Laimio Antanavičiaus paveikslo fragmentas.
VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 1
DĖMESIO!!!
Išnuomojamas 2 kamb. butas Renhofo pilyje, Hiutenfelde. Schloss Rennhof Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld Bendras plotas: 41,70 m2. Nuo 01.09.2021. Kreiptis: office@vlbe.org
2 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
REDAKTORIAUS ŽODIS DVIEJŲ VILKŲ KOVA Ilgai nesimatėme. Galvoje sukasi daug malonių įvykių, kuriais nuoširdžiai džiaugiuosi. Vis dėl to, atskiro medalio verti mūsų Gimnazijos abiturientai ir jų mokytojai, kurie sudėtingomis sąlygomis įveikė žinių patikrinimo – egzaminų iššūkį ir jau įsėdo į naujo gyvenimo etapo traukinį. Laimingo kelio! Dar keletą medalių užkabinčiau lingvistei, mūsų mylimai dr. Sandrai Petraškaitei-Pabst, nepaliaujamai puoselėjančiai lietuvišką žodį savyje ir bendruomenėje. Žengdama į Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą su pasididžiavimu tariau atvykusi atsiimti Vokietijos lietuvės apdovanojimo. Jausmas, kuris lydėjo tąkart, buvo išties stulbinantis. Toks, kai norisi visai Lietuvai išsakyti, kokie nuostabūs tie pasaulio, Vokietijos lietuviai, kokie prasmingi ir taurūs jų darbai ir koks tvirtas jų noras išlaikyti savo tapatybę, skalaujamą didžiausių vandenynų. Kaip rašė Sandra, lietuvių kalba yra tarsi krantas, kuris be paliovos skalaujamas kitų kalbų bangomūšos, rodos ims ir išslys iš po kojų. Kaip įsitvirtinti tame krante, kaip jo neprarasti? Prieš keletą savaičių, man viešint Trakuose, Saulius Urbonavičius, organizuojantis žymųjį liepos 6-osios Tautiškos giesmės giedojimo šventinį koncertą, man sako: „Tai renginys, prie ekranų suburiantis visus pasaulio lietuvius“. Tai ir tiesa, ir nevisai. Žinoma, pastaraisiais metais tautiška giesmė turbūt daugiau skambėjo mūsų namuose, tačiau gausiai ir viešosiose erdvėse. Mes
ir vėl po ilgo laiko išėjome į miestų parkus, skverus, žymias ir vaizdingas vietas tam, kad drauge užtrauktume visiems brangią tautišką giesmę. Į gatves išėjome ir drauge su kaimynais baltarusiais, protestuodami prieš kaimyninėje šalyje vykdomą valstybinį terorą. Pilietiškumas mumyse dega tiek, kiek tą ugnį puoselėjame patys. Palaikykime vieni kitus! Visomis išgalėmis ir būdais mes stengiamės padėti vieni kitiems. Taip pat ir išbristi iš pastarųjų įvykių sukelto vienatvės pojūčio, įtampos ir nerimo pančių. Ypatingai dėkoju psichologei Laimai Narbutaitei De Florez, inicijavusiai nuotolinių susitikimų ciklą tema „Mano vidinė pusiausvyra pandemijos metu“ ir atsakiusiai į mums visiems svarbius klausimus. Itin įstrigo Laimos mintis, kad kiekviename žmoguje vyksta vidinė kova, labai panaši į dviejų vilkų kovą. Vienas vilkas simbolizuoja blogį – pavydą, gailestį sau, egoizmą, ambicijas, melą, baimę, ir nerimą. Kitas vilkas – gėrio simbolis, tai taika, meilė, viltis, tiesa, gerumas, ištikimybė ir ramybė. Tegu antrasis vilkas visuomet nugali. Vis dar kviečiu kreiptis ir siūlyti temas: psichologinepagalba@vlbe.org Tikiuosi, kad šiame numeryje, į kurį norėjosi sutalpinti tiek daug, rasite sau aktualių žinių ir ramybės uostą. Gražios vasaros, mielieji!
Evelina
VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“
KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld Raštinės tel.: +49 6256 – 3770257 Faksas: +49 6256 – 3779932, el. paštas: office@vlbe.org / skype: bendruomene.de
IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą. Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten
VLB valdybos „INFORMACIJAS“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu: redakcija@vlbe.org
VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 3
PRIEŠ VYKDOMĄ VALSTYBINĮ TERORĄ, UŽ LAISVĘ IR DEMOKRATIJĄ PASAULYJE Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Hannah Arendt savo knygoje apie totalitarizmo ištakas rašo, kad pažanga ir pražūtis yra dvi to paties medalio pusės. Viskas priklauso nuo to, į kurią pusę bus žiūrima. Stulbinantis faktas, kad toks „menkas reiškinys“ kaip žydų tautos klausimas ir antisemitizmas galėjo tapti pagrindiniu veiksniu, padėjusiu kilti nacių sąjūdžiui, vėliau pasauliniam karui, o galiausiai rastis mirties fabrikams. Politinė juodoji propaganda ir ją skleidžianti žiniasklaida yra ginklas, kuris, atsidūręs valdžios troškimo užvaldyto asmens rankose, gali mobilizuoti mases protu nesuvokia-
Žurnalistas Romanas Protasevičius sulaikomas. Kauno dienos fotomontažas 4 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
miems veiksmams su žiauriausiomis pasekmėmis. Juodosios propagandos ginklu XXI amžiuje mojuoja ne vienos pasaulio šalies diktatorius, šiuo metu pasaulyje yra bent dešimt šalių, kurios yra tvirtai apraizgytos ir smaugiamos nesiliaujančios totalitarinių režimų propagandos. Tai Venesuela, Kuba, Sirija, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas, Šiaurės Korėja, Kinija, Turkija. Taip pat ir Lietuvos kaimyninės šalys – Baltarusija ir Rusija. Tai šalys, kenčiančios nuo vieno žmogaus valdžios užgaidų, karų bei išpuolių, dėl kurių kyla tautos pasipriešinimas ir susirėmimai su valdžia, siekiant gyventi laisvoje šalyje. Politinė komunikacija yra valdžios įrankis, kuriuo politikai per žiniasklaidą veikia visuomenės nuomonę, struktūruoja jos politinę elgseną, telkia bendraminčius, realizuoja politinius sprendimus, organizuoja ideologines struktūras (Bielinis, 2002: 49). Baltarusija ilgą laiką tarsi neturėjo politinės opozicijos, bet 2020 metų rugpjūtį suprato, jog ji egzistuoja – staiga ir (ne)tikėtai didžiuliame ir ilgalaikiame šalies politinės propagandos mechanizme atsirado realus priešas – laisvos žiniasklaidos priemonės poziciją užimantis informacinis kanalas „NEXTA“, turintis 587 tūkst. prenumeratorių bei kitos visuomenės informavimo priemonės, skelbiančios tautai apie suklastotus rinkimų rezultatus ir norą išsilaisvinti iš ilgiausiai šalies vadovo postą (nuo 1994 metų) užimančio diktatoriaus – Aleksandro Lukašenkos režimo. Šios visuomenės informavimo priemonės siekia, kad Baltarusija taptų modernia, šiuolaikiška, pažangia demokratine Europos valstybe. Taigi ši politinė Baltarusijos opozicija skelbia, kad Aleksandro Lukašenkos režimas sekmadienį nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą tam, kad galėtų suimti juo skridusį Baltarusijos žurnalistą, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją ir vyriausiąjį redaktorių Romaną Protasevičių. R. Protasevičius anksčiau dirbo fotografu Baltarusijos žiniasklaidoje, buvo Vaclavo Havelo žurnalistikos programos narys, o 2019 m. turėjo palikti Baltarusiją dėl veiklos informaciniame kanale „Nexta“. Kaimyninių šalių aktualij ų temoms neabejingi Hamburgo, Miuncheno,
Pasaulinės solidarumo akcijos dalyviai – Miuncheno lietuviai Štutgarto ir Niurnbergo lietuvių bendruomenių atstovai gegužės 29-30 dienomis dalyvavo pasaulinėje solidarumo akcijoje „Global picket of solidarity with Belarus“.
Kodėl mes solidarizuojamės ir kodėl mums tai rūpi? „Šiandien Miuncheno lietuvių bendruomenė kartu su Baltarusijos diaspora pasisako už laisvę bei demokratiją ir protestuoja prieš vykdomą valstybinį terorą, reikalauja paleisti politinius kalinius ir sustabdyti represijas! Europos viduryje, Baltarusijoje, už balta-raudona-balta spalvas ar tiesiog už savo žurnalistinį darbą gali būti uždarytas į kalėjimą ir ten būti kankinamas. O „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, užgrobimas rodo, kad tai nebėra tik įvykiai Baltarusijoje. Ir tai ne tik baltarusių tautos (kaip ir ne tik ukrainiečių) kova dėl laisvės – tai yra visos Europos kelias į laisvę, į Europą be užsilikusių diktatūrų!” – sakė Irma Petraityte-Luksiene, VLB Tarybos narė ir Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė. „Šiandien Štutgarto baltarusiai išskandavo ir išdainavo savo norą būti laisvais ir tapti viena šeima kartu su Europos valstybėmis. Tautos laisvės siekis skambėjo patriotinėse dainose,
o vytis ant baltarusių vėliavų mums priminė lietuvišką atgimimo sąjūdį. Džiugu, kad renginys sulaukė didžiulio dėmesio ir palaikymo iš Štutgarto žurnalistų, politikų ir televizijos. Be galo svarbu, kad engiamos tautos balsas yra girdimas Europoje.” – sakė Juozas Vasiliauskis, VLB Tarybos narys ir Štutgarto lietuvių bendruomenės pirmininkas. „Esu ir sujaudinta, ir pakylėta. Sujaudinta, rodos, dar ne taip seniai, mes lietuviai kovojome už Lietuvos ir savo Laisvę. Šiandien keliu į laisvą ir demokratišką šalį eina mūsų kaimynai baltarusiai. Pakylėta, nes dalyvaujant šiandienos mitinge Niurnberge, po mano kalbos mitingo dalyviams supratau, kaip jiems dabar reikia mūsų palaikymo, kaip juos pakylėjo dalyvaujančių lietuvių solidarumas ir elementarus, nuoširdus padrąsinimas bei palaikymas šioje svarbioje kovoje prieš diktatūrą ir terorą jų šalyje.” – mintimis dalinosi Rasa Weiß, Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos narė ir Vasario 16-osios gimnazijos direktorė. „Kodėl man svarbu, kas vyksta Baltarusijoje? Yra dvi priežastys, kodėl aš dalyvavau mitinge kartu su baltarusiais prie Elbės filharmonijos Hamburge. Pirma, esu lietuvė, kuri dar pamena, kokia kaina buvo atgauta Lietuvos nepriklausomybė. Kelias buvo ilgas ir nelengvas. Tada visi laukėme bent menkiausio palaikymo ir pripažinimo iš kitų valstybių. Šiandien mes esame laisvos šalies piliečiai ir galime parodyti savo palaikymą bei solidarumą Baltarusijos žmonėms, kurie dabar taip pat kovoja už savo laisvą ir demokratišką valstybę. O paskutiniai įvykiai parodė, kad ta kova už demokratiją ir laisvę nėra vien tik baltarusių reikalas. Užgrobtas lėktuvas su kitų tautų piliečiais dėl nusikaltėlio (diktatoriaus – red. past.) planų, tuo lėktuvu namo skirdusių žmonių laisvės suvaržymas kelioms valandoms, tie žmonės patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nežinią, du keleiviai buvo pagrobti. VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 5
uždaryti žmonės privalo būti paleisti, taip pažeidžiamos žmonių teisės.” – sakė Asta Korinth, Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė. Iš oficialios Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkės I. Petraitytės kalbos:
Palaikymo akcija Štutgarte Šis incidentas parodė, kad nusikaltėlis nežino ribų. Ar po šio įvykio EU viduje galima jaustis saugiai? Šitas nusikaltėlis vis dar neteisėtai ir diktatoriškai valdo šalį.
Kokie bus tolesni Lukašenkos planai, kai jis yra palaikomas Kremliaus režimo? Labai tikiuosi, kad EU politikai imsis pačių griežčiausių sankcijų stabdant A. Lukašenką. Neteisėtai kalėjimuose
Neabejingi įvykiams Baltarusijoje ir Niurnbergo lietuviai 6 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
„Tai jau nebe tik įvykiai Baltarusijoje! Baltarusijos naikintuvas, privertęs Minske nutūpti iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, aiškiai rodo, kad tai jau ne tik įvykiai Baltarusijoje! Buvo sukelta grėsmė Europos Sąjungos ir ne ES piliečių saugumui. Žinome, kad lėktuve buvo žmonės iš dvylikos šalių, įskaitant 90 Lietuvos piliečių. Šiame lėktuve galėjo būti bet kuris iš mūsų. Matome, kad nusikalstamas A. Lukašenkos režimas ir už jo esantis Kremliaus režimas, yra nenuspėjamas ir kelia pavojų visos Europos Sąjungos saugumui. Lietuvos Respublikos prezidentas, LR užsienio reikalų ministras ir ministrė pirmininkė šį įvykį įvardijo kaip valstybinį teroro aktą ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis griežtų priemonių, kad būtų pasiųsta aiški žinia kitiems autoritariniams režimams. Šis išpuolis neturėtų būti vertinamas kaip pavienis, jis yra eskalavimo, vykstančio nuo praėjusių metų rugpjūčio, dalis. Tai dar vienas A. Lukašenkos režimo bandymas bet kokiomis priemonėmis išlikti valdžioje, tai yra vis rimtesnė saugumo problema visai Europos Sąjungai [...] Šiandien ir kiekvieną dieną tampa vis svarbiau raginti pilietinę visuomenę aktyviai išreikšti mūsų pilietinę poziciją demokratijos atžvilgiu ir pasisakyti prieš diktatorių valstybinį terorizmą. Ir taip pat labai svarbu – baltarusius, kurie prisiglaudė ES bėgdami nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, Europos saugumo institucijos turi apsaugoti nuo baudžiamojo persekiojimo tremtyje. Nes Baltarusijos ir galbūt Rusijos žvalgybos pareigūnai įlipo į lėktuvą Atėnuose. Visa situacija Baltarusijoje yra aiški – tai ne tik kova už demokratiją ir laisvę (kaip ir ukrainiečiai, ne tik kovojantys už Ukrainą), tai turėtų būti suprantama kaip visos Europos kelias į laisvę – į Europą, kurioje nelieka diktatūros!“ Vokietijos LB archyvo nuotr.
Dalytė KAZLAUSKAITĖ Birželio 22 d. vyko Lietuvių kalbos draugijos, „Lituanistų sambūrio“ ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuoto kūrybinių darbų konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ apdovanojimai, kuriame prizinę vietą III suaugusiųjų grupėje laimėjo Vokietijos lietuvė Sandra Petraškaitė-Pabst. Apdovanojimą atsiėmė Vokietijos lietuvių žurnalo „Informacijos“ vyriausoji redaktorė Evelina Kislych-Šochienė. Dalinamės ištrauka iš laureatės pateikto darbo. Mokiausi garsiojoje Marijampolės Rygiškių Jono, lietuvių kalbos tėvo, gimnazijoje. Studijavau Vilniaus Edukologijos Universitete ir Vilniaus Universitete germanistiką. Po to išvykau į Vokietiją, į Mannheimo Universitetą doktorantūros studijoms, kur nuo 2000 metų gyvenu iki šiol, keliolika metų dėsčiau Vokietijos universitetuose vokiečių kalbotyros disciplinas, moksliniuose straipsniuose gilinausi į lietuvių ir vokiečių kalbų bei kultūrų panašumus bei skirtumus. Mišrioje šeimoje su vyru vokiečiu auginam 3 vaikus dvikalbiais, aktyviai prisidedu prie Vokietijos Lietuvių Bendruomenės kūrimo ir jos paveldo išlaikymo, mokslo žiniomis ir asmenine patirtimi apie lietuvių kalbos perdavimą daugiakalbystės kontekste dalinuosi su kitais tėvais, auginančiais savo vaikus dvikalbiais. Kalba man, kaip lingvistei, yra studijų ir mokslo objektas, apibrėžiama kaip ženklų sistema su savo fonetika, morfologija, sintakse, leksika, semantika ir pragmatika. Mane domina ne tik pasaulio kalbų struktūros, jų įvairovė ir savitumai, bet ir kalba kaip žmoguje slypinčio noro kurti, tobulėti, keistis ir keisti, įtakoti gyvenamąją aplinką priemonė bei išraiška. Lietuvių kalba yra mano gimtoji kalba, o vokiečių, rusų, anglų ir italų mokiausi kaip užsienio kalbų. Taigi su lietuvių kalba mane sieja visų pirma natūralus, prigimtinis ryšys, šioje kalboje man vėrėsi pasaulis. Gimiau ir užaugau Daugirduose,
VOKIETIJOS LIETUVĖ – TARP GERIAUSIŲJŲ vienkiemyje, tėvelis ir seneliai kalbėjo su manimi suvalkietiška tarme, dar prisimenu, kad kamuolį, su kuriuo žaidžiau, vadindavau pilke, skardinę dėžute – puškute, o iš mamos girdėjau žemaitišką tarmę ir būdama vaikas netgi supykdavau, kad ne viską suprasdavau, ką mama greitakalbe žemaičiuodama pasakodavo seneliams Pagėgiuose. Daug metų gyvenant su dviejomis kalbomis ir kultūromis, teko intensyviai išgyventi vokišką kultūrą, pajusti jos neaprėpiamą gylį ir plotį, bet kartu pajusti didesnį nei iki šiol alkį įsirašyti į lietuvių kultūrą, būti jos margo kultūros rašto dalimi. Žymus lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris, apmąstęs būtį, yra pastebėjęs, kad prisirišimas prie gimtosios žemės ir kultūros ir krašto žmogui yra ne atsitiktinė, bet esminė savybė. Tik išvykus iš Lietuvos, apsigyvenus kitoje šalyje išgyvenamas keistas praradimo jausmas, stinga lietuviakalbės aplinkos. Stygius, trūkumas, pradžioje lyg toks keistas jausmas, nesinori pasiduoti jam. Juk jeigu viską supranti ir išreikšti moki vokiečių, anglų, ispanų ar italų kalbomis, tai pasiseka kurį laiką netgi ignoruoti tą nostalgiją. Tačiau jeigu tenka apsigyventi kitoje šalyje ilgesnį laiką pora ar net dešimt, dvidešimt metų, tai jauti kaip pamažu atsiranda ir išbujoja tuštuma, tam tikra lingvistinė vienatvė, nes jautiesi tarsi išjungtas iš lietuviškai maitinančio kultūrinio tinklo. Kartais jausdavausi lyg
Vokietijos lietuvė, germanistė, laureatė S. Petraškaitė-Pabst VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 7
būčiau įstrigusi tarp lietuviškos ir vokiškos kultūros. 1998 metais apsigyvenus Vokietijoje ir vokiečių kalbai perėmus pagrindinį pasaulio pažinimo ir jo kūrimo vaidmenį, radikaliai pasikeitė santykis su lietuvių kalba. Ji tarsi išbluko, ištirpo, bet atitolusi niekur nedingo, tik, tyliai ir saugiai apsigyvenusi manyje, nusėdo, nusistovėjo ant paties dugno, lyg nepastebimai gyveno savitą gyvenimą ir provokavo, mezgė nostalgijos bei ilgesio dialogus, tarsi kantriai laukdama akistatos momento. Pati sau teisinausi ir gyvenau tvirtai įsitikėdama, kad tai tik laiko klausimas, kuomet išdrįsiu pažvelgti į savo sielos gelmių erdves bei dvasinių išteklių sankaupas. Prireikė man net 20 metų, pragyventų ne Lietuvoje, kad atidengčiau vieną po kito išsaugotus sielos virsmo klodus ir naujomis akimis pažvelgčiau, atpažinčiau bei pripažinčiau lietuvių kalbos pamatiniškumą. Gilus kitoniškumo patyrimas, kontrastų perpratimas leidžia tik dar labiau suprasti lietuviško galvojimo esmę, pajusti šerdį, apčiuopti patį branduoliuką ir pažadina nerimą, rūpestį jo neapleisti, puoselėti, jį iškelti ir tam tikra prasme netgi adoruoti. Lietuvybė yra per kartų kartas perduotas kodas, neištrinamas, nesupainiojamas, istorijos bėgyje naujai atpažįstamas, su pagarba ir ištikimybe pasirenkamas savo originalumo, savitumo, autentiško gyvenimo kelio per pasaulį paieškai. Tai yra kažkas stebėtinai tvaraus, savaime suprantamo ir atpažįstamo laiko ir erdvės kisme. Literatūrologė Viktorija Daujotytė teigia, kad neturime bijoti minties, kad ne tik kalbame, bet ir jaučiame lietuviškai, perimdami tai, kas ateina iš mūsų protėvių. Atsidūrus kitoje šalyje, kaupiasi patirtis, kuri neapsiriboja vien tik gyvenamosios šalies kalbos ir kultūros perpratimu, persunkimu, profesinių žinių įgijimu, lietuvių bendruomenės kūrimu ir lietuvių kalbos perdavimo ir puoselėjimo praktikavimu, bet ji aprėpia žymiai daugiau. <..>Lietuvių kalba man yra kaip krantas, kuris be paliovos skalaujamas kitų kalbų bangomūšos, rodos ims ir išslys iš po kojų. Kaip įsitvirtinti tame krante, kad jo nepametus. Jeigu rankas sudėjus nieko nesiimsiu dėl jo tvirtumo. tik pasyviai lauksiu, ilgai netruks, kol jis pradės aižėti ir galbūt įsmuksiu į atsivėrusią smegduobę. <..> Kalba yra energija, produktyvi, pasaulį kurianti galia. Poezija yra toji išraiškos priemonė, kurioje kalba ir pasaulis persipina į vieną tikrovę, į neatskiriamą vienovę. Ulrike Draesner, vokiečių lyrikė ir literatūrologė poezijai priskiria misionierišką funkciją, teigdama, kad poezija yra tasai kanalas, kuriuo į pasaulį atiteka naujovė, naujiena, visa atnaujinanti žinia. Dažnai žiūrima į poeziją kaip literatūrinę formą, kuriame „Aš“ išraiška pagaliau patenka į pasaulio akiratį. Ir vis tik yra priešingai, „Aš“ ištirpsta, susimažina iki nematomumo ir tampa pralaidus. Mano ryšys su lietuvių kalba ir kultūra yra tikras, gilus, jis įgalina kūrybai ir brandai, susijungusi su ja, tarsi išnykstu, pasijuntu lietuviško audinio dalimi, nuo kurio 8 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
Apdovanojimą atsiėmusi redaktorė E. Kislych-Šochienė atbrizgusi mano būtis nuolat ieško sąlyčio taškų. Kartais ištariu kokį lietuvišką žodį, pasak Lingio, ne tam, kad jis atspindėtų ir vertintų pasaulį, o kad skambėtų kaip giesmė kaip mantra, įsiliejanti į Visatos klegesį. Daug kartų esu patyrusi palengvėjimą ant širdies, kai netikėtai atradau pavadinimą, žodinę išraišką bent daugmaž nusakyti tam, ką išgyvenau ar nutuokiau, lyg per miglą užčiuopdama niekaip neprieinamą realybę. Autorės, konkurso laureatės archyvo nuotr.
Apdovanojimas už geriausią pateiktą darbą
TĘSIAMA DIENOS ŠVIESOS NESPĖJUSIO IŠVYSTI RANKRAŠČIO LEIDYBA: DĖKOJAME UŽ PARAMĄ kultūros instituto (LKI), Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) bei kitų organizacijų kūrimosi ir gyvavimo istorija.
Pirmoji knyga VLB, LKI informacija Pasaulį – savo šeimą, draugus, kolegas, Vokietijos lietuvių bendruomenę – palikęs garbės pirmininkas, Lietuvių kultūros instituto įkūrėjas ir vadovas, pedagogas, aktyvus visuomenininkas, humanitarinių mokslų daktaras dr. Vincas Bartusevičius nespėjo išleisti dar vienos savo knygos. Tačiau paliko neįkainojamą rankraštį. Jo tapsmo pilnaverte knyga organizaciniai klausimai nugulė ant žmonos Onos Bartusevičienės, o finansiniai – ant mūsų visų – pasaulio lietuvių pečių, kurie neabejingi savo, Lietuvos istorijai bei ateičiai!
Vokietijos lietuvių bendruomenė ir Lietuvių kultūros institutas inicijavo knygos leidybos kaštų padengimo akciją ir dėkoja finansiškai prisidėjusiems: VLB Romuvos apylinkei, skyrusiai 500 eurų, dr. Birutei Norkaitienei, Elenai ir Ričardui Baliuliams, Irenai Natkevičienei, Donatui Wegner, skyrusiems po 200 eurų, dr. Virginijui Grigučiui, Artur Hermann, Reginai Juodišiūtei, dr. Manfred Klein, Marijai Dambriūnaitei-Šmitienei, Petrui ir Reginai Odiniams, skyrusiems po 100 eurų, Kristinai Braun skyrusiai 80 eurų, Raimundai bei Edmundui Jankūnams, Teresei Landsbergienei (JAV) ir Rasai Modic, skyrusiems po 50 eurų paramą, Aukos surinktos iki š. m. liepos 6 d. Aukas vis dar galite pervesti į šią sąskaitą: Volksbank Darmstadt-Südhessen eG Empfänger: Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. IBAN: DE57 5089 0000 0065 1819 16 BIC: GENODEF1VBD Zweck: Spende für Buch Litauer in Deutschland Dariaus Šulco nuotr.
„Vokietijos lietuviai 1950-1990 metais“ yra autoriaus pirmos knygos „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945-1951“ tęsinys. Šioje knygoje dr. V. Bartusevičius išsamiai aprašo Vokietijos lietuvių visuomeninio, kultūrinio, politinio gyvenimo laikotarpio nuo 1950 iki 1990ųjų metų iššūkius, rūpestį perduodant lietuvybę jaunajai kartai, analizuoja Vokietijos lietuvių ryšius su Lietuva ir kitų kraštų bendruomenėmis, lietuvių paramą atsikuriančiai Lietuvos valstybei. Daugiausia dėmesio čia skiriama Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) veiklai, taip pat nuodugniai aprašoma Vasario 16-osios gimnazijos, Lietuvių
In memoriam dr. Vincas Bartusevičius VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 9
ISTORIKĖ KVIEČIA ATSILIEPTI VOKIETIJOJE GYVENANČIUS VILKO VAIKUS IR JŲ GIMINAIČIUS Rūta MATIMAITYTĖ, Lietuvos istorijos instituto doktorantė Lietuvą ir Vokietiją nuo seno jungė ekonominiai, kultūriniai bei politiniai saitai, tačiau svarbiausia jungtis visad buvo šių šalių žmonės. Tarpusavio pagalbos bei žmogiškumo pavyzdys buvo parodytas Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pokario metais, kai tūkstančiai išbadėjusių, nuo karo nukentėjusių žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų, iš buvusios Rytų Prūsijos patraukė Lietuvos kryptimi. Rytprūsiečiams, kurie neteko tėvynės, artimų šeimos narių ir buvo kamuojami bado, Lietuva tapo išsigelbėjimo ir vilties surasti duoną šalimi. Asmeninės šių žmonių patirtys buvo itin tragiškos: matytos artimų šeimos narių mirtys, nuolatinis badas ir nepriteklius, nesaugumas ir baimė dėl ateities, tapo nuolatiniu ir didžiosios dalies rytprūsiečių vokiečių vaikų jausmų palydovu.
Bado ir alkio vaikų pasakojimai, šio teksto autorei gerai pažįstami ir svarbūs dėl artimo ryšio su vilko vaiku. Teksto autorės teta – viena iš daugelio rytprūsiečių vokiečių vaikų, kurie priverstinai pokario metais pasitraukė iš Rytų Prūsijos į Lietuvą su broliu vedama vilties surasti maistą ir žmones, kurie padėtų beviltiškoje situacijoje. Tad šių žmonių patirtys, skausmas ir sudėtingos emocijos, pasakojant apie vaikystėje patirtą baimę ir dažną neteisybę vaiko atžvilgiu – teksto autorei gerai pažįstamos. Klausant tetos pasakojimų apie jos gyvenimą ir vaikystę aišku viena: nuo šių žmonių istorijų ir pasakojimų atėjo laikas nuvalyti užsilikusias užmaršties dulkes. Kviečiu Vokietijoje gyvenančius lietuvius ir jų šeimos narius prisidėti prie mano rengiamos daktaro disertacijos Lietuvos istorijos institute – „Vaikų migraciją į sovietų Lietuvą (1944 -1960): istorija, atmintis ir trauma“. Tyrimui ieškau vilko vaikų ir jų šeimos narių: vaikų ar vaikaičių, kurie sutiktų pasidalinti ir papasakoti savo gyvenimo istoriją. Patirties kalbinant vilko vaikus ir jų giminaičius turiu iš
Rūta Matimaitytė, Vakarų ekspreso fotomontažas 10 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
ankstesnių tyrimų, kurių metu kalbinau pačius amžininkus – vilko vaikus. Šiame tyrime lygiavertiškai svarbūs ir vilko vaikų vaikai ar vaikaičiai, kadangi disertacijoje tiriu kaip šeimose buvo palaikoma ir perduodama atmintis kitoms kartoms. Įvertinus temos jautrumą bei sudėtingumą, tyrimo dalyviams, jiems to pageidaujant, užtikrinsiu duomenų apsaugą. Asmeniniai duomenys: vardas, pavardės, gyvenamoji vietos ir kita jautri
S
u manimi galite susisiekti per socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą „Vilko vaikai/Wolfskinder“, el. paštu: rmatimaityte@gmail.com tel. nr: +37065550828.
bei asmeninė informacija, esant poreikiui nebus įtraukiama į pokalbio stenogramą.
Su teta Elena Matimaitiene
Dėkoju visiems prisidėsiantiems prie rengiamos daktaro disertacijos ir vilko vaikų istorijos sklaidos Lietuvoje.
Interviu akimirka Berlyne su vilko vaiku Dora Gudienė VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 11
MANO VIDINĖ PUSIAUSVYRA PANDEMIJOS METU: KOKIA JI? Laima NARBUTAITĖ DE FLOREZ Š. m. birželio 10 d. ir liepos 1 d. virtualiojo erdvėje vyko nuotoliniai susitikimai „Mano vidinė pusiausvyra pandemijos metu“, kurį organizavo Niurnbergo lietuvių bendruomenė. Seminarą vedė NLB narė, psichologė Laima Narbutaitė de Florez. Teorinėje susitikimų metu dalyje buvo apžvelgti pandemijos sukelti psichologinių padarinių emociniai ir socialiniai aspektai. Praktinėje susitikimų dalyje dėmesys buvo skiriamas dalyvių psichologinio atsparumo, jų vidinių/išorinių resursų atpažinimo stiprinimui bei socialinio bendravimo skatinimui. Dalyviai tarpusavyje dalinosi atvirai savo asmeninėmis patirtimi, būdais, kurie, jiems padeda. Susitikimai, dėl duomenų apsaugos ir konfidencialumo nebuvo įrašomi. Taigi: 1) Pandemija išbalansavo vieną žmogaus pamatinių poreikių – saugumą (pgl. A.Maslow motyvacijos teoriją). Pirmiausia po tokių patyrimų reikia pasirūpinti savimi. Jeigu to nepadarysime, tapsime šiek tiek žvėrimis, nes savo poreikių nepatenkinantis žmogus sužvėrėja. Tokiu atveju jis negali padėti ir atjausti kito. Žmogumi niekada ne per vėlu būti vėl ir vėl iš naujo;
Pasakėčia apie du vilkus Kartą senasis indėnas atskleidė savo anūkui gyvenimo tiesą. – Kiekviename žmoguje vyksta kova, labai panaši į dviejų vilkų kovą. Vienas vilkas simbolizuoja blogį – pavydą, gailestį sau, egoizmą, ambicijas, melą, baimę, nerimą… Kitas vilkas – gėrio simbolis – taika, meilė, viltis, tiesa, gerumas, ištikimybė, ramybė… Mažasis indėnas, sujaudintas senelio žodžių, akimirkai susimąstė, o po to paklausė: – O kuris vilkas laimi kovą? Senasis indėnas vos pastebimai šyptelėjo ir atsakė: – Visuomet laimi tas vilkas, kurį tu maitini 2) Karantinas, pandemija yra nerimo ir streso priežastys, nes riboja jau susiformavusius žmogaus socialinius įgūdžius. Žmonės turėjo apriboti socialinius kontaktus, buvo priversti dirbti iš namų, atsisakyti kelionių, o kai kurie neteko ne tik nuolatinių pajamų ar mylimo darbo, bet ir artimųjų. Problema – ne vienišumas, o priverstinė atskirtis, mat vienišumas žmogui yra būdingas ir natūralus poreikis, juk net ir kūdikis turi pabūti vienas. „Žmogui įgimta turėti vienatvę, nes tik tokiu būdu jis tobulina savo aš’. Be vienatvės neįmanoma subrandinti savo vidinio pasau-
Svarbus žingsnis po tokių patyrimų – atkurti žmogišką bendravimą 12 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
Tai normalus poreikis, kurį reikia gerbti. Bet jei mums užkraunama atskirtis per prievartą, ne tada, kai mes norime pabūti su savimi, ji išprovokuoja jausmą, kad mes nereikalingi. Prasideda ir visos kitos atmetimo reakcijos. Nebesiformuoja jausmas, kad galime dirbti komandoje, saugumas, reikalingumas, tada pajuntame beprasmybę ir bejėgiškumą“. Taigi, antras žingsnis po tokių patyrimų – atkurti žmogišką bendravimą. 3) Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad po karantino sukeltų nerimo, miego sutrikimų, depresijos ar net potrauminio streso sutrikimų dažnis yra didesnis.
Kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą pandemijos metu? Atskirti, ką galime kontroliuoti ir ko ne. Atpažinimas, įsivardinimas sau, kad nerimaujate, ir paieškoti, kas tą nerimą sukelia. Užduoti sau klausimą: apie ką tas mano nerimas? (pvz. gal jis susijęs su darbu, sveikata ar artimaisiais ir pan.) Atpažinus nerimo priežastis, galime svarstyti, ką toje situacijoje galima pakeisti: ką kontroliuoju aš, o kas – ne mano rankose. Pirmuoju atveju galima imtis veiksmų, o antruoju lieka tiesiog išbūti; Savo laiko planavimas. Gyvenimo tempo sulėtinimas ir laikymasis įprasto kasdienio gyvenimo režimo bei naršymo internete laiko ribojimas. Pvz. informaciją apie COVID-19 tikrinimas ne daugiau kaip du kartus per dieną bei skaitant tik iš patikimų informacijos šaltinių;
Buvimas gryname ore, gamtoje, pasivaikščiojimas; Užsiėmimas veikla, kuri suteikia saugumo jausmą (Pvz. muzikos klausymas, skaitymas, augalų priežiūra ir pan.). Saviizoliacija, karantinas gali tapti galimybe išbandyti kažką naujo, įgyvendinti svajones, kurioms nelikdavo laiko; Bendravimas ir pagalbos paieška; Gyvenimas dabartimi. Taip gali padėti įvairūs kvėpavimo pratimai, progresyvių raumenų atsipalaidavimo technika, dėmesio perkėlimas nuo vidinių pojūčių į išorės objektus. Galimas temas straipsniams, seminarams siūlyti e. p.: psichologinepagalba@vlbe.org Shutterstock nuotr.
VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 13
„THE ROOP“ IR LIETUVIŲ VAIKAI IŠ VOKIETIJOS Dalytė KAZLAUSKAITĖ Koks tavo mylimiausias dinozauras? Kodėl nešioji tokius keistus akinius? Aš groju elektrine gitara, ateityje norėčiau įkurti grupę, kokių patarimų turėtumėme? Šiuos ir daugybę kitų linksmų, netikėtų ir gan rimtų klausimų grupei „The Roop“ uždavė lietuvių vaikai iš Vokietijos ir dar dvylikos Europos šalių, JAV ir Kolumbijos.
metu tarp skirtingų miestų ir net šalių tapo savaime suprantama. Praėjusiais metais grupės „The Roop“ daina „On fire“, su kuria jie turėjo dalyvauti „Eurovizijoje“, paliko didelį įspūdį mūsų vyresniems (9-10 m.) mokiniams. Mokytojai žino, kad ši amžiaus kategorija įnoringesnė, jiems daug kas „nuobodu, neįdomu“. Besvarstydama, ką įdomaus būtų galima nuveikti per nuotolinį susitikimą, kas mokinius, o ypač vyresniuosius, motyvuotų mokytis lietuvių kalbos, kilo mintis, kurią siūlydama „Abėcėlės“ mokytojų kolektyvui atvirai įvardinau kaip avantiūrą. O kas jeigu grupės „The Roop“ atlikėjai pasikalbėtų su mūsų vaikais? Juk tai juos motyvuotų mokytis, ar ne?“ Parašiau elektroninį laišką muzikantams ir jų teigiamas atsakymas užvedė visą organizacinę „mašiną“. Lidija: Pradžioje ketinome surengti susitikimą Hamburgo lietuvių vaikams ir taip ne tik paįvairinti kasdienybę, bet ir gyvai supažindinti vaikus su šių dienų Lietuvos herojais, skatinti pasididžiavimą Lietuva ir savo lietuviška tapatybe. Tačiau vėliau supratome, kad tiesiog negalime nepakviesti prisijungti kitų Vokietijos lituanistinių mokyklėlių vaikų. Čia kaip valgyti pyragą, juk daug smagiau juo dalintis draugų būryje. Vėlesniame etape, atsiradus susidomėjimui, formatas dar labiau prasiplėtė. Informaciją apie renginį skelbėme plačiai, tad džiaugiamės sulaukę dalyvių net iš Pietų Amerikos.
Kokie didžiausi iššūkiai, kilę rengiant susitikimą?
Grupė „The Roop“ Jau gerokai po šio renginio, grupė „The Roop“ šių metų Eurovizijos dainų konkurso finale užėmė aštuntą vietą. Jie atliko kūrinį „Discoteque“. Kalbiname renginio „#Susitik TheROOP“organizatores–Hamburgolituanistinėsvaikųirtėvų mokyklos „Abėcėlė“ mokytojas Lidiją Möller ir Jolitą Zykutę.
Kaip kilo mintis surengti tokį renginį? Jolita: Dėl apriboto bendravimo, kai negalime gyvai susitikti, buvome priverstos nuo rudens aktyviai mąstyti, kaip vesti pamokas, kad vaikams būtų įdomu. Taip atsirado Lidijos inicijuotos bendros šventinės pamokos su Miuncheno bei Štutgarto lituanistinėmis mokyklomis, skirtos Vasario 16ąjai ir Kovo 11-ąjai. Tai buvo proga ir vaikams, ir tėvams, ir mokytojams „pakeliauti“ neišeinant iš namų, pasižmonėti. Jų dėka supratome, kad pandemija ne tik apribojo, bet tuo pat metu suteikė ir laisvės – bendrauti internetu pamokėlių 14 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
Lidija: Mums buvo svarbu surengti susitikimą būtent vaikams, mažesniems ir didesniems, tiesiog augantiems jauniems žmonėms. Kad jie galėtų bendraamžių rate nevaržomai, tiesiogiai kalbėtis, klausti, bendrauti su atlikėjais. Ruošiantis buvo šiek tiek nerimo, ar vaikai išdrįs klausti ir kalbinti, kiek jie bus aktyvūs, ar jiems bus įdomu? Labiausiai norėjosi išvengti „kalbančių galvų“, kai suaugę pakalba ar pasikalba tarpusavyje, o vaikai ir lieka tik pasyviais klausytojais. Kad taip neatsitiktų buvome pasiruošę ir atsarginį planą, kuris padėtų įtraukti vaikus. Be galo džiaugiamės, kad jo neprireikė. Vaikai patys kūrė šį susitikimą, jam „dirigavo“ ir teikė klausimus. Vietoje
planuotos vienos valandos, susitikimas užtruko valandą ir keturiasdešimt minučių. Ir būtų vykęs dar ilgiau, tačiau reikėjo padėti susitikimą užbaigti, nes jau buvo vėlus vakaras. Žinoma, renginys nebūtų toks sėkmingas, jei ne tokie charizmatiški ir šarmingi grupės nariai – Vaidotas, Mantas ir Robertas. Savo žaismingumu, humoro jausmu ir atvirumu jie kaip mat patraukė vaikus į savo pusę ir ištirpdė nedrąsumą.
Smagiausi renginio momentai? Jolita: Išgirsti, kaip atlikėjas Vaidotas Valiukevičius gyvai dainuoja „On fire“ yra nepamirštama akimirka. Džiaugiuosi, kad susitikimą rengėme siekda-
– jie ne tik buvo apsirengę geltonai ir sugalvoję pačių įvairiausių klausimų, bet ir nupiešę grupę palaikančių plakatų, iš Lego kaladėlių sudėlioję ištisas konstrukcijas, nusipynę apyrankes su grupės vardu ir kt., vaikai nuoširdžiai ruošėsi šiam pasimatymui. Buvo be galo gražu matyti, kaip jaunieji dalyviai aistringai sveikino grupės narius ir per visus ekranus nuvilnijo tikrų tikriausia geltonoji banga, nusidriekusi nuo Hamburgo per visą Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir dar visą grandinę Europos šalių per Čikagą Jungtinėse valstijose iki Medeljino miesto Kolumbijoje. Drįstu teigti, kad tai buvo turbūt pati ilgiausia geltonoji banga istorijoje.
Ką Jūs pačios išsinešėte iš šio renginio? Lidija: Ypač nudžiugino teigiamos kolegų iš Miuncheno, Štutgarto, Berlyno, Frankfurto bei kaimyninio Liuksemburgo lietuviškų mokyklų reakcijos. Tai buvo pirmas renginys, apjungęs beveik visas šiuo metu Vokietijoje aktyviai veikiančias
Atlikėjai susitiko su Vokietijos lietuvių vaikais mos sustiprinti vaikų motyvaciją mokytis lietuvių kalbos ir net neįtarėme, kad grupės „The Roop“ narys Mantas taip įkvepiančiai visiems paaiškins, kodėl vertinga mokytis lietuvių kalbos. Kokios geresnės motyvacijos vaikams bereikia? Mano širdį labai džiugina dar ir tai, kad turime tiek šaunių vaikų visame pasaulyje, kurie kalba lietuviškai, yra drąsūs ir laisvi. Jie – būsimos mūsų visų žvaigždės. Lidija: Labai pritariu Jolitai, papildyčiau, kad man įspūdį paliko ir pačių vaikų pasiruošimas šiam susitikimui
lituanistines mokyklas. Džiaugiamės ir dėkojame už palaikymą, dalyvavimą ir aktyvų įsitraukimą visiems vaikams ir mokytojams. Jolita: Man tai buvo patvirtinimas, kad jei idėja gera, kokia nereali beatrodytų, ji gali tapti tikrove. Mes, kaip mokytojos ir mamos, mokome vaikus ne tik per pamokėles, bet ir kiekvieną akimirką. Tad galbūt vaikai pasimokė ir nebijoti svajoti. Noriu tikėti, kad ši ypatinga lituanistinės mokyklos pamoka vaikams buvo įrodymas, kad viskas įmanoma – jei labai nori, galima pasikalbėti ir su žvaigždėmis, svarbiausia – mokėti kalbą. Organizatoriai dėkoja už informacinę ir techninę paramą Vokietijos lietuvių bendruomenei, Sergej Šišulin bei Robertui Lendraičiui. Organizatorių, Vaido Jokubausko nuotr. VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 15
BRANDOS ATESTATŲ ĮTEIKIMO ŠVENTĖ: GIMNAZIJĄ SĖKMINGAI BAIGĖ DAR VIENA LAIDA Asta D‘Elia Liepos 2 d. per iškilmingą ceremoniją 21 Vasario 16-osios gimnazijos abiturientui buvo įteikti brandos atestatai. Pasipuošusius tryliktokus po senuoju ąžuolu plojimais sutiko gimnazijos vadovybė, tėveliai, mokytojai ir bendrabučio auklėtojai. Pirmoji abiturientus pasveikino ir nuveikto darbo pabaigą matyti kaip kito pradžią skatino gimnazijos direktorė Rasa Weiss. Gimnazistus, paliekančius mokyklą, laimino katalikų kunigas dr. Virginijus Grigutis. Vokietijos lietuvių bendruomenės vardu mokinius nuotaikingai sveikino ir saldžias dovanas perdavė Robertas Lendraitis. Gimnazijos draugų ir rėmėjų draugijos pirmininkas Michael Zeitler apdovanojimus už pažangą, gerus mokymosi re-
Vasario 16-osios abiturientai 16 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
zultatus, aktyvią visuomeninę bei socialinę veiklą įteikė Irmantei D. ir Ruben W. Vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoffmann paskelbė puikų brandos egzaminų bendrą pažymių vidurkį (2,15) ir su mokyklos vadovių komanda įteikė ilgai lauktus brandos atestatus. Už ypatingus pasiekimus mokantis chemijos Chemikų asociacijos apdovanojimą mokytojas dr. Holger Schaefer įteikė Marcel S. Fizikų draugijos dovanas už puikius rezultatus mokantis fizikos Aivarui M., Robin B. ir Ruben W. perdavė mokytojas Dimitrios Kostopoulos. Nuoširdžius atsisveikinimo žodius tarė ir abiturientus „savo avelėmis“ vadino klasės vadovė Sandra Haffa. Yasmin B. ir Ruben W. dėkojo klasės draugams, mokytojams ir gimnazijos vadovybei už mokylos suole praleistus metus, giliai įsirėžusius atmintyje. Direktorės pavaduotoja Irena Sattler džiaugėsi abiturientų pasiekimais, dėkojo už atkaklumą ir kantrybę tiems mokiniams, kurie atvyko nemokėdami vokiečių kalbos, tačiau nenuleido rankų ir gavo labai aukštus įvertinimus. Šiais mokslo metais aukščiausią
Brandos atestatų įteikimo šventės dalyviai vidurkį pasiekė šie abiturientai: Ruben W. (1,1), Irmantė D. (1,3) ir Nicolas Z. (1,6). Iškilmių ceremonijoje skambėjo devintokės Auksės O. nuostabiai atliekamos dainos. Merginai akomponavo muzikos mokytojas Gintaras Ručys,
aštuntokė Monika J. grojo klarnetu. Šventės akimirkas nuotraukose įamžino dvyliktokas Justinas G. Per šventę švietė saulė, kurią tik retkarčiais užtemdydavo debesys, tad linkime gimnazistams, pradėjusiems naują gyvenimo etapą, sėkmės ir saulėtų gyvenimo dienų. Justino Gečo nuotr.
Kalba – Gimnazijos moksleiviai VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 17
LIETUVA, SU VALSTYBĖS DIENA! Redakcijos informacija
Vokietijos lietuviai nelaužo tradicijų. Parkuose, skveruose, žymiose, vaizdingose kultūros paveldo vietose lietuviai vėl būrėsi drauge giedoti Tautiškos giesmės. Dalinamės fotoreportažu iš Miuncheno, Hiutenfeldo, Štutgarto, Hamburgo ir Hamburge vykusių Lietuvos valdybės dienos – liepos 6 dienos minėjimų. Simboliška, tačiau Miuncheno lietuviai šiemet tautišką giesmę giedojo kartu su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Vokietijoje Ramūnu Misiuliu Europos aikštėje, prie Taikos angelo.
Miuncheno lietuviai ir svečiai
Vokietijos LB archyvų, Rolando Purtulio nuotr.
Niurnbergo lietuviai Valstybės dienos minėjimas Hiutenfelde
Hamburgo lietuviai tradiciškai giedojo priešais Elbės filharmoniją
18 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
Štutgarto lietuviai
Valstybės dienos minėjimas Hiutenfelde
Lina LEFTERI
Su dideliu džiaugsmu ir dar didesne šypsena veide grožėjomes piešinių konkurso „Mano stebuklinga Lietuva“ piešiniais. Visi jie buvo nuostabūs ir nepakartojami – išrinkti laimėtojus buvo be galo sunku.
PIEŠINIŲ KONKURSO LAUREATAI: KAIP ATRODO MANO STEBUKLINGA LIETUVA?
Šventišką Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Vokietijos lietuvių bendruomenė pasveikino keturis piešinių konkurso nugalėtojus! Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje karūnuojame laimėtoją Amelie iš Römerberg, nupiešusią piešinį „Močiutės namas“ 1-4 klasių mokinių grupėje karūnuojame laimėtoją Augustę iš Lorsch, nupiešusią piešinį „Lietuva lašelyje“
„Tėvynė“ Laimis, 13 klasė Hiutenfeldas
5-8 klasių mokinių grupėje karūnuojame laimėtoją Korneliją iš Weinsberg/Wimmental, nupiešusią piešinį „Planeta Lietuva“ 9-13 klasių mokinių grupėje karūnuojame laimėtoją Laimį iš Hüttenfeld, nupiešusį piešinį „Tėvynė“
SVEIKINAME laimėtojus ir visus konkurso dalyvius! „Močiutės Namas“, Amelie, 5 metai Römerberg
„Planeta Lietuva“, Kornelija, 11 metų Weinsberg/Wimmental
VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 19
„Lietuva lašelyje“, Augustė, 3 klasė Lorsch
JAUNATVIŠKAS MAKSIMALIZMAS, ATVĖRĘS PASAULIO SCENAS Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Stasio Gedvilo ir Genovaitės Gontytės gyvenimo kelias, nors buvo labai vingiuotas, niekuomet nenukrypo nuo meno ir muzikos. Noras dainuoti buvo stipresnis už skirtingiausius darbus ir planuotas įgyti profesijas. Vien G. Gontytė sukūrė beveik septyniasdešimt vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose, o S. Gedvilas – apie šešiasdešimt vaidmenų muzikiniame teatre. Stipri „muzikos genetika“ užkodavo ir jo dukros – Vokietijos lietuvės, mecosoprano Daivos Gedvilaitės muzikines paieškas ir sėkmę. D. Gedvilaitė sujaudinta Violetos Urmanos profesionalumo, muzikalumo ir išraiškos Vilniaus nacionalinėje filharmonijoje, išvyko mokytis dainavimo subtilybių į Austriją, pas V. Urmaną mokiusį profesorių Jozefą Loibl, vėliau persikėlė į Miuncheną ir savo karjerą tęsė ten. Kalbiname D. Gedvilaitę apie jos pasirinkimus, meilę muzikai, tėvus ir lietuvišką užnugarį pasaulyje.
Daiva, prieš dvidešimt metų palikai Kauną ir išvykai į Austriją. Ar tavasis variklis buvo jaunystė, ar svajonė mokytis vokalo subtilybių pas pasaulinės operos žvaigždės V. Urmanos profesorių J. Loibl? Aš visada jaučiau ir jaučiu vidinį poreikį tobulėti, ieškoti iššūkių, išsipildymo. Tikiu, kad viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta neatsitiktinai ir turi prasmę. Labai gerai atsimenu V. Urmanos koncertą Vilniaus nacionalinėje filharmonijoje. Buvau sujaudinta iki širdies gelmių jos profesionalumo, muzikalumo, išraiškos. Jau nuo tada įsidėmėjau profesoriaus Jozefo Loibl pavardę. Atsiradus galimybei sudalyvauti profesoriaus meistriškumo kursuose, jaučiau, kad labai noriu ten patekti ir pasitobulinti. Galbūt tai ir galima pavadinti jaunatvišku maksimalizmu! Labai nudžiugau, kai profesorius pasiūlė man stoti į aukštąją mokyklą ir studijuoti jo dainavimo klasėje. Net nedrįsau svajoti, kad sulauksiu tokio teigiamo vertinimo iš šio žymaus profesoriaus! Nors tuo metu visiškai nemokėjau vokiečių kalbos, negalėjau atsispirti šiam pasiūlymui. Esu nepaprastai dėkinga profesoriui J. Loibl už daugybę atsivėrusių galimybių, nuostabių vokalinių atradimų ir išsipildymų! Studijuodama operinį dainavimą Miunchene įgijote ir muzikos dramos išsilavinimą pas prof. Ch. Pöppelreiter. Papasakokite apie savo stiprybes ir labiausiai kaustančius patyrimus scenoje? Man pasisekė, kad turėjau galimybę studijuoti Graco universitete profesoriaus Ch. Pöppelreiter klasėje! Čia iš tikrųjų išmokau pajusti didžiulį džiaugsmą mokydamasi persikūnyti į personažus, per muzikinę ir sceninę išraišką papasakoti istorijas ir paliesti žiūrovų širdis. Stiprybes, manau, išsiugdžiau dar studijuodama Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto dainavimo skyriuje (Sabinos Martinaitytės dainavimo klasė, Audronės Eitmanavičiutės kamerinės muzikos klasė). Esu joms labai dėkinga!
20 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
D. Gedvilaitė vaidmenyje
Tarp įsimintiniausių patyrimų visų pirma buvo 2000 m. vasara su baroko muzikos ansambliu iš Milano („II giardino armonico“), kur sukūriau Narcizo vaidmenį G. F. Händelio operoje „Agrippina“ tarptautiniame Graco vasaros festivalyje „Styriarte“ (režisierius Christian Pöppelreiter, dirigentas Giovanni Antonini). Ir daugelis kitų..
Šių metų pavasarį, pandemijai paralyžiavus viso pasaulio gyvenimo ritmą, Erdinge Vokietijos lietuvio namuose Jūs surengėte online klasikinės muzikos koncertą „Ideale”, skirtą Jūsų tėvelio Stasio Gedvilo šimtosioms metinėms. Ką reiškia toks koncerto pavadinimas? Labai norėjosi surengti koncertą, skirtą tėvelio šimtosioms metinėms paminėti! Dėl mums visiems žinomų aplinkybių, teko koncertą transliuoti internetu. Kodėl koncertą pavadinom „Ideale”? „Ideale“ išvertus iš italų kalbos reiškia „idealas“, nes man tėtis – vyro, dainininko ir artisto asmenybės idealas. Tai taip pat buvo kulminacinis to paties pavadinimo F. P. Tosti kūrinys šiame koncerte.
Koncerto vykusio Alfredo Hermano namuose akimirka
Jūsų tėvelis būtų buvęs geras ūkininkas, bet norėjo dainuoti. Ar paveldėjote vokalinius gebėjimus ir aistrą muzikai būtent iš savo tėčio? Taip, tikriausiai tėvelis būtų geras ūkininkas! Manau, kas viską, kuo užsiimdavo, jis stengdavosi daryti labai gerai. Aš net negaliu tiksliai pasakyti, kaip ten yra su tais vokaliniais gebėjimais ir aistra muzikai. Mat mano mamytė Genovaitė Gontytė taip pat, kaip ir mano tėvelis, buvo gana žymi 1953-1982 m. Kauno muzikinio teatro solistė. Taip pat mecosopranas, kaip ir aš. Kas ją dar atsimena, sako, kad esu į ją labai panaši, tiek balsu, tiek išvaizda bei charakteriu. Bet, tikriausiai, kažką paveldėjau ir iš tėvelio. Gal vokalinius gebėjimus ir ruošimąsi spektakliams iš tėvelio, o aistrą muzikai, balsą ir spontaniškumą – iš mamytės. Trumpai papasakokite apie savo tėčio gyvenimą ir negailestingą likimą.
„Jolanta“, Fiesko vaidmuo Dž. Verdžio operoje „Simonas Bokanegra“ ir kt. Bet negaliu nepapasakoti ir apie savo mamą, Genovaitė Gontytė sukūrė beveik septyniasdešimt vaidmenų – operose, operetėse, miuzikluose. Įsimintina jos Karmen G. Bizet operoje „Karmen“, Berta G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Juozaponienė V. Baumilo operoje „Paskenduolė“, Čipra J. Strauso operetėje „Čigonų baronas“ ir kt. Visgi, gyvendama Vokietijoje neatitrūkote nuo bendruomenės gyvenimo. Be abejonės, lietuvių draugijos mums yra tarsi dalelė tėviškės su savo tradicijomis, papročiais, lietuvių kalba, lietuviška muzika. Kas gi geriau gali suprasti lietuvį emigracijoje, jei ne pats lietuvis! Žinoma, šiais laikais galime bendrauti lietuviškai su visu pasauliu, net neišeinant iš namų. Bet niekas negali atstoti gyvo bendravimo su cepelinų ar mišrainių vakarėliais, skambant lietuviškai muzikai!
S. Gedvilas (1921-1987) gimė žemaičių ūkininkų šeimoje Vaidatonių kaime prie Ančios upės, netoli Kryžkalnio. Mama labai norėjo sūnų išleisti į mokslus, pati buvo kilusi iš žemaičių bajorų giminės, o tėvas būtų sutikęs, kad liktų ūkininkauti. Jis įstojo į komercinę aukštesniąją mokyklą, bet komercija tėčio visai netraukė. Tačiau, besimokydamas toje komercijos mokykloje, jis pradėjo lankyti chorą. Taigi noras dainuoti buvo stipresnis. Vėliau jis įstojo į Šiaulių muzikos mokyklą, o ją baigęs – į Kauno konservatoriją, kuri Kokiomis mintimis ar svajonėmis šiuo tuo metu buvo perkelta į Vilnių. metu gyvenate? Slapstydamasis nuo tarnybos sovietų armijoje, visus metus Džiaugiuosi dalindamasi patirtimi su išgyveno „bunkeryje” – žeminėje, įrengtoje tvarte po mėšlo savo mokinukais, smagu, kad yra tęstikrūva. Lietuvoje tuo metu buvo prasidėjęs partizaninis pasipriešinimas. Pas ūkininkus Gedvilus užeidavo Kęstučio numas. Galvoju, kad daug mano svajonių išsipildė, ir nors gyvenimas man būrio partizanai, vadovaujami paties Vytauto Žemaičio. nešykštėjo išbandymų, esu laimingas Saugumiečiai netruko šitai išsiaiškinti, visiems teko slapsžmogus, turiu nuostabų sūnų. Tačiau tytis, norint išvengti Sibiro. Nors tėtis tuo metu studijavo mintys išdykėlės nevaldomai ieško konservatorijoje ir su partizanais ryšio nepalaikė, naktimis naujų iššūkių, įdomių projektų, gal net buvo kviečiamas į tardymus, apie kuriuos neturėjo teisės esminių pokyčių. Svarbiausia – neniekam prasitarti. Nepaisant visko, buvo paskirtas į Kauno nustoti svajoti, kaip kažkas yra sakęs: muzikinį teatrą. Nuo 1952 m. jis buvo pagrindinių bosinių partijų atlikėjas, sukūręs apie 60 vaidmenų. Deja, Parkinso- „Laimingai gyventi – tai turėti mažiau no liga jį privertė anksti palikti sceną... Vieni įsimintiniausių poreikių ir daugiau potyrių, daugiau svajonių ir mažiau lūkesčių“. jo sukurtų vaidmenų – Don Basilijo vaidmuo G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Mefisto vaidmuo Ch. Gounod Asmeninio archyvo nuotr. | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA VLB INFORMACIJOS 21 operoje „Faustas“, Renė vaidmuo P. Čaikovskio operoje
G
Jauni ir talentingi
. KEMEKLIENĖ: VISI VAIKAI NUSIPELNO MUZIKOS IR ŠOKIO IŠSILAVINIMO Dalytė KAZLAUSKAITĖ Linksmos ir visapusiškai lavinančios muzikos ir šokio pamokų programos „Solis“ priešmokyklinio amžiaus vaikams įkūrėja – Vokietijos lietuvė Gintarė Kemeklienė. Ji – profesionali šokėja, dainininkė ir pedagogė. Muzikos ir šokio pedagogės išsilavinimą ji įgijo Orff-Institute Mozarteum universitete Zalcburge. Kalbiname G. Kemeklienę apie jos išplaukimą į plačiuosius užsienio vandenis, aistrą šokiui ir požiūrį, jog visi vaikai nusipelno muzikos ir šokio išsilavinimo. Kryptis – užsienis. Pradžia: Kaunas – Miunchenas.. Kodėl pirmiausiai „nuvingiavai“ būtent į Vokietiją, „menų kalvę“? Iš tiesų nuo pat pradžių mano tikslas buvo Zalcburgas ir jame atrastos muzikos ir šokio pedagogikos studijos. Tačiau nemokėjau vokiečių kalbos, o studijos buvo tik vokiškai, tad reikėjo ieškoti galimybių šią kalbą įvaldyti. Pirmiausia pasinaudojau galimybe įstoti į anglų ir vokiečių filologijos studijas Kaune ir ten pasimokyti pusmetį. O tada kartu su mano vyru, nors tuo metu dar tik draugavome, nusprendėme, kad galėčiau kitą pusmetį praleisti pas jo mamą, kuri gyvena Miunchene. Esu jai labai dėkinga, kad mane priėmė. Per tą laiką įveikiau du vokiečių kalbos kursus, ruošiausi kitoms stojamųjų egzaminų užduotims ir atėjus laikui stoti, buvau neblogai pasiruošusi parodyti savo žinias.
22 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
Šokėja Gintarė Kemeklienė
Kita stotelė – Zalcburgas? Kai reikėjo ieškoti, ką studijuoti, teko nemažai pasukti galvą. Nežinojau, ko noriu, niekas neatrodė įdomu. Sakiau, galėčiau toliau daryti tai, ką iki šiol dariau – šokti, groti, dainuoti. O pro Austriją teko vieną kartą pravažiuoti, grožis iškart patraukė. Ir išsirink tu man šalį, kurioje nesusikalbi! Beieškant studijų, mama dūrė pirštu į kompiuterį ir taip atradom pedagogikos studijas Zalcburge Orff-Institute Mozarteum universitete. Iš tiesų tuo metu apie pedagogiką visai negalvojau, buvo žodžiai „muzika“ ir „šokis“, tad sakiau tinka! Na, o miestas tikrai nuostabus. Visada atsiminsiu Zalcburge praleistus metus kaip vienus geriausių. Miesto grožis tiesiog užburia, iki pat išvažiavimo dienos negalėjau patikėti, kad aš čia gyvenau. Didybė, kalnai ir ramybė… Nors jis laikomas turistiniu miestu, ramybė vis tiek išlieka. Vien apie tai pagalvojus, pajuntu krūtinėje buvimo ten jausmą. Ir, žinoma, tai menu dvelkiantis miestas, kuriame kas antras pastatas – pilis. Ir man teko apsigyventi pilyje. Po stojamųjų egzaminų vyras pasakė “Tu gyvensi čia!”. Tuo metu vyras mokėsi Olandijoje, tad draugavome per atstumą. Prie pat mano instituto stovėjo nuostabaus grožio pilis, kurios kieme, beje, buvo filmuojama scena iš „Muzikos garsų”. Ta pilis buvo studentų bendrabutis, joje buvo ir koncertų salė. Gyventi prie pat instituto buvo šaunu, dvi minutės ir jau paskaitoje, dvi minutės ir namie! Taip pat, kadangi institutas buvo toliau nuo centro, turėjau galimybę kiekvieną dieną mėgautis kvapą gniaužiančia gamta.
Mūsų turimomis žiniomis, vienas iš pa galbininkų stojant buvo būtent VLB pirmininkas A. Hermanas. Ar jaučiate lietuvišką užnugarį už Lietuvos ribų? Taip, ruošiantis stojamiesiems egzaminams tikrai džiaugiausi sulaukusi tokio palaikymo Įkurta muzikos ir šokio edukacinė programa SOLIS ir tokios didelės pagalbos. Alfredo dėka gavau patalpas, kuriose galėjau ruoštis šokio solo stojamiesiems, taip pat turėjau galimybę pasipraktikuoti savo kūrinius vaikus ir turiu nemažai darbo patirties su šiomis amprie fortepijono Alfredo namuose. Tai, su kokiu ins- žiaus grupėmis. Norėjau padėti tėvams, kurie nori trumentu ruošiesi, turi didelės įtakos tavo pasirody- lavinti savo vaikus namuose, ypač karantino metu. mui. Taip pat Alfredas surengė koncertą, kuriame Taip pat, manau, kad „Solis“ programa suteikia tėgalėjau atlikti savo ruošiamus kūrinius publikai. Nuo- vams pasirinkimo, kaip lavinti savo vaikus galimybę. latinis skatinimas ir palaikymas tikrai jautėsi visą lai- Labai daug dirbu, kad kokybė ir pateikimas būtų geką. Taip pat, pasisekė, kad mano vyro mama – operos riausi. Šis formatas man taip pat yra naujiena, dėl to dainininkė, ji padėjo man ruoštis dainavimo užduo- labai įdomu atrasti, mokytis ir tobulėti! tims. Be tokio pasiruošimo tikrai būtų buvę daug sunkiau, tad tikrai taip, jaučiau stiprų lietuvišką užnugarį. „Visi vaikai nusipelno muzikos ir šokio išsilavinimo“ – toks Tavasis moto. Kaip to pasiekti? Prestižinis Zalcburgo universitetas „Mozarteum“, koks jis? Kokios buvo Tavo muzikos ir šokio pe- Kaip jau minėjau, mano programa gali būti naudojama iš bet kur, tai suteikia visiems tėvams galimybę ja dagogikos studijos? pasinaudoti. Galbūt ne visiems tėvams pavyksta leisTaip, šis universitetas ugdo tikrus talentus. Čia suva- ti vaikus į įvairius būrelius, tad „Solis“ – puiki išeitis. žiuoja mokytis tiek daug skirtingų jaunų žmonių iš Apskritai, muzika ir šokis yra mums visiems natūviso pasaulio! Ir jie visi tokie talentingi! Dėl to nenuos- ralūs ir įgimti dalykai. Vaikuose mes galime tai labai tabu, kad juntama gana stipri konkurencija. Tačiau, aiškiai pamatyti. Jie pažįsta pasaulį per judesį, visu nepaisant to, šio universiteto aplinka pakylėja ir skati- kūnu, juk net kūdikiai gimsta su polinkiu reaguoti į na siekti geriausio rezultato. Mano studijų pakraipos, ritmą. Vien tai parodo, kaip svarbu yra vaikams gauti muzikos ir šokio pedagogikos, buvo mokoma Orff-Ins- muzikos ir judesio lavinimą, tai jiems nėra svetima. titute, kuris taip pat priklausė Mozarteum universite- Yra atlikta daug studijų, kurios parodo, kaip muzikos tui, tad dažniausiai visos paskaitos man vykdavo ten. ir šokio lavinimas teigiamai veikia vaikų vystymąsi, Tai buvo palyginti mažas institutas, čia veikiau jautei- smegenis, psichologinę bei emocinę sveikatą. Rezulsi tarsi pakliuvęs į vieną didelę šeimą. Visi mokytojai, tatai nenuginčijami. profesoriai, studijų kolegos buvo labai draugiški, o palaikymas kartais net per didelis! Ypač iš studijų kolegų, Muzika, šokis ir vaikai – Tavasis kelias? kartais nebežinai, ar iš tikrųjų gerai, ar tik taip sako! Net neabejoju, kad menas visada išliks mano veikla. Nors veiklos pobūdis Ar studijų metu, ar joms pasibaigus su metais keičiasi, aš dar ir prasidėjo muzikos bei šokio edukavis esu ieškojimuose. Šiuo cinės programos „Solis“ kūryba? Koiepą ir rugpjūtį būsiu Lietu- metu mano, kaip atlikėdėl būtent muzikos ir šokio pamokos voje ir kviesiu vaikus į įvairių jos tikslas yra išbandyti priešmokyklinio amžiaus vaikams? miestų parkus. Nekantrauju savo jėgas muzikinio teasusitikti kuo daugiau vaikų! tro scenoje. Daug ties tuo „Solis“ gimė visai netikėtai, karantidirbu ir siekiu to. Dar neno metu man neplanuotai atsidūrus aišku, kurioje šalyje, tačiau planai dideli! „Solis“ veiLietuvoje. Jau kuris laikas sukosi mintis pradėti kurkla man labai patinka, manau, tai puikus būdas priti kokius nors video vaikams, bet kažko trūko. Daug taikyti per studijas įgytas žinias čia Lietuvoje. Kas šnekėjomės su vyru ir taip atradome prenumeratos formatą, kuris Amerikoje yra labai stipriai išsivys- žino, į ką tai gali išaugti! tęs, čia Europoje mažiau, o Lietuvoje jos praktiškai visai nėra. Taigi man viskas tarsi susijungė ir staVLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 23 čia galva puoliau vystyti šią veiklą. Labai myliu Foto FLAUSEN nuotr.
L
MINIME MASINIŲ TRĖMIMŲ PRADŽIOS 80-METĮ
Gimnazistai mini Gedulo ir vilties dieną Asta D‘Elia Birželio 14 d. gimnazijos bendruomenė paminėjo Gedulo ir vilties dieną. Būtent šią 1941 metų dieną prieš 80 metų prasidėjo masiniai trėmimai į Sibirą. Maždaug per savaitę iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių. Tremtis tapo didžiule lietuvių tautos tragedija ir netektimi. Mūsų gimnazija šiais metais prisijungė prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotos pilietinės akcijos „Gyvybės medis“. Lietuvos istorijos ir lietuvių kalbos pamokose mokiniai prisiminė Lietuvos gyventojų trėmimo istoriją, skaitė ir
NUOTOLINIAI DEBATŲ MOKYMAI Povilo VILLUVEIT
Mūsų gimnazija šiais metais prisijungė prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotos pilietinės akcijos „Gyvybės medis“. Lietuvos istorijos ir lietuvių kalbos pamokose mokiniai prisiminė Lietuvos gyventojų trėmimo istoriją, skaitė ir analizavo tremtinių atsiminimus. Ant stendo su didžiuliu Gyvybės medžio simboliu gimnazistai kabino ąžuolo lapus su savo giminaičių, nukentėjusių nuo sovietų represijų, pavardėmis ir palinkėjimais tremtiniams bei politiniams kaliniams. Tądien prie gimnazijos kryžiaus susirinkusius minėjimo dalyvius tylos minute pagerbti žuvusiuosius pakvietė direktorė Rasa Weiß. Vienuoliktokai Noja Š., Debora A. ir Aldas S. padeklamavo tremtinės Agnietinos Mažeikaitės-Jančiauskienės sukurtą eilėraštį „Svajonė ir tikrovė“. Melina V. visiems trumpai pristatė istorinius faktus. Širdį veriančią dainą „Raudoni vakarai“ atliko devintokė Auksė O., klarnetu grojo septintokė Monika J., merginas ruošęs muzikos mokytojas Gintaras Ručys akomponavo joms gitara. Minėjimo pabaigoje gimnazistai ant simbolinio tremtinių kapo uždegė žvakeles ir padėjo jurgino žiedą. Renginį koordinavo direktorės pavaduotoja Irena Sattler, organizavo mokytojos Dalė Kriščiūnienė ir Asta D`Elia. Gimnazistus tautiniais rūbais papuošė Audronė Ručienė. Tekstus apie istorinį Gedulo ir vilties dienos kontekstą lietuvių ir vokiečių kalbomis parengė Povilas Villuveit. Už techniką atsakingas buvo Robertas Lendraitis. Autorės nuotr.
Penkis šio pavasario šeštadienius mūsų gimnazijos 6–9 klasių moksleivės – Julija G., Skaistė S., Melisa B., Eva M. ir Lili Izabelė M. – kartu su kitais 30 dalyvių iš Liuksemburgo, Belgijos, Vokietijos ir Ispanijos dalyvavo nuotoliniuose debatų mokymuose. Šio debatų projekto tikslas – užsienyje gyvenančių jaunųjų lietuvių debatai lietuvų kalba Lietuvai ir pasauliui aktualiomis temomis. Taip pat tikimasi, kad šie nuotoliniai mokymai padės užmegzti ryšius, kuriuos toliau būtų galima puoselėti savo krašte, svečiuose ar Lietuvoje organizuojamose debatų varžybose ar stovyklose.
24 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
Debatai „online“
Debatų metu dalyviai mokėsi kalbėti ir pagrįsti savo nuomonę, įsiklausyti į pašnekovo nuomonę ir pagarbiai atsakyti,
išgirsti ir atskirti svarbius dalykus nuo mažiau svarbių. Toks bendravimas sustiprino pasitikėjimą savimi bei komandos draugais. Mokymus vedė Kristijonas Pajėda, debatų ir viešojo kalbėjimo mokytojas, turintis debatavimo patirties įvairiuose pasaulio kampeliuose (Anglijoje, Ruandoje, Nepale).
Mokymus organizavo Liuksemburgo lituanistinė mokykla „Avilys“ ir partneriai. Mūsų moksleivėms ruoštis padėjo mokytojas Povilas Villuveit.
PASIDALINĘGERUMU!
kėjimus, o Melisa, Dovydas, Adomas ir Izabelė juos išdrįso pasakyti prieš kamerą.
Asta D‘ELIA Mūsų mokiniai dalyvavo iniciatyvoje „Gerumo lašelis“, skirtoje Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Akcijos globėja – LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Paramos akciją jau 21 metus organizuoja Seimo nario Simono Gentvilo patarėja Reda Kneizevičienė. 7–8 klasių mokiniai per lietuvių kalbos pamokas kūrė linkėjimus onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Lietuvių kalbos mokytoja Asta D`Elia išrinko gražiausius palin-
Autorės nuotr.
Vaikai, gyvenantys bendrabutyje, skraidino aitvarus ir privertė nusišypsoti dangų. Už aitvarų leidimo akciją ir filmuotą medžiagą atsakingas buvo informatikos mokytojas Robertas Lendraitis. Birželio 1 d. vyko baigiamasis akcijos „Gerumo lašelis“ renginys, kuris buvo transliuojamas Seimo ,,You Tube” kanalu. Autorės nuotr.
VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 25
PASKIRTAS LIETUVOS AMBASADORIUS VOKIETIJOJE
Prezidentas G. Nausėda suteikė įgaliojimus ambasadoriui R. Misiuliui Prezidento komunikacijos grupė Š. m. gegužės 5 d. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda suteikė įgaliojimus Lietuvos ambasadoriui Vokietijos Federacinėje Respublikoje Ramūnui Misiuliui. Su naujai paskirtu ambasadoriumi Prezidentas aptarė abiejų šalių ekonominius ir kultūrinius santykius, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvai ir Vokietijai būtina toliau glaudžiai bendradarbiauti regiono gynybos klausimais, taip pat siekti išlaikyti Vokietijos vadovavimą Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui ir Vokietijos dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Susitikime su diplomatu aptarti glaudūs dvišaliai ekonominiai santykiai: Vokietija yra antra Lietuvos prekybos partnerė ir ketvirta pagal tiesiogines investicijas Lietuvoje. 26 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
Ambasadoriui Prezidentas palinkėjo daug stiprybės ir išminties atstovaujant Lietuvai bei garsinant mūsų šalies vardą. Ambasadorius R. Misiulis turi tarptautinių santykių išsilavinimą, nuo 1997 m. dirba Užsienio reikalų ministerijoje. Jis šneka vokiečių, anglų ir rusų kalbomis. Roberto Dačkaus nuotr.
URM informacija Birželio 21 dieną Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis įteikė skiriamuosius raštus Vokietijos federaliniam Prezidentui Frank-Walter Steinmeier. Pokalbio su Vokietijos prezidentu metu ambasadorius pabrėžė, jog Lietuva Vokietiją mato kaip strateginę partnerę, taip pat padėkojo už Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą – vadovavimą Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui, reguliarų dalyvavimą NATO oro policijos misijose Baltijos šalyse bei paramą sprendimui po 2022 metų NATO Viršūnių susitikimo Ispanijoje kitą NATO Viršūnių susitikimą surengti Lietuvoje. Pažymėjęs ekonominio bendradarbiavimo su Vokietija svarbą (2020 metais Vokietija užėmė antrą vietą pagal dvišalės prekybos apimtis bei ketvirtoje vietoje pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje), ambasadorius pastebėjo, jog COVID-19 (koronaviruso) pandemijos sąlygoti globalūs pokyčiai sukūrė naujas galimybes dar labiau išplėtoti ekonominį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą, visų pirma, tokiose į ateitį orientuotose srityse kaip gyvybės mokslai, biotechnologijos, sveikatos
SUSITIKO VOKIETIJOS PREZIDENTAS IR LIETUVOS AMBASADORIUS VOKIETIJOJE technologijos, informacinės technologijos, žalioji ekonomika, kurių vystymui Lietuvos Vyriausybė skiria prioritetinį dėmesį. Dėl to, Vokietijoje ketinama stiprinti Lietuvos ekonominės diplomatijos atstovavimą. Susitikimo metu ambasadorius R. Misiulis taip pat pabrėžė Vokietijos svarbą bendrai Europos Sąjungos (ES) politikai Kinijos ir Rusijos atžvilgiu, kuri remiasi „bendraminčių demokratijų“ išpažįstamomis vertybėmis. Pasak ambasadoriaus, Lietuva pasisako už vieningą ES politiką Kinijos atžvilgiu pagal formulę 27+1 ir tikisi Vokietijos paramos, o santykiuose su Rusija būtina nuosekliai laikytis ES įvardintų 5 principų nuosekliai didinant kainą už pastarosios tarptautinę teisę pažeidžiančius veiksmus. Ambasadorius pažymėjo, kad tuo pat metu būtina tęsti paramą demokratinėms jėgoms ir demokratiniams pokyčiams ES Rytų kaimynystėje, siekiant išplėsti laisvės ir demokratijos erdvę, bei suteikti europinę perspektyvą to siekiančioms ES Rytų partnerėms. Ambasadorius Vokietijos federaliniam Prezidentui perdavė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kvietimą kitų metų pradžioje apsilankyti Lietuvoje. Bundesregierung/Steffen Kugler nuotr.
Prezidentas F. W. Steinmeier ir ambasadorius R. Misiulis (kairėje) VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 27
LIETUVOS IR VOKIETIJOS DIPLOMATINIEMS SANTYKIAMS – 30 Vokietijos ambasados Vilniuje informacija Švytintis ryškiai mėlyna spalva – tai Vilniuje 2-uoju maršrutu kursuojantis troleibusas, kuris pažymi Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį. Ar jau matėte jį? Liepos 1-ąją ambasados komanda lydėjo ambasados naujai sukurtą jubiliejinį troleibusą į pirmąją kelionę ir dalijo mažas dovanėles keleivėms bei keleiviams.
Apdovanojimą atsiėmusi redaktorė E. Kislych-Šochienė
Linkime Jums visiems gražios #EuropeUnited vasaros, o svarbiausia – saugios ir geros kelionės važiuojant ne tik 2-ojo maršruto troleibusu. Er strahlt hellblau: 30 Jahre deutsch-litauische diplomatische Beziehungen unterwegs auf der Linie 2 in Vilnius. Schon gesehen ? 1. Juli hat die Botschaft unseren frisch designten Jubiläums-Trolley-Bus auf seiner ersten Tagestour ein Stück begleitet und kleine Geschenke verteilt. Wir wünschen allen einen schönen Sommer in #EuropeUnited und vor allem eine sichere und gute Fahrt – nicht nur auf der Linie 2. Ihr Team der Deutschen Botschaft
Vasario 16-osios abiturientai 28 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
Apdovanojimą atsiėmusi redaktorė E. Kislych-Šochienė
Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo buvusį Vokietijos Bundestago narį baroną Wolfgang von Stetten ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Nuo 1991 metų von Stetten glaudžiai susijęs su Lietuva. Jis yra Kelmės ir Jurbarko, kur jis prisidėjo prie paminklo 1941 m. liepos 4 d. žydų gyventojų žudynėms atminti kūrimo, garbės pilietis. Abiejuose miestuose daugelis miestiečių prisiminimus apie pirmąjį kontaktą su Vokietija sieja su Wolfgang v. Stetten, nes iškart po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo jis pradėjo organizuoti savo šalies ir Kelmės bei Jurbarko jaunimo grupių mainus.
VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DRAUGUI, BUNDESTAGO NARIUI ĮTEIKTAS ORDINAS Jo pelnytas labai aukštas Lietuvos apdovanojimas teikia daug džiaugsmo man ir visai Vokietijos ambasadai“, – sakė mūsų ambasadorius Matthias Sonn, lydėjęs poną von Stetten į ordino įteikimo ceremoniją Prezidentūroje Vilniuje. Prezidentūros kanceliarijos, Vokietijos ambasados Lietuvoje nuotr.
Lietuvos dabar dar kartą apdovanoto Wolfgang von Stetten ypatingi nuopelnai susiję ir su vadinamaisiais „Vilko vaikais“, Lietuvoje užaugusiais vokiečių karo našlaičiais iš buvusios Rytų Prūsijos. Jis taip pat yra Lietuvos garbės konsulas Badeno-Viurtembergo žemėje. „Barono von Stetten atsidavimas, puoselėjant Vokietijos ir Lietuvos santykius, yra didelė garbė visai mūsų šaliai.
Wolfgang von Stetten (kairėje), Prezidentas ir ambasadorius Matthias Sonn
Valstybės šventė Prezidentūros kieme VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 29
K V I E T I M A S Spalio 22-24 d. Rennhofo pilyje vyks 35-oji mokslinė konferencija, kurios metu minėsime 40-ąjį Lietuvių Kultūros Instituto LKI mokslinės ir kultūrinės veiklos jubiliejų, taip pat pagerbsime LKI įkūrėjo ir ilgamečio vadovo a.a. dr. Vinco Bartusevičiaus atminimą, pratęsdami šio lietuvybės kėlėjo ir skleidėjo pastangas, aktualias dabartinei Lietuvai ir jos išeivijai. Mokslinės konferencijos (lietuvių ir vokiečių kalbomis) su paskaitomis ir diskusijomis metu dr. Daiva Dapkutė ir prof. E. Alekandravičius, Kauno Išeivijos Institutas, pristatys dr. Vinco Bartusevičiaus knygą „Vokietijos lietuviai 1950-1990“, paskaitas skaitys istorikas dr. Norbertas Černiauskas, M. Mažvydo bibliotekos bei Lietuvos Ypatingojo Archyvo atstovai. Archyvų metų proga sieksime supažindinti plačiąją visuomenę su Vokietijos LKI archyvais, dokumentuojančiais istorijos liudininkų pasakojimus apie pogrindyje vykusį lituanistinio paveldo saugojimo ir jo perdavimo ateities kartoms darbą. Tuo pačiu pristatysime Vasario 16-osios gimnazijos istorinį, kultūrinį, diplomatinį indėlį per 70 jos gyvavimo metų. Šį projektą remia URM Globalios Lietuvos fondas ir Lietuvių fondas. Nuoširdžiai kviečiame dalyvauti šioje konferencijoje, o taip pat prašome finansiškai paremti konferencijos organizavimą. Tikslią programą atsiųsime vėliau. Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. IBAN: DE57 5089 0000 0065 1819 16 Zweck: Litauisches Kulturinstitut
Pagarbiai, LKI vadovė dr. Sandra Petraškaitė-Pabst LKI vadovės pavaduotoja dokt. Irma Petraitytė-Lukšienė LKI iždininkė Marytė Šmitienė Litauisches Kulturinstitut (LKI) Schloss Rennhof Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld
info@LitauischesKulturinstitut 30 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA
Edmundas JANKŪNAS
ABITURIENTO LAIMIO DOVANA BENDRABUČIUI
Abiturientui Laimiui A. ruošiantis brandos egzaminams, laiko užtekdavo ir sportui, ir aktyviai seniūno veiklai Bendrabučio mokinių taryboje, tačiau laisvalaikiu jį dažniausiai galima buvo pamatyti su teptuku ar pieštuku rankose. Taip gimė daugybė jo puikių grafikos darbų, kuriuos buvo galima išvysti personalinėjė Laimio parodoje, surengtoje gimnazijoje. Laimio kūrybinis procesas nenutrūko ir koronaviruso pandemijos metu, būtent šiuo visiems sunkiu laikotarpiu
gimė jo labai dekoratyvus, spalvingas didelio formato darbas, kurį autorius pavadino „Pandemija“. Tapybos darbo spalvų gama demonstruoja šio sudėtingo laikotarpio nuotaikų kaitą, bet vis dėlto dominuoja optimistiškas nusiteikimas ir nesusitaikymas su pandemijos pesimistinėmis nuotaikomis. Šį darbą Laimis padovanojo bendrabučiui ir čia likusiems draugams kaip padėką už kartu praleistus metus. Abituriento dovana papuošė jo ir mokinių labai pamėgtą mažąją bendrabučio kino salę. MarijosDambriūnaitės-Šmitienės nuotr.
Abituriento Laimio dovana bendrabučiui VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA 31
9 mėnesiai. Tiek laiko nebuvau Lietuvoje. Per ilgai man. Ilgiuosi medžių, ežero kvapo, geriausios draugės juoko ir basų pėdų vasarą. Žinau žinau, netrukus ratas apsisuks ir vėl ilgėsiuos savo namų terasos Isafjordure, kur šildo nenusileidžianti saulė ir ūžia Arkties vėjai. Tiesa ta, kad ilgesio pati prisiprašau. Kažkuo jis man patinka. Pasaldina dieną ta kita realybe, kur galėtum būti, bet nesi. Prisiragauji emocinio medaus ir gardu visai. Visko po truputį. Neapsalkit.
Pasaulio lietuvė, rašytoja Greta Lietuvninkaitė-Šuscickė
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post „Vokietijos LB valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 32 VLB INFORMACIJOS | 02 - 2021 |BALANDIS/GEGUŽĖ/BIRŽELIS/LIEPA nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.