patriotinių idėjų dėka 1981 m. Hüttenfelde įkurtas Lietuvių Kultūros Institutas (toliau -LKI) su centrine lituanistine biblioteka ir lietuvių archyvu. Tai – kultūros centras, tapęs reikšminga įstaiga Vokietijos lietuvių bendruomenėje ir visoje šalyje, nes jos veikla yra išskirtinė, kūrybinga, inovatyvi, propaguojanti ir kviečianti išsaugoti ir gerbti Lietuvos kultūrą, istoriją, kalbą ir palaikanti tamprius bendradarbiavimo ryšius su Lietuva. Vienas LKI tikslų yra konferencijų su istorine-kultūrine-moksline programa rengimas, kurių metu siekiama suburti lietuvius išeivius, Lietuvoje gyvenančius lietuvius ir Lietuva besidominčius vokiškai kalbančius kitataučius bendram pokalbiui, nuomonių pasikeitimui, su Lietuva susijusių klausimų moksliniam nagrinėjimui, o taip pat skleisti esminę idėją, kad užsienyje gyvenantys ir Lietuvos mokslininkai turi dirbti kartu, stiprinant ir aiškinant Lietuvos kultūrinį-istorinį pagrindą. Jis yra metinių LKI mokslinių konferencijų (iki šiol 34) organizatorius ir moderatorius; LKI suvažiavimo darbų (iki šiol 25 leidiniai), LKI mažųjų raštų serijos (9 leidinėliai) leidėjas ir redaktorius. Dr.V.Bartusevičius nuo pat įsteigimo datos iki šiandien yra LKI instituto direktorius ir archyvo vedėjas.

1999 m. Vilniaus universitete dr. V. Bartusevičius apsigynė humanitarinių moks-

lų srities, istorijos krypties daktaratą tema „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944 -1951“.

Nuo pat studijų pradžios dr.V.Bartusevičius labai aktyviai įsijungė į Vokietijos lietuvių jaunimo veiklą. Buvo Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas ir jos leidinėlio „Ateitin“ redaktorius; Vokietijos lietuvių studentų sąjungos narys, VLB jaunimo sekcijos narys ir laikraštėlio „Jaunimo žodis“ redaktorius, IV pasaulio lietuvių jaunimo kongreso akademinės programos komisijos pirmininkas.

1968-2011 m. buvo Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos narys; buvo VLB valdybos narys ir vicepirmininkas, Fondo Vasario 16-osios gimnazijai remti valdybos vicepirmininku, VLB valdybos leidinio „Informacijos“ redaktoriumi.

Nuo 2010 m. dr. V. Bartusevičius yra Vokietijos lietuvių bendruomenės Garbės pirmininkas.

Nuo 1966 m. iki šiol dr.V.Bartusevičius skaitė ir skaito paskaitas Europos lietuviškųjų studijų savaitėse, LKI suvažiavimuose, jaunimo seminaruose, VLB darbuotojų suvažiavimuose bei centriniuose renginiuose ir kt. lietuvių bei vokiečių konferencijose, kongresuose.

Dr. V. Bartusevičius savo aktyvia veikla stengiasi įtraukti kuo daugiau išeivijos lietuvių dalyvauti Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, ragina išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę, palaikyti ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvauti užsienio lietuvių bendruomeninėje veikloje ir kartu dirbti, tiriant Lietuvos istoriją, propaguojant Lietuvos vardą pasaulyje.

Dr. V. Bartusevičius labai intensyviai reiškiasi spaudoje publikuodamas straipsnius apie Lietuvos išeivijos jaunimą, apie LKI uždavinius ir darbus, apie lietuvius pabėgelius Vokietijoje, apie Pasaulio lietuvių bendruomenės sudarymo problemas, apie Vokietijos lietuvių bendruomenę, išeivijos lietuvių redifiniciją ir kt. Su kitais autoriaiais išleido knygas: 2003 m. „Holocaust in Litauen. Krieg, Judenmorde und Kollaboration in Litauen 1941“, 2008 m. „Iš priklausomybės – į nepriklausomybę“, 2009 m. „Lietuvių pėdsakai Vokietijoje“ ir kt.

2012 m. dr. V. Bartusevičius išleido knygą „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945-1951 m. „Ši knyga- tai traktatas VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 9

tas apie Lietuvos egzodą, labai tragišką ir skausmingą Lietuvai laikotarpį, privertusį daugelį lietuvių palikti Tėvynę.

Dr.V.Bartusevičius rašo“…Todėl svarbu, kad ir Lietuvą turėjusių nesavanoriškai apleisti tautos dalių likimas ir palikimas nenugrimztų užmarštin, o išliktų tautos atmintyje” (p.11). Neįkainojamo dr.V.Bartusevičiaus kruopštaus ir atidaus darbo dėka ne savo valia Tėvynę apleistųjų likimas nenuėjo užmarštin.

Didelis dr. V. Bartusevičiaus nuopelnas-kultūrinių vertybių kūrimas, išsaugojimas ir paviešinimas bei aktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo įstaigomis. Būdamas LKI direktoriumi, dr. V. Bartusevičius ex. officio, talkininkaujant sūnui Tomui, iš Šveicarijos į LKI archyvą pargabeno dr. A. Geručio (1905-1985) išsaugotą Lietuvos visuomenės veikėjo J. Gabrio (1880-1951) archyvą, kitus spausdinius ir Lietuvai brangias relikvijas;tik atsivėrus galimybėms siųsti į Lietuvą Vakarų pasaulio šalyse publikuotą užsienio lietuvių spaudą, dr. V. Bartusevičius Lietuvos Nacionalinei M.Mažvydo, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslo akademijos ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bibliotekoms yra perdavęs išeivijoje leistas ir LKI saugotas mokslo knygas, brošiūras, žurnalus vokiečių ir lietuvių kalbomis. Lietuvos Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius R. Gudauskas ir šios bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja J. Budriūnienė rekomendacijoje dėl mokslo premijos paskyrimo dr. V. Bartusevičiui rašo” Dr. V.Bartusevičiaus mokslinė kompetencija ir ekspertinės konsultacijos buvo ir yra be galo naudingos Nacionalinei bibliotekai rengiant Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijos sąvadus. 2010-2012m. Lietuvos Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai vykdant ES finansuojamą skaitmeninimo projektą, V.Bartusevičius svariai prisidėjo užtikrinant skaitmeninto lietuvių išeivijos dokumentų turinio pateikimą į virtualios elektroninio paveldo sistemos portalą www.epaveldas.lt. Jo rūpesčio ir aktyvios pagalbos dėka į portalą buvo pateiktas išsamus XX a. antrosios pusės Vokietijoje publikuoto lietuvių bendruomenės dokumentinio paveldo skaitmenintas turinys.”

Dr. V. Bartusevičius yra vienas iš užsienyje gyvenančių lietuvių mokslininkų, padėjęs kurti Lietuvos įvaizdį moksliniu pagrindu, puoselėja lietuvybę, gerbia, saugo ir propaguoja Lietu-

vos kultūrą, papročius, tradicijas, kalbą bei istoriją ir deda daug pastangų šių vertybių perdavimui ateinančioms kartoms.

Savo ilgamete, nuoširdžia, prasminga veikla dr. V. Bartusevičius garsina Lietuvos vardą ir vienija toli nuo Tėvynės gyvenančius tautiečius. Jo darbai tapo lietuvių bendruomenės Vokietijoje gyvavimo istorijos dalimi. Mes didžiuojamės savo tarpe turėdami tokią garbią ir iškilią asmenybę.

Už visuomeninę-mokslinę veiklą dr. V. Bartusevičius apdovanotas: 1999 DidžiojoLietuvosKunigaikščioGedimino Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi 2005 Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės garbės aukso ženklu „Už nuopelnus Lietuvai“ 2005 Reino-Maino/Pietinio Hesseno regiono „Garbės žymuo“ už ypatingas pastangas ir nuopelnus Lietuvių Kultūros Institute Lampertheime ir tautų draugystės suvienytoje Europoje skatinimą 2014 LR URM „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą,puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius Dr. V. Bartusevičius yra sukūręs darnią lietuvišką šeimą - džiaugiasi keturiais anūkais; žmona Ona - aktyvi pagalbininkė, iniciatorė ir patarėja visuose jo darbuose; užaugino dukrą Ritą ir sūnų Tomą, kuris labai aktyviai reiškiasi visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame Vokietijos lietuvių gyvenime.

Dariaus Šulco, „AfP Asel“ nuotr.

Dr. V. Bartusevičius (viduryje) už išskirtinius pasiekimus pagerbtas Lietuvos kultūros ministerijos

10 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

PLB RUOŠIASI ATEIČIAI – KURIAMAS FONDAS Čekius adresuoti: Lithuanian World Community, Inc Eglė GARRICK

Čekius siųsti:

Liepos 1–4 dienomis Nidoje vykusio Pasaulio lietuvių Bendruomenės (PLB) suvažiavimo metu PLB valdyba nusprendė įkurti PLB Ateities Fondą po Lietuvių Fondo stogu. Šio fondo palūkanos bus naudojamos išeivijos lietuvių ateičiai.

Lithuanian World Community, Inc

Fondo tikslas panaudoti palūkanas užtikrinti Chartoje bei konstitucijoje numatytų tikslų ir uždavinių vykdymui siekiant išsaugoti lietuvybę. Vienas iš svarbiausių istorinių tikslų yra išlaikyti lietuvių kalbos mokymą pagal vieningą švietimo sistemą išeivijoje.

Fondui įsteigti reikia 10 000 JAV dolerių aukų, tad PLB ieško geraširdiškų pradinių mecenatų, kurie sutiktų paaukoti lietuviškajai veiklai po 1 000 JAV dolerių. Šie mecenatai bus vadinami „auksiniais mecenatais“, jų vardai ir pavardės bus publikuojami PLB almanachuose. Jūsų kapitalas liks lietuviškai veiklai, bus naudojamos tik palūkanos.

c/o Dr Edward Bubnys 289 Abbott Run Valley Road Cumberland RI 02864 USA Elektroninis pervedimas: PLB sąskaita Amerikoje Wire In – Instructions (Pervedimo instrukcija) Receiving Institution: Citizens Bank (Bankas gavėjas) 1 Citizens Drive, Riverdale, RI 02915, USA Routing No. ABA: 011500120 SWIFT: CTZIUS33 Receiving Institution: Taupa Lithuanian Federal Credit Union, 368 West Broadway, South Boston, MA 02127, USA (Priimančioji institucija/Gavėjas) Telephone number (Telefono numeris): 617 269 1450

Jau du žymūs išeivijos lietuviai yra prisidėję prie šios akcijos. Esame jiems labai dėkingi.

Account Number (Sąskaitos Nr.): 1107068980

Jeigu iki šių metų rugsėjo pabaigos atsirastų dar trys mecenatai, turima suma jau sudarytų 5 000 JAV dolerių.

Dar vienas asmuo yra pasiruošęs pridėti likusius 5 000 JAV dolerių. Tuo atveju Fondas bus įkurtas.

Special Instructions (Pervedimo paskirtis): Customer’s Name and Account Number (Gavėjo vardas, pavardė, sąskaitos nr.)

Kviečiame prisidėti prie akcijos iki lapkričio pabaigos ir tapti „auksiniais mecenatais“.

Aukoti galima elektroniniu būdu arba čekiais. Labai svarbu nurodyti savo vardą, pavardę.

For Final Benefit Of (Gavėjas): Taupa Lithuanian Federal Credit Union

Lithuanian World Community, ACCOUNT # (sąskaitos numeris): 101684 Informacija: Eglė Garrick PLB Finansų ir lėšų telkimo komisijos pirmininkė egarrick@iinet.net.au VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 11

MOKSLO METŲ PRADŽIA GIMNAZIJOJE: MODERNĖJANTYS VAIKAI IR UGDYMO PROCESAS Karolis GENUTIS

L. e. Gimnazijos direktorės pareigas I. Sattler

2019–2020 mokslo metai Vasario 16-osios gimnazijoje prasidėjo rugpjūčio 12 d. Renhofo pilies aikštėje mokinius, jų tėvelius, mokytojus ir svečius pasveikino laikinai einanti direktorės pareigas pavaduotoja Irena Sattler.

Skambant Lietuvos, Vokietijos ir Europos Sąjungos himnams, buvo iškilmingai pakeltos abiejų šalių valstybinės vėliavos.

Kalbiname Vasario 16-osios gimnazijos direktoriaus pavaduotoją, l. e. gimnazijos direktorės pareigas I. Sattler apie įspūdžius iš šiųmetės pirmosios mokslo metų dienos, apie šiandieninius vaikus, jų vertybes bei iššūkius.

Kaip pirmąją mokslo metų dieną pasitinkate moksleivius, juk mažieji mokinukai pereina iš žaidimų į mokslo pasaulį.

Mokslo metus pasitinkame nelabai pasikeitusiu mokinių skaičiumi – 217 mokiniai, nors praėjusiais mokslo metais išlydėjome didelę abiturientų laidą: 41 mokinį, iš jų 20 lietuvių.

Mūsų mažiausieji yra penktokai, jie jau seniai būna išaugę iš žaidimų pasaulio ir ateina pasiruošę rimtai kibti į mokslus.

Penktokams mokykla nėra visiškai nepažįstama, kadangi jau tapo tradicija per Joninių šventę pakviesti būsimus penktokus bei jų tėvelius į mokyklą, supažindinti su klasės vadove, mokytojais bei mokykla. Penktokų klasę ir šiais metais 12 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

sudarėme mažesnę nei yra galimybės. Šiuos metus pradeda tik 19 mokinių.

Taip visada turime galimybę vyresnėse klasėse lietuvių kilmės vaikams tapti V16 gimnazistais. Kaip taisyklė, lietuviai mokiniai atvyksta mokytis į 8, 9 ar 10 klases, kai vaikai jau vyresni ir savarankiškesni. O tai labai svarbu, ypač gyvenant bendrabutyje.

Mokytojų kolektyvas padidėjo net keturiais mokytojais: turime du naujus sporto, vieną naują chemijos mokytoją bei mūsų buvusią studentę-praktikantę Ignę Vrubliauskaitę, kuri lietuviams mokiniams dėsto vokiečių kalbą, vokiečiams – Lietuvos krašto pažinimą ir lietuvių kalbos pradmenis. Ignė puikiai sutaria su mokiniais, daug laiko praleidžia su bendrabutyje gyvenančiais vaikais. Mokyklose dirbti nėra lengva, mokiniai modernėja, todėl labai džiaugiuosi, kad atėjusi jauna pedagogė, kalbanti lietuviškai bei vokiškai, moka taip gražiai ir profesionaliai rasti ryšį su vaikais. Tai ypatingai svarbu vaikams, kurie gyvena ir mokosi pas mus, o jų tėveliai gyvena toli.

Labai norėčiau pasidžiaugti, kad, 67erius gyvenimo metus švenčianti Gimnazija, šiais metais pasitinka mokinius gražesnėje aplinkoje: 2018 m. Heseno žemės Bergštrasės apskritis įtraukė Vasario 16-osios gimnaziją į Heseno žemės Bergštrasės apskrities komunalinių investicijų programą (KIP) mokykloms, ir mums buvo paskirta finansinė parama.

Tačiau nemažą dalį projekto darbų turi finansuoti V16 gimnazija iš savo lėšų.

Pirminiame plane buvo, kad Gimnazijos indėlis į šį finansinį projektą turėjo būti 25%, bet dabar, prisidėjus nenumatytiems darbams, išlaidos bus kur kas didesnės. Jau liepos mėnesį buvo padarytas vienas iš svarbiausių renovacijos darbų mokykloje: klasėse buvo pakeista grindų danga, kai kuriose klasėse perdažytos sienos. Rugpjūčio mėn. buvo visiškai atnaujinta mokyklos šildymo sistema. Rugsėjo mėn. pabaigoje bus pradedama laiptų, turėklų bei kiemo prie mokyklos pagrindinių durų renovacija.

Kuo pasižymi šiandieniniai vaikai ir

ko dar trūksta mokykloje?

Kiekvieni mokslo metai visada yra kažkuo naujesni: įvairios naujovės, keičiasi mokiniai, jų poreikiai ir galimybės.

Gimnazijoje stengiamasi atsižvelgti į vaiko poreikius, lanksčiai modeliuoti ugdymo turinį: teikti individualią mokymosi pagalbą, užtikrinti saugią aplinką.

Vasario 16-osios gimnazija – unikali, dvikalbė mokykla, lietuvių kilmės mokinių gretas kasmet papildo ir vokiečiai, ir kitų tautybių mokiniai. Pagrindiniai tikslai nepasikeitė – siekiame sudaryti sąlygas savo mokiniams įgyti kuo geresnį išsilavinimą, pasirengti abitūros egzaminams, kurie atvertų jiems kelius į bet kurį Vokietijos ar kitos šalies universitetą, taip pat kartu puoselėti lietuvių kalbą ir tradicijas, garsinti Lietuvos vardą.

Gimnazijos mokiniai – tai šiuolaikinis jaunimas, labai dinamiškas, reiklus, motyvuotas, prisitaikantis prie visose srityse milžinišku tempu vykstančių pokyčių. Todėl mokytojams šiuolaikinėje visuomenėje tenka naujas didelis darbas: padėti jaunuoliui įgyti reikiamų įgūdžių ir supratimo kritiškai įvertinti informacinės sklaidos turinį bei suvokti galimus savo veiksmų padarinius. Internetas ir socialiniai tinklai tapo neatsiejama visuomenės, ypač jaunosios kartos, gyvenimo dalimi, todėl didelis dėmesys skiriamas informacinės sklaidos projektams ugdymo procese. Žinoma, labai norėtųsi plėsti lituanisti-

nės programos spektrą: turėti stipendijas gerai besimokantiems lietuvių kilmės vaikams; atnaujinti projektą Pietų Amerikos lietuviams, kurie atvykdavo pas mus mokytis lietuvių kalbos; toliau gerinti Gimnazijos materialinę bazę ir t.t. Čia galima ilgai vardinti.

Kaip skiriasi ankstesnių ir dabartinės kartos vaikų vertybės?

Istoriškai Vasario 16-osios gimnazija buvo ir lieka svarbi tiek Lietuvai, tiek Vakarų Europos lietuviams, nes ji atveria mokiniams unikalią galimybę gyvenant pačioje Europos širdyje išlaikyti ir puoselėti vieną autentiškiausių jos kalbų, svetur ugdyti tautinę savimonę. Todėl viena svarbiausių Gimnazijos ugdymo proceso turinio dalių yra lituanistinio ugdymo programa: lietuvių kalbos, religijos ir Lietuvos istorijos dėstymas lietuviškai. Mūsų abiturientai lietuviai gali laikyti Heseno žemėje pripažintą lietuvių kalbos abitūros egzaminą (raštu ir žodžiu).

Lietuvių kilmės vaikai, nemokantys lietuvių kalbos, mokosi kalbos, religijos ir tikybos pagal diferencijuotą programą bei lanko papildomas išlyginamąsias lietuvių kalbos pamokas.

Labai džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau tėvų, kurie leidžia savo vaikus mokytis Gimnazijoje, išmokti ar patobulinti lietuvių kalbą. Liūdna kartais išgirsti, kai tėvai abejingai sako, jog vaikui lietuvių kalba jau nebus reikalinga, – juk jis gyvens Vokietijoje. Liūdna, kai sutinki jaunus lietuvių kilmės jaunuolius, kurie nemoka lietuviškai, nesusikalba su savo seneliais.

Liūdna, nes gimtoji kalba ir gimtasis kraštas yra mūsų visų, mūsų vaikų ir anūkų šaknys. Sunku žmogui, kuris atitrūkstapamiršta-ar nenori to žinoti. Lietuvių kalba – tai mūsų protėvių saugota ir atnešta dovana mums, didžioji mūsų visų vertybė.

Mokykloje turime plačią neformaliojo lituanistinio ugdymo programą: katalikiškojo jaunimo, tautinių šokių grupę, vokalinį ansamblį, orkestrus. Prieš keletą metų lietuvių kilmės mokiniams buvo svarbu šokti tautinių šokių grupėje, rengtis

Mokslo metų pradžia Vasario 16-osios gimnazijoje VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 13

tautiniais drabužiais. Deja, paskutiniais metais ryškėja tendencija, kad, kaip ir visur, informacinės technologijos vis sparčiau veržiasi į mūsų visų kasdienybę, pamažu jos užvaldo pomėgius, laisvalaikį, bendravimą. Labai liūdna, bet vertybės, kurias mes stengiamės puoselėti, kartais išnyksta ateinančiame begaliniame kitos informacijos sraute.

blemas. Bendrą kalbą su vaiku galima rasti, jei vaikas mato ir jaučia, kad mokytojas suteikia jam galimybę dirbti kūrybiškai ir savarankiškai; kad mokytojas juo pasitiki ir jame ugdo pasitikėjimą savo jėgomis.

Ar galėtumėte teigti, kad šiandieną Vasario 16-osios gimnazijoje iššūkių sulaukiate daugiau?

Tikriausiai didžiausius iššūkius sukelia šiuo metu pasenę Gimnazijos ir bendrabučio pastatai, vamzdynai, langai. Gimnazijos gyvenime svarbią vietą užima bendrabutis. Bendrabutis yra antrieji mokinių namai ir čia jie turi jaustis gerai, aplinka turi atitikti besimokančiųjų poreikius, būti saugi bei sudaryti sąlygas ugdyti savarankiškumą, dorumą, pasitikėjimą savo jėgomis.

Daugelis mokinių remontuoja savo kambarį su tėvų pagalba, tačiau Gimnazijos administracija stengiasi pagal galimybes kasmet remontuoti patalpas, o šią vasarą bendrabutyje buvo suremontuoti 5 kambariai. Paskutiniais metais vyksta nesibaigiantys darbai bendrabučio vandentiekio sistemoje, nes visiškai nusidėvėjo vamzdynai ir juos reikia keisti. Tam, kad bendrabutis taptų patrauklesnis, jaukesnis ir pritrauktų mokinius, ateityje jame reikėtų planuoti kapitalinį remontą.

Kaip galite įvertinti – dabar šioje gimnazijoje mokytojui dirbti sudėtingiau ar lengviau

Ar šiandieninius vaikus kuo nors sudominti daug sudėtingiau nei prieš kelis dešimtmečius?

Senovės patarlė sako: „Leisk vaikams mokytis ne vien tik to, ko pats esi išmokęs, nes jie gimę kitais laikais“. Manau, šie žodžiai yra labai svarbūs šiuolaikinėje mokykloje dirbančiam mokytojui: gyvenimas keičiasi pašėlusiai greitai, todėl mokinius reikia ruošti ne tik gebėti prisitaikyti ir gyventi suaugusiųjų pasaulyje, bet ir būti atsakingais piliečiais, besirūpinančiais visapusiška savo ir pasaulio darna. Mokytojui tenka nuolat ieškoti protingos pusiausvyros tarp technologijų ir kitų edukacinių aplinkų panaudojimo, tarp virtualaus ir tiesioginio bendravimo, tarp individualaus mokymosi ir bendradarbiavimo, būti patarėju ir siekti kiekvieno mokinio individualaus augimo. Šiandieniniai – kompiuteriniai, telefoniniai – vaikai, aišku, vertina visai kitus dalykus nei vaikai prieš 20 metų. Ar su bet kokiu vaiku galima rasti bendrą kalbą?

Mes turime nepaprastai gerus, protingus ir darbščius vaikus. Į Gimnaziją ateina mažutis penktokėlis, o išeina savimi pasitikintis, žinantis ko nori, puikiai pasaulyje besijaučiantis jaunas žmogus. Manau, kad mūsų abiturientai – ne tik lietuviai, kurie suvokia save ne tik kaip Lietuvos ar Vokietijos, bet kaip ir viso Pasaulio visumą. Jie visur jaučiasi gerai. Jie – Pasaulio lietuviai.

Bendrabutyje ir mokykloje dirbančių kolegų patirtis, mokėjimas ugdyti asmenybę, mokėjimas sudominti, rasti bendrų interesų, gebėjimas būti draugu – tai ir sukelia motyvaciją, norą tobulėti, mokytis. Šiuolaikinis mokytojas turi mokėti vaiką vesti, padėti mokiniui pačiam atrasti reikalingas žinias.

Mokinys, ieškodamas informacijos ir atsakymų pats, ne tik išmoksta dėstomą dalyką, bet ir įgyja svarbiausias kompetencijas, kurių jam prireiks dirbant kolektyve, sprendžiant pro14 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

Mūsų Gimnazijos ypatinga tuo, kad klasėse kasmet būna naujų mokinių ir kiekvienoje klasėje yra įvairiakalbiai vaikai. Gimnazijoje mokosi lietuvių kilmės vaikai: vieni lietuvių kalbą moka gerai, kiti ją tik supranta, treti nemoka visiškai, tačiau išmokti nori. Dar kiti lietuvių kilmės vaikai visai nemoka vokiškai. Todėl mokytojas dirba klasėse atskiromis grupėmis, kurios turi skirtingo lygio užduotis, kontrolinius darbus ir vertinimus. Žinoma, dabar mokytojams dirbti yra lengviau: jie naudojasi naujausiais vadovėliais, turi multimediją, gali naudotis įvairiomis internetinėmis platformomis, turi galimybę dalyvauti įvairiuose projektuose, papildančių ugdymo procesą ir t.t.

Koks turėtų būti mokytojas, kad vaikai nenorėtų bėgti iš jo pamokų?

Taip, bėgimas iš pamokų yra sena mokyklinė tema. Bent jau vieną kartą pabėgę iš pamokų esame visi, ypač įdomu kai pabėga visa klasė. Mūsų Gimnazija yra ne išimtis. Tačiau galime pasidžiaugti tuo, kad mūsų Gimnazijoje toks reiškinys pasitaiko retai. Mokinys žino, kad jeigu jis kontrolinio darbo nerašė dėl rimtų, pateisinamų priežasčių, jam bus leista darbą perrašyti, tačiau jei išėjo tik šiaip sau – gaus neigiamą pažymį. Tai labai disciplinuoja. Jei mokinys nori/turi išeiti, jis praneša administracijai.

Abipusė pagarba ir pasitikėjimas, tolerancija, geranoriškumas, savitarpio supratimas pamokoje visada duoda teigiamų rezultatų. Mokykla yra ne tik pastatas. Mūsų Gimnazija – tai vaiko 9-erių metų gyvenimas, kur prabėga jo vaikystė, jaunystė, visi jo pirmieji teigiami ir neigiami išgyvenimai. Todėl visa Gimnazijos bendruomenė siekia, kad vaikas būtų saugus, gautų tokias nuostatas ir vertybes, kurios jam padėtų siekti užsibrėžtų tikslų.

Asmeninio archyvo nuotr.

TERESEI LIPŠIENEI – 90. SVEIKINAME!

T. Lipšienei - 90

Dalytė KAZLAUSKAITĖ Hamburgo lietuvių bendruomenės pradininkė, bendruomeniškumo mokytoja vadinama Teresė Lipšienė (mergautinė pavardė – Šiukšnytė) sulaukė gražaus 90 metų jubiliejaus. Septyniasdešimt ketveri jos gyvenimo metai praleisti Vokietijoje.

Ilgamečiai Hamburgo lietuviai Teresę vadina savąja mokytoja, būrusia, supažindinusia su bendruomene ir negrįžtamai įtraukusia į šią veiklą.

T. Lipšienė prieškario metais gimė Bubių dvare, tačiau karas pakeitė Šiukšnių gyvenimą iš pagrindų. Teresės šeima antrajam pasauliniam karui einant į

Teresė Lipšienė su Asta Baikauskaite

pabaigą, visų pirma peržengė Lenkijos ir tik vėliau Vokietijos slenksčius, kurie tapo jos lemtimi. T. Lipšienė savo gyvenimą sukūrė ir praleido Hamburge. Net aštuonerius metus T. Lipšienė buvo Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkę Dalią Henke Teresė į bendruomenės veiklą įtraukė jau 1994 m. D. Henke pasakoja, kad Teresė ne tik supažindino Bendruomenės tradicijomis ir esamais nariais bei lietuvių bendruomenės draugais, bet ir daug laiko skyrė perduodama bendruomeniškumo ir visuomeniškumo patirtį.

Jau anksčiau „Informacijose“ buvo publikuotas straipsnis apie tai, kad T. Lipšienė drauge su in memoriam klebonu dekanu Vaclovu Šarka, buvo pagrindiniai lietuvybės, tikėjimo Hamburge gyvenantiems lietuviams skleidėjai bei puoselėtojai. T. Lipšienė aktyviai veikė tuometiniame Moterų klube, nuo kurio ir prasidėjo lietuvių bendruomenės veikla. Ji mokė vaikus lietuvių kalbos, veikė tuometinėje lietuviškoje mokykloje, kur padėjo V. Šarkai. Aktyviai vykdė lietuvių katalikų sielovados veiklą, kuri šiandien įsišaknijo lietuvių gretose ir dovanoja vieną už kitą geresnius sielovadinius renginius čia gyvenantiems lietuviams.

Katalikišką veiklą vykdžiusios T. Lipšienės dėka lietuviai Hamburge dar ir iki šiol turi savo namus – lietuvių katalikų sielovada veikia moderniose, erdviose Hamburgo vyskupijos lietuvių tikintiesiems skirtose patalpose.

Vokietijos lietuvių bendruomenė drauge su Hamburgo apylinke ir katalikų sielovada dėkoja T. Lipšienei už ateities kartoms perduotą sukauptą ilgametę patirtį, už draugystę, ilgametį bendradarbiavimą ir mentorystę. Linki ilgiausių metų ir stiprios sveikatos.

Hamburgo lietuvių bendruomenės archyvo nuotr.

T. Lipšienė – Hamburgo lietuvių bendruomenės pradininkė VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 15

ŠVIETIMAS

SEMINARAS MOKYTOJAMS RENHOFO PILYJE – KVIEČIAME REGISTRUOTIS Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Lituanistinių mokyklų mokytojus kviečiame spalio 19 d.

9 val. į rengiamą seminarą „Efektyviausi lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo būdai“ Rennhofo pilyje. Šio seminaro metu pakviesime lituanistinėse mokyklose dirbančius mokytojus naujai pažvelgti į ugdymo procesą bei pasidalinti savo kūrybingumu ir išradingumu, savo patirtimi, įžvalgomis apie lietuviškos tapatybės mokymo metodus.

Seminaro viešnios Vilniaus lietuvių namų Užsienio lietuvių švietimo skyriaus vyresniosios metodininkės Vilma Vilkytė -Žemaitaitienė ir Janina Varnienė pristatys senus, bet iš naujo atrastus mokymo metodus, tinkančius visoms amžių grupėms ir visų dalykų pamokoms, leidžiančius medžiagą struktūruoti, kurti vaizdinius per asociacijas, lengvai priimamus mokinių, lengvai įsimenamus ir pritaikomus.

Vilma Vilkytė-Žemaitaitienė jau 20 metų dirba pedagoginį darbą įvairiose mokyklose, daug metų dirbo Vilniaus rajone, daugiakalbėje aplinkoje, dabar Vilniaus lietuvių namuose, kur mokosi mokiniai iš viso pasaulio ( šiuo metu 40 pasaulio valstybių). Man asmeniškai teko stebėti jos pamoką Viniaus lietuvių namuose, skirtą Salomėjos Neries kūriniui „Eglė žalčių karalienė“ ir stebėtis jos sugebėjimu sureikšminti lietuvių literatūros klasiką šiandienos mokiniui.

Prisaikdinta vertėja lietuvių|rusų| vokiečių klb.

Maybachstraße 1 48 145 Münster Mobil: +49179.5877720 Fax: +49251.395 56074 mail:ingrida.k@gmail.com

www.dolmetscher-venckus.de 16 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

Pranešėja pristatys savo pamokose naudojamą taip vadinamą „ darbo metodų banką“, kurio poreikį aiškina taip: „Šiuolaikinis mokinys gabus ir talentingas, jis labai pagavus informacinėms technologijoms, todėl mokant tokį vaiką reikia tai prisiminti, o pamokoje veiksmingai taikyti ne tik vadovėlinius, bet ir originalius, integralius metodus ir užduotis. Šiuolaikiniams mokiniams patinka netradicinis požiūris, todėl kalbėdami apie programines temas galime jas apžaisti.

Dabartinių mokinių apklausos bei moksliniai tyrimai rodo, kad mokiniams ypač nepatinka tradiciškai vedamos pamokos, nes toks dėstymas vienodas, nuobodus.

Iki šiol labai daug mokytojų iš esmės stengiasi mokiniams suteikti kuo daugiau informacijos. Dabartinės mokymo programos sudaro galimybę taikyti naujoviškus metodus, kurie skatina mokinių savarankiškumą, loginį mąstymą, aktyvų dalyvavimą ugdymo procese. Šiandienos mokyklai turi rūpėti ugdyti visapusišką žmogų, o ne vien perteikti jam žinias.

Ne visi metodai mokymo požiūriu yra vienodai vertingi. Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliau įvertinamos mokinių savybės (amžius, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir rezultatai) ir mokymo tikslai. Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus mokinius, kiti - kitus. Kiekvieną mokymo metodą pritaikyti praktikoje galima labai įvairiai, net ir tada, kai mokymo medžiagos turinys yra maždaug toks pats. Šiuolaikinei pamokai taikytini integralūs, daugiasluoksniai mokymo metodai.“ Į klausimą, kuo mokytojai Vimai VilkyteiŽemaitaitienei įdomus mokytojo darbas, apibūdina jo išskirtinumą tokiais žodžiais: mokytojo darbas nuolat augina, darbas, kuris neleidžia tapti inertišku, tu privalai nuolat mokytis, ieškoti, domėtis ir kurti.

O į klausimą „Ką norėtumėte palinkėti lituanistinių mokyklų mokytojams, pradedantiems naujus mokslo metus?“ atsako: „Mokytojams linkiu laisvės kurti, nebijoti naujovių, ieškoti idėjų, mėgautis kiekviena pamoka.“ Kviečiame registruotis iki spalio 1 d. adresu: sandra petraskaite-pabst@vlbe.org Seminaro dalyviams nakvynė ir maitinimas bus apmokėta iš ŠMSM projekto lėšų, kelionės išlaidos bus dalinai padengtos VLB.

AKISTATA SU BENDRAAMŽIAIS, PUOSELĖJANČIAIS LIETUVIŠKUMĄ KITOSE ŠALYSE Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

Į nuotykį liepos 27–rugpjūčio 3 dienomis leidosi ne tik pasaulio lietuvių vaikai, kuriems šis įvykis tapo ryžtingu žingsniu, bet ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, suorganizavusi pirmąją pasaulio lietuvių metams skirtą stovyklą užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams.

N. Pabst (kairėje) dauge su partizanu J. Jakavoniu

Pagrindinis stovyklos tikslas buvo suburti jaunuosius pasaulio lietuviukus Lietuvoje.

Vaikai praleido septynias, pilnas šurmulio, netikėtumų, naujų pažinčių dienas.

PLB Švietimo komisija fiksuoja, kad šiuo metu pasaulyje veikia net 230 lituanistinių mokyklų, o stovykloje svečiavosi net pusšimtis 11–18 metų amžiaus vaikų iš 12 šalių: JK, JAV, Argentinos, Airijos, Prancūzijos, Ispanijos, Norvegijos, Italijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kad kurie vaikai iš tolimosios Argentinos yra net ketvirtos kartos lietuviai ir Lietuvoje viešėjo pirmą kartą, visi jie jautė ryšį – juos vienijančias lietuvišas šaknis.

Iš anglų į lietuvių kalbą Vokietijos lietuvė, Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos narė dr. Sandra Pe-

traškaitė-Pabst džiaugėsi, kad šioje stovykloje dalyvavo ir jos dukra Neringa, kuri liko kupina pozityvumo ir į atgal Vokietiją atsivežė tik geriausius, nuostabiausius – nepakartojamus įspūdžius ir dėkojo organizatoriams už pedantiškai, tiksliai ir nuoširdžiai paruoštą programą vaikams. Neringa Pabst, septyniolikmetė, gimusi ir užaugusi Vokietijoje mišrioje šeimoje, mama lietuvė, tėtis vokietis. Šešerius metus lankiusi Štutgarto lituanistinę mokyklėlę „Traukinukas“, nuo pat mažens kiekvieną vasarą atvyksta į Lietuvą pas senelius. O šią vasarą ilgai svarsčiusi apsisprendė sudalyvauti PLB rengiamoje sto-

Stovykloje – pusšimtis pasaulio lietuvių vaikų

vykloje. Neringa neslepia baiminusi, ar pavyks surasti draugų tokioje stovyklos įvairovėje ir apskritai, ar vaikai, atstovaudami tokias skirtingas šalis ir kultūras, suras bendrus sąlyčio taškus. Šios abejonės išsisklaidė jau pirmos užduoties metu, kuomet kiekvienas kūrė savo marškinėlius, simbolizuojančius draugystę. Draugiškumas buvo svarbiausia patirtis tiek naktinio žygio metu, kuomet visi nuoširdžiai rūpinosi vienas kitu, kad kuris neatsiliktų, tiek ir mokantis bendro šokio neįprastų, iš pirmo žvilgsnio netgi ypač sudėtingų judesių.

Pradžioje Neringa stovyklos asmeniniuose pokalbiuose naudojo labiau anglų kalbą, bet pamažu augant pasitikėjimui – kad kitas stengsis tave suprasti, o ne kritikuoti ar taisyti, vienas kitą drąsindami kalbėti lietuviškai – palaipsniui perėjo į lietuvių kalbą. Jai buvo labai įdomu buvo girdėti įvairius akcentus ir tarmes! Stovyklos organizatorė A. Černiauskaitė labai džiaugėsi girdėdama, kad geriau, ar blogiau, tačiau didžioji dalis vaikų stovyklos metu kalbėjo lietuviškai. Ir pabrėžė, kad be kalbos lavinimo, buvo orientuotasi į vaikų VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 17

Vaikus siejo draugystė, bendros veiklos ir lietuvių kalba

meninę raišką, lietuvybės bei pilietiškumo puoselėjimą, lyderystės ir ambasadorystės ugdymą.

Prasminga esama ir būsima dovana Neringa turėjo unikalią progą pagilinti savo žinias apie lietuvybės mąstą ir išplitimą pasaulyje tiek geografiniu, tiek istoriniu aspektu ir tai vyko pačia įtaigiausia forma per susitikimą su iškiliais Lietuvos visuomenės kultūros ir meno atstovais, per akistatą su bendraamžiais, puoselėjančiais lietuviškumą kitose šalyse ir kultūrose. Neišdildomą įspūdį paliko susitikimas su partizanu, tai buvo kaip susidūrimas su gyva istorija, kviečiantis susimąstyti apie šiandienos Lietuvos laisvės kainą bei didžiuotis savo egzotiška, ypatinga Lietuvos istorija ir lietuviška kilme.

Septyniolikmetė Neringa džiaugėsi, kad jai dviejų kalbų, dviejų kultūrų pažinimas leidžia vienodai tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje jaustis namuose ir atidaro duris į šių šalių kas-

Pirmoji užduotis – draugystės marškinėliai

18 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

dienybę. Kadangi Neringa svajoja studijuoti mediciną, tai savo iniciatyva stovyklos dvasios vedina pasisiūlė savanoriškai 3 dienų praktikai Marijampolės Švč.

Marijos Globos namuose, kurios metu ji visa širdimi atsidavė senų žmonių slaugai, o ypatingai jų prakalbinimui natūraliu domėjimusi jų neįkainojamomis patirtimis.

Tad ši stovykla Neringai buvo prasminga dovana, už kurią ji dėkinga visiems organizatoriams. Su malonumu vyktų į tokią stovyklą ir kitais metais, stovyklautojai vieni kitiems netgi pažadėjo susitikti, tik mano, kad reikia kad kuo daugiau vaikų turėtų galimybę ten pabuvoti.

Akcentai – Lietuvoje ir bendrume Dailininkai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai vedė kūrybines dirbtuves dėlioję akcentus draugystėje bei bendrume. Žurnalistas, televizijos laidų prodiuseris ir režisierius Saulius Bartkus padėjo pasiruošti pagrindiniam stovyklos darbui – filmuko apie Lietuvą kūrimui.

Organizatorių teigimu, vaikai, drauge su vadovais, susiskirstę į 6 grupes, dalinosi idėjomis, kaip pamatyti Lietuvą kitaip, idant ji taptų dar artimesnė ir galėtume dar geriau ją pažinti.

Vaikai keliavo po piliakalnius, Nemuno vingiais, lankėsi Trakuose. Ant Margirio piliakalnio sudainavo Ūdrio ariją, klausėsi legendų. Vakarus leido prie laužo diskutuodami apie mūsų svarbą Lietuvai bei bendravo su atvykusiais svečiais.

Grupė stovyklautojų turėjo galimybę pakalbėti radijo stotyje (FM99) tiesioginės transliacijos metu. Vaikams tai buvo puiki akimirka pasidalinti savo stovyklos įspūdžiais. Taip pat pavyko prisiliesti prie istorijos ir aplankyti Lietuvoje vienintelį išlikusį partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą. Organizatoriai pasakoja, kad partizanas vaikams papasakojo savo gyvenimo istoriją, prisiminė Lietuvos partizanų kovas, aprodė atstatytą buvusią Lietuvos partizanų vadavietę ir jo gyvenamajame name įrengtą ekspoziciją. Žurnalistas Vytautas Toleikis papasakojo vaikams apie įdomius lietuvių kilmės žmones užsienyje ir paskatino kiekvieną būti drąsiu Lietuvos ambasadoriumi savo šalyse.

Stovyklos idėją parėmė ir stovyklą dalinai finansavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė.

Arvydo Račiūno nuotr.

-

KULTURA IR MENAS

ATIDARYTA ŽYMAUS FOTOGRAFO FOTOGRAFIJŲ PARODA Redakcijos informacija Rugsėjo 6 dieną Manheimo „Zeughaus“ muziejuje atidaryta pirmoji Vokietijoje išsami lietuvių fotografo Antano Sutkaus fotografijų retrospektyva „KOSMOS“.

Parodoje eksponuojama daugiau nei 200 darbų, daugelis iš jų rodomi pirmąjį kartą. Paroda veiks iki 2020 sausio 26 d.

Parodą kuravo Tomas Širmbekas (Thomas Schirmboeck) kartu su Gintaru Česoniu ir Žanu Marku Lakabe (Jean Marc Lacabe). Atidaryme dalyvavo Antanas Sutkus su žmona, LR Ambasadorius Vokietijoje D. Semaška, Vokietijos lietuviai. Parodos veikimo metu muziejuje vyks kiti renginiai: lapkričio 26 dieną Klaudija Heinerman (Claudia Heinermann) pristatys nuotraukų projektą „Siberian Exiles“, kuriame pasakoja apie

Atidaryta fotografo A. Sutkaus paroda

Baltjos šalių tremtinių gyvenimo istorijas. 2020 sausio 14 dieną vienas iš A. sutkaus parodos kuratorių G. Česonis skaitys paskaitą apie lietuviškosios fotografijos fenomeną.

Alkas.lt rašo, kad pasak Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininko, fotogafo ir parodos kuratoriaus Gintaro Česonio, „tai – neabejotinai didžiausia Antano Sutkaus muziejinė paroda už Lietuvos ribų, sulaukusi išskirtinio publikos ir žiniasklaidos dėmesio. Pasaulis iš naujo atranda vieną svarbiausių laikmečio fotografų. Antanas Sutkus provokuoja meno istorikus perrašyti Fotografijos istoriją, dar kartą atkreipia dėmesį į regiono, ypatingai į Lietuvos fotografijos fenomeną“.

Apie fotografą A. Sutkų (dailė.lt Parengta pagal: Retrospektyva-Retrospective /Antanas Sutkus ; [sudarytoja ir tekstų autorė Margarita Matulytė ; redaktorė ir vertėja į anglų kalbą Jūratė Juškienė]. Vilnius : Sapnų sala, 2009 m.; Kasdienybės archyvai, 1959-1993 - Daily life archives, 1959-1993nepublikuotos fotografijos: [fotoalbumas]/ Antanas Sutkus; [sudarytojai: Antanas Sutkus, Jonas Valatkevičius ; vertėja Jūratė Juškienė ; tekstai Antano Sutkaus, Arvydo Šliogerio, Jono Valatkevičiaus].)

Fotografas gimė 1939 m. Kluoniškiuose, Kauno apskrityje.

1958-1964 m. Sutkus studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, nuo tada gyvena Vilniuje. Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimo iniciatorius, Fotomenininkų sąjungos pirmininkas nuo 1996 m. Nuo 1976 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) narys (AFIAP), o nuo 1994 m. – nusipelnęs Lietuvos fotografas (EFIAP). Fotografas yra pelnęs per 80 apdovanojimų bei medalių, tarp jų: 1980 m. – Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo apdovanojimas; 1983 m. – Lietuvos valstybinės premijos laureatas; 1997 m. – apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu;

Fotografas A. Sutkus VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 19

1998 m. – Lietuvos respublikos Vyriausybės meno premijos laureatas. Surengė per 120 personalinių parodų, tarp jų ir Europos Tarybos būstinėje Strasbūre, UNESCO būstinėje Paryžiuje, Fotografijos muziejuose Stokholme, Helsinkyje, Rygoje, Nikon galerijoje Tokijuje, Nacionalinėje bibliotekoje Niujorke ir daugelyje kitų. Dalyvavęs įvairiose grupinėse parodose tarptautiniu mastu, Sutkus savo darbus pristatė tiek Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Rusijoje. Šiuo metu autorius gyvena ir kuria Vilniuje, Lietuvoje.

Antanas Suktus yra vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų, pradėjęs kurti ir išgarsėjęs sovietmečiu. Sutkaus kūryba primena „gatvės fotografijos“ žanrą – fotografijos spontaniškos, kasdieniškos ir buitiškos, tačiau autoriaus sugebėjimas parodyti laikotarpio gyvenimo ir žmonių realijas, ryšius, bei įvairovę išskirtine elegantiška kompozicija ir subjektų bei šviesos žaisme išskiria Sutkų kaip sovietinio laikotarpio kasdienybės liudininką ir amžintoją. Šis fotografijos stilius atspindi Henri Cartier-Bressono, Robero Duano, Elliott Erwitt ir kitų tarptautinių „lemiamo momento“ ar humanistinės, fotožurnalistinės fotografijos atstovų darbus. Žaismingai komponuodamas ir pagaudamas paradoksalius žmogiškuosius ryšius, Sutkus taip pat tyliai konfrontuoja žiūrovus savo subjektų iškalbingumu – tai matyti, pavyzdžiui, vienoje garsiausių autoriaus fotografijų „Pionierius“ (Ignalina, 1964 m.), kuri vaizduoja berniuką su pionierių kaklaryše savo draugų apsuptyje, iškalbingu žvilgsniu žiūrintį tiesiai į objektyvą. Pastaroji taip pat yra ryškus kontrastas su Sutkaus darbu „Aklųjų mokykla. Aklas pionierius“ (Kaunas, 1962 m.), vaizduojančią panašios kompozicijos ir amžiaus aklą pionierių, kurio stiklinis žvilgsnis nukreiptas į tolį. Šalia daugelio kasdienybės fotografijų serijų Sutkus yra įamžinęs daugelį laikotarpio asmenybių, tarp jų prezidentą Valdą Adamkų Čikagoje (1995 m.), poetą Česlovą Milošą (1993

LR ambasadorius Vokietijoje D. Semaška atidarymo renginyje

20 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

Aklas pionierius. A. Sutkaus fotografija (1962)

m.), Tomą Venclovą su žmona (1992 m.), o žymiausia fotografo portretų serija įamžino filosofų ir rašytojų Žano Polio Sartro bei Simonos de Bovuar vizitą Nidoje.

Laviruodamas tarp fotožurnalistikos ir estetikos, privačių ir viešųjų erdvių, kasdienybės ir progų bei subjektų, Antanas Sutkus sukūrė psichologines humanistines įžvalgas į jo laikmečio lietuvių gyvenimą.

Gintaro Česonio nuotr.

Šv. Onos bažnyčia. A. Sutkaus fotograf ija (1961)

Kinothek Stuttgart Asangstr. 15, 70329 Stuttgart

Data: 2019.10.11 Laikas: 17:30 val.

VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 21

PORTRETAI

Kalbiname kunigą R. Liachavičių apie kunigystę, iššūkius ir kaip kunigą priima ir turėtų priimti bendruomenės.

nužudytas. Jis priėmė tai ir nugalėjo. Tai tikras vyras! Jis – aukščiausias Kunigas.

Jame matau gyvenimo prasmę.

Nenoriu būti kaip visi, nenoriu būti pilkos masės pilka ląstelė ir nenoriu masinėje psichozėje šaukti: „Ant kryžiaus Jį,“ – mat Jėzus ne toks, ne pilkas kaip visi. Žiūrėkit, jį nukryžiavo tuometiniai politikai, kurie puikiai išmanė žmonių valdymo meną. Jėzus, savo ruožtu, nevaldė minios, nedarė jokios rinkiminės kampanijos, „piaras“ buvo jam svetimas, bet dalino nuoširdumą ir meilę.

Tai buvo jo pergalė prieš pasaulį. Tie, kas patikėjo nuoširdumu – tapo Dievo vaikais. Kas ne, liko pilkoje masėje, kaltindami jį savo nuodėmėmis. Žmogus gi mato ir vertina per savo sugedimą.

Man patiko Kristaus tvirtumas nuoširdume. Tebūnie tai laikoma Jo silpnumu, bet man tai Dievo Jėga, nugalinti pasaulio „teatrališkumą“ ir puikybę.

Kuo jus sužavėjo kunigystė?

Ar ilgas jūsų kelias link jos – kunigystės?

Mane labiau sužavėjo Kristus. Jį nukryžiavo už tai, kad jis neturėjo nuodėmės! Jis ne toks kaip mes, todėl nuteistas ir

Įkvėptas pranciškono brolio Astijaus žengiau Kristaus link. Šešeri metai studijų Kauno seminarijoje, vieneri metai lyginamosios evangeliškosios teologijos kursas Klaipėdoje pas teologijos daktarą, kunigą Čarlzą Evansoną (Charles Evanson, 1936–2018). Evangelizacinė mokykla Slovakijoje, didelė patirtis misijos ir evangelizaciniame darbe Lenkijoje, Kazachstane, Slovakijoje, Amerikoje. Visa tai buvo tik kunigystės kelio pradžia. Vėliau vidinio išgydimo tarnystė, psichologijos magistras. Kelias link kunigystės nesibaigė. Kelias niekada nesibaigia. Baigiasi gyvenimas, bet ne kelias. Tad ir kunigystė amžina, kaip ir amžinas Dievas, jos davėjas. Aš vis dar mokausi būti kunigu. Vis dar kelyje.

KO REIKIA, KAD TAPTUM GERU KUNIGU? Karolis GENUTIS Nežinau! Tapti kunigu – tai dovana, tai pašaukimas!, - taip į šį klausimą lengvai šypsodamasis atsako Lietuvos evangelikų liuteronų dvasininkas, kun. Romualdas Liachavičius, šiuo metu besidarbuojantis Bažnyčios misijoje Vokietijoje, Augsburgo mieste.

Kokia kunigo misija?

Kunigas Romualdas Liachavičius

22 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

Sausai teologiškai: skelbti žodį ir teikti sakramentus. Atsakiau? Pasakysiu apie tai kitais žodžiais. Kunigo misija, visų pirma, yra priimti ir vykdyti Dievo duotą užduotį taip, kaip tai darytų Kristus. Ne tas Kristus, kuris saldžiu žvilgsniu ir rožinėmis spalvomis „išpaišytas“, bet tas, kuris alkstančius pamaitino, ligonius pagydė, spaudžiamas skelbė Dangaus Karalystę, nuolat sakė tiesą, kantriai mokė, griežtai barė ir šventvagystės atveju net šventyklos stalus išvartė. Jis išduotas nepalūžo ir su meile, ant kryžiaus kybodamas, visiems dovanojo atpirkimą.

Visi yra laukiami Dievo namuose

Kiekvienas pranašas, dvasininkas, kunigas turi savo užduotį. Tebūnie tai vienas žodis, kuris suminkštins užkietėjusią širdį, gal paskutinė malda, sutaikiusi sielą su Dievu. Tebūnie vienas palaiminimas nuolankiai tikinčiam. Tebūnie duonos laužymas, kuriame tikintieji pamato Kristaus paskutinę vakarienę ir priima Jo Kūną ir Kraują. Tebūnie tai gyvenimą keičiančios Malonės skelbimas. Svarbiausia misija – atnešti Kristų žmonėms.

Kiek uždaras kunigo gyvenimas?

Taip, sutinku, Romos katalikų kunigai gyvena uždarą gyvenimą. Tai svarbu jų gyvenimo būdui, ir dvasingumui. Tuo tarpu evangeliškų bažnyčių kunigai gyvena labai viešą ir atvirą gyvenimą. Mes turime šeimas, dirbame darbus kaip ir visi žmonės. Išgyvename visus sunkumus kaip ir visi „mirtingieji“. Nežiūrint to, atliekame skirtą Dievo misiją. O su pagundomis kovojame vienodai tiek katalikai, tiek evangelikai.

Kaip kunigas siekia šventumo?

Anot katalikų pastoracinės teologijos, kunigas šventina, moko ir valdo. Tai daro ne su savo žmogiška meile, bet Kristaus meile, pasireiškiančia to kunigo patarnavime. Galima prisiminti ir Šventosios Dvasios dovanas, dorybes.

Man pačiam įdomu, ar žmonės prisimena, kas tai yra? Maldoje, susitelkime tarnaudamas kunigas stiprėja kaip asmenybė. Šventumas – daugiau Dievo

atributas. Tad siekti šventumo galima tik tampant skaidriu Kristaus šviesai. Pats žmogus niekada iš savęs nebus šventas. Apaštalas Paulius sakė: gyvenu nebe aš, bet gyvena many Kristus. Tad jei manome, jog žmogus šventas, tuomet reiktų teisingai suprasti, jog matome Kristaus šventumą jame.

O kaip su meile žmonėms?

Nemanau, jog kunigas turėtų tarnauti, vadovaudamasis asmeninėmis simpatijomis ir antipatijomis. Ar ne dėl to vėliau kyla didžioji dalis nesusipratimų? Kai žiūrima ne Kristaus, bet kunigo meilės? Skaičiuojama, ką jis labiau myli, ką mažiau, apšnekama ir sukiršinama. Žmogiškoji meilė nėra kriterijus vertinti kunigą. Jis, kaip ir visi žmonės, nėra be nuodėmės ir mylėti gali skirtingai. Asmeniškai labiau džiaugčiausi tuo, kad net per nuodėmingus kunigus Dievas sugeba padaryti tiek gero ir naudingo žmonėms! O šėtonui palikčiau skaičiuoti nesusipratimus ir svetimas ydas, meiles ir nemeiles. Kristaus meilė žmonėms pasirodo per tuos nemėgstamus kunigus tuo, jog jie, nežiūrint savo silpnumo, visgi pasiruošę tarnauti. Vienas labai mėgstamas kunigas, turintis problemų su alkoholiu, kartą pamokslavo: „aš žinau jūsų nuodėmes, jūs žinote mano nuodėmes, tad visi drauge eikime pas Kristų atsiprašyti...“ Žmonėms yra sunku bendrauti su šaltos širdies kunigu.

Taip, bet... ir kunigams sunku bendrauti su šaltos širdies žmonėmis. Juk visi esame žmonės. Mes einame pas daktarą, kuris pats serga. Klausome policininko, kuris pats nusižengia.

Mokomės pas mokytojus, kurie ne viską žino. Balsuojame už politikus, kurie mus apgaudinėja. Tai normalu? Manau, pikta širdis visada atras kuo apkaltinti kunigą, ir ne tik kunigą. Nemeile, nenuoširdumu, pinigų troškimu, dideliu griežtumu...

Kartais tiesiog apkaltinama kunigyste, kaip diskriminacine stigma. Štai kartą Kristus skundėsi: Buvo atėjęs Jonas Krikštytojas.

Jis nevalgė duonos ir negėrė vyno, tai jūs sakėte: ‘Jis demono apsėstas’ Atėjo Žmogaus Sūnus; Jis valgo ir geria, tai jūs vėl VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 23

Plačiąja prasme, bendruomenės gali būti labai skirtingos. Bendruomenių tikslai ir vertybės yra skirtingos. Parapijos yra viena, o valstybinės bendruomenės yra visai kita. Tautinės bendruomenės neretai apima ir kultūrą, ir religiją.

Kun. R. Liachavičius šiuo metu dirba Bažnyčios misijoje Vokietijoje, Augsburge

sakote: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’ (Lk 7,33-34). Šalta širdis nemato Kristaus. Saldūs ir meilingi žodžiai ją suramina, bet neatveria akių. Kad pamatytum tikrą Meilę, turi pamatyti ją savyje, o ne kituose. Meilė tai ne filmas, kurį galima pažiūrėti kitame žmoguje, ją reikia pačiam patirti.

Mano giliu įsitikinimu, svarbu žvelgti į Dievą, į Kristų, ką jis daro per kunigą, bet ne į žmogiškumą, kuriame nėra nieko patrauklaus ir išganančio sielai.

Kaip bendruomenė turėtų priimti kunigą?

Matot, pradėkim nuo to, jog bendruomenė yra žmonių susivienijimas. Kitaip sakant, tai ir yra žmonės. Jie turi savo susivienijimo pagrindus ir tikslus. Bet visi žmonės yra Dievo, net ir ateistai.

Taip, istorijoje kunigija turėjo vos ne lemiamą vaidmenį sutelkiant lietuvių bendruomenes ir išsaugant tautiškumo tradicijas. Net tarp dvidešimties Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų keturi yra dvasininkai. Beje, šalia jų vardų dažniausiai nerašoma, jog tai dvasininkai buvę. O rašytojai ir poetai? Maironis, Donelaitis? Ar jie ne kunigai? Matau tame žalingą asmenis niveliuojančią tendenciją. Taigi, seniau buvo kitaip... dabar taip nėra. Ir ne dėl to, kad kunigai mažiau myli žmones. Manau, visos bendruomenės turi priimti kunigą kaip kunigą: žmogų Dievo pašauktą skelbti Gerąją Naujieną ir nesibijoti jo. Nepamiršti šalia vardo ar pavardės pridėti kunigystę.

Konkrečiau, lietuvių išeivijos bendruomenės?

Santykis tarp pasaulietinių bendruomenių ir Bažnyčios remiasi bendradarbiavimo principais. Tai oficialūs organizacijų susitarimai. Bažnyčia tam turi kapelionų praktiką. Ji skiria kapelioną, o bendruomenė jį priima ir suteikia terpę jo veiklai. Tuomet valdyba dirba savo darbus, o kunigas darbuojasi tos bendruomenės sielovados klausimais, parūpina bažnytines patalpas pamaldoms, rūpinasi sakramentais ir kitais patarnavimais. Priimant sprendimus, turi vieną iš patariamųjų balsų bendruomenėje.

Lietuvių bendruomenės Vokietijoje nėra religinės ir neturi sutarčių su bažnyčiomis. Kiek man žinoma, jose nėra paskirtų kapelionų. Tradiciškai kunigas yra tiesiog bendruomenės narys, jei jis į tą bendruomenę įstojęs. Čia jis turi ir stalus panešioti, ir indus esant reikalui plauti, nuvežti atvežti ir mokestį susimokėti. Jis tiesiog dalyvauja bendruomenės gyvenime. Turi išmokti nusižeminti ir priimti pasaulietiškumą kaip duotybę, kitaip gali kilti ir nesusipratimų.

Kodėl gali kilti nesusipratimai?

Žvilgsnis į dangų

24 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

Žmonės natūraliai priima kunigą kaip vadovą, sielovadininką ir iš krikščioniškų paskatų mielai darbuojasi su juo, klauso jo. O šalia yra valdybos žmonės, kurie kunigo gerą valią gali interpretuoti kaip kišimąsi į bendruomenės

valdymą, nekorektiškumą ir panašiai.

Natūraliai gali kilti nesusipratimų ir susipriešinimų. Jei bendruomenės valdyboje ar pačioje bendruomenėje vyrauja politiškai ateistinės pažiūros (mat politika laikosi sekuliarizmo), gali kilti net konfliktinių situacijų. Jei valdybos nariai šališki vienai ar kitai konfesijai – vėl nukenčia dalis žmonių. O siektina, jog visi būtų patenkinti. Tą pasiekti reikalingi aiškūs ir geriau oficialūs susitarimai.

Jei pats kunigas būtų valdyboje?

Bendruomenės nariai gali išrinkti kunigą ir į valdybą. Bet tokiais atvejais kunigas atsitraukia nuo savo pagrindinio tikslo ir misijos, bei yra priverstas balansuoti savo sąžine, daryti nepatogius sprendimus. Liūdniausia, kai kunigas savo energiją naudoja ne dvasiniams ar tikėjimo, bet kitiems organizaciniams reikalams. Bendruomenė gali didžiuotis, jog tarp jos narių yra kunigas. Jis tvarko kasą ar sudarinėja lenteles. Gražu, bet tai ne kunigo darbas. Taip, politiniai sprendiniai vyksta solidžiau, lengviau gaunamos patalpos (prie bažnyčių), atsidaro nauji paramos gavimo šaltiniai, bet tai virsta naudojimusi dvasininko bažnytinėmis pareigomis. Su Dievu ir tikėjimu čia nieko nėra bendro.

Tai gali būti labai kenksminga Bažnyčiai ir net paties kunigo dvasingumui.

Neveltui politika ir religija yra atskiros sferos, tad tą atskyrimą reikia teisingai suprasti ir juo naudotis saugojant ir vienus, ir kitus.

Negi būtų ribojamos religinės laisvės ir teisės? Tuo pagrindu kunigas turi kalbėtis su valdybos nariais, pirmininku. Siūlyti veiklas, idėjas. Valdybos tikslas yra geranoriškai priimti šias pastangas, neapriboti. Tai gali praturtinti bendruomenę ir teikti tautiečiams daugiau dvasinės naudos. Esu įsitikinęs, jog išeivijos bendruomenių ir bažnyčių abipusis bendradarbiavimas suteiktų daugiau potencialo darbe Tėvynės labui.

Gal kada atsiras kapelionai, kurie galės deramai rūpintis išeivijos lietuvių sielovada? Reikia ta linkme judėti.

Dauguma lietuvių yra katalikai. Kaip yra su liuteronais?

Vokietijoje esame du liuteronų kunigai. Vienas šiaurės Vokietijoje, aš pietinėje. Mes negauname jokių algų, stipendijų, paramų. Dirbame savo rankomis, kaip apaštalas Paulius, rūpinamės savo šeimomis (liuteronų kunigai turi šeimas), ir laisvu laiku iš savo pajėgumų tarnaujame žmonėms. Tokie altruistai kunigai esame tikriausiai vieninteliai pasaulyje! Lyginant su katalikais, liuteronų tikinčiųjų yra saujelė. Į mane kreipiasi žmonės iš skirtingų bendruomenių, miestų, buvo atvykę santuokai net iš Danijos. Krikštai, namų palaiminimai, pamaldos (Mišios) nėra ribojamos teritorijomis.

Mano paskyrime įrašyta: rūpintis sielovada išeivijoje. Tad negaliu to paskyrimo apriboti.

Katalikai taip pat lankosi mūsų pamaldose, ateina į susitikimus. Ne paslaptis, jog dalis katalikų turi rimtų bėdų savo bažnyčioje. Antroji santuoka neretai išstumia žmones už bažnyčios ribų. Jie lieka be sakramentų ir gyvena nusisukę net nuo Dievo. Tokiems liuteronai yra gera alternatyva.

Taip, pas mus tuokiama antrą kartą, jei santuoka „de fakto“ nebeegzistuoja. Yra ir kitokių situacijų.

Dievo reikaluose kunigas kviečia visus ir patarnauja visiems neišskirdamas tautybės, rasės, bendruomenės priklausomumo ar politinių įsitikinimų. Visi yra laukiami Dievo namuose.

Asmeninio kun. R. Liachavičiaus archyvo nuotraukos

Kaip tarnauti kunigui, jei bendruomenės neturi kapelionų?

Esant bažnytinei-religinei veiklai, pamaldoms, ar kitai švietėjiškai dvasinei veiklai, kunigas tarnauja, remdamasis savo bažnytiniu paskyrimu ir sielovados kriterijais. Tai yra, rūpintis išeivijos sielovada tam tikroje šalyje. Šiuo atveju Vokietijoje. Jis rūpinasi visais tikinčiais ir visose bendruomenėse ir net šalia jų. Kristaus Bažnyčia atveria duris visiems tikintiesiems. Tad būtų keista, jei kokioje bendruomenėje kunigui būtų ribojama, ar net neleidžiama patarnauti žmonėms tikėjimo reikaluose, pateisinant tai kokiu nors bendruomenės vienapusiškumu. Bendruomenė yra žmonės. Negi visi bendruomenės nariai yra visai netikintys? Nekrikštyti?

Bažnyčia aprėpia visus lietuvius, jų tikėjimą ir krikščioniją bendrąja prasme.

VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 25

-

BENDRUOMENIU ALEJA

LIETUVOS GARBĖS KONSULAS VOKIETIJOJE ATŠVENTĖ AUKSINES VESTUVES Karolis GENUTIS Saulėtą rugpjūčio 25 d. prof. dr. Volfgangas fon Štetenas su mylima žmona atšventė auksines vestuves penkiasdešimt metų bendro gyvenimo metinių sukaktį. Tai didžiulė šventė jubiliatams bei jų artimiesiems.

Prof. dr. Volfgangas fon Štetenas yra Lietuvos garbės konsulas Vokietijos Federacinės Respublikos Badeno-Viurtembergo federalinėje žemėje. Garbės konsulas yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu ir Sausio 13-osios medaliu. Jurbarko rajono savivaldybės Garbės pilietis.

Sulaukus tokios gyvenimo šventės, kaip auksinės vestuvės, nešvęsti negalima, todėl neatsitiktinai šį gražų sekmadienio rytą būrys svečių, tarp kurių buvo ir ŠLB pirmininkas Karolis Genutis, rinkosi pasveikinti gerbiamų jubiliatų.

Taip pat norime padėkoti dailininkei Sigitai Laubengaier,

Šventė Schloss Stetten pilyje

26 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

Prof. dr. Volfgangas fon Štetenas su žmona

kuri specialiai šiam jubiliejui nupiešė paveikslą nuo Štutgarto lietuvių bendruomenės. Smagu čia buvo sutikti ir Romuvos apylinkės pirmininką Martyną Lipšį. Šventė prasidėjo Schloss Stetten pilyje vyko šventės šurmulys. Šventę vainikavo ne tik smagi muzika bei balsingi atlikėjai, bet ir pilies teritorijoje vyko viduramžių riterių kovos bei veikė viduramžių turgeliai, kur nagingi amatininkai dalinosi savo kuriamu menu.

Gerbiamiems jubiliatams linkime sulaukti ir žėrinčių deimantinių vestuvių!

Autoriaus nuotr.

Karolis Genutis

BALTIJOS KELYJE – ŠIRDYJE, MINTYJE, RANKOSE

Dalytė KAZLAUSKAITĖ

Atkurti Baltijos kelią, kaip prieš 30 metų – neįmanoma ir nereikalinga, nes netikra. Išsamiai šią temą nagrinėję ir diskutavę istorikai pabrėžia, kad kiekvienas laikmetis ir karta turi savo iššūkius, tačiau prisiminti apie šį ryžtingą ir lemtingą Baltijos šalių gyventojų žygdarbį – ne reikalinga, o būtina.

Tądien dauguma mūsų dar kartą pagalvojame apie savo šalį ir jos likimą prieš ir po Baltijos kelio įvykių. 1989ųjų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymo metines, įvyko didžiausia ir svarbiausia akcija, išreiškusi trijų Baltijos šalių nepriklausomybės siekius.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atsiskirdami nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo net 1 mln. lietuvių.

Sunku net įsivaizduoti, kiek daug lietuvių, latvių ir estų, savo gyvenimus sukūrusių pasaulyje, Vokietijoje, tikėdami tautiečių drąsa ir šviesesne Lietuvos, kaip nepriklausomos šalies, ateitimi, stebėdami įvykius Lie-

Nojus Lukšys Baltijos kelyje

tuvoje kibosi rankomis. Tik tąkart, mintyse. Šiemet jubiliejinį Baltijos kelią minėjo gausybė lietuvių bendruomenių nariai visame pasaulyje, Vokietijoje. Pernai Nojus Lukšys statė Baltijos kelią iš Playmobil žmogeliukų savo kambaryje, o šiais metais drauge su savo tėčiu, Miuncheno lietuvių bendruomenės nariu Mindaugu Lukšiu pats stovėjo Baltijos kelyje, šalia Ukmergės. Pernai į klausimą, kas Tau yra Lietuva, jis atsakė: „Ten yra Šaulių sąjunga. Miunchenas padėtų Lietuvai. Buvo Baltijos Kelias.“ Į klausimą, kas yra Baltijos kelias, jis atsakęs: „Buvo grandinė. Žmonės apgynė Lietuvą.“.

Miuncheno LB valdybos narė Daiva Zavistauskaitė dalyvavo rugpjūčio 22 d. Kaune, istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusiame minėjime Sovietų okupaciją prisimenant.

Minėjime buvo diskutuojama apie Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes šių dienų kontekste ir Baltijos kelio nenugalimą jėgą. Diskusijoje dalyvavo Kauno arkivyskupas emeritas J. E. Sigitas Tamkevičius, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė, daug kitų garbingų svečių. Baltijos kelio dainas priminė ir su visais kartu dainavo Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ solistai R. Janilionis ir O. Petraška.

Po diskusijų muziejaus kiemelyje susirinkę žmonės dalyvavo akcijoje „Už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Jos metu buvo prisimintas Baltijos kelias – susiimant už rankų ir tyloje pabūnant su kiekvienam savaip brangiais prisiminimais. Jos teigimu, buvo ir vėl smagu susikibus už rankų pajusti tą dvasios vienybę, su nesuvaidintomis šypsenomis ir stipriomis emocijomis, laikyti už rankos vienas kitą, o kartu ir visus atėjusius.

Asmeninio M. Lukšio, D. Zavistauskaitės archyvo nuotr.

Daiva Zavistauskaitė Baltijos kelio metu Kaune VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 27

UNIKALŪS SPORTO RENGINIAI LIETUVOJE

kietijos Bundesvero rezervistai (Reservistenverband), vykdė nemokamą sportinio pasirengimo testavimą pagal vokiško sporto ženklo normatyvus ir standartus.

Sportiniai testavimai vyko LDK Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, Marijampolės SC „Sūduva“ stadione, LŠS Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės jaunųjų šaulių stovykloje Jurgežeriuose, Kalvarijos sav. Teigiamai išlaikiusiems fizinio pasirengimo testus bus įteikti diplomai ir ženklai. Šis Vokietijos sporto ženklas yra Vokietijos Federacinės Respublikos garbės ženklas. Dalyvauti renginiuose galėjo kiekvienas norintis žmogus.

Prie naujos idėjos realizavimo prisidėjo Marijampolės savivaldybės sporto skyrius, LŠS Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinė, LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinė, Vokietijos olimpinio sporto federacija ir Vokietijos Bundesvero rezervistų asociacija.

Unikalaus sporto renginio Lieuvoje akimirka

Mindaugas LUKŠYS Rugpjūčio 6-9 dienomis Vokietijos olimpinio sporto federacijos (Sportdeutschland) atstovai, kurie yra ir Vo-

Dalyvauti renginiuose galėjo kiekvienas norintis

28 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

Dvišalis bendradarbiavimas puoselėjant glaudžius abipusius ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos, Lietuvos valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų, Vokietijos institucijų ir čia veikiančių lietuvių organizacijų yra reikšmingas aiškiam ir prasmingam tolimesniam tarpusavio dialogui.

Autoriaus nuotr.

Martynas LIPŠYS Kai stovyklos metu mažiausio stovyklautojo klausi: „Klausyk, mažyli, ar tu nenori mamai paskambinti šį vakarą?“, o jis atsako: „Ne. O kam? Aš juk už savaitės ją ir vėl pamatysiu..“..

Ir toliau bėga spardyti kamuolį. Tokiu atveju jaučiu, kad stovykla – pavykusi. Šių metų vasarą Vasario 16-osios gimnazijos teritorijoje, Hiutenfelde įvyko penkta lituanistinė vasaros stovykla, kurioje dalyvavo 20 vaikų, kurių keturi jų – iš Lietuvos, 16 – iš Vokietijos miestų. Šios stovyklos tikslas buvo suteikti lietuvių vaikams galimybę bendrauti su kitais vaikais lietuviais ir parodyti, kad lietuvių kultūrą puoselėti verta. Taip pat stovyklos organizatoriai norėjo suteikti galimybė tėvams ir vaikams pristatyti Vasario 16-osios Gimnaziją ir paskatinti apmąstyti galimybę leisti savo vaikus mokytis šioje įstaigoje.

Stovyklos tema – „Per aštuonias dienas aplink Lietuva“. Stovykloje buvo pristatyti keturi Lietuvos regionai, jų kultūrinės ir kulinarinės ypatybės. Vaikai turėjo galimybę išgirsti ypatingai apie dzūkų ir žemaičių kultūras, tarmę, tautinius rūbus ir tam regionui tipišką kulinarinį paveldą.

Vaikai teatro, šokio ir muzikinėse grupėse mokėsi šokti tautinius šokius, dainuoti lietuviškas tautines dainas. Stovyklos organizatoriai ypatingai didžiavosi vaikais, kurie mažai ar išvis nemokėdami lietuvių kalbos pilnai įsiterpė tarp lietuviškai kalbančių stovyklautojų, programoje ir stovyklos pabaigoje išdrįsę kalbėti lietuviškai.

Taip pat stovyklautojai turėjo progą ap-

Stovyklautojai drauge su vadovais Renhofo pilyje

APLINK LIETUVĄ PER AŠTUONIAS DIENAS

Stovyklautojai išvykos metu

lankyti regiono, kurioje vyko stovykla, lankytinas vietas – Heidelbergo pilį, zoologijos parką ir Luisenvparką Manheime. Naktinių žygių metu vaikai skaitė prieš tai paruoštus kelio ženklus ir ieškojo paslėptus laiškus, o vakarus praleido prie laužo gimnazijos parke.

Kiekvieną rytą buvo keliama Lietuvos trispalvė ir vaikai giedojo himną, o prieš einant miegoti vėliava buvo nuleidžiama tyloje.

Nors organizatoriai neturėjo stovyklos organizavimo patirties, jie nesurizikavo dėl pakviestų vadovų – Nikodemo ir Anželikos, kurie jau buvo pravedę kelias stovyklas Vasario 16-osios gimnazijoje. Jie sugebėjo vaikus ne tik žaismingai sudominti lietuvybės tematika, bet ir išmokė juos dainuoti ir vaidinti. Jie paskatino vaikus toliau vystyti savo atrastus talentus, kuriuos atskleidė antrąją stovyklos dieną. Vaikų atrasti talentai padėjo surengti nuostabų stovyklos uždarymo pasirodymą, kurį galėjo stebėti atvykę tėvai ir kiti svečiai. Patys vaikai stovyklai einant į pabaigą pradėjo klausinėti, ar susitiks su vadovais ir sekančiais metais, nes tai juos paskatintų sudalyvauti joje ir vėl.

Romuvos apylinkės valdyba ieškojo dar dviejų pagalbininkų, kurie esant reikalui galėtų užimti vaikus ir paremti vadovus.

Norime ypatingai padėkoti Gintarei Matukaitytei ir Žanui Kalvaičiui, kurie spontaniškai nusprendė paaukoti savaitę laiko ir padėti stovykloje. Tarp kitko Gintarė mokino vaikus lietuviškų šokių, kurie buvo parodyti per uždarymo pasirodymą, o Žanas su draugišku šuniu Neo prižiūrėjo, kad stovykloje būtų tvarka. Šalia jų daugelis kitų Romuvos apylinkės narių prisidėjo prie stovyklos organizavimo, kuriems norime visiems nuoširdžiai padėkoti už jų indelį.

Taip pat norime labai padėkoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kurie didele suma parėmė mūsų stovyklą. Be šios paramos ji nebūtų įvykusi tokia graži, kokia ją pavyko suorganizuoti.

Organizatorių nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 29

Ieškomi savanoriai!

Gerbiama bendruomene, nuo spalio mėn. Štutgarte organizuojamas Alfa kursas. Ruošiamės jam ir kviečiame prisijungti prie komandos.

Pagalbos reikia techninėje, svetingumo, informacijos ruošimo bei sklaidos srityse.

KAS YRA ALFA? Kurse susipažįstama su pamatinėmis krikščionybės tiesomis. Kursas skirtas visiems: tikintiems, netikintiems, skeptikams, ieškantiems... Tai puiki galimybė padiskutuoti tikėjimo ir gyvenimo klausimais neformalioje aplinkoje, pasidalinti savo mintimis, ieškoti atsakymų į esminius klausimus bei rasti bendraminčių.

Susidomėjai? Parašyk mums: Karolis Genutis (karolis.genutis@gmail.com) arba Akvilė Weinert (akvile@pweinert.de).

Mielai papaskosime daugiau.

Daugiau informacijos apie kursą ir jo organizatorius – jau netrukus. https://www.alfakursai.lt

30 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS

MITINGAS PRIEŠ RUSIJOS OKUPACIJĄ GRUZIJOJE Irma PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ Minint 11-tąsias Rusijos ir Gruzijos karo pradžios metines Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė dalyvavo mitinge prieš Rusijos okupaciją Gruzijoje. Šį mitingą, kuris vyko Miunchene, organizavo gruzinų studentai, protestuodami prieš Rusijos okupaciją 20 proc. Gruzijos teritorijos. Šiame mitinge, kuris vyko Miuncheno centrinėje aikštėje „Marienplatz“, dalyvavo atstovai iš Gruzijos, Vokietijos, Estijos ir Lietuvos.

Vokietijoje gyvenantis gruzinų jaunimas smerkia Rusijos agresiją, Rusijos vykdomą nuolatinį Gruzijos suvereniteto ir žmogaus teisių pažeidimą, bei ragina tarptautinę bendruomenę ir šalis partneres imtis veiksmingų priemonių, sustabdyti Rusiją ir apsaugoti Gruzijos bei Ukrainos suverenitetą ir piliečius.

Irine Chikhladze nuotr.

Mitingo dalyviai Miunchene

Mitingo dalyviai – ir lietuviai VLB INFORMACIJOS | 08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS 31

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |08|09 - 2019 | RUGPJŪTIS/ RUGSĖJIS nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.