Evelinos Kislych-Šochienės nuotr. | Išminties medis Lietuvos šventūjų koplyčioje Romuvos pilyje Hiutenfelde
VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES
VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 1
2 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
REDAKTORIAUS ŽODIS
Keletas sustojimĹł SpalÄŻ ir vÄ—l intensyviau pajudÄ—jo dvikalbystÄ—s temÄ… veĹžantis traukinukas. Ĺ ÄŻkart be stoteliĹł vaĹžiuosiantis tolyn. Su troĹĄkimu pasiekti tikslÄ…, nepamirĹĄtant visĹł kelionÄ—s teikiamĹł malonumĹł ir detaliĹł. Ĺ iame numeryje dalinamÄ—s su Jumis dviem dvikalbystÄ—s temomis – Miuncheno lituanistinÄ—s mokyklÄ—lÄ—s vadovÄ— Daiva Bethke dovanoja mums nuostabius pamÄ…stymus apie tai, kaip svarbu dovanoti gimtÄ…jÄ… kalbÄ… savo vaikams. Ĺ iuo atĹžvilgiu jai pritaria ir dr. Sandra PetraĹĄkaitÄ—-Pabst, kuri puikiai iĹĄmano dvikalbystÄ—s temÄ…, o Ĺ tutgarto lituanistinÄ—je mokyklÄ—lÄ—je ji skaiÄ?iusi praneĹĄimÄ… apie daugiakalbystÄ—s teikiamus iĹĄĹĄĹŤkius ir pasekmes. Skiriu ĹĄiai temai pirmÄ… savo redaktoriaus ĹžodĹžio pastraipÄ…, nes ĹĄvietimas – svarbiausia ir suteikianti skonÄŻ, sudedamoji mĹŤsĹł prasmingo gyvenimo recepto dalis. Svarbi spalio mÄ—nesio savybÄ— – spalvos. Itin ryĹĄkiomis, tuo paÄ?iu ĹĄvelniomis spalvomis nuspalvino Ĺžinia apie tai, kad Lietuvos ĹĄventĹłjĹł koplyÄ?ia Romuvos pilyje Hiutenfelde ĹĄvenÄ?ia taurĹł ir prasmingÄ…, skirtingais iĹĄgyvenimais apipintÄ… 30 metĹł jubiliejĹł. Kuomet skambinau prelatui E. Putrimui ÄŻ TorontÄ… ir kalbÄ—jau apie tai, kas artima ir man paÄ?iai, pajutau nepaprastai malonĹł gyvenimo skonÄŻ. Ypatingas jis buvo tuomet, kada PLB Valdybos narys, atsakingas uĹž uĹžsieno sielovadas, prelatas dalinosi savo iĹĄgyvenimais ir ÄŻspĹŤdĹžiais iĹĄ koplyÄ?ios atidarymo. Tik pabandykime ÄŻsivaizduoti, jis buvo ten prieĹĄ 30 metĹł ir dabar. Kiek daug per tÄ… laikÄ… pasikeitÄ—? Daug, iĹĄties daug. NepasikeitÄ— tik viena – pamatinÄ—s vertybÄ—s ir bendrystÄ—, kuri jungÄ—, jungia ir jungs mus visus, jei ji iĹĄties yra tikra. Dar vienas dĹžiaugsmas – interviu su net septynerius metus „Informacijas“ redagavusia ir maketavusiÄ…, didelÄ™ dalÄŻ savÄ™s
Liudmilos FelÄ?inskajos nuotr.
ĹĄiam darbui atidavusia ir mums daugeliui paŞįstama Agne RuÄ?yte-ÄŒuplinskiÄ—ne. DĹžiaugsmas buvo iĹĄties didĹžiulis, ypaÄ? dÄ—l to, kad AgnÄ— taip graĹžiai apraĹĄo savo gyvenimÄ… Vokietijoje ir taip skalsiai priveda prie viso to rezultato – Lietuvos ir dviejĹł atĹžalĹł, kurioje jie auga. Ar Jus lydi jausmas, kuomet skaitydami interviu tiesiogiai jauÄ?iate herojaus, pasakojanÄ?io Ĺžmogaus nuotaikÄ…, ĹĄilumÄ…? Tikiuosi, kad pajusite. Ĺ ÄŻkart visiems noriu palinkÄ—ti kuo daugiau sÄ—kmÄ—s, diskutuojant ir iĹĄnaudojant visas galimybes, kurios tikrai lydi ir lydÄ—s kasmetinio VLB darbuotojĹł suvaĹžiavimo dalyvius. KalbÄ—ti bĹŤtina, ypaÄ? susitikus. Juk turime tiek daug vieni kitiems kÄ… pasakyti. Juk turime tiek daug minÄ?iĹł ir siekiĹł, kuriais norime pasidalinti. Ir net jei susiginÄ?yti – lai tik ÄŻ naudÄ…. Linkiu nuostabaus lapkriÄ?io, nepaisant ÄŻ langus barbenanÄ?io lietaus, ĹĄalÄ?io. Tegu jis Jums nesutrukdo pasiekti mokyklĹł, darĹželiĹł ir dovanoti vienas kitam save. Linkiu Jums visko dvigubai tiek, kiek turite. RudeniĹĄkai, Evelina VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu:
VIRĹ ELYJE:
VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“
KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org
Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN
Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de
Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….
Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje
Evelinos Kislych-Ĺ ochienÄ—s nuotr.
-PSTDIFS 4US t D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517
Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten
kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org
PLM2018 logotipas priklauso Š Tapatybe LT Ltd
https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe
IĹĄminties medis Lietuvos ĹĄventĹŤjĹł koplyÄ?ioje Romuvos pilyje Hiutenfelde
Projektas „Vokietijos lietuviĹł periodika: istorijos iĹĄsaugojimas“: 4-5, 6-7, 8-9, 10-11, 12-13, 14-16, 21-23
VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 3
AKTUALIJOS
AUKSINIS METAS Kalbino Evelina KILSYCH-ŠOCHIENĖ Šiais metais Lietuvos šventųjų koplyčia Romuvos pilyje Hiutenfelde švenčia gražų trisdešimties metų jubiliejų. Ši koplyčia – visų. Tai vieta, kur ir prieš trisdešimt metų, ir dabar susirenkama šlovinti Viešpatį, atlikti šv. Mišių apeigas. Joje ne tik susikaupiama, švenčiama, bet ir išgyvenami sunkūs momentai. Toronto lietuvis, prelatas Edmundas Putrimas prisimena, kad savo kapelionavimo metais šioje Koplyčioje buvo pranešamos ir blogos žinios Vasario 16-osios gimnazijos mokiniams apie netektis. Prelatas džiaugiasi, kad žmonės turėjo ir turi šią vietą kaip savo dvasinį prieglobstį. Koplyčios tikslas buvo ir yra – išlaikyti, paremti krikščioniškas vertybes gimnazijoje ir apylinkėje. Ji tarnauja lietuviams apskritai ir gimnazijai. Kanadoje gimusio prelato E. Putrimo kelias į Vokietiją prasidėjo Romoje. Tuo metu dar klierikas jis dažnai atvykdavęs aplankyti Vasario 16-osios gimnaziją. E. Putrimui visuomet buvo aktualus ir įdomus jaunimo sielovadinis gyvenimas. Baigęs studijas, lietuvių išeivijos vyskupas Paulius Baltakis pasiūlė E. Putrimui padirbėti gimnazijoje Hiutenfelde. Prelatas džiaugiasi, kad jam buvo labai malonu ne tik dirbti – tarnauti jaunimo sielovadoje, bet ir būti Vokietijos lietuvių bendruomenės dalimi. Jaunimas, bendruomenė į šv. Mišias rinkdavosi kiekvieną sekmadienį. Visą šį laiką jis prisimenantis kaip labai šiltą, jaukų – auksinį laiką. Koplyčia oficialiai buvo atidaryta 1989 m. birželio 24 d., Hiutenfelde, vakarų Europos lietuvių dienų metu. Lietuvių išeivijos vyskupas P. Baltakis, OFM iškilmingai pašventino šią pilies koplyčią, kurios altoriuje yra Lietuvos globėjo šv.
Europos lietuvių suvažiavimo akimirka
4 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
Kazimiero relikvija. Ši diena buvo išties stebuklinga. Kaip ją prisimena prelatas E. Putrimas, tądien į Vokietiją pirmąsyk atvyko politikas Vytautas Landsbergis su sutuoktine Gražina ir iškilmių išvakarėse jis tuometinio Vasario 16-osios gimnazijos direktoriaus in memoriam A. Šmito (nepaprasto širdingumo ir kilnios dvasios žmogaus) buvo paprašytas pasitikti ir atvežti svečius iš Heidelbergo traukinių stoties į Hiutenfeldą. E. Putrimas su šypsena veide prisimena šį prašymą, kadangi tuo metu kompiuterių ir tokių komunikacijos galimybių nebuvę ir žinias apie svarbius įvykius ar žmones žmonės gaudavę pavėluotai. Kadangi svečių kelionė į Vokietiją buvo ilga, prelatas juokdamasis prisiminė pasisiūlęs juos pavaišinti lietuvišku maistu – silke ir kopūstais. Šis koplyčios atidarymas tapo bendru, Lietuvos ir Vokietijos lietuvius sujungusiu įvykiu, pasireiškusiu skirtingomis bendrystės formomis. Prelatas tai pat prisimena, jog tądien, per Koplyčios iškilmes dalyvaujant Heidelbergo kariuomenės kapelionui, įvyko dar vienas neįtikėtinas dalykas – jis, kapelionas, padovanojęs V. Landsbergiui – Sąjūdžiui – autobusiuką, kurio jiems taip reikėjo. Prelatas tapo dar vieno gražios užsimezgusios bendrystės liudininku. Dalinamės su Jumis dr. Vinco Bartusevičiaus straipsniu apie koplyčios istoriją (Tekstą vertė ir redagavo: Asta D‘Elia ir Petras Veršelis) 1953 m. Vokietijos lietuvių bendruome-
Andrius Šmitas
nė įsigijo Frankfurto bankininko barono Rothschildo 1853 m. pastatytą medžioklės Renhofo pilį (vok. Schloss Rennhof). Joje buvo įrengtas iš Diepholzo perkeltos lietuvių Vasario 16-osios gimnazijos mokinių bendrabutis. 1984 m. gerokai apdegus Renhofo piliai, berniukams buvo pastatytas naujas bendrabutis, todėl ji nebeteko savo buvusios paskirties. Vokietijos LB valdyba pilį iš pagrindų atstatė ir pritaikė ją visapusiškam naudojimui lietuvių kultūrinamas reikalams. Vieno pilies priestato pastogėje buvo įrengta ir koplyčia, kurios prieš tai nebuvo. Koplyčios įrengimu ypač rūpinosi kapucinas tėvas Alfonsas Bernatonis (1914.09.16. – 1988.06.05.), palikdamas savo testamente didesnę pinigų sumą. Koplyčios projektuotojas buvo architektas prof. Ulrichas Beckas. 1989 m. birželio 24 d., Hiutenfelde vykstant Europos lietuvių dienoms, lietuvių išeivijos vyskupas Paulius Baltakis, OFM iškilmingai pašventino šią pilies koplyčią. Kartu su vyskupu šv. Mišias koncelebravo prelatas Antanas Bunga, tėvas Tasius Ereminas, kunigai Edmundas Putrimas, Kazimieras Senkus, Jonas Dėdinas bei vietinių šv. Andriejaus ir švč. Jėzaus širdies parapijų vikaras Klaus Rein. Pamaldose dalyvavo ir lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios atstovas kun. Fricas Skėrys. Vyskupas Baltakis savo pamoksle paskelbė, kad koplyčiai suteikiams „Lietuvos šventųjų“ vardas. Lietuva, nors turi nedaug bažnyčios paskelbtų šventųjų ir palaimintųjų, tačiau šalyje gausu kankinių.
Galutiniu koplyčios įrengimu rūpinosi prelatas Antanas Bunga. Jis paskelbė konkursą Lietuvos menininkams, galintiems sukurti vitražą koplyčios priešakinės sienos langui. Atrinktas buvo dailininko Antano Garbausko eskizas. 1993 m. spalio pradžioje atvykęs pats dailininkas ir meistras Vitalijus Naumavičius įstatė vitražą. Vitražas buvo sukurtas pagal koplyčios titulą – Lietuvos šventieji. Vidurinėje vitražo dalyje viršuje matome šv. Dvasią, žemiau kryžių, o apačioje Rūpintojėlį. Kairėje pusėje pavaizduotos šv. Kazimiero, o dešinėje palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, figūros. Šv. Kazimierą supa miesto, o palaimintąjį Jurgį Matulaitį – kaimo vaizdai. Žemiau yra Vilniaus katedra ir Marijampolės bazilika, kur jie palaidoti. Pačiame kairiajame vitražo kampe matome Gedimino stulpus ir rūtų šakelės, o dešiniajame kampe Vytį ir ąžuolo lapus. Lietuviai kunigai, reguliariai šventę eucharistiją Lietuvos šventųjų koplyčioje: Edmundas Putrimas Ričardas Repšys, MIC Edmundas Putrimas Gediminas Tamošiūnas Alfonsas Kelmelis Rytis Gurkšnys, SJ Jonas Dėdinas Lietuvio kunigo Hiutenfelde nebuvo Dr. Virginijus Grigutis
1989 – 1991 1991 – 1992 1992 – 1993 1993 – 1995 1995 – 2004 2004 – 2005 2005 – 2011 2011 – 2014 nuo 2014
Vokietijos lietuvių bendruomenė sveikina Koplyčios kunigus, dr. V. Grigutį, visus – puoselėjusius ir vis dar puoselėjančius šį dvasinį prieglobstį – mūsų visų turtą. Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės nuotr.
Koplyčios pašventinimo Mišioms vadovauja vyskupas P. A. Baltakis VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 5
MIUNCHENO LIETUVIŲ BENDRUOMENEI – 75 METAI
Irma PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ
Pirmininkė I. Petraitytė-Lukšienė (dešinėje) drauge su ilgamete MLB nare Julija Barone
6 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
Artėja ypatingas įvykis – viena seniausių Vokietijoje ir pasaulyje – Miuncheno lietuvių bendruomenė šiemet švenčia savo 75 metų veiklos jubiliejų! Iškilmingas renginys vyks lapkričio 24 d., Johannissaal, Bavarijos karalių Nimfenburgo rūmuose (vok. Schloss Nymphenburg), Miunchene. Renginio globėjas – Bavarijos parlamento (vok. Bayerischer Landtag) pirmasis viceprezidentas Karl Freller, kuris šventės metu sakys sveikinimo kalbą. Bendruomenė švęs savo gimtadienį kartu su svečiais iš politikos, kultūros, religijos, mokslo sričių. Pakviestas Bavarijos ministras pirmininkas Markus Söder, atvyks Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška. Jos Ekscelencija Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiųs bendruomenei sveikinimo raštą. Miuncheno lituanistinės mokyklos mokinukai taip pat ruošia sveikinimą – eilėraštį. Po sveikinimo kalbų ir pagrindinio pranešimo vyks klasikinės muzikos koncertas. Dainuos
Jubiliejaus organizavimo komanda
Daiva Gedvilaitė (mecosopranas), fortepijonu gros Amangul Klychmuradova ir Veronika Kopjova, smuiku grieš Simona Venslovaitė. Taip pat vyks pokalbis su DP stovyklose gyvenusiais amžininkais, tarp jų su dr. Vincu Bartusevičiumi. Prieš prasidedant šiam šventiniam renginiui, planuojama ekskursija Nimpfenburgo rūmuose, taip pat vyks specialiai šiam jubiliejui skirtos šv. Mišios, kurias laikys kunigai – Antanas Saulaitis ir prof. Gerd Birk. Mišių metu giedos Bavarijos valstybinės operos solistas Gintaras Vyšniauskas. Renginio tikslas yra Miuncheno lietuvių bendruomenės 75 metų gyvavimo įamžinimas ir dialogo stiprinimas tarp Miuncheno/Bavarijos ir Lietuvos.
apie Miuncheno lietuvių bendruomenės ilgametį narį profesorių Vytenį Vasyliūną. Į naujai kuriamą filmą planuojama įtraukti ir šio renginio akimirkas. Šį jubiliejinį renginį remia skėtinė organizacija – Vokietijos lietuvių bendruomenė, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Monsinjoras dr. Alexander Hoffmann ir Miuncheno ordinariatas, numatoma parama iš Miuncheno miesto tarybos. Renginio organizavimo komanda: Irma Petraitytė-Lukšienė (Miuncheno lietuvių bendruomenės (MLB) pirmininkė), Kristina Kandratavičiūtė ir Daiva Zavistauskaitė (MLB valdybos narės), Benjamin Wittstock (Lietuvos Respublikos garbės konsulas Bavarijoje), Alfred Hermann (VLB pirmininkas), Vitalijus Kryževičius ir Reda Daugelavičiūtė (MLB nariai). Asmeninio archyvo ir Julijos Baronės nuotr.
2019 metai yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais: sukanka 70 metų, kai 1949 metais Augsburge lietuvių tremtiniai paskelbė Lietuvių Chartą. 2019 metais sukanka ir 75 metai Miuncheno lietuvių bendruomenei – būtent lietuvių susirinkimas 1944 spalio 29 dieną, Spatenhauzo svetainėje Miunchene yra skelbiama Miuncheno lietuvių bendruomenės kūrimosi pradžia. Pasak mokslininko dr. Vinco Bartusevičiaus, iš pradžių buvo įsteigta Lietuvių sąjunga Bavarijoje, kurios valdyba reziduotų Miunchene. Iš Lietuvių sąjungos 1946 m. išsivystė Lietuvių tremtinių bendruomenė, o 1950 – Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB). MLB yra viena seniausių bendruomenių Vokietijoje ir visame pasaulyje. Lietuvos režisierius Arvydas Barysas taip pat atvyks iš Lietuvos – kurs filmą
1963 m. kovo 31 d. mokytojos A. Grinienės (kairėje) bute VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 7
BALTŲ VIENYBĖS, MOKSLO METŲ PRADŽIOS DIENA IR ČIURLIONIO GIMTADIENIS PILYJE Astos D‘Elia ir Redakcijos informacija Rugsėjo 21 d. Frankfurto lituanistine mokyklėle „Ąžuoliukas“ ir Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla, drauge Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviais ir Vokietijos lietuvių bendruomene Renhofo pilyje šventė ne tik Baltų vienybės dieną, lituanistinių mokyklėlių mokslo metų pradžią, bet ir žymiausio lietuvių kompozitoriaus bei dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį. Susirinkusius svečius ir švenčių dalyvius pasveikino laikinai einanti direktorės pareigas pavaduotoja Irena Sattler ir VLB pirmininkas Alfredas Hermanas. Renginį vedė Frankfurto lituanistinės mokyklėlės vadovė ir šventės organizatorė Nijolė Balčiūnienė, o savo eilėmis šventę pagyvino VLB Tarybos ir valdybos narė švietimo reikalams dr. Sandra Petraškaitė-Pabst. Autorė giliai ieško ryšio su protėviais ir savo eilėmis nuveda į tolimiausią kelionę po savo sielą. Dalinamės šių metų vasarą Liepojoje S. Petraškaitės-Pabst sukurtu ir skaitytu eilėraščiu „Prie Baltijos jūros“:
Baltų vienybės dienos Renhofo pilyje dalyviai
8 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
Kad nesumėtytų tik – Nuo kelio krašto kad tik tik nenuslystumėm. Gūdžiam miške šiukštu nepaklystumėm. Kad bent krepšteltų kas Tylu, tylu tik Durų vyriai sugirgžda virst virsteli Girdisi – Jūra prasiveria, Suklūstu dirst dirsteliu, Girdisi – Lupų malda ištisinė prasiveržia seniai užakusiomis protėvių upėmis. Iš toli, iš giliai ir aukštai atnešta, iškelta, nuleista prie mano, tavo kojų švyti išsėta purslais, it dzintars laimina p l a č i a i
vaikus išsklidusius trumpam užklydusius. Kad nesumėtytų tik iš kelio kad tik tik ... Tądien šventėje dalyvavo Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos fortepijono dalyko ir liaudies instrumentų dalykų mokiniai ir mokytojai. Koncerte skambėjo muzikos mokyklos mokinių fortepijonu, kanklėmis, birbyne atliekami M. K. Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Ypač džiugu, kad koncertinę programą praturtino fortepijono duetus atlikę koncerto organizatorės pianistės Guoda Gedvilaitė ir Dovilė Dapševičiūtė-Staniulionienė, sužavėjusios savo meistrišku atlikimu ne tik koncerto klausytojus, bet ir įkvėpę muzikuoti jaunuosius atlikėjus. Skambėjo kanklės, ilgesingai aidėjo birbynės garsai, užbūrė fortepijono klavišų virpesys. Kelionės į Hiutenfeldą metu jaunieji muzikantai iš Lietuvos taip pat aplankė Vroclavą, Drezdeną, Frankfurtą, Berlyną ir Poznanę. Įkvėpimo Baltų vienybės dienai skirtam paminėti koncertui svečiai iš Lietuvos sėmėsi rugsėjo 20 dieną Frankfurte, ant Maino upės kranto. Čia, Frankfurto muzikos akademijos didžiojoje salėje jaunieji pianistai dieną pradėjo atviromis docentės, pianistės Guodos Gedvilaitės pamokomis, kur ne tik pasisėmė žinių
Guodos Gedvilaitės meistriškumo kursai Frankfurte
fortepijono atlikimo mene. Kelionės dalyviai grįžo pilni naujų įspūdžių, patirčių, įkvėpti naujoms koncertinėms išvykoms. Su dėkingumu prisimena viešnagę kurią organizavo bei rūpinosi Frankfurto šeštadieninės lituanistinės mokyklėlės „Ąžuoliukas“ vadovė Nijolė Balčiūnienė. Jautė ypatingą bendrystę, dėmesį Lietuvai, jos kultūriniam paveldui. Šventės pabaigoje susirinkusiuosius sveikino ir savo muziką dovanojo Vasario 16-osios gimnazijos mokytojas Gintaras Ručys, pakvietęs kartu sudainuoti lietuvių liaudies dainą „Šią naktelę, per naktelę“. Alinos Paigozinos nuotr.
Svečiai iš Lietuvos lietuvybės lopšyje Hiutenfelde VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 9
ŠVIETIMAS
VAIKŲ LINGVISTINIAI ATRADIMAI Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Rugsėjo 29 dieną Štutgarto lituanistinėje mokykloje „Traukinukas“ mokslo metų atidarymo proga kolegos pakviestė surengti paskaitą apie dvikalbį auklėjimą šeimoje, jo iššūkius ir galimybes. Paskaitose apie dvikalbį ir daugiakalbį auklėjimą jauniems tėveliams pateikiu koncentruotas žinias ir impulsus, skatinančius susimąstyti apie dvikalbystės šeimoje procesiškumą, eigą, vyksmą, trunkantį metai iš metų, apie galimybes jį formuoti, įtakoti, užtikrinti jo nepertraukiamumą. Jeigu tėvams iškyla sunkumų, padrąsinu jokiu būdu neišsigąsti – kviečiu pažvelgti į papildomo auklėjimo darbą tarsi iš paukščio skrydžio – žvelgti į lietuvių kalbą kaip į dovaną. Kaip į vieną seniausių pasaulio kalbų su archaiška gramatine struktūra ir itin turtingu gaunamu kultūriniu ir lingvistiniu paveldu. Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad jeigu tėvai iš prigimties yra lietuviai, tai ir vaikas kalbės lietuviškai. Gyvenant ne Lietuvoje, reikia tuo tikslingai rūpintis ir tam skirti milžiniškas pastangas – kalbai perduoti reikia stiprios vidinės nuostatos. Lietuvių kalbos mokymasis nėra savaime suprantamas
Dr. S. Petraškaitė-Pabst paskaitos metu
10 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
procesas arba duotybė. Tai turėtų būti suprantama kaip vaikų teisė į ją, kurią savo pastangomis ir nuosekliu darbu, sudarydami sąlygas ją išmokti turėtų užtikrinti tėvai. Nuo pat ankstyvos vaikystės augant šeimoje, kurioje vartojamos kelios kalbos, mokomasi ne tik kiekvienos kalbos atskirai, bet vystosi bendras supratimas apie kultūrinius kalbų skirtumus bei vaiko gebėjimas reflektuoti apie kalbinius fenomenus. Lygindami tam tikrų kalbų žodžius, gretindami, susiedami juos, taip tyrinėdami tarsi pro padidinimo stiklą, vaikai padaro savo lingvistinius atradimus. Antai mano, nuo gimimo su lietuvių ir vokiečių kalbomis augantis 14-metis sūnus yra pastebėjęs, kad iš keturių žodžių vokiečių kalbos sakinys „Lass uns Freunde sein!“ lietuviškai sutelpa į vieną žodį „Draugaukime!“, o štai „dreizehn“ išvertus pažodžiui „trisdešimt“ yra neteisinga reikšmė. Vaikams augant vokiškoje kalbinėje aplinkoje, lietuvių kalba yra toji mažumos kalba, todėl nuolat jaučiamas jos žodyno siaurumas. Tad mano pačios šeimai kiekviena Lietuvoje praleista vasara yra ne tik atostogos, bet ir intensyvus lietuvių kalbos naudojimo laikas, susiduriant su naujais žodžiais, kaip pavyzdžiui:
Paskaita apie daugiakalbystę Štutgarte
nusibrozdinti, begemotas, bet ir „fule“, „kašė“ arba „telikas“. Kartą mano sūnus, pajutęs mano nerimą ir pasididžiavimą lietuvių kalba bei kultūra, davė nuoširdų patarimą neperdėti, demonstruojant lietuviškumą. Tai man buvo pats įtikinamiausias pamokymas, nesijausti kovotoju, nuolat pasiruošusiu ginti lietuvių kalbą, bet pasistengti neperlenkti lazdos, vengti patoso – siekti autentiškumo. O tai reiškia aktyviai sekti Lietuvos valstybinio ir visuomeninio gyvenimo pulsą, palaikyti gyvą ryšį su giminėmis ir draugais, būti gyvu pavyzdžiu, kūrybingai įsiliejant į kultūrinę veiklą. Tokių paskaitų metu stengiuosi ne tik pateikti sausas instrukcijas apie dvikalbį auklėjimą, bet pirmiausia susipažinti su klausytojais, išgirsti jų išgyvenimus ir patirtis apie ryšį su gimtąja kalba, apie jo pokytį apsigyvenus užsienyje. Išgirsti apie jų nerimą ir baimę apie tai, kaip perduoti lietuvių kalbą vaikams, kai dominuojanti aplinkos kalba yra vokiška. Pasibaigus paskaitai, vyko gyvas dialogas – kiekvienas dalyvis drąsiai ėmė į rankas mikrofoną ir pasisakė apie savo sąlytį su lietuvių kalba, su jos dialektais, formulavo klausimus, kaip vienoje ar kitoje situacijoje geriau pasielgti, kaip sužadinti vaike norą kalbėti lietuviškai. Jaunas tėvelis Linas Buntinas, gimęs ir augęs Čikagoje, neseniai persikėlęs į Štutgartą, su žmona vokiete augina septynerių ir devynerių metų dukras, kurias jis auklėjantis kalbėti trimis kalbomis. Jis į paskaitą atvyko su savo devyniasdešimtmečiu tėvu, pokario pabėgėlių kartos atstovu. Abiejų vyrų
Paskaitos dalyviai
pasakojimai apie išlaikytą lietuvių kalbą buvo gyvas pavyzdys, kad yra įmanoma net per kelias kartas perduoti lietuviską identitetą. Buvo džiugu matyti, kaip sukauptos mokslo žinios gali pasitarnauti, suteikdamos daugiau pasitikėjimo, nutiesdamos kelią naujiems ieškojimams ir kurdamos ryšius tarp žmonių. Paskaitos klausytojai atvirai pasisakė apie savo ryšį su lietuvių kalba, uždavė gausybę klausimų, kylančių auklėjant savo vaikus daugiakalbėje aplinkoje ir mokant keletą skirtingų kalbų. Tai liudija esant dideliam poreikiui daugiau ir dažniau kalbėtis šia, aktualia daugiakalbystės tema, dalintis savo gerąja patirtimi, palaikant vienas kitą. Tai nebuvo tik eilinė paskaita apie daugiakalbystę, bet prasmingas gyvenimo momentas ir džiaugsmingas suvokimas, kad ne tik lietuvių kalba, bet ir mes patys vienas kitam esame dovana. Esame lietuvių bendruomene, su kuria gali tapatintis mūsų vaikai, ieškodami savojo identiteto. Karolio Genučio nuotr.
Prisaikdinta vertėja lietuvių|rusų| vokiečių klb. Maybachstraße 1 48 145 Münster Mobil: +49179.5877720 Fax: +49251.395 56074 mail:ingrida.k@gmail.com
www.dolmetscher-venckus.de VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 11
KALBĖKIME LIETUVIŠKAI – DOVANOKIME IR PUOSELĖKIME GIMTĄJĄ KALBĄ Daiva BETHKE Rugsėjis – toks nepaprastas mėnuo. Kartu su juo žengiame svarbų žingsnį į naujo gyvenimo etapą, tik šįkart – jau ūgtelėję. Ir vėl susimąstome apie siekius ir tikslus, apie mokymasi ir gimtosios kalbos dovanojimą savo vaikams. Miuncheno lituanistinės mokyklos kolektyvas šį rugsėjį taip pat pakvietė visus į gražią mokslo ir žinių šventė, skirtą pelėdai – išminties, žinių ir mokslo simboliui. Labai dažnai pelėda yra minima vaikų dainose bei pasakojimuose. Mokinukai, kurie jau ne pirmus metus lanko mokyklą, su mokytojomis paruošė trumpą teatro pristatyma Tuoj ir rytoj (pagal A. Matutį). Dovanokime gimtąją kalbą savo vaikams Norėčiau pakalbėti apie gimtąją kalbą, kaip dovaną savo vaikams. Gimtoji kalba yra kalba, kurią vaikas išmoksta pirmiausia. Jos išmokstama be formalaus mokymo, paprastai iš kitų šeimos narių. Gyvenant kitoje kalbinėje aplinkoje, ypač ten, kur mūsų lietuvių kalbos daugelis net nėra girdėję, labai suku vaiką mokyti kalbėti lietuviškai. Tačiau stengdamiesi ir kalbėdami savo gimtąja kalba su vaiku mes galime dovanoti jam galimybę kalbėti lietuviškai. Paskutiniu metu vis dažniau skaitau ir girdžiu apie dvikalbystės, daugiakalbystės bei daugiakultūriškumo privalumus. Štai, kad ir vienas pavyzdys minimas L. Baltrukonienės straipsnyje, jog vaikai, augantys dvikalbėse ir daugiakal-
Kiekvienais metais vaikų skaičius mokykloje auga
12 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
bėse šeimose pasižymi ankstesniu abstrakčiuoju mąstymu, didesne empatija, lenkia bendraamžius kognityvinėje srityje, taip pat lengviau išmoksta naujų užsienio kalbų. Taigi stengiuosi kiek įmanoma dažniau kalbėti lietuviškai, bet, kaip ir daugelis pažįstamų lietuvių, susiduriu su problemomis ir iššūkiais. Kaip gi labiau sudominti ir mokyti vaikus lietuvių kalbos, kaip supažindinti su kultūra, papročiais bei kaip įkomponuoti kalbą į kasdienį bendravimą? Prisipažinsiu, tikrai nėra lengva, o kartais netgi ir rankos svyra. Man atrodo, ne vienai mamai ar tėčiui jau buvo taip, kad savo vaikui daug kartų sakai, aiškini lietuviškai, o žodžiai atsimuša tarsi žirniai į sieną. Pradedi kalbėti vokiškai, vaikui tampa viskas aiškiau ir užsimezga dialogas. Štai vienas iš nugirstų mano trimetės dukrelės pokalbių, kur ji, paklausta, ar moka angliškai, atsako: „Ne, aš nemoku, bet aš moku lietuviškai.“ Ir pradeda vardinti skaičius nuo vieno iki dešimties lietuviškai. Dar pamoko draugą pasakyti „labas“. Nemažai rašoma, kad jau mažas vaikas geba atskirti kalbas ir žino, kad žmonės kalba skirtingomis kalbomis. Tad aš labai džiaugiuosi, kad šį fenomeną galiu patirti ir išgyventi pati. Dažnai patyliukais juokiuosi ir didžiuojuosi savo dukryte, kuri ginčijasi su senele (Oma), rodydama pirštus, kad čia yra „nykštys“, ne tik „Daumen“. Paskui pareiškia, kad mama visada sako „nykštys“. Ir galu gale pasamprotauja: „Oma, tu gi nemoki lietuviškai. O mes su mama mokam. Na, o tėtis, tai tik
Dovanokime savo gimtą ją kalbą vaikams
truputį moka.“ Taigi tikrų tikriausias pavyzdys, kad jau trejų metų vaikas, girdėdamas aplinkoje kelias kalbas, atskiria jas ir žino, su kuo kuria kalba galima kalbėti. Nenuleiskime rankų! Ne kartą esu girdėjusi, kaip vyresni vaikai dažnai pripažįsta ir apgailestauja, kad mažesni būdami patingėjo ir su tėvais nekalbėjo ar per mažai kalbėjo lietuviškai, ir dabar negali patys laisvai bendrauti su giminaičiais Lietuvoje. Ir kad dėl kalbos nemokėjimo asmeninis ryšys su Lietuva bei ten gyvenančiais artimaisiais yra susilpnėjęs. Mes tikrai nesame vieni ir galime, nors ir nedažnai, susitikti ir vaikams parodyti, kad nemažai žmonių kalba lietuviškai. Grįžtant į Miuncheno lituanistinę mokyklą Labai džiaugiuosi, jog Miunchene yra susikūrusi lietuvių bendruomenė, kuri pirmininkaujant Irmai Petraitytei-Lukšienei aktyviai ir kūrybingai įsijungusi į visuotinį socialini bei kultūrinį gyvenimą. Čia švenčiamos tradicinės ir valstybines lietuvių šventės. Taip pat yra įsikūrusi lituanistinė neformaliojo švietimo įstaiga – Miuncheno savaitgalinė lituanistinė mokykla. Šiuo metu veikia trys pagrindinės grupės: Mažylių (nuo 0 iki 3 metų), Nykštukų (nuo 3 iki 6 metų) ir Mokyklinukų (nuo 7 iki 11 metų). Labai smagu matyti, jog kiekvienais metais pagausėja vaikučių skaičius mokykloje. Šiais mokslo metais įkūrėme netgi dvi Nykštukų grupes. Per metus surinkta patirtis rodo, jog vaikai geriau įsimena lietuviškus žodžius ir posakius žaisdami. Tad mūsų mokymo
Miuncheno lituanistinės mokyklos pasirodymas „Tuoj ir rytoj“ pagal A. Matutį
metodai ir užsiėmimai vyksta žaidimo forma, kurie žadina vaiko smalsumą, suteikia jiems įvairių emocijų ir pojučių. Į užsiėmimus įjungiame kūrybinių bei judesio užduočių. XXI amžiaus vaikai labai imlūs technologijomis, vaizdinei bei garsinei informacijai. Tad į pamokėles įjungiame ir modernias technologijas. Aišku, užsiėmimai nepraeina be pasakojimų, eilėraščių, dainelių ar ratelių. Viskas yra pateikiama pagal gyvenimiškas situacijas, vaikui artimas temas, aktualijas bei vaikų amžiaus ypatumus. Kadangi užsiėmimai vyksa tik kartą į mėnesi, to neužtenka, kad gerai vystytųsi kalba. Pamokėlių temą tėvai turi tęsti ir gilinti namuose. Mes mielai suteikiame tėveliams informaciją, konsultuojame, pasidaliname patirtimi ir duodame patarimus kalbos ugdymo klausimais. Smagu, kai iš tėvų išgirsti, kad vaikas po pamokėlės rytais sveikinasi lietuviškai, arba, kad mergaitės visą mėnesį „varė tėvus iš proto”, nes dainavo ir šoko išmoktus lietuviškus ratelius. Taigi mokytojų darbas nenueina veltui ir išlieka vaikų atmintyje. O jei ir tėvai nenuleidžia rankų ir namuose bendrauja lietuviškai, tai matai, kad vaiko kalbinis žodynas auga, kad vaikas atsiveria ir, kad vis dažniau išdrįsta kalbėti lietuviškai. Džiaugiuosi, jog aš vadovaudama Mincheno lituanistinės mokyklos “Nykštukų” grupei galiu prisijungti prie lituanistinio švietimo bei ugdymo. Tad mielai kviečiu jungtis į mokyklą, dalyvauti bendruomenės renginiuose, bei aktyviai įsijungti į kitus organizuojamus pojektus. Turite idėjų, pasiūlymų, klausimų? Rašykite: mokyklele@niunchenas.de man ir mano kolegėms visada įdomu apsikeisti nuomonėmis, pasidalinti patirtimis ugdant jaunąją kartą.
„Kalbėkime lietuviškai. Dovanokime savo gimtąją kalbą vaikams ir puoselėkime ją patys.” Rolando Purtulio nuotr. VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 13
EFEKTYVIAUSI LIETUVIŠKOS TAPATYBĖS IŠLAIKYMO IR PERDAVIMO BŪDAI Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST Spalio 19-20 d. Vasario 16-osios gimnazijoje ir Rennhofo pilyje pasaulio lietuvių metų proga Vokietijos lituanistinių mokyklų vadovai ir mokytojai buvo pakviesti į mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarą „Efektyviausi lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo būdai“. Renginį organizavo Vokietjos lietuvių bendruomenės valdyba bendradarbiaudama su Vasario 16-osios gimazija bei Vilniaus „Lietuvių namais“. Tą savaitgalį atokus, nedidukas Vokietijos Hesseno žemės miestelis Hiutenfedas tapo intensyvaus lietuviškos tapatybės apmąstymo centru, į kurį sugužėjo lituanistinių mokyklų steigėjai, Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai ir uoliausi lietuvių kalbos propaguotojai iš didžiųjų Vokietijos miestų – Berlyno, Miuncheno, Kiolno, Frankfurto, Diuseldorfo, Štutgarto bei Heidelbergo. Iš Lietuvos, Vilniaus „Lietuvių namų“ gimnazijos atvyko ilgametę pedagoginę patirtį mo-
A. Hermanas (dešinėje) supažindino dalyvius su lietuvių židiniu Vokietijoje
14 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
kant užsienio lietuvius sukaupusios mokytojos – Vilma Vilkytė-Žemaitaitienė ir Janina Varnienė. Pats pabuvimas Vasario 16-osios gimnazijoje, įsikūrusioje šimtamečių medžių pavėsyje, yra ne šiaip apsilankymas, bet susidūrimas su visai Lietuvai brangiu istoriniu paveldu. Tai lyg atsargus prisilietimas prie dvasinio pabėgėlių kartos įdirbio, įkvepiantis tęsti lietuvybės puoselėjimo ir perdavimo tradicijas. Sveikinimo žodį seminaro dalyviams taręs VLB pirmininkas Alfredas Hermanas, prisiminė prieš šešias dešimtis lankytas lietuvių kalbos pamokas taip vadinamoje Miuncheno lituanistinėje „Vargo mokyklėlėje“, Vasario 16-osios gimnazijos laikinai einanti direktoriaus pareigas Irena Sattler pakvietė lituanis-
tinių mokyklų mokinius tęsti mokslą dvikalbėje lietuvių-vokiečių gimnazijoje. VLB valdybos narė švietimo reikalams dr. Sandra Petraškaitė-Pabst įvadiniame pranešime apie lietuviškos tapatybės perdavimą daugiakultūrėje aplinkoje augantiems vaikams iškėlė ypatingą tėvų, lituanistinių mokyklų ir bendruomenės vaidmenį bei akcentavo jų bendradarbiavimo bei dalijimosi gerąja patirtimi svarbą. Taip pat kvietė susipažinti su lietuvių egzodo bangos intelektualų patirtimis ir dvasiniu palikimu, permąstant ir naujai konstruojant savąją tapatybę emigracijoje. Lina Lefteri, Romuvos valdybos narė ir trijų vaikų mama, dalijosi savo daugiakalbystės auklėjimo praktine patirtimi. Visi trys jos vaikai mokosi net keturių kalbų – lietuvių, graikų, anglų ir vokiečių. Suklusti ir įsiklausyti patraukė jos ryžtas, didelė motyvacija bei sąmoningas nusiteikimas pakankamai skirti laiko vaikų kalbos mokymui. Jos teigimu patys efektyviausi metodai yra reguliarus skaitymas balsu, lietuviškų knygų lentynėlės integravimas į šeimos kasdienybę, vaikų skatinimas pasakoti ir kurti istorijas, jas užrašant.
Živilė Šeškaitė (dešinėje) ir dr. S. Petraškaitė-Pabst
Pagrindinius pranešimus paruošusios seminaro viešnios J. Varnienė ir V. Vilkytė-Žemaitaitienė pristatė „Lietuvių namus“ – unikalią, Lietuvoje jau tris dešimtmečius skaičiuojančią mokymo įstaigą, skirtą užsienio lietuviams. Pedagogės pristatė eilę integralių metodų, kuriuos psichologiniu požiūriu verta išbandyti, siekiant kuo intensyviau įtraukti šiandienos mokinį į įvairias mokymosi veiklas. Pasitelkusios eksperimento metodą pedagogėms pavyko vaizdžiai perteikti auditorijai dalyvių skirtumus ir skirtingai suprantamos tos pačios informacijos priimamą. Ypatingą dėmesį atkreipė skyrė skirtingų kartų turimoms skirtingoms vertybėms, passkatinusioms kartų polilogui. Vaida Našlėnaitė-Eberhardt, Frankfurto universiteto lietuvių kalbos docentė, supažindino seminaro dalyvius su galimybe studijuoti lietuvių kalbą Vokietijos universitete, pasidalijo patirtimi iš savo ilgametės suaugusiųjų mokymo praktikos, tarėsi dėl bendradarbiavimo galimybių su Frankfurto lituanistine
Seminaro dalyviai Renhofo pilies bibliotekoje VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 15
mokyklėle „Ąžuoliukas“, tokiu būdu keliant lietuvių kalbos prestižiškumą. Dr. Lina Pranaitytė-Wergin savo pranešime „Ko mums moko sutartinės“ ne tik paaiškino šių daugiabalsių lietuvių liaudies dainų unikalumą, bet ir pakvietė keletą jų sudainuoti bei pajusti jų harmonizuojantį meditacinį poveikį, idėmiai įsiklausyti vienas kitą, laiku įstoti ir atlikti savo partiją. Tai buvo puiki proga mokyklėlių mokytojams susipažinti vieniems su kitais, pasidalinti praktine patirtimi, iškelti jiems rūpimus klausimus bei pasisemti naujų idėjų. Šis seminaras tikrai nesibaigė atsisveikinimu, bet tarsi persikėlė į daugybę Vokietijos miestų, į kuriuos sugrįžo lituanistinių mokyklėlių vadovai ir mokytojai. Nepaprastai daug pagalbos ir dėkingumo patyriau organizuojant šį seminarą. Labai džiaugiuosi, kad Vasario 16-osios gimnazija čia Vokietijoje mums lietuviams yra tuo lietuviškumo simbolis bei traukos centras, kuriame atsidūrus noras mokytis tik sustiprėja. Aptarti efektyviausi lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo būdai
Seminaro dalyviai šalia Renhofo pilies Hiutenfelde
16 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
Marytės Šmitienės nuotr.
PORTRETAI
LIETUVIŲ MOTERYS VOKIETIJOJE Ona BARTUSEVIČIENĖ Šiemet birželio mėnesį po platųjį pasaulį pasklidę lietuviai šventė Lietuvių Chartos 70-ties metų jubiliejų. Visą pasaulį apimančios Lietuvių Bendruomenės idėjos sėkla brendo po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje atsidūrusių lietuvių DP stovyklose. Gyvenimas šiose stovyklose neteikė jokių ateities vilčių: nebuvo galimybių dirbti įprasto darbo pagal savo profesiją, niekas nežinojo, kada stovyklinis vegetavimas baigsis, todėl, pamiršę visus nepriteklius ir vargus, DP organizavo kultūrinį, visuomeninį, politinį, labdaros darbą, telkėsi, tikėdami, jog bendromis jėgomis jiems pavyks rasti išeitį. Šiuose baruose nemažas yra ir lietuvių moterų Vokietijoje indėlis. Tęsdamos tėvynėje sukurtas tradicijas (Lietuvių moterų judėjimo dėl balsavimo teisės tikslas buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d. O Vokietijoje moterys balsavimo teisę gavo tik 1919 m.), moterys atgaivino kai kurias prieškarines organizacijas ir prisidėjo prie mokyklų, amatų mokyklų, vaikų darželių, chorų, meninių būrelių steigimo. Labiausiai joms rūpėjo išsaugoti pabėgėlių, ypač jaunimo, tautiškumą. Vis dar tikėtasi netrukus grįžti į tėvynę. Buvo veikiama vėliau Chartoje paskelbtų lietuvių solidarumo ir paramos vienas kitam principu. Visai veiklai, ypač labdarai, pasitarnavo tai, kad tarp pabėgėlių buvo daug inteligentų – gydytojų, mokytojų, gailestingųjų seserų. Tarp jų buvo ir Lietuvos raudonojo kryžiaus (LRK) darbuotojų – iš Lietuvos pasitraukė net visa organizacojos vyriausioji valdyba. 1946 metų pradžioje Tiubingene (Tübingen) ji sudarė Vyriausiąjį moterų komitetą. Šis savo ruožtu suorganizavo atskirose vietovėse (iš viso 35-iose) komitetus, kurių uždavinys buvo individualiai globoti ir šelpti pagalbos reikalingus tautiečius. Traukdamiesi nuo artėjančio fronto, daugelis neišlaikė bėgimo vargų, atsinaujino ligos, ypač džiova, atsirado vienišų senelių, jaunų vyrų, paleistų iš nelaisvės, be dra-
bužių ir pastogės, nes ne visi vėliau buvo priimti į DP stovyklas. Jiems visiems reikėjo pagalbos. Šitokimis sąlygomis moterys stengėsi kuo tik galėdamos padėti vargstantiems. Vien Vokietijoje džiova sirgo apie 500 lietuvių, kurie buvo izoliuojami ir gydomi sanatorijose. Moterys juos lankė, atnešdavo papildomo maisto, rūbų, lietuviškos spaudos, surengdavo koncertų. Lėšų ir įvairių gėrybių moterys gaudavo per LRK iš BALFo. Šie moterų komitetai Vokietijoje veikė iki didžiosios emigracijos 1950–1951 m. Tada daugelis stovyklų buvo likviduotos, jų gyventojų likučiai perkeliami į vis kitas vietoves. Per šį judėjimo ir permainų laikotarpį ir moterų organizacijų, kurių daugumą sudarė labdaros pobūdžio komitetai, veikla Vokietijoje natūraliai nunyko. Be šių komitetų, kurių pagrindinis uždavinys buvo teikti labdarą, moterys buvo įkūrusios ir kitokio pobūdžio organizacijų. Joms rūpėjo išsaugoti pabėgėlių, ypač jaunimo, tautiškumą ir visais galimais būdais padėti savo gimtajam kraštui, skatinant lietuves moteris dalyvauti ir politinėje bei kultūrinėje veikloje.
VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 17
Vokietijos LMK Federacijos suvažiavimas. Pirmos eilės viduryje – M. Samatienė iš Washingtono, LMKF centro valdybos pirmininkė ir Eltos vedėja.
Kad visa veikla įgautų organizuotą pavidalą, reikėjo organo, kuris nustatytų siektinus tikslus, gaires, kryptį. Todėl kai tik susilpnėjo sąjungininkų nustatyti keliavimo apribojimai, 1947 m. kovo 8 d. Eslingene (Esslingen) vykusiame pabaltijiečių moterų suvažiavime ten dalyvavusios lietuvės moterys (Ligidija Bieliukienė, Vincė Jonikaitė-Leskaitienė, Sofina Jasaitienė ir kt.) įsteigė Lietuvių moterų centrinį komitetą (LMCK), kuris laikomas vėliau sukurtos Lietuvių moterų klubų federacijos užuomazga. 1948 m. Viurcburge (Würzburg) įvykusiame LMK suvažiavime Centrinis komitetas buvo pervadintas į Lietuvių moterų atstovybę (LMA) ir priimtas jos statutas. LMA svarbiausi tikslai: puoselėti lietuvių kultūrą tarp savųjų ir kitataučių, aklėti vaikus tautine dvasia, kovoti dėl Lietuvos laisvės, aktyviai veikti Lietuvių Bendruomenėje ir kt. Šitaip sutvarkytoje organizacijoje moterys Vokietijoje sėkmingai darbavosi, kol Atstovybės centro valdyba 1949 m. buvo perkelta į Niujorką. Besiplečiant moterų draugijos tinklui 1963 m. jis buvo pertvarkytas, nutarta jį vadinti Lietuvių moterų klubų federacija. LMKF buvo visateisė narė tarptautinės moterų klubų federacijos, turėjusios per 12 milijonų narių. Likusių Vokietijoje moterų organizuota veikla pradžioje kiek apsnūdo. Tačiau jos ir toliau palaikė tarpusavio ryšius, susitikinėjo privačiai savo namuose (Miunchene dažniausiai pas E. Rugienienę, M. Garunkštienę; Štutgarte (Stuttgart) G. Repšienės jaukiame sodelyje; Hamburge pas gydytoją L. Pašaitienę jos pacientų laukiamajame) arba kavinėse prie kavos puodelio. Susitikusios dalinosi informacija, toliau buvo lankomi vieniši ligoniai ir seneliai. Moralinė paguoda bei šiltas žodis šiems buvo ne mažiau reikalingi kaip materialinė parama. Per visus šventuosius būdavo aplankomi ir papuošiami tautiečių kapai, rengiamos Kalėdų eglutės vaikams, prisidedama prie Bendruomenės apylinkių veiklos. Bet tai buvo sporadiška, o ne koordinuota ir planinga veikla. Lietuvės Vokietijoje suprato gyvo bendradarbiavimo būtinybę, bet kad būtų išgirstos reikėjo glaudžiau dirbančios organizacijos. 1952 metų rudenį netoli Miuncheno esančioje Šleisheimo (Schleissheim) stovykloje Alinos Grinienės pastangomis buvo 18 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
atgaivinta organizuota moterų veikla – įkurta Miuncheno lietuvių moterų organizacija, kuriai ji ir kitos moterys (E. Rugienienė, M. Garunkštienė, Vyšniauskienė, V. Hermanienė ir kt.) vadovavo daugelį metų. Su laiku ir kitose Vokietijos vietovėse pradėjo steigtis moterų grupės, kurios pagal Amerikos lietuvių moterų pavyzdį pasivadino klubais. Jų tikslai liko tie patys, kaip ir numatyti Lietuvių moterų atstovybės statute (1948), tačiau jie, pagal nusistovėjusią tradiciją, pasipildė ir karitatyvine veikla. Ypač daug pastangų buvo skiriama jaunimo lietuvybės išlaikymui. 1970 m. lapkričio 18 d. Štutgarte vykusiame atstovių suvažiavime buvo išrinkta nauja LMKF Vokietijos regioninė valdyba (pirmininkė Eugenija Lucienė (Lutz), vicepirmininkė Alina Grinienė, iždininkė ir sekretorė Zinaida Glemžienė, federacijos atstovė Šiaurės Vokietijoje ir ryšiams su „General Federation of Women´s Clubs“ – V. Čekauskienė). Federacija, kaip ir klubai, turėjo savo kraštų valdybas ir kontrolės komisijas, buvo nustatytas nario mokestis (dažniausiai 1 DM į mėnesį), buvo kviečiami narių susirinkimai, kur būdavo pateikiamos metinės veiklos ataskaitos (gaila, kad raštiškų veiklos liudijimų aptikti pavyko labai mažai, vieną kitą žinutę galima rasti tuometinėje spaudoje: „Europos lietuvyje“, VLB „Informacijose“, LMKF bendralaiškiuose, „Mūsų žiniose“). Savo tikslams vykdyti lėšų moterys turėjo parūpinti pačios, paramos iš VLB tikėtis negalėjo, nes pati Bendruomenė gyveno iš aukų, pagalbos iš Lietuvos valstybės,
kuri tuo metu buvo okupuota, moterys irgi negalėjo sulaukti. Suprasdamos, kaip svarbu turėti savo informacinį leidinį, jos nutarė leisti „bendralaiškius“. Pirmasis bendralaiškis pasirodė 1970 m. gruodžio 20 d., jame buvo rašoma apie Štutgarte išrinktą naują LMKF Vokietijoje valdybą, skelbiami pranešimai apie Miuncheno, Štutgarto, Raštato (Rastatt) moterų klubų, Hamburgo moterų draugijos veiklą. Tokių bendralaiškių išleista 12 numerių (redaktorės: A. Grinienė, E. Rugienienė ir kt.), 1979 metais leidinys buvo pervadintas į „Mūsų žinios“. Tai buvo Lietuvių moterų klubų federacijos Vokietijoje aplinkraštis. „Mūsų žinias“, kurių viršelį gražiai parengė Arminas Lipšys, redagavo Bronė Lipšienė, Liucija Riterienė. Regis, paskutinį „Mūsų žinių“ numerį (1981 m. Nr. 4, liepos mėn.) redagavo Joana Vaičiulaitytė ir Dalia Grybinaitė. Bendralaiškiuose ir „Mūsų žiniose“ buvo aprašomi klubų rūpesčiai, nuveikti ar netolimoje ateityje laukiantys darbai: naujų klubų organizavimas, Jaunimo metai, vaikų stovyklos, tautodailės rinkimas, pristatomi Kalėdų ir Velykų švenčių papročiai ir valgiai, skelbiami savos kūrybos eilėraščiai. Leidiniuose randame kreipimąsi į lietuvišką visuomenę dėl organizuojamos daiktinės loterijos, skirtos finansiškai paremti dviejų tautinių šokių grupių (Miuncheno „Ratuko“ ir Vasario 16-osios gimnazijos koletktyvo) dalyvavimui IV tautinių šokių šventėje Čikagoje ir jaunimo dalyvavimui Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese (1972). Rašoma: „Esame įsitikinusios, kad visi tautiečiai yra pasiruošę ištiesti jaunimui pagalbos ranką, ir kad maloniai atsilieps į mūsų pastangas jaunimą paremti finansiškai – aukos loterijai fantų, platins ir patys pirks bilietus.“ Bendralaiškyje Nr. 7 (1973) randame loterijos apskaitą: platinti buvo išsiuntinėta 4000 bilietų. Išplatinta 2 038 bilietų už 4076 Vokietijos markės. Neparduota ir gražinta 1662 bilietų. Iki šiol liko neatsiskaityta už 300 bilietų. Pinigais suaukota 161,70 Vokietijos markių. Įvairios išlaidos loterijai sudarė 914,40 Vokietijos markių. Jaunimo kelionei į Ameriką ir „Grandinėlei“ išleista 553,91 Vokietijos markių. Daugiausia bilietų išplatino P. Šimkus Darmštate (Darmstadt) (370), kun. K. Senkus Štutgarte (175) ir p. Miniauskas Švecingene (Schwetzingen) (100). Tokia loterija buvo organizuojama ir siekiant paremti IV pasaulio lietuvių jaunimo kongreso, vykusio 1979 m. Europoje, dalyvius. („Mielos sesės padėkite! Jaunimo
Kongresui reikia būtinai pinigų!“) Vėlesniame bendralaiškyje buvo pranešta: „IV PLJ Kongresui aukojo: V. Sutkuvienė iš Bad Kreucnacho 200 DM, D. Linderienė iš Šveicarijos 50 DM, N. Dolles iš Launigeno 50 DM, S. Lencienė iš Backnago 100 DM.“ Už šiuos pinigus dvi mergaitės galėjo dalyvauti Jaunimo kongrese. Bendralaiškiuose buvo skelbiami kvietimai į lietuvių moterų suvažiavimus: 1973 m. rugsėjo 15–16 d. Štutgarte, 1974 m. rugsėjo 14–15 d., Bad Godesberge pas kun. J. Urdzę, 1977 m. birželio 17–19 d. Hamburge, Katalikų akademijos rūmuose. 1979 m. lapkričio 11 d. LMK federacijos valdybos narių ir klubų pirmininkių suvažiavimas vyko Romuvoje. Tuo metu Vokietijos LMK federaciją sudarė jau devyni lietuvių moterų klubai: Miuncheno (1952), vad.: Evelina Rugienienė, Alina Grinienė, S. Vyšniauskienė, Birutė Skeberdienė ir kt. Štutgarto (1954), vad.: V. Prosinskienė, Zinaida Glemžienė, Eugenija Lucienė, Vida Sabienė ir kt. Hamburgo (1965, hamburgietės vienintelės pasivadino Draugija), vad.: dr. Liucija Pašaitienė, Teresė Lipšienė, Dalia Malinauskienė, Ieva Banevičienė ir kt. Memingeno (1971, Memmingen), vad.: B. Vainorienė. Kelno-Bonos (1972, Köln-Bonn), vad.: E. Kuhnienė, Paulina Ivinskienė, Stasė Baltus, M. Andrijaitienė ir kt.
VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 19
Raštato (1970, Rastatt), vad.: Stasė Rugulienė, E. Šmitienė, E. Gustaitienė ir kt. Salcgiterio (1973, Salzgitter), vad.: A. Gucaitienė). Dortmundo (kad Moterų klubas ten veikė, rasta žinučių Dortmundo apyl. pirmininko pranešimuose darbuotojų suvažiavimuose. Daugiau informacijos nėra). „Romuvos“ klubas įsisteigė 1979 m. gegužės 26 d. Hiutenfelde (Hüttenfeld). Vad.: Genė Tendzegolskienė, Vida Sabienė, Olė Šreifeldienė, E. Lucienė, Irena Timpienė, Ona Šiugždinienė. Klubai veikė savo nuožiūra, jų veiklą lėmė vietos gyvenimo sąlygos. Miuncheno, Hamburgo ir Romuvos klubų moterys turėjo daugiausia galimybių savo veiklai vystyti, nes gyveno kompaktiškiau, turėjo patalpas susirinkimams ir progą pasireikšti bendruomenėje (hamburgietės galėjo susirinkti vokiečių katalikių moterų namuose ir naudotis katalikių mergaičių gimnazijos sporto sale. Romuvos klubas naudojosi VLB patalpomis, miunchenietės – užsieniečių Haus der Begegnung). Regioninė klubų federacijos valdyba ne tik koordinavo klubų veiklą, bet ir Bad Godesberge 1974 m. vykusio lietuvių moterų suvažiavimo proga išleido 80 lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainorėlis“ (32 psl.). Tarp moterų buvo daug balsingų dainininkių (A. Grinienė, P. Ivinskienė, E. Baliulienė, Br. Lipšienė ir kitos), todėl nė viena šventė – Vasario 16-osios minėjimai, Joninės ar jubiliejai – neapsieidavo be dainų, kurios M. Buivio, R. Baliulio, Gasiūno ir kitų buvo palydimos akordeonais, o kad visi kartu galėtų traukti dainą, pasitarnavo „Dainorėlis“. Kaip rašyta, moterys lėšų savo veiklai turėdavo parūpinti pačios. Dažniausias pajamų šaltinis buvo per Bendruomenės šventes organizuojamos loterijos ir savo pačių keptų arba paaukotų pyragų ir kavos bufetai bei surinktos aukos. Antai Romuvos klubo pirmas pasirodymas įvyko 1979 m. Joninių šventės metu: buvo suorganizuota loterija ir kavos su pyragais bufetas, davęs 2000 DM pelno. Iš jų 1600 Vokietijos markių paaukota Vasario 16-osios gimnazijai. 1990 m. pelnas, gautas iš renginių, buvo skirtas Vasario 16-osios gimnazijos tautinių šokių grupei: berniukams pasiūdintos 8 palaidinukės, paremti skautai. Panašiai lėšas savo veiklai telkė ir kiti moterų klubai. Savo tautinių šokių grupes turėjo Hamburgo, Miuncheno ir Memingeno moterų klubai. 1972 m. Memingeno klubo pirmininkė B. Vainorienė rašo: „<...> mūsų moterų klubas jau porą mėnesių neegzistuoja <...> Dabar dar turime moterų klubo sukurtą tautinių šokių būrelį. Likusiais pinigais mes jį remiame. Bent viena gera idėja liko...“ LMKF 1977–1978 m. veiklos pagrindinis tikslas buvo žmogaus teisių pažeidimų pavergtoje Lietuvoje viešinimas: vyko organizuotos Viktoro Petkaus, Vytauto Simokaičio gelbėjimo akcijos, dalyvauta Mišiose už Nijolę Sadūnaitę, kurias organizavo dvi vokiečių grupės Kelne ir Miunsteryje (Münster). Dingus iš Lietuvos pabėgusiam V. Česiūnui, buvo kreiptasi į Vokietijos Bundestagą su prašymu pasirūpinti jo bylos tyrimu. Moterys savo veikla garsino Lietuvos vardą dalyvaudamos kitataučių suvažiavimuose ir šventėse. 1978 m. hamburgiečių choras, vadovaujamas Elenos Kilaitienės, ir tautinių šokių grupė, vadovaujama Elenos Baliulienės (ji šokių grupei vadovavo 35 metus, akordeonu grojo Ričardas Baliulis), pasirodė vokiečių „Familienhilfswerko“ rengtame tautų saviveiklos kolektyvų vakare; Miuncheno „Ratukas“, pasipuošęs tautiniais rūbais, ne kartą šoko ir žygiavo kartu su daugelio kitų tautų 20 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
grupėmis eisenose per Miuncheną, dalyvavo bendruose rusų, vengrų, rumunų ir lietuvių kaukių baliuose; Romuvos moterų klubas 1990 m. balandžio 6–9 d. paruošė lietuvišką Velykų stalą Rotenburge įvairių tautų Velykų papročių parodoje, dalyvavo Verbų sekmadienio procesijoje, surengė lietuvių tautodailės parodas Froidenstate (Freudenstadt), Europos lietuvių studijų savaitėje Einzydelno (Einsiedeln) mieste Šveicarijoje ir kitur. Išplatinta apie 100 egzempliorių A. Franckaičio į vokiečių kalbą išversto Maironio eilėraščių rinkinio. Moterys vadovavosi šūkiu: Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lietuvio kilniausia pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju. Todėl kai kurie klubai (Miunchene, Štutgarte, Hamburge) buvo įsteigę arba globojo vadinamąsias vargo mokyklėles, į kurias tėvai ir iš toliau savaitgaliais suveždavo savo atžalas pabendrauti su bendraamžiais lietuviškoje aplinkoje, 1979 m. Miunchene kas antrą savaitgalį veikė lietuviškas vaikų darželis. 1978 m. velykiniame LMKF aplinkraštyje yra kreipimasis „Vasario 16-osios gimnazijos reikalu“, kur kviečiama į talką: „Mielos Tautietės, negi mes nepajėgsim šitos gimnazijos ir bendrabučio taip sutvarkyti, kad kiekvienas lietuvis, pats apsilankęs ar svečią atvedęs, galėtų būti išdidus? Siūlom susirinkti gimnazijoje į talką nuo liepos 3 iki liepos 15. Mokiniai tuo laiku yra atostogose, bus kur pernakvoti, bandysim bendrai virti. Atvažiuokite, kas galite, dvi dienas ar dvi savaites į talką! ... Kas negalite atvažiuoti, paremkite talką daiktais ar pinigais. Kas dar gimnazijoje nebuvote – būtinai atvažiuokite!“ LMK federacija su VLB krašto valdyba organizuodavo Romuvos sodybos pagražinimą. Talkos vykdavo kiekvieną gegužės šeštadienį ir sekmadienį. Čia daug pasidarbavo Ona Bartusevičienė vyresnioji, Valė Endrikaitienė, Vida Sabienė, Eugenija Lucienė, Irena Krivickienė ir kitos. Kas negalėjo talkininkauti, atsiuntė aukų (viso 810 DM). Švecingeno kuopos vyrai padarė ir papuošė gėlėms lovelius. Vokietijos lietuvių moterų klubai darniai bendradarbiavo su savo bendruomenės apylinkių ir centro valdybomis. Bendruomenės rengtuose Vasario 16-osios, Motinos dienos minėjimuose, Joninių ir kitų švenčių metu pasirodydavo Moterų klubų choreliai, tautinių šokių grupės, klubo narės pristatydavo lietuvių liaudies meno parodas, suteikdamos renginiams
šventinę nuotaiką, taip pat galėjo Bendruomenės renginių metu turėti savo kavos ir gėrimų bufetus, kurių pelnas buvo panaudojamas klubų veiklai vykdyti. Be moterų klubų įnašo Bendruomenės veikla būtų buvusi skurdesnė. Lietuvai tapus nepriklausomai Vokietijos moterų klubų veikla silpo. 1990 m. Vokietijos klubų federacijos pirmininkė Eugenija Lucienė rašė: „Beveik visi liet. moterų klubai Vokietijoje arba likvidavosi, arba apsnūdo. Gerai veikia tik Romuvos klubas, turintis 30 narių.“ Norėdama sužinoti, kodėl Lietuvių moterų klubai Vokietijoje nustojo egzistuoti, kreipiausi į tris prie besikuriančių Lietuvių moterų klubų lopšio stovėjusių dalyves. Ilgametė Hamburgo moterų draugijos pirmininkė Teresė Lipšienė mano, kad buvo padaryta daug gerų darbų garsinant Lietuvos vardą, o pasikeitus sąly-
goms – Lietuvai tapus laisvai, savaime veikla turėjo nutrūkti. Elena Baliulienė iš Hamburgo, daugelį metų vadovavusi šokių grupei, rašo: „Dėl ko Moterų klubai nustojo egzistuoti, negaliu pasakyti, bet, kiek žinau, egzistavo jie ilgus metus. Galimas daiktas, kad prisijungus prie mūsų vyrams, pasidarė iš jų Lietuvių susirinkimai.“ Paulina Ivinskienė iš Berlyno, Bonos-Kelno moterų klubo pirmininkė, teigia, jog buvo atėjęs laikas užleisti vietą jaunesnėms moterims, turinčioms naujų veiklos idėjų, nes kai kurios problemos padidėjus emigracijai iš Lietuvos liko aktualios – tautiškas jaunimo auklėjimas. Vienas iš paskutiniųjų Vokietijos lietuvių moterų klubų, Romuvos moterų klubas, savo veiklą formaliai baigė 2010 m. spalio 13 d. Lietuvių moterų klubų Vokietijoje veikla su nedidelėmis pertraukomis tęsėsi daugiau nei 63 metus, ir per tą laiką buvo išties daug pasiekta. Pagarba visoms Vokietijos LMKF moterims (paminėtoms ir nepaminėtoms šiame straipsnyje), dirbusioms savanorystės pagrindais, aukojusioms savo laiką ir jėgas bendram tikslui. Asmeninio archyvo nuotr.
GYVENIMAS LIETUVOJE „VEŽA“ Kalbino Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Agnė Ručytė-Čuplinskiėnė žinoma Vasario 16-osios mokytojų Ručių šeimos atžala, buvusi „Informacijų“ vyriausioji redaktorė gimė Kaune, augo Vilniuje. Į Vokietiją su tėvais išvyko eidama penkioliktus metus. Baigusi Vasario 16-osios gimnaziją, studijavo Mannheimo ir Heidelbergo universitetuose, įgijo magistro laipsnį. Baigusi studijas kurį laiką darbavosi Vasario 16-osios gimnazijoje, viešųjų ryšių srityje, taip pat tuo metu veikusiame Europos lietuvių kultūros centre. 2009– 2016 m. redagavo ir maketavo Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalą „Informacijos“. 2009 metais ėmėsi individualios veiklos grafinio dizaino srityje ir ja užsiima iki šiol. Įdomu tai, jog prieš metus su vyru Rimu ir sūnum Ugniu Agnė grįžo į Lietuvą. Agnė neslepia labai besidžiaugianti šiuo sprendimu ir kasdien mėgaujasi gyvenimu Vilniuje. Prieš tris mėnesius čia gimė ir dukrytė Vėja, kuri taip pat auga nuostabiame Vilniaus mieste.
Agnė Ručytė-Čuplinskiėnė VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 21
Augti Ručių šeimoje. Kokia buvo tavoji namų aplinka – lietuviškos tradicijos, menas? Visų pirma, namuose visuomet skambėjo muzika – ar tai būtų įvairių Lietuvos ir užsienio atlikėjų plokštelės, ar tėčio gitaros arba kontraboso garsai, ar susirinkusių bičiulių traukiamos dainos. Gyvendami Lietuvoje su tėvais aktyviai dalyvavome meniniame-kultūriniame gyvenime, lankėme koncertus, spektaklius. Kartais net juokauju, kad turbūt nebuvo nė vieno vaikiško spektaklio, į kurį mama manęs nebūtų nusivedusi. Tėvų namai tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje visuomet buvo kupini „veiksmo“, gyvybės, juoko, bendravimo. Visuomet jaučiau puoselėjamą lietuvišką dvasią – skambėjo lietuviška daina, sienas puošė lietuvių menininkų darbai. Tačiau meilę Lietuvai visgi turbūt labiausiai man įskiepijo močiutė – didelė patriotė, ilgametė lietuvių kalbos mokytoja. Pamenu, kaip dar sovietmečiu ji man pasiuvo vaikišką tautinį kostiumą, pasakodavo apie Lietuvos istoriją, vedžiodavo po muziejus, deklamuodavo eiles apie Lietuvą, supažindino su Lietuvos poetais ir dainiais. Dabar tą meilę bandau įdiegti savo vaikams, o močiutė, neabejoju, žiūri iš dangaus ir šypsosi… Menas. Pereikim prie jo. Tavo abu tėveliai – meno atstovai. Tėtis – muzikos, mama – šokio. Ar menas gyvena ir tavyje? Turbūt natūralu, kad labai mėgstu muziką. Lankiau muzikos mokyklą, grojau gitara, dainavau. Gimnazijoje su keliais bičiuliais buvome subūrę grupę, darėme įrašus. Bet šį kelią kažkaip pamečiau – pradėjau studijuoti, domėtis kitais dalykais, vis mažėjo laiko susitikti pamuzikuoti… Dabar jau dešimt metų užsiimu grafiniu dizainu ir ši veikla
22 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
man labai patinka. Kol kiti savaitgalį skundžiasi, kad štai artėja pirmadienis, aš – atvirkščiai – net pasidžiaugiu, kad ir vėl galėsiu sėsti prie mylimo darbo. Tai laisva, kūrybinga sfera. Taigi, taip – menas, matyt, gyvena ir manyje. Lietuviški ženklai gyvenimo Vokietijoje metu. Kokie jie? Išvykus į Vokietiją atsivėrė labai įdomi lietuviškos kultūros terpė. Buvo net keista – atrodo, išvykai į svečią šalį, o lietuviškumo čia vos ne daugiau, nei pačioje Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad patekau į lietuvybės lopšį Vokietijoje – taip gana „švelniai“ pavyko išgyventi išvykimą ir prisijaukinti naują šalį, nes palikti Lietuvos tuomet labai nenorėjau. Darbuojantis Europos lietuvių kultūros centre teko prisidėti prie įvairių projektų organizavimo, pabuvoti daugelyje įdomių renginių ir susipažinti su Lietuvos meno ir muzikos atstovais. Vokietijoje šis bendravimas net savotiškai intensyvesnis ir intymesnis nei Lietuvoje – tarkime, muzikantai, Lietuvoje pripildantys didžiausias koncertų sales, čia dažnai pasirodo tik nedidelei saujelei žiūrovų. Taip užsimezgė daug pažinčių ir draugysčių, kurias palaikome ir gyvendami Lietuvoje.
Agnė Ručytė-Čuplinskiėnė stiklių gatvėje Vilniuje
2009 metais tapai „Informacijų“ redaktore – perėmei redakcijos vairą iš ilgamečio jų leidėjo gerb. dr. Vinco Bartusevičiaus. Koks buvo tavo periodas leidžiant šį leidinį? Pasidalink įsimintiniausiais prisiminimais. Drauge su dr. Vinco Bartusevičiumi patobulinome žurnalo išvaizdą, šiek tiek pakeitėme turinį, įvedėme naujas skiltis, taip pat pavyko optimizuoti žurnalo leidybą – sumažinti spausdinimo kaštus tuo pačiu pagerinant jo kokybę. Su VLB Valdyba bei aktyvistais iš apylinkių stengėmės žurnalą paversti patraukliu, mėgstamu ir laukiamu. Tie septyneri leidimo metai buvo kupini malonių pažinčių, iš apylinkių bei pavienių asmenų sulaukiau nuoširdaus noro bendradarbiauti, dalintis ir prisidėti prie leidinio tobulinimo. Malonu buvo lankytis daugelyje VLB ir kitų lietuviškų organizacijų renginių ir juos aprašyti, kalbinti įdomius žmones, rašyti straipsnius „Informacijoms“ ir Lietuvos žiniasklaidai, pažinti Bendruomenės gyvenimą iš arčiau. Mano įsitikinimu „VLB Informacijos“ yra vienas svarbiausių ir stabiliausių Bendruomenės veiklos veidrodžių. Nepabūgęs apimties, tiražo, formato ir redaktorių kaitos jis nenutrūkstamai gyvuoja nuo pat Vokietijos lietuvių bendruomenės įkūrimo. Labai linkėčiau bet kokiomis
sąlygomis šią vertybę išsaugoti. Ar domiesi VLB gyvenimu ir dabar – atvyksti į Hiutenfeldą, skaitai „Informacijas“? Gyvendama Vilniuje, kur tokia gausa autentiško lietuviško veiksmo, su dideliu malonumu į jį pasineriu ir ne visuomet lieka laiko peržvelgti Vokietijos lietuvių aktualijas. Tačiau visai nuo jų neatitrūkstu – aplankau Hüttenfelde gyvenančius tėvus ir senus pažįstamus, perverčiu „VLB Informacijas“. Agnė Vokietijoje, Agnė Lietuvoje. Kur Agnė jaučiasi geriausiai? Nors didesnę gyvenimo dalį praleidau Vokietijoje, vienareikšmiškai geriau jaučiuosi Lietuvoje. Čia jaučiu žemę po kojomis, čia viskas be galo sava, perprasta, išjausta. Vokietijoje baigiau mokslus, studijas, dirbau, tuokiaus, gimė mano sūnus, žodžiu, vyko pilnavertis, įvairiaspalvis gyvenimas. Ir nors malonu prisiminti šį gyvenimo tarpsnį, tačiau tikrieji mano namai – Lietuva. Lietuva šiuo metu išgyvena labai įdomų orientavimosi ir virsmo pilnaverte, laisva valstybe laikotarpį. Ji aktyviai formuoja savo tapatybę, ugdo charakterį ir vertybes. Įdomu stebėti šį procesą, jame dalyvauti, įsisukti į veržlų, dinamišką šalies gyvenimą. Vokietijoje to man trūko – ten gyvenimo tėkmė šiek tiek ramesnė, pastovesnė. Tiesiog gyveni šiltnamio sąlygomis ir džiaugiesi visais puikiai veikiančios valstybės teikiamais malonumais. O čia dar yra ką tobulinti, ko siekti, ką gerinti – tai labiausiai ir veža. Ko palinkėtum „Informacijų“ skaitytojams, lietuviams Vokietijoje? Išmesti iš galvos nepagrįstas baimes, senus stereotipus ir grįžti į Lietuvą! Asmeninio archyvo nuotr. VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 23
VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS Asta D‘Elia
BERGŠTRASĖS APSKRITIS REMIA VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJĄ
Gimnazijoje lankėsi Bergštrasės apskrities viršininkas C. Engelhardt
Rugpjūčio 27 d. Vasario 16-osios gimnazijoje lankėsi Bergštrasės apskrities viršininkas Christian Engelhardt. Garbingą svečią, jau ne pirmą kartą viešintį mūsų mokykloje, ant laiptų prie pagrindinio įėjimo pasitiko tautiniais rūbais pasipuošę gimnazistai. Iš tolo aidėjo lietuviška muzika. Svečių grupelė apžiūrėjo gimnaziją, pasidžiaugė jau atliktais renovacijos darbais. Lietuvių kalbos kabinete Bergštrasės apskrities viršininkas Christian Engelhardt pasirašė privačių mokyklų finansavimo sutartį. Komunalinis investicijų fondas patenkino prašymą skirti lėšų mokyklos remontui, tačiau mūsų gimnazija turės pati padengti 25% išlaidų sumos. Šiuo metu darbai jau įsibėgėję: pakeista grindų danga, atnaujinta šiluminė įranga. Per rudens atostogas bus tvarkomi laiptai ir aikštelė prie pagrindinio įėjimo. Laikinai einanti direktorės pareigas pavaduotoja Irena Sattler gimnazijos bendruomenės vardu nuoširdžiai padėkojo už paramą ir apskrities viršininkui įteikė šakotį. Roberto Lendraičio nuotr.
LAMPERTHEIMO VERSLININKŲ POBŪVIS Audronė RUČIENĖ
Lampertheimo verslininkų pobūvio akimirka
24 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
Lampertheimo miestas trečią kartą surengė pobūvį, skirtą verslininkų bendradarbiavimui skatinti. Šių metų šventinis susitikimas vyko rugpjūčio 28 d. Hiutenfelde, Renhofo pilies parke. Gražiai papuoštame parke susirinkusius svečius pasveikino ir už sėkmingus metus padėkojo Lampertheimo miesto meras Gottfied Stoermer, geros šventės linkėjo ir abipusiu bendradarbiavimu pasidžiaugė
Vokietijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Alfredas Hermann, smagaus vakaro linkėjo Šparagų karalienė (vok. Spargelkönigin) Alina-Sophie I.
SKAITYMO IŠŠŪKIS „VASARA SU KNYGA“
ja Lietuvos bibliotekos, įsijungė apie 15 tūkstančių įvairaus amžiaus skaitytojų iš viso pasaulio. Per tris mėnesius visi privalėjo perskaityti 5 lietuviškas knygas, atitinkančias iššūkio kategorijas: • Perskaityk lietuvių autoriaus knygą; • Perskaityk knygą, kurią rekomendavo bibliotekininkas; • Perskaityk knygą apie keliones; • Perskaityk knygą geltonu viršeliu; • Perskaityk knygą, kurios pavadinimas prasideda iš tos pačios raidės, kaip ir tavo vardas. Gimnazistams, įveikusiems visas užduotis, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D`Elia įteikė po saldžią dovanėlę. Per vasaros atostogas net 8 knygas perskaičiusiam dešimtokui Gintautui Guntuliui buvo įteikta paskatinamoji dovana. Džiaugiamės, kad mokiniai taip turiningai praleido savo vasaros atostogas!
Asta D‘Elia Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio pirmą kartą dalyvavo skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“. Į šią akciją, kurią jau ketvirtus metus organizuo-
Puikiai nusiteikusius pobūvio dalyvius smagiais šokiais pasveikino ir Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai (vadovai A. Ručienė ir G. Ručys). Šokėjams pritarė muzikantų gretas papildę naujieji gimnazistai. Smuiku griežė buvusi abiturientė Amy Marie Gergenreder. Gausybės aplodismentų ir pagyrų sulaukė solo dainavusi tryliktokė Marija Fiodorova. Vėliau gerą nuotaiką kūrė trio „FizzGizzJazz“. Roberto Lendraičio nuotr.
Justino Gečo nuotr.
Vasara su knyga VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 25
-
BENDRUOMENIU ALEJA
LIETUVAIČIŲ IŠVYKA BAIDARĖMIS NYRSO UPE Augustinas ŠERNIUS „Mes prie Diuselio užaugę Mylim savo miestą Kelną. Jei tik Esenas nepyks, Ziuchtelnas – NRW širdis!“ Tikėkimės, lietuviškuoju Joe Cocker vadinamas Ovidijus Vyšniauskas neužpyks už jo sukurtos dainos „Žemyn upe“ pritaikymą mūsų vokiškai aplinkai. Kaip bebūtų, ankstyvą sekmadienio rytą, rugsėjo 8-ąją, nedidelis Fyrseno-Ziuchtelno (Viersen-Süchteln) miestelis, iš tiesų, tapo Šiaurės Reino – Vestfalijos regione gyvenančių lietuvių „širdimi“. Iš Vupertalio, Kelno, Diuseldorfo ir kitų aplinkinių miestų į Ziuchtelną suvažiavę lietuviai smagiai šurmuliavo, laukdami suplanuotos išvykos baidarėmis Nyrso (Niers) upe.
Diuseldorfo bendruomenės nariai
26 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
Kiek daugiau nei trisdešimt žmonių, didelių ir visai mažų, nepabūgusių nepalankios orų prognozės, gurkšnodami šiltą arbatą ar kavą, sveikinosi ir pažindinosi vieni su kitais jaukiame Adolf Hammans Freizeit baidarių ir kanojų nuomos stoties kiemelyje. Iš šioje stotyje įrengtos prieplaukos prasidėjo maždaug 17 km ilgio baidarių žygis Nyrso upe žemyn Vachtendonko (Wachtendonk) link. Nyrsas – rytinis dešinysis Maso (Maas) upės intakas, taip pat viena iš intensyviausiai naudojamų upių Šiaurės Reino – Vestfalijos žemėje. Atkarpa tarp Ziuchtelno ir Vachtendonko yra nelabai vingiuota, negili ir ne ypač srauni, tad kuo puikiausiai tiko tiek pirmą kartą į baidarę įsėdusiems žygeiviams, tiek ir labiau patyrusiems upeiviams. Neskubi Nyrso tėkmė plukdo upės vandenis pro nesuskaičiuojamas pievas, laukus, pelkes ir Žemutiniojo Reino baseinui būdingus gražuolių topolių miškelius. Abiejuose upės krantuose neretai buvo galima išvysti stovint vandens ar vėjo malūnus, puošnius dvarus ar tvarkingas vokiškas sodybas. Gulbės, žąsys, antys ir kiti keliautojams menkiau pažįstami vandens paukščiai buvo dažnai sutinkami žygio palydovai. Upės vaga teka skirtingomis teritorijomis, tad nuobodžiauti tikrai neteko. Žygio dalyviai mėgavosi rudeniškai gaiviu oru, pakrančių vaizdais ir malonia vienas kito draugija. Beveik 5 valandas trukęs žygis baigėsi Vachtendonko priplaukoje, kur keliautojų ant kranto laukė paslaugūs baidarių nuomos centro darbuotojai, padėję išsikelti valtis iš vandens. Maršruto pabaigoje sulipę į ištaigingą turistinį autobusą lietuvaičiai juokavo, kad tokiu transportu galima būtų drąsiai vykti į Amsterdamą, Paryžių ar į Vilnių. Grynas oras ir fizinis aktyvumas sužadino keliautojų apetitą, tad sugrįžus į Ziuchtelną nedelsiant buvo pradėta iškyla. Priešingai visoms orų prognozėms, žygio dalyviams pavyko išvengti bent kiek rimtesnio lietaus. Į pavakarę debesys visiškai išsisklaidė, tad vakarinės saulės sušildyti ir pasistiprinę lietuvaičiai išbandė jėgas paplūdimio tinklinio aikštelėje, žaidė kitus aktyvius žaidimus ar tiesiog jaukiai bendravo tarpusavyje. Dienai artėjant į pabaigą, tautiečiai ėmė skirstytis, dėkodami vieni kitiems už puikią kompaniją ir kartu šauniai praleistą laiką. Renginio sėkmės ir teigiamų atsi-
Lietuvių išvyka baidarėmis Nyrso upe
liepimų gausos paskatinti žygio organizatoriai, Diuseldorfo lietuvių bendruomenės aktyvistai, pažadėjo kitais
metais būtinai surengti naują lietuvių žygį baidarėmis, plaustais ar dviračiais. Asmeninio archyvo nuotr.
VDU informacija
MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS
Pasaulio lietuvių universitetas kviečia jau šį rudenį, lapkričio 14–16 d. dalyvauti XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume (MKS) Vytauto Didžiojo universitete, Kaune. Simpoziumas susideda iš įvadinės plenarinės, keturių atskirų ir baigiamosios sesijų. Įvadinės sesijos tema: Mokslas, visuomenė ir laisvė Sesija vyks: 2019 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto rotušėje (Rotušės a., Kaunas). Sesijos formatas: Plenarinė sesija (50 min.), atviras mikrofonas (20 min.). Sesijoje bus svarstoma: Kam šiandien tarnauja mokslas? Kokia yra kūrybos vertė? Ar moksle ir kūryboje semiamės stiprybės iš praeities? Kokia turėtų būti Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumų misija? Pranešimus šioje sesijoje skaitys: Algirdas Avižienis, Elona Vaišnienė, Egidijus Aleksandravičius, Darius Udrys, Rimas Čuplinskas. Moderuos: Giedrius Janauskas. Baigiamoji sesija – simpoziumo refleksija – vyks: 2019 lapkričio 16 d. VDU daugiafunkciniame centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas). Sesijos formatas: 4 simpoziumo sesijų
refleksijos (40 min.), bendra diskusija (50 min.). Plenarinėje sesijoje bus aptariama: XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo stipriosios ir silpnosios pusės, įvykusių plenarinių sesijų ir diskusijų kokybė, gylis ir nauda, kokie simpoziumai turėtų būti ateityje. Refleksijas šioje sesijoje pateiks: Gediminas Karoblis, Violeta Davoliūtė, Giedrius Česnakas. Moderuos: Ingrida Celešiūtė.
VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 27
PIRMĄKART ELBĖS FILHARMONIJOJE – UŽSIENIO LIETUVIŲ KVARTETAS Redakcijos informacija „Confero Piano Quartet“ – pirmasis lietuvių kvartetas, pasirodysiantis garsiojoje ir itin pamiltoje Elbės filharmonijoje Hamburge. Šiuo koncertu siekiama pristatyti Lietuvą iš gražiausios jos pusės per kultūrą – muziką. Trys kvarteto muzikantai – Vokietijos lietuviai – smuikininkas Algirdas Šochas ir violončelininkas Vytautas Sondeckis gyvena ir dirba Hamburge, altininkė profesorė Jonė Kaliūnaite – Sarbriukene, pianistas Ugnius Pauliukonis – Anglijoje. Koncerte skambės lietuvių kompozitoriaus Arvydo Malcio ir du žinomi romantinio periodo – vokiečių J. Bramso ir prancūzų kompozitoriaus G. Faure fortepijoniai kvartetai
PROGRAMOJE:
Arvydas Malcys „Milky Way“ fortepijoninis kvartetas
Gabriel Fauré Fortepijoninis kvartetas Nr. 1 c-Moll op. 15
- Pause Johannes Brahms Fortepijoninis kvartetas Nr. 1 g-Moll op. 25
Bilietus galite įsigyti: https://shop.elbphilharmonie.de/en/seat-selection/17711/ 28 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
LIETUVIŲ DIENOSE LOS ANDŽELE VOKIETIJAI ATSTOVAVO HAMBURGO LIETUVIAI Redakcijos informacija Hamburgo lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“ dalyvavo ir Lietuvai bei Vokietijai atstovavo grandioziniame lietuvių dienų renginyje Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijoje. Čia jie ne tik improvizavo lietuvišąją polką, bet ir daugiau. Lietuvių dienose taip pat pasirodė kolektyvai iš Lietuvos, Klivlando, Mičigano, Montrealio bei Los Andželo.
joje, Vokietijos lietuvių bendruomenei ir Hamburgo lietuvių bendruomenei. Tuo tarpu Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke dėkoja kolektyvui: „Prisimenat pereitą savaitgalį praūžusias Lietuvių dienas prie Ramiojo vandenyno, Los Andžele, kur susirinko apie 4000 lankytojų ir buvo pasiektas dalyvių rekordas. Dėkoju Raimundui Šilkaičiui, kun. Tomui Karanauskui, Rasai Šilkaitis, Monikai Kiznis ir Žygimantui Kizniui, Hamburgo tautinių šokių kolektyvui „Gintaras“, kurie dalyvavo ir koncertavo programoje abi dienas, tris kartus.“ Organizatorių archyvo
“Gintaras” savo vardą skaičiuoja jau 30 metų. Kolektyve šoka įvairaus amžiaus žmonės, jauniausiai šokėjai 12, o vyriausiam virš 50. „Gintaras“ šoka ne tik tautinius sceninius, bet ir folklorinius šokius bei šokiais džiugina ne tik lietuvius, gyvenančius užsienyje, bet ir Vokietijos žmones, taip populiarindamas lietuviško šokio tradicijas ir reprezentuodamas Lietuvą. Jau du kartus 2014 ir 2018 metais kolektyvas dalyvavo Lietuvos Dainų šventės užsienio lietuvių programoje. 2017 m. buvo pakviestas į tarptautinį šokių festivalį Palangoje, 2018 m. gegužę kartu atšventė Stokholmo tautinių šokių kolektyvo „Baltija“ 15 metų jubiliejų Stokholme, visada džiugina žiūrovų akis Vasario 16-osios šventėse Hamburge, šokdina žiūrovus Joninių vakarą Liubeke, Berlyne ar Hamburge. Kolektyvas labai didžiuojasi ir džiaugiasi, kad buvo pakviestas šokti 2018 m. liepos 14 d. Vestfalio taikos premijos įteikimo šventėje Miunsteryje. Kolektyvas dėkoja už palaikymą ir paramą Lietuvos ambasadai Vokieti-
Hamburgo lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“ Los Andžele VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 29
Au: ginti gelmę Kaip ją išmatuoti Augančią gelmę? Au: ginti Gelmę Kai lapai gelsta, GintiDvasinius lobius, Draikomus vėjo, Mano mintys vis Ėjo ir ėjo ir ėjo.
Die Tiefe wachsen lassen wie kann man sie vermessen die wachsende Tiefe? die Tiefe wachsen lassen, wenn die Blätter gelb werden, auf die geistigen Schätze achten, die im Wind fadenartig schweben, sich immerwährend für sie einzusetzen.
30 VLB INFORMACIJOS |10 - 2019 | SPALIS
Meine Gedanken kamen und gingen, und stiegen, und stiegen, und flogen davon… * * * Jau priešžieminis oras atsiveja Nori nenori priversdamas įvertinti jaukumą, šilumą: karštą arbatą, ilgesnį vilnos šaliką. O svarbiausia – Įsijungia nauja mąstymo pavara. Vienišumą tirpdančios mintys Pabyra Į žiojėjantį nerimo vandenyną.Jų jaukūs laiveliai Išplukdys išmintį mylintįjį Į dar nežinomą krantą. Prisiminimų kaitroje …Siluetai,
Iškylantys atmintyje, Švelniausiu rankos Paspaudimu Prisiartina Nusidriekę Toliai, Nerimstančių Bangų atodūsiais. Susikaupę gelmės neatkasto Auksinio ilgesio – Tirštumoj apgobusių rūkų Plyti paslaptinga rimtis. Tas ilgesys neiškeičiamas, Gyvena savo gyvenimą Metų metais Nepraeidamas. Jame šaknis įleidžia Pažinimas Sunkias ramybės sakai, Nejučia susiliejant Su bekrašte erdve, Pasišildant nutilusių amžių Kaitrioje užmaršty, Pabūnant Minties apkabintai... Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst
VLB INFORMACIJOS | 10 - 2019 | SPALIS 31
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post
„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |10 -pasilieka 2019 | SPALIS nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.