Žurnalas "Informacijos" 2023.1-2 mėn. 1/605

Nuoširdžiai sveikiname su Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

REDAKTORĖS ŽODIS

Mūsų atspindys – ne tik atvaizdas veidrodyje.

Tai mūsų padaryti ir nepadaryti darbai.

Į vieną ar kitą kasą „sumokėtas“ gyvenimo laikas. Netgi atsakyti ir neatsakyti elektroniniai laiškai.

Šiame numeryje VLB tarybos nariai ir darbuotojai apžvelgs skirtingas veiklos sritis, pristatydami, kokių rezultatų pavyko pasiekti per metus. Ačiū jiems už pasidalinimus. Pridėsiu, kad pristatyta tik dalis matomo darbo, kuris yra kaip ledkalnio viršūnė. Tai, kas nepasakyta, yra keliasdešimt kartų daugiau, nei įvardinta.

Asmeniškai žaviuosi VLB administracijos vadovės Justinos Vaičės pasiektais rezultatais –jau vien tai, kad sugebėta padaryti Hiutenfeldo rūmų grožį atskleidžiančią fotosesiją (dėl ko galima pritraukti daugiau sales nuomojančių interesantų, taip uždirbant pinigų pilies remontui ir kt. reikmėms) ar užbaigtas prieš tiek metų pradėtas sumanymas turėti „Schloss Rennhof“ vyną, verta liaupsių, kurių ilgumas būtų matuojamas puslapiais.

Nuoširdžiai sveikinu Irmą Petraitytę-Lukšienę, kuri buvo nominuota „Global Lithuanian Leaders“ apdovanojimams „Už diasporos indėlį Ukrainai remti“ ir apdovanota.

Žano Kalvaičio pasakojimas, kaip jis į Chersoną vežė paramą ukrainiečiams, dar kartą primena, kad žaizda, kurios vardas „karas Ukrainoje“ te -

bėra gyva, net jeigu mes ir planuojame atostogas šiltuose kraštuose kaip kadaise.

Dar kartą pagalvokime kiekvienas apie savo atspindį. Prisiminkime Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktų signatarus. Juk jeigu jie būtų elgęsi kitaip, Lietuvos istorija būtų nuvingiavusi kitu keliu. Kurioje vietoje tada šiandien stovėtume?

Tad sveikinu su Lietuvos valstybės šventėmis, mielieji.

Tegul Jūsų atspindžiai būna gražūs.

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

Vyr. redaktorė:

Jolita Zykutė redakcija@vlbe.org

Maketavo:

Sofi Grikė

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld

Raštinės tel.: +49 6256 – 3770257

Faksas: +49 6256 – 3779932, el. paštas: office@vlbe.org / skype: bendruomene.de www.facebook.com/vlbe.org

žurnalo „Informacijos“ vyr. redaktorė

„Vokietijos lietuviai. Praeitis ir ateitis susitinka šiandien“, projektiniai psl. 4-10, 14-19, 28-30.

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim

IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00

BIC: DEUTDEDBMAN

Verwendungszweck: auka Informacijoms

Išrašome aukų pažymą.

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

Viršelyje ir puslapyje priešais panaudota fotografo Victor Vittmann nuotraukos, stilistė – Irina Ertris. Žurnale panaudotos fotografijos iš asmeninių ir renginio organizatoriaus archyvų, nebent nurodyta kitaip.

VLB valdybos „INFORMACIJAS“

galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu: redakcija@vlbe.org

Nuotraukos autorė

Jolita Zykutė

Jolita Zykutė

VLB VEIKLOS IR DARBŲ APŽVALGA

Š. m. kovo 11 d. vyks VLB Tarybos susirinkimas, kuriame bus išrinkta nauja VLB valdyba, pakeisianti ankstesniąją valdybą. Valdybos nariais 2021-2022 m. buvo Augustas Šernius (pirmininkas), Asta Korinth (vicepirmininkė, nuo 2021 m. rugsėjo pakeitusi Justiną Vaičę), Kristina Braun (iždinininkė), Robertas Lendraitis (administravimas ir IT), Žanas Kalvaitis (komunikacija). Esame nuoširdžiai dėkingi kiekvienam valdybos nariui už jo indėlį į VLB veiklą.

Šiame straipsnyje norime trumpai apžvelgti svarbiausius ir einamuosius darbus, kurie nuveikti dabartinės valdybos valdymo metu.

VLB finansų ir apskaitos srities plėtra

2004-2017 metai finansų ir apskaitos atžvilgiu Vokietijos lietuvių bendruomenei buvo nesėkmingi.

Tik sutvarkius tų metų finansų ir apskaitos neaiškumus, išsiaiškinus trūkumus, kartu apjungus VLB apylinkių finansines to laikotarpio ataskaitas, sutvarkius 2018-2020 metų finansinius duomenis bei mokesčių inspekcijai pridavus finansines ataskaitas, buvo galima atgauti nepelno siekiančios organizacijos statusą. Labai džiaugiamės, kad jį pavyko atgauti per itin trumpą laiką.

Atlikti šią milžinišką užduotį, buvo suburta darbinė finansų grupė, kuriai priklausė ir vis dar priklauso: Justina Vaičė, Kristina Kandratavičiūtė, Rasa Modic, Rasa Weiß, Alfredas Hermanas, Sergej Šišulin. Šiai grupei priklausau ir aš. Teisiniais klausimais parėmė advokatas Mindaugas Jacinevičius.

Kadangi nespėjome Vokietijos finansų tarnybai laiku pateikti reikalavimus atitinkančios VLB ir apylinkių finansinės atskaitomybės, buvome paprašyti paruošti visus reikiamus dokumentus auditui už 2018-2020 metus.

Paruošti ir pristatyti dokumentus, kurių reikalavo audito skyrius, buvo darbas, reikalavęs milžiniškų laiko, jėgų ir energijos resursų, ką suprasti gali tik tie, kurie praėjo šį kelią. Kaip VLB iždininkė nuoširdžiai dėkoju visai finansų grupei už jų darbą, kuris buvo atliekamas nemokamai.

Visais šiais klausimais ir visų bendrą darbą patarimais lydėjo ir šiandien lydi mokesčių kon -

sultantas-patarėjas (Steuerberater) Wilhelm Abmeyer. Jis nėra VLB narys ir jo paslaugos yra mokamos. Deja, bet mūsų bendruomenei tai sudaro dideles finansines išlaidas. Šios išlaidos buvo padalintos proporcingai VLB bei VLB apylinkėms, dėl ko padidėjo vietos grupių sąnaudos. Laikui bėgant, atliekant tokias užduotis, kaip finansinių dokumentų rinkimas, jų kopijavimas bei skenavimas, išsikristalizavo siauresnė finansų grupė, kurios pagrindu tapo Miuncheno lietuvių bendruomenės iždininkė K. Kandratavičiūtė (paremia mus paruošdama visą buhalteriją su programa „Datev“), VLB administratorė J. Vaičė, kuri visa savo siela atsidavusi Renhofo rūmų išlaikymui ir eksploatavimui, kad jie neštų ekonominę naudą Vokietijos lietuvių bendruomenei, R. Modic (Štutgarto lietuvių bendruomenės narė) ir aš (kaip VLB iždinininkė). Prie veiklos daug prisidėjo ir prisideda VLB raštinės darbuotoja Rūta Lange.

Bendroms finansų ir apskaitos užduotims atlikti aktyviai prisijungė beveik visi apylinkių iždininkai bei valdybų pirmininkai. Tiesa, kai kurias apylinkes reikėjo paraginti, priminti apie užduotis.

Šiandien jau nuveiktas didelis darbas: be didelių nesklandumų priduotos ataskaitos už praeitus metus. Tam tikslui buvo sukurtas atsiskaitymo modelis, pagal kurį turi atsiskaityti visos aktyvios VLB apylinkės. Šiuo keliu norime eiti ir toliau, bendromis jėgomis tobulinti ir pagal galimybes supaprastinti jau sukurtą modelį bei remti apylinkes jų vykdomoje veikloje. Nors didžiąją dalį darbų atlieka VLB finansų grupė, tačiau negalime apsieiti be mokesčių konsultanto (Steuerberater) pagalbos. Prie patirtų išlaidų už mokesčių konsultanto pagalbą VLB Tarybos nutarimu, prašome prisidėti apylinkes. Nors ir ne visos VLB apylinkės yra pajėgios prisidėti prie

Kristina Braun

šių išlaidų padengimo, dėkojame padedančioms apylinkėms už supratimą ir sąskaitų apmokėjimą.

Žvelgiant į praeitus metus, galime visi kartu pasidžiaugti, kad dėl intensyvaus bendro darbo tiek apylinkės, tiek ir pati VLB finansų grupė suartėjo, turi tą patį požiūrį į finansinius klausimus. Tikimės, kad 2022 metų finansų ir apskaitos ataskaitas sklandžiai pateiksime iki 2023 m. kovo 23 d.

Nuo 2022 rugsėjo 15 d. prie finansų grupės prisijungė Irma Voigt iš Hamburgo lietuvių bendruomenės, kurios kompetencijos bei pagalbos dėka, turime galimybę sparčiau (tikslingiau) spręsti tolimesnius finansinius klausimus, konkretizuoti atsiskaitymo sistemą. Tikimės, kad I. Voigt su profesinėje srityje gautų žinių bagažu galės ir norės ateityje perimti VLB iždo vairą.

Ateičiai taip pat kuriame bendrus planus: kviečiame visas apylinkes jungtis „po vienu stogu“, pasirenkant vieną bendrą banką, ruošiame ir tobuliname metines ataskaitas, kviečiame apylinkes bendriems pokalbiams ir laukiame pasiūlymų bei idėjų.

Ačiū visiems, kurie supranta finansų grupės darbą ir prisideda laiku, tvarkingai atsiskaitydami už apylinkių finansus. Galutinis tikslas vis dar nepasiektas, iki galo neišspręsta bendruomenės narių įnašų apskaita, reikia daugiau mechanizmų tvarkant buhalteriją bei renkant narių mokesčius ir t.t.

Atkreipiame dėmesį, kad darbas finansų klausimais liečia ne tik kasdienines užduotis, kaip finansinių dokumentų (kvitų ir sąskaitų) rinkimas, banko pervedimų vykdymas. Atsakingumas už finansinę VLB ateitį reikalauja Vokietijos mokesčių sistemos bei įstatymų žinių ir išmanymo, budrumo siekiant išskirtinai skaidrios ataskaitos. Būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp Vokietijos valstybės mokesčių tarnybos reikalavimų ir iš to sekančios apkrovos (reikalavimų) apylinkėms. Skaidri ir tvarkinga finansinė apskaita taupo mūsų visų finansinius ir asmeninio laiko resursus.

Dar kartą dėkoju visiems finansų grupės nariams už jų darbą ir pastangas, o ypač K. Kandratavičiūtei, J. Vaičei, R. Modic ir I. Voigt. Labai džiaugiamės apylinkių iždininkų pateiktais klausimais bei domėjimusi, tai padeda struktūringai tvarkyti finansinę apskaitą.

Norėčiau padrąsinti: jeigu Jūsų tarpe yra žmo -

nių, kurie nesibaido atsakomybės finansų srityje ir nori prisidėti prie puikios bendraminčių grupės – mielai Jūsų laukiame. Mes – finansų grupė, dirbame VLB labui savanoriškais pagrindais ir džiaugiamės kiekviena konstruktyvia pagalba. Mūsų visų bendras tikslas – artimoje ateityje finansų ir apskaitos srityje tvarkytis savarankiškai, t. y. atsisakant mokesčių konsultanto paslaugų. Pasiekus šį tikslą sutaupytume finansinių resursų, kuriuos galėtume panaudoti tiesioginiams bendruomenės tikslams. Lauksime Jūsų! Ačiū tiems, kurie esate kartu.

Kristina Braun, VLB valdybos narė, iždininkė

Renhofo pilis

VLB centrinės valdybos nare esu nuo 2019 metų, o nuo 2021 m. rugsėjo mėn. esu VLB administracijos vadovė. Tai naujai įvestos pareigos VLB. Didelę mano darbo dalį sudaro Renhofo pilies (Schloss Rennhof) veiklos ir turto priežiūra, optimizavimas, administravimas, renginių koordinavimas, darbas su patalpų nuomininkais, pasiūlymų analizė ir atnaujinimas bei kt.

Lakoniškai savo užduotį įvardinčiau taip: tvarkinga Renhofo pilies (kaip VLB veiklos dalies) reprezentacija siekiant didinti pajamas, kurios užtikrintų turto priežiūrą ir VLB veiklos rėmimą. Apibendrinsiu, kas buvo nuveikta per 2022 metus pačioje Renhofo pilyje ar projektus, kurie su ja susiję.

Justina Vaičė

Lėšos už Renhofo pilyje nuomojamas patalpas skiriamos Renhofo pilies darbuotojų, priežiūros ir remonto darbams. Informacijos pateikėjų ir asmen. albumų nuotr. jei nenurodyta kitaip

Biurai pilyje. Tai naujas projektas startavęs 2021 metais. Iki to laiko biurai buvo tik lietuvių veikloms vystyti, tokių kaip Europos lietuvių kultūros centras (šiuo metu nevykdo aktyvios veiklos), Lietuvos kultūros institutas. Sutvarkėme nenaudojamas anksčiau buvusio muziejaus patalpas ir paruošėme jas biurų nuomai. Šiuo metu nuomojame 5 biurus. Kaip parodė 2022 metų patirtis, biurų nuoma neša didesnes pajamas nei butų nuoma, be to biurus besinuomojančios firmos papildomai nuomojasi sales pilyje savo renginiams.

Pilies rūsys. Ilgą laiką į jį buvo kraunama viskas kas nereikalinga, todėl patalpa buvo užversta iki lubų. Pvz., iš rūsio išnešėme net 44 vnt. senų padangų. Darbai eina prie pabaigos: reikalingi daiktai surūšiuoti, padarytos lentynos tvarkingai susidėti įrankius ar kitus daiktus.

Salių nuoma. Kad apie mūsų paslaugas sužinotų daugiau žmonių, reikalinga pristatomoji informacija. Tam sukurtas „Facebook“ profilis Schloss Rennhof, su Sergejaus Šišulino pagalba kuriamas internetinis puslapis www.schloss-rennhof. de. Šiam puslapiui ir planuojamam lankstinukui buvo surengta speciali fotosesija, fotografas – buvęs Vasario 16-osios gimnazijos mokinys Justinas Gečas.

Paroda „Rennhof valdytojai“. Renhofo pilis yra ne tik reprezentacinis VLB veiklos pastatas, bet ir Vokietijos istorijos dalis, saugoma paminklosaugininkų. Todėl įdomu ir svarbu žinoti jos istoriją, būtina ja dalintis su kitais. Su Marytės Šmitienės ir Juratės Batura Lempke pagalba ši paroda buvo įgyvendinta ir pakabinta. Taigi, su Renhofo istorija galės susipažinti plačioji visuomenė.

Reprezentacinis raudonas vynas „Schloss Rennhof“ ir aromatizuotas putojantis vynas „Schloss Rennhof“. Idėja turėti VLB-Renhofo pilies vyną buvo kilusi jau prieš 13 metų, o 2022 m. ji buvo iki galo realizuota. 2022.08.18

į pilį atkeliavo pirmoji vyno partija. Raudoną sausą vyną gamina lietuvės ir vokiečio Vollmer

šeima, kurių vyninė „Vollmer“ gerai žinoma Vokietijoje ir tarptautiniu mastu dėl savo aukštos kokybės produkcijos. Putojantis vynas „Schloss

Renhofo pilies salė

IV-ojo Europos lietuvių bendruomenių atstovų ir LR diplomatų ir konsulinių įstaigų vadovų susitikimo Hiutenfelde dalyviai

Rennhof“ – unikalaus skonio 10 % stiprumo vyno gėrimas su natūraliu prinokusio persiko aromatu ir 22 karatų aukso lapeliais. Šie vynai skirti ne tik reprezentacinėms dovanoms. Visos už juos gautos pajamos yra skiriamos Renhofo pilies darbuotojų, priežiūros išlaikymui ir remonto darbams. Etiketes jiems sukūrė Sergejus Šišulinas, jose vaizduojamas Renhofo pilies bokštas su lietuviška trispalve, bei paminėti miestų vardai, kur yra įsikūrusios VLB apylinkės.

Komunaliniai apskaičiavimai. Nuo 2017 metų buvo pertvarkoma pilies atsiskaitymo sistema už komunalinius mokesčius. Egzistavo problema, kad visos patalpos turėjo tik vieną bendrą skaitliuką elektrai, vandeniui ir šildymui, todėl komunaliniai mokesčiai butams, biurams, salei buvo tik nuspėjami. Nuo 2017 iki 2021 metų buvo atnaujinti arba įvesti skaitliukai į butus ar kitas patalpas, todėl 2022 metais pirmą kartą galėjome padaryti realią komunalinių mokesčių ataskaitą. Nuo šiol kiekvienas moka mokesčius už savo išnaudotas komunalines paslaugas.

Renhofo piliai 170 metų. 2023 metais Renhofo pilis švenčia savo 170 metų jubiliejų. Šia proga 2023.09.16-17 d. organizuojamas minėjimas-gimtadienis. Pilies remontui reikalinga didelė pinigų suma, tad šios šventės metu bus renkamos aukos tam tikslui. Planuojama pasikviesti Lietuvos ir Vokietijos politikus, kitus žinomus asmenis, kad padidėtų pilies žinomumas ir būtų surinkta kuo daugiau aukų pilies išlaikymui.

Kervės šventė Hiutenfelde. 2022 metais VLB pirmą kartą dalyvavo Hiutenfeldo miestelio Kervės šventėje (Kerwe) su kitomis čia veikiančiomis ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Bendras organizavimas leido iš arčiau pažinti Hiutenfeldo žmones, reprezentuoti VLB, labiau integruotis į vietos bendruomenę. Per šventę miestelio gyventojai ir svečiai domėjosi VLB ir Renhofo pilies veikla, pirmieji ragavo raudoną vyną „Schloss Rennhof“.

IV-asis Lietuvos diplomatų ir diasporos atstovų suvažiavimas. 2022 m. spalio 21-23 d. ketvirtą kartą Renhofo pilyje susitiko Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovai ir lietuvių bendruomenių lyderiai Europoje. Buvo aptarti aktualiausi Lietuvos diasporos politikos klausimai ir bendradarbiavimas su Europos lietuvių bendruomenėmis. Toks diasporos atstovų ir diplomatų susitikimas Hiutenfelde jau vyko 2008, 2009 ir 2014 m. Šiemetiniame susitikime dalyvavo per 20 ben -

druomenių atstovų iš 15 Europos šalių ir LR ambasadoriai iš 22 šalių. Renginį organizavo Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene, Vokietijos lietuvių bendruomene ir Vasario 16-osios gimnazija.

VLB veikla yra labai plati ir apima daug sričių, egzistuoja be galo daug užduočių, kurias kasdien sprendžia VLB valdyba, jos darbuotojai ar savanoriai nariai. Pagalbos reikia visuomet!

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems prisidėjusiems prie Renhofo pilies veiklos organizavimo, palaikymo ir pakviesti jungtis į skirtingas grupes, kurios rūpinasi ir gerina VLB veiklą. VLB aplinkiniams reprezentuoja Lietuvą, tad kiekvienas mūsų turime pagal savo jėgas prisidėti prie šio svarbaus ir prasmingo darbo.

Justina Vaičė, VLB administracijos vadovė

VLB narių sąrašų skaitmenizavimas

VLB Centrinės valdybos nariu tapau

2020-ųjų vasarą, taigi šiuo metu jos nariu esu 2,5 metų. Per tą laikotarpį buvo ir skirtingos sudėties valdybų, ir užduotys, pagrindiniai siekiai tiems laikotarpiams skyrėsi – turėjome ir juridinių, teisinių užduočių, ir mokestinių iššūkių, viską taikant prie COVID-19 atmosferos, kartu su valdyba, atskiromis žmonių grupėmis, ėjome ir darėme. Nesakau, kad visuomet viskas pavykdavo idealiai, tačiau, manau, svarbiau yra daryti ir stengtis, nei nedaryti ir kritikuoti.

Vienas labiau komplikuotų klausimų, kuriuos galėčiau ir aš savo jėgomis padėti spręsti VLB valdyboje, mano nuomone buvo VLB apylinkių

Robertas Lendraitis

Raudonas vynas „Schloss Rennhof“

narių sąrašas. Natūralu, kad tokia situacija susidaro, kai apylinkės išsidėsčiusios skirtinguose Vokietijos kampuose, o bendrą narių sąrašą reikia sekti centrinėje būstinėje, Hiutenfelde. Mano nuomone, pagrindinė šios problemos priežastis yra ne vien atstumas ar kad apylinkėse esantys žmonės tarpusavyje labai skiriasi, bet VLB narių sąrašo ruošimo principas – jis buvo ruošiamas ir prižiūrimas „popieriniu“ būdu, t.y. pildoma viena didelė popierinė knyga.

Būdamas glaudžiai susijęs su informacinėmis technologijomis, suprantu, kad klaidos tikimybė, pildant tokius sąrašus popieriuje ir vienoje apylinkėje, tiesiog eksponentiškai didėja su kiekviena diena. O dienų tam sąrašui buvo praėjusi ne viena ir net ne vienas tūkstantis...

Dėl to, kad turiu programavimo patirties, pasiūliau savo jėgomis suprogramuoti skaitmeninę narių valdymo informacinę sistemą (NaVIS) bei dabartinį popierinės knygos turinį skaitmenizuoti suteikiant teises savo narių administravimui ir pačioms apylinkėms, nebe vien centrinei VLB apylinkei. Juk kas geriau pažįsta savo narius, nei esantis arti? Mano nuomone, kai narių administravimas atliekamas centralizuotai pasitelkiant šiuolaikines technologijas bei prisidedant ir pačioms apylinkių valdyboms, jis bus tikslesnis ir leis sutaupyti ne vien finansinių išteklių (pavyzdžiui, siunčiant laiškus neegzistuojantiems/išvykusiems, bet nepranešusiems nariams), tačiau ir nervų bei mūsų brangaus laiko, kurį VLB labui atiduodame savanoriškai.

Tiesa, NaVIS dar nėra galutinė versija, ją adaptuojame eigoje pagal mūsų poreikius, pridedame reikalingo funkcionalumo, ir ne vien narių sąrašo

valdymo srityje, tačiau, pavyzdžiui, ir mokesčių apskaitos, priminimų, pasveikinimų automatizacijos ir kt.

Pasižadėjau VLB tarybai neapleisti NaVIS sistemos, ją toliau techniškai plėtoti ir nebūdamas VLB centrinės valdybos nariu. Ateityje planuoju tai daryti reaguodamas į vartotojų pageidavimus, kad NaVIS sistema būtų kuo geriau pritaikoma VLB veikloje.

Per du su puse metų praleistą laiką VLB centrinėje valdyboje pagrindiniu savo darbu, neskaitant kitų smulkesnių sričių, buvau nusibrėžęs narių sąrašo skaitmenizavimą. Manau, didžiąja dalimi, pavyko tai pasiekti ir būtų labai džiugu matyti, jei šia sistema būtų naudojamasi taip, kaip šiais laikais naudojamasi kitomis skaitmeninėmis priemonėmis bei nebesiblaškoma tarp kitų bandomųjų analogiškų sistemų versijų. Į NaVIS galima sudėti (papildomai suprogramuoti) viską, ko tik reikės, reikia tik tiksliai žinoti, ko reikia... Šios užduoties, viliuosi, būsimi centrinės valdybos nariai neapleis – taip būsime galutinai sutvarkę dar vieną žiojėjusią skylę. Robertas Lendraitis, VLB valdybos narys

VLB renginiai

2022 metai – tai laikas, kai po ilgos karantino pertraukos, VLB centrinė valdyba savo renginiais vėl pradėjo džiuginti Vokietijos lietuvius.

Hiutenfeldas yra Vo -

Joninės 2022 Hiutenfeldo pilyje

Asta Korinth

kietijos lietuvių centras, kuriame jau dešimtmečiais organizuojami pagrindiniai metų renginiai ir švenčiamos šventės.

2022 metų vasario mėn. Renhofo pilis atvėrė duris ir pakvietė tautiečius iš visos Vokietijos kartu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šios šventės koncepcija šiek tiek skyrėsi nuo ankstesnių renginių, vykusių iki karantino. Atsižvelgiant į tuo metu dar aktualius suvaržymus, turėjome organizuoti mažesnės apimties šventę, nei buvo įprasta. Renginio garbės svečias buvo prof. Liudas Mažylis, kuris nepraleido progos apsilankyti ir Vasario 16-osios gimnazijos archyvuose.

Joninės, taip pat jau dešimtmečius skaičiuojanti šventė Renhofo pilyje, šiais metais sulaukė labai

didelio pasisekimo. Manoma, kad apsilankė beveik 1000 svečių. Ypatingą linksmą ir liaudišką nuotaiką sukūrė iš Štutgarto atvykęs Juozas Vasiliauskis su savo vadovaujama grupe „Ridigdo“. Vasario 16-osios gimnazijos gimnazistų koncertai yra neatsiejama šventės dalis. Gimnazistus jau daugelį metų koncertams ruošia mokytojai Audronė ir Gintaras Ručiai. Šventės svečiai galėjo mėgautis lietuviškais gardėsiais, apsilankyti mugėje bei susipažinti su lietuviškomis Joninių tradicijomis.

Prie tradicinių renginių reikia paminėti Kalėdinį pilies lango įžiebimą ir kalėdinę mugę.

Romuvos apylinkė aktyviai papildė VLB renginių kalendorių suorganizuodama Velykų šventę bei Liepos 6-ają pakvietę vietinius lietuvius kartu su

Klaipėdos jaunimo teatro gastrolės

Baltų vienybės diena Renhofo pilyje. Laima Spanheimere su savo mokine Darta Spūle groja latvišku muzikos instrumentu koklėmis. Rasos Flay nuotr.

pasaulio lietuviais giedoti „Tautišką giesmę“.

2022 m. spalio mėn. Renhofo pilyje vyko mokymai apie skaitymą – projektas „Skaitymas. Skaitymo skatinimas bei motyvacija, skaitymo sutrikimai, šiuolaikinė vaikų ir jaunimo literatūra“. Organizatorė – Lina Lefteri, Vokietijos lietuvių bendruomenėje atsakinga už švietimą, Romuvos apylinkės lietuvių bendruomenės valdybos narė.

Švenčių, renginių ir koncertų nestigo ir kitose VLB apylinkėse. Berlynas, Frankfurtas, Miunchenas, Hamburgas, Kaselis ir kt. apylinkės organizavo tiek tradicinius, tiek naujos formos renginius, taip burdamos tautiečius.

Reiktų paminėti teatro iš Klaipėdos gastroles po apylinkes (projekto vadovai – Niurnbergo LB), Baltų dienas, kurias organizavo Frankfurto LB, Hamburgo „Rudens knygų mugę“, „Kalėdinę vakaronę“ Berlyne.

Gražūs ir įdomūs renginiai yra daugelio mūsų bendro darbo rezultatai. Džiaugiamės jūsų visų dalyvavimu juose. Tuo pačiu labai dėkojame padėjėjams, be kurių neįvyktų joks renginys ar šventė.

Asta Korinth, VLB valdybos narė, vicepirmininkė

Žurnalo „Informacijos“ apžvalga

Žurnalas „Informacijos“ leidžiamos nuo 1951 metų ir yra vienintelis lietuvių kalba leidžiamas žurnalas Vokietijoje. Nuo 2017-ųjų metų jis leidžiamas ir elektroniniu formatu (galima skaityti www.issuu.com/vlbe arba www.vlbe.org/informacijos.

Žurnalo ilgametė vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šokienė dėl aktyvios veiklos Lietuvoje, kurion persikėlė gyventi, nebegalėjo skirti laiko „Informacijoms“, tad nuo 2022 m. birželio mėn. žurnalo vyr. redaktore tapau aš, Jolita Zykutė, gyvenanti Hamburge. Žurnalistinį darbą dirbu nuo 2003 m., rašau knygas suaugusiesiems ir vaikams, esu meno ir kultūros projektų vadybininkė, buvau Hamburgo lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“ mokytoja ir koordinatorė. Žurnalo maketą kuria profesionali grafikos dizainerė ir dailininkė Sofi Grikė.

„Informacijos“ – ilgametes tradicijas turintis leidinys, į kurį norėjau įvesti naujovių. Nors žurnalas turi atlikti ir istorijos archyvavimo funkciją, mano nuomone jis neturi virsti informacijos, jau paskelbtos „Facebook“ atkartojimu, nes skaitytojai žinias iš socialinių tinklų sužino vos ne tą

pačią dieną, kai įvyksta renginys, o „Informacijos“ pasirodo maždaug kartą į mėnesį. Todėl norėčiau žurnale matyti daugiau autorinių medžiagų, t. y. sukurtų specialiai šiam leidiniui, o jeigu dedamos apžvalgos apie įvykusius renginius, kad tai būtų proga pamatyti fotoreportažą, perteikiantį renginio nuotaiką. Idealiu atveju žurnalas turėtų būti tarsi laiškas, kurį perskaitai, sužinai kažką naujo ir naudingo, bet svarbiausia, kad viduje lieka jausmas, jog tu nori būti kartu su kitais lietuviais, kažką nuveikti, suorganizuoti, vesti vaikus į lituanistinę mokyklėlę, kalbėti su jais lietuviškai.

Suvokdama, kad lietuvių kalbos išlaikymas svarbus tautiniam identitetui, o skaitymas lietuviškai prisideda prie kalbos palaikymo ir turtinimo, pradėjau rubriką „Lietuviška knygų lentyna“. Joje pristatomi Vokietijoje gyvenantys ir lietuviškai kuriantys autoriai. Buvo pasirinkta pristatyti juos ne skelbiant interviu (daugelis jau yra kalbinti žurnalo puslapiuose anksčiau), bet atspausdinti kūrinių ištraukų. Taip buvo siekiama suteikti galimybę „pavartyti knygą“, kaip kad darytume Lietuvoje užsukę į knygyną. Džiugu, kad Vokietijoje gyvenantys rašytojai noriai dalyvauja šiame projekte, buvo pristatyti ir gerai žinomi, ir nauji vardai.

Žvelgiu į „Informacijas“ kaip VLB įrankį, kuris turėtų reprezentuoti lietuvių bendruomenės gyvenimą ir kaskart pažadinti širdyje tautinio pasididžiavimo jausmą, įkvėpti naujiems projektams ar tarnauti kaip kvietimas sudalyvauti viename iš bendruomenės renginių.

Noriu atkreipti dėmesį į žurnalo viršelius – ant kiekvieno jų yra frazė ar keli žodžiai, kurie yra žurnalo tema arba kvietimas susimąstyti apie vieną ar kitą dalyką. Netgi redaktorės žodžiai yra dažnai provokacijos, besikreipiančios į skaitytojų širdis ir protus. Siekiu, kad „Informacijos“ būtų gyvos ir paveikios.

Būtų šaunu, jeigu renginių organizatoriai patys iš anksto praneštų apie savo renginius, tada galima juos pareklamuoti, kad jie sulauktų daugiau dėmesio, o po renginio visada laukiu nuotraukų ir aprašymo.

Esu labai dėkinga kiekvienam, kurie savo rašiniais ar fotografijomis prisideda prie žurnalo turinio kūrimo.

Jolita Zykutė, žurnalo „Informacijos“ vyr. redaktorė

HILFE FÜR CHERSON.

TIESIAI IŠ ĮVYKIO VIETOS

Šitą tekstą greičiausiai jau skaitėte Žano Kalvaičio „Facebook“ paskyroje, bet jis vertas būti perskaitytas dar kartą. Jei neprisidėjote finansiškai tąkart, gal rasite laiko tai padaryti dabar? Negalvokite, kad reikia aukoti tūkstančius ar milijonus (nebent turite ir norite). Netgi penki ar dešimt eurų duos rezultatą.

Sausis 1 d., 21:56

…kol visi pagiriojosi ar kitaip ilsėjosi nuo šventimo, dieną vėl aktyviai praleidau pakuodamas automobilį atostogų kelionei…

...maišai ir dėžės, išrūšiuoti pagal paskirtį, kad vietoje greičiau būtų galima viską paruošti ir padalinti pagal poreikį, gulė vienas ant kito…su šypsena atsiminiau savo apsipirkinėjimus, nes dar niekada gyvenime nebuvau pirkęs sauskelnių, sauso maisto kūdikiams ir panašių dalykėlių…

čia kai savo vaikų neturi, o ne dėl to, kad tai ne vyriškas darbas, ar panašiai…lydėjo nustebę kasininkių žvilgsniai, kai skenavo dešimtis maišelių Kalėdinių meduolių… dauguma prekių akcijinės, su keliasdešimt procentų nuolaidomis, ir šioje vietoje labai džiaugiausi, kad Kalėdos šalyse ne visai sutampa, ir dešimtis kilogramų įvairių vokiškų Spezialitäten, kurie dar galioja mėnesius, bet Vokietijoje jau nelabai perkami, pavyko gauti vos ne už pusę kainos…žodžiu, stengiausi ūkiškai ir prasmingai išnaudoti kiekvieną jūsų paaukotą pinigėlį…

...žinau, kad gal ir jums to nereikia, bet labai norėčiau nors pusiau anonimiškai padėkoti tiems, kurie ne tik patapšnojo man per petį, koks aš šaunuolis, bet ir realiai prisidėjo prie mūsų Kalėdinio

stebuklo kūrimo Cherson regiono gyventojams… Jūsų daug nebuvo, bet Jūsų dosnumas tikrai mane nustebino…žinau, kad nesu labai žinomas ir negalėčiau tik pirštais spragtelėjęs surinkti milijonų, todėl džiaugsmas suima dar didesnis…žinoma, džiaugsmas ne dėl savęs – asmeniškai man sekasi labai neblogai ir man, kol kas, jokios pagalbos gyvenime nereikia, todėl retkarčiais galiu sau leisti ir pats padėti kitiems…visų mūsų dėka pavyko surinkti beveik porą tūkstančių pinigais ir daugybę aukų taip reikalingais daiktais…labai norėčiau padėkoti Daivai, kuri asmeniškai važiavo pusantro šimto kilometrų ir atgabeno pilną mašiną su maisto produktais, vaistais, higienos reikmenimis, šiltais dekiais ir kitais reikalingais daiktais, nuo Heidelberg pusės…viskas buvo surinkta per kelias darbovietes ir vietinius lietuvius iš kažkada gyvavusio mūsų lietuviško bėgimo ir sportinio ėjimo klubo…visada turėjau gerą jausmą pasirinkdamas žmonęs, su kuriais ne tik smagu leisti laiką drauge, bet ir palaikančius panašias vertybes gyvenime…

Ž. Kalvaičio nuotr.

Žanas Kalvaitis kelionės į Chersoną pradžioje. 2023.01.03

Chersonas. 2023.01.06

Ačiū didelis, Brangieji…už didelį kiekį labai kokybiškų šiltų rūbų Vielen Dank an Heike aus Frankfurt und meine liebe Nachbarn für die warme Kleider, Decken, Kerzen und anderes…paskutinę dieną maišais viską pradėjo nešti kaimynai, tik gaila, dėl vietos stokos ne viską pavyks paimti, kartu keliaus tik dabar reikalingiausi daiktai… visų pinigų dar neišleidau, nes pasilikau tuščios vietos, kurios prireiks ir Varšuvoje…tenai, reikės sutalpinti kuo daugiau naujausių sudedamų vežimėlių neįgaliesiems, kurie buvo paaukoti mūsų organizacijai, bent pusę, iš keturiolikos, turėčiau dar įgrūsti… tada jau iki lubų prikrautas ir išsipūtęs kaip agurkas judėsiu link sienos su Ukraina…kažkur užstrigo ir dalis statybinių medžiagų – plėvelė, putos, lipnios juostos, kurios turėjo keliauti kartu, bet iškeliaus artimiausiu sekančiu transportu – nesu ir aš vienintelis, kuris panašiai atostogauja gyvenime…

o už pinigines aukas labai norėčiau padėkoti mūsų

Gimnazijos Astai, vielen Dank auch an Tamara, Erdal, Mārīte…Julijai, Giedrei, Virginijui, Dovilei, Šarūnei, Kristinai…Ramintai ir visam „Saulalės“ kolektyvui, kurie atsiuntė visą savo uždainuotą renginio honorarą…tai tiek, kiek pavyko identifikuoti pagal nurodytą paskirtį iš gautų pervedimų organizacijos vardu per banko sąskaitą…labai nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie dalinosi informacija savo socialiniuose burbuluose…šiandien šimtą eurų atnešė ir mama, sako: čia ir nuo manęs Ukrainai…grynai matematiškai jinai jau neturėtų egzistuoti, gyvendama Lietuvoje ir gaudama apie tris šimtus eurų lietuvišką mėnesinę pensiją, bet va, šiandien mačiau, gyva, soti ir žvali – bet čia jau kita tema…ir jei jau viskas eina geriau nei planuota, prie to viso pridedu dar savaitėlę savo brangaus laisvo laiko gyvenime, vieną kitą smulkmenėlę ir kokį tūkstantėlį grynais…kol dar nepagalvojote, kad panorėjau dabar susireikšminti, ar per klaidą bus kas mano ledinę širdį į geresnę sukeitę, skubu visus pradžiuginti, kad taip nėra…

...Alltag in Cherson...aštuonių mėnesių okupaciją iškentę žmonės jau kelis mėnesius savo namus yra pavertę bunkeriais... 2023.01.05

dauguma kurie likę, jie neturi nei lėšų, nei kur saugiau apsistoti išvykę, todėl jie liks prie bet kokių gyvenimo sąlygų ir jiems reikia kasdieninio aprūpinimo būtiniausiu...šiandien užvežė duonos, kiekvienas gauna po kepalą ir dvi skardines pupelių koncervų...2023.01.06

gerai, kad nesu politikas ar kitaip įžymus, nes vėl kai kas pabandytų visą tą pritempti prie kokių nors aktualių savivaldos rinkimų ar panašiai…bet jo, balsuoti vistiek eikit, dėl savęs…:-))...

kas metai panašiu metu kažkur iškeliauju, dažniausiai į Alpes, kur nors kur aukščiau, arba, kaip dar vasarą buvo suplanuota, galvojau per Kalėdas užsukti ir į Lietuvėlę, nes tada labai tikėjau, kad iki metų galo, visas tas vargelis Ukrainoje bus užsibaigęs ir okupantai bus vėl gėdingai išstumti už sienų atgal į savo supuvusią šalį…deja... visada norėjau aplankyti Ukrainą, turėjau net draugę, gryną ukrainietę, bet taip ir neprisiruošiau išsiruošti į kelionę ta kryptimi…dabar proga pasitaikė ne iš linksmųjų, o atsitiktinai susipažinęs su žmonėmis, kurie jau nuo kovo mėnesio stipriai remia savo tautiečius Cherson regione, nusprendžiau prisijungti ir aš – jei jau važiuoti, tuo pačiu padaryti ką nors prasmingo…taigi, tuos pinigus būčiau išleidęs, kaip įprasta, bet kokioje kitoje savo kelionėje kitomis kryptimis…truputis daugiau negu trečdalis iškeliaus degalams, o už likusius pabandysiu padaryti ką nors naudingo, ne sau, dar ir vietoje…

dėka mūsų organizacijos aktyvistų, jau žinau pas ką ir kur gyvensiu, kas mane lydės šalyje ir visas kitas su tuom susijusias smulkmenas, daug maisto pasiimsiu iš čia, todėl, didelių, su pra- ir išgyvenimu susijusių išlaidų sau neturėsiu taip pat…kartu pasiimu ir savo bazinius įrankius, kaip sakoma tarp mūsų statybininkų, prireikus ir vieną kitą vinį kur įkalti galėsiu, kad atostogų laikas ne taip nuobodžiai tik paplūdimyje vartytųsi…

žodžiu, nieko neįprastesnio už rutininę atostogų kelionę, jei tik raketos ant galvos nekristų… bet, perfrazavus vieną žinomą teroristą ir karo nusikaltėlį: gyvenimą gali staigiai pabaigti ir nuo

širdies infarkto ant sofkės, bežiūrint serialus, užkandant juos čipsais ir maukiant industrinį alų, o čia nors ką naudingai…taigi…dar kartelį visiems dėkoju už realią pagalbą, kad mano atostogos įgautų kuo daugiau prasmės ir už šiltus palinkėjimus kelionei…laikysiu visus eteryje, jei bus tik geras ryšys, žinoma…

<...>

...p.s. tai nėra tik vienkartinė akcija ir mūsų organizacija reguliariai daro reisus į Ukrainą, todėl jei kas sugalvotų mus paremti dabar, ar ateityje, visi kontaktai lieka galioti…

„Hilfe für Cherson (Ukraine) e.V.“ vardu.. ����

Siekiant išsaugoti autentiškumą, rašinio kalba ir skyryba taisyta minimaliai.

...vaikystė...die Kindheit... Cherson. 2023.01.06

Užrašas skelbia: "Nes aš ir esu mano valia". 2023.01.07

...ilgiausia eilė yra prie medikamentų, tai yra šiuo metu reikalingiausia...ypatingai dėkingas tiems, kas juos man padėjote pristatyti...Ačiū.... 2023.01.06

TAURAGĖS MIESTO ŽENKLAS

ĮTEIKTAS FERNWEH PARKUI

„SIGNS OF FAME“

Š. m. sausio 29 d. Fernweh parkui „Signs of fame“ Vokietijoje, kuriame rasite apie 4000 ženklų iš viso pasaulio, buvo iškilmingai įteiktas Tauragės miesto vietovardžio ženklas.

Jolita Zykutė

Tauragė – Vokietijoje?

Idėja sukurti tokį parką kilo Klausui Beer, daug keliavusiam po įvairias šalis, kur jis kūrė filmus. Ką reikėjo nuveikti, kad šiame unikaliame parke atsidurtų ir Tauragės miesto vietovardžio ženklas? Istorija prasidėjo dar prieš trejus metus, kai lietuvė Jolanta Stettner, Fernweh parko asociacijos narė ir oficiali „Signs of fame“ (išvertus į lietuvių kalbą – „Šlovės ženklai“) fotografė kreipėsi į Niurnbergo lietuvių bendruomenę, o jos pirmininkė Kristina Braun kreipėsi į Tauragės savivaldybės administraciją, kuri pagamino visiškai naują vietovardžio lentelę „TAURAGĖ“.

Tauragės vietovardžio lentelę parko atstovams įteikė Tauragės miesto garbės ambasadorė Eglė Gečienė iš Drezdeno, Tauragės kultūros sostinės 2023 pasaulio kelio ambasadorė Agnė Gečaitė ir Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybos narė bei iždininkė, Niurnbergo lietuvių bendruomenės pirmininkė tauragiškė Kristina Braun su sūnumi Dariumi iš Rohr. Galima pasidžiaugti visais geros valios žmonėmis, kurių dėka Tauragės miesto vardas bus garsinamas ir Vokietijoje.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jörg Klaassen, Tauragės miesto partnerio is Rydštato prie Frankfurto, organizacijos "Taurages draugai" atstovas. Jie visi atvyko į Oberkotzau specialiai tam, kad perduotų ženklą Fernweh parkui. Renginyje dalyvavo Oberkotzau meras Erichas Pöhlmannas ir kultūros biuro vadovas Günteris Tauwaldtas.

Nuotraukos: Sylvia Schildbach / Klaus Beer

Nuotr. iš kairės VLB iždininkė ir Tauragės ženklo perdavimo parkui sumanytoja Kristina Braun, Oberkotzau meras Erich Pöhlmann, Darius Braun, Kultūros skyriaus vadovas Günter Tauwaldt, Fernweh-Park „Signs of Fame“ iniciatorius Klaus Beer, Tauragės miesto garbės ambasadorė Agnė Gečaitė ir jos dukra Agnė Gečaitė, Tauragės miesto partnerio Rydštato prie Frankfurto atstovas Jörg Klaassen

Atvykę ženklo įteikimo ceremonijos dalyviai apžiūri parką

Fernweh parko istorija

Šio parko sumanytojas Klausas Beer su žmona Erika papasakojo svečiams apie tai, kad parkas sumanytas kaip beribę laisvę ir tautų viena kitos supratimą skatinantis projektas. Simboliška ir prasminga, kad jis įsteigtas 1999 m. lapkričio 9 d., dešimt metų po to, kai sugriuvo Berlyno siena.

Iš pradžių Fernweh parkas buvo įkurtas Hof mieste (Bajern žemėje) ir po 17 metų išsikėlė į Oberkotzau. Čia rasite vietovardžių lenteles, žvaigždžių ženklus (įvairių įžymių žmonių ženklus, panašiai, kaip Holivudo šlovės alėjoje), klubų ženklų (Vereinsschilder) ir asmeninių ženklų lenteles. Šie objektai susikirstyti temomis. Taip pat rasite skyrių „Keisti ir juokingi vietovardžiai“.

Fernweh parkas įrengtas taip, kad jį bus patogu apžiūrėti ir neįgaliesiems, ir šeimoms su vaikais vežimėliuose.

Egzistuoja didelės stovėjimo aikštelės automobiliams ir kelioniniams autobusams, tad jeigu keliausite pro šoną, maloniai kviečiame užsukti.

Iš Lietuvos šiame parke prieš atsirandant Tauragės vietovardžio ženklui, kabojo tik keleto miestų ženklai – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Raseinių, Pabradės. Jeigu skaitantys šias eilutes sumanytų parkui įteikti savo ženklą, maloniai prašome kreiptis į Fernweh parko administraciją ar tiesiai į Jolantą Stettner. Parke yra netgi amfiteatras, kur gali vykti koncertai ar kiti pasirodymai. Galbūt galite iškart įteikti ir savo vietovardžio ženklą, ir toje vietoje gyvenančio menininko „žvaigždės ženklą“ bei surengti koncertą?

Plačiau apie šį parką, pamatyti vaizdų iš jo galite apsilankę svetainėje www.fernweh-park.de.

Fernweh parkas

Šių miestų iš Lietuvos vietovardžių lentelės jau pakabintos Fernweh parke

MIESTAS, Į KURĮ SKRENDA PASAULIO ANGELAI

Kiek daug pasaulyje nepaprastų vietų, kurias norėtume aplankyti. Kaskart, pažiūrėję įdomią laidą apie keliones ar pasimėgavę draugų iš kelionių atsiųstomis nuotraukomis, papildome savo lankytinų vietų sąrašą keletu naujų objektų. Visiškai nesvarbu, ar mes žavimės gamtos sukurtais šedevrais, ar mėgaujamės miestų architektūra, ar lankomės meno muziejuose ir galerijose, svarbiausia, kad patiriame pažinimo ir atradimų džiaugsmą, pailsime, pasisemiame jėgų ir įkvėpimo naujiems darbams. Be abejonės, visi ieškome įdomių, netikėtų, paslaptingų objektų.

Norime pakviesti į vienintelį Lietuvoje Angelų miestą ir jame įsikūrusį pirmąjį Lietuvoje Angelų muziejų.

Angelai

Ar teko sau užduoti klausimą, kas yra angelai? Kodėl jie mus taip domina? Kaip jie atrodo? Ar tikrai jie saugo mus nuo gimimo?

Informacijos apie angelus galima rasti įvairiuose šaltiniuose. Angelus mes suvokiame kaip pusiau dieviškas būtybes, tradiciškai vaizduojamus su sparnais už nugaros. Jie atlieka pasiuntinių, žinianešių ir net ateities pranašų funkcijas. Jie tarsi tarpininkai tarp žmonių ir Dievo. Gal dėl to angelai domina ir žavi žmones, o menininkai stengiasi pavaizduoti juos mums apčiuopiamais pavidalais.

Vieno paveikslo istorija

Beveik kiekvienuose namuose galime rasti bent vieną paveikslą. Regis, kas tas vienas paveikslas...

Dianos Kisielienės nuotraukos

Muziejaus ekspozicija

Muziejaus ekspozicija

Tačiau nutinka netikėtų dalykų, kai vienas paveikslas tampa didelės kolekcijos pradžia, įkvepia domėtis nepaprastomis, nešančiomis gėrį ir viltį, būtybėmis. Taigi, kaip vienas dovanotas paveikslas „išprovokavo“ kolekcionuoti angelus?

Išeivė iš Lietuvos, teatralė, režisierė, pedagogė, menotyrininkė, aktyvi visuomenininkė, kultūros mecenatė Beatričė Kleizaitė-Vasaris 1989 m., po ilgų emigracijos Jungtinėse Amerikos Valstijose metų grįžusi gyventi į Lietuvą, susidomėjo angelais. Tai nutiko po vieno interviu, tais pačiais metais duoto laikraščiui ,,Šiaurės Atėnai“. Jame kartu su rašytoja Jurga Ivanauskaite buvo kalbama apie angelus. Kaip 2010 m. interviu savaitiniam žurnalui „Veidas“ kalbėjo Beatričė Kleizaitė-Vasaris: „Iš savo patirties tame interviu įvairių dalykų pripasakojau. Po to pokalbio Jurga man atnešė dovanų Jono Daniliausko tapytą, dar nenudžiūvusiais dažais paveikslą „Angelas, suklupęs prieš moterį“. Įsivaizduojat? Ne moteris klūpi prieš angelą, o angelas ant kelių?! Antrasis angelas atkeliavo iš Molėtų: medžio drožėjas, mane pažinęs iš interviu, išdrožė nuostabų angelą. Trečiasis darbas – senoji liaudies skulptūrėlė,

ją padovanojo kunigas Česlovas Degutis – tuometis Kulių klebonas“. Taip įvairių pavidalų angelai patys pradėjo skristi pas savo globėją Beatričę Kleizaitę-Vasaris.

Anykščiai – Angelų miestas

Kaip nutiko, kad nieko bendro su Anykščiais neturinti Beatričė Kleizaitė-Vasaris (gimusi Kaune, o dabar gyvenanti Vilniuje), savo angelų kolekciją padovanojo nedideliam šiaurės rytų Lietuvos miestui? Kaip teigia pati kolekcininkė, ji net nesvajojusi apie muziejų, bet anykštėnai susižavėjo jos angelų kolekcija, todėl mananti, kad tai pačių angelų pasirinkimas. Taip 2010 m. Anykščiuose,

Sakralinio meno centre, kuriame nuo 2009 m. saugomas ir eksponuojamas ilgamečio Anykščių parapijos klebono, monsinjoro Alberto Talačkos palikimas – unikali dailės kūrinių kolekcija ir gausi biblioteka – atidarytas pirmasis Rytų Europoje Angelų muziejus, kurio ekspozicijai 109 kūrinius dovanojo mecenatė, kultūrininkė, kolekcininkė, visuomenininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

Jos dovanotoje kolekcijoje vertingi tapybos, grafikos darbai, lietuvių liaudies menas. Dovanodama savo angelus, Beatričė Kleizaitė-Vasaris Anykščius paskelbė Angelų miestu ir kalbino menininkus, kad padovanotų bent po vieną savo kūrinį muziejui. Atsiliepdami į kvietimą kartu kurti muziejų, angelus dovanoja Lietuvos ir užsienio menininkai, diplomatinės atstovybės, pavieniai žmonės, kuriuos sužavėjo ši idėja ir kurie nori padovanoti vertingą eksponatą. Angelų muziejus-Sakralinio meno centras ne tik laukia lankytojų svečiuose, bet ir kviečia pasaulio lietuvius prisijungti prie šios gražios idėjos ir padovanoti muziejui angelą. Pažįstantieji angelus kuriantį menininką, gali skleisti šią žinią, kad į Anykščius suskristų Pasaulio angelai.

Muziejaus ekspozicija

Muziejaus ekspozicija

Muziejaus ekspozicija

Šiuo metu Angelų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje rodomi Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Leono Striogos, Vlado Vildžiūno, Leonardo Gutausko, iškilių dailininkų Aloyzo Stasiulevičiaus, Vytauto Igno, Jurgos Ivanauskaitės, Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės ir daugelio kitų autorių kūriniai, taip pat lietuvių tautodailininkų darbai, liaudies menas. Kiekvienas muziejaus lankytojas išeina suradęs savo Angelą sargą.

Norų angelas – Angelų muziejaus fenomenas

Angelai mums asocijuojasi su taika, viltimi, ramybe. Jie ne tik mus saugo ir globoja, bet ir išklauso. Angelų muziejaus fonduose saugoma daugiau kaip 500 eksponatų, bet yra vienas labai ypatingas angelas, kurį dažnas lankytojas mielai pasiimtų į namus. Norų angelas į muziejų atkeliavo 2018 m. iš Estijos – tai autorės Katharinos Aus ir Estijos ambasados Lietuvoje dovana. Šis fenomenalus angelas ne tik išskirtinė angelo skulptūra, kuri patraukia lankytojų dėmesį savo išvaizda, bet ir kviečia pasidalinti savo svajonėmis, norais. Be abejo, tas noras, kurį šnabždate Norų angelui į ausį ar parašę ant lapelio metate pro ausyje esančią skylutę, turi būti labai tiksliai ir aiškiai suformuluotas. Labiausiai Norų angelui patinka pildyti nesavanaudiškus norus, bet sten -

Muziejaus ekspozicija

Norų angelas

giasi padėti visiems pas jį atėjusiems. Jis laukia ir yra pasirengęs išklausyti viso Pasaulio žmonių norus, tik turite pas jį atvykti.

Pasaulio anykštėnai

Anykščiai – rašytojų kraštas. Dažnai galima išgirsti šį apibūdinimą. Tačiau vis daugiau šeimų atranda šį nedidelį, bet puikų miestą. Anykštėnai pasklido po visą pasaulį, tačiau kiekvieno mūsų pradžių pradžia yra šis jaukus kraštas. Pasaulio anykštėnų bendrija – tai asociacija, telkianti visuose pasaulio kraštuose, Lietuvoje ir gimtajame mieste gyvenančius anykštėnus. Mielai kviečiame Vokietijoje gyvenančius anykštėnus nepamiršti savo gimtojo miesto, jį garsinti bei sugrįžti ir prisidėti puoselėjant Anykščius.

Daugiau informacijos apie Angelų muziejų-Sakralinio meno centrą galite pasiskaityti interneto svetainėje www.amenucentras.lt, Angelų muziejaus-Sakralinio meno centro ir Anykščių koplyčios Facebook paskyrose.

Diana Kisielienė

Muziejaus įkūrėja Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Anykščių menų centro nuotr.

Muziejaus ekspozicija

Muziejaus ekspozicija

PROFESORIŲ DR. GERHARD BAUER PRISIMENANT

Prieš 10 metų, 2013 m. sausio 1 d., Bielefelde mirė vienas iškiliausių Vasario 16-osios gimnazijos absolventų prof. dr. Gerhard Bauer (Gerardas Bauras).

Gerardas gimė 1940 m. sausio 14 d. Klaipėdoje. Baigiantis karui su mama buvo priverstas bėgti nuo artėjančio sovietų fronto į Vokietiją, čia atsidūrė DP lageryje Neustadte / Holsteine, kur lankė pradinę mokyklą. Nuo 1952 m. mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Diepolze, gimnazijai persikėlus į naują vietą, ją baigė 1961 m. jau Hüttenfelde.

Nuo tada iki 1970 m. studijavo Heidelbergo universitete sociologiją, psichologiją ir politinius mokslus. 1966 m. įgijo magistro laipsnį, parašęs darbą apie senąją baltų religiją, o 1970 m. apgynęs disertaciją „Gesellschaft und Weltbild im baltischen Traditionsmilieu“ – daktaro laipsnį. Gerardas niekada nenutraukė ryšių su gimnazija ir Vokietijos lietuvių bendruomene. Gimnazijai trūkstant lietuvių mokytojų, Gerardas dar studijuodamas kurį laiką ten dėstė geografiją, biologiją ir kūno kultūrą. Baigęs studijas, 1970-1976 m. dirbo Evangelikų jaunimo akademijoje Radevormwalde, nuo 1977 m. dėstė socialinius mokslus Bielefeldo aukštojoje mokykloje.

Čia susipažino su prof. dr. Manfredu Kleinu, kurį Gerardas supažindino su lietuvių kultūra ir kalba. Jo dėka prof. M. Kleinas puikiai išmoko lietuviškai ir kartu su Gerardu tyrinėjo 19 a. Lietuvos kaimo kultūrą ir vyravusius papročius. Abu 1998 m. išleido knygą „Das alte Litauen“. Prof. M. Kleinas yra iki šiol Lietuvos kultūros instituto narys.

Prof. Bauras ne kartą skaitė paskaitas Lietuvių kultūros instituto suvažiavimuose: 1985 m. paskaitą „Das litauische Gewohnheitsrecht“, 1986 m. „Apie Lietuvos bežemius-grytelninkus“ ir t.t. Jis palaikė glaudžius ryšius su kolegomis Lietuvoje, kur rinko medžiagą tyrinėjimams lietuviškomis temomis.

Gerardas Vasario 16-osios gimnaziją laikė savo namais, kiekviena proga mielai čia grįždavosu savo žmona Nicole. Gimnazijoje buvo skautas, du kartus buvo išrinktas į VLB tarybą, aktyviai įsijungė į Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso Vokietijoje organizavimą. Malonūs bendravimo prisiminimai su Gerardu siejasi ir su 1977 m., kai IV PLJK ruošos komiteto keletas narių ir padėjėjų posėdžiavo pas mus Wittliche. Man teko pasirūpinti, kad jie būtų sotūs. Gerhardas padėjo ruošti ypatingą desertą pagal savo receptą. Atmintyje liko paskutinis susitikimas su juo ir jo žmona Nicole per 2012 m. Jonines gimnazijoje.

Profesoriaus Gerardo Bauro mirtis Vokietijos lietuvių bendruomenei ir jo draugams yra didelis praradimas.

Ona Bartusevičienė

AKTYVIĄ VLB NARĘ

ALINĄ GRINIENĘ PRISIMENANT

Prieš 25 metus sausio 16 d. mirė Alina Grinienė, palikusi ryškius pėdsakus Vokietijos lietuvių veikloje. Alina Miliušytė gimė 1916 m. balandžio 28 d. Tverėje (Rusijoje), Pirmojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių šeimoje. Karui pasibaigus, šeima grįžo į nepriklausomą Lietuvą. Lankė Šv. Kazimiero („Saulės“) gimnaziją Kaune, ją baigusi įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas, pedagogiką ir psichologiją. Studijas baigė 1943 metais diplomuotos romanistės titulu jau Vilniuje.

Būdama gimnazijoje įsijungė į ateitininkų organizaciją, kur aktyviai dalyvavo ir studijuodama, tapusi meno draugijos „Šatrija“ nare. „Šatrijoje“ brendo ne vienas būsimas rašytojas, pedagogas, menininkas, visuomenininkas. 1941-1944 metais aktyviai įsijungė į Lietuvių fronto sąjūdį. Dar studijuodama susipažino su jau tuo metu visokeriopai besireiškiančiu dėstytoju ir visuomenininku Jonu Griniumi, už kurio 1939 metų vasarą ištekėjo. 1940 metų sovietinė okupacija skaudžiai palietė ir A. Grinie-

Prof. dr. G. Bauer

1987 Hiutenfelde prisimenant prof. A. Maceiną. Alina Grinienė nuotraukoje penkta iš kairės.

nės šeimą. Vyras, kaip žinomas klerikalų veikėjas, liko be darbo, o tėvą už patriotinę veiklą kartu su dviem broliais sovietai ištrėmė į Sibirą, kur jis 1944 metais mirė nukankintas kalėjime.

1944 metų vasarą artėjant frontui, Griniams kaip ir daugeliui kitų beliko pasitraukti Vokietijon, išgyvenant visus tokio bėgimo baisumus – vargą, badą, bombardavimus, apšaudymus. Berlynas, Viurcburgas, Šveinfurtas, Niurtingenas, Švėbiš-Gmiundas, Heilbronas ir dar daugiau pereinamųjų vietovių, kur Griniams teko išgyventi benamio tremtinio gyvenimą, kol pagaliau surado nuolatinę vietą apsistoję Miunchene, Ludvigsfeldo rajone. Jie neemigravo į kitas šalis, nes to neleido J. Griniaus sveikata.

A. Grinienė visur paliko savo pėdsakus. 1946-1955 metais mokytojavo keliose stovyklinėse gimnazijose, 1954-1956 metais dirbo Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Joje mokytojavo, dirbo mergaičių bendrabutyje ir vadovavo tautinių šokių grupei, kuri daug prisidėjo prie gimnazijos išpopuliarinimo tarp vokiečių. Dar Alina dirbo Amerikos balso lietuviškajame skyriuje Miunchene, Balfo įstaigoje Miunchene, Europos lietuvių pastoraciniame centre Bad Viorishofene pas vyskupą P. Brazį. Kita jos veikla buvo visuomeninė, dažnai reikalaujanti ne vien tik pastangų, laiko, energijos, bet ir tam aukoti savo pinigus. Į lietuvių bendruomenės aukščiausius organus

A. Grinienė nesiveržė, visgi 1967-68 metais buvo Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdybos narė, o 1983-1993 metais buvo išrinkta į VLB Tarybą ir ten ėjo prezidiumo sekretorės pareigas.

Ypač paminėtinas A. Grinienės darbas su jaunimu. Ji ilgus metus vadovavo Vokietijos lietuvių vaikų vasaros stovykloms, kuriose pravesdavo turiningą lituanistinę programą. Reikšminga jos ilgametė veikla VLB Miuncheno lietuvių apylinkėje – parengimų, minėjimų organizavimas, meninių programų paruošimas, ilgus metus vadovavo Miuncheno lituanistinei mokyklai, tautinių šokių grupei „Ratukas“, su kuria keletą kartų dalyvavo tautinių šokių šventėje JAV.

1954 m. Europos Lietuvių fronto bičiulių pradėtose rengti Europos lietuviškųjų studijų savaitėse A. Grinienė veikė nuo pat pradžių, o vėliau ant jos pečių gulė organizacinis studijų savaičių pravedimas, skaitytų paskaitų dokumentavimas, tėvynės valandėlių organizavimas. Nenuvertinant kitų asmenų įnašo tiek Miuncheno lietuvių apylinkės veikloje, tiek studijų savaičių rengime, A. Grinienės indėlis išsiskyrė iš kitų tuo, kad jis buvo nuolatinis.

A. Grinienė dalyvavo šiose organizacijose: Europos Lietuvių fronto bičiuliai, Ateitininkai sendraugiai,

Pabaltijiečių moterų taryba, Lietuvių moterų klubo federacija ir jos Miuncheno skyrius.

A. Grinienės veikla neliko nepastebėta ir sovietų Lietuvoje. 1986 metų KGB generolo majoro G. Vaigausko parengtame vadovėlyje „Lietuvių nacionalistų kenkėjiška veikla ir kova su ja“ rašoma: „Turimomis duomenimis, veikliausi VLB nariai (I. Damijonaitis, V. Bartusevičius, A. Grinienė ir kt.) aktyviai dirba propagandinį darbą su asmenimis, atvažiuojančiais iš Lietuvos į VFR...“

A. Grinienė nesusikrovė didelių materialinių turtų, viską dalino kitiems, suteikdama pagalbą visiems, kas tik į ją kreiptųsi. Šalia savo šakotos visuomeninės veiklos nemažiau reikšmingi ir jos asmeniniai santykiai su žmonėmis. A. Grinienė buvo visuomet draugiška, priimanti, padedanti, vaišinanti, padrąsinanti, nereikalaujanti atpildo.

Susipažinau su Ponyte (taip buvo vadinama A. Grinienė) 1960 metais Miunchene. Ji supažindino mane su mano būsimu vyru Vincu, šokome jos vadovaujamoje šokių grupėje, ne kartą dirbau su ja vaikų vasaros stovyklose, Studijų savaičių metu. Ji visada buvo geros nuotaikos, buvo malonu su ja bendrauti.

Už savo veiklą A. Grinienė yra gavusi įvairių apdovanojimų. Už nuopelnus katalikybei popiežius jai suteikė ordiną „Pro Ecclesia et Pontifice“, o ateitininkų korporacija „Giedra“ 1990 metais ją išrinko „Žymiąja išeivijos moterimi“.

VLB valdyba ir Vasario 16-osios gimnazijos vadovybė 1996 metų gegužės 11 d. Romuvoje surengė vaišes A. Grinienės 80-ojo gimtadienio proga, kur ją VLB, Vasario 16-osios gimnazijos ir Lietuvos Kultūros Instituto vardu sveikino Vincas Bartusevičius pabrėždamas, kad Vokietijos lietuvių bendruomenė neturi auksinių ženklų, medalių, ordinų todėl belieka tik konstatuoti: „Alina Grinienė-Miliušytė savo gyvenimu ir veikla yra didžiai nusipelniusi lietuvių bendruomenei ir visai lietuvių tautai. Mes reiškiame šia proga didelę padėką už ilgametį, pavyzdingą ir giliai prasmingą darbą, reiškiame gilią pagarbą ir linkime Jubiliatei Aukščiausiojo palaimos, sveikatos ir jėgų tolimesniame gyvenimo kelyje“. Raštu sveikino LR Vokietijoje ambasadorius dr. Zenonas Namavičius ir daugelis kitų bičiulių ir draugų.

VLB Miuncheno apylinkės narė Alina Grinienė-Miliušytė mirė 1998 metų sausio 16 d. Liudvigsfelde/ Miunchene. Jos urna su 1980 metais mirusio vyro Jono Griniaus urna kartu palaidotos vasario 20 d. Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Ona Bartusevičienė

SAUSIO 13-OSIOS MINĖJIMAS

Dalinamės akimirkomis ir informacija, kaip buvo paminėta Laisvės gynėjų diena Vasario 16-osios gimnazijoje bei Berlyno ir Hamburgo lituanistinėse mokyklose.

Hamburgo lituanistinėje mokykloje ir darželyje „Abėcėlė“

Mokytojos su vaikais kalbėjosi apie lietuvių vienybę ir drąsą, kartu ieškojo atsakymo, kas mums yra laisvė ir kodėl norime būti laisvi? Laisvė mažųjų akimis – kai gali žiūrėti kokius nori filmukus, kur nori eiti ir skristi atostogauti. Mokytojos provokavo vaikus pamąstyti, ar būtume susirinkę čia, Vokietijoje, jeigu Lietuva nebūtų apsigynusi. Taip pat buvo rodomos Vilniaus televizijos bokšto nuotraukos ir archyvinės nuotraukos iš tos įsimintinos nakties – tankai prieš minią žmonių.

Vėliau mokytojos Laimos padedami vaikai nupiešę medžius „pasodino“ giraitę. Tai iškalbus priminimas, kad kartu esame stiprūs!

Berlyno lietuvių bendruomenės mokykloje

Sausio 13-ąją Berlyno lietuvių bendruomenės mokyklėlė paminėjo prisimindami, kokie yra Lietuvos simboliai – vėliava, herbas ir himnas, taip pat kalbėdamiesi apie neužmirštuolės reikšmę Sausio 13-ąją dieną. 2-3 metų amžiaus grupės vaikai (žiūrėkite nuotraukas) aktyviai darbuodamiesi teptukais ir pirštukais tapė Lietuvos Trispalvę!

Vasario 16-osios gimnazijoje

Gimnazijos bendruomenė ir šiais metais prisijungė prie pilietinės inciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. Gimnazijos foje, koridoriuose, biuruose, klasėse ant palangių degė žvakutės.

Nuotraukos ant stendo priminė, kad mūsų laisvė yra Laisvės gynėjų žygdarbis, o neužmirštuolės simbolizavo, kad nepamiršome ir nepamiršime sunkiai iškovotos laisvės kainos.

Pirmos pamokos pradžioje prie atminimo stendo ir degančių žvakių mokyklos direkcija, dailės, lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos mokytojos su 5, 11 ir 13 klasių mokiniais dalijosi prisiminimais.

Per pirmą pamoką visų dalykų mokytojai klasėse uždegė žvakutę, pasikalbėjo su mokiniais apie šios dienos istorinę reikšmę bei pagerbė Sausio 13-osios dienos aukas tylos minute.

Per pertraukas gimnazijos informacinėje lentoje buvo rodomas filmas apie Sausio 13-osios įvykius. Informaciją parengė lituanistinių mokyklų atstovai ir Irena Sattler.

Lituanistinių mokyklų fotografijos

„Abėcėlės“ vaikai piešia medžius

Berlyno lituanistinės mokyklos vaikai piešia vėliavą - geltona, žalia, raudona.

Vasario 16-osios gimnazija

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJA

Tai vienintelė lietuviška gimnazija Vakarų pasaulyje. Vokietijos lietuviai įkūrė Vasario 16-osios gimnaziją 1950 metais. 2020 metais ši unikali mokykla šventė savo įkūrimo septyniasdešimtmetį.

Gimnazija dirba pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, kurią papildo lituanistinė programa.

Gimnazija yra dvikalbė, ugdanti krikščioniška dvasia.

Tai - moderni integruota mokykla, kurioje saugojama ir puoselėjama unikali gimnazijos istorinė atmintis ir lietuviškos tradicijos.

Gimnazija kviečia mokytis savarankiškus, kūrybingus, smalsius ir iniciatyvius mokinius, motyvuotus aktyviai dalyvauti gimnazijos gyvenime bei atkakliai siekiančius savo tikslų.

Gimnazija siūlo draugišką daugiakultūrę atmosferą, kurioje didelis dėmesys skiriamas solidarumui, tolerantiškumui, buvimui kartu ir vienas kito pažinimui.

Gimnazija suteikia galimybę

• gauti brandos atestatą, kuris pripažįstamas visame pasaulyje.

• laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (raštu arba žodžiu),

• mokytis lietuviškai dėstomų dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos, tikybos bei muzikos,

• lankyti neformalaus ugdymo pamokas, kuriose puoselėjama tautiškumas, papročiai, lietuviškas identitetas,

• švęsti lietuviškas šventes,

• dalyvauti tarptautiniuose meno, sporto, ekonomikos ir politikos projektuose,

• kasdien mokytis būti sąmoningais ir tolerantiškais Europos piliečiais.

Vasario 16-osios gimnazijos bendrabutis

Mokiniai, kurių namai yra toliau nuo gimnazijos, gyvena bendrabutyje.

Bendrabučio mergaičių ir berniukų korpusai yra architektūriškai sujungti į vieną harmoningą kompleksą.

Mokiniai gyvena dviviečiuose ir vienviečiuose kambariuose.

Bendrabutyje įrengti kompiuterių, poilsio bei televizijos kambariai, virtuvėlė ir skalbykla, veikia bevielis internetas.

Gimnazijos valgykla kasdien siūlo mokiniams šviežiai pagamintą maistą.

Nuo 10 klasės mokiniai, gyvenantys bendrabutyje, gali gauti Vokietijos valstybės paramą (BAföG).

Informacija apie gimnazijos mokesčių tvarką www.gimnazija.de/tevams/mokesciai/

Dokumentai priėmimui

Į 5 klasę:

• dviejų paskutinių mokslo metų pažymiai,

• mokyklos rekomendacija (Empfehlung für die weiterführende Schule),

• klasės vadovo charakteristika,

• prašymas: www.gimnazija.de/tėvams/mokinių priėmimas.

Į 6-10 klases:

• dviejų paskutinių klasių metiniai pažymiai,

• klasės vadovo charakteristika,

• prašymas: www.gimnazija.de/tėvams/mokinių priėmimas.

• Privalumas – geros vokiečių kalbos žinios. Į 10 ir vyresnes klases priimami tik gerai besimokantys ir vokiečių kalbą mokantys mokiniai.

Mokinių priėmimas ir registracija

Pateikus priėmimui reikalingus dokumentus, kviečiame susipažinimo pokalbiui.

Pokalbyje dalyvauja kandidatas į gimnazijos mokinius, vienas arba abu tėvai (globėjai) bei mažiausiai du gimnazijos administracijos atstovai.

Sprendimą dėl priėmimo priima mokyklos administracija. Tėvams išsiunčiamas pranešimas raštu.

Mokinių priėmimas jau prasidėjo!

Džiaugsimės, galėdami pasveikinti Jus mūsų, o gal netrukus ir Jūsų gimnazijoje!

Mūsų adresas:

Vasario 16-osios gimnazija

Lorscher Str.1

68623 Lampertheim Hüttenfeld

Vokietija/Deutschland

Informacija telefonu 0049 6256 85990 0 arba el. paštu info@litauischesgymnasium.de Išsami informacija interneto puslapyje:

www.gimnazija.de

Rasa Weiss ir Irena Sattler

R. Lendraičio nuotr.

2023 m. sausio 25 d. buvo minima Gedimino laiškų ir pirmojo Vilniaus, kaip miesto ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės, paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-ųjų metų šventė!

Interneto svetainėje www.700vilnius.lt rasite informaciją apie šiais metais vyksiančius renginius, iniciatyvas ir naujienas, galėsite susipažinti su Vilniaus legendomis, atradimais, reformomis, laimėjimais ir kasdienybe žengdami detaliai suplanuotais, miestui svarbiais maršrutais „Vilniaus istoriniame meniu“. Pasižvalgykite po nebeegzistuojančias Vilniaus gatves „Skaitmeniniame mieste“.

Maloniai kviečiame garsinti Vilniaus vardą užsienyje, atvykti ir kviesti kitus pažinti Lietuvos nuostabiąją sostinę bei būti aktyvūs Vilniaus ambasadoriai užsienyje!

APDOVANOJIMAS KŪRYBINIŲ

DARBŲ KONKURSE „KAS MAN YRA LIETUVIŲ KALBA“

Lietuvių kalbos institutas paskelbė mokinių kūrybinių darbų konkurso „Kas man yra lietuvių kalba“, skirto valstybinės lietuvių kalbos šimtmečiui, nugalėtojus. Konkurse dalyvavo mokiniai iš visos Lietuvos ir iš keturių lituanistinių mokyklų užsienyje. Vertinimo komisijai teko tikrai nelengvas darbas – iš daugiau nei 600 įvairiausio pobūdžio darbų apie asmeninį santykį su lietuvių kalba išrinkti geriausius.

Vasario 16-osios gimnazijos 9 klasės mokinės Gustės U. darbas buvo įvertintas už originalumą. Gimnazistė savitai pažvelgė į lietuvių kalbos sandarą – pateikė ją kaip neįprastą torto receptą. Konkurso nugalėtoja ir ją konsultavusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta Geibel buvo apdovanotos Lietuvių kalbos instituto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įsteigtais prizais ir padėkos raštais.

Asta Geibel

Kūrybinių darbų konkursui „Kas man yra lietuvių kalba“

Lietuvių kalbos sandara

Laba diena, noriu Jums pasiūlyti labai seną receptą, kurį mūsų protėviai sukūrė ir saugojo. Jei pasigaminsite lietuvių kalbos Medutį vieną kartą, jo receptą prisiminsite visą gyvenimą. Jį būtinai perduokite savo vaikams! Lietuvių kalbos tortas netukina nei kūno, nei sielos. Šį skanumyną galima valgyti visur ir visada. Galite juo nustebinti ir savo svečius.

Receptas

Lietuvių kalbos tortas Medutis

650 gramų reikšminių žodžio dalių

6 šaukšteliai dvibalsių

16 šaukštelių mišriųjų dvigarsių

100 gramų paukštelių, brūkšnelių ir taškelių

10 kupinų šaukštų nosinių

11 kalbos dalių

5 sakinio dalys

Kremui prireiks 300 gramų kirčių, 100 gramų kablelių, dvitaškių, taškų, brūkšnių, kabliataškių, daugtaškių, šauktukų, klaustukų ir meilės (pagal skonį).

Į dubenį dėkite reikšmines žodžio dalis, jas kaitinkite tol, kol masė taps vientisa. Lėtai maišykite ir po truputį berkite gerai suplaktus dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius. Pilkite į masę išsijotus paukštelius, brūkšnelius ir taškelius.

Tešlą palikite atvėsti, stebėkite, kad masė neatšaltų. Vėliau ją būtina gerai išminkyti.

Įmuškite 11 kalbos dalių ir 5 sakinio dalis. Tešlą padalinkite į gabaliukus, kiekvieną iš jų kočiokite atskirai. Jei tešla limpa prie kočėlo, užbarstykite dar šiek tiek nosinių.

Lakštus kepkite atskirai. Jie turi būti ploni, nes kepami gražiai iškyla, kepkite tol, kol gražiai paruduos. Ruošdami kremą, kirčius išplakite su kableliais, dvitaškiais, taškais, brūkšniais, kabliataškiais, daugtaškiais, šauktukais ir klaustukais. Kai kremas taps vientisas, pagal skonį įpilkite meilės sulčių. Vėl viską gerai išplakite.

Į formą atsegamais kraštais dėkite lakštą, užtepkite kremo sluoksnį ir taip sluoksniuokite iki viršaus. Patį Medučio viršų apibarstykite nuo lakštų likusiais trupiniais.

Jei Medutį ruošite ne svečiams, o savo šeimai, galite jį pagardinti tarmių prieskoniais.

Gero apetito Jums ir Jūsų šeimai linki Gustė!

Gustė U. ir jos lietuvių kalbos mokytoja Asta Geibel

KNYGŲLENTYNA

JOANA MAKS

Rašydama renkasi greitą pasakojimo tempą, dažniausiai rašo esamuoju laiku. Nemėgsta nelaimingos pabaigos ir ilgų aprašymų. Autorė tikslingai rašo pramoginę literatūrą, kuri yra fantazijos vaisius, nes nori skaitytoją atitraukti nuo realybės, tikėdama, kad skaitant „pasimaitina“ žmogaus siela ir fantazija. Ištrauka iš knygos „Karaliai myli kitaip“, leidykla „Svajonių knygos“, 2023 m.

Adelei siuvinėjant didįjį jaunavedžių lovos apklotą, įbėga uždususi tarnaitė:

– Grįžta!

Princesė greičiau nei tarnaitės atsiduria ant pilies kuoro, stebi, kas įjoja pro vartus.

– Kas grįžo? Deimianas ar Edvardas? – paklausia ji Rikardo, karštligiškai bandydama sumaištyje suprasti, kuri armija pasirodė. Abu princai šviesiaplaukiai, tad iš taip toli neatpažinsi.

– O kurio lauki? – atsako šis.

Grįžęs Edvardas miega kone iki pietų. Tada lipa žemyn į mažąjį valgomąjį, kuriame visados valgydavo su Deimianu. Ranka jau liečia duris, kad atidarytų, bet išgirsta Adelės balsą. Princas akimirksnį sustingsta, apsisuka ir grįžta atgal. Valgys savo kambaryje. Peržiūri gautus laiškus, dėmesingai tyrinėdamas, ar siuntėjo antspaudas sveikas. Kaip ir reikėjo tikėtis, visi laiškai jau buvo atidaryti. Įdomu, tai Albrechto ar Rikardo pakalikų darbas?

Staiga princas susizgrimba, kad po pietų karalius sakė norėsiantis plačiau išgirsti apie karą rytuose. Edvardas turi ką pasakyti. Tik kad Albrechtas bent kartą jo paklausytų.

Palipęs pusę aukšto sraigtiniais laiptais žemyn, vyras mato, kaip du tarnai ginčijasi, katras kaltas, kad nešama medinė spinta užstrigo ir užtvėrė praėjimą. Tad jis grįžta atgal ir pasuka kitu keliu – laipteliai aukštyn, tada koridorius, posūkis, koridorius su arkomis ir jo gale vėl laiptai žemyn.

Pasukęs į antrąjį koridorių pastebi, kad prie vienos arkos sėdi Adelė ir siuvinėja. Princas mieliausiai praeitų pro ją nepastebėtas. Verčiau Deimianas būtų grįžęs pirmas. Juk Adelė, ko gero, jo taip laukė. O grįžo jis, Edvardas. Grįžo ir visai nenori matyti Albrechto dukros. Praėjo pusmetis nuo to karto, kai regėjo ją paskutinį kartą. Karas rytuose užėmė jo mintis, išstumdamas keistą nepasitenkinimą, kuris kilo išgirdus apie Deimiano ir Adelės sužadėtuves.

Po princo kojomis sutrupa nuskilusio mūro gabaliukas. Princesė pakelia galvą ir nusišypso. Vyras kiek sutrinka. Ko šypsosi, juk jis ne Deimianas, tad nusuka žvilgsnį šalin. Mergina prabyla pirmoji. Balsas toks saldžiai lipnus, kad skverbdamasis gilyn neleidžia eiti toliau. Ji kalba ir kalba. Nusijuokia. Visą laiką Adelė nesustodama siuvinėja baltu šilku, pirštai laiko mikliai nardančią adatą. Edvardas mintyse nusistebi tuo, kaip ji sugeba siuvinėti, kalbėti, juoktis ir dar spęsti nuodingus žabangus, kurie paralyžiuoja žmogų prieš jo valią. Adelė kažko klausia, princas atsako, nudelbęs žvilgsnį. Išgirdęs juoką visgi pakelia akis. Kaklas, ant kurio kabo jo išrinktas vėrinys. Ausies spenelis. Skruostas. Lūpos, kurios šiandien tiek daug kalba. Staiga tos lūpos susiraukia ir pro jas išsprūsta:

– Oi.

Edvardas nesivaldęs pažvelgia į Adelę ir jųdviejų akys susitinka. Akimirkai, bet to užtenka. Jį negrįžtamai užnuodijo.

Mergina žiūri į savo ranką – taip, įsidūrė labai nevykusiai. Prieš savaitę pirštą įsikirpo didžiosiomis žirklėmis. Žaizda jau spėjo užsitraukti, Adelė vėl galėjo siuvinėti, o dabar per neapdairumą bakstelėjo ir nudrėskė šašą. Kraujas sruvo taip stipriai, kaip tąkart įsikirpus. Princesė įkiša pirštą į burną, nulaižo kraują, bet tai negelbsti.

Mergina kiek sutrikusi. Eitų aprišti piršto, bet nenori palikti Edvardo. Ieškojo progos jį pamatyti. Norėjo pa-

klausti, kodėl tąkart atidavė jai akmeninę dievų strėlę. Kodėl buvo keistai švelnus, o kartais jos tarsi tyčia vengdavo? Kodėl laikėsi atokiai, bet ji dažnai jausdavo jo žvilgsnį? Daugybė smulkmenų, kurias regėjo ir juto, bet niekada nepaklausė, kodėl. Per ilgas valandas siuvinėjant sukaupė drąsos pokalbiui. Nes kai ištekės už Deimiano, tie klausimai amžinai trukdys lyg į batą įkritęs akmenukas. Todėl ji stovės čia, tegul kraujas bėga. Adelė ištiesia ranką į šalį. Svarbu ne ant siuvinio ir ne ant jos rūbų.

Edvardas išpeša savo marškinius iš už diržo. Akimirksnį suboluoja nuogas kūnas.

– Duokš čia, – priglaudžia pirštą prie audinio. – Mano marškiniai prie kraujo pratę.

– Nemanau.

– Kodėl?

– Nes čia mano kraujas, – Adelė pažiūri jam tiesiai į akis.

Koridoriuje už posūkio pasigirsta žingsniai. Princas atsigręžia. Mergina padeda siuvinį ant suoliuko ir neatsisveikinusi pradingsta.

Kai Edvardas įeina į menę, karvedžiai jau susirinkę. Albrechtas kaip visada užsispyręs ir nenori klausyti, ką sako kiti, ypač princas. Jis niršta. Vienas iš karvedžių uždeda ranką jam ant peties. Edvardas supranta. Leisk karaliui kalbėti, nieko nepakeisi, tad jis nutyla, nors viduje jaučia, kaip priešgyniauti skatinantys žodžiai kaupiasi lyg ledo lyčių sangrūda ir pavojingai braška tiltą laikantys poliai.

Albrechtui išėjus, atokiau stovėjęs Rikardas jam taria:

– Girdėjau, ką sakei. Tu teisus. Kai tapsiu karaliumi, būsi mano karo vadas ir patarėjas.

– Ačiū. Aš pats tapsiu karaliumi, – atšauna princas.

Tegul Rikardas paspringsta. Ir Albrechtas. Jis sulauks Deimiano, primins tai, apie ką kalbėjo prieš išjodamas į karą: atėjo laikas jiems valdyti jungtinę karalystę.

Šitos mintys užima princo galvą, išstumdamos susitikimą su Adele, bet kitą rytą pakirdęs iš miego pirmiausia pagalvoja apie ją.

Edvardas vėl pyksta. Šįkart ant savęs. Kad leido sau kalbėti su Albrechto dukra. „Juk nieko neįvyko, – sako viena jo dalis, – tu bandei sustabdyti kraujavimą.“ Drauge supranta, kad taip žiūrėti į geriausio draugo nuotaką negalima. Baisiausia, kad geriausio draugo nuotaka neturėtų taip žiūrėti į jį. Toji mintis dar labiau viską sujaukia. Lipdamas laiptais pamato, kad spinta tebestovi užtvėrusi praėjimą, o šalia – jau būrys tarnų, besiginčijančių, ką daryti. Edvardas įtaria, kad eidamas tuo pačiu keliu kaip vakar, greičiausiai sutiks Adelę. Iš pradžių sulė tina žingsnį, po akimirkos žengia ryžtingai.

Jeigu vėl į mane žiūrėsi, nutrauksiu tuos žabangus. Pasakysiu ką nors ir suprasi, jog nereikia daugiau ten sė dėti. Niekada daugiau nereikia su manimi kalbėtis. Lauk grįžtančio Deimiano, tekėk už jo ir kraustykis iš čia, pradink iš mano gyvenimo.

Todėl jis eina tvirtai žinodamas, kas bus. Vos atpažinęs, kad ant suoliuko sėdinti žmogysta yra Adelė, pajunta, kaip kojos iš lėto limpa į burtą. Jiedu vėl kalbasi. Tiksliau, kalba ji. Princas stovi šalia sulaikęs kvapą, kad tik neįkvėptų per daug nuodo ir akies krašteliu mato Adelės ranką. Kaip ji pataiso plaukus, kuriuose pasiklysta jo mintys.

Ir taip kas rytą. Vakare prisiekia daugiau neisiąs ten, ne matysiąs jos. Tarnai jau seniai išgabeno spintą. Jis galėtų vaikščioti pro ten, bet kojos pačios neša į skliautuotąjį kori dorių. Jeigu kurią dieną Adelė ten nesėdi, Edvardo nuotai ka subjūra. „Gal atprasiu, kaip atpratinami šunys?“ – žada sau. Ištveria porą dienų, bet tada ilgai lūkuriuoja valgoma jame, kol ji ateis valgyti. Ne, nepersimeta nė žodžiu. Sėdi kiekvienas savame stalo gale. Kalba su kitais. Edvardui to užtenka. Svarbiausia, kad ji būtų kur nors greta.

VAFLIAI, KOMIKSAI IR TU

Kaip aš mėgstu tokias istorijas, kokią tuoj papasakosiu. Kai atsitinka kažkas gražaus ir naudingo, visi džiaugiasi, o veiksmo pradžia buvo kiek crazy mintis, staiga atėjusi į galvą. Tad skaitykite ir leiskite pačioms neįtikinamiausioms mintims įkvėpti jus įdomiems darbams. Jolita Zykutė

Nuo ko viskas prasidėjo

Viskas prasidėjo nuo žvilgsnio į senų vaikiškų žurnalų ir komiksų krūvą kambaryje. Kodėl jie kainuoja kaip pusė knygos, o mažasis skaitytojas

„suskaito“ ją per tiek laiko, kiek užtruktų perskaityti vos porą knygos skyrelių? Gal tokiems vaikams vertėtų susiburti drauge ir apsikeisti žurnalais? Taip bus naudinga ne tik ekonomiškai, bet sveika ir gamtai – mažinamas vartojimas, tuo pačiu skatinamas bendravimas ir draugavimas, o kad laimės neatrodytų per mažai, visą sumanymą reiktų paskaninti vafliais.

Štai tokia gruodžio mėnesį užgimusi mintis buvo pasiūlyta Hamburgo lietuvių šeimų klubo iniciatyvinei grupei. Į susibūrimą buvo nuspręsta pakviesti ir dabartinius lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“ mokinius bei tėvus. Juk visiems tėvams svarbu, kad jų vaikai skaitytų, ar ne?

Komiksus skaityti naudinga

Apie skaitymo naudą greičiausiai žino daugelis, tačiau kai kas tebesilaiko požiūrio, kad komiksai yra „antros rūšies“ literatūra, ne tokie vertingi kaip knygos. Skubame pranešti, kad tokios mintys yra jau pasenę, net skaitymo specialistai pritaria, kad komiksai yra naudingi, ypač mažiesiems, kurių skaitymo įgūdžiai dar nėra tokie geri. Atminkite, kad knygoje svarbu ne tik tekstas, bet ir vizualinė informacija! Žinoma, tobulumo besiekiančios mamos ir tėčiai ko gero labiausiai norėtų, kad jų vaikai skaitytų pasaulinės literatūros šedevrus jau pirmoje klasėje, tačiau gal meilė raidžių kratiniams, kurie geba virsti sakiniais, atsiras beskaitant ančiuko Donaldo nuotykius?

Komiksai patinka ir gerai skaitantiems vaikams, tad nereikia bijoti, kad pamėgęs komiksus vaikas neskaitys „tikrų knygų“.

Ne tik skaitėme, bet ir piešėme

Šeštadienį, sausio 28 d. į susibūrimą „Vafliai, komiksai ir tu“ susirinkę šeimų klubo vaikai ir suaugusieji vaišinosi šviežutėliais vafliais (ačiū tešlą gaminusioms Kristinai, Živilei ir Dovilei bei vaflius kepusiems Benui, Gediminui ir Kristinai), domėjosi komiksais (keitėsi, pirko, pardavė ar

skolino), bet labiausiai visi džiaugėsi vienas kitu. Išduosime mažą paslaptį, kodėl šiam susibūrimui būtinai reikėjo vaflių – jie ypač sukuria jaukaus buvimo kartu nuotaiką. Kai skaitymą sujungiame su pozityviais išgyvenimais, tai kelia malonius jausmus, skatina skaityti.

Pradinukų mokytoja Sigita norinčius vaikus pakvietė pačius kurti komiksus. Smagu, kad tokių kūrėjų buvo daug daugiau, nei tikėjomės. Kai kas spėjo ir komiksą nupiešti, ir dar žurnalais pasikeisti.

Komiksų kūrimo taisyklės

Hamburgo šeimų klubo iniciatyvinė grupė –anksčiau lituanistinėje mokykloje „Abėcėlė“ dirbę mokytojos, tad prakalbus apie komiksus iškart prisiminė prieš keletą metų mokykloje buvusią praktikantę dailininkę Edvilę Lukšytę iš Lietuvos. Mergina tuometinius mokinius supažindino su komiksų kūrimo taisyklėmis, pasiūlė šablonų, į kuriuos vaikai gali piešti.

Žinoma, komiksus galima piešti ir ant tuščio lapo, bet kartais tokie paruoštukai labai naudingi. Edvilei maloniai sutikus dalinamės jos paruošta informacija ir su žurnalo „Informacijos“ skaitytojais. Šablonus galite nemokamai atsisiųsti iš www.jolitazykute.lt/komiksu-sablonai/.

Vafliai ir komiksai teikia daug džiaugsmo

Beje, komiksų kūrimas – smagus būdas leisti laisvalaikį su vaikais namuose, ne tik paįvairinti lituanistinės mokyklos pamoką ar bendruomenės susitikimą. Norėdami kuo didesnio edukacinio efekto (juk mes, amžinai skubantieji, siekiame keliagubos naudos iš kiekvieno veiksmo, ar ne?) kuo daugiau paklausinėkite vaiką apie jo sukurtą darbą. Tai ne tik provokuos fantaziją, bet ir skatins rišlaus pasakojimo įgūdžius.

Jei norėsite pakartoti

Jeigu norėtumėte tokį renginį surengti savo mieste, labai skatiname ir duosime keletą techninių organizacinių patarimų. Toks susibūrimas tinka įvairaus amžiaus vaikams, gali būti puiki proga paviešinti lietuvių bendruomenės ar lituanistinės mokyklos veiklą, pakviesti naujų narių.

Didžiausias galvosūkis – kaip vafliais pradžiuginti didelį būrį žmonių. Tešlą geriausiai pasiruošti namuose, kepimui naudoti vaflines, kepančias iškart du vaflius.

Vaflines geriausiai sujungti į skirtingas rozetes, idealu jei skirtinguose kambariuose (tad nepamirškite prailgintojų). Į tinklą įjungti ne vienu kartu, o paeiliui, kai prieš tai buvusi vaflinė jau įkaito, nes įkaitimo metu sunaudojama daug energijos, tad jei bus didelė apkrova, gali išmušti saugiklius. Galbūt jūsų pastatas yra šiuolaikinis ir tokie patarimai atrodo juokingi, bet atsarga gėdos nedaro.

Nusiteikite, kad susitikimo metu ne visus domins komiksai, tad turėkite šachmatus, „Uno“ kortas ar pan. Svarbu, kad visiems dalyviams būtų laisvės veikti ką nori, o kartais ir nieko neveikti, tiesiog žiopsoti, kaip kepami vafliai (ar prisidėti prie jų kepimo, barstyti cukraus pudra) – smagus užsiėmimas.

Komiksų kūrimo gairės

Edvilė Lukšytė

Komiksai yra smagus būdas kurti istorijas. Nesi to daręs (-iusi)? Nieko tokio! Žemiau pateiksiu trumpas gaires, kurios gali pagelbėti kuriant komiksus.

Istorija. Prieš pradedant piešti komiksus, reikėtų pagalvoti, apie ką jis bus. Kokia bus komikso pagrindinė tema, veikėjai? Kur vyks veiksmas? Koks bus pagrindinis nuotykis? Kaip jis baigsis?

Pagrindinis (-ė) veikėjas (a). Kas jis arba ji? Koks jo (-os) vardas? Kaip jis (-i) atrodo? Kokias emocijas jaučia? Ar turi išskirtinių galių? Ar turi draugų? Gal turi komandą? Ką tavo veikėjas (-a) mėgsta veikti? Kurdamas (-a) superherojaus arba superherojės portretą gali pasinaudoti pirmuoju komikso šablonu ir centre esančiame apskritime nupiešti jo (jos) portretą. Aplink apskritimą esančiuose plotuose galima iliustruoti pagrindinius dalykus, kurie apibūdintų veikėją: tai gali būti jo (jos) supergalios, būdai leisti laisvalaikį, draugai, prisiminimai ir svajonės. Tokie dalykai leistų mums geriau pažinti tavo veikėją.

Aplinka. Sukūrus istorijos veikėją, svarbu pagalvoti apie jį arba ją supančią aplinką. Kur tavo veikėjas (-a) yra? Lauke ar patalpoje? Jei lauke, kur tiksliau? Ant kalno? Miške? O gal savo namuose, būstinėje? Kurdamas (-a) aplinką gali pradėti nuo jos panoramos. Pvz., jei veiksmas vyktų miške, pirmame plotelyje galima nupiešti miško vaizdą iš toli, o kitame – priartintą vaizdą su veikėju (-a) jame. Ką veikėjas (-a) veikia? Kur eina (plaukia,

Renginio dalyviai piešė komiksus

Vaikai keitės komiksais

J. Zykutės nuotr.

skrenda...)? Aplinkos vaizdavimui geriausiai gali pasitarnauti didesnius plotus turintys komiksų šablonai.

Kiti veikėjai. Kaip atrodo pagrindinio (-ės) veikėjo (-os) draugai, priešai ir kiti veikėjai? Koks santykis tarp jų? Juos sieja konfliktas ar draugystė? Kokioje vietoje jie sutinka tavo veikėją? Apie ką jie kalba?

Dialogai ir kiti tekstai. Visi dialogai ar monologai dažniausiai yra talpinami į debesėlio formas, todėl jeigu planuoji įterpti tekstą į komikso šabloną, geriausiai iš pradžių užrašyti žodžius ir tik tada juos įrėminti, kad tilptų. Dialogai ir monologai padeda pažinti ne tik komikso superherojus (-es), bet ir jų draugus ar priešus. Komiksų šablonai nėra dideli, tad tekstas debesėliuose neturėtų būti ilgas.

Konfliktas. Kad istorija ar nuotykis būtų įdomesni, reikalingas netikėtumas – kai atsitinka kažkas neplanuota. Galbūt tavo veikėjas (-a) vykdo misiją ir staiga prieš jį (-ą) kažkas iššoka arba nukrenta? Galbūt veikėjas (-a) atidarė slaptą kambarį ir jame rado kažką ypatingo? Tai sužadina emocijas ir jausmus – nuostabą, smalsumą, drąsą, įsimylėjimą, o gal net išgąstį?

Komiksuose netikėti momentai dažnai pavaizduojami daugiakampių žvaigždžių formose. Jose galima įrašyti įvairiausių ištiktukų, kaip ,,pokšt‘‘, ,,trakšt‘‘, ,,pykšt‘‘ ir t. t.

Istorijos vystymas. Trumpai tariant, komiksą galima pradėti nuo supažinimo su pagrindiniu (-ia) veikėju (-a), jo (jos) pomėgiais, po to nusikeliame į jį (ją) supančią aplinką, tyrinėjame, ką jis (ji) ten veikia, ką sutinka ir apie ką kalba. Tuomet gali įvykti kažkas netikėto ir tai pakeičia prieš tai buvusį ramų scenarijų.

Galbūt netikėtai atskrido blogietis (-ė) arba kažkas nukrito, gal veikėjas (-a) rado lobį ir t. t. Vėliau einantys įvykiai turėtų iliustruoti veikėjo (-os) išbandymą, galbūt kovą su blogiečiais ar pastangas atlikti užduotį. Ką veikėjas (-a) tuo metu daro, galvoja, šneka, priklauso nuo komikso kūrėjo (-os). Jei tavo superherojus arba superherojė laimi, tuomet jis arba ji gali pasigirti savo laimėjimu prieš blogį arba kokiu nors svarbiu atradimu, suvokimu.

Pastabos

Šios komiksų gairės yra lanksčios, padėsiančios „užeiti ant kelio“. Jas galima keisti pagal savo poreikius. Mažesniems vaikams galbūt užteks vieno lapo komikso, kiti norės kurti ilgą istoriją. Galite herojus (-es) ir aplinką piešti, galite naudoti iškarpas iš žurnalų, kurti aplikacijas.

Emilio (6 m.) komiksas „EVOLIUCIJA?“ (Siekiant išlaikyti autentiškumą, kalba taisyta minimaliai)

Strėlė pataiko į balioną ir šis sprogsta BUM! Sprogimo metu išsivysto musė, kuria robotas užmuša su Fliegenklatsche. Užmušus musę iš jos atgimsta ateivis. Jis pats save ir robotą paverčia vabaliukais. Jie gražiai pasisveikina: „Labas“ ir „Labukas“ ir būna draugais.

Tegul laisvai trykštanti fantazija lydi jus bei jūsų komiksų herojus (-es)!

Sophia (8 m.) nupiešė komiksą apie voveriuką supermeną, kuris gelbėdamas kitus susiranda draugų.

SVEIKINAME!

2022 m. pabaigoje Vilniaus rotušėje įteikti kasmetiniai diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ apdovanojimai, kuriais pagerbiami užsienyje gyvenantys bei dirbantys lietuviai.

Nuoširdžiai sveikiname Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narę, Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybos narę Irmą Petraitytę-Lukšienę tapus laureate nominacijoje „Už diasporos indėlį Ukrainos palaikymui“!

Irma nuo 2020 m. aktyviai remia Ukrainos nepriklausomybę, kovą dėl laisvės ir europinės integracijos tikslus. Jos iniciatyva VLB taryba bendradarbiauja su Vokietijos ukrainiečių bei kartvelų bendruomenėmis ir rašo atvirus laiškus Vokietijos Bundestagui dėl Rusijos keliamų grėsmių Europos saugumui, ragindami didinti humanitarinę, finansinę ir karinę paramą Ukrainai. Irmos iniciatyva atviras kreipimasis išsiųstas NATO, Didžiajam septynetui, Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungos institucijoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, reikalaujant apsaugoti civilius Ukrainos gyventojus, nutraukti Rusijos vykdomą karą ir genocidą Ukrainoje, stabdyti ukrainiečių deportacijas į Rusiją. Irma kiekvieną savaitgalį nuo Rusijos vykdomo pilno masto karo Ukrainoje pradžios sako kalbas demonstracijose Miunchene, ragina Vokietijos visuomenę nepriprasti prie karo, be sustojimo remti Ukrainą humanitarine ir karine pagalba iki pat jos pergalės. Lapkričio pabaigoje Irma surengė svarbią viešą diskusiją vokiečių kalba apie Rusijos vykdomą karą Ukrainoje ir Ukrainos įstojimo į ES būtinumą.

Parengta pagal „Global Lithuanian Leaders“ informaciją

LR Prezidentas įteikia apdovanojimą I. Petraitytei-Lukšienei

Renginio organizatorių nuotr.

Visi „Už diasporos indėlį Ukrainos palaikymui“ apdovantoji nominantai

2023 m. rugsėjo 15-17 d. Hiutenfeldas, Vokietija (Schloss Rennhof, Hüttenfeld)

Renginys, kasmet keliaujantis po skirtingas Europos šalis, skirtas Europos lietuvių kultūrinei veiklai puoselėti ir skatinti.

Šiemet pagrindinis dėmesys – pasirengimas jubiliejinei Lietuvos dainų šventei 2024 „Kad giria žaliuotų…“.

Kviečiami dalyvauti Europos kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkai, kultūrinės veiklos organizatoriai ir kuratoriai, meno kolektyvų vadovai ir jų vadovaujami šokių kolektyvai, folkloriniai ansambliai ir chorai.

Renginio metu vyks meno kolektyvų jungtinės Dainų šventės programos dirbtuvės ir pasirodymai, draugystės vakaronės, diskusijos apie lietuviškos kultūros puoselėjimą diasporoje ir lietuvių kultūros pristatymas Vokietijos visuomenei Renhofo pilies 170-ojo gimtadienio šventėje.

Registracija iki gegužės 1 d.

Dėl logistikos kreipkitės į Astą Korinth elkd2023@vlbe.org, kitais klausimais el. paštu Dalia.Henke@plb.lt arba Jurate.Caspersen@plb.lt

Renginį organizuoja Vokietijos lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Sekite mus „Facebook“ – Europos lietuvių kultūros dienos 2023

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.