VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 1
2 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
REDAKTORIAUS ŽODIS Litauisch to go Du pirmi naujųjų metų mėnesiai man – lyg naujai tekėti pradėjęs šaltinis, kurio srovė keičiasi ir palaipsniui stiprėja, kol galiausiai tampa neišsemiama. Sveikinuosi ir sveikinu visus pradėjus naujus metus – nesvarbu, ar žingsniais, ar šuoliais, linkiu sėkmingai pasiekti savo tikslus, įrašytus į virtualius, ar vis dar senamadiškus darbo kalendorius. Šis žurnalas – kiek kitoks. Atrodytų, lyg jis kuždėjo man atsisakyti skilčių ir leisti tekėti informacijai nevaržomai, kaip tam šaltiniui. Pakuždėjo ir tai, kad labai pravartu ištraukti senus archyvus – nupūsti dulkes, atsigręžti į praeitį ir ją atskleisti Jums. Manęs niekuomet neapleido mintis, kad šiame žurnale Jūs randate kažką savito, artimo, nors kruopelytę Jums reikalingos informacijos ir inspiracijos. Šiame numeryje bent akies krašteliu ir širdies kampeliu prisiliesime ir prisiminsime Vasario 16-osios iškilmes, labai svarbią 1999 m. organizuotą dailės parodą išeivijoje ir Vokietijos lietuvių bendruomenei reikšmingas asmenybes. Šis numeris supažindins Jus su lietuvių kultūros materialiomis ir nematerialiomis paveldo vertybėmis Vokietijoje, su naujais projektais, padedančiais praturtinti mūsų kalbą bei giliau susimąstyti. Džiaugiuosi už savo kolegę, žurnalistę Astą Boru-
sevičiūtę, perėjusią į naują lietuvių kalbos mokymo etapą ir startavusią su labai įdomiu ir reikalingu projektu „Litausich to go“, su kuriuo galėsite plačiau susipažinti šiame žurnale, „Spotify“ ir kitose platformose, lietuvių kalba veža! Brangūs Vokietijos lietuviai, nepamirškite, Jūs visuomet turite ramstį – bendruomenę ir esate ramstis kitiems. Jūs ne vieni ir visuomet galite kreiptis į nuostabius, atsidavusius lietuvių bendruomenės žmones Jūsų mieste ir šalyje, kurioje gyvenate. Kadangi jau išmokome gyventi virtualų gyvenimą, šauniai susitvarkėme ir vis dar tvarkomės su naujais iššūkiais, belieka išsikelti prasmingą tikslą, kad Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčianti Lietuva ir jos žmonės Jumis didžiuotųsi taip, kaip Jumis didžiuojuosi aš. Su mūsų visų švente. Su pažanga, Lietuva! Šiltai, Evelina
VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“
KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld Raštinės tel.: +49 6256 – 3770257 Faksas: +49 6256 – 3779932, el. paštas: office@vlbe.org / skype: bendruomene.de
IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą. Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten
VLB valdybos „INFORMACIJAS“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu: redakcija@vlbe.org
VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 3
LYGIAI PRIEŠ 70 METŲ – PRECEDENTO NETURINTIS ĮVYKIS Unikalaus įvykio liudininkė – fotografija. Nuotraukų autorius nėra žinomas
1951 metų vasario 16-ąją, tikėtina, kad šaltą, bet saulėtą dieną, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, įkurta vienintelė pasaulyje lietuviš-
koji gimnazija, kuriai suteiktas šios iškilios dienos – Vasario 16-osios vardas, lyg užprogramavęs gimnazijos ir jos moksleivių sėkmę. Pagrindinis kalbėtojas gimnazijos ati-
Scenoje – tautiškai pasipuošę Gimnazijos mokiniai
Kalba VLIK pirmininkas, prelatas M. Krupavičius Pagrindinis inauguracijos kalbėtojas – Vydūnas 4 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
darymo ceremonijoje buvo Vilius Storasta–Vydūnas (vok. Wilhelm Storost) (1868-1953). Įdomu, kad būtent 1938 m., artėjant rašytojo 70-mečiui jis buvo persekiojamas nacistinės Vokietijos valdžios ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams išreiškus nepasitenkinimą buvo greitai paleistas. 1940 m. Vilius Storasta–Vydūnas buvo nominuotas kandidatu Nobelio premijai, tačiau sudėtinga tarptautinė situacija sukliudė tapti premijos laureatu. Nuo 1946 m. Vydūnas gyveno Detmolde, įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių bei
Svarbiausias Gimnazijos įkūrimo dokumentas
Kalba VLIK pirmininkas, prelatas M. Krupavičius
Tuometinis Gimnazijos direktorius dr. A. Palaitis
Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo jų spaudoje.
Iškilmingoje ceremonijoje taip pat kalbėjo tuomečiai Vo-
Renginyje dalyvavo ir pasisakė Valsty-
ninkas (1950–1956 m. kadencijos) Pranas Zundė bei Gim-
bino Lietuvos išsilaisvinimo komiteto pirmininkas, prelatas, 1923–1926 m. Žemės ūkio ministras Mykolas Krupavičius (1885-1970).
kietijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmi-
nazijos direktorius dr. Antanas Palaitis. Prieš septynis dešimtmečius, kaip ir kasmet po to šioje šventėje, gimnazijos mokiniai atliko meninę programą.
VLB valdybos pirmininkas P. Zundė VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 5
GIMBUTIENĖ STIPRYBĖS SĖMĖSI IŠ LIETUVIŠKOJO FOLKLORO: KONKURSĄ LAIMĖJO J. GEČAS
Sausio 26 – vasario 15 dienomis vyko I-IV gimnazijos klasėms skirtas konkursas „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, dedikuotas lietuvių mokslininkės Marijos Gimbutienės šimtmečiui paminėti.
Valstybės pažinimo centro, Redakcijos informacija
Kovo 11-ąją J. Gečas ir lietuvių kalbos mokytoja A. D‘Elia dalyvavo virtualiame susitikime su konkurso globėja Diana Nausėdiene ir kitais laureatais. Pokalbio metu dalyviai diskutavo apie M. Gimbutienės idėjų svarbą mūsų gyvenimuose. J. Gečas ne tik išsakė savo mintis apie Lietuvos ateitį, bet ir pasidalino mintimis apie tautiškumo išsaugojimą. Pokalbio pabaigoje pirmoji šalies ponia laureatus ir jų mokytojus pakvietė liepos 6-ąją Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną švęsti drauge, Prezidentūroje.
Prieš šimtą metų, sausio 23-ąją, gimė pasaulio pripažinimą pelniusi lietuvių mokslininkė - Marija Gimbutienė. Tai iškili asmenybė, kuri buvo ne tik archeologė ir antropologė, bet ir įžvalgi, drąsi mokslo vizionierė, viena labiausiai cituojamų lietuvių mokslininkų, stipri moteris, rūpestinga motina, lietuvė, patriotė ir pilietė vysčiusi mokslinę veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir emigracijoje. 2021 m. Marijos Gimbutienės metais paskelbė ne tik Lietuva, bet ir UNESCO.
Pirmąją vieta pelnė Justinas Gečas – Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos IV klasės moksleivis, besisemiantis stiprybės, kaip ir M. Gimbutienė, iš lietuviškojo folkloro.
„Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“ Dažnai iš tėvynainių lūpų girdžiu kalbas, kad mes, lietuviai, neturime kuo pasigirti pasauliui. O aš jiems visada prieštaraudamas atsakau, kad mes tikrai turime kuo didžiuotis. Kartais net ir pačiam sunku patikėti, kad iš mūsų mažytės šalies Lietuvos yra kilę tiek daug garsių žmonių.
Iškili asmenybė – profesorė Marija Gimbutienė 6 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
Šiais metais pasaulinio garso archeologei Marijai Gimbutienei būtų sukakę 100 metų, o 2021-ieji paskelbti žymios mokslininkės metais. Gyvendamas užsienyje, stiprybės kaip ir ji semiuosi iš Lietuvos. Kaip ir Marijai Gimbutienei, Lietuvos sostinė Vilnius man gražiausias ir svarbiausias miestas pasaulyje. Aš užaugau Gedimino mieste, čia vis dar praleidžiu gražiausias savo atostogų akimirkas, ir nėra jokio kito miesto, su kuriuo jausčiau tokį artimą ryšį, esu tiesiog įsimylėjęs kiekvieną savo gimtojo miesto kertelę. Branginu visą Lietuvą, bet Vilnius vis tiek užims svarbiausią vietą mano širdyje, nes būtent čia trykšta mano gyvybės vandens šaltinis.
„Konkurse nusprendžiau dalyvauti todėl, nes jau ilgą laiką domiuosi pasaulio, ypač Lietuvos istorija. Prisipažinsiu, prieš dalyvaudamas šiame konkurse nedaug žinojau apie pačią M. Gimbutienę, o tai manyje sukėlė didelį susidomėjimą šia asmenybe. Rašinyje atvėriau savo širdį ir dar kartą drąsiai prisipažinau, kaip myliu savo Tėvynę. Skirta pirmoji vieta – man didžiulė garbė ir pasiekimas mano gyvenime. Noriu nuoširdžiai padėkoti savo lietuvių kalbos mokytojai Astai D`Elia, kuri mane įkvėpė ir paskatino dalyvauti šiame konkurse.“ Ne tik garsūs žmonės šlovina Lietuvos vardą, mes, regis, paprasti žmonės, dar jaunuoliai, galime prie to prisidėti. Gyvendamas Vokietijoje, aš turiu misiją skleisti gerą žinią apie savo gimtąjį kraštą ir garbingai atstovauti savo Tėvynei. Nors ir gyvenu užsienyje, nuo šeštos klasės mokausi lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje. Kaip ir Marijai Gimbutienei, man taip pat labai svarbus lietuviškasis folkloras. Aš jau daugelį metų lankau tautinių šokių būrelį. Dažnai koncertuojame žmonėms, niekada gyvenime nemačiusiems tokių margų ir kruopščiai išsiuvinėtų tautinių rūbų, o ką jau bekalbėti apie lietuvių liaudies dainas ir šokius. Ne kartą po pasirodymo prie manęs buvo priėję vokiečiai ar kitų tautybių žmonės ir klausę, iš kur mes esame. Žiūrovai, maloniai nustebinti mūsų pasirodymo, tokiu būdu artimiau susipažįsta su Lietuva, o kai kurie pirmą kartą apie tokią šalį išgirsta. Kelis kartus man teko garbė Vokietijoje per eitynes nešti Lietuvos Respublikos vėliavą. Niekada gyvenime tikriausiai nesijaučiau taip pakiliai, didžiavausi būdamas lietuviu. Eiti dideliame parade su gražiausiais tautiniais rūbais, nešti Lietuvos Res-
Juliaus Gečo nuotr. publikos simbolį ir taip skleisti lietuvybę, manau, yra garbingiausias dalykas, kuris man, kaip lietuviui, galėjo nutikti. Mes visi kuriame Lietuvą, mes visi esame lietuviai, esame vieno kraujo, vienos tautos! Reikia visada atminti, kad žmonės, gyvenantys užsienyje, gali lygiai tiek pat, o gal privalo netgi daugiau nuveikti Tėvynės labui nei tie, kurie joje gyvena. Mes turėtume sekti Marijos Gimbutienės, vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojų, pavyzdžiu ir lietuvio ar lietuvės vardą nešioti išdidžiau, dirbti ne tik sau, bet ir savo šaliai. Savo šeimoje taip pat turiu žmonių, kurie vardan Tėvynės daug paaukojo. Mano senelis Jonas Gečas, buvęs Lietuvos krašto apsaugos viceministras, man yra didžiulis pavyzdys. Lietuvos vardo niekada nesustosiu skelbti pasauliui, nes noriu, kad visi žinotų, jog kažkur Europoje yra mažytė šalis – Lietuva. Valstybė, kuri kadaise buvo pati didžiausia Europoje, kuri turi be galo gilias šaknis, kurios žmonės patys vieningiausi pasaulyje, kurios gamta pati gražiausia. Lietuva, kad ir kaip toli nuo jos bebūčiau, liks mano namais iki paskutinio mano atodūsio. Niekas neužgesins mano meilės gimtinei, ten visada liks mano širdis, ten nenustos trykšti ir mano srauni stiprybės versmė. Ką gali žinoti, gal ir aš vieną dieną tapsiu žmogumi, kuris garsins Lietuvą pasauliniu mastu ir bus pavyzdžiu kitiems... Monica-Boirar-aka-Monica-Beurer, asmeninio archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 7
TIESA VERSUS MITAI APIE LITUANISTINĮ UGDYMĄ IR DVIKALBYSTĘ: PRADEDAMA INFORMACINĖ KAMPANIJA Parengta pagal VDU, lietuvis.ie ir redakcijos informacija Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Siekdami gerinti susiklosčiusią situaciją Vytauto Didžiojo universitetas, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, PLB švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje kovo 12 d. inicijavo nuotolinį Lituanistinio ugdymo forumą. Šiuo forumo pradėta vykdyti informacinė kampanija, skirtą tėvams išeivijoje šviesti dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos.
Sieks sugriauti egzistuojančius ugdymo ir dvikalbystės mitus „Nemažai tėvų išeivijoje mano, kad jų vaikams nėra poreikio mokytis lietuvių kalbos, nes jų vaikai tikriausiai negyvens Lietuvoje. Tačiau jau seniai yra žinoma, kad, gyvenant
8 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
užsienyje, gimtosios kalbos mokymasis yra itin svarbus tapatybei puoselėti, o daugiakalbystė yra labai naudinga vaiko raidai. Pastebime, kad dalis vaikų, kurių tėvai nemokė lietuvių kalbos, sulaukę paauglystės pradeda ieškoti savo lietuviškų šaknų, o nemokant kalbos tas šaknis atrasti yra sunkiau“, – teigia vienas kampanijos iniciatorių, Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, 2017–2020 m. ėjęs Lietuvos ambasadoriaus pareigas Airijoje. Anot E. Meilūno, formaliojo ir neformaliojo švietimo lituanistines mokyklas šiuo metu lanko apie 10 tūkst. vaikų, tačiau preliminariais duomenimis šiandieninėje lietuvių diasporoje gyvena apie 150 tūkst. vaikų ir jaunuolių. „Todėl svarbu yra ne tik remti jau veikiančias lituanistines mokyklas bei steigti naujas, bet ir kalbėtis su vaikų tėvais apie lietuvių kalbos mokymo svarbą“, – neabejoja Užsienio reikalų viceministras.
VDU Pasaulio lietuvių universiteto veiklų koordinatorė dr. Ingrida Dačiolienė teigia, kad diskutuojant apie šiandieninius lituanistinio ugdymo iššūkius ir būdus juos išspręsti, tenka susimąstyti, kaip galime pakeisti nepalankų dalies tėvų nusiteikimą lituanistinio švietimo atžvilgiu. „Mūsų siekis – rasti kelią pasiekti tėvus, kurių vaikai nesilanko lituanistinėse mokyklose, sugriauti egzistuojančius lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės mitus“, – kalbėjo dr. I. Dačiolienė.
Laukia patarimų ir gerųjų patirčių – rašykite Siekiant, kad kuo daugiau išeivijos vaikų galėtų mokytis lietuvių kalbos, lituanistinių mokyklų mokytojai ir kiti lituanistinio ugdymo praktikai kviečiami dalinis savo įžvalgomis ir patarimais apie tai, kas labiausiai motyvuoja tėvus leisti vaikams mokytis lietuvių kalbos – praktinė kalbos mokėjimo nauda, ar tautiškumo, šeimos vienybės
ir meilės gimtajai kalbai motyvai. Prašoma dalintis tėvų ir vaikų motyvavimo patirtimis: su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriama, kaip šie iššūkiai sprendžiami. Taip pat laukiama patarimų tėvams, mokytojams ir kitiems lietuvių kalbos mokymo praktikams: kokie yra efektyviausi lietuvių kalbos perdavimo šeimoje būdai, kokias baimes ir kokiu būdu tėvams ir vaikams reikėtų įveikti? Norintieji pasidalinti įžvalgomis ir patarimais dėl lietuvių kalbos mokymo išeivijoje kviečiami rašyti adresu: ingrida.dacioliene@vdu.lt, su patirtimis kviečiame susipažinti VDU Pasaulio lietuvių interneto svetainėje www.pasauliolietuviai.lt .
Renginys vyks Zoom platformoje, kovo 12 d. nuo 14.30 iki 19.00 val. Lietuvos laiku. Transliacija vyks ir bus prieinama VDU Youtube paskyroje, VDU Facebook paskyroje, VDU Pasaulio lietuvių universiteto Facebook paskyroje ir Facebook puslapyje „Lituanistinis švietimas lietuvių diasporoje“. Renginį globoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 9
Litauisch to go Asta BORUSEVIČIŪTĖ Kas mokosi lietuvių kalbos? – manęs dažnai klausia nustebę draugai ir bičiuliai. Žinome, kad ja kalbame tik mes, lietuviai. Žinome ir tai, kad ji tikrai ne iš lengvųjų ir mums patiems pagalius į ratus
Jau Spotify, Soundcloud, Facebook ir Instagram
kaišioja visos gramatinės subtilybės. O kur dar kirčiavimas! Taigi kas gali ryžtis mokytis tokios sudėtingos kalbos? Lietuvių kalbos mokytis norinčių būrys tikrai nėra mažas. Dažniausia priežastis – noras suprasti uošvius. Tačiau ne tik tai. Yra mokinių, kurie nori pajusti savo šeimos išskirtinumą, nes jų seneliai iš Lietuvos. Yra tokių, kurie metus praleido Lietuvoje mokyklų mainų programose arba programoje „Freiwilliges Soziales Jahr“. Dažnai į mane kreipiasi ir tie, kurių mamos lietuvės, bet jų gimtosios kalbos taip ir neišmoko. Kiti nori geriau susigaudyti Lietuvoje, nes čia vyksta ir gyvena darbo reikalais. Taip pat turiu mokinių porą, kuri lietuvių kalbos mokosi dėl savo marčios.
ristai pasakojo Sabine Herre, kelionių vadovė ir knygos „Gebrauchsanweisung fürs Baltikum“ autorė. Kaip sekasi studijuoti mediciną Vilniaus universitete dalijosi medicinos studentė iš Vokietijos. Kodėl pasirinko baltistikos studijas Greifsvaldo universitete atviravo buvęs studentas. Apie Kuršių Neriją ir jos istoriją pasakojo Aušra Ferse, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė.
Kokia tai bebūtų priežastis, kiekvieną kartą labai džiaugiuosi, galėdama savo mokiniams padėti susivokti lietuvių kalbos pasaulyje ir prabilti mano gimtąja kalba. O kur yra kalba, ten yra ir tradicijos, papročiai, posakiai ir visos kitos šalies kultūros subtilybės. Apie jas pasakoju ir mokiniams. Taip gimė mintis, kad tuo, kuo dalinuosi pamokose galiu dalintis ir su kur kas platesniu žmonių būriu. Juk besidominčių Lietuva yra tikrai daugiau, net jei jie ir nesiryžta mokytis kalbos. Taip gimė projektas vokiečių kalba „Litauisch to go“, kuriam „namus“ sukūriau socialiniuose tinkluose Instagram ir Facebook. Be jokių gramatinių taisyklių, kad žmonės neišsigąstų. Vietoje to, pateikiu žodžius ir būdus, kaip juos įsimena mano mokiniai. Dalinuosi lietuviškais posakiais ir mįslėmis bei knygomis apie Lietuvą. Turinį dar pagardinu ir lietuviškos istorijos bei kasdienybės faktais.
Kaip ilgai gyvuos tinklalaidė, žinoma, priklausys nuo įkvėpimo ir palaikymo. Ir tikrai tol, kol patiks man. Iš tiesų, lyg ir norėjau pasakoti apie Lietuvą kitiems, bet, panašu, kad ši tinklalaidė daugiausia skirta man pačiai ir leidžia pažinti savo šalį kitų akimis. Esu parengusi didelę temų puokštę ir labiausiai sau palinkėčiau, kad temų dar ilgai nepritrūktų.
Labai greitai po pirmųjų įrašų gimė ir kita idėja: apie Lietuvą pasakoti šiuo metu populiarėjančiu formatu – tinklalaide. Kitaip tariant, projektui „Litauisch to go“ suteikiau balsą. Nuo šių metų sausio mėnesio kas antrą ketvirtadienį pokalbiui kviečiu vis kitą svečią vis kita tema iš savosios perspektyvos papasakoti apie Lietuvą, jos gamtą, kultūrą ir žmones. Kaip Lietuvą mato tu10 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
Neslėpsiu, klausytojų ir sekėjų palaikymas labai svarbus. Vienos lietuvaitės žinutė ypatingai mane nudžiugino: „Sekdama jūsų profilį, supratau, kokia turtinga yra lietuvių kalba ir Lietuva. To iki šiol pati nemačiau ir nevertinau.“ Komentaras buvo netikėtas man pačiai. Juk, atrodytų, kuriu šį turinį vokiškai kalbantiems žmonėms. Pasirodo, ne tik. Jei, žinote, kam tinklalaidė „Litauen to go“ ar socialiniuose tinkluose gyvuojantis profilis „Litauisch to go“ būtų
įdomus – pasidalinkite su jais. Ne tik pasidalinkite, bet ir patys sekite. Gal ir jūs atrasite tai, ko dar nežinojote apie mūsų šalį. Tinklalaidę rasite visose tinklalaidžių platformose (Spotify, Soundcloud ir kt.), o „Litauisch to go“ paskyrą socialiniuose tinkluose: Instagram ir Facebook. Kviečiu į pasimatymą interneto platybėse.
VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 11
NAUJA KNYGA VAIKAMS: RAŠYDAMA LIETUVIŠKAI AUTORĖ JAUČIASI LABIAU LIETUVOJE NEI VOKIETIJOJE Dalytė KAZLAUSKAITĖ Hamburge gyvenanti rašytoja Jolita Zykutė išleidusi antrą knygą vaikams „Kaip karalaitė Karolina pavydėjo ir kas iš to išėjo“ mažiesiems skaitytojams žada linksmus nuotykius, o suaugusius kviečia naujai pažvelgti į pavydą. Kalbiname autorę apie antrąjį leidinį ir iniciatyvą pavargusiems vaikams, kuri duos naudingų įžvalgų jų tėvams ar lituanistinių mokyklų mokytojams.
Knygos pavadinimas intriguoja. Apie ką ji? Juokauju, kad mėgstu smagias ir naudingas knygas, tad tokias ir rašau. Tai nuotaikinga istorija vaikams, kaip Karolina su draugais ieško dingusio šuniuko, o jiems padeda detektyvų biuras ir net specialusis agentas. Tėvams ši knyga bus pretekstas pokalbiui apie pavydą. Dažnas vaikas yra patyręs situaciją, kai pavydi geriausio draugo. Net jei suaugusiam
Autorė J. Zykutė 12 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
atrodo, jog tai niekis, mažam žmogučiui, tai rimta drama. Knygos herojai (ne tik karalaitė) pavydi ir kiekvienas elgiasi skirtingai. Tai irgi proga išsiaiškinti, kas vaiko nuomone teisinga. Pavydas nėra blogas dalykas, net jeigu taip sakė mūsų mamos ir močiutės. Tyčia neminiu tėčių, nes esame iš tos kartos, kur tėčiai apie emocijas ir jausmus greičiau patylėdavo sužaibuodami akimis, iš ko turėdavai susiprasti, kas blogai. Šiandien tėčiai kitokie. Kaip ir informacija apie pavydą kitokia. Pavydas, kaip ir pyktis, yra viena iš mūsų vaiko (ir mūsų pačių) emocijų. Svarbiausia, kaip su juo elgiamės. Psichologai siūlo keletą būdų, kaip
tvarkytis su pavydu. Vertingiausiu laikau bandymą suprasti, kas už jo stovi. Pykstate ant savo vaiko, kad tasai iš pavydo stumia brolį nuo mamos kelių? Juk jis nori artumo... Jei patenkinsime šį poreikį, vietos ant kelių užteks abiem. Taip patyrinėję pavydą, rasime pozityvią kryptį, kur link eidamas vaikas būtų laimingas. Mes, tėvai, juk to ir trokštame?
ir šuniukus sukūriau pradinukams ir ikimokyklinukams penkias istorijas apie baimę, tvarką ir kitas kasdieniškas temas. Tekstai specialiai sukurti taip, kad suaugęs vaikui užduoda klausimus, provokuodamas jį pokalbiui. Tai ir paprasti klausimai – „Ar turi naminį gyvūną?“, ir sudėtingesni – „Ko bijo tavo tėtis?“ (Suabejojusiems, ar tėčiai gali bijoti, atsakysiu pasiremdama psichologų nuomone – gali. Vaikui gera jausti, kad tėtis ir mama jaučia visas emocijas, tada ir jis, mažas bailiukas, nesijaus blogai).
Noriu pabrėžti, kad mano knygos yra tiesiog linksmos istorijos, o psichologinių pasvarstymų apie pavydą, ką dabar jums dėstau, tikrai nerasite. Tačiau kaip rašytoja laikau savo misija ne tik kurti pramogą (nes skaitymas – tai kokybiška pramoga), bet perduoti žinutę, kuri atneštų naudingą pokytį ir individualaus žmogaus, ir apskritai visuomenės gyvenime. Jei pirmąja knyga „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“ agitavau suaugusius atkreipti dėmesį, kad medijų grožio standartai žaloja mūsų
vaikus, dėl ko net penkiametės laikosi dietų, dabar noriu kalbėti apie pavydą ir kaip „teisingai“ jį suvaldyti. Dėkui Lietuvos kultūros tarybai, parėmusiai šį projektą.
Svetainėje www.KaipKaralaiteKarolina.lt skaitytojams siūlote ir nemokamas psichoterapines istorijas „Kasdienės istorijos iš karalaitės Karolinos ir jos draugų gyvenimo“. Kaipsu josT.atsirado? Autorė drauge Maceiniene Šiuolaikiniame gyvenime Knygų mugėje, 2019 psichologinių įtampų daug, ypač karantino metu. Tad pasitelkusi knygos herojus Karoliną
Svetainėje taip pat yra spalvinimo lapai su herojais, interaktyvūs žaidimai – ieškoti skirtumų paveikslėliuose, tarp kitų raidžių rasti herojų vardų ir t.t. Istorijas gali naudoti ir tėvai, ir lietuviškų mokyklų mokytojai kaip papildomą resursą pamokėlėms praturtinti. Svarstydama, kas gali būti dar naudinga, padariau seriją vaizdo siužetų su vaikų ir paauglių psichologe Irma Ratautiene. Ji atsako į klausimus „Ar tikrai vaikas išauga baimes?“, „Kaip padėti vaikui, kai kyla psichologinės problemos?“ ir t.t. Tai vos kelias minutes trunkantys vaizdo įrašai, nes pati esu mama ir žinau – ilgoms paskaitoms ar kursams neturiu laiko. Tačiau šiandieniniai tėvai turi nuolat mokytis, nes informacija, kuria užaugino mus, jau nebegalioja – pradedant „beržinės košės“ galia ar teiginiu „tikri vyrai neverkia“.
Knygas leidžiate Lietuvoje, rašote lietuviškai, o esate Vokietijoje. Ar tokia plati geografija netrukdo? VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 13
Rašau lietuviškai, tad visą dieną pasėdėjus prie kompiuterio jaučiuosi labiau Lietuvoje nei Vokietijoje. Paradoksas, bet karantino situacija iš vienos pusės apsunkino keliones, bet iš kitos pusės, Lietuva dar arčiau nei anksčiau.
finalininkių. Intensyviai mąstau apie naująjį projektą – knygą užsienyje gyvenančių lietuvių vaikams apie jų šaknis. Kaip savo aštuonmečiui galiu paaiškinti, kad jis yra ir lietuvis, nors gimė Hamburge? Kaip po pasaulį pasklidusių lietuvių vaikai gali sujungti skirtingas savo tapatybes? Rimti ir svarbūs klausimai, kuriuos noriu papasakoti pradinukams suprantama kalba. Tai manoji duoklė ir sūnui, ir Lietuvai, kuri yra daug dides-
Prieš porą metų vieno festivalio Lietuvoje organizatoriai kvietė pristatyti mano pirmąją knygą savo renginyje mažame miestelyje. Parašiau, kad atkeliauti sudėtinga, bet mielai pabendraučiau online. Juk tai būtų šviežias vėjas festivaliui! Nieko neatsakė – supratau, kad idėja gal ir gera, bet neįgyvendinama. Dabar visas gyvenimas persikraustė online, ir jeigu vakar sėdėdama prie rašomojo stalo pasakojau apie knygą Hamburgo vaikams, kitą savaitę kalbėsiuosi su mokiniais Vilniuje, dar kitą – su kauniečiais. vetainėje www.KaipKaralaiteKarolina.lt rasite
S
nemokamus psichoterapinius pasakojimus, Tai nereiškia, kad džiūgauju dėl gyvenimo „internete“. Nerimavau, kaip atrodys spalvinimo lapus ir interaktyvius žaidimus nuotolinis knygos pristatymas, bet po vaikams. J. Zykutė tikisi, kad tai pradžiugins „hamburgiškos“ patirties supratau – nuo „mokymo namuose“ pavargusius vaikus ir juokas ir džiugesys, netgi jei jie matomi duos naudingų įžvalgų jų tėvams ar lituanistitik online, yra tikri. Gyvas ryšys buvo nių mokyklų mokytojams. ir bus tikroji vertybė, tačiau kaip sako vienas psichoterapeutas – nesvarbu, kokias kortas gavai gyvenime, svarbu, kaip jomis žaisi. Tad nė nei jos geografinė teritorija. Kai tai kviečiu mus visus šiuo keistu metu „sužaisti“ kūrybingai. suprasime, manau, kad bus daugiau ramybės mūsų visų širdyse. Kokie jūsų ateities planai?
Artimiausiu metu išeis knyga vaikams „Spyglys“. Tai viena iš septynių fondo „Švieskime vaikus“ skelbto knygų konkurso 14 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
Dėkojame už pokalbį. Autorės nuotr.
TRADICINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA ATGYJA Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST VLB Lietuvių Kultūros Instituto vadovė Spalio 22-24 dienomis Rennhofo pilyje po kelerių metų pertraukos ruošiamasi surengti 35-ąją mokslinę konferenciją ir iškilmingai paminėti Vokietijos lietuvių bendruomenės 1981 m. įsteigto Lietuvių kultūros instituto (LKI) mokslinės ir kultūrinės veiklos jubiliejų. Taip siekiame pagerbti LKI įkūrėją ir ilgametį vadovą – dr. Vincą Bartusevičių (1939-2020), pratęsdami jo kaip lietuvybės kėlėjo ir skleidėjo veiklą, aktualią dabartinei Lietuvai ir jos išeivijai. Dr. Vincas Bartusevičius yra vienas žinomiausių užsienyje gyvenusių lietuvių mokslininkų, padėjusių formuoti Lietuvos įvaizdį moksliniu pagrindu. Jis puoselėjo lietuvybę, gerbė, saugojo ir pro-
P
ASIRUOŠIMAS
NEEILINIAM ĮVYKIUI!
LKI-40 pagavo Lietuvos kultūrą, papročius, tradicijas, kalbą bei istoriją ir dėjo daug pastangų perduodamas šias vertybes ateinančioms kartoms. Savo ilgamete, nuoširdžia ir prasminga veikla dr. V. Bartusevičius garsino Lietuvos vardą ir vienijo toli nuo Tėvynės gyvenančius tautiečius. Jo darbai tapo lietuvių bendruomenės Vokietijoje gyvavimo istorijos dalimi. Mes, naujoji karta, perimame, vertiname ir tęsiame prieš keturiasdešimt metų pradėtą lietuvių kultūros tyrimų plėtojimą ir paveldo saugojimą, siekiame tai susieti su šių dienų tendencijomis mokslo ir kultūros srityje.
Organizatorės: Marija Dambriūnas-Schmidt, Irma PetraitytėVLB INFORMACIJOS - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 15 Lukšienė, dr.| 01 Sandra Petraškaitė-Pabst
Mokslinėje konferencijoje (lietuvių ir vokiečių kalbomis) paskaitų ir diskusijų metu Daiva Dapkutė (Kauno išeivijos institutas) pristatys jos redaguojamą dr. Vinco Bartusevičiaus knygą „Vokietijos lietuviai 1950-1990“ . Į konferenciją esame numatę pakviesti Hesseno žemės Garbės konsulę Gabrielę Gilytę-Hein, ambasados darbuotojus, ilgamečius V. Bartusevičiaus bendražygius – Oną Bartusevičienę, Artūrą Hermann, prof. Manfred Klein, prof. Dr. Joachim Tauber, prof. Egidijų Aleksandravičių, ir taip pat suteikti platformą jauniesiems mokslininkams pristatyti savo tyrimų rezultatus. Moksliniai pranešimai bus publikuojami leidinyje „Annaberger Annalen“ lietuvių ir vokiečių kalbomis. Minint Archyvų metus sieksime supažindinti plačiąją visuomenę su Vokietijos LKI archyvais, dokumentuojančiais istorijos liudininkų pa-
sakojimus apie pogrindyje vykusią lituanistinio paveldo saugojimo ir jo perdavimo ateities kartoms veiklą. Taip pat pristatysime Vasario 16-osios gimnazijos istorinį, kultūrinį bei diplomatinį indėlį per septyniasdešimt jos gyvavimo metų. Manome, jog ši konferencija bus unikali proga ne tik apmąstyti tapatybės išlaikymo klausimus, bet ir susipažinti bei gyvai pabendrauti, juk to visi esame taip išsiilgę jau visus metus gyvendami pandemijos sąlygomis. Konferencijos dalyviai tai pat turės galimybę dalyvauti edukacinėje ekskursijoje po Renhofo pilį: LKI archyvą, biblioteką, koplytėlę. Dr. Vincas Bartusevičius yra sakęs, jog „kaip tik šiandien, kada toks didelis lietuvių skaičius apleidžia savo tėvynę ir kuriasi svetimuose kraštuose, savo tapatybės išlaikymo klausimas išlieka vis dar aktualus. Tačiau tapatybę galima išlaikyti tik kolektyvinėmis pastangomis. Todėl mums reikia burtis į savas bendruomenes ir bendrauti“. Konferenciją iš dalies remia URM. Konferencijos programa bus paskelbta vėliau.
16 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
Dėl daugiau informacijos galite kreiptis: sandra.petraskaite-pabst@vlbe.org
F
„
N
uo ko mes bėgome? “
Tatjanos Maceinienės knygoje – skaudžios istorijos liudijimai
ILOSOFO MINTIS YRA JO ESMĖ IR JO SIELA
Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Pernai Vilniaus knygų mugėje teko dalyvauti išties įspūdingos, mums ir Vokietijos lietuvių bendruomenės istorijai reikšmingos knygos pristatyme. Tatjana Maceinienė pristatė knygą „Nuo ko mes bėgome?..“, joje publikuojami žymaus lietuvio, filosofo Antano Maceinos, jo žmonos Julijos Tverskaitės-Maceinienės ir jos sesers Antaninos Tverskaitės dienoraščiai (1940-1946). Ši Tatjanos Maceinienės, Antano Maceinos marčios, knyga priartina ir atveria mums Lietuvos istorijos laikotarpį bei jo tragizmą, kuris iš mūsų atminties buvo išplėštas, lyg niekad nebuvęs. Taigi jau pats knygos pavadinimas „Nuo ko mes bėgome?..“ skamba provokuojančiai. Įvade autorė pati ir paaiškina, kodėl pasirinko šį pavadinimą – taip vadinosi vienas iš Antano Maceinos straipsnių, parašytų kaip atsakas į kadaise filosofo Stasio Šalkauskio ir kitų lietuvių šviesuomenės atstovų viešą pareiškimą jauniesiems Lietuvos intelektualams, kodėl jie 1940 metais birželio mėn. bolševikams okupavus šalį pasitraukė į Vakarus. Žinant, kad A. Maceinai (1908-1987) taip ir neteko išvysti savo šeimos, širdgėla persmelkia skaitant šias jo dienoraščio eilutes: „Mintys apie namus neduoda ramybės. Įsivaizduoju savo grįžimą, tą pirmą baimę, su kuria ką nors paklausiu apie savo šeimą. Širdis stingsta, kai pagalvoju, jeigu atsakymas bus liūdnas ar baisus. O gal malonus ir džiaugsmingas?“ (A. Maceina 1945 m. balandžio 24 d.) Skaitant šiuos dienoraščius, sukrečia ištremtojo žmogaus būsena. Antanas Maceina laikomas vienu produktyviausių lietuvių filosofų, jis tremtinys, patyręs beprasmybę, absurdą ir dėl krikščioniškojo tikėjimo sugebėjęs svetimoje žemėje gyventi kaip tėvynėje. Arvydas Šliogeris 1990 metais rašė apie jo grįžimą: „Maceina mirė tremtyje. Tačiau sugrįžta Maceinos mintis, o juk filosofo mintis yra jo esmė ir jo siela“. Taigi dėkojame Tatjanai Maceinienei už šią naujausią knygą ir už visas kitas jos knygas, kurios mums leidžia pažinti ne tik Antaną Maceiną, kaip įvairiapusę asmenybę, bet ir tą dalį Lietuvos istorijos, kuri buvo rašoma čia, Vakarų Vokietijoje.
VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 17
A. Maceinos kapas yra Brebersdorfe netoli Viurcburgo, nuošaliame Vokietijos miestelyje, kuriame jis kadaise yra gyvenęs. Tatjanos Maceinienės knygą „Nuo ko mes bėgome“ galite rasti Hiutenfelde, LKI bibliotekoje: Knyga išleista 2019 metais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras leidykloje.
Įspūdinga ir paliečianti knyga „Nuo ko mes bėgome?“
https://annaberger-annalen.de/ jahrbuch/2017/10%20AA%20 25%20Pabst.pdf
Redakcijos papildymas. Iš Maceinienės knygos „IŠMINTIS, gimusi kančioje. Antanas Maceina: gyvenimas ir kūryba“. „Nors Maceina nenorėjo dalyvauti jokioje visuomeninėje veikloje ir buvo įsitikinęs, kad žmogus, būdamas vienas, gali daug daugiau padaryti negu kolektyve, jis vis dėlto kiek pajėgdamas retkarčiais dar dalyvavo Lietuviškųjų studijų savaitėse, kurios nuo 1953 metų buvo rengiamos kasmet ir kurių įkvėpėjas buvo jis pats, be to, neatsisakė ir iki paskutiniųjų savo dienų buvo AF tarybos narys... Studijų savaitės jam buvo ypač brangios, kadangi, pasak Maceinos, šie tremtinių susibūrimai buvo jų kova su nuovargiu, nes „tremtinys pavargsta būti tremtiniu ir mėgina virsti čiabuviu“, o „tremtis įsiprasmina ne asmeniniu mūsų įsikūrimu, bet tuo, kiek asmeninis įsikūri-
Autorė su |T. 18 VLBdrauge INFORMACIJOS 01 - Maceiniene 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS Knygų mugėje, 2019
mas virsta indėliu į tėvynės kultūrą“. Maceina buvo tikras, kad
Rašytoja Tatjana Maceinienė
tik kultūros kūrimas arba, jo žodžiais tariant, „kultūrinė plotmė“ tegali tremtinius išgelbėti nuo pavojaus virsti čiabuviais ir taip žlugti... Jis pats čiabuviu, t. y. „tremties išdaviku“ netapo, kadangi jo „asmeninis įsikūrimas“ virto tikrai svariu indėliu į Lietuvos kultūrą... Jis daug padarė „būdamas vienas“, prašomas niekada neatsisakydavo parašyti pranešimo arba straipsnio jį dominančia tema ir, jo manymu, reikalingo lietuviškai visuomenei. 1965 metais Maceina galutinai nustojo asmeniškai dalyvauti studijų savaitėse ir lietuvių suvažiavimuose, kur anksčiau taip noriai skaitė viešas paskaitas. Jis jau nematė šios bendros veiklos prasmės, be to, jį glumino dar ir tai, kad „tremties išdavikų skaičius auga“... Geras Maceinos pažįstamas prof. Vincas Natkevičius rašė, kad paskutinė Maceinos viešoji paskaita įvyko 1965 metais Lietuviškųjų studijų savaitėje Hiuttenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje. Tai, matyt, ir buvo Maceinos visuomeninės viešosios veiklos pabaiga...“
V
asario 16-osios – Lietuvos valstybės at-
kūrimo dienos proga, už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanoti rašytojai Tatjana Maceinienė ir Petras Bražėnas. Tatjana Maceinienė
Miunsterio universitete Ma-
– prozininkė, eseistė, vertėja; aktyvi Antano
ceina dėstė įvairius rusų bei
Maceinos kūrybos tyrinėtoja ir jo kūrinių
marksistinės filosofijos kur-
vertėja į rusų kalbą; daugelio žymių lietuvių
sus. Ir tai buvo tam tikra dar
rašytojų kūrinių vertėja į rusų kalbą; lietu-
Freiburge dėstytų jo kursų
vių išeivijos kultūrinio palikimo tyrinėtoja
tąsa.
– apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Lietuvos rašytojų sąjungos, autorės asmeninio archyvo nuotr.
VLB INFORMACIJOS | Vilmos 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS Banytės nuotr. 19
K
ULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS UŽSIENYJE: VOKIETIJOS ATVEJIS Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Valstybinės kultūros paveldo komisijos informaciniame pranešime rašoma, kad pasaulyje Lietuvos yra daug. Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo tėvynės, pateko į svečias šalis dėl Lietuvai susiklosčiusių nepalankių istorinių aplinkybių. Ir nors Komisijos teigimu to, kas prarasta, atgauti praktiškai neįmanoma, fiksuoti lietuvybės pėdsakus – būtina. Būtent šiuo tikslu veikia Valstybinės kultūros paveldo komisijos sukurta duomenų bazė U-PAVELDAS.
U-PAVELDAS lankytojus kviečia susipažinti su šimtais lietuvybės ženklų užsienyje –atmintinomis vietomis, iškilių lietuvių tautybės asmenybių veikla užsienyje, architektūros, archeologijos, urbanistiniu, dokumentiniu paveldu, kaip fotografijos ir kinos juostos, jų negatyvai, inkanabulai ir rankraščiai, paminklai, kapai ir kapinės, įvairūs meno kūriniai ir t.t. Platformoje U-PAVELDAS šiuo metu susisteminti duomenys apie Argentinoje, Australijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Brazilijoje, Čilėje, Danijoje, Estijoje, Indijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Karaliaučiaus srityje, Kirgizijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancū20 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
zijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Vokietijoje esantį Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą. Bendradarbiaujant su Lietuvos institucijomis ir organizacijomis, taip pat su Lietuvos Respublikos atstovybėmis ir lietuvių bendruomenėmis užsienyje,sėkminga vertybių paieška toliau tęsiama, o duomenų bazė nuolat pildo.
Vokietijoje (Berlyne, Dresdene, Niurnberge, Miunchene, Leipcige ir pan.) skaičiuojama 46 paveldo vertybės. Giotingene (Göttingen) – 1598 metais Vilniuje išleista Clemens Polus knyga „Ad Paullum Apostolum de foro competente“ (Vilnae: Sulzer, 1598, 8 TH BIB 1026/8). Kaip ir Berlyne – 1596 metais Vilniuje išleista Joannes Hasler knyga „Paradoxus annorum mundi, a creatione usque ad Jesum Christum“ (Vilnae: Typis Salamonis Sultzeri, 1596). Berlyno Archyvuose, Archyvų gatvėje, saugomos Juodkrantės metrikų XIX a. knygos, o slaptajame Prūsijos valstybės kultūros palikimo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussicher Kulturbesitz) – Švitrigailos laiškai. Žymėjimai GstA, Hauptabteilung XX, Perg. Urk. nurodo, kad tai yra dokumentai (t. y. juridinę galią turėję tekstai: sutartys, privilegijos, mandatai ir kt.), Archyve saugomas 31 Švitrigailos laiškas, skirtas Vokiečių ordino didžiajam magistrui, maršalui ir pan. Šiuose archyvuose Berlyne taip pat saugomas Popiežiaus laiškas Švitrigailai (1431. VII.29) popiežiaus laiškas Švitrigailai GstA, Hauptabteilung XX, OBA, Nr. 5665.), Klaipėdos miesto bažnyčių metrikų knygos (Memel / Klaipėda: miesto, t. y. vokiečių bažnyčios metrikų knygos (lietuvių bažnyčios knygų sąraše nebuvo): Nr. 747 (1772 – 1808), Nr. 748 (1809 – 1857), Nr. 750 (1830 – 1841). Vokietijoje, Augsburge tai pat saugoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo ir valstybės veikėjo, o nuo 1605 m. – Trakų vaivados Aleksandro Chodkevičiaus (1560 (kitur – 1559)– 1626) disertacija Aleksandras Chodkevičius buvo studijavo teisę ir filosofiją Ingolštato jėzuitų universitete. 1588 m. apgynė ir paskelbė disertaciją de communibus naturalium rerum principiis. 1589 m. tęsė mokslus Italijoje. 1590 m. grįžo į Lietuvą, 1595 m. buvo seimo atstovas. Vokietijoje, Miunchene taip pat saugoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio ir religinio veikėjo, karaliaus sekretoriaus, Kijevo vyskupo, Smolensko kašteliono Mikalojaus Paco (apie 1527– 1585) oratorija Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Zigmantui Vazai. Miunchene, Schatzkammer der Residenz München saugomas Radvilų dubuo, kuris į Miuncheno rezidenciją pateko iš Pfalzo lobyno, kaip Pfalzo kurfiursto Karlo III Philippo žmonos Liudvikos Karolinos Radvilaitės, vienturtės Boguslavo Radvilos dukros, paskutinės Biržų Radvilų giminės atstovės, Brandenburgo markgrafo našlės, palikimas. Auksas, emalė, spėjamas autorius Hans Karl, apie 1600 m., Niurnbergas/Zalcburgas. Įdomu ir tai, kad Vokietijos – Austrijos pasienyje, šalia Zalcacho upės saugomas Jadvyga Jogailaitės kapas. Jadvyga netikėtai mirė 1502 m. vasario 18 d. Burghauzeno (Burghausen) pilyje. Ji buvo palaidota Raitenhaslach cisterijonų vienuolyne šalia Burghausen miesto. 1803 m., naikinant vienuolyną, jos antkapis buvo sunaikintas. Nepaisant to, toje vietoje bažnyčios grindyse yra įstatyta atminimo lente-
Jadvyga Jogailaitė (Jadwiga Jagiellonka)
Jadvygos koplytėlė (Hedwigskapelle)
VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 21
Burghauzeno pilis Bavarijoje (Hauptburg-Messerzeile-Burghausen) lė. Būtent Burghauzeno pilies, kuriame mirė Jadvyga, fasadą puošia Lietuvos Vytis. Jadvygos laikais Burghauzene gyveno nemažai žmonių – jos dvariškiai, pilį saugantys kareiviai ir gausus būrys tarnų. Burghauzeno pilis amžių amžiais buvo perstatinėjama, daugiausia nusipelnęs čia buvo Jadvygos vyras Jurgis. Pilis buvo perstatinėjama dešimt metų ir tai kainavo 100 000 guldenų. Ji buvo vienas didžiausių ir tikrai ilgiausių (daugiau kaip kilometro ilgio) tokių pastatų Vokietijoje. Dėl pilies padėties ir įtvirtinimų joje Bavarijos kunigaikščiai laikė savo lobyną – be kita ko, iš aukso išlietą Kristaus figūrą ir iš sidabro – dvylikos apaštalų figūras. Kai po Jadvygos vyro mirties jo žentas pervežė turtus iš Burghauzeno į Noiburgą, jam prireikė net septyniasdešimties vežimų. Burghauzeno pilyje Jadvyga praleido septyniolika metų, mirė anksti. Šiais laikais Jadvygą primena pilies teritorijoje esanti maža vėlyvosios gotikos bažnytėlė, vadinama Hedwigskapelle – Jadvygos koplyčia, kurioje yra maždaug 1480 metais pagamintas medinis reljefas, vaizduojantis klūpančią Jogailaitę (prie jos kojų – herbas su ereliu) ir jos vyrą. Virš vartų, vadinamų Jurgio vartais, esančių tarp trečio ir antro kiemo, puikuojasi kunigaikštienės herbai – Baltasis erelis ir Vytis. Iki šių dienų pilyje rodomos menės, kuriose gyveno Jadvyga. Leipzige, Vokietijoje, saugomas Kunigaikščio Sapiegos šešėlinis portretas. Siluetų piešėjo Georg Friedrich Ayrer (1744–1804) nupiešta lošimų korta, su ranka parašytu užrašu Pr. Sapiehe/Sapieta. (spalvota spauda, popierius, 8,5 x 5,4 cm). Sprendžiant iš išvaizdos, pavaizduotas asmuo gali būti kunigaikštis Juozapas Sapiega (1737–1792), kuris nuo 1769 m. buvo išrinktas Lietuvos armijos generaliniu regimentu, dalyvavusių konfederacijoje. Rusijos armijai spaudžiant buvo privers-
Kunigaikščų 22 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS herbai, Burghauzeno pilis
tas atsitraukti į Rusiją, paskyrus Lietuvos konfederatų vadu nepatyrusį jaunesnį brolį Kajetoną Mykolą Sapiegą. 1770 metais keletui mėnesių atsisakė nuo politinės veiklos, gyveno Gdanske, pas savo pusbrolį Varmijos vyskupą Ignotą Krasickį. Kaltinamas bailumu ir neveiklumu, vadovavimo neatsisakė. Nežiūrint į savo pareiškimus, į LDK negrįžo ir keliavo po Europą, pabūvojo Cešine ir Drezdene. Grimma yra miestelis Saksonijos laisvojoje valstybėje, Centrinėje Vokietijoje, kairiajame Mulde krante, 25 km į pietryčius nuo Leipcigo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo (1670 —1733) iniciatyva 1716 m. pradėtas statyti tiltas, kurį suprojektavo architektas Matthäus Daniel Pöppelmann. Tiltas baigtas statyti 1719 m., ir šiuo metu yra vadinamas architekto vardu (Pöppelmannbrücke). Tilto atramos yra dekoruotos Augusto Stipriojo herbu su Abiejų Tautų Respublikos heraldika. Medinės tilto dalys buvo sunaikintos 1813 m. kazokų, kovojusių su Napoleonu. 1894 m. tiltas buvo rekonstruotas. 1945 m. Vermachtas susprogdino plieninę tilto dalį. 1972 m. tiltas buvo rekonstruotas, o 1999 m. sustiprintas. 2000 m. tiltas buvo paskirtas pėsčiųjų eismui. 2002 m. rugpjūčio 13 d. potvynis tiltą sugriovė. 2012 m. tiltas buvo dalinai restauruotas (iš trijų arkų atstatyta viena). Potvyniai tebekelia pavojų jo konstrukcijai. Hans Krell, www.pinterest.com nuotr.
Parodos „Lietuvių dailė išeivijoje“ leidinio viršelis
L
IETUVIŲ DAILĖ IŠEIVIJOJE – UNIKALIĄ PARODĄ PRISIMENANT Edmundas JANKŪNAS
1999 m. liepos 11-18 dienomis Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvių chartos sukakčiai paminėti Renhofo pilyje Hiutenfelde buvo surengta unikali ir išskirtinė lietuvių dailės išeivijoje paroda. Sumanymas surengti dailės darbų parodą gimė man asmeniškai bendraujant su ilgamečiu pažįstamu Lietuvos dailės muziejaus
direktoriumi Romualdu Budriu. Suprantama, tokios vertės kūrinius, kuriems reikalinga apsauga, tinkamos eksponavimo bei laikymo sąlygos, patikėti mūsų bendruomenei buvo didelė rizika. Tačiau pasikalbėjus, muziejaus vadovas R. Budrys nesuabejojo renginio svarba lietuvių išeivijai ir buvo sutarta kūrinius atsiųsti.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius R. Budrys
Kūrinius saugiai ir nemokamai atgabenti į Vokietiją mums padėjo ištikimas Vasario 16-osios gimnazijos globėjas ir bičiulis, tuometis Lietuvos ambasadorius Vokietijoje – garbaus atminimo dr. Zenonas Namavičius (1943- 2019). Parodoje buvo eksponuojami penkiolikos dailininkų kūriniai. Daugumą jų sudarė dar prieškario Lietuvoje kurti pradėjusių, ryškių asmenybių darbai: Vytauto Kazimiero Jonyno, Adomo Galdiko, Viktoro Vizgirdos, Telesforo Valiaus ir kt. Parodą organizavo ir Chartos renginiuose ją pristatė E. Jankūnas. Šiai progai atminti kartu su Dailės muziejumi buvo parengtas ir parodos katalogas. Autoriaus nuotr.
VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 23
Motyvaciniai laiškai priimami iki kovo 26 d.
IEŠKOMI KANDIDATAI – KVIEČIAME JUNGTIS Į KOMANDĄ
Šiais metais VLB Taryba turi išrinkti valdybos, kontrolės komisijos ir garbės teismo narius. Nors dažniausiai šių funkcijų nariai yra renkami iš Tarybos narių, į šias pozicijas gali kandidatuoti ir Taryboje nesantys VLB nariai. Tarybos prezidiumas kviečia VLB narius prisidėti prie bendruomenės veiklos ir kandidatuoti į valdybos, kontrolės komisijos ir garbės teismo narių pozicijas. Daugiau informacijos apie minėtų pozicijų specifiką, pareigas ir teises galima rasti VI, VII ir VIII VLB statute, kuris skelbiamas oficialiame interneto puslapyje: https://vlbe.org/vlb/statutas/. Valdybos ir garbės teismo kadencijų trukmė yra vieneri, kontrolės komisijos – treji metai. Norinčius kandidatuoti į šias pozicijas kviečiame iki š. m. kovo 26 dienos atsiųsti trumpą prisistatymą ir motyvacinį laišką el. paštu: tarybos_prezidiumas@vlbe.org.
VLB Tarybos prezidiumo informacija
SATZUNG
STATUTAS
der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland e.V.
Vokietijos Lietuvių bendruomenių
24 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
D
IDĖJA GALIMYBĖS NORINTIEMS IŠSAUGOTI LIETUVOS PILIETYBĘ
Migracijos departamento informacija 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai. Pagal pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę – gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų. Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę įgydavo gimimu. Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiame daryti per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės. Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
LR Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikopaduos per Lietuvos Respublikos Vyriausyje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be bės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos depilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas partamentą. Tokius prašymus galima greitai yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis ir patogiai pateikti per Lietuvos migracijos gimdami. Tokių vaikų Lieinformacinę sistemą (MIio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos tuvos Respublikos pilieGRIS) www.migracija.lt piliečiams patiems apsispręsti, kurios (skiltyje „Užsieniečiams“ tybė bus įrašoma į vaiko valstybės piliečiais jie nori būti. Šis pasirinkus savo turimą pigimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruo- klausimas išlieka aktualus, tėvams išvyks- lietybę atsidarys prašymo tant iš Lietuvos. Turime nemažai pavyz- pateikimo vedlys). jant vaiko gimimą civilinės džių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni metrikacijos įstaigoje. Lietuvos Respublikos Vyžmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstyPilietybės įstatymo pakeiriausybės nustatytais atvebės pilietybę“, – teigia vidaus reikalų ministimais iš dalies keičiamos ir jais asmenys, nuolat gyvetrė Agnė Bilotaitė. pilietybės procedūros. nantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Liepilietybės asmeniškai ir toliau galės paduotuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, ti per Lietuvos Respublikos diplomatines supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 25
atstovybes ir konsulines įstaigas. Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Vokietijos lietuvė M. Henke
Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo sausio 1 d. nustatomas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tapus Lietuvos Respublikos piliečiu – 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) – 1 metai nuo Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis 1 metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams.
Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės. Evelinos Kislych-Šochienės nuotr.
okietijos ir viso pasaulio lietuviai laukia 2020-2024 kadencijos politikų pasiryžimo ir organizuoto bei sėkmingo referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Kalbinta Vokietijoje gyvenanti Melanie Henke teigia, kad kai tik galėsianti, ji būtinai norės atstatyti ir Lietuvos pilietybę: „Man tai svarbu, nes jaučiuosi ir Vokietijos, ir Lietuvos piliete. Pilietybė palengvintų ir supaprastintų užsienyje gyvenantiems lietuviams galimybę studijuoti, isigyti būstą, gauti darbą Lietuvoje. Pilietybė pasaulio lietuviams svarbi ir norint atstovauti Lietuvai – kaip tarkim mano broliui Jonui, kuris ruošiasi Olimpinėms rungtynėms“, kalbėjo Vokietijos lietuvė.
26 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
REDE VON IRMA PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ (Vorsitzende, Litauische Gemeinschaft in München), Demonstration für Belarus am 8.11.2020, Odeonsplatz
Дарагія беларусы, • Am 23. August standen wir hier, auf dem Odeonsplatz, und bildeten eine Menschenkette für Freiheit in Belarus – in der Tradition des Baltischen Wegs. Damals, vor 31 Jahren schlossen sich fast zwei Millionen Litauer, Letten und Esten zusammen und bildeten eine 600 Kilometer lange Menschenkette. Die Balten teilten der Welt mit: wir wollen frei und unabhängig werden! • Heute haben wir alle die Chance und die moralische Verpflichtung, die Menschen in Belarus zu unterstützen, die für Demokratie und Freiheit in ihrem Land aufgestanden sind! • Die Belarussen gehen mutig auf die Straßen schon seit dem 9.August, 3 Monate lang! Trotz der Corona-Pandemie, trotz der massenhaften willkürlichen Verhaftungen, trotz der brutalen Gewalt eines Diktators. Mit Schlagstöcken, Blendgranaten, Gummigeschosse wird gegen die friedlich demonstrierenden Bürgerinnen vorgegangen. Tausende werden festgenommen oder entführt, gefoltert, vergewaltigt. Viele sind verschwunden, es gibt Todesfälle. • Wir müssen verstehen: ganz in der Nähe, an der EUGrenze, demonstrieren die Menschen nicht nur für ein unabhängiges, sicheres und demokratisches Belarus – sie stehen heute an der Frontlinie und mit ihrem starken Willen verteidigen sie die europäischen Werten: freie Wahlen, Rechtsstaatlichkeit, Bürgerrechte, Demokratie, Frieden, Solidarität, Zusammenhalt! • Seit Anfang August beobachten wir die größte Stärke der belarussischen Demokratiebewegung liegt in ihrer Einheit! • Wir, die litauische Gemeinschaft, zeigen unsere Solidarität mit der belarussischen Zivilgesellschaft! Nicht nur indem wir auch selber Demonstrationen für Belarus organisieren oder teilnehmen. Litauen, als erstes Land, hat Lukaschenko als wiedergewählten Präsidenten nicht anerkannt. In Litauentwerden gerade mehrere Familien aufgenommen, die aus Belarus von diesem brutalen Regime flüchten. Die Universität Vilnius hat bereits Stipendien für belarussische Studierende eingerichtet. Auch Swetlana Tichanowskaja lebt zusammen mit ihren Kindernin Litauen in der Sicherheit. • Es ist sehr wichtig, dass die EU-Länder nicht passiv zus-
chauen! Die Belarussen dürfen nicht im Kampf um Ihre Freiheit alleine gelassen werden. Viel zu spät, aber endlich hat die EU beschlossen, den Diktator Lukaschenko auf Sanktionsliste zu setzen. • Noch auf dem Atomkraftwerk Astravetsin Belarus möchte ich hinweisen dieses Atomkraftwerkist ein geopolitisches Projekt (mit russischem Geldfinanziert, russische Technologie, russische Krediten) und ist seit gestern in Betrieb. Die Bevölkerung in Belarus wurde nie zu dem Thema befragt, es gab schon Proteste. Es soll betont werden, dass dieses Projekt große Schulden für Belarus mit sich bringt. Eine große Problematik besteht auch darin, dass die Sicherheits- und Umweltstandards beim Baudes Atomkraftwerks nicht eingehalten wurden. Aufgrund dieser unverantwortlichen Handlungen wird das Atomkraftwerk zur nuklearen und ökologischen Bedrohung nicht nur für Belarus und Litauen, sondern für ganz Europa. Es sollten keine neuen Reaktoren gestartet und kein Geld in ein unsicheres und von Moskau kontrolliertes Projekt gesteckt werden. Die EU sollte dazu aufgerufen werden (im Amt ist die deutsche EU-Kommissionspräsidentin), dieses Strom nicht zu kaufen und dieses brutale Regime von Lukaschenko dadurch nicht zu fördern! • Halten wir uns zusammen und zeigen wir, dass die Diktatur in Europa keinen Platz hat! • RAZAM ist belarussisch und bedeutet „gemeinsam“. Vielen Dank an sie, die belarussische Gemeinschaft RAZAM, dass sie uns hier auf dem Odeonsplatz zusammen gebracht haben, um gemeinsam für ein starkes, friedliches und demokratisches Europa einzustehen! • Sie, liebe Belarussinen und Belarussen sind nicht allein! • Жыве Беларусь!
VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 27
V. LANDSBERGIS POKALBYJE SU VOKIETIJOS LIETUVIAIS Susitikimo ašis –prof. V. Landsbergis
Parengta pagal HLB ir Gabrielės GYLYTĖ-HEIN informaciją
Vokietijos lietuviai online
Vasario 19 d. Hamburgo lietuvių bendruomenė drauge su profesoriumi Vytautu Landsbergiu kvietė lietuvius paminėti svarbias datas – Sausio 13-osios trisdešimties metų jubiliejų bei Vasario 16-ąją. Šiais metais svarbių progų paminėti tradiciškai – kartu gyvai susibūrus, nebuvo galimybės, tačiau bendrystė, įdomios temos ir jaukus pokalbis per nuotolį ištirpdė tarp mūsų esančius kilometrus.
Itin įsimintini profesoriaus žodžiai, jog laisvės norėjome ne vien sau. Didysis naudos pasaulis buvo jau pamiršęs idealus ir svajones. Taigi Lietuvai teko misija priminti, kad greta materialios gerovės rodiklių ir pajamų srautų, nepaprastai svarbi yra dvasia, kuri daro žmogų žmogumi, o tautą – tauta. Organizatoriai, bendruomenės nariai bei visi klausytojai nuoširdžiai dėkoja gerb. profesoriui V. Landsbergiui už pasidalijimą prisiminimais bei įžvalgomis, taip pat svečiams – Garbės konsulei Gabrielei Gylytei, PLB pirmininkei Daliai Henke, VLB pirmininkui Augustui Šerniui ir Vasario 16-osios gimnazijos direktorei Rasai Weis už 28 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
dalyvavimą pokalbyje ir gražią bendrą iniciatyvą vėl suburti visus draugėn. Visą pokalbį galite peržiūrėti Youtube kanale: https://www.youtube.com/ watch?fbclid=IwAR0gOrgZ_ LFf8ceg-4DS_WkU0_xHkTfcviZDI8-P3VOQi6476C6SLDZF7wY&v= YEM2e241Joc&feature=youtu.be Stopkadrai
LIETUVAI 103– ŠVENČIAME GIMTADIENĮ Modesta EIDUKONYTĖ-DAHER, Lidija MÖLLER HAMBURGE Vasario 20-ąją virtualus tiltas sujungė Hamburgo ir Miuncheno lituanistinių mo- IR MIUNCHENE kyklų vaikus ir jų šeimas bendram Vasario 16-osios minėjimui. Šventės moderatorė Hamburgo mokyklos „Abėcėlė“ mokytoja Lidija Möller sveikino mokyklų bendruomenes ir kvietė sugiedoti Tautišką giesmę. Nepaisant to, kad Vasario 16-ąją šiemet galėjome švęsti tik virtualiai, Tautinė giesmė sujungė mus – nors ir būdami toli vieni nuo kitų, mes vis vien buvome kartu. Šis minėjimas yra pirmasis bendras Hamburgo ir Miuncheno lituanistinių mokyklų renginys, todėl visiems dalyviams – mokiniams, mokytojams ir tėveliams, buvo ypač įdomu ir malonu
Vokietijos vaikai – įdomu ir smagu susipažinti
išvysti vieniems kitus ir susipažinti. Šiai progai abi mokyklos paruošė ir atliko nuotaikingus vaizdinius prisistatymus. Miuncheno mokyklos mokytoja Daiva Bethke pristatė vaikų kūrybinį projektą „Trispalvė“, kurio metu, naudodami namuose rastus daiktus, antrines žaliavas, žaislus ir kitas priemones, vaikai modeliavo, konstravo ir piešė trispalves.
Hamburgo „Abėcėlės“ mokytoja V. Batakienė su dukra
Mokytoja Modesta Eidukonytė-Daher (Miuncheno mokykla), parengė ir pristatė prezentaciją „Vasario 16-oji: vaikams ir ne tik“. Jos metu buvo keliami tokie
klausimai kaip: kodėl Lietuva turi dvi Nepriklausomybės dienas arba du gimtadienius? Kaip vadinasi ir kada švenčiami Lietuvos gimtadieniai? Kaip sužinojome apie šias datas ir įvykius? Kas ir kur pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą? Kas ir kada atrado Akto originalą lietuvių kalba? ir kt. Vaikai skaičiavo, kiek žvakučių yra ant Lietuvos gimtadienių tortų šiais metais, svarstė – tai daug ar mažai. Siekiant, kad vaikai susidarytų aiškesnį įspūdį, kaip seniai tai įvyko, palyginimui buvo rodomos senos ir naujos istorinių įvykių nuotraukos.
Miuncheno lietuvė K. Kandratavičiūtė su savo atžalomis
VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 29
Virtualus vaišių stalas: R. Kaiser rankoje laiko lašinius
Šventės metu skambėjo ir šimtametė, ir šių dienų Lietuvos atlikėjų muzika. Hamburgo mokyklos mokytoja Jolita Zykutė papasakojo apie prieš daugiau nei šimtą metų gyvenusį Leonidą Donskį ir jo dainas bei kvietė visus šėlti pagal „The Roop“ muziką. Hamburgo mokyklos mokytoja Žaneta Pareigis pateikė, šventės dalyvius itin sudominusią, užduotį „Seniausias daiktas mano namuose“. Šeimos mielai ir aktyviai rodė
senovinius pinigus, paveldėtus prosenelių daiktus, pusantro šimto metų senumo knygas ir netgi tarpukario Lietuvos Respublikos Vyčio kryžiaus ordiną bei pasakojo jų istorijas. Hamburgo „Abėcėlės“ mokytojos Virginija Batakienė ir Vilena Kairienė organizavo žaidimą „Geltona, žalia ir raudona“ bei viktoriną „Ką mes žinome apie Lietuvą?“. Kaip kiekvienoje šventėje, taip ir šioje virtualioje, buvo gausus vaišių stalas su pačių keptais pyragais, trispalviais desertais, lietuviškais tradiciniais užkandžiais ir skanėstais. Vaikai ir mokytojos deklamavo eilėraščius apie Lietuvą bei siuntė linkėjimus ir sveikinimus vieni kitiems.
30 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS
Mokymosi procesas: „Vasario 16-oji: vaikams ir ne tik“ Abiejų mokyklų bendruomenės nuoširdžiai dėkoja organizatoriams ir dalyviams bei tikisi, jog ateityje pavyks suburti mokyklas ne tik virtualiems bendriems Stopkadrai
renginiams.
Virtualus tiltas sujungė Hamburgo ir Miuncheno mokyklas
MIRTIES METINIŲ MINĖJIMO ŠV. MIŠIOS UŽ DR. VINCĄ BARTUSEVIČIŲ Balandžio 24 d. 14 val. Hüttenfelde vyks Šv. Mišios už dr. Vincą Bartusevičių jo pirmųjų mirties metinių minėjimo proga. Norinčius pasisakyti apie šviesaus atminimo Vincą Bartusevičių per šv. Mišias ar po jų, kviečiame registruotis: info@litauischeskulturinstitut.de Registracija į Šv. Mišias: virginijus.grigutis@litauischesgymnasium.de
VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 | SAUSIS/VASARIS/KOVAS 31
Pauliaus Lileikio nuotr.
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post „Vokietijos LB valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 32 VLB INFORMACIJOS | 01 - 2021 |SAUSIS/VASARIS/KOVAS nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.