VLB „INFORMACIJOS“, 2019 M.GRUODIS NR. 11/587

Günter Ullman nuotr. | Niurnbergo lietuvės (iš kairės) – Kristina Braun, Agnė Weiß, Rasa Weiß.

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 1

Brangūs Vokietijos lietuviai, dar vieniems išgyvenimų kupiniems metams praėjus, norime Jums padėkoti už kiekvieno iš Jūsų indėlį į Vokietijos lietuvių bendruomenę.

Už skirtą laiką ne tik savo nariams, bet ir visiems sutiktiems Vokietijos lietuviams.

Naujiesiems metams beldžiantis, prie Kūčių stalo padėkokime vieni kitiems, nors galbūt ir manome, jog nėra už ką. Padėkokite net ir Jus įskaudinusiems žmonėms, kad senuosiuose metuose paliktumėte visą pyktį, nuoskaudas, nerimą.

Linkime Jums gražių, jaukių ir nepamirštamų šv. Kalėdų ir sėkmingo starto jau naujaisiais 2020 metais.

Pagarbiai VLB valdyba

Dariaus Jakubausko nuotr. | Trakų Salos pilies vidinis kiemas šv. Kalėdoms artėjant.

2 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

REDAKTORIAUS ŽODIS

SKAMBÄ–KITE, VOKIETIJOS LIETUVIAI, SKAMBÄ–KITE Apie dvasiĹĄkai laukiamiausiÄ… metĹł laikotarpÄŻ byloja tik ĹĄiltesnis paltas ir ÄŻĹžiebtos lemputÄ—s gatviĹł, miestĹł centruose. Lyg automatiĹĄkai, nevalingai jos ÄŻsiĹžiebia ir mĹŤsĹł ĹĄirdyse. SulyginÄ?iau tÄ… vidinÄŻ ÄŻĹžiebimÄ… ne su komercinÄ—s lemputÄ—s ÄŻjungimu, o su ĹžvakÄ—s skleidĹžiama ĹĄviesa – tikÄ—jimu.

IĹĄties ÄŻdomus buvo pokalbis su Toronte gyvenanÄ?iu pasaulio lietuviu, prelatu Edmundu Putrimu. Visuomet jauÄ?iu didelÄŻ malonumÄ… ir jaudulÄŻ iĹĄtardama: „GarbÄ— JÄ—zui Kristui!“ Trumpai pasikalbÄ—jome su uĹž uĹžsienio lietuviĹł sielovadÄ… atsakingu prelatu apie LietuvÄ…, Pasaulio lietuviĹł metus ir tikÄ—jimÄ…. NorÄ—Ä?iau pasidĹžiaugti, kad kitÄ…met, geguŞės mÄ—nesÄŻ, prelatas lankysis mano antruose namuose – Hamburge, atvyks pabendrauti su Ä?ia gyvenanÄ?iais lietuviais. TurbĹŤt mano ĹžodĹžiuose jauÄ?iamas tas pasididĹžiavimas, taÄ?iau man didĹžiulÄ— garbÄ— ir dĹžiaugsmas kaskart pabendrauti su ĹĄiuo iĹĄskirtiniu ir sielai artimu dvasininku. KvieÄ?iu skaityti mĹŤsĹł trumpÄ… pokalbÄŻ ir planuoti kelionÄ™ ÄŻ Ĺ iaurÄ—s VokietijÄ…. Ĺ˝inoma, apie nenumaldomai artÄ—janÄ?iÄ… ĹĄventÄ™ – ĹĄv. KalÄ—das – man Vokietijoje byloja kalÄ—diniai turgeliai, kuriuos pamilau bĹŤtent atsikrausÄ?iusi ÄŻ HamburgÄ… ir Ä?ia pradÄ—jusi statyti gyvenimÄ…. Neneigsiu, teko prisijaukinti ĹĄiÄ… tradicijÄ…, bet jauÄ?iu, kad ji tapo mano dalimi. Kaip ir kitos vokiĹĄkos tradicijos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Mes kalbame apie lietuvybÄ—s puoselÄ—jimÄ… esant ne teritorinÄ—je Lietuvoje, bet kalbame ir apie aplinkos, kurioje gyvename, paĹžinimÄ…. DidĹžiuojuosi, kad gebame ir norime ne tik jungtis ÄŻ grupes ar bendruomenes, prisiminti svarbias Lietuvai datas, bet ir domimÄ—s Vokietijos istorija, tradicijomis ir jĹł gyvenimu tada ir dabar.

Tai kelia lietuviĹł tautai, taip, tai paÄ?iai TAUTAI, pagarbÄ….

KitÄ…met Vasario 16-osios gimnazijos vadovo vairÄ… perims Niurnbergo lietuvÄ—, Gimnazijos kuratorijos pirmininkÄ— Rasa WeiĂ&#x;.

Atvirai? Labai dŞiaugiuosi jos kandidatōra, priimtu sprendimu ir linkiu Jai kuo didŞiausios sėkmės. Tokios sėkmės, kokios jai reikia. Kad kuo daugiau lietuvių ťeimų vaikų vyktų į Hiutenfeldą, kad ťi įstaiga dar labiau Şydėtų ir skambėtų kaip susigrojęs ir vertinamas orkestras.

Mieli lietuviai, linkiu Jums nepamirťtamų ťv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų. Sutikite juos ťeimose – bendruomenėse. Nepamirťkime vieni kitų. Juk bendruomenė – ne tik renginiai, bendruomenė – buvimas drauge, pagalba vienas kitam, draugystė.

RamiĹł, linksmĹł ĹĄvenÄ?iĹł. Susitiksime kitÄ…met!

Kaip visuomet ťiltai – Evelina VIRŠELYJE:

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org

Banko sÄ…sk.: Deutsche Bank Weinheim IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN

Dizaineris: Elinas Venckus www.elinas-design.de

Verwendungszweck: auka Informacijoms IĹĄraĹĄome aukĹł paĹžymÄ….

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje

GĂźnter Ullman nuotr.

-PSTDIFS 4US t D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

kreipkitÄ—s adresu: redakcija@vlbe.org

PLM2018 logotipas priklauso Š Tapatybe LT Ltd

VLB valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

Niurnbergo lietuvÄ—s (iĹĄ kairÄ—s) – Kristina Braun, AgnÄ— WeiĂ&#x;, Rasa WeiĂ&#x;.

Projektas „Vokietijos lietuviĹł periodika: istorijos iĹĄsaugojimas“: 4-5, 10-13, 16, 20-21, 22-23, 24-25, 29-30 VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 3

AKTUALIJOS

PRIPAŽINKIME ESANT VIENOS TAUTOS VAIKAIS. SU ŠV. KALĖDOMIS! Kalbino Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Ką mums visiems atneša šv. Kalėdų laukimas lietuvių bendruomenėse? Ar jaučiamės ramesni, nešame naštą, o gal esame dvasinėse džiunglėse? Bet kokiu atveju Vokietijos lietuviai laukia Kristaus atėjimo į šį pasaulį, burdamiesi savo šeimose – bendruomenėse.

Svarbiausioms ir laukiamiausioms šventėms atėjus, kalbiname prelatą Edmundą Putrimą, Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) Delegatą užsienio lietuvių katalikų sielovadai, apie lietuvybę, į pabaigą artėjusius Pasaulio lietuvių metus, atėjusias šv. Kalėdas ir tikėjimą.

Gerbiamas prelate, esate pasaulio lietuvis, gimęs ir užaugęs Kanadoje. Kaip tuometinis pasaulio lietuvis žvelgė į Lietuvą, būdamas toli nuo jos, ir kaip ją mato dabar?

Lietuva man buvo žinoma tik iš tėvų pasakojimų. Jie praleido čia savo gražiausią laiką – vaikystę, kadangi jaunystė prabėgo jau užsienyje. Prisimenu, kai tėvai skirstydavo savo prisiminimus Lietuvoje į du etapus – vasarą ir šv. Kalėdų laikotarpį.

Tikėjimas – tai ramybė ir džiaugsmas

4 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

Su tomis pačiomis, prisiminimuose likusiomis iliuzijomis grįžę į Lietuvą po jos nepriklausomybės atgavimo galvojome, kad Lietuva bus tokia, kokia buvo.

Tikėjomės, kad ateis ta diena, kuomet ji atgaus savo nepriklausomybę ir viskas iškart pasikeis. Lietuva praleido 50 metų savo vystymosi.

Kas man tikrai yra malonu – kalbėtis su tais žmonėmis, ne lietuviais, kurie lankėsi Lietuvoje. Iš jų sužinau daug daugiau, nei pamatau pats, nes būnu retai ir į ją žvelgiu subjektyviai. Galiu pasakyti tik vieną, kad tarp Kanados diplomatų Vilnius yra vienas iš tų miestų, į kurį jie veržiasi. Jų paaiškinimas (daugelio – buvusiųjų ir dabartinių) – Vilnius – tai vieta, puiki vieta auginti, kurti šeimą.

Jums visuomet buvo svarbi lietuviška veikla išeivijos organizacijose – priklausėte Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai, einate Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nario pareigas.

Ką šis gyvenimo etapas Jums suteikia?

Visuomet domėjausi vadovavimu. Ne valdymu, o vedimu, pagalbos suteikimu. Tai atsako ir į klausimą, kodėl aš įkūriau dvasinės pagalbos jaunimo centrą Klaipėdoje, kuris kitąmet švęs 25-metį. Todėl, kad stiprybė yra vedime, savanorystėje. Kai augau, man tėvai skiepijo tai, jog svarbu išlaikyti savo lietuvišką tapatybę. Kai užaugau, supratau, kad svarbu padėti vieni kitiems, tęsti tradicijas, pradėtus darbus.

Tenka daug keliauti po pasaulį, lankyti lietuvių bendruomenes. Man yra labai

svarbu pajusti, kad esu vienas iš narių, priklausyti lietuvių tarpui. Juk kai esam dalis bendruomenės, jaučiame, kad esame kartu, padedame vieni kitiems. Šią bendrystę ir prasmę jaučiu Toronte, mūsų bendruomenėje, kur mes, bendraamžiai, išgyvenome tą bendruomeniškumą. Mes išties jaučiame, kad esame viena šeima – padedame vieni kitiems.

To ir linkiu visiems pasaulio lietuviams.

Pasaulio lietuvių metai eina į pabaigą.

Esame tautinė valstybė. Supraskime, kad nuo 1918 metų išgyvenome Vasario 16-osios dvasią, nes nuo to laiko, kai Lietuva buvo paskelbta tautine valstybe, tuo mes ir esame. Mūsų jėga, mūsų stiprybė – patys žmonės. Kai mes vienas kitą pripažįstame, kad mes esame vienos tautos vaikai, – čia ir yra varomoji jėga. Pasaulio lietuvių metais to ir buvo siekiama. Šie metai buvo oficialus pripažinimas, kad yra lietuvių bendruomenės – struktūra – lietuviai, gyvenantys išeivijoje, buriasi kartu, išlaiko savo lietuvybę. Ne tik valgo cepelinus, bet ir išlaiko savo tapatybę. Pripažįsta emigraciją, kai išvažiuoja šeimos nariai. Juk dabar pastebima tendencija, kuomet vienas iš šeimos tikrai yra išvykęs.

Pasaulio lietuvių metai buvo pripažinimas.

Pasaulio, Vokietijos lietuviai jau laukia šv. Kalėdų. Ar jaučiate lietuvių tikėjimo stiprybę, siekį ją išsaugoti net ir gyvenant ne visiškai, o kartais net visai nekatalikiškoje aplinkoje?

Pirmas dalykas, esu labai dėkingas tiems, kurie atsiliepia į tikėjimo ieškojimą, kurie nepasiduoda dvasinei tinginystei. Tiems,

Prelatas E. J. Putrimas

kurie ieško, remia, nori prisijungti, prisidėti prie bažnytinio gyvenimo. Šiuo atveju man išties gražus lietuviškas užsispyrimas – turiu išlaikyti tai, ką man tėvai perdavė – tai labai jaučiasi.

Kur tikrai jaučiasi dvasinė spraga? Mes, kai išvažiuojame į užsienį, norim atitolti nuo kitų lietuvių. Tas atstumas, individualizmo kultūra mus labai atstumia vienas nuo kito ir dėl šios priežasties mes tikrai nepažįstame vienas kito. Tai tampa tarsi dvasinėmis džiunglėmis, mes pasimetame savyje ir tuo viskas baigiasi.

Tikėjimas – tai ramybė ir džiaugsmas, bet jokiais būdais ne našta.

Ko palinkėtumėte visiems pasaulio, Vokietijos lietuviams artėjančių šv. Kalėdų proga?

Tegul Dievas dosniai atlygina jums visiems, kurių dėka kitų gyvenimas gali būti džiugesnis, pilnesnis. Nuoširdžiai dėkojame daugeliui organizacijų, paramos fondų, tarp jų ir Lietuvių katalikų religinei šalpai, kurie savo kasdieniu darbu išpildo Jėzaus žodžius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).

Dėkoju už atsakymus. Šventosios Mortos grupės tinklalapio, Tomo Razmaus nuotr.

Prelatas Pasaulio lietuvių bendruomenės XVI Seimo metu Vilniuje VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 5

PRELATAS EDMUNDAS J. PUTRIMAS Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) Delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai

Kad gyvenimas būtų pilnas „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.“ (Jn 10, 10).

Brangieji, su šventomis Kalėdomis! Ši gražiausia metų šventė mums primena apie viltį, kurią pasauliui dovanoja Jėzaus gimimas. Viltį, kad Dievas, tapęs žmogumi, mums atneš ramybę ir susitaikymo dovaną su Juo ir su vienas kitu. Viltį, kad atrasime Jame ir savyje jėgų tapti labiau mylinčiais savo artimą. Šiemet Amazonijos sinodo dalyviai svarstė, kaip vykdyti sielovadą milžiniškame Amazonijos regione, kur Bažnyčia neturi pakankamai resursų, kad galėtų visus pasiekti ir visiems patarnauti. Paprastai sakant, svarstyta, kaip skelbti Jėzaus Gerąją Naujieną vienose didžiausių pasaulio vyskupijų.

Kita vertus, šiais laikais mus nuo Dievo ir nuo vienas kito skiria ne vien dideli atstumai, bet ir individualizmo kultūra – kai noras gyventi tik sau ir dėl savęs širdį

paverčia neįžengiamomis džiunglėmis. Daugelis mūsų savo dienas leidžia tankiai apgyventuose didmiesčiuose, tačiau vis daugiau žmonių nepriklauso bendruomenėms ir patiria vienatvę bei apleistumą. Kartais atrodo, kad dar niekuomet negyvenome taip toli vieni nuo kitų.

Tegul Dievas dosniai atlygina jums visiems, kurių dėka kitų gyvenimas gali būti džiugesnis, pilnesnis. Nuoširdžiai dėkojame daugeliui organizacijų, paramos fondų, tarp jų ir Lietuvių katalikų religinei šalpai, kurie savo kasdieniu darbu išpildo Jėzaus žodžius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ (Mt 25, 40).

Meldžiu Dievą, kad ateinančiais metais mums visiems sektųsi padėti Jėzų atrasti tiems, kas dar Jo nepažįsta, ypač mūsų šeimose, bendruomenėse. Priimkime Jį į savo gyvenimus ir šventes kaip artimą draugą ir bičiulį.

Linkiu Jums Dievo artumo Kalėdų šventėje ir pilnų 2020 metų Maldos vienybėje.

Prelatas Edmundas J. Putrimas *Sveikinimo vaizdo įrašą galite rasti internete adresu www.sielovada.org 1 Resurrection Road, Toronto, ON M9A 5G1, CANADA tel: (+1) 416 - 233 -7819 putrimas@sielovada.org ♦ Interneto svetainė: www.sielovada.org 6 VLB INFORMACIJOS |el.

12 -paštas: 2019 | GRUODIS

Dalia HENKE Svarstymai apie lietuvybę ir pilietiškumą neišsisemia ir kartu yra kaip du susisiekiantys indai. Tai tapo ne tik šūkiu, bet ir PLB XVI valdybos kitų metų strateginio plano pagrindine sudedamąja dalimi. Planuojant būsimus metus, verta apžvelgti ir praeinančius. Šiemet paskelbdamas Pasaulio lietuvių metus LR Seimas taip įprasmino Lietuvių Chartos 70-metį. Jos pagrindu susikūrė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, dabar jungianti 47 valstybėse esančias lietuvių bendruomenes, daugiau kaip 230 lituanistinių mokyklų, lietuviškus chorus, tautinių šokių kolektyvus, skautus, ateitininkus, lietuvių centrus, netgi profesionalų klubus. Šiuos intensyvius metus vainikavo lapkričio 14–17 d. Kaune įvykęs jubiliejinis Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, kurį organizavo Vytauto Didžiojo universitetas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvių Fondas, ir lapkričio 21 d. Užsienio reikalų ministerijos Vilniuje surengtas forumas „Lietuvių Chartai 70: diaspora – nepriklausomai Lietuvai“.

Simpoziumų tradicija skaičiuojama jau 50 metų. Šį kartą tikslas buvo suburti Lietuvos intelektualinį kapitalą, iš vienuolikos skirtingų šalių ir net kelių kontinentų atvykusius lietuvių kilmės mokslininkus ne tik užmegzti ryšius,

UŽ LIETUVYBĘ IR PILIETIŠKUMĄ 2020–2021 bet ir prasmingose diskusijose rasti sprendimus, kaip veikti, Lietuvos ateities ir lietuvių tautos raidos iššūkius mokslo, kūrybos, ekonomikos ir demografijos srityse, pasitelkiant užsienyje įgytas patirtis. Sukviesti pasaulio lietuviai mokslininkai bei dailės, literatūros ir muzikos sričių kūrėjai turėjo galimybę aktyviai ir laisvai įsijungti į diskusijas ir dalintis savo užsienyje įgyta patirtimi. Buvo nagrinėjami klausimai apie universitetų ir mokslo žmonių misiją šiuolaikinėje Lietuvoje, ar klasikinis universitetinis išsilavinimas išlieka vertingas XXI amžiuje, ar Lietuvoje plėsis inovacijoms svarbus verslas ir ką daryti, kad taip būtų, kokia universitetinio išsimokslinimo vertė „informacijos per vieną sekundę“ amžiuje, kokią mūsų tapatybę kuria švietimas ir viešoji erdvė ir kt. Antrąją simpoziumo dieną iškilmingai buvo įteiktos mokslo premijos.

Apibendrinant simpoziume išsakytas mintis apie mūsų tapatybę ir kas manome esantys, o svarbiausia – kuo norime būti, pasiremiant filosofų Antano Maceinos ir Stasio Šalkauskio išmintimi, galima būtų teigti, kad tai apsprendžia mūsų kalba, tradicijų laikymasis, emocinis prisirišimas ir atsakomybė.

Tuo remdamiesi mes sau apsibrėžiame lietuvybę. Tai išgyvename ir apie tai mąstome gyvendami ne Lietuvoje.

Simpoziume taip pat buvo gana aiškiai išsakytas susirūpinimas, kad Lietuva per penkiolika metų neturi savo konkretaus naratyvo geopolitiniame kontekste, nežinome, ko siekiame ir kur einame.

Pasaulio lietuvių metai buvo intensyvūs ir politine prasme.

Rinkimams ir referendumui dėl pilietybės išsaugojimo skyrėme didelę dalį laiko ir žmogiškųjų išteklių. Įvyko stebuklingo

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Seimo kanceliarija VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 7

pilietiškumo pergalė, nors ir nebuvo pakeista LR Konstitucija ir pagal esamus LR pilietybės įstatymus LR piliečiai negali išsaugoti gimimu įgytos pilietybės. Dar kartelį verta padėkoti visiems prisidėjusiems prie informacijos apie referendumą ir jo svarbą sklaidos, bendruomenių užsienyje mobilizavimo.

Taip pat svarbu apmąstyti, kodėl visgi nepavyko išspręsti šio klausimo ir ko pasimokėme, nes ateityje vis vien jį neišvengiamai reikės spręsti.

Apie pilietybės išsaugojimą ir apie būsimas naujoves organizuojant rinkimus, atskirą rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ir kitas temas, tokias kaip tapatybės ugdymas ir kaip tai turėtume spręsti, Nacionalinės pažangos programa ir diasporos vieta joje, lietuvybės išsaugojimo pagrindai, buvo diskutuojama LRS ir PLB komisijos posėdžiuose lapkričio 18–21 d.

Prisimenat šią vasarą svarbu paminėti buvusio PLB ir PLJS lyderių suvažiavimo Nidoje rezultatus. Bendru darbu ir sutarimu, įvardydami svarbiausias tendencijas, veikiančias mūsų bendruomeniškas veiklas, priėmėme dokumentą, kuriame apibrėžiama, kaip galėtų būti atnaujinama PLB ateities vizija.

Jis yra skirtas PLB valdybos darbui ir bus siūlomas lietuvių bendruomenėms.

PLB 2025 vizijoje apibrėžiami šie punktai: • Lietuvos nacionalinėje strategijoje diaspora yra prioritetas • PLB visavertiškai atstovauja diasporos interesams ir juos gina Lietuvos institucijose • PLB vienijantis Pasaulio lietuvių tinklas veikia vardan Lietuvos gerovės • PLB yra finansiškai tvari organizacija • PLB nuolatos tobulėja ir ugdo lyderius

Pasaulio lietuvių metams buvo skirtas ir gegužės 5–7 dienomis Vilniuje vykęs pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kurį organizavo PLB kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Į suvažiavimą buvo pakviesti po visą pasaulį išsibarstę rašytojai. Tokio masto, pobūdžio ir formato renginio Lietuvoje dar nėra buvę.

Pasaulio lietuvių metus užbaigsime be galo gera žinia. PLB XVI valdybos strateginis tikslas trumpai ir aiškiai suformuluotas: „Už lietuvybę ir pilietiškumą 2020–2021.“ Jis aprėpia visą mūsų veiklą ir tikslus. PLB valdybos sprendimu dar vasarą įkurtas „PLB ateities fondas“, skirtas PLB veiklai remti. Fondas glausis po JAV Lietuvių Fondo sparnu. Iš įvairiausių šalių surinktas pakankamas steigiamasis kapitalas ir net daugiau.

Su didžiuliu apgailestavimu keičiamas šio žurnalo tolimesnis leidinių dažnis. Žurnalas bus leidžiamas kartą per metus metraščio formatu.

Galima būtų teigti, kad tokių intensyvių metų rezultatai yra pagrindas artimesniam ir gilesniam dialogui ir sąveikai tarp pasaulyje gyvenančių lietuvių ir Lietuvos.

Bendruomeninės veiklos poreikis auga.

Kuriasi naujos lietuvių bendruomenės, kaip antai Singapūre. Taip pat sparčiai steigiasi nauji profesionalų klubai ir lituanistinės mokyklos.

Cituojant buvusį ilgametį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininką Bronių Nainį, kuris, beje, buvo vienas iš iniciatorių surengti pirmąjį Mokslo ir kūrybos simpoziumą, „esame lietuviai, kuriems rūpi ir kuriuos domina lietuvių tautos civilizacija, jos išlikimo ir vystymosi eiga ir ateitis“. Ir dabar, po šešiasdešimt ies metų, nedaug kas tepasikeitė. Mums rūpi Lietuvos raida ir ateitis, esame Lietuvos jėga pasaulyje. Kviečiame visas Lietuvos institucijas spręsti esamus klausimus kartu, ieškoti ne skirtumų, o to, kas mus jungia. Norint pakeisti Lietuvą, šiais metais didelis dėmesys buvo skiriamas diasporai ir jos įsitraukimui į Lietuvos gyvenimą, bet visų pirma pradėkime pokyčius kiekvienas nuo savęs.

Dėkoju visiems ir kiekvienam asmeniškai už bendradarbiavimą per šiuos metus.

BNS ir Dž. G. Barysaitės nuotr.

Dalia Henkė

8 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

straipsnis spausdintas žurnale „Pasaulio lietuvis“

Delfi.lt Vilniuje gruodžio 16 d. vyks antroji Lietuvos ir Vokietijos forumo konferencija „Lietuva ir Vokietija: Europa 2020“.

Konferencijos pagrindine ašimi tapo Vokietijos pirmininkavimas Europos Sąjungai 2020 m., ES santykiai su Rusija, Ukraina ir Baltarusija, dvišalis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas, „Vokie-

tijos vaidmuo tiek Rytų politikoje, tiek visais kitais Europos Sąjungos klausimais tampa esminis, ypač Brexit‘o, naujų Prancūzijos Prezidento idėjų ir artėjančių JAV Prezidento rinkimų kontekste.

Esu įsitikinęs, kad Lietuva galėtų tapti išskirtinių santykių su Vokietija modeliu.

Lietuvoje tarnauja Vokietijos kariai, investicijos ir tarpusavio prekyba kopia vis aukščiau. Belieka suderinti visų spalvų politinius laikrodžius ir įtikinti Vokietiją veikti išvien svarbiausių Lietuvos interesų atžvilgiu, kaip jau kurį laiką veikiame su JAV. Tam reikia dar daugiau pastangų, kūrybingumo ir iniciatyvos, ką ir aptarsime Forume“, – pažymėjo ambasadorius Ž. Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pavaduotojas santykiams su Vokietija bei vienas iš Lietuvos–Vokietijos forumo steigėjų.

Prezidento patarėja užsienio politikos

METINIS LIETUVOS– VOKIETIJOS FORUMO RENGINYS „LIETUVA IR VOKIETIJA: EUROPA 2020“

klausimais ambasadorė Asta Skaisgirytė priminė, kad Vokietija buvo viena pirmųjų šalių, kurias aplankė naujai išrinktas Lietuvos Prezidentas. Santykiai su šia šalimi kertiniais Lietuvos užsienio politikos klausimais visada būdavo labai svarbūs. „Džiaugiuosi, kad Prezidentūra atvėrė duris užsienio politikos diskusijoms, o Lietuvos santykius su Vokietija susitelkia svarstyti įvairių partijų, institucijų, verslo bei akademinių bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Svarbiausiomis Lietuvai užsienio politikos kryptimis visada veikdavome vieningai ir tuomet pasiekdavome geriausių rezultatų.“ Metinėje konferencijoje dalyvavo Europos Parlamento, Seimo ir Vokietijos Bundestago nariai, Federalinės Vokietijos kanceliarijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai, taip pat įtakingi Briuselio ir Berlyno „smegenų“ centrų (angl. think tank) vadovai, Lietuvos ir Vokietijos forumo nariai bei visi, besidomintys Vilniaus–Berlyno strateginių ryšių sutvirtinimu.

Lietuvos–Vokietijos forumo konferencija rengiama kartu su LR Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu (TSPMI).

VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 9

NEPAMIRŠTAMAS MIUNCHENO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS 75 METŲ JUBILIEJUS Irma PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ Š. m. lapkričio 24 d. nuostabioje salėje Hubertussaal (Schloss Nymphenburg) – vienoje didžiausių karalių pilių Europoje buvo paminėtas Miuncheno lietuvių bendruomenės 75 metų jubiliejus.

Renginį atidarė ir moderavo Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė. Bendruomenę pasveikino I. Bavarijos parlamento Bayerischer Landtag viceprezidentas ir renginio globėjas Karl Freller, nuotoliniu būdu – video ir raštais – LR Prezidentas Gitanas Nausėda, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vokietijos parlamento gynybos komiteto pavaduojantis pirmininkas dr. Karl A. Lamers, Užsienio reikalų ministerijos ministras Linas Linkevičius. Renginio metu dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška, LR Garbės konsulas Bavarijoje Benjamin Wittstock, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Alfred Hermann, Dachverband der ukrainischen Organisationen in Deutschland valdybos narė Lesya Shromko. Sveikinimus gavome ir iš mielų kolegų – VLB Romuvos apylinkės, Niurnbergo lietuvių bendruomenės ir taip pat Vasario 16-osios gimnazijos.

Jubiliejinio renginio metu tylos minute pagerbėme in memoriam – netektus bendruomenės narius. Apdovanojome labiausiai nusipelniusius ir aktyviausius lietuvius.

Jubiliejų užbūrė nuostabus ir nepakartojamas koncertas – dėkojame Daivai Gedvilaitei (mecosopranas), Amangul Klychmuradovai (fortepijonas), Simonai Venslovaitei (smuikas), Veronikai Kopjovai (fortepijonas). Tikimės toliau kartu bendradarbiauti!

Vyko ir podiumo diskusija apie Miuncheno lietuvių bendruomenės įsikūrimo pradžią Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, politines priežastis, pirmus gyvenimo metus Vokietijoje, taigi kartu su dr. Vincu Bartusevičiumi, Kristina Pauliukevičiūte ir Alfred Hermann žvilgtelėjome giliau į istoriją. Podiumo pokalbį moderavo Irma Petraitytė-Lukšienė.

Už priėmimą su lietuviškais užkandžiais ir visokeriopą pagalbą viso renginio organizavimo metu dėkojame Kristinai Kandratavičiūtei, Kristinos mamai, Vitalijui Kryževičiui, Daivai Zavistauskaitei ir dešimčiai pagalbininkių! Už renginio dizaino kūrimą dėkojame Redai Daugelavičiūtei. Už nuotraukas – Rolandui Purtuliui (Rp-studio).

Taip pat dėkojame jubiliejinio renginio rėmėjams: Globaliai Lietuvai ir Užsienio reikalų ministerijai, Botschaft der Republik Litauen / Lietuvos Respublikos ambasadai Vokietijoje, Miuncheno ordinariatui, Vokietijos lietuvių bendruomenei, ir LŠS remiančiajai sąjungai Vokietijoje (Förderverein der Litauischen Schützenunion in Deutschaland).

Renginio organizavimo komanda: Irma Petraitytė-Lukšienė - Miuncheno lietuvių bendruomenės (MLB) pirmininkė, Kristina Kandratavičiūtė ir Daiva Zavistauskaitė – MLB valdybos narės, Benjamin Wittstock – Lietuvos Respublikos garbės konsulas Bavarijoje, Alfred Hermann – VLB pirmininkas, Vitalijus Kryževičius ir Reda Daugelavičiūtė – MLB nariai.

Jubiliejaus dalyviai. Priekyje – mylimas ir gerbiamas dvasininkas – prof. dr. Gerd Birk.

10 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

Rolando Purtulio nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 11

Sehr geehrte Frau Vorsitzende, meine sehr geehrten Damen und Herren, es ist mir eine ganz besondere Freude, Ihnen heute anlässlich des 75-jährigen Jubiläums der Litauischen Gemeinschaft in München hier im Johannissaal im Schloss Nymphenburg herzlich zu gratulieren und Ihnen für die Zukunft alles erdenklich Gute zu wünschen.

Litauen kann stolz auf die Errungenschaften der letzten Jahrzehnte sein. Ihr Land hat gezeigt, was eine Nation mit starkem Willen, großem Mut und einer klaren Zukunftsvision erreichen kann. Die Menschen in Litauen haben leidenschaftlich für Frieden und Freiheit gekämpft und am Ende ihre Unabhängigkeit gewonnen.

Bereits lange bevor ich 1994 das erste Mal in den Deutschen Bundestag gewählt wurde, war ich Ihrem Land Litauen eng verbunden. Die Beziehungen zwischen Deutschland und Litauen liegen mir seit Langem ganz besonders am Herzen und sind Teil meiner politischen Arbeit. Für mich war früh klar, dass Litauen zur euro- atlantischen Gemeinschaft gehört und so habe ich mich für die baltischen Staaten mit ganzer Kraft eingesetzt. Vor 15 Jahren war es dann soweit: Im Jahr 2004 wurde Litauen 12 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

Mitglied in der NATO und in der Europäischen Union - ein Meilenstein in der Geschichte Ihres großartigen Landes und ein besonderer Moment für mich ganz persönlich.

Der stetige Austausch und das gegenseitige Vertrauen zwischen unseren Staaten sind für mich von großer Bedeutung. Als stv. Vorsitzender des Verteidigungsausschusses und langjähriges Mitglied der Parlamentarischen Versammlung der NATO freue ich mich sehr, dass die Bundeswehr in Litauen einen wichtigen Beitrag zu Frieden und Sicherheit im Rahmen der NATO leistet. Das stärkt unsere Beziehungen. Wir bleiben so lange, wie wir gebraucht werden. Wenn wir zusammenstehen und unsere gemeinsamen Werte wie Demokratie, Freiheit und Rechtsstaatlichkeit verteidigen, dann sind wir unbezwingbar.

Mehrmals im Jahr bin ich vor Ort in Vilnius und führe Gespräche mit Vertretern von Regierung und Parlament, diskutiere mit zahlreichen Studentinnen und Studenten, Professorinnen und Professoren und Vertretern des diplomatischen Korps an der Mykolas Romeris Universität über sicherheitspolitische Herausforderungen. Mit vielen Menschen vor Ort verbindet mich eine enge und langjährige Freundschaft.

Ich freue mich, dass ich mit meiner Ende des vergangenen Jahres gegründeten Friedens-Stiftung jedes Jahr junge Menschen in Litauen im Rahmen eines Essay- Wettbewerbs fördern kann und ermutige sie, über die wichtige Bedeutung von Frieden und Freiheit nachzudenken. Im September konnte ich anlässlich der Eröffnung des neuen akademischen Jahres an der Mykolas Romeris Universität gemeinsam mit der Rektorin Professorin Dr. Inga Žalėnienė sowie Professor Virgis Valentinavičius die ersten Friedenspreise an die drei Gewinner überreichen.

Auch in Zukunft ist es mir ein zentrales Anliegen, die deutsch-litauischen Beziehungen zu fördern und auszubauen. Ich freue mich auf eine weitere enge und vertrauensvolle Beziehung zwischen Litauen und Deutschland - jetzt und für alle Zukunft.

Ihr

Prof. h. c. Dr. Karl A. Lamers MdB VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 13

-

KULTURA IR MENAS

BERLYNO AUKCIONE NUPIRKTI VISI LIETUVIŲ FOTOGRAFO DARBAI Redakcijos informacija Berlyno Basange vakar įvyko XX ir XXI amžiaus fotografijos aukcionas, kurio metu buvo nupirktos penkios Antano Sutkaus vintažinės (visos – klasika) nuotraukos – „Berniukas miesto gatvėje“, „Jo gyvenimas“, „Senamiesčio gyventojai“, „Tėčio kabinoje“, „Kareiviai“.

NAUJAS ROMANAS JAU PAKELIUI Redakcijos informacija Naujausias, jau aštuntas, Hamburge gyvenančios rašytojos Jolitos Herlyn romanas, kurį autorė pristatys vasario mėnesį vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje, intriguoja vien savo išskirtiniu viršeliu.

Knygos „Žinau, kad nieko nežinau“ anotacijoje rašoma: Ateities mokslų kolegijos filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį – keistą dovaną. Kas tai: nevykęs pokštas, provokacija, asmeninis įžeidimas ar #metoo skandalo atgarsis? Kol filosofas aiškinasi, kas ir kodėl į Socialinių mokslų katedrą jam atsiuntė šį siuntinį, jo šeimos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis.

Naujasis Jolitos Herlyn romanas – tai ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais, iki pat paskutinio puslapio stebinantis skaitytoją netikėtais likimo posūkiais. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės bei draugystės temas.

Citata iš romano: „Jei ji nejaučia kaltės, tai gal ir sąžinės neturi? Ši mintis Vitai labai nepatiko, kūnas pašiurpo ir piestu ant rankų atsistojo gyvaplaukiai. Ji išsigando. Juk jei žmogus neturi sąžinės, tai neturi vidinio indikatoriaus, kas yra blogai, o kas gerai.

14 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

A. Sutkus mokėsi Ežerėlio vidurinėje mokykloje, 1958–1964 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo žurnalistiką. 1960– 1962 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“, 1962–1969 m. žurnalo „Tarybinė moteris“ fotoreporteris.

1965 m. buvo vienas pirmųjų fotografų, kuriems leidosi fotografuojamas Žanas Polis Sartras ir Simona Bovuar. [2] Svarbiausi darbai: 1959 m. Lietuvos žmonės 1959–1993 m. Kasdienybės archyvai 1973–1980 m. Lietuva iš paukščio skrydžio 1972–1979 m. Susitikimai su Bulgarija 1991–1994 m. Pasaulio lietuvis 1959–1979 m. Basų kojų nostalgija 1994–1997 m. Pro memoria: gyviesiems Kauno geto kankiniams 1999 m. Būtieji laikai Antanas Sutkus / Jurgos-Graf nuotr.

Tačiau jei ji bijo būti žmogum be sąžinės, tai gal vis dėlto sąžinę turi? Tik ar ji, ta sąžinė, visų vienoda? Juk vieniems ji liepia atleisti priešams, o kitiems – kapoti jiems galvas? Ir ar sąžinė, tas vidinis teisėjas, gali egzistuoti be kaltės botago?“

Naujausio romano viršelis

Lina KALVELYTĖ

KULTŪROS SAVAITGALIS NIURNBERGE

Ateinantys metai ypač pradžiugins lietuviško teatro mylėtojus – kitąmet, gegužės 15 d. į Niurnbergą atvyksta gerai tarp Lietuvos mėgėjų teatrų žinomas Rokiškio teatras.

Rokiškio kraštas nuo seno garsėja giliomis teatrinėmis tradicijomis. Dar 1893 m.

Naujikų kaime (Panemunėlio valsčius) kunigo švietėjo Jono Katelės iniciatyva buvo suvaidintas slaptas lietuviškas vaidinimas pagal Juozo Tumo-Vaižganto „Nepadėjus nėr ko kasti“.

2006 m. Rokiškio liaudies teatras įvertintas prestižiškiausiu Lietuvoje liaudies kultūros centro apdovanojimu „Aukso paukštė“, o 2019 metais Rokiškis dėl savo puoselėjamo kultūrinio gyvenimo buvo Lietuvos kultūros sostine.

Menchelio komedijos „Kapinių klubas“ pjesės režisierius Justinas Krisiūnas – jaunas ir perspektyvus ne tik teatro, bet ir lietuviško kino režisierius, kilęs iš Rokiškio krašto.

Neabejotina, kad spektaklis išjudins mylinčius teatrą, įvairaus amžiaus žmones.

Taigi, iki susitikimo „SüdPunkt“ salėje Niurnberge (Pillenreuther Str. 147, 90459 Nürnberg), na, o 2020 metų gegužės 16 dieną bus rodomas filmas „Širdys“ ir vyks susitikimas su režisieriumi Justinu Krisiūnu (daugiau informacijos netrukus).

(Iš kairės) našlius įkūniję A. Skardžius, S. Jasiulevičius ir A. Rudokas

Sekite Niurnbergo lietuvių bendruomenės naujienas internetinėje svetainėje: www.niurnbergo-lietuviai.de arba feisbuko paskyroje: https://www.facebook.com/niurnbergolietuviai/ Bilietus į teatrą galite įsigyti jau dabar.

Bilietų kaina: 20€ suaugusiesiems, 15€ NLB nariams (sumokėjusiems nario mokestį), 5€ vaikams nuo 7 metų.

NLB narių vaikams – nemokamai.

Visais klausimais galite kreiptis el. p.: bmeile@gmx.de J. Krisiūno archyvo nuotr.

Į Niurnbergą atvyksta Rokiškio teatras VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 15

PORTRETAI Redakcijos informacija Š. m. lapkričio 23–24 d. Hiutenfelde vyko Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorijos narių susirinkimas. Susirinkimo metu buvo pasirašyta darbo sutartis dėl direktorės pareigų tarp Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorijos ir Rasos Weiß.

Pagal pasirašytą sutartį Gimnazijos direktorė pradės pareigas eiti nuo 2020 m. vasario 1 d.

Trumpai apie naują gimnazijos direktorę 2017 metų vasario mėnesį VLB taryba išrinko ir delegavo R. Weiß į Vasario 16-osios gimnazijos Kuratoriją. Vienerius

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJA TURI NAUJĄ VADOVĄ metus Kuratorijoje ji buvo kontrolės komisijos narė, nuo 2018 m. kovo mėnesio – Kuratorijos valdybos pirmininke.

VLB delegavo R. Weiß atstovauti bendruomenei Pasaulio lietuvių bendruomenės XVI-ąjame Seime.

Rasa Weiß – ilgametė, aktyvi Niurnbergo lietuvių bendruomenės (NLB) narė – viena iš jos įkūrėjų. Jos teigimu „lietuviška veikla“ buvo ir yra įmanoma tik visiems veikiant drauge – bendraminčių būryje. Visa veikla NLB – bendro darbo rezultatas. R. Weiß džiaugiasi, kad bendruomenės veikla juos sujungė į didelę šeimą – tai tarsi mažytė Lietuva Niurnberge ir jo apylinkėse. Kartu su Niurnbergo lietuvių bendruomene R. Weiß prisidėjo prie lietuviškų šaknų puoselėjimo bendruomenėje, renginių organizavimo, projektų įgyvendinimo, žinių apie Lietuvą sklaidos.

Rasa Weiß vidurinę mokyklą baigė sidabro medaliu. 1996 metais baigė Vilniaus universitetą, Vokiečių filologijos studijas, 2008 metais įgijo ir verslo bakalauro laipsnį. Dirbdama tarptautinėse kompanijose yra sukaupusi didelę vadovavimo, organizavimo, strateginio planavimo, administravimo, valdymo, klientų aptarnavimo patirtį.

R. Weiß pasižymi puikaus vadovavimo komandai įgūdžiais, sugeba priimti sprendimus, bendradarbiaujant spręsti konfliktus, planuoti savo ir organizacijos laiką.

Rasa Weiß

16 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

Asm. archyvo nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 17

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

SUSITIKIMAS SU REŽISIERIUMI ARVYDU BARYSU Asta D‘ELIA

miestus, kultūros paveldą ir garsius Lietuvos žmones, išsibarsčiusius po visą pasaulį. A. Baryso filmai yra pelnę pripažinimą ir garbingų apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje Gimnazistai ir mokytojai tapo pirmaisiais visai neseniai dienos šviesą išvydusio filmo apie Kuršių neriją žiūrovais.

Apie siaurą sausumos ruoželį tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros A. Barysas yra sukūręs net aštuonis filmus. Pasak režisieriaus, idėjų naujiems darbams apie šį įspūdingą gamtos kampelį tikrai nestinga.

Trejus metus kurtas filmas apie Kuršių neriją stebino stulbinančiais vaizdais iš paukščio skrydžio ir kvieste kvietė apsilankyti Lietuvoje. Senelius ir prosenelius kaime priminė įvairiomis tarmėmis prakalbę žmonės. Filmas apie tarptautiniu mastu pripažintą mokslininką prof. Algirdą Avižienį privertė didžiuotis lietuviškomis šaknimis ir stengtis siekti aukštumų.

Režisierius Arvydas Barysas lankėsi Hiutenfelde

Lapkričio 29 d. mūsų gimnazijoje lankėsi žymus režisierius, operatorius ir prodiuseris Arvydas Barysas.

Bendrabučio salėje jis susitiko su 9–13 klasių mokiniais ir gimnazijos mokytojais. Filmų kūrėjas atvežė dalelę Lietuvos – keletą nuostabių filmų apie gamtą,

Filmo „Tarp keliaujančių kopų“ akimirka

18 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

Po filmų peržiūros Arvydas Barysas šiltai bendravo su publika, mielai atsakinėjo net ir į asmeniškiausius klausimus. Mokiniai ir mokytojai nesuvaržytoje aplinkoje išgirdo daugybę įdomių pasakojimų.

Dėkojame filmų kūrėjui už nuostabias akimirkas ir laukiame sugrįžtančio!

Autorės ir režisieriaus asmn. archyvo nuotr.

Edmundas JANKŪNAS Baigėsi stalo teniso turnyras rudens taurei laimėti. Beveik visą mėnesį bendrabučio fojė nenutilo kamuoliuko smūgių garsai ir žaidėjų šūksniai. Šių metų turnyro mokiniai nekantriai laukė ir rodė didelį susidomėjimą šia sporto šaka. Stalo teniso turnyre dalyvavo beveik visi bendrabutyje gyvenantys berniukai. Su jais vienoje grupėje rungtyniauti išdrįso ir keletas merginų: Rūta Vasiliauskaitė, Smiltė Lekavičiūtė ir jauna gimnazijos mokytoja Ignė Vrubliauskaitė.

Lapkričio 6 d. vakare įvyko turnyro finalas ir paaiškėjo varžybų nugalėtojai.

2019 metų Stalo teniso turnyro taurė buvo įteikta devintokui Aurimui Rapnikui.

Su Aurimu finale susikovė jam lygiavertis žaidėjas, devintos klasės mokinys Liudvikas Rudis. Trečiosios vietos taurė atiteko aštuntokui Augustui Riaukai.

Paguodos prizai buvo įteikti ir merginoms, kurios puikiai žaidė ir sugebėjo rimtai pasipriešinti ne vienam berniukui.

STALO TENISO TURNYRAS Dėkojame Danilai Darbutui ir Nojui Bujanauskui, varžybų teisėjams, už objektyvų teisėjavimą.

Autoriaus nuotr.

Stalo teniso turnyro dalyviai

Audronė RUČIENĖ Vasario 16-osios gimnazijos mokinių ansamblis (vadovai Audronė Ručienė ir Gintaras Ručys) dalyvavo užsienio lietuvių mokyklų meno kolektyvų festivalyje „Darni mūsų dainų ir šokių pynė“. Jis vyko lapkričio 21–22 dienomis Lietuvoje, Vilniaus mieste. Festivalį organizavo Vilniaus lietuvių namų Užsienio lietuvių švietimo skyrius.

Tarptautiniame festivalyje pasirodė liaudiškų šokių ir dainų kolektyvai iš Lenkijos Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos, Baltarusijos Rimdžiūnų vidurinės mokyklos, Latvijos Rygos lietuvių vidurinės mokyklos, Baltarusijos Pelesos vidurinės mokyklos, Riešės gimnazijos, Vilniaus lietuvių namų ir šokių studija iš Didžiosios Britanijos.

Festivalio programa buvo įvairi ir spalvinga. Mūsų gimnazijos šokėjai ir muzikantai atliko keturis kūrinius. Renginiui

MENO KOLEKTYVŲ FESTIVALIS VILNIUJE pasibaigus, visiems ansambliams buvo įteikti padėkos raštai ir skirtos nominacijos. Vasario 16-osios gimnazistų ansamblis paskelbtas originaliausiu ansambliu. Gimnazijos ansamblis festivalyje buvo vienintelis, kurio šokėjus lydėjo muzikantų grojimas. Šokančiais ir grojančiais gimnazistais pasidžiaugti susirinko nemažas mamyčių, tėvelių ir senelių būrys.

Visi dalyviai buvo pakviesti į šventiškus pietus. Po pietų buvo galima pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, o vakare festivalio dalyviai iškeliavo į kino teatrą. Kitą dieną organizatoriai pakvietė į ekskursiją po Anykščių apylinkes. Aplankytas Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje stūksantis Puntuko akmuo, Anykščių šilelio medžių lajų takas, antkapinis paminklas Jonui Biliūnui (Laimės žiburys). Pabuvota Arklio muziejuje ir amatų dirbtuvėse „Duonos kelias“, kur kiekvienam buvo galima pačiam suformuoti ir duonkepėje išsikepti savo duonos gabalėlį.

Už kelionės finansinę paramą nuoširdžiai dėkojame Gimnazijos draugų ir rėmėjų draugijai.

VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 19

-

BENDRUOMENIU ALEJA

MAŽIEJI LIETUVOS AMBASADORIAI VOKIETIJOJE Kristina BRAUN, Lina KALVELYTĖ Lietingą ir vėsią dieną lankytojų netrūko. Tradicinė Rotho miesto šventė susilaukė ypač didelio lankytojų skaičiaus. Senamiesčio gatvelėse nestigo nei dalyvių, nei svečių. 60 bendruomenių ir organizacijų nutapė gyvą margaspalvį paveikslą, kuris ne tik pats piešė, kūrė, skambėjo, bet ir kvepėjo kava ir įstabiausiais kulinariniais bei konditeriniais prieskoniais...

Įvairūs muzikiniai garsai bei ne visų ragauti patiekalai kvietė susipažinti su tolimiausiais pasaulio kampeliais.

Tarp Tolimųjų Rytų, persų, tailandiečių, armėnų, etiopų ir kitų kultūrų, savo vietą čia rado ir Niurnbergo lietuvių bendruomenė. Neįprastas ir kartu nepakartojamas lietuviškų šakočių, atkeliavusių iš įvairių Lietuvos kepyklų ir kepyklėlių vaizdas bematant pritraukė smalsius lankytojus prie lietuvių bendruomenės stalo: visi norėjo paragauti – jų vos užteko iki šventės pabaigos. Pristatėme save ir iš muzikinės, linksmosios pusės: gatvelėse pasklido armonikos garsai.

Ir nors lietuviška polka pasirodė per sudėtinga ir greita prie jos ritmo nepratusiai ausiai, bet nuteikė maloniai – veidus nušvietė atlaidžios šypsenos, stebint besistengiančius į ritmą trepsėti vaikus ir suaugusiuosius.

Visą popietę vyko pokalbiai su vietos gyventojais apie Lietuvą, jos istoriją, kultūrą, lankytinas vietas. Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau nemažai įdomių istorijų išgirdome ir iš vietos gyventojų: viena moteris papasakojo apie savo pirmą meilę gražiam lietuviui. Ir nors romantinei pažinčiai jau 50 metų, jos akys spindėjo, pamačius lietuvišką stendą. Kita antrino istoriją apie pažintį su lietuviais kitokiomis aplinkybėmis – jos tėvai buvo priglaudę pabėgėlių lietuvių šeimą.

Daug žmonių įsitraukė į kūrybinių dirbtuvėlių sūkurį – savo rankomis kūrė senovinę ir ypač lietuvišką šiaudų sodo mini versiją, o tiksliau sakant, vieną jo elementą „reketuką“ arba „reketą“. Sukurtus papuošimus nešėsi namo – kas būsimai Kalėdų eglutei puošti, o kas saviškiams parodyti.

Niurnbergo lietuviai prisistatė ir iš muzikinės pusės

20 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

Šią dieną bendruomenės nariai turėjo puikią galimybę pabūti mažaisiais Lietuvos ambasadoriais, taip pat asmeniškai pajausti pagarbą ir susido-

Lietuviški šakočiai – išgraibstyti

mėjimą mūsų šalimi, kultūra. Ne vieno akis užkliuvo už lietuvaičių, pasidabinusių lietuvių tautiniais rūbais, kurie net didelėje žmonių jūroje atrodė išskirtiniai. Rankomis siuvinėti palaidinių raštai, gamtos motyvais iš-

Šiaudų sodo mini versijos gamyba

dabintos juostos ir net ne ypač saulėtą dieną savo spalvomis šildantys Baltijos gintaro vėriniai kvieste kvietė publiką užmegzti artimesnį pokalbį.

2020-aisiais vėl esame kviečiami prisidėti prie šventės kūrimo. Kas žino, gal tai taps puikia tradicija?

Lisa Münch nuotr.

Lietuviai tradicinėje Rotho miesto šventėje VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 21

AR KALĖDŲ SENIS MOKA LIETUVIŠKAI?

adventą drauge sutiko kelios besimo-

Dr. Vaida NAŠLĖNAITĖ-EBERHARDT

prie Maino Europos mokyklos mo-

kančiųjų lietuvių kalbos kartos: šeštadieninės mokyklos mokiniai, Hiuttenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos gimnazistai – „Vasario“ tautinės muzikos kolektyvo nariai, vadovaujami mokytojų A. ir G. Ručių, Frankfurto kiniai su lietuvių kalbos mokytoja

Š. m. gruodžio 7 d. Frankfurto prie Maino šeštadieni-

A. Mokry ir Frankfurto prie Maino

nėje mokykloje „Ąžuoliukas“ vyko neįprastas rengi-

Goethe’s universiteto Empirinės kal-

nys. Mokyklos vadovės Nijolės Balčiūnienės kvietimu

botyros instituto studentai – kalbininkai baltistai, lietuvių kalbą kaip negimtąją studijuojantys mokslo sumetimais.

Lietuvių kalbos mokymasis trūkstant kalbinės aplinkos – nelengva užduotis ir besimokantiesiems, ir mokytojams, ir vaikų tėvams. Mažiausiųjų mokymas labai daug priklauso nuo tėvelių ir mamyčių, pasišventimo, nuo pirmųjų mokytojų geranoriškumo. Todėl kuo daugiau mokiniams suteikiama stimulų pažinti kalbą, kultūrą, tautinį paveldą, tuo daugiau išmokstama.

Ne paslaptis, kad išgirdus, kaip tavo gimtąja kalba stengiasi susikalbėti užsieniečiai, kaip nuoširdžiai jie žavisi kalbos senumu ir skambesiu, visa tai motyvuoja mokinius. Todėl mokytojos Nijolės Balčiūnienės intencija buvo vaikus susipažindinti su kitais žmonėmis, besimokančiais kalbos.

Kalėdinė eglutė

22 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

Vakaro metu galima buvo patirti integruotą kalbos mokymą praktiškai.

Mažiausieji, parodę publikai kalėdinį žaidimą, papasakoję šventės papročių, įdėmiai klausėsi Kalėdų Senio iš Laplandijos (pasirodo, irgi mokančio lietuviškai!) laiško, kurį perskaitė studentai. Vėliau studentai, kartu su „Vasario“ šokėjais mėginę „Malūnėlį“, „Gransverą“, gyrėsi ne tik linksmai

Tautinės muzikos kolektyvo nariai

praleidę laiką, bet ir tuo, kad pirmąkart iš taip arti pamatę lietuvių tautinius drabužius, išgirdę muzikos instrumentus. Na, o M. K. Čiurlionio paveikslų motyvais vaikų kurtus paveikslus studentai, žinoma, atpažino.

Svarbus momentas ir tas, kad suaugusieji Lietuvių bendruomenės nariai taip pat galėjo susiburti, pabendrauti rūpimomis temomis.

Dėkojame Nijolei Balčiūnienei už šiltą priėmimą!

Autorės nuotr.

Vaikų darbų paroda

Advento vakaras Frankfurte VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 23

IŠGYVENIMŲ SUJUNGTI LIETUVIAI Kalbino Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Buvimas tarp lietuvių stiprina vertybes. Niurnbergo (Nürnberg) lietuviams geriausias tarpusavio ryšio stiprinimo ir bendrystės būdas – išvykos, reiškiančios ir tikrų tikriausią šventę. Šįkart Niurnbergo lietuviai lankėsi Kadolcburgo (Cadolzburg) pilyje, kuri išsiskiria savo siūlomu turiniu – čia svečiai tampa ne tik lankytojais, bet ir gyventojais.

Niurnbergo lietuviai turėjo progą ne tik išbandyti to laikmečio baldus ar degustuoti maistą, prieskonius, bet ir įsijausti į tų laikų šeimininkų gyvenimą.

Apie šias lietuvius subūrusias veiklas kalbiname Niurnbergo lietuvių bendruomenės pirmininkę Kristiną Braun.

Kristina, kokios veiklos labiausiai suburia Niurnbergo lietuvius?

Jau nuo 2006 metų Niurnbergo lietuvių bendruomenė turi stabilų narių skaičių – 35. Beveik tie patys žmonės rengė

Pilyje svečiai tampa ne tik lankytojais, bet ir gyventojais

24 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

šventes, rašė projektus, reprezentavo Lietuvą. Visa tai mus labai jungia. Tačiau ne vien šventės, bendri organizaciniai darbai reikalingi nariams, kartais norisi pabūti ne organizatoriais, o dalyviais. Siekiant atsižvelgti į bendruomenės narių poreikius, stengiamės pasiūlyti ir įvairių išvykų. Svarbiausia – noras laiką praleisti kartu.

Stengiatės kartu pažinti Vokietijos istoriją, kultūrą. Ar noras kuo artimiau susipažinti su šalies, kurioje gyvenate, aplinka, istorija – svarbus Niurnbergo lietuviams?

Daugelis lietuvių Niurnberge gyvena daugiau nei 25 metus. Tai jau tarsi antri namai, kuriuos norime pažinti, tačiau net ir neseniai atvykę lietuviai mielai įsitraukia į pažintines išvykas. Gyvenant svetur svarbu ne tik mokėti tos šalies kalbą, būti susipažinus su gyvenimo struktūra ir socialiniais pranašumais, bet ir labai svarbu susipažinti su etnine tos šalies kultūra. Iš dalyvių skaičiaus galima spręsti, kad vokiškosios kultūros pažinimas lietuviams yra svarbus.

Tai kokia buvo ta išvyka į Kadolcburgo pilį? Kokiu ryškiausiu prisiminimu galėtumėte pasidalyti?

Susirinkus gausiam vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų lietuvių būriui, teko susiskirstyti į dvi grupes. Labai mielos gidės aprodė lietuviams pilies teritoriją.

Tai pilis, kurioje galima pasijausti ne tik žiūrovu. Labiausiai patiko tai, kad mūsų grupė patapo pilies šeimininkais – du dalyviai vaidino Albrechtą Achiles ir jo žmoną Ann Schon Sachsen. O likusieji priėmė iššūkį įsijausti į vaikų vaidmenį, kurių jie turėjo net 13. Tai nuostabi viduramžių istorija, prie kurios turėjome galimybę prisiliesti – pažinti jų prieskonių virtuvę, išbandyti baldus, pasimatuoti batus, pasipuošti riterių rūbais. Tai buvo puiki vieta siekiant atitrūkti nuo kasdienybės.

Vokietija išties labai didžiulė, joje gausu kultūros objektų. Kokia kita išvyka laukia Jūsų bendruomenės narių?

Kita išvyka dar nėra suplanuota, tačiau liksime ištikimi ir apsiribosime Frankonijos regionu, Bavarijos žeme. Tikrai žinau, kad dar teks apsilankyti ne vienoje vietinę kultūrą pristatančioje vietoje.

Įsijautę į to laikmečio gyvenimą

Artėja šventinis periodas. Ar ruošiatės šv. Kalėdas sutikti kartu su bendruomene?

Nors tradicinio šv. Kalėdų renginio šiais metais neorganizuosime, nusprendėme kartu su bendruomenės nariais pasinerti į nuostabią kalėdinę mugę Fiurto (Fürth) miestelyje, kur ir vėl mus lydės viduramžių atmosfera. Na, o tradicijas tęsime savo šeimose. Turiu dar paminėti, kad nemažo susidomėjimo sulaukė

Aplankyta Kadolcburgo (Cadolzburg) pilis Bavarijoje

planuojama pažintinė Kūčių vakarienė Roto miestelyje, „Haus Internatiol“ patalpose. Tradicinė 12-os patiekalų lietuviškoji Kūčių vakarienė sudomino ne vieną vokietį.

Ko palinkėtumėte mūsų žurnalo skaitytojams?

Labiausiai noriu palinkėti santarvės visur – savo viduje, šeimoje, darbe, kaimynystėje ir bendruomenėje. Taupykime savo ir kitų energiją geriems, vertingiems ateities darbams. Tikėkime vieni kitais taip, kaip tikime artėjančiais stebuklais. Sušildykime vieni kitus geru žodžiu ir spinduliuokime kantrybe!

Asm. archyvo nuotr.

Niurnbergo lietuviai – sujungti išgyvenimų VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 25

RINKIMŲ KOMISIJOS PRANEŠIMAS

VLB Tarybos Rinkimų komisija Rinkimų komisija praneša, kad į Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybą laiku ir teisėtai buvo pasiūlyti sekantys kandidatai:

26 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

Kiekvienas VLB narys Rinkimų komisijai gali teikti skundą dėl bendro kandidatų sąrašo iki 2019 m. gruodžio 20 d. Rinkimų komisija skundą išsprendžia per septynias dienas nuo jo gavimo datos ir apie savo sprendimą informuoja pareiškėją. Rinkimų komisijos sprendimas yra galutinis. Jeigu sprendimų pasekoje bendras pasiūlytų kandidatų sąrašas pasikeistų,tuomet jis bus skelbiamas pakartotinai (RN V 19 b).

Po bendro kandidatų į VLB Tarybą sąrašo paskelbimo dienos kandidatas į VLB Tarybos narius savo kandidatūros negali atsiimti iki rinkimų pabaigos. Jei jis apsisprendžia nebedalyvauti rinkimuose, turi laukti rinkimų pabaigos ir, jei bus išrinktas į VLB Tarybą, atsisakyti vietos VLB Taryboje (RN V 19 c).

Balsavimo lapai bus išsiųsti kiekvienam rinkėjui iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nuo balsavimo lapų išsiuntimo datos vieša rinkiminė agitacija ar reklama yra draudžiama.

Balsavimas vyks 2020 m. sausio 18 d. paštu (pašto antspaudo data).

Balsų skaičiavimas – sausio 25 d. VLB būstinėje Hüttenfelde, Lorscher Str.1, 68623 Lampertheim Rinkimų komisijos adresas: Maria Schäfer c\o Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 | 68623 Lampertheim El. paštas: rinkimai@vlbe.org VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 27

SIELOVADA

LANKOMĖS VATIKANO RADIJO REDAKCIJOJE IR POPIEŽIŠKOJOJE LIETUVIŲ ŠV. KAZIMIERO KOLEGIJOJE Dalė KRIŠČIŪNIENĖ Gimnazistai: Valentina Bosco, Justinas Gečas, Jana Kunt, Smiltė Lekavičiūtė, Cedric Schulz, Gulio Kurt Oberfeld, Jannik Kamuff, Yasmin Bozdag, Julia Arnt, lydimi gimnazijos kapeliono dr. Virginijaus Grigučio ir religijos mokytojos Dalės Kriščiūnienės, lankėsi Romoje. Ten susipažino su Popiežiškąja lietuvių šv. Kazimiero kolegija ir Vatikano radijo „Vatikan News“ redakcija.

Nuskridę į Romą apsigyvenome ,,Villa Lituania“ svečių namuose. Popiežiškosios lietuvių šv. Kazimiero kolegijos rektorius, kunigas Audrius Arštikaitis mus šiltai sutiko ir supažindino su kolegijos įkūrimo istorija. Pasirodo, 1945–1990 metais ji buvo reikšmingas lietuvių išeivijos antikomunistinės veiklos organizavimo centras (viešbutyje apsistodavo išeivijos politiniai veikėjai, diplomatai ir kiti asmenys, bėgę nuo sovietinio persekiojimo). Iš SSRS okupuotos Lietuvos į Šv. Kazimiero kolegiją studijuoti buvo siunčiami lietuvių dvasininkai. Ją yra baigę daugiau nei 170 kunigų, tarp jų ir keletas iškilių dvasininkų: kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dabartinis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir kt.

Kolegija iki šiol gyvuoja ir turi studentų ne tik iš Lietuvos,

Gimnazistai Vatikano radijo redakcijoje

28 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

bet ir iš kitų pasaulio kraštų: Latvijos, Indijos, Afrikos ir Pietų Korėjos. Gimnazistai labai domėjosi 1930 m. Lietuvos žemėlapiu, užimančiu visą kambario sieną. Dar labiau mokiniai nustebo apsilankę mažame kolegijos muziejuje ir svečių knygoje radę Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos įrašą. Tai juos labai nudžiugino, gimnazistai pasijuto tarsi pakylėti mažytės ir kartu didingos savo šalies istorijos.

Kitą dieną aplankėme San Sebastiano katakombas, kurias sudaro apie 12 km ilgio požeminiai tuneliai. Šiose katakombose apžiūrėjome ankstyvosios krikščionybės mozaikas ir freskas. Susikaupėme trumpai valandėlei bažnyčioje ir leidomės per nuostabų kaktusų, kiparisų ir alyvmedžių parką aplankyti Koliziejaus, pasigrožėjome senosios Romos statinių ir šventyklų likučiais.

Dar kitą dieną keliavome į Vatikano radijo redakciją, įsteigtą 1931 metais Popiežiaus Pijaus XI. Lietuvių redakcijos direktorius Jonas Malinauskas papasakojo Vatikano radijo istoriją. Sužinojome, jog 38 šalys čia turi redakcijas ir kiekvieną dieną pateikia žinias iš Vatikano apie Popiežių, jo vizitus, siekius ir gyventojus, kurių yra tik 800. Vėliau aplankėme Šv. Petro baziliką. Tai šventovė, kurios didybė pranoksta viską. Tai Popiežiaus Jono Pauliaus II altorius, freskos, skulptūros, garsioji Mikelandželo „Pieta“ ir koplyčia su Švč. Sakramentu. Joje trumpam susikaupėme padėkos maldai.

Nuo bazilikos kupolo gėrėjomės Romos miesto didybe. Tai buvo nuostabios akimirkos, už kurias esame dėkingi Vasario 16-osios gimnazijos administracijai ir Gimnazijos draugų ir rėmėjų draugijai.

Autorės nuotr.

Ričardas BALIULIS Adventas yra Jėzaus Kristaus skatinimas ateiti į jo laisvės karalystę! Tokia yra advento antraštė ir taip pat antraštė visiems bažnytiniams metams, kuriegruodį prasidėjo. Bet tai antraštė ne tik adventui ir Kalėdoms, bet ir gavėnios laikotarpiui, Didžiajam penktadieniui, Velykoms, Sekminėms ir visiems kitiems sekmadieniams. Mes girdime šiandieną Jėzaus skatinimą kaip trejopą raginimą.

Pirmas skatinimas sako mums: per tikėjimą turime mes laisvą priėjimą pas Dievą. „Jeigu norite įeiti į mano kambarį – pirmiau pasibelskite! Tokį lapelį užklijavo vienas iš mūsų vaikų, būdamas 12-kos metų, ant savo kambario durų. Akivaizdžiai įsivaizdavo jis savo kambarį kaip savo karalystę, į kurią niekas be jo žinios įeiti neturėjo, nebent jis būtų pirmiau į duris pasibeldęs ir gavęs leidimą į jį įeiti. Visai priešingai skatina mus šios dienos tekstas naudotis mūsų laisve įžengti ten, kur Dievas gyvena, tai reiškia, į jo karalystę, nes durys mums ten atdaros.

KĄ REIŠKIA ŠVĘSTI ADVENTĄ?

Pamokslas

darbuotis galėtume.

Mūsų ieškojimai ir klausimai gauna per šį advento raginimą Jėzaus atsakymą.

Jis kviečia mus į vietovę, kurioje mūsų laisvės siekiai išsipildo. Tai kvietimas ateiti į jo karalystę. Pas jį rasime tikrąją laisvę ir tokia yra Jėzaus atėjimo į šią žemę prasmė: Jis atneša mums gyvybę dovanojančią žinią: Jo dėka gauname laisvę ir tai reiškia – mes esame išgelbėti nuo nuodėmės ir kaltės, nuo baimės ir abejonių. Mes galime ateiti pas jo dangišką Tėvą ir jo karalystėje laisvai gyventi, kvėpuoti, veikti ir darbuotis.

O visa tai bendrystėje su žmonėmis, kurie yra laisvi kaip ir mes ir kurie neprispaustai per gyvenimą žengia. Tai Jėzaus žodžiai – per tikėjimą turėsite laisvą įėjimą į Dievo karalystę.

Antrasis skatinimas sako mums: Išlaikykite nepajudinamą vilties išpažinimą!

Žinoma, mūsų tekstas parašytas kalba, kuri mums gan svetima, nes ji yra persunkta Senojo Testamento mintimis apie kunigus, aukas ir Šventoves.

Jis sako, jog mes įgyjame per Kristaus kraują ir jo mirtį laisvę įžengti į mums prieš tai neprieinamą Šventovę. Jėzus atvėrė mums šį naują ir gyvą kelią, nes jis tapo žmogumi. Jis atkėlė mums vartus į Šventovę. Dėl to yra Jėzus tas tikrasis ir aukščiausias Dievo namų kunigas, tai reiškia, ir aukščiausias krikščioniškos bendruomenės kunigas, kuris mus nuo nuodėmių, kaltės ir blogos sąžinės išlaisvina. Per jį būname per krikštą švariu vandeniu nuplauti. Kaip tik dėl to gauname mes laisvę įžengti į jo Šventovę, o tai atvira širdimi ir giliu tikėjimu.

Kaip galėtume šias mintis kitaip išreikšti, kad jas geriau suprastume? Kur galiu aš šią laisvę įgyvendinti, kad pasijausčiau tikrai laisvas? Mes svajojame apie vietovę, kurioje galėtume be prievartos, baimės ir abejonių laisvai kvėpuoti ir gyventi ir kurioj surastume bendraminčių, su kuriais mes linksmai VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 29

Jėzaus pranašiškas ir drąsinantis skatinimas, jog per tikėjimą turėsime laisvą atėjimą pas Dievą, skamba labai gerai ir mes norėtume iš visos širdies šio kvietimo pagrindu gyventi, tačiau kasdienybėje patiriame, kad ta laisvės karalystė dar toli nuo mūsų.

Stebėdami šio pasaulio esamas baimes, spaudimus, neteisingumus ir nelaisves, turime abejonių. Mes jaučiamės prispausti įvairiausių priklausomumų, normų, kaltės ir likimų. Vis ir vis atrodo mums kelias į karalystę uždarytas, durys užrakintos.

Kaip tik tą patį patyrė ir Laiško Žydams autorius. Kalba jis ne tik apie laisvą priėjimą per tikėjimą, bet priduria ir antrą skatinimą: Išlaikykime viltį! Tiksliau sakant: Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą! Ką nori jis mums tuo pasakyti? Jėzus pažįsta mus, žmones, labai gerai. Jis žino, kaip greitai mes pagundoms pasiduodame, į spaudimus netvirtai reaguojame ir į pavojus patenkame. Kaip greitai pasidaro mūsų tikėjimas labai menkas, kai visokios problemos spaudžia. Mūsų tikėjimas negali būti pagrįstas mumis pačiais, dėl to nurodo mums teksto autorius, kad pats Dievas mums pranašauja, kad jo karalystė tikrai ateis. Taip gauna mūsų tikėjimas tvirtą, nesugriaunamą pagrindą, nes mums nereikia savimi pasitikėti, bet Dievu. Jėzus kviečia mus ne tik ateiti į laisvę, į jo karalystę, bet jis padrąsina mus nepamesti vilties. Dievo karalystės laisvė yra mums pažadėta ir ji tikra ateitis. Visa tai yra dovana, kurios mes patys užsitarnauti negalime.

Trečias skatinimas sako: Sergėkite vieni kitus, skatindami mylėti!

Iš pirmų dviejų skatinimų: Per tikėjimą turėsite laisvą įėjimą į Dievo karalystę ir Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, išauga konvencijos, kurios sutrauktos skatinime: Sergėkite vieni kitus, skątindami mylėti! Tai reiškia – tikėjimas, viltis ir meilė yra tvirtai susiję. Jau Paulius rašė: Bet dabar lieka tikėjimas, viltis ir meilė. Šie trys dalykai apibūdina mūsų ryšį su pranašauta karalyste. Tol, kol šioje žemėje gyvename, galioja mums skatinimas: Sergėkite vieni kitus, skatindami mylėti! Visų pirma kalbama čia apie krikščionių bendrystę

Ką reiškia švęsti adventą?

30 VLB INFORMACIJOS |12 - 2019 | GRUODIS

su krikščionimis. Nei vienas žmogus negyvena sau. Niekas nėra sala sau. Taip teigė vienas anglų rašytojas. Mums krikščionims yra savaime suprantamas dalykas, kad mes mūsų artimuose ir tolimuose žmonėse Dievo sukurtus žmones matome ir su jais bendrauti norime.

Todėl atveriame savo duris kitų žmonių rūpesčiams, vargams ir problemoms. Mėginkime jiems kiek įmanoma padėti, nes, kur krikščionys taip gyvena, ten yra ir Kristus. Galimas daiktas, kad mums tokie raginimai nevisuomet patinka, bet Laiško Žydams autoriui yra tai krikščionims savaime suprantamas dalykas.

Mūsų tekstas sako mums taip pat, jog mes turime mūsų susirinkimų ir pamaldų neapleisti, kaip kad kai kas tai daro.

Akivaizdžiai nenorėjo jau ir anais laikais kai kurie žmonės lankyti pamaldų. Tačiau tai negerai, nes kiekvieno žmogaus atėjimu pasireiškia ir Dievo Geroji Naujiena.

Labai svarbu, kad ši žinia būtų skelbiama ir visi ją išgirstų, nes tai vyksta ypač per pamaldas, kuriose Jėzus mums savo žinią apie laisvės karalystę skelbia.

Taigi, ką reiškia švęsti adventą? Nemažiau, kaip patirti Jėzaus Kristaus atėjimą į šią žemę, kuris atneša mums Dievo karalystės laisvės žinią, jog per tikėjimą turime laisvą į jį įėjimą, viltį ir meilę.

Pexels.com | Jamie Lee ir Marytės Šmitienės nuotr.

HAMBURGO LIETUVIŲ KALĖDINĖ MUGĖ IR EDUKACIJA Dijana KISIELIENĖ Antrąjį advento šeštadienį maži ir dideli Hamburgo lietuviai rinkosi į paskutinį 2019 metų susitikimą. Lietingas oras nenuplovė šypsenų nuo vaikų veidų, neišbaidė geros nuotaikos, bendrystės jausmo ir noro kaip didelei šeimai

A. Korinth (kairėje) su tautodailininke J. Imbrasiene

susiburti prie stalo, paklausyti kunigo Ričardo Baliulio pamokslo, gauti palaiminimo, jaukiai pasibūti klausantis giesmių, užsiimant rankdarbiais, smagiai pasikalbėti. Mažieji klausėsi kalėdinės pasakos, žaidė žaidimus, džiūgavo šiek tiek anksčiau sulaukę svečio iš tolimosios šiaurės – Kalėdų Senelio.

Svečiuose lankėsi ypatinga viešnia iš Lietuvos – tautodailininkė Joana Imbrasienė, puoselėjanti lietuviškų karpinių tradiciją, knygos ,,Popieriaus karpiniai.

Nuo tradicijos iki meno“ autorė. Popieriaus karpinių meistrė pristatė įstabaus grožio, nepaprasto kruopštumo, smulkmeniškumo, įgūdžių, kantrybės ir kūrybiškumo reikalaujančių karpinių parodą. Tiek maži, tiek dideli, susipažino su karpinių iš popieriaus istorija, jų panaudojimu puošiant namus bei patys pabandė iškirpti snaiges, angelus. Tautodaili-

ninkė mokė, kaip pačiam nusibraižyti snaigės schemą, talkino nepratusiems naudotis mažomis žirklutėmis. Dailesnes snaiges ne taip paprasta iškarpyti, bet jomis puošta eglutė atrodė tiesiog nepaprastai miela.

Susibūrimo metu vyko ir Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos narių rankdarbių mugė. Šiemet Anykščių rajono neįgaliųjų draugija švenčia savo veiklos trisdešimtmetį. Jau daugelį

Hamburgo lietuvių antrasis advento šeštadienis

metų draugija organizuoja įvairių amatų mokymus ir užsiėmimus: tapybos ant šilko, keramikos, papuošalų gamybos, vilnos vėlimo, pynimo iš vytelių, siuvimo, siuvinėjimo, mezgimo ir kitus. Dalyvaudami įvairiose edukacijose, neįgalieji realizuoja savo kūrybinius gebėjimus, atranda naujų talentų, kartais užsidirba papildomų pinigų. Draugija dalyvauja įvairiose mugėse. Rankdarbiai suburia pabūti kartu.

Hamburgo lietuvių bendruomenės nariai nuoširdžiai žavėjosi dailiais rankų darbo kaklo papuošalais, sagėmis, siūtomis rankinėmis, vaikiškais žaislais, megztomis riešinėmis ir pirštinėmis, margintomis tradiciniais lietuviškais raštais, vilnonėmis kojinėmis, veltais šalikais ir šlepetėmis, kitais su meile pagamintais dirbiniais. Daugelis rado mielų kalėdinių dovanų savo draugams ir artimiesiems. Įsigiję rankdarbių bendruomenės nariai ne tik pradžiugins mylimus žmones mielomis dovanomis, taip jie parėmė Anykščių rajono neįgaliųjų draugiją.

Džiugu, kad žmonės suranda vieni kitus, vertina ir brangina tai, kas pagaminta su meile. Darant mažus gerus darbus galima sukurti didelį stebuklą.

Ievos Gilytės-Robertson nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 12 - 2019 | GRUODIS 31

www.pexels.com / cottonbro nuotr.

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB valdybos Informacijos“ sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 32 VLB INFORMACIJOS |12 -pasilieka 2019 | GRUODIS nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.