Tiltų statymo ir stiprinimo metas
Nr. 5/602 2022 10
Nuomojama išskirtinio grožio erdvė Jūsų renginiams - Renhofo pilies patalpos ir parkas!
Pilį 1853 m. pastatė Frankfurto baronas Majeris Karlas fon Rotšildas, o nuo 1953 m. ji priklauso Vokietijos lietuvių bendruomenei. Ši vėlyvojo klasicizmo stiliaus pilis yra Hiutenfeldo miestelio savivaldybės centre. Už pilies yra didelis senas parkas, ypač pamėgtas dėl gražios aplinkos fotosesijoms.
Kviečiame rengti gimtadienius, vestuves, krikštynas, klasės susitikimus, įmonės kolektyvo vakarėlius, seminarus, išleistuvių pokylius ir kitus renginius bei šventes! Nuomojamos dvi salės: 100 kv.m (60-90 sėdimų vietų) ir 60 kv.m (20-40 sėdimų vietų). Nuomos kaina nuo 200 eurų. Pilyje yra koplytėlė, galima susitarti su kunigu dėl lietuviškų mišių krikštynoms ar vestuvėms. Laukiame Jūsų visais metų laikais! Kontaktai: Justina Vaičė, justina@vlbe.org, „Facebook“: Schloss Rennhof. Pilies adresas: Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld
Paprastai „Redaktorės žodis“ skiltyje pasidalinu, ką sakė pradinukas sūnus. Nesureikšminu jo kaip savo vaiko, veikiau žvelgiu į jo kalbas kaip į Realybės tekstus. Juk vaikai giliau jaučia pasaulį. Šįkart jis nepasakė nieko, bet parašė. Keiksmažodį, prasidedantį raide F, ant sieninio žemėlapio svetainėje. Užrašė ant didžiausios pasaulyje valstybės, kuri elgiasi kaip didžiausia pasaulyje menkysta. Taip sureagavo į tai, kai pasakiau, kad Putinas bombarduoja civilius ukrainiečius kerštaudamas dėl jų kariuomenės pasiekimų. Užrašė šratinuku, tad neištrinsi. Bet bartis neprasivėrė burna. Moralus dėl keiksmažodžių atidėsiu taikos metui. Vaikas juk išreiškė savo poziciją. Žmogišką ir pilietinę. Skaitydami Irmos Lukšienės-Petraitytės straipsnį (beje, man vienas įdomiausių skaitinių pastaruoju metu) „Vokietijos lietuvių bendruomenė: pilietiškumas nemiršta, jis apsnūsta ar užmiega“ rasite išmintingą Marytės Šmitienės pasakymą, kad „pilietiškam būti lengviau, kai su pilietiškumu užaugi savo tėvų namuose“. Dar žurnale skaitysite interviu su Norvegijoje gyvenančiu ir būtinai savo suburtą ansamblį „Šeimyna“ į Europos lietuvių kultūros dienas Hiutenfelde 2023 m. atvežti pažadėjusiu Gintautu Skiudulu. Nežinau, ar pavyko perteikti milžinišką vyro pozityvumą ir energiją, bet klausantis jo, gimsta ir noras dainuoti, ir veikti kartu. Lyderiai visada buria apie save žmones. Kokia laimė, kai tie lyderiai turi ir didelę atvirą širdį. Interviu su tautodailininke Jurga Kaščiukaite Kutkiene apie šiaudų sodus pavadinimas „Senasis lietuvių vidinės ramybės receptas“ skamba kiek popsiškai, bet kai paskaitysite, pamatysite, kad jis – gryna tiesa. Tegul pro akis neprasprūsta, kaip Jurga gyrė Vasario 16-osios gimnazijos mokinius. Džiaugiuosi ir už jų tėvus, ir už mokytojus.
Jolita Zykutė
Dar skaitysite apie latvių ir lietuvių vienybę demonstravusias „Baltų vienybės dienas“ Hiutenfelde, Miuncheno lietuvių ir lietuviukų statytus tiltus, Hamburge veikiantį chorą „Balticoro“, kurio repertuare – tik lietuvių, latvių, estų ir lotynų kalba atliekami kūriniai, nors dainuotojų laukiama iš visų šalių. Džiaugiuosi Juttos Noak romano „Terakotinė moteris“ ištrauka rubrikoje „Lietuviškų knygų lentyna“. Hiutenfelde spalio 21-23 d. vykusį diplomatų ir Europos lietuvių bendruomenių bei jaunimo organizacijų atstovų suvažiavimą šįkart pristatome lakoniškai keliomis fotografijomis. Ateityje planuojame išsamesnę ataskaitą apie šį reikšmingą renginį. Tad statykime ir stiprinkime tiltus. Tarp mūsų širdžių ir protų. Ar dainomis, ar prasmingais renginiais, ar kurdami šiaudų sodus. Stiprybė vienybėje. Žinome kiekvienas. Ir tegul kuo greičiau ateina laikas, kai pradinukai neberašinės keiksmažodžių ant žemėlapių svetainėje. Jolita Zykutė žurnalo „Informacijos“ vyr. redaktorė
„Lietuvių tautinei ambasadorystei Vokietijoje – 70 metų“, projektiniai psl. 12-15, 18-29. VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“
KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!
Vyr. redaktorė: Jolita Zykutė redakcija@vlbe.org Maketavo: Sofi Grikė Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld Raštinės tel.: +49 6256 – 3770257 Faksas: +49 6256 – 3779932, el. paštas: office@vlbe.org / skype: bendruomene.de www.facebook.com/vlbe.org
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą. Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten
Viršelyje panaudota Genadijaus Jasinevičiaus nuotrauka. Jurgos Kaščiukaitės Kutkienės šiaudų sodo fragmentas. Žurnale panaudotos fotografijos iš asmeninių ir renginio organizatoriaus archyvų, nebent nurodyta kitaip.
VLB valdybos „INFORMACIJAS“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu: redakcija@vlbe.org
Nuotraukos autorė Aistė Jankevičiūtė
REDAKTORĖS ŽODIS
IV-ASIS LIETUVOS DIPLOMATŲ IR DIASPOROS ATSTOVŲ SUSITIKIMAS RENHOFO PILYJE
LR URM viceministras E. Meilūnas ir PLB pirmininkė D. Henke
Renhofo pilis
Suvažiavimo dalyviai apžiūri Vasario 16-osios gimnaziją
Šv. mišios Visų Šventųjų koplytėlėje
4 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
Fotografavo M. Šmitienė, I. Petraitytė-Lukšienė
Š. m. spalio 21-23 d. ketvirtą kartą Renhofo pilyje Hiutenfelde susitiko Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovai ir lietuvių bendruomenių lyderiai Europoje. Buvo aptarti aktualiausi Lietuvos diasporos politikos klausimai ir bendradarbiavimas su Europos lietuvių bendruomenėmis.Toks diasporos atstovų ir diplomatų susitikimas Hiutenfelde jau vyko 2008, 2009 ir 2014 m. Šiemetiniame susitikime dalyvavo per 20 bendruomenių atstovų iš 15 Europos šalių ir LR ambasadoriai iš 22 šalių.
Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus“ Aukso Vyčio apdovanojimas įteiktas Vokietijos lietuvių bendruomenei Marijai Dambriūnas-Schmidt įteiktas garbės ženklo medalis už ypatingus nuopelnus puoselėjant lietuvybę ir indėlį į nepriklausomos Lietuvos kūrimą
Aukso Vyčio apdovanojimas
Viešnagė lietuvės Zitos ir vokiečio Heinricho Vollmerių (Vollmer) šeimos vyninėje
VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 5
IV-ojo Europos lietuvių bendruomenių atstovų ir LR diplomatų ir konsulinių įstaigų vadų susitikimo dalyviai
Suvažiavimą organizavo Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene, Vokietijos lietuvių bendruomene ir Vasario 16-osios gimnazija. Parengta pagal URM ir PLB pranešimus spaudai
DARYKIME ADVENTINĮ KALENDORIŲ KARTU! Mielieji, praeitais metais pirmąkart turėjome galimybę pasidžiaugti rankų darbo advento kalendoriumi! Šiemet vėl kviečiame prisijungti jį kuriant, o vėliau pranešime, kaip ir kur galima įsigyti šį unikalų dalyką. Visos lėšos gautos už kalendorių bus skirtos Renhofo pilies išlaikymui. Iš anksto dėkojame už Jūsų geranoriškumą!
Praeitais metais advento kalendoriui dovanėles suteikė VLB ir apylinkės, Vasario 16-osios gimnazija, privatūs asmenys Lietuvoje ir Vokietijoje. Kviečiame visus norinčius kartu sukurti širdies šilumą nešantį kalendorių prisijungti prie sumanymo! Susidomėjusiuosius prašome susisiekti su sumanymo iniciatore ir organizatore Kristina Braun el. paštu kristina@vlbe.org 6 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
Taip advento kalendorius atrodė 2021 m.
Nuotr. Kristinos Braun
Laukiame tų, kurie kuria rankdarbius, mezginius ir siuvinius, suvenyrus, kepa kepinius ir t.t.. Trumpai sakant daro tai, kas gali sušildyti širdis. Galbūt turite dovanėlių, kurių nepaminėjome? Visi pasiūlymai labai laukiami!
KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRO GASTROLĖS VOKIETIJOJE Vieną dieną, Iš pat ryto, Vos tik saulė išsirito, Paukščiai ėmė siaust šile: Ram ta dry lia! Ištrauka iš Justino Marcinkevičius „Voro vestuvių“ Panašiai, kaip tie paukščiai, taip ir vaikučiai Niurnberge, Štutgarte, Berlyne ir Hamburge skubėjo susitikti su Justino Marcinkevičiaus „Voro vestuvių“ personažais – paukščiais, vabalais, sraige, voru. Ne tik vaikučiai, bet ir mamytės bei tėveliai smagiai siautė, dainavo, šoko, gelbėjo saulę kartu su aktoriais iš Klaipėdos jaunimo teatro. Justino Marcinkevičiaus kūryba yra populiari tarp užsienyje gyvenančių lietuvių, todėl labai džiugino ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, atpažinusius pamėgtą ir gerai žinomą istoriją, leido pasijusti sugrįžus namo į Lietuvą, kam pas mamą, kam pas močiutę ar senelį, o kam tiesiog susitikti seniai pamirštus draugus. Buvo ir tokių, kuriems tai
Teatro pasirodymas Berlyne.
buvo pirmas prisilietimas prie teatro meno. Mielųjų aktorių iš Klaipėdos rugsėjo 24 dieną sulaukė Niurnbergas, 25 dieną – Štutgartas, spalio 1 dieną - Berlynas, o 2 dieną - Hamburgas. Štai toks intensyvus gastrolių maršrutas Vokietijoje. Ryte siautė vaikai, o vakare suaugusieji buvo kviečiami į Valentino Masalskio režisuotą spektaklį „Kreicerio sonata“, kuris vertė susimąstyti apie meilę, vyro ir moters santykius, kai kuriose situacijose atpažinti save. Dovana, kurios sulaukėme – ir teatro stebuklas, ir pokalbiai su aktoriais, ir bendras grindų šveitimas Niurnberge, ir diskusijos apie aktualijas Lietuvoje ir Vokietijoje, ir susitikimai po ilgo pandemijos periodo, ir užsimezgusios draugystės – visa tai ir dar daugiau. Dėkojame Klaipėdos jaunimo teatrui, kad mus aplankė ir padovanojo nepamirštamas akimirkas teatre! Dėkojame Lietuvos kultūros tarybai, parėmusiai šį projektą. Ir sakome visiems iki naujų susitikimų!
Spektaklis suaugusiems žiūrovams Niurnberge
Gitana Bielskytė Elsner, Niurnbergo „Mamos mokyklėlė“ VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 7
Nuotr. iš organizatorių archyvų
Tra lia lia!
VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ: PILIETIŠKUMAS NEMIRŠTA, JIS APSNŪSTA AR UŽMIEGA Irma Petraitytė-Lukšienė Straipsnis perspausdinamas iš www.pasauliolietuvis.lt. Projektas „Pasaulio Lietuva“
tradicijas, bet taip pat nepamiršta ir įdėmiai seka visus šiandienos politinius įvykius bei yra pasiruošę reaguoti ir vieningai padėti, jeigu iškiltų grėsmė Lietuvai“, – sako Asta Korinth, VLB valdybos ir Tarybos narė. Kaip savo pranešime PLB XVII Seimo metu sakė Seimo delegatė iš Vokietijos Irma Petraitytė-Lukšienė, patriotizmas, susitelkimas ir pilietinis pasipriešinimas, aktyvus ir atsakingas veikimas Lietuvos saugumo klausimais yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės genuose. Ant šių pamatų kūrėsi PLB, tokia ji išliko visu Šaltojo karo laikotarpiu.
Irma Petraitytė-Lukšienė. Nikolaus Hoenning nuotr.
„Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB) visada buvo pilietiška. Kai Lietuva buvo pavergta, mes turėjome kalbėti už Lietuvą“, – prisimena buvusi VLB valdybos pirmininkė, ilgametė Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja ir kuratorijos bei Lietuvos kultūros instituto valdybos narė Marytė Šmitienė, kuriai šiais, 2022-aisiais, metais LR užsienio reikalų ministras skyrė garbės ženklo medalį už ypatingus nuopelnus puoselėjant lietuvybę ir indėlį į nepriklausomos Lietuvos kūrimą. O visą Vokietijos lietuvių bendruomenę užsienio reikalų ministras apdovanojo aukščiausiu garbės ženklo apdovanojimu Aukso Vyčiu už ilgametį Vokietijos lietuvių vienijimą ir jų organizacijų stiprinimą, už Vasario 16-tosios gimnazijos puoselėjimą ir lituanistinio švietimo plėtrą, už lietuvių kultūros ir istorinio palikimo saugojimą, indėlį į nepriklausomos Lietuvos kūrimą ir pilietiškumo skatinimą. „VLB yra geras pavyzdys, kai žmonės, nesvarbu, prieš kiek laiko išvykę iš Lietuvos, lieka neabejingi savo Tėvynei. Gyvendami Vokietijoje, jie stengiasi ne tik išlaikyti ir platinti Lietuvos kultūrą ir 8 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
Lietuvių diaspora gali išties daug: daryti įtaką viešajai nuomonei savo šalyse, daryti įtaką sprendimams tarptautinėse organizacijose, dalyvauti pilietinėse akcijose kaip mitingai ir demonstracijos, kovoti su dezinformacija, aktyviai veikti kartu su kitomis tautinėmis bendruomenėmis, telkti humanitarinę, medicininę, finansinę, karinę pagalbą, teikti pagalbą vykdant evakuaciją, jei tik to reikėtų. Gali mobilizuotis pilietiniam neginkluotam pasipriešinimui. Ir tai įrodyta istoriškai, apie lietuvių diasporos pilietines veiklas yra parašyta knygų. Okupacijos metais diasporoje gyvenančių lietuvių pilietinės iniciatyvos ir veiklos vadinosi kova už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Šiandien tuos pačius veikimo būdus vadiname pilietiniu neginkluotu pasipriešinimu. Ši istorinė atmintis, sukaupta vykdant pasaulio lietuvių pasipriešinimą ir kovojant dėl Lietuvos laisvės, gali veikti ir kaip katalizatorius, aktyvuojantis pilietines veiklas šiandien. „Galbūt šiandienos pilietiškumą sąlygoja mano pačios asmeninė patirtis ir išgyvenimai prieš trisdešimt metų, – sako VLB Tarybos narė ir Vasario 16-tosios gimnazijos direktorė Rasa Weiss. – „To laikotarpio emocijos, grėsmių suvokimas ir ryžtas nedingo ir neužmigo, ypač dabar, kai Rusija kelia grėsmę
saugumui visos Europos mastu. O Vokietijos lietuvių bendruomenėje susibūrę to meto išeiviai iš Lietuvos mums yra ilgamečio pilietiškumo pavyzdys. Vienas iš Vasario 16-osios gimnazijos įkūrėjų uždavinių juk buvo ne tik išlaikyti ir perduoti lietuvių kalbą, kultūrą, mentalitetą, bet ir ugdyti pilietišką, mąstantį jaunimą, kuris sieks tuo metu okupuotos Lietuvos nepriklausomybės ir ją atgavus savo žiniomis ir darbais prisidės prie Lietuvos atkūrimo.“ Šiandien Lietuva yra laisva, tačiau rusų okupantas vykdo žiaurų naikinantį karą ir genocidą Ukrainoje, Europoje, kėlė ir kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui. Tad Vokietijos lietuvių bendruomenės Taryba, siekdama mažinti karinės invazijos į Lietuvą grėsmę, 2022 metų kovo mėnesio rezoliucijoje „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos Lietuvos atžvilgiu“ ragino bendruomenės narius būti aktyvius ir reaguoti į iškilusius pavojus, kaip tai darė mūsų pirmtakai nuo pat VLB ir PLB įkūrimo pradžios; skatino nepasiduoti dezinformacijai ir iš Rusijos pusės kylančiam visuomenės skaldymui; ragino ruoštis neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui; ragino sukurti strategiją, ką karo atveju turėtų daryti užsienio lietuviai.
sileisti būti šantažuojamiems. Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., VLB Taryba iškart reagavo ir ragino Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą veikti aktyviai, atsisakyti Rusijos energetikos išteklių, tiekti Ukrainai būtinų ginklų. VLB Taryba rašė atvirus laiškus ne tik Vokietijos valdžiai, bet ir į NATO, ES, JT, reikalaudama skubiai imtis veiksmų, kad sustabdytų naikinantį Rusijos karą Europoje prieš Ukrainą, reikalaudama apsaugoti taikius civilius gyventojus, užtikrinti saugų humanitarinių koridorių veikimą ir Ukrainos atominių elektrinių saugą, pabrėžiant, kad Ukrainos kova už laisvę yra kova už visą civilizaciją. Dėl saugių humanitarinių koridorių VLB Taryba kreipėsi ir į Tarptautinį Raudonąjį Kryžių, kad šis atliktų savo funkciją ir užtikrintų saugų tiekimo koridorių humanitarinei pagalbai visoje Ukrainoje, kad užtikrintų tūkstančių žuvusiųjų kūnų susigrąžinimą. Greta atvirų laiškų atsakingoms tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms, Vokietijos lietuvių bendruomenės nariai Miunchene, Manheime, Štutgarte, Frankfurte, Berlyne, Niurnberge dalyvavo demonstracijose prieš Rusijos karą Ukrainoje. Miunchene demonstruojama kiekvieną savaitę jau 7 mėnesius iš eilės. Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė ir Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos narė Irma Petraitytė-Lukšienė kiekvienos demonstracijos metu sako kalbas, ragina Vokietijos visuomenę ir politikus nepriprasti prie karo, nebekartoti klaidų, padarytų po 2014 metų, bet aktyviai tiekti humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai.
Vokietijos lietuvių bendruomenės Taryba kartu su Vokietijos ukrainiečių ir kartvelų bendruomenėmis jau nuo 2020 metų rašė atvirus laiškus Vokietijos Bundestago nariams, tuometinei kanclerei Angelai Merkel (vėliau ir Olafui Scholzui), įspėdami dėl Rusijos ir Baltarusijos keliamos grėsmės Europos saugumui. Skatino nepasiduoti Rusijos vykdomai agresyviai ir okupacinei politikai, ragino reaguoti į hibridines autoritarinių Aktyvus dalyvavimas demonstracijose vyksta rėžimų atakas, ragino aktyviai remti Ukrainą, ne-
Demonstracija prieš karą Ukrainoje. Kartu su Miuncheno ir Vokietijos kartvelų bendruomenės narėmis. Irmos Petraitytės-Lukšienės asmeninio archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 9
1970 m. Demonstracija Vašingtone, JAV dėl Simo Kudirkos. Marytės Šmitienės archyvo nuotr.
jau nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d., kuomet, pratęsdama Baltijos kelio tradiciją, lietuvių bendruomenė į Miuncheno centrą sukvietė kelis šimtus žmonių, kurie, stovėdami gyvoje grandinėje Odeono aikštėje, išreiškė paramą Baltarusijos visuomenei, taikiai protestuojančiai prieš diktatūros nusikaltimus, pasisakančiai už laisvę ir demokratiją. Tokios demonstracijos vyko įvairiuose Vokietijos miestuose.
rugpjūčio 14 d. atskrido į Frankfurtą, į tarptautines kanojų rungtynes Duisburge, ir po poros dienų pasiprašė politinio prieglobsčio Vokietijoje. Jis lankėsi VLB būstinėje Hiutenfelde, davė interviu laikraščiui, pareikšdamas, kad gyvas į Sovietų Sąjungą negrįš. Juo susidomėjo vokiečių policija ir prokuratūra, apie jį rašė visi Vokietijos laikraščiai ir skelbė pasaulinės žinių agentūros. Rugsėjo 13 d. Vladas Česiūnas dingo be žinios. VLB valdyba reikalavo jo dingimo išaiškinimo. Marytė Šmitienė prisimena, kad po to, kai sportininkas Vokietijoje paprašė politinio prieglobsčio, „Sovietų Sąjunga apie tai sužinojo ir Vokietijos valdžia leido, kad KGB jį pasiimtų ir parsivežtų atgal į Sovietų Sąjungą. Tuomet Andrius Šmitas, ilgametis VLB narys ir Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje direktorius, Vokietijos federaliniam kancleriui rašė laiškus su atvirais klausimais, kodėl Vokietija leido lietuvių sportininką atiduoti į KGB rankas. Lietuvių bendruomenės aktyvumas turėjo tokią įtaką, kad Vokietijos valdžia sureagavo ir rašė Sovietų Sąjungai, kad ši parodytų per televiziją, ar Vladas Česiūnas yra gyvas ir sveikas“.
Apie pilietines Vokietijos lietuvių bendruomenės veiklas daug informacijos yra saugoma 1981 metais Hiutenfelde (Renhofo pilyje) įkurtame Lietuvių kultūros institute (LKI), kuriam daug metų vadovavo a. a. dr. Vincas Bartusevičius. Po skaudžios šio žinomo istoriko ir ilgamečio VLB valdybos nario, vadinto Vokietijos lietuvių bendruomenės tėvu, netekties, VLB Taryba 2020 metais priėmė svarbų sprendimą tęsti LKI mokslinę veiklą. LKI vaidmuo lietuvių diasporos ir Lietuvos gyvenime labai svarbus: tiek Šaltojo karo metais, tiek ir po Nepriklausomybės atgavimo institutas rengdavo konferencijas, į kurias sukviesdavo mokslininkus ir istorikus iš Lietuvos ir Vokietijos, tarpininkavo tarp abiejų šalių. Čia saugomi dokumentai apie Vokietijos lietuvių gyvenimą ir Metant žvilgsnį už Atlanto, Marytė Šmitienė (gijų aktyvias pilietines veiklas. musi ir užaugusi JAV) prisimena greitą lietuvių Marytė Šmitienė pabrėžia Vokietijos lietuvių bendruomenės reakciją ir didelį jos aktyvumą bendruomenės greitos reakcijos svarbą tam tikrų 1970 metais, kuomet Simas Kudirka iš Sovietų tarptautinių ir su Lietuva susijusių įvykių metu, laivo peršoko į amerikiečių laivą, tačiau buvo tokių kaip 1979 metais įvykusi Vlado Česiūno sovietams grąžintas. Vašingtone gyvenantys liedrama, aprašyta Vinco Bartusevičiaus knygoje tuviai studentai iškart sureagavo, suorganizavo „Vokietijos lietuviai 1950–1990“. Kaip istorikas demonstraciją, kuriai vadovavo Marytės Šmitierašo, tai buvo įvykiai, sujudinę viso pasaulio lietu- nės brolis Antanas Dambriūnas. Jis gavo policijos vius: 39 metų Vladas Česiūnas, viena žymiausių leidimą, davė interviu televizijai. Lietuviai žypokario Lietuvos sporto žvaigždžių, 1973 ir 1974 giavo Vašingtono gatvėmis nuo Užsienio reikalų metais išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku, ministerijos link Susisiekimo ir transporto minis10 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
terijos, nešdami didelį juodą karstą. Jie kėlė klau- nemiršta, jis apsnūsta ar užmiega. Kai katastrofa simus, kodėl buvo leista Simą Kudirką grąžinti į įvyksta, tada visi išsijudinam ir darom. Ir tam nesovietų rankas. būtina didelė masė žmonių. Užtenka kelių aktyMarytė Šmitienė pasakoja, kad iki 1986 metų vių, lyderystę perimančių narių, kurie tą akmenį VLB Taryba nuolat rašydavo laiškus Vokietijos ridentų. Tuomet išsijudina ir prisijungia kiti“. Takancleriui, primindavo, kad Lietuva yra, demons- čiau ji pripažįsta, kad „pilietiškam būti lengviau, truodavo prie Bundestago Bonoje ir prie Sovietų kai su pilietiškumu užaugi savo tėvų namuose“. Sąjungos ambasados. Būdavo: eini, darai, rodai. Po kruvinos Sausio 13-osios nakties Vokietijos lietuviai rengė demonstracijas Liubeko, Štutgarto, Miuncheno, Hamburgo, Kelno, Manheimo ir Bonos miestuose. Demonstracijų tikslas buvo „pasmerkti Sovietų Sąjungos vadovybę (Gorbačiovą) už beginklių žmonių kraujo praliejimą, reikalauti nutraukti agresiją prieš Lietuvą, taip pat paraginti Vokietijos Vyriausybę baigti bailią laikyseną Maskvos atžvilgiu“ – taip rašyta Vokietijos lietuvių bendruomenės „Informacijos“ žurnalo 1991-ųjų sausio numeryje. Ypač daug dėmesio sulaukė Vasario 16-osios gimnazijos direktoriaus Andriaus Šmito suorganizuota demonstracija Mannheime. Šios demonstracijos vaizdai dar tą patį vakarą buvo parodyti per televiziją, o straipsniai su demonstracijos nuotraukomis išspausdinti rytdienos laikraščiuose.
Šmitienė taip pat primena, kad kai 1979 metais buvo įkurta PLB Visuomeninių reikalų komisija, „ji visada reiškė – politinė komisija, kuri rūpinosi Lietuvos saugumu. Ši svarbi komisija ne tik aktyviai veikė dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, bet ir vykdė pilietines veiklas dėl Lietuvos įstojimo į NATO“. „Ir visą laiką, nesvarbu, kurioje šalyje – Vokietijoje, JAV ar Prancūzijoje, – pilietinis aktyvumas laikėsi bendruomenės rankose. O kas daugiau galėjo aktyvinti lietuvius pilietinėms veikloms, jei ne bendruomenė ir gimnazija? Jei nebūtų buvę organizuotos lietuvių bendruomenės, į jokią didelę demonstraciją tiek daug žmonų nebūtų galėję išdygti per vieną naktį“, – dalydamasi savo pačios patirtimi dalijasi Marytė Šmitienė, viena aktyviausių VLB narių, pilietiškomis veiklomis prisidėjusi prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo.
Vokietijos lietuvių bendruomenės pilietinis aktyvumas aprimo ne Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1990 metais, o įstojus į ES ir NATO. „Ir po 1990 metų nesustojom. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, toliau likome pilietiški, vykom į Briuselį dėl Lietuvos įstojimo į ES“, – prisimena buvusi Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkė. M. Šmitienė įsitikinusi, kad „pilietiškumas
Irma Petraitytė-Lukšienė yra Miuncheno Ludwigo-Maximiliano universiteto doktorantė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė, Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos narė, Lietuvių kultūros instituto (LKI) vedėjos pavaduotoja
1991 Sausio 13 d. demonstracija Manheime. Marytės Šmitienės archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 11
LIETUVIŠKAI DAINUOJANČIOS „ŠEIMYNOS“ FENOMENAS Jolita Zykutė
„Pakalbėkim dabar. Esu darbe, bet laukiu, tad esu laisvas“, – gaunu Gintauto Skiudulo atsakymą, vos parašau žinutę, kad ruošiu straipsnį apie ansamblį „Šeimyna“. Sužavi energija ir operatyvumas (patikėkite, pastarąją savybę kuo toliau, tuo labiau laikau aukso vertės). Susiskambiname „Skype“ programa. Kol spėlioju, kokį darbą dirba pašnekovas (gal mokytojas, laukiantis kitos pamokos?), atsiveria ekranas, ir regiu plačiai besišypsantį vyrą gal traktoriuje, gal ekskavatoriuje. Netrukus paaišSkiudulų šeima 2021 m. kėja, kad joks tai ne ekskavatorius (na, nepažįstu Daiva ir Gintautas su dukromis (nuotraukoje iš aš technikos), tai yra gręžimo mašina, kuri gręžia kairės į dešinę) Asta, Rita ir Guste. vamzdžius į gruntą, kol pasiekiamas stabilus paviršius, ir kurių viduje vėliau montuojama geleži- išmokti, įvesti savo tvarką. Bet kai atėjo vietinė nė šerdis, ji yra užpilama betonu ir taip gaunamas sanitarinė ir maisto įstaigų tikrinimo tarnyba, išrašė tokį „žalią lapą“ (patikrinimo rezultatą), kad polis, ant kurio galima statyti pastatus. restorano savininkas priblokštas tarė: „Kiek turiKlausimai apie dainavimą pasislenka mano priome restoraną, tokio teigiamo įvertinimo niekada ritetų sąraše žemyn. Laimi smalsumas – „Ką veinesame gavę.“ kiate? Kaip atsidūrėte Norvegijoje?“ Bedirbdamas restorane Gintautas pamatė, kad Gintautas sakosi kilimo iš Skuodo, Norvegijoje uždarbis neproporcingas įdedam pastangų kienuo 2005 m. Pragyveno septynerius metus atskiui, tad po nesėkmingų pokalbių dėl atlygio pakirai nuo šeimos, kol vieną dieną suprato, kad kėlimo, pradėjo mąstyti apie kitą darbą. Užsuko į „gyvenimas bėga, trys vaikai, mes kaip ir šeima vieną įstaigą, kur pasakė: „Turiu rankas ir kojas, kaip ir ne“, tad žmonai Daivai pasiūlė „keltis į visiškai nesuprantu, kuo užsiimate, bet norėčiau Norvegiją ir gyventi kartu, nes kitaip gyvenipas jus dirbti.“ Firmos viršininkas tarė: „Grįžk mas atrodo beprasmiškas“. Po metų įkalbinėjimo, namo, ir jei po pusės metų noras nebus praėjęs, psichologinio ir dalykinio pasiruošimo atkeliavo susisiek.“ Gintautas sakosi iškentėjęs penkis mėžmona su dukromis, kurių jauniausioji Lietuvonesius ir atėjęs vėl. Viršininkas prisipažino, kad je turėjo eiti į pirmą klasę, bet Norvegijoje iškart nors tuo metu kreipėsi daug ieškančių darbo, bet pateko į antrą. „Tai pirmos klasės vaikas ir nemajis Gintautą įsidėmėjo labiausiai. Ir priėmė. tė“, – šypteli Gintautas. Po truputį šeima įsitvirtiTeko pradėti nuo nulio – iš pradžių pagalbiniu darno Rogalande. buotoju, tada lietuvis dirbo skirtingose sferose, kol Kalbėdamas, kad jis dirba statybose, vyras užgaliausiai nuėjęs pas viršininką pasakė: „Aš noriu simena, kad trejus metus buvo vieno restorano kažko stabilaus, o ne būti kilnojamas į skirtingas šefas, nors ir be išsilavinimo. Suintriguota, nes puses.“ Jam buvo pasiūlyta dirbti gręžėju. negaliu patikėti, kad taip gali būti, smulkiai klausinėju, kas ir kaip. „Juodo gyvenimo buvo pusę Šiandien, praėjus aštuoneriems metams toje fimetų, – prisipažįsta Gintautas. – Reikėjo daug moje, Gintautas praėjęs daug kursų ir apmoky12 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
Nuotr. iš asmen.albumo
Tai turėjo būti straipsnis apie užsienio lietuvius, dainuojančius lietuviškai, turėjęs paskatinti skaitytojus prisiminti lietuvišką dainą prisiminti lietuvišką dainą ir pristatyti būsimų Europos lietuvių kultūros dienų 2023 Hiutenfelde svečius. Visgi, pokalbis su Norvegijoje gyvenančiu Gintautu Skiudulu, Rogalando lietuvių vokalinio ansamblio „Šeimyna“ įkūrėju, tapo įkvepiančia istorija ne tik apie dainavimą, bet apie šeimą, lietuviškumą, gyvenimo kūrimą savomis rankomis ir tikslo siekimą. „Viskas pasiseks, – tvirtina Gintautas, – svarbiausia, daryti iš širdies, be apsimetimo.“
mų, jau išsilaikė valstybinį specialybės egzaminą, laukia praktikos egzamino (atidėto dėl koronaviruso), kad būtų kvalifikuotas specialistas. Vyras prisipažįsta, kad jo kredo – „Niekada nesakyk „negaliu, neišeina, nemoku“, kol nepamėgini, ir net jei pirmą kartą pamėginęs regi, kad nepavyko, pamėgink dar kartelį, daryk toliau. Nieko nėra neįmanoma.“
Ansamblio „Šeimyna“ susikūrimas Kol aš sužavėta žvelgiu į „sėkmės istorijos, pasiektos savo rankomis“ autorių, Gintautas pradeda pasakoti apie ansamblio „Šeimyna“ atsiradimą.
„Su žmona buvo sunkiau, bet padariau iš jos dainininkę, – juokiasi vyras. – Specialaus išsimokslinimo neturiu, bet žinau, kad jos viduje tai yra, tik reikia paimti ir „ištraukti“, o kai „ištraukiu“, ji ir pati nustemba.“ Gintautas pasakoja apie lietuvių dainuojamojo folkloro festivalį-konkursą „Grįžulai“, kuriame galėjo dalyvauti ir pasaulio lietuviai. „Šeimyna“ pasirinko kūrinį „Žalias gojus“. Daivai teko pagrindinė vokalo partija. Moteris abejojo, ar pavyks, bet vyras buvo ryžtingas: „Susikaupiam ir padarom!“ Organizatoriai surengė ir nuotolinius seminarus, kuriuose sudalyvavęs Gintautas pasiklausė apie vokalo lavinimą. Jie labai padėjo pasiruošti. Kaip skaitytojams atrodo, kuo baigėsi ši iniciatyva? „Šeimyna“ buvo apdovanota diplomu!
Pirmasis jo sakinys – „Mano žmona be galo supratinga, stengiamės ne keisti, o palaikyti vienas kitą.“ Kaip paaiškės vėliau, būtent žmona Daiva Kodėl „Šeimyna“? suvaidino lemtingą rolę ansamblio gyvenime, kai Ansamblis įsikūrė 2018 m. birželio 16 d., pirmaikilo krizė, ar jis toliau egzistuos. siais jo nariais buvo Skiudulų šeima – Gintautas Gintautas besimokydamas vidurinėje mokykloje su žmona Daiva, jų dukros (septyniolikmetė Rita, penkerius metus lankė muzikos mokyklą, visada penkiolikmetė Asta, trylikmetė Gustė) ir dar viesvajojo dainuoti, net pats tiksliai nesuvokdamas nas panoręs dainuoti vyras, kuris neilgai trukus ir neįvardindamas, kas tai turėtų būti – ansam- pasitraukė. Vėliau į ansamblį įsijungė ir kiti žmoblis, muzikinė grupė ar kažkas kita. Žvelgdamas nės. Besistebintiems, kodėl ne tik šeimos nariai, į dukras, kurios jau mažos būdamos mielai dai- Gintautas primena, kad žodis „Šeimyna“ nereišnuodavo, vyras suprato norįs kurti vokalinį an- kia tik šeimos narių. Tai – ratas, būrys žmonių. samblį, kurio pirmaisiais nariais ir buvo jo šeima.
2021 m. Prieš Vasario 16 d. nuotolinį koncertą. Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Gustė Skiudulaitė, Regina Mockienė, Orinta Merkelienė, Rita Skiudulaitė, Daiva Skiudulienė, Gintautas Skiudulas. VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 13
Ansamblis „Šeimyna“ 2021 m. pavasarį. Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Gustė Skiudulaitė, Sigita Ignatavičiūtė, Regina Mockienė, Reda Lingė-Opdal, Gintautas Skiudulas, Asta Skiudulaitė, Rita Skiudulaitė, Daiva Skiudulienė.
Ansamblio nariai keičiasi – kas ateina, kas išeina. Vadovas džiaugiasi, kad nebuvo nei vieno, kuris iš ansamblio būtų išėjęs nes susipyko. Dažnai susiklosto aplinkybės, kad išvažiuoja kitur gyventi, ar išeina, nes surado kitą širdžiai mielą veiklą. Įvardinamas, kodėl kūrė ansamblį, Gintautas sako, kad „lietuvis nepataps norvegu, net ir turėdamas norvegišką pasą“. Jis daug svarstė su žmona, kaip užauginti dukras lietuvėmis. Iš pradžių mergaitės lankė trejus metus nuotolinę Ozo gimnaziją Lietuvoje, kad „neiškristų iš lietuviško konteksto“, jei reiktų grįžti. Kai išmoko kalbą, susirado draugų, įsiliejo į visuomenę, tėvai ir toliau norėjo, kad jos nepamirštų lietuviškumo. Todėl Gintautas su Daiva šeimoje kalba tik lietuviškai, laikosi lietuviškų tradicijų. Veikla ansamblyje ne tik palaiko lietuviškumą, bet suartino visus šeimos narius. Gintautas sako, kad nelabai daug kas gali pasigirti, turįs bendrą veiklą su savo vaikais. Svarbu pabrėžti, kad dukros nesijaučia verčiamos dainuoti. Jos pačios eina ir klausia, kada bus repeticija. Ypač motyvuoja, jeigu ansamblis kur nors sudalyvauja.
Skiudulų šeimos dainuoja Regina Mockienė, Ingrida Norkutė ir neseniai prisijungusi Violeta Alminauskienė-Dambrauskaitė. Dar viena narė yra „pakeliui“, nes kol kas negali prisijungti dėl darbo sąlygų. Ansambliečiai laikosi taisyklės, kad darbas – pirmoje eilėje, nes dainavimas – tai laisvalaikis, neapmokama veikla. Viskas vyksta savo lėšom, savanorišku darbu, net kelionės apmokamos iš savų pinigų. „Bet tie kaštai – visiškas niekis. Gaunamas atgalinis ryšys – beprotiškai neįkainuojamas dalykas“, – sako Gintautas ir Rogalando lietuvių prisimena Kovo 11-osios vokalinį ansamblį renginį, į kurį juos pa„Šeimyna“ galite kvietė Bergeno lietuviai. sekti „Facebook“, jų Kai „Šeimyna“ uždainapasirodymų įrašų vo Lauros Remeikienės rasite „Youtube“. „Ant bangos“, salė atsistojo. Atmosfera buvo tokia nepakartojamai stipri, kad ansamblio vadovas davė ženklą, kad jaudulio apimti dainininkai žiūrėtų į natas ir taip nesutriktų. Dainininkai „atlaikė“ kūrinį, bet po to iš jaudulio rankos ir kojos drebėjo visiems. „Šeimynos“ repertuaras labai platus – yra ir Virgi-
Gastrolės ir pasirodymai – geriausia motyvacija lijaus Noreikos „Švelnumas“, ir „Pempel pempel“, ir Prisimindamas Europos lietuvių kultūros dienas Rogalande (apie jas žurnalas „Informacijos“ rašė 2022 m. birželio numeryje), kur pasirodė ir „Šeimyna“, Gintautas prisipažįsta: „Ten buvo daugybė žmonių, pavargau be galo. Bet pasakiau sau, kad tame renginyje paimsiu viską, tad stengiausi bendrauti, pasakoti, šnekėti, juokauti, klausti. Vaikai irgi buvo patenkinti. Iš Europos suvažiavę lietuviai buvo nepažįstami, bet visi labai džiaugsmingi, draugiški. Euforija, ne renginys!“
„Snaudžia malūnas prie kelio“. Ansambliečiai stengiasi būti ir modernūs, ir lietuviški, ir folkloriški. Pagrindinė taisyklė renkantis repertuarą – kad visiems patiktų, nes dainavimas turi būti malonumas.
Konkursai, koncertai – geriausia motyvacija dainininkams. Ateities planuose – 2024 m. „Lietuvos dainų šventė“ ir, žinoma, ateinančiais metais vyksiančios „Europos lietuvių kultūros dienos“, į kurias „Šeimyna“ pasižadėjo atvažiuoti, vos Rogalande buvo pasakyta, kad renginys bus VokieŠiuo metu ansamblyje yra aštuoni žmonės – be tijoje. 14 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
Ansamblio kasdienybės akimirkos Repeticijos vyksta Gintauto ir Daivos namuose, susitikimų grafikas derinamas pagal dalyvių darbus, užimtumą. Ansamblio vadovas sako, kad stengiasi, jog viskas būtų kuo patraukliau, nes „su bizūnu nieko nepadarysi“, ir atvirai džiūgauja: „Man sekasi, nes ateinantys dainuoti yra tokie imlūs, tokie gabūs, man reikia tik papuošimą ant viršaus užpaišyti.“ Jauniausiai narei – 16 m., vyriausiai – virš 50 m. Kalbėdamas apie dainuojančias dukras, Gintautas sako, kad yra dainininkų, kurie dainuoti išmoksta, o yra tokių, kuriems „dainavimas eina iš vidaus“. Jo dukros – būtent tokios. Šypsodamasis vyras prisipažįsta, kad dažnai dukroms sudainavus naują dainą, viskas atrodo puiku, bet jis vis randa ką patobulinti, ir vos prasižioja, jos jau juokiasi tarpusavyje: „Na štai... Prasideda...“, o jeigu tėtis sako: „Viskas gerai“, tada merginos šmaikštauja: „Tai šitą kūrinį iš repertuaro jau išmesime, ar ne?“
2022 m. vasara. Skuodo rajono kultūros centro direktorius Vidmantas Valinskis įteikia padėką už dalyvavimą Vasario 16 d. koncerte, kuris vyko 2021 m.
akimirkas, ir pastangos davė rezultatą – pradėjo rinktis žmonės, norėti dainuoti.
„Aš supratau, kad gyvenime reikia išbandymų, jie tik sustiprina tave. „Šeimynos“ ansambliui kritę sunkumai patikrino mane, ar tai nebuvo tik Gintautas prisipažįsta, kad „koronos metai“ buvo mano užgaida, ar noras tikras, ar turiu kantrybės itin produktyvūs, internetas leido sudalyvau- ir ištvermės“, – šypsosi vyras. ti daugybėje renginių nuotoliu. Ansambliečiai Kitais metais Vokietijoje „Europos lietuvių kultūmėgsta gyvus pasirodymūs, bet ir toliau ieško ros dienose“ koncertuosiantys ansambliečiai ne nuotolinių renginių, nes kelionės visgi brangiai tik džiugins ir jaudins savo dainomis. Tikimės, kad kainuoja. ir Daiva Skiudulienė pasidalins sava istorijos apie ansamblio įsikūrimą ir veiklą versija, o visi ansamIšbandymai tikrino „Šeimynos“ stiprumą bliečiai duos daug įkvėpimo, kad uždainuotume Nors viso pokalbio metu ansamblio vadovas lietuviškai. Ar po vieną, ar ansamblyje, ar šeimoje. trykšta energija, jis prisipažįsta, kad kelyje buvo Nes daina jungia. Ypač, jei ji lietuviška. ir sunkumų, kokių net nesitikėjo – „Buvo sunku ne sukurti ansamblį, o padaryti, kad jis tęstų savo veiklą.“ Praėjus porai metų po įsisteigimo, dalyvių motyvacija krito, jie pradėjo nelankyti repeticijų, kai kas norėjo išeiti. Žmona nusivylusi kalbėjo: „Mesk, jeigu žmonės nebeeina“, bet Gintautas (nebūtų žemaitis) užsispyrė – „būsiu kaip gydytojas, kuris yra visada“. Tad paskelbė, kad lauks ansambliečių kiekvieną savaitę nurodytu laiku. Kartais sėdėdavo vienas, kartais ateidavo tik šeimos nariai. Kažkada ir pats ansamblio vadovas nusivylė, norėjo numoti ranka, bet tada „atsigavo“ žmona Daiva – „Nemesk, darom toliau!“ 2022 m. Europos lietuvių kultūros dienos Norvegijoje. Pirmoje Prisimindamas tą laiką, vyras dar eilėje iš kairės: Asta Skiudulaitė, Gustė Skiudulaitė. Antroje eilėje iš kartą pasidžiaugia, kad jie porokairės: Ingrida Norkutė, Regina Mockienė, Daiva Skiudulienė, Rita Skiudulaitė, Gintautas Skiudulas. je papildo vienas kitą, nes paskatintas žmonos iškentė sunkumo VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 15
JUTTA NOAK
KNYGŲ LENTYNA
„Rašau, kad būčiau… Esu, nes rašau…“ – prisipažįsta Hamburge gyvenanti rašytoja Jutta Noak. Autorės kūrybos bagažas tikrai įspūdingas – lietuvių kalba išleista trys novelių, keturios eilėraščių knygos, trys romanai. Menininkė dar kuria esė, savo kūrybą publikuoja ir vokiečių kalba. Apie rašytoją galite plačiau paskaityti https://pasauliolietuvis.lt/jutta-noak-rasytojas-dazniausiai-renkasi-vienatves-namus/ Ištrauka iš naujausio J.Noak romano „Terakotinė moteris“, išleido „Kauko laiptai“ 2021 m.
rado ir kodėl jie.
Įvairiaspalvių lapų ruduo su kiekvienu durų atsivėrimu kliustelėdavo kartu su vėjeliu šilumos bangą. Tradiciškai mūsų namus lankančių draugų būrelį atskiedė Nelės sukviesti svečiai. Keletas iš anų laikų, kurių net neatpažinau, keli jau nauji, šio laiko kavinių draugai ir du Fausto draugai, su kuriais ji susipažino, jiems lankantis mūsų namuose, – nesupratau, kaip ji juos at-
Pakilę Fausto antakių lankai reiškė nustebimą. Nors ir taip buvo aišku, Nelei trūko linksmybių. Tačiau jo klausimas „Ar ir aš būsiu pakviestas į vakarėlį mano namuose?“, akcentuojant „mano namuose“, skambėjo gana ironiškai. Susidarė tarsi keli atskiri sektoriai: Nelės praeities draugai, prie kurių prisijungė muzikantai iš kavinių, visiems pilstantys degtinę, ir šviečiančios proto žvaigždės, susibūrusios aplink Faustą. Pradinį pažinties šurmulį keitė kiekvienos grupuotės pastangos atkreipti į save dėmesį. Intelektualų grupelė atlaidžiai šypsojosi, kai vienas Nelės grupuotės lyderis paburkusiu veidu, akivaizdžiai stokojantis išsilavinimo, tačiau to nepripažįstantis, imdavo kvailai ginčytis. Gindamas savo nuomonę įsikarščiuodavo ir, jei ne tolerantiška įžymaus rašytojo namų atmosfera, būtų gal kibęs į atlapus. Kai diskusijos lyg staiga įklimpusios mašinos ratai imdavo buksuoti vietoje, Faustas stengėsi ištraukti. Jis suprato Nelės provokacinio susibūrimo tikslą. Ji ne kartą kartojo, kad Faustui reikėtų kartais nusileisti iki dugno, kur žymiai daugiau žmogiškumo. Tikro, ne pozuojamo. Dėl to, manau, jis kantriai pilstė savo draugams ir Nelės atvykėliams iš praeities bei kavinių muzikantams pagal jų pageidavimus – viskį su ledu, vyną ar maišė savuosius kokteilius. O Nelė nerimo. Į užsitęsusias pauzes įsiverždavo užkrečiančiu juoku ir nauja tema suburdavo visus vėl pokalbiui. Kai ir vėl ilgalaikę pauzę užpildė bežodžiai taurių skimbčiojimai, Nelė, nušveitusi batus į kampą, pradėjo basa judėti po kambarį. Užsimerkusi ir suklususi, tarsi įsiklausytų į iš vidaus sklindančią muziką, judėjo ant pirštų galų, vis apsisukdama aplink savo ašį. Visi stebėjo ją sulaikę kvėpavimą. Krintanti pro langą šviesa sekiojo judantį po kambarį siluetą. Viso kūno judesiai skleidė žodžiais nenusakomą emocionalumą. Lyg aprimusios jūros bangelės plastiškai bangavo jos rankos. Apsivijusi jomis liemenį ji nusileisdavo ant grindų ir vėl pakilusi išsitiesdavo ir virpančiais, išskėstais pirštais mėgino siekti dangų ir vėl... ir vėl, tarsi sektų tik jai vienai matomais, šviečiančiais pėdsakais paskui savo viziją, kol susmuko ant grindų. Rankos plazdėjo lyg mirštančio paukščio sparnai. Kažkas mistiško gaubė ant 16 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
grindų nusileidusią Nelės figūrą. Gilūs Nelės įkvėpimai ir iškvėpimai virpino orą, o besikeičianti veido išraiška lyg kaukės slėpė jos tikruosius jausmus. Fausto žvilgsnis nieko kito nereiškė kaip „prisigėrė merga“. Nekreipdama dėmesio į Fausto grimasas, krestelėjau galva. Jam Nelės šokis, supratau, – sąmoningai pozuojamas seksualumas. Grynas iššūkis. Noras priblokšti. – Egomanė, – burbtelėjo sau po nosimi. Moteriškas solidarumas neleido pritarti. Moteris ir šokis – neatsiejami. Panirusi į save, Nelė nieko negirdėjo ir nematė. O aš troškau įspėti, ką visa tai reiškia. Kiek – apsimetinėjimo, kiek – tikrumo? Kuris jos judesys, akių mirksnis – atsakas į neįspėjamą, neįžvelgiamą jos paslaptį? Mintis, kad Nelė savo šokiu nori kažką mums pasakyti, net į galvą neatėjo. Man jos šokis labiau panėšėjo į nevilties proveržį, greičiausiai – viena iš jos daugialypės asmenybės neišsipildžiusių svajonių. Užkrečiantis jos juokas lyg ir patvirtino mano nuojautą, tik reikalavimas įpilti visiems ir jai gėrimo atsivėsinimui pasirodė labai jau teatrališkas. Ji jautėsi vieniša, nors ją supo draugai ir pažįstami, galvojau. Jos veidas blizgėjo, lūpos virpčiojo, krūtinė kilnojosi. Įsmeigusi akis į Faustą, lyg norėtų įspėti, kokį įspūdį būtent jam padarė jos šokis, ištiesė ranką su taure, prašydama įpilti kuo stipresnio gėrimo. Keista, kad kažkodėl iš jo ji laukė pripažinimo ir komplimentų. O gal visai nekeista. Juk dvi stiprios, kontraversiškos asmenybės. Imdama iš jo rankų taurę, nužvelgė jį nuo galvos iki kojų ir išgėrusi ėmė garsiai siurbti likutį, taip užstelbdama jaudulį. Visiems išėjus, ji iš karto užsidarė savo kambaryje. Ją apėmusi apatija po tokio išraiškingo šokio – gana natūrali reakcija, pamaniau. O gal kažką ir pražiūrėjau, nes po vakarėlio Nelė visą savaitę nesirodė ir nenakvojo namie. Triukšm ingai atvertos durys ir tarpduryje stovinti Nelė, it nedrįstanti peržengti slenksčio, nenustebino, atvirkščiai, nudžiugino. Bent mane. Ir, lyg stipraus vėjo gūsio stumtelėta, juokdamasi įplasnojo, paskui save palikdama nutviekstą šviesos juostą - lyg tiltą sugrįžimui. Abejose rankose laikė pluoštus rudeninių, spalvotų lapų. Įbrukusi man ir Faustui bei dalį išbarsčiusi ant grindų ir stalo, dėliojo ant jų puodelius, virė kavą ir kvietė su ja švęsti auksinę rudens dieną. Faustas nenoriai paliko savo patogų krėslą, aš prisėdau, laukdama ypatingų naujienų. Stebėjau jos mimiką, judesius, norėjau įspėti jos galvoje knibždančias mintis. Pakildavo iš krėslo ir vėl įkrisdavo. Greitakalbe beriamus žodžius buvo sunku suprasti. Neperklausiau. Tvardžiausi, nes jos švytėjimas buvo nenusakomas. Niekada dar neteko tokios Nelės matyti. Šitaip atrodo tik pats laimingiausias žmogus pasaulyje, galvojau, tačiau nusakyti žodžiais jos būseną buvo neįmanoma. Paprasčiausiai buvo kitokia, tarsi išėjusi iš savęs. Netikėtai nutrūkęs sakinys, staigus temos rakursas ir vėl užplūstanti tyla. Ir vėl juokas... ir vėl srautas žodžių apie gyvenimą, meilę, apie netobulą pasaulį, ir vėl staigus atsiribojimas nuo mūsų ir visko, kas ją supo. Buvo su mumis ir tuo pačiu metu Norėdami įsigyti knygą kreipkitės jos nebuvo. Buvo čia ir ne čia... +49(0)4064789529, +49(0)17649663724, jutanoack@gmail.com VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 17
SENASIS LIETUVIŲ VIDINĖS RAMYBĖS RECEPTAS Jolita Zykutė
Šiaudinių sodų paslaptis Kultūros paveldo puoselėtoja ir tautodailininkė Jurga Kaščiukaitė Kutkienė, birželio mėnesį Vasario 16–osios gimnazijos mokiniams vedusi sodų vėrimo seminarą, sako, kad sodų rišti nepavyks, jei esi suirzęs, pavargęs, blogai nusiteikęs, jos sutikti profesionalūs sodų rišėjai dažniausiai draugiški, širdingi žmonės. Po pokalbio su Jurga galvoju, gal sodų vėrimas – slaptas senasis lietuvių vidinės ramybės receptas, apie kurį tuoj daugiau sužinosite ir jūs. Šiaudinių sodų paslaptis Jurga su šiaudais „susipažino“ vaikystėje – iki šiol pamena, kaip Ignalinos krašte, Tverečiaus parapijoje, Kurciškės kaime, gyvenusi močiutė Marijona Šaknienė atsinešdavo iš lauko šiaudų ir juos verdavo. Kiek nustembu, išgirdusi, kad šiaudų vėrimas praeityje Lietuvoje buvo senų žmonių ir vaikų užsiėmimas. Retai būtum pamatęs jauną žmogų prisėdusį ir vietoje to, kad eitų vartyt ar vežt šieno, veriantį šiaudus. Netgi šiandien moterims, norinčioms rišti sodus, Jurga sako – „Sulauk bent keturiasdešimties su trupučiu, kad būtų „iš ko verti“, t.y. pagyvenk, pakaupk vidinę patirtį. Net juostas audžiančios moterys žino – jaunos audėjos juostos vienokios, vyresnės – kitokios.
Jurga į edukaciją atsivežė ir rugių pėdą. I. Sattler nuotr.
Mes, moterys, visos esame raganos, bet gerosios, tad turime viduje turėti iš ko „raganauti“.
Dailininkės Vasario 16-osios gimnazijai padovanotas
18 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS angelas. I. Sattler nuotr.
Išsigandusius žodžio „ragana“, iškart nuraminsiu, kad jeigu riši sodą bjauriai nusiteikęs, nieko nepavyks. Velsis ir trūks siūlas, lūžinės šiaudai. Jurga prisipažįsta negali dirbti, jei yra pavargusi, suirzusi, o tarp tų, kas riša sodus, sakosi beveik nesutiko pasipūtėlių, nemalonių žmonių. Sodų rišėjai susijungė į asociaciją „Dangaus sodai“, per susirinkimą buvo apie keturiasdešimt moterų. Ar matėte kada tokį moterų būrį, kad nebūtų jokių „pasistumdymų“? Sodų rišėjos bičiuliavosi, draugiškai dalinosi informacija, o kai, pvz., per Žolines dalyvaudamos Josvainių kultūros centro vykdomame projekte „Oi kas sodai do sodeliai“ bažnyčioje pristatė savo sodų parodą, tai ir kartu dainavo, ir juokavo, ir iš
Zitos Kumpelienės, kuri paaiškėjo besanti audėja, mokėsi, kaip austi juostas. Ji, beje, labai šauni moteris – visada padeda suskaičiuoti matematiką, kurios kartais labai prireikia rišant sodą. Klausydamasi širdingai pasakojančios Jurgos, pagalvoju, kad smagu, kieno namuose supasi jos rišti sodai, nes tuo užsiimdavo ir jos mama, ir močiutė. Šiaudus verti išmokusi iš močiutės, mirusios kai tuometinė anūkė buvo antroje klasėje, rišti didžiuosius sodus moteris mokėsi iš mamos, kuri Lietuvos nepriklausomybės atgimimo laikais, kai susidomėjimas sodais buvo „ant bangos“, turėdavo daug užsakymų. Tuometinė vidurinę baigusi mergina gelbėjo juos rišti, paskui pasuko kitais keliais, ir tik daug vėliau grįžo prie sodų.
Šeimos gyvenimas „sukasi“ apie šiaudus Visa Jurgos šeima susijusi su šiaudais. Vyras Jonas Kutka – tautodailininkas. Jo tėvai – nuo Gervėčių krašto, susipažino Sibire tremtyje ir grįždami į Lietuvą atsivežė įdomų amatą – pynimą iš šiaudų. Tad J.Kutka pina iš šiaudų dėžutes, žaisliukus ir kt. Norėdami turėti geros kokybės šiaudų darbams (juos rimti rišėjai ruošia patys), šeima augina apie 15 arų rugių. Pora sulaukė keturių sūnų, kurių vyriausias Tomas jau gyvena atskirai su šeima. Pjauti rugius padeda trečias sūnus Gytis. Antrasis sūnus Jonas, kuriam dabar virš dvidešimties, iš keturių sūnų labiausiai domisi tradicijų perėmimu, siekia gauti tautinio paveldo sertifikatą. Anksčiau tik padėdavęs rišti sodus, dabar daro tai ir pats, dalyvauja parodose. Jauniausias sūnus dvylikametis Beržas skeptiškiausiai iš visų žvelgia Tautodailininkai Jurga Kaščiukaitė Kutkienė ir Jonas Kutka. Marijan Dźwinel nuotr. į šiaudus, bet kai reikia, žinoma, kad padeda. Visas šeimos gyvenimas sukasi apie šiaudus, tad Jurga juokauja, kad jeigu vaikai neranda košėje šiaudo, bintą. Ir ką? Jis jo. Kitaip negali būti. Kiekvienas reiškia mama tinginiauja. pasirenka tą, kuris jam skirtas. Štai ir sužinojote Šiaudas košėje, plaukuose, ar kur kitur – labai gero sodo paslaptį. tikėtinas dalykas, nes nupjovus rugius, šiaudus 2017 m. Jurga tapo tautodailininke ir sertifikareikia išvalyti, paruošti, supjaustyti mažesniais. vo sodus, nors aplinkiniai jau anksčiau kalbėTai kantrybės ir atidos reikalaujantis darbas. jo – tiek veri, seniai laikas. Bet moteris juokiasi, Mažiausiam sodo segmentui – reketukui, pada- kad net didžiausią sodą suverti yra lenva, o štai ryti reikia dvylikos šiaudelių. Įsivaizduokite, kiek „disertaciją“ parašyti sunku. Ta „disertacija“ – tai šiaudų reikės sukurti dideliam sodui. rašto darbas, kuriame reikėjo papasakoti apie savo sodus, jų vėrimą, pagrįsti, kad tai iš šeimos Gero šiaudų sodo požymiai perimta tradicija. Jurga aiškina: „Tautinis pavel„„Kaip išsirinti gerą sodą?“ – klausiu, minty- das man brangus tuo, kad stengiuosi daryti taip, se svarstydama, o gal nebūna „gerų“ ar „blogų“ kaip darydavo mano mama, močiutė. Atkartoju, sodų? Jurga teigia, kad mugėse, jei priėjęs žmo- kas buvo. Tautodailė – tai, ką kuri pats, iš savęs, gus prašo: „Kaip noriu sodo, parodykite, ką tu- ką sugalvoji, ieškai naujų formų.“ Per pandemiją rite“, ji kartoja tą patį – kokį pirmą pamatei, tas Jurga tapo sertifikuota amato meistre. Labiausiai tavo. Būna, kad moteris iškabina priekyje vienus tam padėjo karantinas, kai negalėjo niekur važidirbinius, bet žmogus pamato toliausiai paka- nėti... VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 19
Truputis mokslinių faktų Jurga pasakoja, kad šiaudinių sodų atsiradimo laikas nėra nustatytas. Atkasinėdami giliausius istorinius sluoksnius archeologai neranda šiaudinių sodų, nėra ir etnografinių faktų apie sodų atsiradimą. Tačiau reikia atminti, kad įvairių dirbinių gamyba iš augalinių pluoštų yra vienas seniausių amatų. Sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, turinti sakralią, magišką prasmę. Tai ne tik Lietuvos tautinis paveldas, bet ir labai svarbi baltų kultūros dalis, atspindinti senąją pasaulėžiūrą, tradicijas. Net patys šiaudai, kaip medžiaga iš kurios daromi sodai, turi simbolinę prasmę, susijusią su atgimimu ir gyvybės amžinumu.
Akimirka iš edukacinių dirbtuvių. I. Sattler nuotr. Jurgos vyro Jono Kutkos kurti šiaudiniai dirbiniai. Nuotr. G. Jasinevičiaus
Senovėje žmonės nieko šiaip sau, „dėl grožio“ nedarė. Sodai turėjo ritualinę, apeiginę ir paprotinę reikšmę. Pati sodo struktūra parodo kam jis yra skirtas: sodas sudarytas iš kvadrato – materijos simbolis (kūnas, šiaudas) ir trikampio – dvasios simbolis. Jų tikslas – kaupti kosminę energiją ir ją atiduoti po sodu esantiems. Šiaudinis sodas kabinamas virš stalo, kur susirenka visa šeima. Jis rišamas per reikšmingiausias šventes: vestuves, gimus vaikeliui, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas.
Edukacija Vasario 16-osios gimnazijoje Jurga paklausta, kas patiko, o gal visgi nepatiko besisvečiuojant gimnazijoje, kad organizatoriai žinotų, ir kitą kartą labiau pasistengtų, nusijuokia, kad „žodžio „nepatiko“ tame krašte nėra“. Moteris nuoširdžiai giria ir mokytojus, ir gimnazijos pavaduotoją Ireną Sattler („lobis, ne žmogus“), o daugiausiai pasakoja apie susižavėjimą mokiniais. Sakosi, net nepastebėjo, kaip praėjo pirmoji edukacija jauniausiųjų gimnazistų grupei – trisdešimt vaikų vėrė reketuką, o tada puošė jį kaip kalėdinį žaisliuką, leisdami savo kūrybai tekėti laisvai. „Nebuvo nei vieno šiaudo, kuris sugadintas ir numestas šalin, vaikai viskuo dalinosi, vieni kitiems vertėjavo, jei kas ko nespėjo išgirsti ar suprasti“, – giria mokinius ji, pridėdama, kad tarp seminarų dalyvių nematė tų, kurie būtų norėję pasipuikuoti, pasimaivyti. Paskutinę dieną po galutinio susitikimo jaunimui pasakė: „Būtų gerai po vakarienės sutvarkyti salę“, visi nuėjo kartu vakarieniauti. Moksleiviai išėjo iš valgyklos keletą minučių anksčiau, ir kai edukatorė grįžo į salę, pamatė, kad ir stalai išnešioti, ir kėdės sustatytos. Tarp edukacijos dalyvių buvo ir vietinių lietuvių, kuriems Jurga taip pat negailėjo pagyrų – ir darbštūs, ir kantrūs. Moteris prisimena Vokietijos lietuvių bendruomenės administracijos vadovę Justiną Vaičę, kuriai davė ne supjaustytų šiaudelių, o ilgus šiaudus – tik taip patirsi, kaip atrodo visas sodo rišimo procesas, jei ir šiaudus pasiruoši pats. Jurga šypsodamasi sako, kad J.Vaičė susitvarkė net greičiau nei edukatorė tikėjosi, ir gyrė naujosios sodų rišėjos kantrybę. Klausydamasi mintyse šypteliu – šaunu, kad tarp Vokietijos lietuvių yra kantrybe ir ramybe apdovanotų, o pabaigai priduriu itin džiaugsmingą naujieną – gruodžio mėnesį Hamburgo ir apylinkių lietuviai taip pat galės išbandyti save – vaikų laukia šiaudinių žaisliukų kūrimo edukacija, o suaugusieji riš sodus. Taigi, Kalėdas sutiksime ir pasipuošę, ir patreniravę vidinę ramybę.
20 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
2022 m. pavasarį Lietuvos Kultūros ministerija pateikė „Šiaudinių sodų tradicijos Lietuvoje“ nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Paraišką vertins tarptautinė UNESCO ekspertų komisija. Kaip sudėtinė paraiškos dalis sukurtas tradiciją pristatantis 10-ies minučių trukmės filmas (rež. Donatas Simaitis): https:// www.youtube.com/watch?v=g7iks5yz9c4. Pirmojo preliminaraus paraiškos įvertinimo ir pastabų tikimasi sulaukti iki 2023 m. birželio, apibendrintų komisijos rekomendacijų Tarpvyriausybiniam nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komitetui – iki 2023 m. lapkričio, galutinio Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto sprendimo – 2023 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Atrenkant vertybes į UNESCO Reprezentatyvųjį sąrašą taikomi 5 kriterijai: atitiktis UNESCO nematerialaus kultūros paveldo bei globalios ir integralios kultūros įvairovės ir žmogaus kūrybingumo sampratai; ilgalaikių išsaugojimo priemonių planų pagrįstumas; tradicijos saugotojų ir puoselėtojų įtrauktis į paraiškos rengimo procesą bei jų laisvas ir išankstinis sutikimas teikti paraišką; įrašymas į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. 2017 m. sodų rišimo tradicija įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį. Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos. Daugelis šiuos tradicinę pasaulėžiūrą simbolizuojančius kūrinius suvokia kaip reikšmingą kultūrinės tapatybės ženklą. (Iš Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos pranešimo spaudai)
Gruodžio 10 d. Hamburgo lietuvių bendruomenė kviečia į Kalėdinius susitikimus su tautodailininke Jurga Kaščiukaite Kutkiene, kurių metu vaikai ir suaugusieji kurs žaisliukus eglutei ir sodus iš šiaudų. Platesnė informacija el. paštu asta@hamburgas.de
Šiaudų sodo fragmentas. Nuotr. G. Jasinevičiaus VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 21
MIUNCHENO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ: „STATYTI TILTUS – ŠVĘSTI BENDRUOMENĘ“ Irma Petraitytė-Lukšienė ir Modesta Eidukonytė-Daher
Ar žinojote, jog daugiau nei tūkstantis Miuncheno tiltų ir pėsčiųjų tiltų jungia skirtingas miesto dalis, žmones ir istorijas? Jie ne tik padeda pereiti iš vienos Izaro upės pusės į kitą, bet ir atskleidžia didmiesčio įvairovę, kultūrų ir bendruomenių gausą. Čia nuolat vyksta tiek daug veiksmo! Miuncheno lietuvių bendruomenė keletą mėnesių intensyviai ruošėsi ir 2022 m. spalio 1 dieną organizavo didelę kultūrų šventę „Statyti tiltus – švęsti bendruomenę“ („Brücken bauen – Gemeinschaft feiern“). Šventėme ne tik bendruomenę, bet ir draugystes, kurios gimsta, vykdant visuomeninius darbus, kuomet jungia bendros vertybės, bendros idėjos, bendri tikslai. Renginys vyko „Mohr-Villa Freimann“ kultūros centre, kuriame mielai priimamos visuomeniniais pagrindais veikiančios organizacijos. Čia organizuojamos menininkų parodos, teatrų pasirodymai, sukurtos nuostabios erdvės muzikos, šokio ir dailės dirbtuvėms. Bet nusikelkime į viduramžius. Tilto simbolį pasirinkome neatsitiktinai. Jį matome ir legendoje „Ginčas dėl tilto“ („Die Legende vom Brückenstreit“), kur 1158 metais pirmą kartą paminėtas Miunchenas. Tilto simbolis jungė ir šventės dalyvius, o svečiai iš medžio trinkelių pradėjo statyti, lipdyti įvairiaspalvį tiltą, kuris bus tiesiamas į ateityje planuojamus renginius.
22 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
Vaikai išbando amatus
Tuo tiltu iš Lietuvos su galinga programa atvyko „Viduramžių pasiuntiniai“ (https://viduramzi-
ai.lt/). Publika buvo pakerėta jų atliekamais viduramžių šokiais, garbingomis tikromis riterių kovomis ir edukacijomis apie riterių gyvenimą. Atskiroje erdvėje svečiai pamatė didelę kolekciją riterių ginklų, šarvų, kuriuos galėjo pasimatuoti, pakilnoti. Kaip tikrame viduramžių pilies kiemelyje trinksėjo monetų kalimo priekalas, o norintieji kūrė rankdarbius iš odos, molio ir metalo bei žaidė senovinius stalo žaidimus. Ar įmanoma iš XXI amžiaus persikelti į karaliaus Mindaugo laikus, į lietuviškus viduramžius, su grakščiomis damomis ir drąsiais riteriais? Ir dar Miunchene? Taip! Miuncheno lituanistinės mokyklos vaidinime „Karalius Mindaugas“ tai puikiai pavyko. Vaikų kurti vaidmenys, karalius Mindaugas, karalienė Morta, riteriai ir damos, magistras ir vyskupas, auksakalys bei metraštininkas su „Google translate“ vertėju į vokiečių kalbą tęsė
Šventės organizatoriai: Melanie Mayer, Kristina Kandratavičiūtė, Vitalijus Kryževičius, Irma Petraitytė-Lukšienė
viduramžių temą, o į dabartį grąžino nuotaikingas vaikų šokis „Ciceliukė Marceliukė“. Šventėje aktyviai dalyvavo ir tiltus tiesė ukrainičių, latvių, estų, lenkų bendruomenės Miunchene. Štai ukrainiečių choras iš Miuncheno „Chor Pokrow der ukrainischen Kathedrale Maria Schutz und St. Andreas“ sužavėjo jautriomis dainomis. Giesmė, skirta apsaugoti Ukrainai, buvo labai jaudinanti. Ukrainiečių bendruomenės narė Nadia Halaburda pristatė įspūdingus tradicinius audinius, rankdarbius, nacionalinio pasididžiavimo simbolius – vyšyvanką (siuvinėtus tautinius ukrainietiškus marškinius). Brolių latvių choras „Minhenes jauktais koris „Laima“ (Lettischer Chor „Laima“) atliko tradicines liaudies dainas. Len-
Viduramžių amatų dirbtuvėlės
VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 23
Renginio metu buvo galima pasidaryti rudeniškų gėlių puokščių, įsigyti lietuviškų suvenyrų, dirbtuvėse buvo dekoruojami akmenukai bei tilto trinkelės. Vaišėms buvo prikepta pyragų (nuo šakočio iki skruzdėlyno, tinginio, žagarėlių), siūloma atsigaivinti lietuviška gira.
Ukrainos bendruomenės narės
kų džiazo atlikėjo prof. Leszek Żądło klarneto melodijos suvirpino sielą iki pat jos gelmių, o lenkų bendruomenės „Deutsch-Polnische Gesellschaft München“ atstovai pristatė savo šalį bei veiklą. Miuncheno estų bendruomenę „Estnische Volksgemeinschaft in München“ atstovavusi Karin Ladva-Zoller taip pat pristatė savo šalį. Tiltas buvo tiesiamas ir į Ingos Talušytės įtraukiantį eilėraščių skaitymą. O Juozas Vasiliauskis iš Štutgarto užgrojo armonika taip, kad nusėdėti nepavyko. Skambėjo lietuviškos dainos, sukosi šokėjų rateliai.
24 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
Esame labai dėkingi renginio organizatoriams, dalyviams ir svečiams. Didžiausias ačiū Miuncheno lietuvių bendruomenės pavaduojančiąjai pirmininkei Melanie Mayr už šio renginio koncepciją ir organizaciją. Ačiū mūsų lituanistinės mokyklos mokytojoms Modestai Eidukonytei-Daher, Jovitai Sonoritei, Daivai Bethke, Redai Kaiser už vaidinimo parengimą. Ačiū mamytėms ir tėveliams už aktyvų įsitraukimą, už nuostabius kostiumus ir šiltą palaikymą. Ačiū visiems vaidinime dalyvavusiems mūsų „riteriams“ ir „damoms“,
Latvių choras „Minhenes jauktais koris „Laima“
įsijautusiems į vaidmenis. Ačiū visai organizacinei komandai: Kristinai Kandratavičiūtei, Vitalijui Kryževičiui, Modestai Eidukonytei-Daher, Jovitai Sonoritei, Redai Daugelavičiūtei, Irmai Petraitytei-Lukšienei, Daivai Zavis-
tauskaitei. Ačiū visoms darbščioms rankoms, prikepusioms skanių pyragų. Renginio rėmėjai: Bezirksausschuss 12 Schwabing-freimann, Migrationsbeirat München, MORGEN e.V. ir House of Resources Šiandien ypač svarbu – būkime kartu, stiprinkime ir džiaukimės draugyste, statykime tiltus ir švęskime bendruomenę. Miuncheno lituanistinės mokyklos „riteriai“ ir „damos“ su svečiais iš Lietuvos „Viduramžių pasiuntiniai“
VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 25
KVIEČIAME Į „BALTICORO“ HAMBURGE!
„Balticoro“ choras 2022 m. gegužės mėn.
„Dainavimas ne tik praturtino mano gyvenimą, chore „Balticoro“ suradau tėvynę ir draugus“, – sako vokietė Claudia V., sutikusi mums papasakoti apie šį unikalų Hamburge veikiantį chorą, kuris atlieka Baltijos šalių kompozitorių kūrinius.
Kravalis ir pravesdavo mums „chorinius savaitgalius“, kur repetavome ir ruošėmės, o galiausiai sėkmingai sudalyvavome šventėje.
Pasirodymas per Konsulatų naktį. 26 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
G. Rümpler, G. Schreiber, C. Verbeet nuotraukos
2022 m. rugsėjį choras pradėjo repetuoti vadovaujamas Andžio Paegle (Andis Paegle), kantoriaus iš Bargteheide evangelikų liuteronų bažnyčios. Džiaugiamės, kad Andis, nors labai daug dirba ir dalyvauja įvairiuose muzikiniuose pro„Balticoro“ istorija. Kaip jis susikūrė? jektuose, intensyviai su mumis repetuoja ir nori 2009 m. Gints Racenis siekdamas populiarinti atverti chorui naujas perspektyvas. Baltijos chorinę muziką ir Hamburge gyvenan- Aš pati dainuoju „Balticoro“ nuo 2014 m. Prisitiems baltams suteikti galimybę dainuoti jų gim- jungti paskatino mano nyderlandų kalbos mokytosiomis kalbomis įkūrė mišrų chorą „Balticoro“. tojo patarimas – „Jei taip žaviesi Baltijos šalimis, Šio choro pavadinimas sufleruoja, kokia jo pro- būtinai turi dainuoti „Balticoro“, ką ir darau. grama – atliekami tik baltų kompozitorių kūriniai, tai yra dainuojama estiškai, latviškai, lietuviškai, Kas dainuoja Jūsų chore? Choras susideda iš įvairiausio amžiaus ir skirtino kartais ir lotyniškai. 2021 m. rugsėjį, deja, bet G. Racenis pasitraukė iš giausių profesijų muziką mėgstančių dainininkų pareigų. Choro nariai nusprendė „susiorganizuo- ir dainininkių. Amžius ir specialybės yra visai ti“ iš naujo ir sudalyvauti 2022 m. latvių dainų nesvarbu. Svarbiausia, kad būtų džiaugsmas daišventėje Esslinge. Todėl pirmą pusmetį kartą į nuoti ir pasiryžimas reguliariai repetuoti. Vyrų mėnesį iš Rygos atskrisdavo chorvedys Eriks balsų kiek trūksta, tad tikimės papildymo.
Papasakokite apie „Balticoro“ repertuarą. Apie Claudia V. Ar sunku dainuoti kita kalba? Dėsto gimnazijoje Hamburge. Prieš ateidama į Kokius Baltijos šalių kompozitorių kūrinius dainuosime, parenka mūsų chorvedys, tačiau siūlo ir atlikėjai. 2023 m. Dainų ir šokių šventėje Rygoje bus atliekama rengėjų sudaryta programa. Kai tarimo taisyklės išaiškintos, dainuoti estiškai, latviškai ar lietuviškai tikrai nesunku. Svarbiausia, kad turime gimtosios kalbos žinovų, kurie gali patarti. Nors turiu prisipažinti, kad man, vokietei, kartais reikia palaužyti liežuvį, pvz., tariant latvišką „šķ“.
„Balticoro“ giedojo madrigaliniame chore, vienos bažnyčios chore, taip pat prisijungdavo mokyklos tėvų choro projektuose. Mėgsta keliauti, ypač į Latviją, noriai pasineria į skaitymą, ypač kriminalinius romanus. Mielai šeimininkauja virtuvėje ir išbando naujus receptus.
Straipsnio autorė Claudia V.
Pasirodymas Eslinge. Choro vėliava.
Kokių tautybių žmonės dainuoja „Balticoro“? Iki dešimtojo jubiliejaus buvome labai tarptautinis choras – buvo daininink(i)ų iš Latvijos, Lietuvos, Vokietijos, Australijos. Neabejoju, kad gal kokią šalį ir pamiršau.
Kokius reikalavimus keliate būsimiems choristams? Dainininkes ir dainininkus labai nuoširdžiai kviečiame prisijungti. Tikimės, kad jie mėgsta dainavimą, nori išbandyti kažką nauja (jei konkrečiau – dainuoti kita kalba), reguliariai lankysis kassavaitinėse repeticijose, dalyvaus koncertuose. Bendruomeniškumas irgi svarbi savybė.
„Balticoro“ repetuoja kartą į savaitę, penktadieniais nuo 19 iki 21 val. Šv. Olafo (St. Olaf) bažnyčioje, Speckenreye 41, Hamburge. Papildomai kartą į mėnesį viena repeticija vyks ir savaitgalį. Hamburgo mokyklinių atostogų metu repeticijos nevyksta.
Daugiau apie chorą sužinosite apsilankę www.balticoro.de arba paklausysite per „Deutschlandfunk Kultur“, kur „Balticoro“ buvo išrinktas „Savaitės choru“ https://www.deutschlandfunkkultur.de/balticoro-dlf-kultur-6b9ba8f4-100.html
VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 27
BALTŲ VIENYBĖS DIENA RENHOFO PILYJE Nijolė Balčiūnienė
Šiemet jau ketvirtą rudenį iš eilės Renhofo pilyje susibūrėme pažymėti daugeliui mūsų svarbią dieną – rugsėjo 22-ją. Kaip ir kasmet teko ją šiek tiek pavėlinti ir nukelti į artimiausią sekmadienį,
Šventės programa, kaip ir kasmet, buvo gana įvairi. Svečius iš Lietuvos – Joną Jankauską ir Aroną Ruminą, stebinusius savo virtuozišku grojimu, publika pelnytai įvertino ovacijomis, o juos išradingai pristačiusi pianistė Guoda Gedvilaitė pati pradėjo muzikinę programos dalį M. K. Čiurlionio preliudu.
Laima Spanheimere su savo mokine Darta Spūle groja latvišku muzikos instrumentu koklėmis
Frankfurto latvių bendruomenės dalyvavimas šiame renginyje, tapęs tradiciniu, primena abiejų tautų giminingumą, tarsi įprasmina pačią šventės idėją. Lietuvių ir latvių baltiškąsias šaknis padėjo išryškinti autentiškų archeologinių kostiumų sugretinimas scenoje (Eglė
ir Ineta). Išskirtinio dėmesio susilaukė nebe pirmą kartą viešinti šioje šventėje Laima Spanheimere, grojusi koklėmis, tai instrumentas, artimas lietuviškoms kanklėms. Šį kartą ji muzikavo kartu su savo mokine Darta Spūle. Baltų vienybės diena (latv. Baltu vienības diena) – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena. Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką.
Akimirka iš renginio 28 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
(Šaltinis – wikipedia.org)
Rasos Flay nuotr.
kad galėtų atvykti visi norintys ir iš tolimesnių Vokietijos vietų. Rudens lygiadienis, Baltų vienybės diena, M. K. Čiurlionio gimtadienis – tiek daug savyje talpina ši diena...
J. Ivanauskas VLB suvažiavime 1984 m.
2022 m. rugsėjo 24 d. Netpheno mieste savo namuose, išvargintas senatvės negalavimų, mirė Jonas Ivanauskas. Jonas Ivanauskas gimė 1926 m. vasario 12 d. Josvainiuose. Persikėlus šeimai į Kauną, ten mokėsi jėzuitų gimnazijoje. 1944 m. vasario mėn. savanoriškai prisijungė prie gen. Plechavičiaus vadovaujamo Lietuvos Vietinės Rinktinės (LVR). Po Rinktinės išformavimo vokiečiai dalį karių suėmė ir išvežė į Vokietiją. J. Ivanauskas buvo nuvežtas į Bonos Görings kareivines, vėliau pervežtas iš Kaizerslauterno į Sleißheimą. 1945 m. pateko į amerikiečių nelaisvę, kurie lietuvius perdavė rusams. Belaisviai buvo nuvežti į Berlyną, kuriame J. Ivanauskui pasisekė pabėgti iš nelaisvės. 1946 m. jis pateko į lietuvių DP stovyklą Harburge, vėliau buvo Renginio programą labai paįvairino žymiausių Latvijos kny- perkeltas į Geesthacht-Spakenbergo gų iliustratorių paroda „Arklys“, kurią išsamiai ir įdomiai pri- stovyklą, kurioje išbuvo iki 1959 m. Iš statė Frankfurto latvių bendruomenės pirmininkė Marite ten persikėlė į Siegerlandą, kuriame gyveno iki mirties, paskutiniais meKlavina. tais globojamas žmonos Jūratės. Atokiau kampelyje jaukiai įsikūrusi senųjų amatų puoseJ. Ivanauskas visą laiką aktyviai dalėtoja Virginija susidomėjusias mergaites mokė austi tautilyvavo Vokietijos lietuvių bendruones juostas bei rodė atsineštus jų pavyzdžius. Tautinėmis menės veikloje, kurį laiką vadovavo juostomis buvo išpuoštos ir salės prieigos, tik šįkart ne aus- Bonos-Kelno lietuvių apylinkei, ortinėmis, o barstytom spalvotais grūdeliais, sėklom ir kitais ganizuodavo tautinių švenčių minėgamtos elementais. Šie Frankfurto „Ąžuoliukų“ ir vietinių jimus bei susitikimus su aktoriais iš vaikučių darbeliai dar ilgai ir šventei pasibaigus puošė pilies Lietuvos ir kitais iškiliais asmenimis. sienas. Neatsitiktinai šiemetinės Baltų dienos simboliu buvo J. Ivanauskas iki pat mirties domėjosi pasirinkta būtent tautinė juosta, tarsi apjungianti ir suvieni- Vasario 16-sios gimnazijos veikla, kujanti mus visus, nes vienybės šiuo Lietuvai ir mums visiems rios tautinių šokių grupei padovanojo tautinius rūbus. Domėjosi ir Lietuvoje sunkiu metu, iš tiesų trūksta labiau nei bet kada... vykstančiu politiniu gyvenimu. Programos pabaigoje parodytas režisieriaus Roberto Mullano filmas „Laiškai Sofijai“ nudžiugino ištvermingiausiuosius. Jonas Ivanauskas paliko savo pėdsakus Tai buvo ne tik svarus akcentas pažymint M. K. Čiurlionio Vokietijos lietuvių bendruomenėje. gimtadienį, bet ir išsami istorinė laikmečio, kuriame gyveno Ilsėkis ramybėje, Jonai. žymusis Lietuvos menininkas, apžvalga. Ona Bartusevičienė VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 29
LKI archyvų nuotr.
Jonas Ivanauskas (1926-2022)
VOKIŠKA RUGSĖJO 1-OJI (TĘSINYS) Nors mokslo metų pradžios datos skirtingose Vokietijos žemėse skiriasi, tradiciškai sveikiname „Su Rugsėjo 1-ąja!“ ir pristatome lituanistines mokyklėles, kur mokslo metai prasidėjo vėliau. ttt
ttt
Miuncheno lituanistinė mokykla
Štutgarto „Ridigdo“ lituanistinės mokyklos nauMiuncheno lietuviukai praneša: „Nauji mokslo jų mokslo metų atidarymo šventę šventė rugsėmetai prasidėjo! Čia mes susitinkame, bendrauja- jo 25 d. Svečiavosi Klaipėdos jaunimo teatras su me, juokaujame, svajojame ir draugaujame. Gero spektakliu „Keliaujantys personažai“. starto visiems - nuo mažylių iki paauglių. Šiais www.ridigdo.de, „Facebook“ RIDIGDO lietuvių mokslo metais prisijungė beveik 50 vaikų. Ačiū kultūros draugija Štutgarte. mokytojoms, mamoms ir tėčiams.“ mokyklele@miunchenas.de, www.facebook.com/Miunchenolituanistinemokykla/, www.miunchenas.de/lituanistine-mokyklele/
ttt
Niurnbergo „Mamos mokyklėlė“ pradėjo naujus mokslo metus rugsėjo 17 d. ir nudžiugino vaikus bei tėvelius Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu. www.niurnbergo-lietuviai.de, www.facebook.com/niurnbergolietuviai/ El. paštas gitana.elsner@gmx.net
Jūsų namuose auga vaikučiai, kurie dar nelanko lituanistinės mokyklėlės? Kviečiame prisijungti!
Berlyno lietuvių mokyklėlė „Facebook“ ieškokite „Berlyno lietuvių mokyklėlė“
Diuseldorfo lituanistinė sekmadieninė mokyklėlė „Pasaka“ www.pasaka.net, „Facebook“ grupė „Diuseldorfo mokyklėlė Pasaka“
Hamburgo lituanistinė mokykla „Abėcėlė“ Ieškokite „Facebook“ – Hamburgo lituanistinė vaikų ir tėvų mokykla „Abėcėlė“ 30 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS
ttt
Šeštadieninė mokykla prie Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde Rugsėjo 17 d. šeštadieninėje mokykloje prie Vasario 16-osios gimnazijos prasidėjo užsiėmimai, kurie vyks šeštadieniais nuo 12.00 iki 14.00 val. du kartus per mėnesį. Vieno užsiėmimo metu bus dvi pamokos. Po pirmos pamokos 12.45 val.bus priešpiečių pertraukėlė. Pamokos vyksta 2 amžiaus grupėse: I. 2-5 metų amžiaus grupė “Kiškučiai”. Užsiėmimus mažiesiems veda mokytoja Aušra Lorenz. II. 6-9 metų amžiaus grupė „Stirniukai“. Užsiėmimus veda mokytoja Dalė Kriščiūnienė. Mokytojos veda lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos ir geografijos, dailės pamokas. Mokykloje organizuojame ir kūrybines dirbtuves, kurias veda Gimnazijos mokytojai arba svečiai. Užsiėmimai vyksta Gimnazijos patalpose. Mokinių tėveliams organizuojame seminarus ir mokymus apie gimtąją kalbą.
Lituanistinės mokyklos prie Vasario 16-osios giminazijos praeitų mokslo metų uždarymo šventė. Nuotr. I. Sattler
Akimirka iš spektaklio „Grybų karas“ 2022 m.
Vasario 16-osios gimnazija kviečia! Vasario 16-osios gimnazijoje 2022 m lapkričio 12 d.,šeštadienį, vyks projektas „Kalba gimtoji lūposna įdėta (Janina Degutytė)“. Projektą remia Lietuvos švietimo, kutūros ir sporto ministerija. Jau kelinti metai Gimnazijoje lapkričio mėnesį vyksta renginiai tėvams apie lietuvių kalbą. Į renginius kviečiami šeštadieninės mokyklos prie Vasario 16-osios gimnazijos ir aplinkinių šeštadieninių mokyklų mokinių tėvai. Šių metų projekte dalyvauja lektorės: Claudia Sinnig - literatūrologė, autorė ir profesionali lietuvių literatūros žinovė, vertėja. Claudijos Sinnig dėka vokiškai prabilo kelios dešimtys lietuvių poetų, tarp jų Jonas Mekas, Tomas Venclova, Marcelijus Martinaitis, Algimantas Mackus, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Sigitas Parulskis, Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Dovilė Zelčiūtė, Daiva Čepauskaitė ir daug kitų. Jos dėmesio sulaukė Mariaus Ivaškevičiaus, Sigito Parulskio pjesės, Giedros Radvilavičiūtės, Eugenijaus Ališankos, Sigito Parulskio, Tomo Venclovos proza. Vilma Leonavičienė - VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė, daugiau nei dvidešimt metų organizuoja lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams, penkerius metus rengia Lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, kitakalbių dėstytoja, skaito paskaitas Lietuvos mokytojams ir moksleiviams, dalyvauja Globalios Lietuvos iniciatyvose, forumuose. Laplkričio 11 d., penktadienį viešnios susitiks su Gimnazijos 9 - 13 klasių mokiniais. Projekto metu, kai šeštadieninės mokyklos tėvai klausysis paskaitų, šeštadieninės mokyklos mokiniams vyks kūrybinės dirbtuvės. Renginį užbaigsime menine / muzikine programa. Programą pateiksime vėliau. Projekto dalyviams bus išdalinti dalyvio pažymėjimai. VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS 31
I. Sattler nuotr.
Daugiau informacijos www.gimnazija.de, info@litauischesgymnasium.de arba tel. 06256 8599 00
Maloniai kviečiame dalyvius ir svečius!
2023 m. rugsėjo 15-17 d. Hiutenfeldas, Vokietija Europos lietuvių kultūros dienos – naujas tęstinis renginys, skirtas Europos lietuvių kultūrinei veiklai puoselėti ir skatinti. Pirmą kartą Europos lietuvių kultūros dienos 2022 m. įvyko Norvegijoje, Rogalando lietuvių bendruomenėje, ir kasmet keliaus po Europos šalis, 2023 m. atvykdamos į Vokietiją, Hiutenfeldą. Kviečiame dalyvauti Europos kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkus, kultūrinės veiklos kuratorius, meninius kolektyvus. Renginį organizuoja Vokietijos lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Sekite mus „Facebook“ – Europos lietuvių kultūros dienos 2023 Kontaktinė informacija: ELKD2023@vlbe.org
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post „Vokietijos LB valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių. 32 VLB INFORMACIJOS | 2022 |SPALIS