"VLB Informacijos" 2014 m. rugsejis

V O K I E T I J O S L B V A L DY B O S

Informacijos

Informationsblatt der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland e.V. Rugsėjis/September 2014

Nr. 3 (552)

„Gyva grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“: Lietuva ir pasaulis mini 25-ąsias Baltijos kelio metines Vokietijos lietuviai Dainų šventės dalyvių jūroje

„siekis – padėti išlaikyti ryšį su lietuva“

Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga ant keturiasdešimtmečio slenksčio

Dainų šventėje 2014 Vokietijai atstovavo net trys kolektyvai

Išskirtiniame interviu – kunigas dr. Virginijus Grigutis

Apie VLJS pokyčius pastaraisiais metais – interviu| su VLB Informacijos 3 -Monika 2014 |Verbalyte rugsėjis 1

„Mes dirbame Jums“ VLB Valdybos informacinis pranešimas, 2014 rugsėjis .................... 3 Vokietijos lietuviai Dainų šventės dalyvių jūroje .......................... 4

„Bunda jau Baltija“

Dviguba šventė Vasario 16-osios gimnazijoje ........................... 6

1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo ir Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Dvi agresyvios valstybės pasidalijo Rytų Europos šalis į įtakos sferas. 1940 m.

Sovietų Sąjunga, naudodamasi paktu, okupavo Baltijos valstybes, jos neteko valstybingumo ir buvo prijungtos prie šalies okupantės – SSRS. Prasidėjo represijos, vyko žmonių trėmimai. 1944– 1953 m. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje vyko ginkluotas pasipriešinimas prieš sovietinius okupantus.

Nepavykus iškovoti laisvės, nuolat vyko neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas, kurio tikslas buvo Nepriklausomybė.

Negailestingos gamtos išdaigos Romuvos sodyboje ................. 7 Ir vasarą – uoliai lietuviškai.

Lituanistinė stovykla Hüttenfelde ...... 7 „Siekis – padėti išlaikyti ryšį su Lietuva“: Interviu su kun. dr. Virginijumi Grigučiu ......................8 Nauja kooperacija – nauji privalumai VLB nariams .......... 10 Mūsų apylinkėse ............................... 11 Jaunimo gretose ................................ 14 Vasario 16-osios gimnazijoje ............. 16 Renginiai | Skelbimai | Žinios ..... 19

1979 m. Lietuvos laisvės lyga inicijavo „45 pabaltijiečių memorandumą“, o 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvą sudrebino Lietuvos laisvės lygos organizuotas mitingas, smerkiantis Molotovo ir Ribentropo paktą, reikalaujantis pakto pasekmių likvidavimo.

1988 m. pirmiausia susikūrė Estijos liaudies frontas (Rahvarinne), birželio 3 d. Lietuvoje ėmė formuotis Sąjūdis. Procesą užbaigė Latvijos liaudies fronto (Tautas fronts) susikūrimas. Tuo metu Baltijos valstybės išgyveno masinių, daugiatūkstantinių mitingų laikotarpį. 1988 m. rugpjūčio 23 d. mitinguose Vilniuje, Rygoje bei Taline buvo pasmerkti Molotovo ir Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai, jie įvertinti kaip nusikalstami.

Svarbus Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų bendradarbiavimo žingsnis buvo Baltijos Asamblėja, vykusi Taline 1989 m. gegužės 13–14 d. Joje buvo pareikšta, kad Baltijos šalių tikslas – Nepriklausomybė. Be to, paskelbta Baltijos tautų teisių deklaracija, nuspręsta pažymėti Molotovo ir Ribentropo pakto 50-ąsias metines, parodyti estų, latvių ir lietuvių tautų valią gyventi nepriklausomiems.

1989 m. liepos 15 d. Baltijos Tarybos posėdyje Pernu galutinai buvo išrutuliota mintis susieti Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes „gyvąja grandine“ – Baltijos keliu. Liaudies frontai Estijoje, Latvijoje ir Sąjūdis Lietuvoje kreipėsi į Tautas kviesdami aktyviai dalyvauti Baltijos kelyje. Žmonių entuziazmas buvo begalinis. 1989 m. rugpjūčio 23 d. masinė Baltijos tautų akcija „Baltijos kelias“ pranoko visus organizatorių skaičiavimus ir lūkesčius. 2 mln. žmonių rankų grandine sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus (Gedimino bokšto) per Rygą (Laisvės paminklą) iki Talino (Tompėjos bokšto). Stovėjusieji Baltijos kelyje demonstravo taikų ryžtą būti nepriklausomi, trys Tautos parodė gražiausią savitarpio supratimą, solidarumą ir vienybę.

Angonita Rupšytė, viena iš Baltijos kelio koordinatorių

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“ Redaktorė Agnė Ručytė

Kalbos tvarkytoja Birutė Augustanavičiūtė Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 06256 859818 Fax: 06256 217317 redakcija@vlbe.org

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Banko sąskaita: Deutsche Bank Weinheim BLZ 670 700 24 Konto-Nr. 581 7978

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu www.vlbe.org/informacijos

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu reklama@vlbe.org

Viršelyje: Pilietinė jaunimo akcija „Vėliavos kelias“ – Gedimino prospektu nešama rekordinė 1000 m Lietuvos trispalvė, skirta Baltijos kelio 25 m. sukakčiai paminėti.

2014 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius Nuotrauka Gintaro Jurčiukonio

„Mes dirbame Jums“

Informacinis VLB Valdybos pranešimas, 2014 m. rugsėjis Sėkmingų ir įdomių naujų mokslo metų!

VLB Valdyba sveikina lituanistinių darželių, mokyklų ir Vasario 16-osios gimnazijos mokinius bei mokytojus naujųjų

mokslo metų proga! Sėkmės ir ištvermės puoselėjant mūsų gražią, turtingą, archaiškiausią gyvą indoeuropiečių kalbą!

Ambasadorių ir pirmininkų suvažiavimas 2014 m. spalio 3–5 d. Romuvos pilyje vyks LR ambasadorių ir Europos kraštų lietuvių bendruomenių bei jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas. Kartu su Vokietijos Lietuvių Bendruomene (VLB) bei LR ambasada Vokietijoje šį renginį organizuoja Vasario 16-osios gimnazija bei Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjunga. Į renginį spalio 3 d. 11.30 val. atvyksta LR užsienio reikalų mi-

nistras Linas Linkevičius. Kviečiame visus dalyvauti sutinkant svečią Romuvos pilies kieme.

Tą pačią dieną 18.00 val. Romuvos pilies salėje ministro garbei vyks priėmimas, į kurį visi mielai kviečiami.

Apie dalyvavimą prašome pranešti el. paštu: sekretariat@litaui­ schesgymnasium.de arba telefonu 06256-859900.

Sveikiname gimtadienio proga, VLJS! Vokietijos Lietuvių Bendruomenė nuoširdžiai sveikina savo jaunesniąją seserį – Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungą, 40-ies metų įkūrimo sukakties proga. „Šalis nėra tik teritorija“, sakė italų filosofas Giuseppe Mazzini. „Tam tikra teritorija yra tiktai pamatas. Šalis yra mintis, kuri kyla iš to pamato; tai yra jausmas meilės, prasmė draugijos, kuri suriša

visus tos teritorijos sūnus“. Džiugu, mielieji, kad jungiatės bendrai veiklai, bendriems siekiams, ieškote ir randate tą draugijos prasmę.

Džiugu, jog auginate naują – laisvą, atvirą, pilietišką – lietuvių kartą Europoje. Didžiuojamės Jūsų jaunatviška energija, ryžtingumu, užmojais.

Gyvuokite, žydėkite, aukite. Gražaus gimtadienio!

Lituanistinis seminaras 2014 m. lapkričio 15–16 d. Hüttenfelde, Romuvos pilyje vyks Vokietijos šeštadieninių mokyklų ir darželių mokytojų ir vadovų seminaras.

Seminare dalyvauti kviečiami visi, taip pat ir tėvai su vaikučiais, kuriems aktualūs lituanistinio švietimo užsienyje klausimai, dar-

bo metodika, geroji patirtis. Renginio metu bus apžvelgtos ne tik aktualiausios lituanistinio ugdymo temos, bet aptarti ir organizaciniai klausimai: mokyklų įstatai, finansų ir patalpų problematika.

Seminarą organizuoja Vokietijos LB Valdyba, norintieji dalyvauti prašomi registruotis adresu info@vlbe.org

Metinis darbuotojų suvažiavimas 2014 Kasmetinis VLB darbuotojų suvažiavimas grįžta „namo“ – aplankęs daugelį Vokietijos LB apylinkių didžiuosiuose Vokietijos miestuose, 2014 m. lapkričio 7–9 d. suvažiavimas vyks Rennhofo pilyje Hüttefelde, Romuvos apylinkėje. Ši apylinkė pasirinkta neatsitiktinai – suvažiavimo metu bus minimas Romuvos apylinkės 60 metų jubiliejus.

VLB Valdyba, ruošdamasi šiam renginiui, laukia ir Bendruomenės aktyvistų idėjinių impulsų – kviečia siūlyti suvažiavimo metu norimas aptarti temas, pateikti rūpimus klausimus, prisidėti prie produktyvios darbotvarkės sudarymo.

Ketinantys dalyvauti suvažiavime VLB darbuotojai kviečiami registruotis adresu info@vlbe.org.

Kalėdinė mugė „Eglutė skarota“ VLB Valdyba skatina Bendruomenės narius bei prijaučiančius idėjomis ir konkrečia pagalba prisidėti prie gražia tradicija tapusio renginio „Eglutė skarota“ – Rennhofo pilies bokšto įžiebimo. Renginys vyks šeštadienį, 2014 m. lapkričio 29 d.

Rennhofo pilies kiemelyje, jį rengs VLB Valdyba, Romuvos apylinkė, Vasario 16-osios gimnazija bei Hüttenfeldo evangelikų ir katalikų bažnyčios. Kviečiame atvykti, prisidėti ir smagiai praleisti laiką!

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

3

Vokietijos lietuviai Dainų šventės dalyvių jūroje

Kas galėtų ginčytis, jog Dainų šventė – neeilinis įvykis? Prisiminus ne tik lietuviškos, bet Vakarų ir vidurio Europos Dainų švenčių istoriją, kaip labai savitą reiškinį Mažojoje Lietuvoje organizuojamas Dainų šventes, galų gale 2003 m. UNESCO pripažinimą, kad Pabaltijo dainų ir šokių švenčių tradicija ir simbolika yra Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevras, sunku neigti šią mintį.

Gyvenantiems ne Lietuvoje stebėti Dainų šventę ar – dar daugiau – dalyvauti joje yra ir emocinis, ir patriotinis, ir, drįstame manyti, intelektualinis iššūkis. Vien entuziazmo čia neužtenka. Nors be jo dažniausiai taip pat niekas neįvyksta.

2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ir Kaune vykusi jubiliejinė Dainų šventė sutelkė beveik šimtą tūkstančių atlikėjų ir žiūrovų. Bendras atlikėjų iš Lietuvos ir dar 13 pasaulio šalių skaičius Dainų šventėje, pavadintoje „Čia – mano namai“, siekė 37 tūkstančius, o šventės renginius stebėjo daugiau kaip 50 tūkstančių žiūrovų. Šventėje dalyvavo atlikėjai iš Lietuvos, Australijos, Argentinos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Urugvajaus ir Vokietijos.

Pastarosios lietuviams šį kartą atstovavo net trys muzikos ansambliai: Romuvos LB apylinkės folkloro ansamblis „Jorė“, Hamburgo LB 4

Vokietijos atstovus Dainų šventės eisenoje žiūrovai pasitinka plojimais ir sveikinimų šūksniais apylinkės liaudies šokių grupė „Gintaras“ bei mielai priėmė iššūkį dalyvauti Dainų švenVasario 16-osios gimnazijos vokalinis an- tėje. Vos kelių žmonių, norinčių bendrausamblis. ti ir dainuoti, grupelė augo. Nebeužteko Birželio 28 d. Kauno Dainų slėnyje pra- susitikimų kartą per savaitę, o dėl gerokai sidėjęs Dainų šventės 90-mečio minėjimas toliau nuo Hüttenfeldo gyvenančių ansamliepos 2-ąją šventės vadžias perdavė Vil- blio nariai ilgosioms repeticijoms rinkosi niui. Sostinėjė ir susitiko, kas lėktuvu, kas savaitgaliais. Diskusijos, ką ir kaip dainuoti, autobusu, kas mašina atvykę 16 Hamburgo aptarimai to, ką siūlė Dainų šventės Lietušokėjų, 14 gimnazistų ir 10 „Jorės“ atstovų. voje organizatoriai – savo srities specialisKiekvienas kolektyvas dalyvavo skirtingose tai – dar labiau kėlė kolektyvo entuziazmą. šventės programos dalyse – Folkloro, Šokių Reikia prisipažinti – kartais rankos nusvirir Dainų dienose. davo greičiau iš nepasitikėjimo nei iš tinguVos metus gyvuojantis Romuvos LB lio. Padaryti per trumpą laiką reikėjo tikrai apylinkės etnografinis ansamblis „Jorė“ (va- daug: ne tik paruošti programą, bet siųsti dovės J. Noreikaitė-Pickel ir L. Conrad) filmuotą repeticijų medžiagą Dainų šventės

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

Romuvos LB apylinkės folklorinis ansamblis „Jorė“

rengėjams, išanalizuoti išsamias jų pastabas, galų gale rūpintis sceniniu įvaizdžiu, kelionės į Lietuvą organizavimu. Ūpą kėlė ir pasitikėjimo savimi suteikė tai, kad kolektyvą ir moraliai, ir finansiškai rėmė Romuvos LB apylinkė ir Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) Valdyba.

Ačiū Jiems.

nos savo šokių vadovės pasiūlymą išmokti penkis naujus šokius ir nė kiek nenusileidžiant Lietuvos šokių kolektyvams, gyvuojantiems jau ne vienerius metus, dalyvauti Dainų šventės Šokių dienoje.

O programai buvo atsakingai pasiruošta.

Kuo rimčiausia generaline repeticija tapo visų trijų Baltijos šalių Joninių šventė Ber-

Hamburgo LB apylinkės šokių kolektyvas „Gintaras“ „Jorės“ kolektyvas iš visų Vokietijos atstovų Dainų šventėje pasirodė pirmasis – jie dalyvavo liepos 4 d. vykusioje folkloro dienoje „Laimužės lemta“ Vilniaus Bernardinų sode.

Gedimino kalno papėdė ir Bernardinų sodas skambėjo įvairiausiomis tarmėmis, dainomis ir pasakojimais, margavo visų regionų rūbais. Koncertais, mokymais, pokalbiais, žaidimais per keturis tūkstančius renginio dalyvių kvietė folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, pasakotojai, liaudies meno ir amatų meistrai, tradicinių valgių gamintojai, papročių, sveikatos žinių saugotojai ir kiti. „Jorės“ jaudulį keitė džiaugsmas, išvydus palaikančius klausytojus, giminaičius ir pažįstamus. Bene didžiausias netikėtumas buvo pamatyti besišypsančius, palaikyti iš Vokietijos atskridusius Vokietijos LB Valdybos pirmininką Antaną Šiugždinį su žmona Onute.

Sėkmingai pradėtą Dainų šventės programos maratoną uoliai tęsė Hamburgo LB kolektyvo „Ginataras“ šokėjai.

Vėlyvą praeitų metų rudenį kolektyve pakvipo permainomis – prie jau ne vienerius metus šokančių moterų ir merginų prisijungė nauji veidai. Maža to, ilgą laiką vien kaip moterų šokių grupė gyvavusiam kolektyvui pavyko į savo būrį pritraukti ir vaikinų. Naujam sąstatui vadovauti ir šokių vingrybių mokyti ėmėsi trys vadovės: Alicia Baliulis, Kristina Ūsaitė ir Lina Jahn.

Vos 10 mėnesių kartu skaičiuojantis naujos sudėties Hamburgo lietuvių šokių kolektyvas su dideliu užsidegimu priėmė vie-

lyne, vykusi giedrą birželio 23-iosios vakarą. Lietuvos ambasados Vokietijoje kvietimu Hamburgo „Gintarui“ buvo suteikta garbė savo išskirtiniais tautiniais kostiumas, uoliai išmoktais šokiais, gilią praeitį turinčiomis sutartinėmis bei nuotaikingomis liaudies dainomis-žaidimais atstovauti Lietuvai Vokietijoje.

Netrukus įgytą patirtį gintariečiai pritaikė Dainų šventėje. Visą dieną vykstančios repeticijos, šokėjai ne tik iš visų Lietuvos, bet ir pasaulio kampelių, svilinančią saulę keičiantis lietus, šventės ritmu gyvenantis Vilnius, kasdieniai pietūs gryname ore čia pat, stadiono kampe – savaitės programa, kuri buvo vainikuota liepos 5-ąją, šokių

dieną „Sodauto“. Tautiniu kostiumu ir šypsenomis pasipuošęs „Gintaras“ drauge su kitais daugiau nei 7000 šokėjų penkių dalių koncertinėje programoje šventės žiūrovams sukūrė nuostabų reginį ir pats džiaugėsi tuo taip sunkiai nusakomu, bet taip pakylėjančiu vienybės jausmu. Šokių dienos programą sudarė „Prologas“, kuriame užsimegė valstybės ir šeimos kūrimo tema, penkios dalys, susijusios su gyvenimo ciklu, šeimos istorija, ir „Finalas“, kuriame visi sugrįžta į namus. Prieš kiek­ vieną dalį buvo rodomas trumpas vaizdo siužetas, atskleidžiantis jos idėją. Renginys neapsiėjo be tokių seniai pamėgtų šokių kaip „Gyvataras“, „Subatėlė“ bei „Pūtė vėjas“. Šventės kulminacija tapo daugeliui puikiai žinomas suktinis „Bitute, pilkoji“, kurį šoko visi septyni su puse tūkstančio dalyvių.

Išaušus paskutinei šventės dienai visus jos dalyvius, taip pat ir tris Vokietijos kolektyvus, suvienijo tradicinės, šventinės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką.

Vilniečių plojimai ir iš visų pusių atskriejantys padėkos žodžiai glostė dalyvių širdis ir tik dar kartą patvirtino, kad dalyvavimas Lietuvos dainų šventėje buvo puikiausias šios vasaros įvykis. Eitynes ir Dainų šventę karūnuojančioje Dainų dienoje Vokietijai atstovavo Vasario 16-osios gimnazijos vokalinis ansamblis, įsiliedamas į tūkstantinę dalyvių jūrą.

Vasario 16-osios gimnazijos vokalinis ansamblis – nors dalyvių amžiumi jauniausias, bet seniausiai įkurtas kolektyvas – Dainų šventėje dalyvauja jau šeštąjį kartą, o ir pats skaičiuoja jau šeštąją dešimtį. Gimnazijos šokių ir muzikos ansambliai – tai mišrūs mėgėjų kolektyvai, kurių sąstatas keičiasi kiekvienais mokslo metais. Dainininkai kartu su šokėjais ir muzikantais paruošia programą didžiosioms Gimnazijos ir VLB

Vasario 16-osios gimnazijos vokalinis ansamblis VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

5

šventėms – Kalėdoms, Nepriklausomybės minėjimui, Joninėms – bei dalyvauja įvairiuose projektuose, koncertuose, festivaliuose. Šokių grupei ir vokaliniam ansambliui vadovauja Audronė ir Gintaras Ručiai.

Dar nespėjus baigtis 2013–2014 mokslo metams, jaunieji giedorėliai išskleidė sparnus Vilniaus link. Pasipuošę jaunatviškais kostiumais, kuriuose natūraliai derėjo modernumas, senasis tradicinis lietuviškas audinys linas ir Gimnazijos simbolika, mokiniai su pasididžavimu atstovavo savo mokyklai ir gyvenamai šaliai Dainų dienoje.

Liepos 6 d. Vingio parko estradoje aidėjo gražiausi visų laikų kūriniai chorui – nuo klasikinių iki modernių harmonijų ir šiuolaikinių ritmų, senosios liaudies dainos, kūriniai a cappella – visa, kas neatsiejama nuo Dainų dienos ištakų. Kartu su Gimnazijos atstovais vienu kvėpavimu dainavo per dvylika tūkstančių įvairaus amžiaus choristų iš 350 kolektyvų. Renginio programą sudarė keturios dalys: nuo protėvių laikų iki dabarties ir ateities. Choristai atliko dainą iš pirmosios Dainų šventės „Per girią girelę“. Taip pat

skambėjo „Mano gimtinė“ (ž. Maironio, muz. V. Miškinio), „Šalis mana“ (ž. M. Martinaičio, muz. A. Martinaičio) bei Dainų šventės simboliu tapusi „Kur giria žaliuoja“. Programoje dalyvavo pučiamųjų orkestrai ir solistai.

Pasibaigus Dainų šventei muzikos mokytojas G. Ručys ir du gimnazistai, Nykantas Simutis ir Till Walter, buvo pakviesti į radijo stoties „Laisvoji banga“ laidą „Ant Bangos“, juos kalbino žurnalistas Marius Eidukonis.

Gimnazijos vokalinio ansamblio dalyvavimą nepamirštamame renginyje finansiškai parėmė VLB ir „Kiwanis-Club Lampertheim“ klubo prezidentė ponia Schumacher, skyrę po 500 eurų.

Lietuvos Dainų šventei pasibaigus ir gausius prisiminimus suguldžius tiek atmintin, tiek nuotraukų albumuose, Vokietijos atstovai nuoširdžiai dėkoja Vokietijos Lietuvių Bendruomenei, parėmusiai jų dalyvavimą šventėje.

Atrodo, lietuvių liaudies šokiai ir muzika sukelia priklausomybę.

Bet juk bandyti pasveikti nuo šios priklausomybės visai ir nereikia.

Indrė Praspaliauskaitė, Violeta Šopienė-Kleinschmidt, VLB info

Dviguba šventė Vasario 16-osios gimnazijoje Šiais metais tradicinė Joninių šventė Vasario 16-osios gimnazijoje sukvietė ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje bei kituose pasaulio kraštuose gyvenančius tautiečius – tradicijos yra tradicijos: lietuviškos melodijos, rateliai, vainikėlių pynimas ir plukdymas, vienintelio Gimnazijoje besimokančiojo Jono apdovanojimas, šokiai, laužas, kepta duona, paparčio žiedas... Šis Joninių pobūvis ypatingas tuo, kad jame buvo oficialiai atidaryta universali (krepšinio, futbolo, tinklinio ir rankinio) aikštelė. Aikštelės statybos darbai pradėti 2013 m. gruodį. Darbus vykdė Vokietijos statybų kompanija „Kohl“. Pagrindinis šio projekto rėmėjas – LR Švietimo ir mokslo ministerija. Kiti rėmėjai, prisidėję finansine ir kitokia pagalba: Gimnazijos draugų ir bičiulių fondas (vadovas Peter Hörl), architektas Gerhard Rhein, Englmeier ir Holley šeimos, Gimnazijos mokytojai Armin Süss, Herbert Herbel, Arūnas Tauras, Gimnazijos ūkio dalies vedėjas Darius Šulcas, Marius Luinys, Gimnazijos mokiniai Mantas, Modestas, Saimonas, Rokas, Tomas, Nykantas, Danila, Benjamin, Florian, Paulius, Valentinas ir kiti. Žiūrovų tribūnas suprojektavo ir padovanojo Kauno statybininkų rengimo centras (direktorius Stanislovas Janukaitis). Ypatinga Gimnazijos mokytojų, mokinių ir jų tėvų padėka skirta Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriui, Kuratorijos nariui Dainiui Numgaudžiui.

Specialiai į šventę atvyko LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai: Antanas Drungilas, Svetlana Krotkova, Jurgita Šerpatauskienė, Jolanta Tankevičienė, Rimvydas Mockevičius, Ingrida Radzevičienė. Jie Gimnazijai atvežė dovanų kompiuterių, te6

Pilnas krepšys – naujojoje sporto aikštelėje prireiks krepšinio, futbolo, tinklinio ir rankinio kamuolių levizorių, projektorių, sporto inventoriaus.

Joninių iškilmingą invokaciją sakė Lampertheimo klebonas Peter Hammerich ir evangelikų kunigas, Gimnazijos mokytojas Reinald Fuhr. Svečius sveikino Gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, Tėvų komiteto pirmininkas dr. Gernot Diehlmann, LR ambasados Vokietijoje ministras patarėjas Ernestas Mickus. Šventėje dalyvavo LR Garbės konsulė Eva Charlotte Dude, Klaipėdos ir Mannheimo partnerystės draugijos pirmininkas Bernd Jörgen, Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) pirmininkas Antanas Šiugždinis.

Renginio pradžioje koncertavo Gimnazijos orkestras, vokalinis ansamblis ir tautinių šokių kolektyvas (vadovai Audronė ir Gintaras Ručiai). Po simbolinio krep-

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

šinio varžybų starto, kurį davė Gimnazijos direktorė, aikštelėje, kurios danga ypač džiaugiasi sporto mokytojai, vyko pirmosios varžybos. Vėliau svečiai galėjo stebėti tiesioginių 20-ojo pasaulio futbolo čempionato varžybų – Vokietija-Gana – transliaciją, klausytis tradicinio gimnazistų koncerto „Draugams“, VLB Romuvos apylinkės folklorinio ansamblio „Jorė“, kapelijos „Jovarai“ iš Marijampolės (vadovas Albinas Venclovas), vakaro koncerte – Barbaros Boll ir muzikinės grupės „BollWERK“, aplankyti knygų mugę.

Gimnazijos bendruomenė širdingai dėkoja visiems dalyvavusiems šventėje bei prisidėjusiems prie sporto infrastruktūros gerinimo ir tikisi sėkmingų startų.

Birutė Augustanavičiūtė

Negailestingos gamtos išdaigos Romuvos sodyboje Sekmadienį, 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.30 val. Hüttenfeldą ir apylinkes užklupo audra. Stiprus, iki 100 km/val. vėjas, liūtis ir kruša nusiaubė namus ir sodus, miestelių gatves užvertė medžių šakomis, pastatai neteko stogų arba jie buvo apgadinti, nuplėšyti elektros laidai, apsemti rūsiai. Hüttenfelde, Lorscho gatvėje, nuvirto aukštos įtampos elektros stulpas, gatvės gyventojai liko be elektros.

Hüttenfeldo savanorių gaisrininkų pajėgos iki paryčių plušėjo net 16-oje įvykių vietų, jiems į pagalbą atskubėjo kaimyninio miestelio priešgaisrinė tarnyba ir Weinheimo miesto elektros tinklų darbuotojai, iki pirmadienio ryto netilo Lampertheimo priešgaisrinės tarnybos telefonai, užfiksuotas 71 iškvietimas.

Nemažai nuostolių patyrė ir Hüttenfelde esanti Romuvos sodyba, kurioje stovi Romuvos pilis, įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija. Parke ir mokyklos teritorijoje nulūžo daug medžių ir šakų, apgadintas pilies bei mergaičių bendrabučio stogas, nuniokota aplinka. Laimei, audra vyko Gimnazijos vasaros atostogų metu, o tą dieną pasibaigusios Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) lituanistinės stovyklos dalyviai jau buvo išvykę, nukentėjusiųjų nebuvo. Padaryta žala įvertinama 40.000 eurų. Į atostogas tuo metu neišvykę tautiečiai ir geros valios žmonės savaitgalį po audros susirinko į VLB Valdybos narės Jurgitos Noreikaitės-Pickel organizuotą talką, kurios metu buvo uoliai tvarkomi padariniai Romuvos parke. Nors susirinko nedidelis būrelis, tačiau jis buvo darbingai nusiteikęs ir tose teritorijose, kur buvo galima saugiai vaikščioti ir dirbti, parkas buvo gerokai apšvarintas.

Visą dieną dirbę talkininkai išvalė didelę dalį parko ir suvežė nulūžusias šakas į laužavietę, kur jų užteks kelerių metų Joninėms. Ir antrą šeštadienį po vėtros, rugpjūčio 23 d., į talką susirinko būrys lietuvių, tačiau dėl artėjančio blogo oro ji buvo atšaukta.

Audros nusiaubtas Romuvos parkas Škvalo padariniai ir toliau buvo uoliai likviduojami specialistų ir savomis jėgomis, tačiau audros nuniokota tiek daug, kad net ir prasidėjus mokslo metams Gimnazijos parką ir teritoriją dar raizgė baltai-raudonos įspėjamosios juostos, aidėjo benzininiai pjūklai, mėtėsi medžių šakos, o ant žemės tysojo į ritinius supjaustytų nuvirtusių medžių kamienai. Trečioji talka buvo organizuota rugsėjo 13-osios priešpietę, jau prasidėjus mokslo metams (žr. 18 psl.).

VLB Valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis, laikinai Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pareigas einanti Irena Sattler ir talkų organizatoriai dėkoja visiems prisidėjusiems ir prisidedantiems prie audros padarytos žalos likvidavimo ir parko tvarkymo.

Jų teigimu, tai didžiausia ir daugiausiai žalos padariusi kada nors Romuvos sodyboje praūžusi audra.

VLB info

Ir vasarą – uoliai lietuviškai Rugpjūčio 2–10 d. Vasario 16-osios gimnazijoje vyko Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) rengta lituanistinė vaikų stovykla.

Septynerių-dvylikos metų vaikai linksmai praleido savaitę ir žaisdami išmoko daug naujo apie savo tėvų kraštą Lietuvą.

Stovyklai vadovavo patyrusi vaikų ir jaunimo vadovė Jurgita Noreikaitė-Pickel. Vokietijos LB Valdybos narė vadovauja Romuvos LB apylinkės lituanistinei darželiui-mokyklai „Kiškių klubas“.

Atsakingose stovyklos vadovės pareigose jai padėjo Nikodemas Lukšė iš Lietuvos.

Stovykloje vaikai smagiai leido laiką ir dalyvavo turiningoje programoje: lankėsi Akmenų jūroje Odenwaldo regione, Reichenbache ir Luisen parke Mannheime (vadovams talkino Aidas Šiugždinis, Peter Pickel, Laura Merkt), lituanistės Violetos Šopienės-Kleinschmidt buvo supažindinti su lietuviškais papročiais, aplankė Meilės galeriją Hüttenfelde, kur galeristė Meilė Veršelienė išmokė naujos tapymo technikos – enkaustikos – paveikslų kūrimo karštu vašku. Su Vasario 16-osios gimnazijos ūkvedžiu Dariumi Šulcu stovyklautojai sporto popietę praleido naujoje Gimnazijos multifunkcionalioje sporto aikštėje, jiems buvo suorganizuotas orientacijos žaidimas. Vakarus dalyviai leisdavo prie laužo, dalyvavo talentų vakare. Vaikų maitinimu rūpinosi Danutė Noreikienė iš Londono, finansiškai stovyklą parėmė VLB ir LR švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Paskutinę stovyklos dieną, sekmadienį popiet, vyko stovyklos uždarymas. Stovyklautojai galėjo pademonstruoti tėveliams, ką išmoko per savaitę. Į ilgą dainų, šokių ir žaidimų eilę buvo įtaukti ir patys tėveliai, giminės bei draugai.

Petras Veršelis

V. Šopienė-Kleinschmidt stovyklautojus subūrė į lietuvišką ratelį VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

7

„Siekis – padėti išlaikyti ryšį su Lietuva“:

Sielovados darbą pradėjo kunigas dr. Virginijus Grigutis

Prieš atvykstant į Vokietijos Lietuvių Bendruomenę ir Vasario 16-osios gimna­ ziją Jums teko studijuoti ir darbuotis Ita­ lijoje ir Lietuvoje. Papasakokite apie šią veiklą ir apie pasirinktą dvasininko kelią.

Kelias iki Vokietijos gana ilgas. Gimiau ir užaugau Šakių rajone, Zanavykijoje. Baigęs Liepalotų pagrindinę mokyklą ir galvodamas, kad esu jau gana suaugęs – buvau 16 metų – išvažiavau studijuoti į Kauną. Čia baigiau maisto pramonės aukštesniąją mokyklą, įgijau brandos atestatą ir ruošiausi stoti į Kauno technologijos universitetą.

Jau buvau pridavęs dokumentus ir priimtas, rudenį reikėjo vykti į Kauną ir pradėti studentišką gyvenimą. Bet čia įvyko pasikeitimas. Po vieno pokalbio su labai artimu žmogumi apsisprendžiau į universitetą negrįžti ir visų nuostabai įstojau į Kunigų seminariją. Niekas to tikrai nelaukė ir nesitikėjo. Pirmiausia apie tai pasakiau močiutei, paskui tėvams, platesniam pažįstamų ratui. Žinoma, tai nebuvo vien tik tas pokalbis, kuris padarė įtaką mano apsisprendimui, bet jis buvo paskutinis, lemtingas taškas.

Manau, kad pašaukimo kunigystei daigai gimė ir brendo dar vaikystėje. Pamenu tokį kuriozinį atvejį – gūdžiu sovietmečiu, kai buvau penkerių ar šešerių, į mūsų namus buvo atvykę žurnalistai, vyko pokalbis ir, jiems paklausus, kuo užaugęs norėtų tapti jauniausias sūnus, atsakiau: „kunigu“. Tuo metu visi tik šyptelėjo, priėmė tai kaip juoką, bet laikraštyje vis tik išspausdino: „Jau8

Nuotrauka Rimo Čuplinsko

Paskutinį vasaros sekmadienį, 2014 m. rugpjūčio 31 d., naujasis Lampertheimo katalikų parapijos vikaras dr. Virginijus Grigutis koncelebravo savo pirmąsias šv. Mišias naujojoje parapijoje. Hüttenfeldo Jėzaus Širdies bažnyčioje tikinčiųjų bendruomenei naująjį dvasininką iš Lietuvos pristatė ilgametis Lampertheimo bažnyčios klebonas Peter Hammerich.

Kunigas talkins Lampertheimo parapijos sielovadoje, švęs šv. Mišias su vietiniais lietuviais katalikais, rūpinsis Vasario 16-osios gimnazijos sielovada bei vyresnių klasių mokiniams dėstys tikybą.

Apie akademinį ir pastoracinį kelią, patirtis su užsienio lietuviais bei naujajame darbe laukiančius iššūkius – interviu su dr.

Virginijumi Grigučiu specialiai „Informacijoms“.

Naujasis dvasininkas Vokietijos lietuvių gretose – kunigas dr. Virginijus Grigutis niausias nori būti kunigu“. Žvelgdamas retrospektyviai dabar aš suvokiu, kad tai buvo pradžia – vaikiška svajonė, kuri ne iškarto tapo realybe. Buvau pasirinkęs visai kitą kelią, galvojau, kad eisiu kita linkme, bet tas minėtas pokalbis leido suprasti, kad mano kelias yra kunigystė. Nuostabu ir slėpininga, kaip Dievas kartais veda per žmones.

Praleidau penkerius studijų metus Kunigų seminarijoje. Tai buvo perversmų laikas – filosofinės krypties studijas pradėjome tuometinėje Kauno diecezinėje seminarijoje, o baigėme jau atkurtą Katalikų teologijos fakultetą.

Po studijų prasidėjo mano, kaip kunigo, tarnystė. Pašventintas diakonu išvykau į Šv.

Kazimiero parapiją Alytuje. Čia darbavausi diakonu bei dėsčiau tikybą, filosofiją ir lotynų kalbą. Alytuje teko pabūti gana trumpai – 1999 m. kovo 21 d. buvau pašventintas kunigu ir vyskupas man pasiūlė vykti į Popiežiskąjį Grigaliaus universitetą Romoje studijuoti Biblinę teologiją. Nors man, nemokančiam italų kalbos, tai buvo nemažas iššūkis, labai apsidžiaugiau ir sutikau. Išvykau į Romą ir pradėjau studijas, kurios truko trejus metus. Be italų reikėjo išmokti hebrajų, graikų kalbas, kad būtų įmanoma išsamiai gilintis į studijas.

Baigęs universitetą grįžau į Lietuvą, čia dirbau šv. Vincento Pauliečio parapijos vikaru, Marijampolės kolegijos kapelionu, joje dėsčiau Šv. Raštą. Taip pat pradėjau dėstyti atkurtoje Marijampolės kunigų seminarijoje, išdirbau dvejus su viršum metų.

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

2005 metais, sumažėjus studentų skaičiui ir seminariją uždarius, išvykau į Romą tęsti doktorantūros studijų, studijų kryptį pakeičiau iš Biblijos teologijos į misiologiją.

Doktorantūros studijos truko ilgokai, bet paskutiniuosius trejus metus jau gyvenau ir tyriau Lietuvoje.

2013 m. apsigynėte disertaciją tema „Liaudiškasis pamaldumas Lietuvoje: tradicija, kontekstas, atnaujinimas“. Kaip pasirinkote šią temą ir kaip sekėsi ją plė­ toti?

Kelias į daktaratą buvo sunkus. Atrodo, kad idėja aiški, bet pradėjus dirbti, kartais atsimušdavau į sieną. Nagrinėdamas pasirinktą temą disertacijoje apsiribojau soviet­ mečio laikotarpiu. Bet tai nebuvo istorinė analizė; bandžiau pažvelgi į pamaldumą kaip į tradiciją – jos ištakas, vystymąsi, aktualumą. Liaudišką pamaldumą ir raktinius jo aspektus – tradiciją, inkultūrizaciją ir atnaujinimą – nagrinėjau kaip kultūrinį ir religinį fenomeną. Apsistojau ties trimis – kryžiaus, Marijos ir šventųjų – kultais. Jie yra tai, kas savita lietuvio mentalitetui ir savimonei, tai įaugę į mūsų kultūrą, yra tapę mūsų identitetu, savastimi.

Tema labai plati, todėl reikėjo atrasti ribas. Šaltiniai buvo labai limituoti, teko daug padirbėti archyve. Užtruko ir vertimas į italų kalbą bei redagavimas.

Darbas yra publikuotas italų kalba, bet norėtųsi jį padaryti prieinamą ir lietuviams,

Papasakokite apie Jūsų patirtį su už­ sienyje gyvenančiais lietuviais: ar skiriasi tikėjimo vaidmuo užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių, senosios bei nau­ josios kartos, gyvenime? Kaip, gyvenant užsienyje, tikėjimas siejamas su tautiniu sąmoningumu?

Italijoje man teko bendrauti su Romos lietuvių bendruomene, kuri, kaip ir visa Italijos lietuvių bendruomenė, nėra didelė. Šv.

Kazimiero kolegija, panašiai kaip ir Romuvos sodyba, sovietmečiu buvo simbolinė lietuvių ambasada, ir šiandien yra lietuvių susibūrimo vieta, čia vyksta įvairūs renginiai, religinės šventės, lietuvių bendravimas. Būdamas studentu, kiek galėdamas juose dalyvaudavau. Labai gražus ir glaudus bendradarbiavimas buvo puoselėjamas su Lietuvos ambasada. Taip pat teko daug bendrauti su italų bendruomene, susipažinti su jų pastoraciniu gyvenimu. Teko įsijungti į organizacijos „Kirche in Not“ veiklą, keliauti po parapijas ir rinkti lėšas. Ši organizacija daug finansiškai padėjo ir Lietuvai – rėmė bažnyčių atstatymą, pastoracinių centrų veiklą.

Atsižvelgiant į faktą, kad užsienyje yra vis didesnis lietuvių kunigų poreikis, galima daryti išvadą, kad tikėjimas vis dar turi nemažą vaidmenį emigrantų gretose.

Pavyzdžiui, senosios kartos Šiaurės Amerikoje gyvenančių emigrantų tarpe turime šiek tiek kitokią situaciją nei Europoje, ten

tikėjimas labai glaudžiai siejamas su tautiškumu, lietuvių bendruomenės buriasi aplink parapijas, žmonės vadovaujasi nuostata „Jeigu esu lietuvis, esu katalikas“. Ši nuostata nebūtinai vaidina lemiamą vaid­ menį naujajai emigrantų kartai, čia galima pastebėti tam tikrą takoskyrą tarp religijos ir tautiškumo. Žmones šiais laikais gali sieti ir kiti dalykai: pavyzdžiui, meilė krepšiniui, drauge švenčiamos Joninių šventės. Šiais laikais galbūt labiau jungiamės per kultūrą. Bet tikėjimas buvo ir lieka svarbus. Jis kaip siūlas, kuris visą gyvenimą sieja su tėvais. Kas atsitinka, kai žmogus palieka savo aplinką, šeimą, gimtinę? Jam reikia ryšio.

Nes naujoje aplinkoje, ypatingai šiais laikais, žmogus tarsi plaukioja, gali pasimesti, ištirpti. Todėl žmogus nori ir ieško ryšio su sava aplinka. Integruotis į gyvenamos šalies parapiją dėl kalbos ar kultūrinių priežasčių kartais nėra lengva. Todėl, manau, sava kalba praktikuojamo tikėjimo vaidmuo yra svarbus.

Daugelis iš mūsų turime sovietinę patirtį, kuomet religija daugeliu atveju buvo išstumta, sukurti mitai, iš dalies egzistuojantys dar ir šiandien. Bet žmogus vis tiek išlieka religingas, jis kelia bendražmogiškus gyvenimo, gyvenimo prasmės klausimus.

Sakralumas niekur neišnyko – jis išlaikomas per papročius, liaudiškas tradicijas.

Ypač esant svetur atsiranda autentiškumo noras, tada ir imame atsigręžti į savąsias kultūrines vertybes.

Vasario 16-osios gimnazija ir VLB dėjo dideles pastangas, kad čia, Hüttenfel­ de, vėl būtų aktyviai vystomas religinis gyvenimas, rūpinamasi sielovada. Atsi­ žvelgiant į faktą, kad kunigų trūksta ir pačioje Lietuvoje, Jūsų atvykimu ši misija

buvo sėk­mingai įvykdyta. Šalia kun. Vido Vaitiekūno esate antras lietuvis kunigas Vokietijoje. Kokia buvo Jūsų reakcija su­ žinojus, kad vykstate į Vokietiją, ir kaip jaučiatės naujose pareigose?

Oficialiais duomenimis Vokietijoje gyvena apie 60.000 lietuvių. Vokietija yra didelė šalis, dideli ir atstumai. Todėl vienam kunigui rūpintis visa lietuvių sielovada tampa sunku – tai vienas iš motyvų turėti antrą kunigą. Šalia to, Vasario 16-osios gimnazija, Hüttenfeldas – lietuvybės, kultūros, tautinio sąmoningumo ir tikėjimo lopšys. Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti būtent čia, šioje istorinėje vietoje. Ir man tai tikrai yra iššūkis. Kultūrinis klimatas, santykiai, bendravimas čia, Lietuvoje ir Italijoje gerokai skiriasi. Reikia pažinti, suvokti vokišką aplinką, mentalitetą. Kokioje aplinkoje mes gyvename, tokioje ir skleidžiamės kaip žmonės.

Mano paskyrimas yra tarnauti vokiškoje Lampertheimo parapijoje, rūpintis Gimnazijos bei lietuvių sielovada šiame regione.

Tai net, sakyčiau, trys aspektai ir trys iššūkiai vienu metu. Mokytojavimas Gimnazijoje galbūt tik laikinas, bet taip pat naujas iššūkis, mat turiu dėstytojo patirties, tačiau tai ne tas pats. Iš akademinio bendravimo su studentais reikia pereiti į žaismingesnį, tinkantį mokiniams. Žinią, jog važiuosiu dirbti į Vokietiją sutikau ir su tam tikru nerimu, ir su džiaugsmu. Mėgstu iššūkius, su džiaugsmu priėmiau ir šį. Apie Vasario 16-osios gimnaziją ir VLB žinojau nedaug. Dabar matau, kad čia yra sena ir solidi bendruomenė su stipriomis tradicijomis. Tai, kas sukurta – palaikykime, tęskime, puoselėkime.

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

todėl radęs laiko šia tema planuoju parašyti keletą straipsnių. Manau, kad tai būtų aktualu Lietuvos akademinei ir teologinei bendruomenei, mat darbas nebuvo vien teorinis, bet ir praktinio pastoracinio pobūdžio. Remiantis išvadomis galbūt net būtų galima kurti programas, dirbti ta kryptimi.

Paskutiniame, svarbiausiame darbo skyriuje kalbu apie praktinius dalykus, pvz., kaip tą tradicijos atnaujinimą įgyvendinti. Vienas iš bazinių punktų yra edukacija ir ugdymas, nes tradicija yra mokoma, perduodama.

Antrasis punktas būtų tarnystės, sukuriamos tos tradicijos puoselėjimui. Vienu iš tarnystės modelių galėtų būti praktinė piligrimystė. Ji labai keičia ir formuoja žmogų, sociologų yra net lyginama su afrikietiškais iniciacijos ritais. Leisdamasis į kelionę, pvz. į Santiago de Compostelą ar Kryžių Kalną, turėdamas religinę motyvaciją ar kitokį tikslą, eini ir keitiesi. Žmogus susitinka su kitais žmonėmis, Dievu, ir tai keičia. Keliaujant grupėmis taip pat puoselėjami ir bendruomeniški santykiai, individas išgyvena labai intymų, nekasdienišką, nestruktūruotą santykį su kitu. Taigi, piligrimystė tuo pačiu yra ir pasikeitimas, ir bendrystė, šventimas ir džiaugsmas, gražių patirčių išgyvenimas.

Kun. V. Grigutis Vasario 16-osios bendruomenę sveikina naujų mokslo metų proga VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

9

Kokie pirmieji įspūdžiai, ir, Jūsų manymu, didžiausi laukian­ tys iššūkiai? Įspūdžiai labai teigiami. Aplinka man net priminė Amerikoje, Putnamo miestelyje esantį vienuolyną, kuriame teko viešėti mėnesį. Ten taip pat tokia žalia aplinka, parkas, vienuolynas. Labai panašu, tik čia vietoje vienuolyno – mokykla. Nors kažkada sau sakiau, kad galbūt norėtųsi dirbti mieste, gyventi intensyvesniame ritme. O čia kitaip. Čia – grožis, ramybė. Manau, kad žmonės čia puikūs, nuoširdūs, jie ieško kontakto, nori bendrystės, daug iš tavęs tikisi. Ieško, nori Dievo. Gyvendami toli nuo Lietuvos, jie nori išlaikyti ryšį per kalbą, per tikėjimą, per kultūrinius dalykus. Mano siekis – padėti tą ryšį išlaikyti.

Vokiškoje aplinkoje didžiausias laukiantis iššūkis, be abejo, kalba, kuri vokiškoje pastoracijoje yra labai svarbi. Darbas su jaunimu, darbas mažoje bendruomenėje – taip pat nemenki iššūkiai. Galų gale didžiausias – gyvenimo iššūkis – visiškai pakeisti įprastą aplinką ir įsigyventi naujoje.

Dėl čia įsikūrusios Gimnazijos bei kone visų Vokietijoje vei­ kiančių lietuviškų institucijų būstinių, Hüttenfelde ir apylinkė­ se tautiečių koncentracija yra bene didžiausia Vokietijoje. Ne­ paisant to, tai, palyginti, nedidelė bendruomenė. Darbas tokioje bendruomenėje Jums – iššūkis ar privalumas?

mišias, galiausiai bendraujant su žmonėmis yra tekę pajusti tą gyvenimo ritmą.

Maža bendruomenė yra privalumas: gali geriau matyti, pažinti savo žmones, jausti ir išgyventi parapijos pulsą. Miesto bendruomenėje tam tikrų dalykų nespėji fiziškai, mieste dažnai jaučiamas atitolimas, susvetimėjimas. Čia, Hüttenfelde, nors bendruomenė ir nedidelė, bet gyvenimas verda. Mano kalendorius bene kasdien pildomas naujais renginiais, tik suspėk visur dalyvauti!

Matau ir gražius santykius su vietine vokiečių bendruomene – tai graži kaimynystė. Tai, kad vokiečiai žino šią bendruomenę, su ja bičiuliaujasi, laikau dideliu ankstesnių kartų įdirbiu.

Kur jaučiatės esantis namuose?

Namai ten, kur aš esu dabar. Aš galiu buti ten, kur reikia. Puikiai jaučiausi itališkoje aplinkoje, po septynerių metų grįžęs į Lietuvą puikiai jaučiausi ir ten. Tačiau būnant svetur, visgi pasiilgsti savos aplinkos. Į Lietuvą visada grįžtu labai mielai. Gyvendamas užsienyje supratau: italu aš niekada nebūsiu, nebūsiu ir vokiečiu. Laimingiausias aš visada būsiu būdamas lietuviu.

Linkime Jums, mielas Virginijau, sėkmės ir gražių bendrų akimirkų naujajame darbe ir naujuose namuose.

Kalbino Agnė Ručytė

Nors ir nedaug, bet esu įgijęs patirties dirbant mažoje, kaimo bendruomenėje. Vaikus ruošiant sakramentams, kalėdojant, laikant

Nauja kooperacija – nauji privalumai VLB nariams Siekdama plėsti narystės Vokietijos Lietuvių Bendruomenėje (VLB) privalumus, VLB Valdyba pradėjo kooperaciją su draudimo ir finansų paslaugų ekspertų įmone „Confina“. Tarpininkaujant šiai firmai VLB nariams ir jų šeimoms siūloma geresnėmis sąlygomis įsigyti sveikatos, civilinės atsakomybės, teisinės pagalbos ir kitus draudimus ir taip galimai sumažinti išlaidas. Pavyzdžiui, pagal specialiai VL Bendruomenei sudarytus tarifus, civilinės atsakomybės draudimą (Haftpflichtversicherung) dešimties milijonų eurų sumai šeimai nariai galės įsigyti už 37,50 eurus per metus; specialų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų (Unfallversicherung) 250.000 eurų sumai – už 3,95 eurus per mėnesį; teisinės pagalbos draudimą (Rechts­schutzversicherung) – nuo 198,50 eurų per metus.

Dar vienas privalumas VLB nariams – išsami, nemokama konsultacija lietuvių kalba draudimo klausimais, kurią teikia 25 metų patirtį turinti konsultantų komanda. Konsultantai padės suprasti ir nustatyti asmeninius poreikius ir išrinkti labiausiai lūkesčius atitinkantį draudimo sprendimą.

Netrukus VLB narius pasieks VLB Valdybos laiškas su išsamiu paslaugų pristatymu bei galimybėmis. Su asmenimis, norinčiais gauti išsamesnės informacijos ar susitarti dėl konsultacinio pokalbio, firmos atstovas susisieks telefonu.

VLB Valdyba ragina narius pasinaudoti palankiais draudimo įkainiais ir specialiai jiems skirtais tarifais apdrausti save bei savo šeimas.

VLB info

Mielas VLB nary, Priklausydamas Vokietijos Lietuvių Bendruomenei, esi informuojamas apie naujienas ir renginius, skaitai VLB „Informacijas“, savo valią išreiški VLB institucijų rinkimuose arba pats į jas kandidatuoji, lankaisi daugelyje renginių, koncertų, susitikimų. Be to, esi automatiškai apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų VLB ir jos apylinkių organizuojamuose renginiuose.

Be Tavo solidarumo įnašo – nario mokesčio – tiek daug nuveikti ir pasiūlyti negalėtume.

Todėl nuoširdžiai dėkojame, kad remi savo Bendruomenę. Šiuo metu nario mokestis yra 24 eurai (studentams 12 eurų) metams.

Mokestį maloniai prašome pervesti į apylinkės, kuriai priklausai, banko sąskaitą.

Tavo yba VLB Vald

10

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

Mūsų apylinkėse Berlyno LB apylinkė |

www.berlynas.info

Berlynietiškos vasaros tradicijos!

Jau ketvirtą vasarą iš eilės, rugpjūčio viduryje, Berlyną lanko lietuviški trumpametražiai filmai. „Litauisches Kino Goes Berlin“, tai Giedrės Simanauskaitės iniciatyva, kurios dėka berlyniečiai net visą savaitgalį gali mėgautis naujausiais jaunų Lietuvos režisierių kino darbais. Šių metų programa

didelį dėmesį skyrė dokumentikos žanrui.

Na, o rudenį pasitikome drauge stebėdami Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kelią į aukštumas Pasaulio krepšinio čempionate.

Aktualias naujienas sekite mūsų svetainėje www.berlynas.vlbe.org.

Dovilė Šermokas

Šiemet Berlyno lietuvių giedamą Tautišką giesmę lydėjo fleitos garsai

Nuotrauka Dovilės Šermokas

Vasarai pasibaigus galime pasidžiaugti, jog tris jos mėnesius mus džiugino ne tik šilti orai, bet ir jau tradicija tapę vasaros renginiai. Spėjome ir paatostogauti, ir šį bei tą nuveikti.

Gražiąją Rasos šventę pasitikome tradiciškai – kartu su Latvijos bei Estijos bendruomenėmis Europos akademijos kiemelyje. Joninių dainomis bei laužu šiemet rūpinosi Latvijos atstovai. Berlyno LB apylinkė (BLB) kartu su „Bernelių užeiga“ bei LR ambasada vaišino svečius lietuviškomis gėrybėmis, o šokių kolektyvas „Gintaras“ atvyko net iš paties Hamburgo ir papuošė šventę lietuvių liaudies šokiais. Taip pat turėjome galimybę susipažinti su Estijos liaudies rankdarbiais. Šventė su dainomis bei šokiais tęsėsi iki vidurnakčio.

Tradiciškai pasitikę Jonines, kartu su viso pasaulio lietuviais vasarą tęsėme giedodami tautišką giesmę. Šią tradiciją Berlyno lietuviai mėgsta ypatingai – Lietuvos himną jau giedojome prie Reichstago, prie Brandenburgo vartų ir net prie zoologijos sodo. Šiemet liepos šeštąją pasipuošę geltonai, žaliai bei raudonai susitikome prie Berlyno Raudonosios rotušės.

Berlyne pabaltijiečių puoselėjamos Joninių tradicijos

Įvertinimas už lietuvybės sklaidą: Dovanos iš Lietuvos mokslo metų pradžiai

Su edukologiniu žaidimu pamokos galės būti dar išradingesnės!

Pailsėję ir per vasarą Lietuvoje įkvėpimo naujiems mokslo metams pasisėmę, Berlyno mokyklėlės vaikučiai nuo rugsėjo

6-sios sugrįžo į šeštadieninius užsiėmimus. Mokslo metų pradžios šventėje buvo prisiminti tradiciniai mokyklėlės žaidimai

bei rateliai, „Pykšt pokšt“ žaidimu susipažinta su naujokais, o Nacevičių vyrai – Gintaras bei Laurynas – pritardami gitarų duetu nustebino sudainavę kelias moderniosios klasikos lietuvių dainas.

Tačiau didžiausia staigmena tapo įspūdingas siuntinys iš Lietuvos. Sveikindama su naujųjų mokslo metų pradžia LR švietimo ministerija Berlyno lietuvių šeštadieninei mokyklėlei padovanojo edukologinį žaidimą. Vaikai smalsaudami viską išpakavo, o lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Jurgita jau ruošiasi kaip visada kūrybingoms ir išradingoms pamokėlėms, tik šįkart jau su puikia

nauja priemone.

Pirmajai pamokai mokytoja Jurgita buvo šauniai pasiruošusi: vaikai ir tėveliai atmintinai išmoko Pauliaus Širvio eilėraštį ir klausėsi Pepės Ilgakojinės nuotykių mokykloje.

Mokyklėlė Berlyne veikia šeštadieniais 11–14 val. Iki Kalėdų tris kartus galėsime susitikti LR ambasadoje, Charitéstr. 9: spalio 11 d., lapkričio 8 d. ir gruodžio 6 d. Dėl kitų terminų teiraukitės el. pašto adresu vida.kaluza@yahoo.de. Per Berlyno žemės mokinių atostogas užsiėmimai nevyksta.

Vida Kaluza

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

11

Hamburgo LB apylinkė |

www.hamburgas.de

Hamburgo lietuviai naujuose namuose

Trisdešimt penkeri metai. Po šitiek laiko Hamburgo lietuviai paliko savo senuosius namus, buvusius Holzdamm 22, ir įsikūrė naujuosiuose. Šia proga gegužės 25-ąją buvo švenčiamos naujų patalpų, kurias skyrė Hamburgo vyskupija, įkurtuvės.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis St. Ansgar gimnazijos koplyčioje, kurias susirinkusiems tiek lietuvių, tiek vokiečių kalbomis aukojo ilgos kelionės net iš paties Müncheno nepabūgęs katalikų kunigas Pater Birk.

Psalmes ir giesmes iš Taizė susirinkusiems dovanojo Gabrielė Vasiliauskaitė ir Akvilė Kalinaitė. Vargonų muzika giesmėms pritarė Kamilė Anikin-Danilevičiūtė.

Po šv. Mišių visi susirinkusieji drauge patraukė į naujuosius namus, įsikūrusius Lietuvių katalikų sielovadoje, Lübecker Str. 101, Hamburge. Kunigui Pater Birk pašventinus patalpas, ilgametės lietuviškos kultūros bei tradicijų puoselėtojos Teresė Lipšienė bei Elena Baliulienė pasidalino svarbiausiais lietuvių katalikų sielovados bei Hamburgo LB apylinkės (įkurtos dar anksčiau susikūrusios Moterų draugijos iniciatyva) praeities įvykiais, prisiminimais pagerbė garbingą tautietį, lietuvių kunigą Vaclovą Šarką, savo reikšmingais darbais prisidėjusį prie Hamburgo katalikų vyskupijos veiklos.

Nebuvo pamirštos ir LB apylinkės aktualijos. Svečiai, bendruomenės nariai buvo kviečiami diskutuoti, kelti klausimus ir čia pat gauti atsakymus, susijusius su bendruomenės veikla. Įkurtuvių metu skambėjo lietuviškos dainos, muzika, buvo skanaujamos pačių paruoštos lietuviškos vaišės.

Apsilankymu visus pagerbė ir ilgametis lietuvių katalikų draugas Hamburge mon-

sinjoras Wilm Sander. Į svečius užsuko ir Garbės konsulas Kurt Hubert Bodewig.

Tiek įkurtuvių organizatorius, tiek šventės svečius maloniai nustebino sveikinimo žodį LB apylinkei taręs, tuo metu darbo reikalais Vokietijoje viešėjęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Įsikūrę naujose patalpose Hamburgo lietuviai ir toliau užsiima aktyvia veikla. Čia veikia šeštadieninė mokyklėlė ir darželis mažiesiems, čia susirenka Hamburgo lietuvių šokių kolektyvas „Gintaras“, čia vyksta jau gražia tradicija tapę penktadieniniai lietuvių susitikimai. Taip pat organizuojami lietuvių literatūros vakarai, po truputį kaupiama ir atnaujinama lietuviškų knygų biblioteka.

Artimiausiuose planuose – bendradarbiavimas su po vienu stogu įsikūrusiu katalikišku Šeimos švietimo centru. Norima rengti įvairias dvasinio pobūdžio paskaitas,

kultūrinius renginius, kurie pristatytų Lietuvą ir sudomintų ne vieną hamburgietį. Įkurtuvių šventės metu trumpai žvilgtelėjus į praeitį kilo dar viena idėja – surengti „archyvinį vakarą“, kurio metu neseniai į Hamburgą atvykę lietuviai galėtų ne tik įsilieti į dabartinį sielovados bei bendruomenės gyvenimą, bet ir iš arčiau susipažinti su jų praeitimi, kertinėmis vertybėmis.

Informaciją apie organizuojamus ar jau įvykusius renginius, aktualijas galima rasti apsilankius interneto tinklalapyje www. hamburgas.de. Nauja informacija skelbiama ir socialinio tinklo Facebook grupėje, pavadinimu Mes – Hamburgo lietuviai.

Hamburgo LB apylinkės Valdyba kviečia visus tautiečius aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje ir kartu išgyventi daug prasmingų akimirkų.

Indrė Praspaliauskaitė

Hamburgo lietuviai naujuose namuose

Sveikiname mūsų bendruomenės pažibas Hamburge gyvenantys ilgametis Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos, Hamburgo savišalpos draugijos Valdybos narys, evangelikų kunigas Ričardas Baliulis ir jo žmona, Vokietijos Lietuvių Bendruomenės Tarybos, buvusi Hamburgo LB Valdybos ir Hamburgo moterų draugijos narė Elena Baliulienė pavasarį šventė auksines vestuves.

Brangūs Elena ir Ričardai,

Elena ir Ričardas Baliuliai – drauge jau 50 metų 12

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

Jūsų šeimos pavyzdys žavi ir įkvepia.

Dėkojame už Jūsų širdingumą ir ilgametį buvimą kartu. Jūsų rankos ir širdys sušildė mūsų lietuvių namų židinį, papuošė jį tvirtumu, jaukumu ir šviesa.

Būkite laimingi ir toliau dalindami neišsenkantį gerumą, taip būtiną mums visiems.

Auksinių vetuvių proga linkime meilės kiekvienoje Jūsų gyvenimo akimirkoje, artimųjų laimės, stiprios sveikatos ir neblėstančios namų šilumos.

Hamburgo lietuviai

Nürnbergo LB apylinkė |

www.niurnbergo-lietuviai.de

Tautiška giesmė suskambo lūpose ir širdyse

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

Jau trečius metus iš eilės Nürnbergo LB apylinkė prisijungia prie projekto „Tautiška giesmė aplink pasaulį“. Kiekvieną kartą susirenkame vis kitoje mums reikšmingoje aplinkoje. Šiemet giedojimui neatsitiktinai pasirinkta Žmogaus teisių gatvė. Liepos 6-ąją paminėjome pasitempę ir pasipuošę: kas tautiniu kostiumu apsirėdė, kas Nürnbergo LB apylinkės marškinėliais. Nepamiršome ir lietuviškos trispalvės. Tautiška giesmė liko ne tik atsiminimuose, bet ir filmo juostoje – sumontavę video medžiagą nusiuntėme į Lietuvą.

Simona Dūdė

Patriotiškai nusiteikę Nürnbergo lietuviai

Lietuvaičius draugėn subūrė Joninės

Gražus būrys lietuvaičių drauge švenčia Jonines

2014 m. birželio 28 d. Nürnbergo LB apylinkė organizavo Joninių šventę Rednitzembache. Kad būtų linksmiau, draugėn pasikvietėme Müncheno LB apylinkės narius.

Romuvos LB apylinkė |

Susirinkus nuobodžiauti neteko: pynėme vainikus, iš žolelių būrėme ateitį, jėgas išbandėme originaliose estafetėse. Ypač daug norinčių atsirado pačiuožinėti pievų slidėmis.

Trumpam prapliupęs lietus šventės dalyvių neišbaidė. Priešingai – norinčių švesti daugėjo lyg grybų po lietaus.

Salėje paskanavę lietuviškų valgių vis grįždavome gamton. Ten veiklos netrūko: skambėjo dainos, vyko šokiai, Joninių laužas degė iki pat ryto. Šventėje dalyvavęs Jonas buvo pagerbtas ąžuolo vainiku. Kadangi Joninių nakties būta trumpos, dauguma svetelių akių pernakt nesumerkė. O kaip sumerksi, kai aplink toks grožis: laužo šviesos atspindžiai laimės pilnuose veiduose, magišką atmosferą skleidžiančios pievos ir paslaptingi miškai...

Simona Dūdė

www.romuva.de

Dviguba misija Hüttenfelde

Romuvos LB apylinkės nariai ir prijaučiantys š. m. rugpjūčio 23 d. į Rennhofo sodybą buvo vedini net kelių misijų: jie susitiko ne tik drauge prisiminti prieš 25 metus bundančios Baltijos, bet ir tvarkyti prieš savaitę Hüttenfelde praūžusios vėtros padarinių Romuvos sodyboje (žr. 7 psl.).

Tai buvo jau antroji organizuojama talka, tačiau, dėl besiartinančio blogo oro, ji buvo atšaukta.

Prieš išsiskirstant visas būrys susirinkusiųjų su Lietuvos trispalve susikabino rankomis ir paminėjo sidabrinį Baltijos kelio jubiliejų.

Lietuvos atgimimo laikotarpiu Hüttenfeldas – čia įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija, Vokietijos Lietuvių Bendruomenė (VLB) – buvo tapęs svarbiu Sąjūdžio koordinaciniu centru Vakarų Europoje. Čia lankėsi ir dirbo svarbūs Lietuvos politikai, Gimnazijos mokiniai organizavo mitingus ir atstovavo Lietuvai Vokietijos žiniasklaidoje, čia gyvenantys lietuviai aktyviai skelbė laisvajam pasauliui žinią apie iš TSRS gniaužtų besivaduojančią Lietuvą.

VLB Valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis nuoširdžiai dėkojo tautiečiams už dalyvavimą talkose ir minėjime.

Romuvos info

Simboliškoje vietoje simbolišku laiku: prisimename Baltijos kelią VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

13

jaunimo gretose

Apie VLJS pokyčius pastaraisiais metais – interviu su Monika Verbalyte

Gal gali trumpai prisistaty­ ti? Kaip ir kodėl atvykai į Vo­ kietiją? Į Vokietiją atvykau, kaip visuomet sakau, ieškodama iššūkių: pradžioje studijuoti magistro, o dabar Berlyno laisvajame universitete tęsiu studijas sociologijos doktorantūroje ir dirbu socialinių tyrimų srityje.

O kaip atsitiko, kad šalia akademinės karjeros vietą sau radai ir VLJS? Kas paskatino prisijungti prie bendruomeni­ nės veiklos?

Tai išties ilga istorija, kuri gali būti papasakota ir trumpai.

Apie VLJS iki suvažiavimo tais pačiais 2011 m. Berlyne nieko nežinojau. Tačiau pirmos pažinties užteko, kad tapčiau Valdybos nare. Prisijungti paskatino smalsumas: norėjosi sužinoti, kaip tokia organizacija 14

veikia ir ką joje galima nuveikti.

Tame mačiau ir galimybę įgyti organizacinės patirties, kurios man norėjosi. Bakalauro studijų metais tam trūko laiko, o gal tiesiog tuo metu mano gyvenime neatsirado jokia konkreti man tinkanti organizacija. Šiuo metu turbūt esi ta Val­ dybos narė, kuri organizaciją pažįsta bene geriausiai. Nuo atsakomybės už finansus, pir­ mininkavimo ir vėl grįžimo prie finansų srities perėjai skirtingus sąjungos etapus.

Kodėl taip nutiko?

Finansininke tapau tik todėl, kad norėjau kuo mažiau prisidėti prie visokių renginių organizavimo ir idėjų generavimo, maniau, kad finansai – viena paprasčiausių pozicijų, kur gali pradžioje viską iš tolo stebėti ir esi tarsi užkasta po buhalterinėmis knygomis – niekas tavęs nemato ir nereikia niekam atstovauti, kalbėti viešai, pristatinėti organizaciją. Maniau, kad kurį laiką taip ir liks, tačiau netikėtai tuometiniam pirmininkui pasitraukus iš savo pareigų, reikėjo kažkam imtis atsakomybės. Ir tiesiog nebuvo kito žmogaus, kuris galėtų perimti pirmininko poziciją. Šitoje vietoje viskas buvo gana paprasta, net nebuvo kažkokių rinkimų, tiesiog Valdybos viduje įvyko tie pakitimai. Pareigas užėmiau vienerius su puse metų todėl, kad labai reikėjo. Į VLJS veiklą įsitraukus Simonui Černiauskui, supratau, kad didelės būtinybės tai daryti nebėra, todėl per artimiausius rinkimus perdaviau tas pareigas jam, nes Simonas, mano nuomone, tai gali daryti geriau. Man, asmeniškai, ne visuomet patinka atlikti už organizaciją kalbančio žmogaus vaidmenį. Turiu pakankamai stiprų atsakomybės jausmą ir, jei reikia, galiu tai daryti, tačiau

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

Monika Verbalytė: VLJS man – ir galvos skausmas ir didžiausias džiaugsmas didelio malonumo nejaučiau, susitikime, kur reikėjo pristatyti todėl vėl grįžau ramiai tvarkyti savo organizaciją: kokia ji yra, kas joje vyksta. Tai pamenu, jog finansų. sakiau, kad VLJS centras persiGal gali plačiau papasakoti kėlė iš vakarų į sostinę Berlyną apie tą lūžio laikotarpį? Kodėl ir perėjo iš senosios į naujosios jis buvo ir ar buvo reikalingas? migrantų kartos rankas.

Manau, jog šitas pokytis vis VLJS Valdybos dauguma ne tik persikėlė į Berlyną, beveik dėlto pozityvus. Šiai dienai visi jos nariai priklauso naujai mes turime ne tik idėjų, bet ir viziją, kokia ta organizacija tuatvykusių migrantų kartai. rėtų ir galėtų būti, vedame ją į Viskas išties buvo gana papriekį. Todėl, manau, jog tada prasta: senajai išeivijos kartai tuometinės Valdybos sprendiorganizacijos nebereikėjo, o mas rengti metinį suvažiavimą naujajai migrantų kartai reikėsostinėje buvo teisingas ir pajo. Lūžio momentą jaučiau nuo siteisino su kaupu. Dauguma pat pradžių. Jau tapusi Valdybos mūsų narių ir renginių dalyvių nare, po keleto mėnesių dalyvapriklauso naujajai migracijos vau Europos lietuvių jaunimo kartai ar yra atvykę jau po Lie-

Nuotrauka Dovilės Šermokas

Manau, kai kalbėdami apie organizaciją, kuriai priklauso, žmonės renkasi žodį „mes“ – tai yra geras ženklas. Tuomet galvoju, jog jie ne tik su ja tapatinasi, bet ta organizacija jiems tikrai nuoširdžiai rūpi. Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) gimtadienio proga pakalbinti nusprendėme Moniką Verbalytę, kuri prie VLJS prisijungė 2011 m., tam tikra prasme, lūžio laikotarpiu: Jaunimo sąjungos centras persikėlė iš Vokietijos pietvakarių į sostinę Berlyną. Veiklą Valdyboje Monika pradėjo atsakomybe už finansus, vėliau tapo pirmininke, o šiandien ir toliau tvarkosi finansų srityje. Kodėl taip nutiko ir ar tas lūžio periodas jau praėjęs? Kokia šiandien VLJS, pasitikdama 40-ties metų jubiliejų? Šiame pokalbyje nuolat pasikartojantis „mes“ ramina – Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga gerose rankose.

tuvos nepriklausomybės atgavimo. Tai naujai atvykusi studentija ar jau į darbo rinką po studijų įsilieję žmonės.

Būtų svarbu paminėti, jog Vokietijos lietuvių organizacijos yra itin stipriai viena su kita susijusios, arba išplaukia viena iš kitos: dažnai tie patys žmonės, pabuvę vienoje organizacijoje, pereina į kitą, neretai įtraukia visą savo šeimą. Todėl VLJS vairą perėmusiems naujiems žmonės reikėjo laiko, kad įgytų senosios išeivijos kartos pasitikėjimą bei palaikymą. Panašu, jog šiandieninei organizacijai tai pavyko ir lūžio laikotarpis jau yra pasibaigęs – šiai dienai jaučiamės itin stabiliai visomis prasmėmis.

Kas labiausiai įsiminė iš to sunkiojo pe­ riodo?

Taip, jis išties buvo sunkus. Būta visko: ir tranzavimo į Europos lietuvių jaunimo suvažiavimą 2011-aisiais, nes tiek VLJS, tiek asmeninėse kišenėse švilpavo vėjai, tiek keliavimų iš Berlyno į Hüttenfeldą dešimt valandų regioniniais traukiniais, persėdant kas dvi valandas, tiek pyragų ir apkeptos duonos gaminimo Berlyno renginiams, kol supratom, kad Berlyne, deja, apeliavimu į lietuviškumą neužsidirbsi. Pradžia buvo nevykusi, bet labai įkvepianti. Tikrai liūdna buvo tik pirmajame tuometinės Valdybos organizuotame suvažiavime Hüttenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje, 2012-ųjų gegužę: suvažiavime tebuvo šeši žmonės ir tų pačių dauguma iš Valdybos ar draugų tarpo.

Liūdna buvo, nes buvom pačioj Vokietijos Lietuvių Bendruomenės ir Gimnazijos širdy, bet jausmas toks, jog tai niekam nėra įdomu. Tuomet situaciją pataisė VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis savo pasveikinimu ir atvira diskusija apie tai, ko mes vieni iš kitų tikimės. Tada jis pabrėžė, jog mes turėtume būti organizacija, kuri augintų ir ruoštų jaunąją kartą suaugusiųjų bendruomenėms bei pratintų žmones prie bendruomeninės veiklos. Manau, kad tai yra ta linija, kurią mes perėmėm ir sėkmingai įgyvendinam: savo renginiuose pabrėžiame, jog mums svarbu ne tik tai, jog žmonės ateitų į mūsų susitikimus, bet ir prisijungtų prie vietinės bendruomenės veiklos. Po Studentų suvažiavimo 2013 m. Hamburge vietinė bendruomenė ne tik sustiprėjo, bet ir atjaunėjo! Müncheno bendruomenėje taip pat vyksta kartų kaita, tad tikimės, jog šiemet mūsų ten organizuotas suvažiavimas taip pat prisidės prie bendruomenės stiprinimo. Todėl, manau, jog mes savo funkciją atliekame gal netgi visai gerai.

Kokie pokyčiai VLJS įvyko per tavo pirmininkavimo metus? Kuo labiausiai didžiuojiesi?

Didžiausiu nuopelnu turbūt laikyčiau Studentų suvažiavimą, kuris buvo nusižiūrėtas nuo Didžiosios Britanijos jaunimo sąjungos ( JKLJS), tačiau tokiu taip niekada ir netapo. Pirminė idėja buvo jį labiau orientuoti į kažkokią karjeros mugę, įgūdžių tobulinimą karjerai, organizuoti susitikimus su Lietuvos verslininkais, kurie siūlytų praktikos galimybes Vokietijoje studijuojančiam lietuvių jaunimui. Pradžioje dar bandėme tai daryti, o po to supratome, jog neturime tokio kiekio žmonių kaip JKLJS, tad verslininkų taip paprastai vien gražia idėja nepritrauksime. Todėl galiausiai mūsų Studentų suvažiavimas virto idėjų dirbtuvėmis, kuriose žingeidus jaunimas visą dieną dalyvauja įkvepiančių bei sėkmingų asmenybių paskaitose bei dirbtuvėse. Jų metu lektoriai pristato jaunimui savo realizuotas itin originalias ir inovatoriškas idėjas - kelią nuo jų gimimo iki įgyvendinimo. Šis renginys turėjo tapti pakankamai standartiniu produktu, tačiau dėl renginio dalyvių ir sukviestų lektorių, viskas pasisuko kita linkme ir šis mūsų „produktas” ėmė gyventi atskirą, savarankišką gyvenimą. Paradoksalu, tačiau būtent ši „nesėkmė” man dabar teikia begalinį džiaugsmą.

Ką tau asmeniškai duoda buvimas VLJS? Ką labiausiai vertini organizacijos veikloje?

Kaip jau sakiau vieno suvažiavimo metu, man VLJS yra didžiausias galvos skausmas ir didžiausias širdies džiaugsmas – tai žmonės, su kuriais kartais labai susipyksti, bet po to dar labiau susidraugauji! Veikla sąjungoje išties davė gebėjimą ir būtinybę dirbti komandoje – tai ypatingai svarbu. Išmokti pasitikėti kitais, kažką kurti kartu su kitais.

Tos patirtys yra turbūt didžiausia pridėtinė buvimo organizacijoje vertė. Taip pat pavyko susipažinti su projektų rašymu, biudžeto planavimu, ne pelno siekiančių organizacijų lėšų paieška; tikriausiai tekę daryti išties viską nuo elementarių organizacinių užduočių, tokių, kaip patalpų paieška, skrydžių planavimas, bilietų pirkimas, iki nenumatytų problemų sprendimo, pavyzdžiui, gitaros koncertui suradimas.

Nuo pirmų renginių esame išties smarkiai patobulėję ir atkreipiame dėmesį į vis daugiau detalių. Visa ta patirtis išties įkvepia, kai pajauti, kad gali kažką sukurti. Į renginius atvyksta vis daugiau ir daugiau žmonių, tai, rodos, galime vis daugiau ir daugiau sukurti. Tuomet ir žmogiškųjų išteklių, ir finansų iš kažkur atsiranda, nors pačioje pradžioje renginius pradėdavome organizuoti su nuliniu biudžetu. Patirtis išties tokia – jei labai labai nori ir turi gerą idėją, tai atsiranda ir rėmėjų, ir pagalbos, ir

viskas vienokiu ar kitokiu būdu išsisprendžia. Gal dar yra ir tas apsaugos momentas, jog esam jaunimo organizacija, ir jei kartais viską darom paskutinę minutę ar net jeigu klystam, tai ne taip ir baisu - juk jaunimui tai, kažkuria prasme, tarsi net priklauso!

Stengiamės taisytis, bet vis dar kartais nepavyksta, vis dar tenka priiminėti spontaniškus sprendimus patekus į netikėtas situacijas. Ir tame net yra kažin kokio žavesio!

Išvardink tris savybes žmogaus, kuris tokioje organizacijoje kaip VLJS rastų sau vietą? Ir priežastis, kodėl turėtų prie šios veiklos prisijungti?

Visų pirma drąsus, tada atsakingas, kūrybingas. Jei bent vienas iš tų tinka, tada turėtų prisijungti. O dėl ko? Dėl galimybės įgyti organizacinės patirties, dėl geros atmosferos, dėl savivertės pakėlimo, kai kažką prasmingo nuveiki. Lietuviškumo aš, asmeniškai, nepabrėžčiau, galbūt labiau tai, ką čia kiekvienas kaip asmenybė gali gauti.

Koks tavo akimis VLJS vaidmuo Pasau­ lio lietuvių organizacijų kontekste?

Pradėkime nuo to, jog jaunimo sąjungų kontekste esame pakankamai sena organizacija: veikiame nuo 1974 metų ir esame stiprūs dėl savo tradicijų bei per ilgus metus užsitarnauto vardo. Taip pat sakyčiau, jog esame viena moderniausių ir labiausiai atsinaujinusių organizacijų, šalia Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Lenkijos jaunimo sąjungų. Sakydama „viena moderniausių“ turiu galvoje, kad esame aktyvūs, turime nuolatinių aukštos kokybės renginių, o atsinaujinusi ta prasme, jog turėjome nemažai PLJS organizuotų mokymų, kurių metu galėjome struktūruotai peržiūrėti savo veiklą visuose lygmenyse: tiek organizaciniame, tiek idėjiniame, tiek finansiniame. Mes išties esame aktyvūs pasauliniame kontekste – dalyvaujame daugelyje rengiamų susitikimų, suvažiavimų, Pasaulio lietuvių seime. Praėjusiame Pirmininkų suvažiavime buvome viena iš nedaugelio jaunimo sąjungų, kuriai vis dėlto pavyko atvykti. Be abejonės, dalyvaujame ir Pasaulio lietuvių jaunimo kongresuose. VLJS pirmininkas Simonas Černiauskas taip pat yra PLJS Valdybos pirmininkas, jis aktyviai prisideda bei inicijuoja pokyčius PLJS organizacinėje veikloje. Būtent dėl šių visų priežasčių, manau, jog VLJS vaidmuo išties svarus. Mums itin svarbūs yra skaidrumas, atvirumas, tolerancija bei kitos europietiškos vertybės.

Kokie momentai įsimena labiausiai?

Toje organizacinėje virtuvėje kuriozų netrūksta, bet geriausiai man įsimena koncer-

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

15

tai. Po visos įtemptos renginio dienos vakare vyksta koncertas ir jau pats gali atsisėsti, klausytis ir nurimti. Visuomet būna labai geras ir pakilus jausmas, kažkoks palengvėjimas, džiaugsmas. Jau viskas padaryta ir tuomet su visais dalyviais esi žiūrovas, gali atsipalaiduoti, nes vadelės yra kitose rankose, kurios pasirūpins, kad visiems būtų smagu ir linksma. O atmosfera būna ypatingai gera, nes jau būna praėjusi visa diena ir visi

būna susipažinę, apsipratę, susibendravę ir vienas kito nebebijo. Šie metai VLJS jubiliejiniai – ką tau tai asmeniškai reiškia? Kokias mintis ir jausmus kelia? Su VLJS esi susipažinusi iš visų pusių. Šiek tiek keistas jausmas. Su tuo 40-ties metų jubiliejumi prasideda ėjimas į istoriją

ir sužinai daug naujo apie „save“: kiek būta peripetijų, pokyčių, lūžių ar kartų nesutarimų, politikos ir gražių renginių. Labai smagu suvokti, kad esi dalis tų 40-ties metų, kad esi tiesiogiai prisidėjęs prie to, jog organizacijos veikla neužgeso, kad toliau gyvuoja – jausmas itin geras, nes atrodo, jog ji eis tik pirmyn ir pirmyn.

Kalbino Dovilė Šermokas

Sekmadienį, 2014 m. rugpjūčio 17 d., vykusio Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) Valdybos posėdžio metu ligšiolinis PLJS pirmininkas Kęstas Pikūnas Komisijai įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir atsistatydino iš pirmininko ir Valdybos nario pozicijų. Valdybos nariai naujuoju PLJS pirmininku vienbalsiai išrinko Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) pirmininką Simoną Černiauską. Tai naujo etapo pradžia pasaulio lietuvių jaunimo organizacijai, jos vairą po penkerių metų perėmus naujam vadovui.

Simonas Černiauskas į Vokietiją atvyko būdamas šešiolikos pagal mainų programą, po metų gavęs stipendiją pasiliko mokytis Kolleg St. Blasien gimnazijoje, o po jos baigimo pradėjo fizikos studijas Leipcigo universitete. Beieškant naujų veiklos formų Simonui kilo mintis įsilieti į Vokietijos lietuvių organizacijų veiklą ir jis pamažu įsitraukė į VLJS. Netrukus vaikinas buvo išrinktas organizacijos Valdybos pirmininku, šias pareigas jis eina iki dabar.

Sėkmės Tau, Simonai, sutinkant naujus iššūkius!

VLB info

Nuotrauka Dovilės Šermokas

Simonas Černiauskas – naujasis PLJS pirmininkas

Po penkerių metų PLJS vairą perima naujasis pirmininkas – Simonas Černiauskas

Vasario 16-osios Gimnazijoje

Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pareigas baigia eiti dr. Bronė Narkevičienė Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pareigas baigė eiti dr. Bronė Narkevičienė.

Ilgamečiam Gimnazijos direktoriui Andriui Šmitui nusprendus nuo 2009–2010 mokslo metų išeiti į pensiją, Gimnazijos kuratorija buvo paskelbusi konkursą naujam kandidatui rasti. Deja, Andrius Šmitas taip ir nebesuspėjo perduoti Gimnazijos vairo jo pasekėjai – neatsibudęs po patirto insulto 2008 m. gruodžio 14 d. jis iškeliavo anapilin. Dr. B. Narkevičienė į Gimnaziją iš Kauno dirbti atvyko 2009 m. rugsėjį. Pedagogė mokyklai vadovavo penkerius metus.

Gimnazijos kuratorija naujo kandidato direktoriaus pareigoms užimti ieškojo konkurso būdu. Kandidatai pareiškimus pateikti galėjo iki rugpjūčio pabaigos.

VLB info 16

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

dr. Bronė Narkevičienė

Gimnazijos vokalinio ansamblio koncertas 2014 m. birželio 14-ąją Gimnazijos vokalinis ansamblis ir Romuvos LB apylinkės folklorinis ansamblis „Jorė“ koncertavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Fischbachtalyje.

Vokalinis ansamblis, vadovaujamas muzikos mokytojo Gintaro Ručio, atliko koncertinę programą, paruoštą pagal Dainų šventės repertuarą. Šis koncertas gimnazistams buvo tarsi generalinė repeticija prieš didįjį festivalį. Ansamblis „Jorė“, pasipuošęs autentiškais kostiumais, atliko lietuvių liaudies dainas ir pora sutartinių. Koncerto pabaigoje abu kolektyvai pateikė originalią Europos Sąjungos himno interpretaciją, kurią lydėjo G. Ručio virpinamos kanklės. Koncerto klausęsis profesionalus chorvedys išsakė savo susižavėjimą abiem ansambliais.

Bernhard Conrad, Birutė Augustanavičiūtė

Gimnazijos vokalinis ansamblis pasirodo Fischbachtalio bažnyčioje

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

2004 metų laidos abiturientų susitikimas

Rodos, lyg vakar – 2004 m. laidos abiturientai susitinka po 10 metų 2014 m. birželio 21 d. Vasario 16-osios gimnazija kartu su svečiais, mokytojais, mokiniais, tėveliais šventė Jonines. Šventėje apsilankė gausus būrys buvusiųjų mokinių.

Šios Joninės buvo ypatingos 2004 m. laidos abiturientams: jie šventė 10 metų Gimnazijos baigimo jubiliejų. Į jubiliejų iš visų Europos kampelių susirinko nemažas būrys buvusių abiturientų.

Jie pasikalbėjo, prisiminė akimirkas iš moksleiviškų dienų. Vieni iš jų, jau baigę studijas Vokietijoje arba Lietuvoje, dirba, kiti – vadovauja Lietuvos-Vokietijos verslo įmonėms, tarpininkauja tarp Vokietijos-Austrijos-Šveicarijos-Lietuvos verslo partnerių, rašo disertacijas arba baigia magistrantūros studijas. Štai jie, buvę mūsų mokiniai: Indrė Pitrėnaitė-König, Toma Marcinkevičiūtė, Laurencija Grossmann, Julija Čajevskaja, Lena Wagenhals, Sarah Beckord, Patricia Lewczuk, Deividas Švainickas, Arūnas Damijonaitis, Ernestas Ruželė, Giedrė Paulauskaitė-Neverauskas.

Džiaugiamės, kad mūsų buvę mokiniai nepamiršta ir apsilanko Gimnazijoje. Juk mokytojui didžiausia šventė – susitikti su buvusiais mokiniais. Didžiuojamės jais ir linkime jiems – Gimnazijos ambasadoriams – sėkmės!

Irena Sattler

2014 m. birželio 29-ąją Gimnazijos bendruomenėje vyko dvasinė šventė – Prelatas Edmundas Putrimas, padedant naujajam Gimnazijos kapelionui dr. Virginijui Grigučiui, gimnazistams ir bendruomenės nariams suteikė pirmosios Komunijos bei Sutvirtinimo sakramentus.

Dvasinę šventę šventė Erikas Archangorodskis, Markas Archangorodskis, Aurimas Baitis, Auksė Jarmalavičiūtė, Rokas Kemeža, Deivydas Milašius, Rokas Riepšas, Titas Paulius Šatavičius, Lukas Šošič, Justas Vaitkūnas, Nikodemas Jonas Valiušaitis.

Ateitininkų įžodį davė Markas Archangorodskis, Evelina Baniūnaitė ir Rytis Lazuta. Šventei pasiruošti padėjo religijos mokytojas Darius Subačius bei ateitininkų kuopos globėja mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė.

Birutė Augustanavičiūtė

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

Sakramentų teikimo šventė

Gimnazistai, priėmę Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

17

Štarkenburgo orkestro ir jaunųjų muzikų iš Lietuvos koncertas

Graži kartų ir šalių draugystė – Štarkenburgo orkestras ir jaunieji talentai iš Lietuvos 2014 m. liepos 13-ąją Rennhofo pilies kieme vyko Štarkenburgo orkestro (Starkenburg Philharmoniker) ir jaunųjų muzikų iš Kauno regiono koncertas, skirtas Bergštrasės apskrities ir Kauno regiono partnerystei bei Vasario 16-osios gimnazijos šešiasdešimties metų gyvavimui Hüttenfelde. Koncerto globėjai – J. E. Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis ir Bergštrasės apskrities viršininkas Matthias Wilkes.

Jaunieji muzikai – tai talentingi broliai klarnetininkai Antanas, Stasys ir Rokas Makštučiai bei solistė Sandra Šarikovaitė

– ir Štarkenburgo orkestras, diriguojamas Günther Stegmüller, virtuoziškai atliko K. V. Gliuko, J. Haidno, G. F. Hendelio, I. Kalmano, F. Mendelsono, V. A. Mocarto, P. de Sarasatės, K. Štamico, J. Štrauso kūrinius. Jaunieji atlikėjai – įvairių Lietuvos ir tarptautinių konkursų laureatai, muzikavę su žymiausiais Lietuvos orkestrais, apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidentų – Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus – padėkomis.

Renginyje dalyvavo Bergštrasės apskrities viršininkas Matthias Wilkes, Mainco vyskupijos generalinis vikaras prelatas Diet­mar

Giebelmann, LR švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, LR Vokietijoje ambasados ministras patarėjas Ramūnas Misiulis, LR Garbės konsulė Eva Charlotte Dude, europarlamentaras Michael Gahler, Hesseno žemės Kultūros ministerijos atstovas Walter Diehl, Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorius prof. Pranas Žiliukas, Bergštrasės ekonominės plėtros skyriaus vadovas dr.

Matthias Zürker, Lampertheimo meras Gottfried Störmer, KTU Studijų departamento direktorė doc. dr. Berita Simonaitienė, Kauno regionui atstovavo Kauno r. sav. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė bei jos pavaduotoja ugdymui Nijolė Benikienė, Hüttenfeldo seniūnas Karl-Heinz Berg, Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Kuratorijos Valdybų narė Laura Conrad, ilgametis kadenciją baigęs Gimnazijos Kuratorijos pirmininkas Rimas Čuplinskas ir kiti svečiai.

Koncertą organizavo Vasario 16-osios gimnazija, Bergštrasės apskritis ir Kauno rajonas, koncertą inicijavo Bergštrasės apskrities viršininko pavaduotojas Heinz Klee, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė dr.

Bronė Narkevičienė, Štarkenburgo orkestro dirigentas Günther Stegmüller, koncertą rėmė Mstislavo Rostropovičiaus fondas, Bergštrasės apskrities viršininkas M. Wilkes, Aurelijos Makūnienės fondas, „Südhessen Morgen“, Lampertheimo miestas, „Wirtschaftsförderung Kreis Bergstraße“, „Bergsträßer Winzergenossenschaft“.

Birutė Augustanavičiūtė

Kartu mes galime viską!

Rugsėjo 13-ąją Gimnazija ir Vokietijos Lietuvių Bendruomenė (VLB) Romuvos sodybos parke organizavo talką, skirtą vasarą praūžusios audros (plačiau 7 psl.) padariniams pašalinti.

Labai džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame mokiniams, jų tėveliams, į talką atvažiavusiems asmenine sunkiąja technika, Gimnazijos darbuotojams, bendruomenės nariams – visiems, savo laiką skyrusiems parkui tvarkyti. Po šios – trečiosios – talkos Romuvos sodyba vėl graži ir tvarkinga. Belaukia tik nedaugelis baigiamųjų darbų, kuriuos drauge tikrai įveiksime.

Ačiū tariame G. Mileikaitei, G. Pickel, G. M. Mileikaitei, A. Zabulionytei ir jos draugams Christoph bei Jessica, J. Deckert, M. Liepiui, L. Suppes, E. Asel, P. Czajor, I. Dimoglou, M. N. Kramer, R. Lazutai, V. Conrad, P. Yurtseverm, A. L. Wollberg, p. Deckert, p. Ehret, p. Suppes, p. Czajor, p. Diehlmann, p. Yurtsever, p. Hörl, p. Kramer, p. Yanik, p. Asel, M. Šmitienei, A. ir G. Ručiams, R. ir E. Jankūnams, I. Sattler, B. Augustanavičiūtei, V. Grigučiui, N. ir S. Druskiniams, O. ir A. Šiugždiniams, L. ir B. Conrad, D. Šulcui, G. Mileikaitei, G. Gudui, V. Kniūrai, L. Tichomirovai.

Birutė Augustanavičiūtė 18

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

Uolūs talkininkai

Renginiai | skelbimai | žinios Sveikiname naujus Bendruomenės narius!

Berlyno LB

Monika Verbalytė Nicolas Winkler

Centro LB

Andrius Meška Rokas Subačius 2014-10-03/05 | Rennhofo pilis, Hüttenfeldas

Europos diplomatų ir LB pirmininkų suvažiavimas

2014-11-07/09 | Rennhofo pilis, Hüttenfeldas

VLB darbuotojų suvažiavimas / Romuvos LB apylinkės jubiliejus 2014-10-31/11-02 | Annabergo namai, Bonna

Vokietijos baltiečių jaunimo suvažiavimas „Baltovynas“ 2014-11-29 | Rennhofo pilies kiemelis, Hüttenfeldas

Kalėdinė mugė „Eglutė skarota“ ir Rennhofo pilies įžiebimas

Nuoširdžiai dėkojame aukojusiems: dr. Birutei Norkaitis 200,- € (VLB) Albinui Sidarui 100,- € (VLB) Sergejui August 50,- € (VLB „Informacijoms“)

Baltica

Sprachendienst

LITAUISCH LETTISCH ESTNISCH POLNISCH RUSSISCH

Profesionalūs vertimai vokiečių, lietuvių ir rusų kalbomis su patvirtinimu Nijolė Bruder

Horionstr. 42, 53177 Bonn Tel.: 0228 359325, Fax: 0228 3681740, Mob.:0173 2690953 El. paštas: Nijole.Bruder@Baltica-Office.de

Lietuvos piliečiams, gyvenantiems vakarinėje Vokietijos dalyje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija kartu su ambasada Berlyne 2014 m. spalio 3-4 d. organizuoja konsulinę misiją į Hüttenfelde esančią Vasario 16-osios gimnaziją.

Lietuvos konsulinės misijos Hüttenfelde darbo laikas: Spalio 3 d. nuo 9.00 iki 19.00 val. Gimnazijos sekretoriate Spalio 4 d. nuo 9.00 iki 16.00 val. Gimnazijos sekretoriate Ambasados pareigūnai priims Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų prašymus dėl paso keitimo ir išdavimo, Lietuvos pilietybės, vaiko gimimo, santuokos sudarymo įtraukimo į apskaitą Lietuvoje ir piliečių, išvykusių iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, gyvenamosios vietos deklaracijas.

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti 34-ame Lietuvių kultūros instituto suvažiavime, kuris įvyks 2014 m. rugsėjo 26–28 d., Hüttenfelde, Romuvos pilaitės didžiojoje salėje, tema

Ištrauka iš programos:

„DIDYSIS LIETUVIŲ TAUTOS EGZODAS 1944 M.: PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS“

„Išėjusiems negrįžti: pasitraukimo iš Lietuvos tema išeivių tekstuose“ – Dr. Dalia Kuizinienė, Kaunas

Šiais metas sukanka 70 metų, kai Antrojo pasaulinio karo verpetuose, antrosios sovietų okupacijos išvakarėse lietuvių gyventojai masiškai pakilo vakarų link. Jie sudarė tos lietuvių tautos dalies branduolį, kuri į savo gimtuosius namus po karo jau negrįžo, o perėję Vokietijos pabėgėlių stovyklas pasklido po visą pasaulį. Kai kuriuos šių pabėgėlių likimo aspektus bus bandoma atsekti suvažiavimo metu.

Prelegentų daugumą sudaro Lietuvių išeivijos instituto (Kaune) darbuotojai, kurie tyrinėja lietuvių egzilio istorijos, literatūros bei šiuolaikinės migracijos problematiką. Kviečiami visi suinteresuotieji!

Registruotis prašome tel.: 06571-46 29 arba el. paštu info@LitauischesKulturinstitut.de

„Poetų ir karių emigracija“ – Prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, Kaunas

„Dabarties įsivaizdavimas ir ateities vizijos išeivijos politiniuose tekstuose“ – Dr. Mykolas Drunga, Kaunas „Lietuvos diplomatai: viltys ir likimai Antrojo pasaulinio karo metais“ – Dr. Asta Petraitytė-Briedienė, Kaunas „O vis dėlto juokėmės: gyvenimas pagal karikatūras“ – Dr. Rasutė Žukienė, Kaunas „Už žmogų, už laisvę, už tėvynę: naujų organizacinių formų paieškos emigracijoje“ – Dr. Daiva Dapkutė, Kaunas „Stovyklų likvidavimo metas. Vokietijos lietuviai 1951–1960“ – Dr. Vincas Bartusevičius, Wittlichas

VLB Informacijos | 3 - 2014 | rugsėjis

19

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lampertheim ZKZ 14659 PVst Deutsche Post

Tragiška išsigelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ieškojusių „vilko vaikų“ iš Rytprūsių istorija – Vokietijos kinuose nuo rugpjūčio 28 d.

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ |pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 20 VLB Informacijos 3 - 2013 2014 || rugsėjis rugsėjis nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.