"VLB Informacijos", 2017 m. rugpjūtis by Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas „Informacijos“

V O K I E T I J O S L B V A L DY B O S

Informacijos

Nuotraukoje: Hamburgo lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Gintaras“. Nuot. autorius: A. Sartanavičius

Informationsblatt der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland e.V.

Rugpjūtis | August 2017 Nr. 1

Išrinkta nauja PLJS Valdyba 18 psl. GIMNAZIJOS ABITURIENTAMS ĮTEIKTI BRANDOS ATESTATAI 6 PSL.

Į HAMBURGĄ STATYTI „DRAUGYSTĖS TILTO“ 11 PSL.

LEGENDINĖS IDĖJŲ DIRBTUVĖS ŠIAIS METAIS GRĮŽO Į BERLYNĄ 16 PSL.

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Virtualioje erdvėje susibūrę 4 milijonai lietuvių gali perpiešti lietuvio portretą Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui 2018-aisiais, projekto „Tautiška giesmė aplink pasaulį” organizatoriai užsimojo suburti po visą pasaulį pasklidusius lietuvius. Naujoji iniciatyva pavadinta „Lietuva 4.000.000” ir jos tikslas – apjungti pasaulio lietuvius į vieną virtualią bendruomenę. Tikimasi, kad šis projektas taps atsvara vyraujančiai nuomonei, kad Lietuva yra nykstanti tauta. Projekto globėja tapo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „4 milijonai yra svarbi emocinė riba. Šis skaičius dar niekada nebuvo prie Lietuvos vardo. Tačiau mes paskaičiavome, kad ne mažiau tiek žmonių pasaulyje laiko save lietuviais, jei mes atsisakysime Lietuvą laikyti vien teritorija, o pirmiausiai ją matysime kaip žmonių bendruomenę. Šiuolaikinės technologijos leidžia žmonėms burtis į bendruomenes nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos,” – sakė iniciatyvos vadovas Raimundas Daubaras. Trinantis riboms tarp šalių ir vis didėjant žmonių mobilumui, turi rastis įrankis ir erdvė, kur kiekvienas lietuvis galėtų būti šitos bendruomenės dalyviu, nepriklausomai nuo savo buvimo vietos. „Kalbame ne tik apie šiuolaikinius emigrantus, bet ir apie tuos, kurie emigravo iš karto po Nepriklausomybės paskelbimo, tarpukario laikotarpiu ar net prieš pirmąjį pasaulinį karą, galbūt jų antrąsias puses ir jų vaikus, anūkus. Ne visi šie žmonės net kalba lietuviškai, kai kurie net nebuvo Lietuvoje, tačiau jei jie jaučiasi turintys lietuviškumą savyje, tai yra pakankamas pagrindas būti šitos bendruomenės dalyviu. Neabejotinai šis projektas privers mus persvarstyti ir sau atsakyti į klausimą – kas yra lietuvis, kokios savybės mus apibrėžia, kur yra mūsų pasididžiavimo šaltinis? Gali būti, kad grius daug mitų,” – sakė „Lietuva 4.000.000” bendrakūrėjas ir bendrovės „ACC Distribution” vadovas Regimantas Buožius. Organizatoriai tiki, kad emocine paskata lietuviams jungtis į vieną platfor-

mą gali tapti šimtmečio „Tautiška giesmė”, kuri bus giedama visame pasaulyje 2018-ųjų liepos 6 dieną. Tam, kad atkurtos Lietuvos 100-mečio „Tautiškai giesmei” būtų pakviesti 4 milijonai, platformoje turėtų pasižymėti bent 1,2 milijonai lietuvių, gyvenančių užsienyje. „Ši sistema neklausia, ar tu turi lietuvišką pasą, ar abu tavo tėvai lietuviai, kaip gerai tu moki lietuvių kalbą. Jausmas, kad esi bent iš dalies lietuvis, yra pakankamas pagrindas būti šitos virtualios bendruomenės nariu. Svarbu ne tik pačiam pasižymėti, bet pakviesti ir kitus pažįstamus lietuvius,” – sakė R. Buožius. „Mes tikime, kad teritorinė Lietuva ir užsienio Lietuva nėra kažkokie atskiri vienetai, o ta pati viena Lietuva. Sukūrę skaitmeninį bendravimo įrankį, kurį žmonės galėtų pritaikyti savo praktiniams poreikiams, sudarysime sąlygas tampresniam jų bendradarbiavimui, o galiausiai – natūraliems žmogiškiems ryšiams susikurti pačiu plačiausiu mastu,” – pasakojo R. Daubaras. Šiuo metu platformoje www.4000000.lt startavo interaktyvus žemėlapis, kuris kiekvienam atsiliepusiam lietuviui priskirs geografinę žymą – taip pirmiausiai bus galima pamatyti, kur ir kiek pasaulyje yra lietuvių. Netrukus bus paleista platformos versija anglų kalba, vėliau – ispanų, rusų. Planuojama, kad šių metų rudenį atsiras galimybė lietuviams per platformą tarpusavyje bendrauti, kurti renginius ir pradėti tikrą virtualią bendruomenę. Kurti „Tautiškos giesmės” suvienytą lietuvių bendruomenę galite jau dabar. Iki 2018 m. liepos 6-osios kvieskit pažįstamus lietuvius užsienyje prisijungti www.4milijonai.lt. Jei būsit tas, kuris pakviesit daugiausiai lietuvių, būsite apdovanotas trispalve su Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės parašu.

Iniciatyvos globėja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Organizatorių nuotrauka

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Autoriaus žodis Auto odis

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Išeitis Tarsi savo bute būtume pamatę vieną ausį, paskui – iltį, tada – storą koją. Galų gale pakeliame akis ir matome, kad mūsų būste stovi dramblys (Algimantas Čekuolis, 2012). Mielieji „Informacijų“ skaitytojai, gerbėjai, bendrautoriai, visi, atsivertę šį, vasara kvepiantį, jau tik elektroninį, Informacijų numerį, sveikinuosi ir sveikinu sulaukus gražiausio metų laiko ir visų, jo dėka minimų švenčių! Sveikinu su praėjusiomis Joninėmis, kurios, sprendžiant iš tekstų bei nuotraukų atnešė daug džiaugsmo ir įkvėpimo kiekvienam šventusiam. Su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavi-

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“ Redaktorė Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

mo diena, taip darniai sugiedota Tautiška giesme– įvykiu, tik dar kartą įrodžiusiu, jog mūsų yra daugiau, nei manėm esant. Ir su vienybės nestokojimu! Juk būtent iš Lietuvos iškeliavusių lietuvių gyvenimus atspindintys leidiniai – „Informacijos“, „Pasaulio lietuvis“, tik dar kartą įrodo, kokia stipri, nors ir išsibarsčiusi tauta mes esame. O dabar apie išeitį. Kaip liaudies išminčiai yra sakę, užsidarytos vienos durys, mums atveria kitas. Kelias pirmyn, kaip ir išeitis, yra visada! Sunkiai įsivaizduotas dienraščių skaitymas per mobilujį telefoną ar kompiuterį, elektroninės knygų skaityklės ir bendravimas interneto pagalba šiandien dienai tapo irgi išeitimi. Išeitimi esant toli nuo savųjų namų, giminių, draugų. Išeitimi ji tapo ir popieriniai spaudai – leidybos kaštus keičia transformavimasis į elektroninę laikmeną. Būtent šio, daugelio vadinamo stebuklo dėka vėl visi turime galimybę atsiversti Informacijas – nuo dabar – elektroninę jų versiją. Tai reiškia, kad su Informacijomis keliausite visur kartu ir nuo šiol jos neužims vietos Jūsų lentynoje.

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“! Banko sąskaita: Deutsche Bank Weinheim BLZ 670 700 24 Konto-Nr. 581 7978 Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą. Der Bezug dieser Zeitschrift

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Vis gi, be šios eletroninės terpės nebeįsivaizduojamas tokį didelį pagreitį įgavęs lietuvių mobilumas. Visuomet sakiau, kad mobilumas yra geras reiškinys – mums išties nėra ko bijoti tol, kol vieni kitų nepravardžiuosime emigrantais, o vadinsime tautiečiais. Visi mes esame pasaulio piliečiai, keliaujantys su prigimtiniu tautiniu, žmogiškuoju kostiumu. Būtent tokiu pavadinimu šiemet Hamburge įvyko Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“, kitąmet keliausiantis ir visus kviesintis į Daniją. Savo tautinį, iš vilnos ar tradicijų padarytą kostiumą prisiminė ar iš naujo su juo susipažino per 200 lietuvių iš vienuolikos Europos šalių. Terpių keitimas padeda pažinti arba netgi atrasti save, juk atsidarydami plačiai langus tik prasivėdiname savuosius namus. Įsivaizduokite, jeigu bent didesnė dalis Lietuvos politikų išties prieš pradedą vadovauti būtų labiau pažinę pasaulį, skirtingų šalių skirtingas politikos formavimo galimybes. Galbūt tokio stipraus šiandieninio politinio ribotumo pavyktų išvengti? Ir vis vien, nesvarbu kur mes esame, visada būsime lietuviais, kuriančiais, integruojančiais savo šalį pasaulyje. Lyg perkeliančiais ją į Vokietiją, Daniją, Turkiją, Ameriką ar Australiją. Nesvarbu kur, bet mes vis tiek mes švenčiame Jonines, minime ir prisimename iš istorijos vadovėlių pažintą Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, rengiamės Žolinėms. Propaguojam šeimoje priimtą tikėjimą, nenustojame krikštyti savo vaikų visur, kur gyvename. Yra tiek galimybių ir progų niekada neišsižadėti savo tautiškumo ir parodyti pasauliui kokie gražūs, giliomis tradicijomis pasipuošę mes esame. Šis leidinys tik dar kartą tai įrodo. O dabar – vasara. Ir – gaiva kvepiantis naujasis, elektroninis „Informacijų“ numeris pasiekia Jūsų akis ir širdis. Pasikraukime teigiamų emocijų, nustebkime, sukritikuokime ir pasileiskime į besibaigiančią vasarą drauge su visomis lietuviškomis naujienomis. Susitikime, susibėkime, kad ir jūros smėlio pilnais batais, jau rugsėjį! Linkėdama malonaus skaitymo ir vasaros teikiamų malonumų, vyriausioji redaktorė, Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu www.bendruomene.de Viršelyje: Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu reklama@bendruomene.de

Nuotr. autorius: A. Sartanavičius Hamburgo lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Gintaras“.

AAktualijos os

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjĹŤtis

Gimnazijos abiturientams įteikti brandos brandos atestatai! Vasario 16-osios gimnazijos 65-osios laidos abiturientams birželio 9-ąją iškilmingoje ceremonijoje įteikti brandos atestatai. Devyniolika jaunų žmonių pasiruošę pradėti savarankišką gyvenimą. Abiturientų išdaigas aptardama absolventus sveikino Gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, VLB Valdybos narys Gintautas Gudas, Tėvų komiteto pirmininkė Judith Hörl, Gimnazijos ir draugų rėmėjų draugijos pirmininkas dr. Gernot Diehlmann, 12 klasės Tėvų komiteto atstovai – ponų Breithaupt šeima, abiturientų klasės vadovai Dimitrios Kostopoulos ir Maria Schäfer. Abiturientus palaimino evagelikų kapelionas Reinald Fuhr ir katalikų parapijos referentė Birgit Bongiorno. Abiturientų vardu kalbėjo ir mokytojams nuoširdžią kalbą paruošę dėkojo Laura Papinigytė ir Julian Kruhmann. GimnazijosTėvų komiteto pirmininkė J. Hörl ir Gimnazijos ir draugų rėmėjų draugijos pirmininkas dr. G. Diehlmann už aktyvią visuomeninę ir socialinę vei klą apdovanojo abiturientą Julian Kruhmann. Jubiliejinės laidos absolventams diplomus ir suvenyrus įteikė Gimnazijos direktorė J. Vaitkienė, direktorės

Vasario 16-osios gimnazijos abiturientai. Nuotrauka: Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

pavaduotoja Irena Sattler ir vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoffmann. Už ypatingus pasiekimus mokantis matematikos Matematikų asociacijos diplomas įteiktas Ignui Sadoniui, už puikius rezultatus mokantis fizikos Fizikų draugijos dovana įteikta Dustin Ehret. Iškilmių ceremoniją lydėjo, kaip visada, nepakartojamos gimnazistų improvizacijos (vadovas Gintaras Ručys), renginį vedė mokytoja Birutė

Augustanavičiūtė. Skaitytojams norime priminti, kad praėjusių mokslo metų Vasario 16-osios gimnazijos abiturientų (trisdešimt vieno mokinio) brandos egzaminų vidurkis buvo aukštesnis nei visos Heseno žemės brandos egzaminų vidurkis! 2017–2018 m. m. Vasario 16-osios gimnazijoje ir kitose Vokietijos gimnazijose, kurių bendruomenės pasirinko mokymosi modelį G9 (t. y. 13 klasių), brandos egzaminai nebus organizuojami, jie vyks 2018–2019 m. m.

Lietuvių kalbos mokytoja, Birutė AUGUSTANAVIČIŪTĖ

Sveikiname naujus Vokietijos lietuvių bendruomenės narius! Hamburgo apylinkė LauraVespa Jutina Vaičė Vitalija Fabian Asta Korinth Frankfurto apylinkė Evelina Beliauskienė Beata Karčiauskaitė

Renata Matijušaitytė Eglė Savickaitė Edita Skirgailienė Berlyno apylinkė Laima Andriulionytė Valentina Elzakzouk Alė Grabovskė Danutė Jankauskienė

Marta Kručinskienė Svetlana Kružkova Marius Kučinskas Sigitas Petraška Neringa Tuskevičiūtė Gediminas Žvinys

Niurnbergo apylinkė Raimūndas Gumbakis Kristina Bumbakienė

Saro apylinkė Reda Daugeliavičiūtė Sonata Šedienė-Koch

Štutgarto apylinkė Snieguolė Zakarevičienė

Romuvos apylinkė Beatriz Bacevicius

Eseno-Miulheimo apylinkė Eglė Chisin

Kaselio apylinkė Milda Iske

Taip pat dėkojame visiems parėmusiems Vokietijos lietuvių bendruomenę bei jos vykdomą veiklą: Marija Dambriūnaitė-Schmidt, Lina Schmidt, Daina Schmidt, Robert Tesnau, Rimas Baliulis, Trautrim Albert.

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Priverstinis pasirinkimas ir suskaldyta visuomenė Š. m. birželio 27 d. LR Seime buvo svarstoma Pilietybės įstatymo pataisų priėmimo tolimesnė eiga. Po įvykusio svarstymo sudaryta darbo komisija nutarė, kad prieš priimant įstatymo pataisas būtina kreiptis į LR Konstitucinį teismą. Atsakymo laukiama jau rudenį. Kokį sprendimą priims LR Seimo nariai, nulems pilietybės išsaugojimo klausimo sprendimą. Referendumas gali pasibaigti ir blogai, ir gerai. Didžiojoje Britanijoje referendumas dėl narystės nutraukimo Europos Sąjungoje 2016 metų birželio 23 dieną sukėlė šalyje chaosą. Turkijos rinkėjai referendume pasisakė už totalitarinę valstybės santvarką, apribojančią jų demokratines teises. Katalonijoje ruošiamas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos Karalystės. Škotai taip pat svarsto surengti referendumą dėl Škotijos ateities Jungtinės Karalystės sudėtyje. Akivaizdu, jog referendumas yra patikimas instrumentas tautos valia palaiminti kardinalius politinius sprendimus. Rinkėjus toks balsavimas padalina į dvi skirtingas grupes. Suskaldyta visuomenė net ir dešimtmečiams praėjus neranda darnos ir susitarimo. Referendume dėl dvigubos pilietybės Lietuva taip pat ruošiasi rasti atsakymą į klausimą, kokie

ilgalaikiai santykiai turėtų būti tarp šalyje gyvenančios tautos ir tos jos dalies, kuri po 1990 metų dėl įvairių priežasčių išvyko į užsienį. Yra įvairių nuomonių apie tai, kaip turėtų būti pakeista Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Konstitucija, ar visgi pakaktų LR pilietybės įstatymo pataisų. Ar gali Lietuva nutraukti ryšius su apytikriai 800 000 piliečių ir jų palikuonimis, išvykusiais iš šalies po 1990 metų? Ar yra kitų būdų išsaugoti su jais valstybinius teisinius santykius? Diskusijoje apie referendumo privalumus ir trūkumus šie klausimai nustumiami į antrą planą. Dabar Lietuvos įstatymai reikalauja iš savo piliečių užsienyje pasirinkti Lietuvos arba kitos šalies pilietybę. Nors teisiškai tokia norma yra nuosekli, tačiau išeivijos ir tėvynės santykiuose jos psichologinės pasekmės sunkios. Visiems, ilgesniam laikui išvykusiems į užsienį, svečioje šalyje užsidirbusiems gerovę, suradusiems ten naujų draugų ir sukūrusiems šeimas, kažkada neišvengiamai iškyla klausimas: koks mano statusas šioje valstybėje? Emigrantai neturi rinkimų teisės, valstybės parama jiems ir jų vaikams ribota. Dažnai jie neturi tokių pačių dabuotojo teisių kaip vietiniai gyventojai. Todėl savaime suprantama, jog kažkada iškyla mintis apie tave priėmusios šalies pilietybę.

Dalia HENKĖ

Šis procesas gali skatinti savo identiteto paieškas. Neretai naujos pilietybės siekiama vien iš praktinių paskatų, gerai apsvarsčius argumentus už ir prieš. Tokių svarstymų pasekmės savo šeimos istorijai gali būti opios. Priėmęs kitos šalies pilietybę, pagal kilmę esi lietuvis, bet tampi ne Lietuvos pilietis. Dabar Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Ką tai reiškia? Netekęs gimtos šalies pilietybės gali guostis mintimi, jog pavyko rasti naują tėvynę. Tačiau netekties jausmas ir liūdesys išlieka, o prisiminus Lietuvą apima prieštaringi jausmai: kodėl čia vis dar neįmanoma tai, kas kitose šalyse jau seniausiai yra įsigaliojusi valstybinės teisės norma? Lietuvai tokia netektis dviguba. Ji galutinai praranda savo atvirus pasauliui, drąsius ir sugebančius prisitaikyti piliečius. Kelias atgal jiems užkirstas. Atsižvelgiant į visuomeninį solidarumą dabartiniu geostrateginio nesaugumo laikmečiu tokia pozicija atrodo neapgalvota. Diskusija apie referendumą, pats referendumas ir jo sėkmė arba nesėkmė tik uždelsia atsakymą į svarbiausią klausimą – ar Lietuvai nuo to, kad ir toliau daugybė jaunų žmonių išvyksta į užsienį, įgyja ten išsilavinimą bei profesinę patirtį, sėkmingai dirba ir uždirba, o dabartiniai įstatymai juos skatina nebesugrįžti yra į gerą?

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia HENKĖ Nuotrauka: A. Ufarto

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

VLB pirmininko pranešimas apie š. m. birželio 4-8 d. įvykusią viešnagę Lietuvoje

Der Besuch des VLB Vorsitzenden in litauischen Ministerien und Verbänden vom 4-8 Juni 2017 in Vilnius

Tokios kelionės pasiteisina tik tada, jeigu jos atneša konkrečių rezultatų. Pagrindinis šios viešnagės Lietuvoje tikslas buvo prisistatyti, susipažinti, įgauti pasitikėjimą ir nutiesti ateities bendradarbiavimo tiltus su Lietuvos Respublikos (toliau – LR) ministerijomis ir viešosiosmis įstaigomis. Ne ką mažiau svarbus tikslas taip pat buvo susipažinti su LR ministerijų patvirtintomis strategijomis bei iškeltais lūkesčiais. Man, kaip naujajam Vokietijos lietuvių bendruomenės (toliau – VLB) valdybos pirmininkui, tai nėra tik paprastas uždavinys, bet atsakingas įpareigojimas. Tris dienas vykusios viešnagės metu aplankytos septynios LR ministerijos, įvyko susitikimai su kolegomis muzikantais.

Pateikiu svarbiausius susitikimų ir pokalbių momentus: -iš vizito Valstybiniame turizmo departamente (toliau – VTD) ir pokalbio su Vilniaus miesto savivaldybės Turizmo skyriaus vyriausiaja specialiste Jūratė Jazbutyte: a) Lietuvos turizmo tarnyba Vokietijoje (LFD) pasiruošusi visoms apylinkėms išsiuntinėti reklaminius lankstinukus. Tam tikslui kreipiamės į bendruomenių pirmininkus su prašymu nurodyti savo tikslų pašto adresą; b) VLB apylinkės kviečiamos dalyvauti savo krašte organizuojamuose Europos dienose. LFD ir VTD informavo, kad mielai dalyvaus didžiuosiuose Vokietijos miestuose vyksiančiuose Europos dienų renginiuose (Miunchene, Mannheime, Hamburge ar Berlyne). -iš vizito Lietuvos kompozitorių sąjungoje (LKS) ir pokalbio su Lietuvos kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi: a) nutarta, kad trims muzikos atlikėjams, dalyvausiantiems Vasario 16-osios minėjimo iškilmėse bus pasiūlyti konkurso tvarka atrinkti vieno kompozitoriaus kūriniai. Nuo 5 iki 10 minučių trukmės muzikiniai kūriniai atrankai turės būti pateikti iki lapkričio pabaigos. Projektas bus finansuojamas iš privačių šaltinių ir VLB lėšomis. Prie šios idėjos pirmininkas A. Hermann prisideda tiek asmeniškai, tiek aukojant; b) LKS ir VLB pirmininkas nusprendė atnaujinti ryšius su Bavarijos muzikos pasaulio atstovais. Anksčiau buvo palaikomi stiprūs ryšiai su Vytautu Landsbergiu ir Konservatorijos direktoriumi bei kompozitoriumi Peter Jona Kom. VLB pirmininko iniciatyva ketinama užmegzti ryšius su Bavarijos radijo naujosios muzikos studija; c) planuojama 2018 metais bendromis VLB ir LKS jėgomis organizuoti koncertus Rennhofo pilies salėje. -iš vizito LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamente ir pokalbio su jo direktoriumi Vytautu Pinkumi: a) pateikta aiški VLB pozicija, jog VLB nepriimtini kai kurie ankstesnės valdybos veiklos metodai ir tai, jog niekas negali jų priskirti dabartiniai VLB valdybai;naujoji

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

VLB valdyba vadovaujasi kitais principais ir metodais nei ankstesnioji, ieškodama sprendimo kelių. b) informavau apie ateities planus, kaip pavyzdžiui aktyvią paramą apylinkėms, apie Europos dienų organizavimą, menininkų paramos fondą, apie informacinio leidinio„Informacijos“ perorganizavimą; c) išklausytas skyriaus prašymas gerinti biuro užimtumo grafiką. Nuo rugpjūčio mėnesio į pagalbą biurui atvyks praktikantai iš Lietuvos, kurie bus laukiami ir ateityje; d) skyriaus atstovai apgailestavo, kad apylinkių atstovai beveik nėra pasiekiami nurodytais kontaktais. -iš vizito LR Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) ir pokalbio su ŠMM kancleriu Tomu Daukantu bei Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičiene (VLB atstovavo dr. Sandra Petraškaitė-Pabst). Nutarta: a) gerinti ankstesnį darbą ir komunikaciją tarp kuratorių bei valdybos; b) aktyviau keistis informacija; c) aptarti kuratorių reikalus, kurie anksčiau nebuvo aptariami; d) svarstyti bendrabučio problemas tik gavus Teismo sprendimą; Pokalbyje apie Vasario 16-osios gimnazijos strategijos profiliavimą elito ugdymui, pirmininkas Alfred Hermann pasiūlė įtraukti į strategiją socialinį aspektą. Šis pasiūlymas sulaukė susidomėjimo iš ministerijos atstovų. e) apsvarstyti tarnybinių butų mokytojams skyrimo galimybes; Paaiškinta VLB gaunamų įplaukų šaltiniai ir kodėl mokytojams tarnybiniai butai negali būti skiriami nemokamai. Įvyko atskiras pokalbis apie VLB paramą Vasario 16-osios gimnazijai. f) pasidomėti dėl praktikantų, galinčių padėti VLB biurui. Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičiene pažadėjo šį klausimą iškelti pokalbiuose su verslo ir mokslo atstovais. -iš vizito Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriuje ir pokalbio su vedėja Daiva Parulskiene bei Rugile Baltkaite: a) pateikta informacija apie 25-ąjį Annaberger Annalen mokslo populiarinimo žurnalą, iškilmingą 2018 m. kovo 2-4 dienomis įvyksiantį minėjimą Annabergo pilyje. Parodytas susidomėjimas, numatyta į minėjimą pakviesti LR Kultūros atašė Vokietijoje; b) pažadėta parama skirtingoms VLB veikloms vykdyti, suteikta įvairi informacija, svarbi tolimesniems VLB žingsniams; c) aptarta idėja organizuoti filmų savaites Miunchene ir kituose miestuose (Miunchene šios filmų savaitės jau pradėtos organizuoti); d) aptarta idėja rengti literatūros skaitymus – susitikimus su Leipcigo mugėje dalyvavusiais rašytojais. Šia kryptimi jau yra dirbama Miuncheno lietuvių bendruomenėje.

-iš vizito Pasaulio lietuvių bendruomenės (toliau – PLB) būstinėje ir pokalbio su Vida Bandis bei trumpam prie pokalbio prisijungusia dr. Irena Šiauliene: a) informuota, jog bus parengtas trumpas interviu PLB žurnalui„Pasaulio lietuvis”, kuris bus suderintas su VLB pirmininku; b) pristatyta VLB pozicija situacijos Hiutenfelde klausimu. -iš vizito Lietuvos Respublikos Seime ir pokalbio su buvusiu ambasadoriumi, šiuo metu premjero ministro patarėjo pareigas užimančiu Deividu Matulioniu:

a) pateikta trumpa informacija apie situaciją VLB; b) priimtos D. Matulionio išsakytos idėjos ir pasiūlymai VLB Valdybai. Tokie susitikimai turi prasmę tik tuomet, jeigu priimti sprendimai įgyvendinami. Kai kurie sprendimai jau intensyviai įgyvendinami paties centro ir atskirų apylinkių. VLB Valdybos pirmininkas | VLB Vorsitzender Alfredas HERMANNAS | Alfred HERMANN

Der Besuch des VLB Vorsitzenden in litauischen Ministerien und Verbänden vom 4-8 Juni 2017 in Vilnius. Solche Reisen haben nur eine Rechtfertigung, wenn diese auch Ergebnisse bringen, wenn möglich konkrete Ergebnisse. Die Reise war bestimmt vom gegenseitigem Kennenlernen, Aufbau von Vertrauen und von Kommunikation für die Zukunft, dem Kennenlernen der Ideen und Vorstellungen des Anderen. Als neuer Vorsitzender eines neuen Vorstandes - keine leichte Aufgabe, aber lösbar. Ich besuchte in drei Arbeitstagen 7 Ministerien und Privat noch einige Musiker Kollegen.

Hier die wichtigsten Ergebnisse: Besuch in Litauischen Tourismus Department (weiter LTD)– Gespräch mit Jurate Jazbutyte. a) Das litauische Fremdenverkehrsamt in Deutsch-land ( weiter LFD ) sendet an alle Ortsgruppen Werbematerial zu. Benötigen die Adressen der Vorsitzenden. b) Wir animieren die Ortsgruppen an Europatage vor Ort teilzunehmen. LFD und LTD werden bei größeren Veranstaltungen, wie in München, Mannheim, Hamburg, Berlin mit teilnehmen und unterstützen. Besuch im Lietuvos Kompozitoriu Sajunga (weiter LKS) - Gespräch mit Mykolas Natalevicius. a) Konkret wurde vereinbart, dass für die drei Musiker die am 24. Februar zur V16 Feier auftreten, ein Komponist vorgeschlagen wird der eine Musik von 5-10 Minuten Länge bis Ende November abliefert. Die Finanzierung des Projektes wird über private Quellen und auch über VLB erfolgen. Ich selber werde mich Privat daran beteiligen und auch Spenden hierfür sammeln. b) LKS und ich persönlich vereinbarten wieder Kontakte zum Bayrischer Musikscene neu aufzubauen. Früher war ein starker Kontakt zwischen Landsbergis und Peter Jona Korn ( Direktor und Komponist vom Konservatorium) Auch mit Studio für neue Musik Bayerischer Rundfunk. Meine persönliche Initiative. c) Der Saal des Schlosses Rennhof wird für einige gemeinsame Konzerte mit VLB und LKS genützt werden, aber erst ab 2018. Besuch im Department das für die im Ausland lebenden Litauer zuständig ist. Gespräch mit Direktor Vytautas Pinkum und Delegation. a) Ich bin mit einigen Fragen überrascht worden, die in der Zukunft weiter diskutiert und verfolgt werden müssen. b) Der neue Vorstand hat neue und andere Ansichten und Vorgehensweisen, als die alten Vorstände. Wir wollen vergangene Verhaltensweisen nicht übernehmen, geschweige denn diese uns aufzwängen lassen. c) Ich berichtete über unsere zukünftigen Pläne, wie aktive Betreuung der Ortsgruppen, Europatage, Künstlerfond mit Veranstaltungen, Newsletter, etc. etc. d) Hinweis des Departments: Unser Büro muss besser besetzt sein. Hinweis auf die Praktikantin ab August. Ferner meine Bitte uns aus Litauen Praktikanten zu senden. e) Hinweis des Departments: Die Ansprechpartner der Ortsgruppen sind fast nie telefonisch erreichbar. Besuch Wissenschaftsministerium – Gespräch mit Kanzler Daukantas und Rinke-

viciene. Sandra Pabst war mit von der Partie. a) Thema Vergangenheit und die Kommunikation zwischen Kuratorium und VLB. b) Wir vereinbarten regen Informationsaustausch. c) Themen die das Kuratorium anbetraf wurden nicht angeschnitten. d) Internat und deren Problematik wurde wegen anstehenden Gerichtsentscheidungen nicht angesprochen. e) Es wurde über die Ausrichtung der Schule nur auf Elite Schüler angesprochen. Warum keine sozialen Aspekte. Mein Vorschlag diesbezüglich wird geprüft. f) Dienstwohnungen von VLB für Lehrer. g) Einnahmesituation von VLB erläutert und warum wir keine Dienstwohnungen kostenfrei abgeben können. h) Thema: Wie unterstützt der VLB das Gymnasium. i) Thema Praktikanten fürs Büro – Rinkeviciene spricht mit Wirtschaftsleuten, Schulen. Besuch Internationale Kontakte in der Europaabteilung – Gespräch mit Daiva Parulskiene und Rugile Baltkaite. a) Info über die 25. Ausgabe der Annaberger Annalen, kleine Feier des LKI am 2-4 März in Schloss Annaberg. Zeigten sich sehr interessiert. Wahrscheinlich kommt der Kulturattachee von der Litauischen Botschaft Berlin vorbei. b) Uns wurde ein große Unterstützung in vielen Bereichen zugesagt, die bereits in Form von Infos eingetroffen sind – jetzt muss der VLB seine Hausaufgaben machen und das Leben füllen. c) Idee - Filmwochen zu veranstalten – z.B.: in München und anderen Städten. Bereits in Arbeit von Miuncheno Lietuviu Bendruomene. d) Idee - Literaturlesungen zu veranstalten – mit den Schriftstellern von der Leipziger Buchmesse. In Arbeit von Miuncheno Lietuvių Bendruomenė. Besuch PLB – Gespräch mit Vida Bandis. Zeitweise mit Dr. Irena Siauliene. a) Kurzes Interview mit mir für die PLB Zeitschrift. Ich erhalte den Artikel zum Querlesen. b) Kurzer höflicher Zwischenbesuch von Frau Siauliene, die ich am Samstag zuvor in München bei der Stadtführung kennen lernte. c) Nach dem Mittagessen ein intensives Gespräch über die Situation in Hüttenfeld. Konnte nur VLB Po- sition ein wenig darstellen. Besuch Seimas – Gespräch mit Botschafter D. Matulionis, jetzt Berater des Premier. a) Kurze Info über jetzige Situation des VLB. b) Ideen und Vorschläge des Botschafters für den VLB die ich an den Vorstand weitergab. Solche Besuche habe nur Sinn wenn die Ergebnisse danach weiter Verfolgt und Verwirklicht werden. Einiges ist bereits in Arbeit, bei uns im Centrum oder aber auch auf unsere Anregung hin, in den Ortsgruppen. Der nächste Beitrag erfolgt am 7.07.2017 über das PLB Treffen in Panevežys

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Švietimo naujienos Švietim ujienos

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Į Hamburgą statyti „Draugystės tilto“

Sąskrydžio metu vaikaiDraugystės mokėsi groti skudučiais. tilto dalyviai. Nuotrauka: A. Sartanavičiaus

Programa mažiems ir dideliems Vaikai kartu su tautodailininkėmis iš Vilniaus tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos mokėsi gaminti ranges, pirštus miklino pindami ir vydami tautinę juostą, kai kurie matavos ir demonstravo tautinius kostiumus, kuriais pasirūpino Lietuvos nacionalinis kultūros centras (vėliau – LNKC). Kaip gimsta karpiniai, mokė Sigita Dacienė iš Lietuvos tautodailininkų sąjungos. Muzikantai iš LNKC pasirūpino, kad vaikų kojos tryptų šokant ratelius, o lūpos dirbtų pučiant skudučius. Į kiemą vaikus viliojo ne tik saulėta diena, bet ir galimybė šaudyti iš lankų bei leisti aitvarus. Kol vaikai vaikščiojo iš vienos dirbtuvių stotelės į kitą, tėvai ir lituanistinių mokyklų mokytojai dalyvavo jiems skirtoje programoje. Vieni šoko ir žaidė praktiniame seminare„Ugdymas per žaidimus ir šokius“ (jį vedė svečiai iš Gyvenimo ir tikėjimo instituto – Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė ir Vytautas Salinis), kiti diskutavo su svečiais iš Lietuvos apie tautinio idenditeto išsaugojimą svečioje šalyje. Diskusijoje savo patirtimi dalijosi LNKC vadovas Saulius Liausa, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaite ir Etninės kultūros globos tarybos vadovas Virginijus Jocys. Kai prieš 12 metų Švedijos lietuviai nusprendė suburti į vieną vietą šalyje įsikūrusias lituanistines mokyklas, jų mokytojus, vaikus ir jų tėvus, netikėjo, kad vieną dieną renginys išaugs į sąskrydį, kuris ties tiltus per Europą ir sieks net kitą Atlanto pusę. Šis renginys gavo „Draugystės tilto“ vardą ir pradėjo keliauti iš vienos šalies į kitą. Ten, kur įsikūrę lietuviai ir lituanistinės mokyklos. Š. m. birželio 9-11 dienomis pirmą kartą Europos lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“ vėliava plėvesavo Hamburge. Į uostamiestį renginio dalyviai sugužėjo iš 11 šalių – Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Austrijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos, o taip pat ir iš Vokietijos. Beveik 200 dalyvių sulaukęs renginys šįkart pagarbą atidavė lietuviškam tautiniam kostiumui. Kai kurie renginio dalyviai pasinaudojo proga pasipuošti savais tautiniais drabužiais. Puošniai atrodančiųjų buvo matyti ir pirmąjį vakarą scenoje. „Draugystės tilto“ dalyviams šoko, o vėliau ir visus šokdino Hamburgo tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“, vadovaujamas lietuvės Agnetos Rosemann.

Hamburgo lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Gintaras“. Nuotrauka: A. Sartanavičiaus

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Diskusiją vedė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Po šios diskusijos dažniausiai kviečiamas “Draugystės tilto” svečias pranciškonas brolis Paulius Vaineikis kvietė į pokalbį „Žmogiškumo kostiumas“, kuris taip pat sekmadienį laikė šv. Mišias. Diskusiją vedė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Po šios diskusijos dažniausiai kviečiamas “Draugystės tilto” svečias pranciškonas brolis Paulius Vaineikis kvietė į pokalbį „Žmogiškumo kostiumas“, kuris taip pat sekmadienį laikė šv. Mišias.

Gegužinė po įtemptos dienos VPo pokalbių ir dirbtuvių, po ratuotos ekskursijos po Hamburgą ir sočios vakarienės „Draugystės tilto“ dalyviai skubėjo į šeštadienio gegužinę, kuriai vadovavo LNKC komanda. Vakaras prasidėjo pažintimi su visų entografinių regionų tautiniais drabužiais, kuriuos demonstravo Hamburgo lietuviai. Atidžiai teko visiems klausyti, ką pasakoja dizainerė tekstilininkė Danutė Keturakienė, ir akylai stebėti, kaip atrodo ir kuo iš kitų išsiskiria skirtingų regionų kostiumai. Mat po to laukė viktorina. Vieno laimėtojo taip ir nebuvo – visos komandos teisingai atsakė į jiems pateiktus klausimus. Gal dėl to po to prasidėjusi gegužinė su šokiais ir dainomis buvo tokia smagi. Po jos dar ilgai daugelis neskubėjo namo.

Susitikimas kitais metais Danijoje ir Lietuvoje Trys kasmetinio sąskrydžio dienos, tiek ilgai glostytos, ruoštos ir lauktos, ėmė ir praėjo. Tačiau Švedijoje pradėti statyti draugystės tiltai bus tiesiami ir kitais metais. „Draugystės tilto“ vėliavą, plėvėsavusią jau aštuoniose šalyse, pirmą kartą perėmė Danijos lietuviai. Kitąmet visi rinksis netoli Legolendo įsikūrusiame Veljės mieste. Arba (o gal ir taip pat) Lietuvoje, birželio 30 – liepos 6 dienomis vykstančioje Dainų šventėje„Vardan tos“, kurią organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Pagrindinis „Draugystės tilto“ rėmėjas – LR Švietimo ir mokslo ministerija. Už paramą taip pat dėkojame Vokietijos lietuvių bendruomenei. „Draugystės tilto“ vadovė Hamburge, Asta BORUSEVIČIŪTĖ www.draugystestiltas.com

Brolis pranciškonas Paulius Vaineikis: džiugu dėl entuziazmo išsaugoti tradicines vertybes vaikuose. „Draugystės tiltas gimė kaip įdėja apvienyti visus išeivijos lietuvius Europoje per bendražmogiškų, krikščioniškų ir tautinių vertybių/ tradicijų skleidimą lietuviškose mokyklėlėse. Nuo pirmo DT susitikimo išgrynintas tikslas daugiau/ mažiau liko įgyvendintas. Man visada buvo džiugu, kad Vokietijoje, Airijoje, Anglijoje lietuviai ir svečiai džiaugiasi mūsų gražiu entuziazmu išsaugoti šias, tradicines vertybes vaikuose. Tautinio kostiumo tema šiais metais irgi pagyvino pradėta Draugystes Tilto tradiciją, nes Dievas nuo pat pradžios kai sukūrė žmogų kaip VYRĄ IR MOTERĮ, jiems padovanojo ir žmogiškuosius kostiumus – mūsų kūnus. Vėliau, kai žmonės nusidėjo ir jie savo kūno pradėjo gėdytis, Viešpats pasiuvo naujus kostiumus iš žvėrelių kailių, taip gimė pirmųjų „Tautinių“ kostiumų era. Jūsų, brolis – Paulius Nuotrauka: A. Sartanavičiaus

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Vokietijoje veikiančios lituanistinės mokyklos Berlyno lituanistinė mokykla Vedėja – Vida Kaluza El. paštas: rutag@web.de Eseno-Miulhaimo lituanistinė mokykla Vedėja – Vilma Thunken El. paštas: mokyklele@lietuviai-muelheim.de

Frankfurto lituanistinė mokykla Vedėja – Nijolė Balčiūnienė El. paštas: ltmokyklele@googlemail.com Tel: 0160-96381246 Hamburgo lituanistinė mokykla „Abėcėlė“ Vedėja – Asta Borusevičiūtė El. paštas: asta_bo@yahoo.de

Miuncheno lituanistinė mokykla Vedėja – Jolanta Godo El. paštas: mokyklele@miunchenas.de Tel.: 089-82989567

Romuvos lituanistinė akademija „Kalbu lietuviškai“ Vedėja – Irena Sattler www.romuva.vlbe.org

Niurnbergo lituanistinė mokykla Vedėja – Gitana Bielskytė-Elsner El. paštas: gb.elsner@mnet-mail.de Mob.: 017645535272

Štutgarto lituanistinė mokyklėlė „Traukinukas“ Vedėja – Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst Tel.: 07144-858969 El. Paštas: valdyba@vlbe.org

Primename, jog Vokietijoje aktyviai veikia ir vis dar kuriasi lituanistinės mokyklėlės, burdamos visus vaikus bei jų tėvelius vienam bendram tikslui – puoselėti tautiškumą – sistemingai mokytis ir nepamiršti lietuvių kalbos. Jums svarbiais švietimo klausimais galite kreiptis į VLB veikiančią Švietimo komisiją: Sandra Petraškaitė-Pabst, valdyba@vlbe.org

Nuotrauka: A. Sartanavičiaus

Užsienio lituanistinių mokyklų vadovų ir švietimo tarybų pirmininkų seminaras Jau ketvirti metai iš eilės LR Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ŠMM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė ir skyriaus darbuotojai kviečia užsienio lituanistinių vadovų ir švietimo tarybų pirminkus į kvalifikacijos tobulinimo ir patirties pasidalinimo seminarą Lietuvoje. Šiemet jis vyko birželio 21-23 dienomis, Birštone. Į seminarą susirinko 40 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. VLB atstovavo – valdybos narė Švietimo reikalams dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė ir mokylėlės kuratorė Irma Petraitytė-Lukšienė bei Frankfurto lituanistinės mokyklėlės „Ąžuoliukas“ vadovė Nijolė Balčiūnienė.

Seminaro tikslas – lituanistinių mokyklų vadovams suteikti žinių apie jų vadovaujamų mokyklų veiklos ir darbo gerinimą, supažindinti su lietuvių kalbos ir kultūros mokymo metodikų naujienomis. Svarbiausias susitikimo tikslas išlieka gerosios patirties, naujų idėjų pasidalinimas kūrybiškame lituanistikos paveldo perdavimo darbe.

Kvietimas namo Pačioje programos pradžioje buvo akcentuojamas vykstantis intensyvus pasiruošimas didžiausiam kitų metų įvykiui – Lietuvos valstybės šimtmečio

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis pjūtis jūtis

13 13

minėjimo šventei. Ta proga Lietuvoje bus organizuojama daugybė minėjimo renginių, į kuriuos yra kviečiami ir po visą pasaulį išsibarstę lietuviai. Labiausiai akcentuota 2018 metais įvyksianti Dainų ir Šokių šventė „Vardan tos“ ir dalyvavimas joje. Pasaulio lituanistinėse mokyklose taip pat numatyta gausybė projektų šiai istorinei datai paminėti. Tačiau tam, kad dar geriau suprastume šios šventės prasmę, svarbu buvo pasikartoti istorines žinias. Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas, savo paskaitoje intriguojančiu pavadinimu „Ar žinome, ką švęsime 2018 m. vasario 16 d.?“ leido pajusti šios garbingos datos istorinę svarbą. N. Černiauskas kvietė susimąstyti ir atsakyti sau į klausimus: ar mes suvokiame, ką švęsime iš tikrųjų – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto pasirašymo dieną, ar modernios valstybės, laisvės ir nepriklausomybės šimtmetį? Paskaitos eigoje jis gausiai pažėrė eilę argumentų, kodėl vasario 16-oji yra svarbiausia data Lietuvos valstybingumo istorijoje, o Trispalvė yra svarbiausias valstybingumo simbolis. Ir tai, kad tikrai galima išvardinti daugybę faktų, bylojančių apie šio šimtmečio, kaip mūsų sėkmės, istoriją.

Svarbūs momentai Naujovė šiame seminare buvo išsamiai pristatytos JAV mokytojų sukurtos lituanistinio mokymo programos ir pirmosios patirtys standartizuotų lietuvių

kalbos lygių testų srityje. ŠMM yra įpareigota išsiaiškinti kalbos lygį patvirtinančių sertifikatų legalizavimo galimybes tarpvalstybiniame lygmenyje. Tai yra didžiulis žingsnis lituanistinių mokyklų veiklos galimybių plėtimo srityje ir ryškus indėlis į jas lankančių mokinių žinių pripažinimą solidžia tarptautine forma. Seminaro programoje didelis dėmesys buvo skirtas ištirti, kaip veikia užsienio lituanistinių mokyklų ir tėvų bendradarbiavimas. Moksliniai tyrimai ir patirtis rodo, kad gimtosios kalbos išlaikymas visų pirma priklauso nuo tėvų pavyzdžio ir skatinimo domėtis lietuvių kalba. Užsienio lituanistinėms mokykloms tamprus bendradarbiavimas su tėvais yra kertinis akmuo, ant kurio laikosi mokyklos gyvenimas, nes tėvai labai dažnai yra patys tokių mokyklėlių iniciatoriai ir steigėjai. Didžioji dauguma tėvų suinteresuoti, kad jų vaikai išmoktų lietuvių kalbą, todėl juos ir veda į lituanistines mokyklas. Deja, buvo paminėti ir visiškai priešingi atvejai, kuomet lietuviai tėvai, gyvendami užsienyje iš karto pereina prie tos šalies kalbos ir nesirūpina dėl savo gimtosios, lietuvių kalbos perdavimo savo vaikams. Lituanistinių mokyklų vadovai, dar labiau suvokę, koks svarbus tėvų uždavinys šiame ilgus metus trunkančiame kalbos perdavimo procese, numatė savo veiklos gairėse sustiprinti bendradarbiavimą su tėveliais, jiems suteikiant daugiau žinių apie kalbos perdavimo sunkumus daugiakalbystės sąlygomis.

Užsimezgęs bendradarbiavimas Šioje srityje esu sukaupusi nemažą teorinę ir praktinę patirtį – vedžiau gausybę seminarų apie daugiakalbystės ypatumus ir sunkumus tėvams Kiolne, Hiutenfelde, Frankfurte, Miunchene. Seminaro metu sulaukiau kvietimų savo žiniomis pasidalinti Švedijos, Liuksemburgo, Romos ir netgi Vašingtono bei Sietlo lituanistinėse mokyklose. Seminare dalyvavusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, savo kreipimesi į susirinkusiuosius pabrėžė išskirtinį pozityvo triumfavimą, su užsidegimu ragino susirinkusiuos ir toliau tęsti lietuvybės stiprinimo darbą. Tikimasi, kad po vasaros atostogų lituanistinių mokyklėlių vadovai pradės naujus mokslo metus su dar didesniu entuziasmu ir užsispyrimu perduoti tai, kas priklauso užsienio šalyse augantiems lietuvių vaikams, pabrėžiant tai, kaip jų prigimtinę teisę. O tam, kad vaikai tiesiogiai susipažintų ir dar labiau prisiliestų prie lituanistinio paveldo, rekomenduojame svečiuojantis Lietuvoje aplankyti bent vieną iš šių įstaigų: Lietuvių kalbos institutą, Valstybės pažinimo centrą, Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką bei Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą. Kviečiame tėvelius susipažinti su sąrašu « Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai » bei padovanoti savo vaikui dar neperskaitytą knygą ! Visiems tėveliams ir vaikams linkime gražios vasaros – turiningo ir prasmingo laisvalaikio.

Nuotr. Vašingtono lituanistinės mokyklos K. Donelaičio vadovė Jūratė Bujanauskas, PLB pirmininkė Dalia Henkė ir VLB valdybos narė švietimo reikalams dr. Sandra Petraškaitė-Pabst.

Dr. Sandra PETRAŠKAITE-PABST valdyba@vlbe.org

Taip pat kviečiame dalyvauti š. m. rugpjūčio 13-18 dienomis Vasario 16-osios gimnazijos organizuojamoje lietuvių kilmės vaikų vasaros stovykloje.

30%

da nuo lai

www.tapk.lt!

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Jaunimo Impulsas Jauni pulsas

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjĹŤtis

Legendinės idėjų dirbtuvės šiais metais grįžo į Berlyną Aistė ORINAITĖ

Šį savaitgalį Vokietijoje gyvenantis jaunimas turėjo galimybę savaitgalį praleisti kitaip – bendraujant su žymiomis Lietuvos asmenybėmis. Šių metų renginyje svečiavosi Vilniaus universiteto teorinės ekonomikos katedros vedėju, profesoriumi, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėju Romu Lazutka, „LT Identity“ ir projekto „Migruojantys paukščiai“ idėjos autore, mados dizainere Jolanta Rimkute, Vilniaus universiteto storijos fakulteto lektoriumi dr. Norbertu Černiausku, lietuviško kino festivalio Berlyne „Litauisches Kino goes Berlin“ organizatore Giedre Simanauskaite bei buvusiu „Exem“ grupės nariu, informacininių technologijų specialistu, startuolio „Vai Kai“ įkūrėju Matu Petriku. Muzikinėje vakaro programoje svečius džiugino alternatyviosios muzikos atlikėja Migloko ir berlynietis DJ Genys.

Berlynas kitaip Nuotraukoja: Aistė ORINAITĖ

Šių metų tradicinis Vokietijos Lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) studentų ir jaunimo suvažiavimas „Idėjų dirbtuvės“ įvyko niekad nemiegančioje Vokietijos sostinėje Berlyne. VLJS valdybos nariai kiekvienais metais organizuoja renginius, skirtus Vokietijoje gyvenantiems lietuviams ir ne tik. Jų metu dalyviai bendrauja tarpusavyje, keičiasi idėjomis, susitinka su įžymiais Lietuvos žmonėmis. Taip užsienio lietuviai turi galimybę išlaikyti savo tautinį identitetą ir būti lietuviškų aktualijų epicentre.

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

VLJS suvažiavimas „Idėjų dirbtuvės“ prasidėjo alternatyvia ekskursija „Berlynas kitaip“, kurios gide buvo žurnalistė ir rašytoja Lina Ever. Ji pakvietė svečius pasivaiksčioti po tokias Berlyno vietas, kurios nėra įrašytos į turistams skirtus kelionių katalogus, tačiau, gidės nuomone, geriausiai atspindinčias tikrąją miesto dvasią. Renginio dalyviai ir svečiai įdėmiai klausėsi gidės L. Ever pasakojimų ir juokavo, jog savarankiškai į tokias vieteles užsukę tikrai nebūtų. Po ekskursijos programa persikėlė į amerikietišką restoraną, kuriame dalyviai ir lektoriai turėjo progą pabendrauti. Antrąją renginio dieną, šeštadienio ryte, VLJS suvažiavime sveikinimo žodį susirinkusiems tarė kadenciją baigiantis Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis bei VLJS valdybos pirmininkė Rūta Ruočkutė. Pirmąjį pranešimą tema „Pajamų nelygybė: Baltijos šalys ES kontekste“ skaitė Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Pranešimo metu svečiai buvo supažindinti su Baltijos šalių ekonomine situacija Europos šalių kontekste, buvo aptartos šių dienų Lietuvos ekonominės aktualijos, opiausios šalies problemos. Pranešimo pabaigoje vyko aktyvi diskusija.

Migruojantys paukščiai Antrąjį pranešimą skaitė mados prekės ženklo „LT Identity“ dizainerė Jolanta Rimkutė. Pranešimo metu kūrėja pristatė projektą „Migruojantys paukščiai“, skirtą lietuvių menininkams bei humanitarams iš viso pasaulio. Tai kasmetinė skirtinguose Lietuvos miesteliuose vykstanti vasaros stovykla, kviečianti aktyviai veikiančius kūrėjus kartu generuoti idėjas, kūrybiškai ieškoti sprendimų esančioms socialinėms problemoms bei kelti pačiam kūrėjui aktualius klausimus. Renginio metu menininkė taip pat vedė kūrybines dirbtuves „Pasipuošk šimtmečio istorija“, kuriose dalyviai galėjo pasiduoti kūrybiniams impulsams ir lietuviška simbolika papuošti pabodusius vienspalvius marškinėlius, apsipirkimo maišelius bei kitą tekstilę.

Skrydis virš Lietuvos Trečioji renginio viešnia, festivalio „Litauisches Kino goes Berlin“ direktorė, tarptautinio Riugeno kino festivalio programos sudarytoja ir koordinatorė Giedrė Simanauskaitė. Ji pranešimą pradėjo juokaudama, jog dažnas lietuvis, gyvenantis užsienyje, susiduria su situacija, kai užsienietis dalinasi žiniomis apie Lietuvą: „Taip, tu iš Lietuvos. Pala, tuoj atspėsiu. Sostinė yra Ryga. Ne? Tuomet tai tikrai Talinas, tiesa?“. Būtent ši, dažnai pasikartojanti situacija ir buvo impulsas G. Simanauskaitei sukurti lietuviškų filmų festivalį Berlyne „Litauisches Kino goes Berlin“. Ji norėjo ne šimtą kartų pasakoti, o vieną kartą parodyti, kas gi tokia yra ta paslaptingoji Lietuva. „Šimtmečio skrydis su Lietuvos istorija“ – taip vadinosi Vilniaus Universiteto lektoriaus dr. Norberto Černiausko pranešimas. Jo metu istorikas svečius provokavo klausimais, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodė paprasti, tačiau klausantis pranešimo, tapo daugiasluoksniais ir sudėtingais. Vienas jų: „Ką gi Lietuva švęs kitais metais, 1918 m.?“. Atsakymų buvo ieškoma diskutuojant. Pranešimo metu lektorius „paskraidino“ publiką po Lietuvos istoriją, pabrėždamas tautinio identiteto, tapatybės ir lietuvybės sąvokas bei jų svarbą.

įdomu susipažinti su kitonišku ir įvairialypiu kūrėjo gyvenimo keliu. Pranešimo pabaigoje dalyviai turėjo galimybę susipažinti su „Vai Kai“ žaislais iš arti: juos paliesti ir pašnekinti. Vakarinėje renginio dalyje įvyko alternatyviosios muzikos atlikėjos „Migloko“ gyvo garso swing-punk muzikos stiliaus pasirodymas, kuriame dainininkė pristatė savo naujausią programą. Vėliau koncertą tęsė ir svečiams nuobodžiauti neleido didžėjus „DJ Genys“. Paskutinę renginio dieną dalyviai buvo kviečiami vėlyviesiems pusryčiams, kurių metu buvo aptarti savaitgalio įspūdžiai bei pristatoma VLJS veiklos ataskaita. Pusryčių metu taip pat buvo išrinkta nauja bendruomenės valdyba.

Vokietijos lietuvių sąjunga dėkoja lektoriams, svečiams bei remėjams – Vokietijos lietuvių bendruomenei, Lietuvos Respublikos ambasadai Vokietijoje, Globali Lietuva – Globalus tinklas Lietuvai bei LR Užsienio reikalų ministerijai. Nuotraukos: Vytenio Sakalausko

Kūrybiškos naujovės Paskutinį renginio pranešimą pristatė buvęs techninės muzikos grupės „Exem“ narys, informacinių technologijų specialistas, startuolio „Vai Kai“ įkūrėjas Matas Petrikas. Svečias dalinosi istorija apie skirtingus savo gyvenimo etapus – nuo techno muzikos iki novatoriško žaislų startuolio „Vai Kai“. Idėja sukurti interaktyvius žaislus vaikams, sujungiant senąsias Rytų Europos žaislų tradicijas ir šiuolaikines technologijas, kūrėjui kilo stebint savo dukras ir jų santykį su technologijomis. Šios yra visur, tačiau jos nepritaikytos vaikams, nusprendė kūrėjas, ir ėmėsi spręsti šią problemą, imdamas kurti vaikų santykį su technologijomis pelengvinančius žaislus. Klausantis pranešimo buvo labai

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga: nesvarbu kur tu, svarbu kas tu! Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (toliau – VLJS), kuri Vokietijoje veikia nuo 1974 metų, vienija apie 230 oficialių narių. Esame ne pelno siekianti, lietuviška, savanoriška organizacija.

apie novatoriškų idėjų įgyvendinimą. Tuo tarpu Baltoween’o renginio metu labiau liečiamos politinės temos ir jų problematika patiriama kūrybinių dirbtuvių metu.

Mes, ilgalaikes tradicijas mėgstatys jaunuoliai, kasmet rengiame du didelius renginius, skirtus suburti Vokietijoje gyvenantį jaunimą. Vienas iš jų – Vokietijos lietuvių studentų ir jaunimo suvažiavimas, kurio metu rengiamos paskaitos

VLJS taipogi dalyvauja Erasmus+ programoje. Bendradarbiaudami su kitomis pasaulio jaunimo organizacijomis suteikiame savo nariams galimybę aplankyti įvairiausias šalis, sudalyvauti seminaruose bei mokymuose.

Tad kviečiame susipažinti su naujai išrinkta VLJS valdyba: Iš kairės į dešinę: Iveta prisijungia kaip renginių organizatorė; Ilona – renginių organizavimas ir tarptautiniai projektai; Sofja – finansai ir tarptautiniai projektai; Miglė – dizainas ir video; Vytenis – fotografija ir IT; Rūta – pirmininkė; Aistė V. – sekretorė ir viešieji ryšiai; Aistė O. – vidinė komunikacija; Dominyka – dizainas.

Nuoširdžiausiai dėkojame VLB ir LR ambasadai už nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą. VLJS informacija Nuotrauka: iš asmeninio VLJS albumo

Išrinkta nauja PLJS Valdyba ir jos pirmininkas Naujoji Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos Valdyba, išrinkta liepos 6-12 d. vykusio XV-ojo PLJS Kongreso metu: Vladas Oleinikovas (JK, pirmininkas), Aidis Staskevičius (Lenkija, vicepirmininkas), Lukas Audickas (JK, vicepirmininkas), Skaistė Aleksandravičiūtė (JK, sekretorė), Aivaras Statkevičius (JK, iždininkas), Kovas Kulbis (JAV), Skirmantas Liepinis (Norvegija), Rūta Ruočkutė (Vokietija) ir Tadas Kriščiūnas (JK).

Š. m. liepos 6-12 d. d. Helsinkyje Joninių vyko Pasaulio kongresas. šventėsjaunimo Hamburge dalyviai Nuotrauka iš oficialaus PLJS facebook puslapio Nuotrauka: Kęstučio Jono Žuko

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Kultūra ir menas Kultū enas

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Hamburge pristatyti Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų fotografijos darbai Lietuvai, draugų ir pažįstamų: „Mūsų ateities planai – daryti atidarymus, konferencijas ir vokiečių kalba, bet tai yra didelis įdirbis“, - pasakojo J. Noak.

Apie fotomenininkus ir jų kūrybą Fotografas R. Maleckas (g. 1934) – modernistinės fotografijos pradininkas Lietuvoje. Režisūros studijas Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje baigęs fotomenininkas rinkosi ir įgijo žurnalisto specialybę Vilniaus universitete. Dar 1954 metais gimęs susidomėjimas fotografija buvo toks stiprus ir laispniškas, jog jau 1963 m. su kitais menininkais R. Maleckas įkūrė Kauno fotoklubą, kuriam ilgą laiką ir vadovavo. Lietuvoje puikiai pažįstamas ir vertinamas fotografas ilgą laiką gyveno ir kūrė Kaune, tačiau šiandien dienai R. Malecką galima sutikti populiariausiame Lietuvos kurorte – Palangoje.

Dangirutė ir Rimgaudas Maleckai. Nuotrauka: Lit-art

Vokietijos uostamiestyje Hamburge, čia veikiančioje galerijoje „Galerieka“ ir lietuvės Lauros kavinėje „Lauros Küche“ iki š. m. liepos 31 d. buvo reprezentuojami žymaus lietuvių fotomenininkų dueto – Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų fotografijos darbai. Parodos organizatorius – lietuvių-vokiečių kultūros draugija „LiT.art“ – 2009 metais pradėjusi veikti ne pelno siekianti organizacija. Lietuvių ir vokiečių tarpe gerai pažįstama draugija ir jos vadovė, rašytoja Jutta Noak teikia pirmenybę menui, kaip Vokietijoje gyvenančių lietuvių jungiančiai grandžiai tarp gimtosios ir gyvenamosios šalių. Draugija prisideda prie Lietuvos kultūros populiarinimo Vokietijoje, buria Lietuvos mylėtojus – vokiečius. „LiT.art“ organizuotos fotomenininkų Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų parodos tikslas – pristatyti šių fotografų darbus plačiajai visuomenei. Pasak Juttos Noak, besidominčiųjų auditorija yra įvairi nuo Lietuvos vokiečių ir prijaučiančių

Fotografo R. Malecko žmona Dangirutė ilgą laiką stebėjusi ir prisidėjusi prie vyro kūrybos, ruošusi parodas, drauge iliustravusi knygas bei bendradarbiavusi savaitraštyje „Nemunas“ bei žurnale „Žemės ūkis. Verslas“, jau 2008 metais taip pat įsiliejo į šio, fotografijos meno gretas. Jos veikla sėkmingai klostosi iki šiandien. Pasak menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės, Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų darbuose vyrauja peizažai, psichologiniai portretai, režisūrinė fotografija, religiniai siužetai, jaučiama prasminga formų visumos harmonija. Fotomenininko R. Malecko portretai ypač subtilūs, autorius didelę reikšmę teikia meninės kompozicijos detalėms bei netikėtai formos išraiškai: „Visuose menininkų kūrybos laikotarpiuose vyrauja vieninga darbų visuma, fotografijose itin svarbi forma ir kompozicija: linijos, dėmių išdėstymas, šviesos efektai, juodos ir baltos spalvų deriniai, plokštuma bei simetrija ir asimetrija, kurios yra viena iš sudėtingiausių meninės raiškos priemonių“, - rašo retrospektyvinės parodos „Fotografikos abstrakcijos“ kuratorė G. Kuizinaitė. Plačiau apie Lietuvių-vokiečių kultūros draugiją LiT.art ir jos veiklą: http://www.litart-kultura.de/

Lietuviški ženklai pasaulye 2017 metais Vilniaus knygų šventėje pristaytos lietuvių rašytojos Juttos Noak romanas „Raudonos pelytės“ apie Lietuvos vokiečių likimą ir Siegfried Gronau atsiminimų knyga „Klyksmas vaiduoklių mieste. Vilko vaikai.“ Apie patirtus išgyvenimus atitiko 18-tos knygų mugės temą. Juttos Noak romane Lietuvoje gimęs Emilis gyvenimą Vokietijoje sieja su šeimos lemtimi – tremtimi ir nuolatiniu bėgimu, kurie jam primena F. Nietzsche‘s amžinojo sugrįžimo mitą. Atsitiktinai sutikta Matilda su panašia ir skausminga patirtimi jam padeda labiau įsigilinti į savo šeimos istoriją. Taipogi romane su didele įtaiga atskleistas Emilio kurčiojo dėdelio pasaulis ir sukrečiantis vilko vaiko Horsto likimas. Siegfried Gronau knygoje – ne tik dešimtmečio vaiko – vilko vaiko – kartu su šeima patirtų kančių ir siaubingų žudynių, bado ir Černiachovskio ginkluotų gaujų žvėriško siautimo Karaliaučiuje kronika, ne tik paauglio ir suaugusiojo gyvenimas Antrojo pasaulinio karo ir grėsmingai nykių sovietinių metų niokojamoje Lietuvoje, bet ir visą žmonijos esatį liečiantis įspėjimas apie tai, ką žmonijos istorijai užginta užmiršti. Hamburgo lietuvių bendruomenės informacija

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

Mėnesio renginiai Mėne nginiai

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Joninių šventė – svarbi Niurnbergo lietuvių susitikimo vieta Kristina BRAUN ir Rasa WEIß

Nuotrauka: Romualdo Stankevičiaus

Po dvejų metų pertraukos Niurnbergo lietuvių bendruomenė (toliau – NLB) vėl sukvietė aplinkiniuose rajonuose gyvenančius lietuvius pačiai gražiausiai vasaros šventei – Joninėms. Nors šiais metais Jonų ir Janinų šventėje nesulaukėme, Joninių laužo ugnį garbingai įkūrė Rasos ir Gabijos (ugnies deivės). Salėje puikavosi NLB 10 metų veiklą atspindinti nuotraukų paroda, kurioje daugelis net ir retai apsilankančių svečių surado ir save. Nusiplovę rankas surinktos rasos lašais, paskanavę kepsnių, merginos pynė vainikus ir mėtydamos juos ant kupolės skaičiavo metus iki įvyksiančių vedybų. Visi panorėję suko Laimės ratą ir džiaugėsi laimėję – juk Joninės – stebuklinga

vasaros naktis. Surinkę žolelių puokštę būrėmės savo ateitį, įsijungėme į gausių žaidimų ratą, o sutemus ieškojome paparčio žiedo. Galbūt galėjo būti ir daugiau šiam nuostabiam vakarui paminėti skirtų tradicijų, tačiau visko užteko. Svarbiausia, kad Joninės, lietuvių labai gerbiama šventė, tapo taip reikalinga aplinka lietuviams ir jų artimiesiems susiburti, pabendrauti ir pabėgti nuo kasdienybės. Neretas džiaugėsi, kad yra organizuojami susitikimai, šventės ir teiravosi apie ateinančius susitikimus. Smagu, kad beveik visiems, tarsi antru Himnu tapusi daina „Trys milionai“, nuskambėjo per visą gyvenvietę, nes dainavome visi iš širdies.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Saugodami ugnį iki ryto svarstėme kaip į organizatorių ratą pritraukti dar daugiau daugiau aktyvių, netoliese gyvenančių lietuvių, o vos tik prašvitus atsisveikinome iki kito susitikimo!

Po pamokų lituanistinėje mokyklėlėje – tęsinys prie Joninių laužo Hamburgo lietuvių bendruomenės informacija Hamburge praleistų progų lietuviškoms šventėms paminėti – nėra. Taip ir šį kartą – iš kart po šeštadieninės lietuviškosios mokyklėlės pamokų – Joninių laužas, vainiko pynimas, šokiai.Dalinamės su Jumis trumpu fotoreportažu iš įvykusios Joninių šventės Hamburgo centriniame miesto parke.

Joninių šventės Hamburge dalyviai Nuotrauka: Kęstučio Jono Žuko

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Joninių papročių šventė Vasario 16-osios gimnazijoje Birutė AUGUSTINAVIČIŪTĖ

Nuotrauka: Justino Gečo

Šiais metais birželio 23-ąją Vasario 16-osios gimnazijoje šurmuliavo Joninių papročių šventė. Oficialiąją renginio dalį vedė Gimnazijos direktorė Janina Vatkienė, invokaciją sakė evangelikų kunigas Reinald Fuhr, ES reikalų pirmininkas Bergštrasės apskrityje Wolfgang Freudenberg apdovanojo 11 klasės gimnazistus, 64-ojo Europos mokinių konkurso dalyvius: Anna Marie Diehlmann, Lilli Keller, Joną Jaksch, Kai Knorr, Phillip Menges, Marių Kamuff, Max Maßion. Specialiai į šventę atvyko „Vilniaus lietuvių namų“ gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas, lydimas vadovės Zitos Damauskienės ir muzikos mokytojos Juditos Taučaitės. Svečiai tiesiogine žodžio prasme išjudino renginio dalyvius kviesdami į bendrą šokių sūkurį. Gimnazijos tautinių šokių kolektyvas (vadovė Audronė Ručienė) reprezentavo tautinius rūbus. Senutėlio Gimnazijos ąžuolo

paunksmėje vyko ir tradicinis gimnazistų koncertas „Draugai draugams“ (vadovas Gintaras Ručys). Joninių papročių šventėje organizuota įvairi veikla: buvo pinami vainikai (jais papuoštos ne tik pynėjų, bet ir visų šventėje dalyvavusių Jonų ir Janinų galvos), veikė kūrybinės dirbtuvės „Žemės veidas“, „Piešiame Lietuvą“ (vadovė dailės mokytoja Aina Janulionienė) ir „Spalvų mozaika“ (vadovė 11 kl. mokinė Amy Marie Gergenreder), mokomoji mokinių bendrovė „All!in“ (vadovės mokytojos Sandra Haffa ir dr. Gabriele Hoffmann) dekoravo norinčiųjų veidus, veikė knygų turgelis, klasės organizavo įvairius žaidimus, paruoštas ilgiausias Gimnazijos pietų stalas, prie kurio kiekvienam mokiniui dovanoti pietūs. Gimnazijos bendruomenė širdingai dėkoja visiems, dalyvavusiems Saulėgrįžos šventėje ir padėjusiems ją organizuoti. Ačiū!

Joninių šventė Hiutenfelde: buvusių gimnazistų sugrįžimas namo Rūta LANGĖ, organizatorė | Nuotraukos: Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės ir Dariaus Šulco

Vasario 16-osios gimnazijos bendruomenei Vokietijoje Joninės visada buvo ypatingas renginys. Tai ne tik Jonų ir Janinų šventė, tai – buvusių gimnazistų susitikimas, jų grįžimas namo. Ir nors šiais metais gimnazija atsisakė organizuoti tradicines Jonines, Vokietijos lietuvių bendruomenės (toliau – VLB) valdyba ne tik palaikė iniaciatyvą surengti šią šventę, bet ir prisidėjo prie jos organizavimo. Šiais metais šventė buvo kiek kitokia – ne visai tradiciška. Nors orai ir nelepino, šilumos ir nuoširdumo netrūko. Tai buvo didelė šeimos šventė, kuri po kelių metų pertraukos vėl grįžo į ankstesnę vietą – pilies parką. Frankfurto lietuviai šventės svečius vaišino šašlykais, romuviečiai – pyragais ir kava, kepta duona ir gira. Hamburgo lietuvė Akvilė Kalinaitė linksmino dainomis, vilnietis didžėjus Marius Žemkauskas šokdino jaunimą iki paryčių. Prie laužo susibūrė ir akordeonais grojančių grupelė. Džiaugiamės, kad sena ir gili Vasario 16-osios gimnazijos tradicija buvo nepamiršta, o didžiausiu įkvėpimu pratęsta.

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Lietuviška gegužinė Štutgarte „Mūsų dienos kaip šventė“ Agnė DARGIENĖ

Jau trečius metus iš eilės Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis RIDIGDO kviečia visus į lietuvišką gegužinę. Ši šventė Štutgarte kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo ir įvairesnės publikos. Šiųmetinė gegužinė, kuri vyko birželio 17 d. buvo gausi ne tik svečių skaičiumi, bet ir dalyvių būriu. Sužinoję, kad Londono lietuvių folkloro ansamblis SADUTO mielai vyksta į gastroles aplankydami kitų šalių lietuvių bendruomenes, nesuabejojome – susipažinti su jais privalome!

keletą kūrinių iš dainų šventės programos. RIDIGDO ne tik naujais kūriniais džiugino publiką, bet ir pagausėjusiu ansambliečių būriu – šiemet prie ansamblio prisijungė dar 8 nariai.

Geriausias susipažinimo būdas ansambliams – susitikti vienu metu, vienoje scenoje. Labai džiaugiamės ir esame dėkingi SADUTO už teigiamą atsakymą ir jų viešnagę Štutgarte. Šventės svečiai buvo sutinkami tautiškai pasipuošusių šeimininkų su vandeniu ir lininiu rankšluosčiu. Šis lietuviškas Joninių paprotys reiškia, kad kiekvienas, įeidamas į salę, buvo mielai pasveikintas ir, nusiplovęs rankas bei nusišluostęs jas lininiu rankšluosčiu, toliau žengė virš galvų nutiestu sadutiečių tautinių juostų koridoriumi linksmybių link.Iš Londono atvyko 15 dainingų tautiečių, kurie nepaisydami kelionės nuovargio linksmino susirinkusiuosius lietuviškomis dainomis bei šokiais. SADUTO pristatė savo tradicinę gegužinių, lietuviškų vakaronių programą, kuriai abejingų neliko nei lietuvių, nei vokiečių tarpe. Tuo tarpu Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis RIDIGDO šįkart scenoje pasirodė su atnaujinta programa – ansamblis ruošiasi kitų metų Lietuvos šimtmečio dainų šventei „Vardant tos...“, tad gegužinėje jau buvo galima išgirsti keletą kūrinių iš dainų šventės programos. RIDIGDO ne tik naujais kūriniais džiuŠventės akimirkos (nuotraukų autoriai Robertas Greičius ir Asta Totilaitė): Nuotraukoje apačioje: Londono lietuvių folkloro ansamblis SADUTO

Nuotraukoje viršuje: dr. V. Gerulaičio „Linkėjimai Lietuvai“ (Iš kairės į dešinę Agnė Dargienė, Živilė Dangelmayer ir dr. Virginijus Gerulaitis) gino publiką, bet ir pagausėjusiu ansambliečių būriu – šiemet prie ansamblio prisijungė dar 8 nariai. Dar viena naujovė ir labai džiugi žinia muzikuojantiems vaikams – ansamblio vadovas Juozas Vasiliauskis kviečia prie ansamblio prisijungti ne tik suaugusius, bet ir jų atžalas, kad ir jaunieji bendruomenės nariai kartu su tėveliais galėtų labiau įsivaizduoti, kas yra autentiškos lietuvių kultūros simbolis „Dainų šventė“ ir ką reiškia būti tarp tūkstančių dainuojančių bei šokančių lietuvių iš viso pasaulio. Juozas Vasiliauskis vaikams ruošia ypatingą programą – skudučių orkestrą, kurio fragmentus buvo galima išgirsti jau ir gegužinės metu. Tikime, kad mūsų krašte yra daug dainingų, muzikalių tautiečių, todėl visus kviečiame prisijungti prie ansamblio ir visiems kartu sudalyvauti Lietuvos šimtmečio dainų šventėje. Daugiau informacijos internete: http://stutgartas.vlbe.org/veikla/ ridigdo/vardan-tos-2018-dainu-svente/ Vis daugiau ir garsiau kalbama apie artėjančią unikalią sukaktį – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ta proga nuolat sulaukiame kvietimų prisijungti prie įvairių iniciatyvų sveikinant Lietuvą su išskirtiniu jubiliejumi. Štutgarto lietuvių bendruomenė pagal galimybes stengiasi palaikyti visas gražias iniciatyvas ir prie jų prisidėti. Ne išimtis buvo ir susitikimas su Lietuvos geografų draugijos nariu dr. Virginijumi Gerulaičiu. Jis atvyko į gegužinę ir mielai pristatė savo paties sumanymą – knygą „Linkėjimai Lietuvai“. Jo tikslas – aplankyti kuo daugiau pasaulio lietuvių bendruomenių ir surinkti jų linkėjimus bei sveikinimus Lietuvai. Viena dalis knygos jau keliauja su „Misija Lietuva 100“ (http:// misijalietuva100.lt/ ), o kitą dalį pagal galimybes pristato pats dr. Virginijus Gerulaitis. Raginame ir kitas Vokietijos lietuvių bendruomenių apylinkes prisidėti prie šios iniciatyvos ir pasikviesti dr. Virginijų Gerulaitį maloniam susitikimui.

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Tautiška giesmė Taut esmė

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Valstybės diena paminėta visame pasaulyje vieningai giedant tautišką giesmę HAMBURG

Nuotrauka: Jolita Herlyn

BERLIN

Nuotrauka: Nuotrauka: iš oficialaus Berlyno lietuvių bendruomenės psl.

NÜRNBERG

Nuotrauka: Romualdo Stankevičiaus

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Vas Vasario16-sios sios gimnazijos naujienos

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjĹŤtis

Puslapius parengė – Birutė AUGUSTANAVIČIŪTĖ

Nuotraukoje: Birutė Augustanavičiūtė

Užsienio lietuviškų bendrojo lavinimo mokyklų vadovų seminaras Kovą Gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė ir 11 kl. gimnazistas Domas Paulauskas dalyvavo Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokykloje Nr. 1247 vykusiame užsienio lietuviškų bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir mokinių susitikime. Jame D. Paulauskas skaitė paruoštą pranešimą apie Vasario 16-osios gimnaziją, jos istorinį ir šių dienų kontekstą. Mokyklų vadovai aptarė aktualius mokyklos vadybos bei užsienio lietuvių lituanistinio švietimo klausimus. Renginio dalyviams buvo paruošta įdomi kultūrinė programa.

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS MOKINIŲ PASIEKIMAI 2016–2017 MOKSLO METAIS • Gruodžio 14–15 d. Hepenheime Štarkenburgo gimnazijoje vyko 20-oji Heseno žemės rusų kalbos olimpiada. Vasario 16-osios gimnazijai joje atstovavo penki mokiniai: Alexandra Prodius (10 kl.), Andželika Umbražūnaitė (11 kl.), Regina Stirz (11 kl.), Nicole Yurkovetska (11 kl.), Arvydas Rudzevičius (11 kl.). III vietą FS B2 pogrupyje užėmė Arvydas Rudzevičius (11 kl.) (rusų kalbos mokytoja Marija Schäfer).

• Gruodžio 15 d. Gimnazijos Šv. Kalėdų šventėje apdovanoti šie mokiniai: Amy Marie Gergenreder (10 kl.), Jana Kunt (7 kl.), Gintautas Guntulis (7 kl.), Kim Rendl (9 kl.) – jiems skirta nominacija „Už krikščioniškųjų vertybių ugdymą“, premijas įsteigė Kuratorijos pirmininkas kunigas Valdas Jelis ir Kuratorijos narys kunigas Valdas Vaitiekūnas; Justinui Gečui (8 kl.) skirta „Metų blykstės“ nominacija, premiją įsteigė Kuratorijos narė, buvusi Gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Bronislava Lipšienė.

• Vasario 4-ąją Hiutenfeldo savivaldybės salėje aštuntą kartą vyko krepšinio turnyras Vasario 16-osios taurei laimėti, jį organizavo mokytojai Arūnas Tauras, Audronė Ručienė ir Gintaras Ručys. Gimnazijos komanda„V-16“ iškovojo ketvirtąją vietą. • Vasario 24-ąją Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai ir apylinkių lietuviai kartu su visame pasaulyje gyvenančiais tautiečiais rašė Nacionalinį diktantą – tai jau dešimtą kartą organizuotas konkursas, skirtas raštingiausiam lietuviui išrinkti (mokytoja Birutė Augustanavičiūtė). • Vasario 25 d. „Vasario 16-osios“ vardo stipendija įteikta 12 klasės gimnazistui Julian Kruhmann. Stipendijos steigėja – Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Gimnazijos Kuratorijos narė ponia Jūratė Caspersen. Konkurso The Big Challenge dalyviai. Nuotr. Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

• Vasario 25 d. VLB už gerą mokymąsi, aktyvų dalyvavimą užklasinėje veikloje, lietuviškų tradicijų puoselėjimą, pilietiškumą ir Vasario 16-osios gimnazijos vardo garsinimą premijas skyrė Aidai Fallentin (10 kl.) ir Domui Paulauskui (11 kl.).

• Tradiciniame „Biliardo turnyre 2017“ I v. iškovojo Gytis Milašauskas (12 kl.), II v. – Domas Paulauskas (11 kl.), III v. – Markas Archangorodskis (9 kl.). Turnyre dalyvavo Nojus Bujanauskas (10 kl.), Laimis Antanavičius (9 kl.), Danila Darbutas (9 kl.), Arvydas Rudzevičius (11 kl.), Paulius Šeštakauskas (12 kl.) (berniukų bendrabučio vedėjas Edmundas Jankūnas). • Kovą vykusiame 47-ojo Tarptautinio jaunimo piešinių konkurso pirmajame, regioniniame, etape 10–13 klasių mokinių grupėje nugalėtoja tapo mūsų gimnazistė Amy-Marie Gergenreder (11 kl.) (dailės mokytoja Aina Janulionienė). Gimnazijos atstovė dalyvaus kitame konkurso etape, vyksiančiame Frankfurte prie Maino, jame savo jėgas išbandys geriausi Heseno žemės jaunieji dailininkai. • Kovo 13 d. Gimnazijoje atidaryta 8 klasės mokinio Justino Gečo fotografijų paroda „Lietuvos atspindžiai“, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai (dailės mokytoja Aina Janulionienė). • Kovo 16–18 d. Anykščių Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje vyko lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. Šiais metais Gimnazijai atstovavo Jovilė Palevičiūtė (11 kl.) ir Montis Norvaišis (10 kl.). Montis Norvaišis (lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Birutė Augustanavičiūtė) 9–10 klasių grupėje užėmė I vietą ir buvo apdovanotas LR švietimo ir mokslo ministerijos I-ojo laipsnio diplomu bei vertingomis dovanomis. • Devyni 5–10 klasių mokiniai dalyvavo nacionaliniame lietuvių kalbos konkurse „Švari kalba – švari galva“ (lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Birutė Augustanavičiūtė). • Kovo 24–30 d. Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokykloje vykusiame užsienio lietuviškų bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir mokinių susitikime Domas Paulauskas (11 kl.) skaitė paruoštą pranešimą apie Vasario 16-osios gimnaziją, jos istorinį ir šių dienų kontekstą. • Septyni 11 klasės mokiniai – Anna Marie Diehlmann, Lilli Keller, Jonas Jaksch, Kai Knorr, Phillip Menges, Marius Kamuff, Max Maßion – dalyvavo 64-ojo Europos mokinių konkurso regioniniame etape (politikos ir ekonomikos mokytoja dr. Gabriele Hoffmann).

• Gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne lankėsi šešios Vasario 16-osios gimnazijos moksleivės kartu. Diplomatinėje atstovybėje organizuota profesinio orientavimo diena „Girl‘s Day“ (direktorės pavaduotoja Irena Sattler). • Birželio 10 d. Bensheime vyko tradicinis įvairių tautų jaunimo, gyvenančio Vokietijoje, festivalis. Šio festivalio tikslas – jaunuolių kilmės krašto tradicijų ir kultūros sklaida. Muzikinį lietuvių kultūros paveldą festivalyje pristatė Vasario 16-osios gimnazijos tautinių šokių kolektyvas ir instrumentinis ansamblis (vadovai Audronė ir Gintaras Ručiai). • Birželį mokinių mainų programoje Čekijoje, Cyrilometodejske gimnazijoje, dalyvavo penkiolika 7–8 klasių mokinių, juos lydėjo jaunesniųjų klasių vadovė Andrea Günther ir biologijos bei sporto mokytojas Herbert Herbel. • Penkiasdešimt keturi 5–9 klasių mokiniai dalyvavo tradiciniame anglų kalbos konkurse „The Big Challenge“ (anglų kalbos mokytoja Marytė DambriūnaitėŠmitienė). Ypač didžiuojamės Amelie Bross (6 kl.) ir Gintauto Guntulio (7 kl.) pasiekimais. Visoje Heseno žemėje šiame konkurse dalyvavo apie 5000 šeštokų – Amelie pateko į geriausiųjų 60-tuką, Gintautas – į geriausiųjų iš apie 3000 septintokų 70-tuką! Geriausieji Gimnazijoje: 5 klasė: Xenia Preis, Sam Pilz, Leonard Irrgang; 6 klasė: Amelie Bross, Paulius Barzdžius, Justas Vitkūnas; 7 klasė: Gintautas Guntulis, Can Devin Aliji, Aldas Skudžinskas; 8 klasė: Gabrielė Mileikaitė, Justinas Gečas, Florian Schneider; 9 klasė: Janine Wüst, Sophia Krainer, Robin Buchholz.

• Birželio 24 d. keletas gimnazistų, pasipuošusių tautiniais kostiumais, ir tautinių šokių, vokalinio ansamblio bei orkestro vadovai Audronė Ručienė ir Gintaras Ručys atstovavo Vasario 16-osios gimnazijai Maulbronn vykusiame Viduramžių kultūros festivalyje.

Svečiuose – „Vilniaus lietuvių namų“ gimnazistai Birželio 22–26 d. Vasario 16-osios gimnazijoje lankėsi „Vilniaus lietuvių namų“ gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas, lydimas vadovės Zitos Damauskienės ir muzikos mokytojos Juditos Taučaitės. Šokėjai paruošė meninę programą Gimnazijos Joninių papročių šventėje, susipažino su Vasario 16-osios gimnazijos auklėtiniais. Jaunuoliams organizuota turininga pažintinė programa: aplankytas nuostabus Heppenheimo senamiestis, universitetinis Heidelbergo miestas, jo pilis, bažnyčios, universiteto aula, karceris (jame būdavo sulaikomi prasižengę studentai), Lorsche esančioje ansktyvųjų viduramžių gyvenvietėje išbandyta edukacinė programa. Vilniaus lietuvių namų gimnazijos auklėtiniai Nuotrauka: Justino Gečo

Pažintinę programą svečiams organizavo direktorė Janina Vaitkienė, anglų kalbos mokytojas Jens Zorn, IT specialistas Robertas Lendraitis. Ačiū visiems, padėjusiems įgyvendinti šią viešnagę.

Europos diena Gegužės 5 d. Vasario 16-osios gimnazijoje vykos renginys, skirtas Europos šešiasdešimtmečiui, „Savo talentą dovanoju Europai“. Gimnazijos bendruomenę pasveikino direktorė Janina Vaitkienė. Pranešimą apie Europos Sąjungą skaitė Lukas Šošič (11 kl.) ir Julian Kruhmann (12 kl.). Kūrybinėje renginio dalyje varžėsi įvairių klasių talentai: Aistra Slančiauskaitė (5 kl.), Ian Gubajdulin (5 kl.), Orestis Veigeltas (5 kl.), Paulina Kontvidaitė (6 kl.), Jana Kunt (7 kl.), Jan Devin Aliji (7 kl.), Ioannis Dimoglou (7 kl.), Gabija Pickel (7 kl.),

Justinas Gečas (8 kl.), Laimis Antanavičius (9 kl.), Danila Darbutas (9 kl.), Marija Fiodorova (10 kl.) ir Kamilė Maciulevičiūtė (11 kl.). Šiais metais jaunuoliai dainavo, šoko, piešė, rodė kinematografinius sugebėjimus. Kol komisijos nariai skaičiavo rezultatus, gimnazistai atliko įvairias kūrybines užduotis, atsakinėjo į renginio vedėjų Selinos Skiriūtės (10 kl.) ir Luko Šošič (11 kl.) klausimus. Grojo 9 klasės mokinių instrumentinis ansamblis (mokytojas Gintaras Ručys).

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Nuotrauka: Justino Gečo

Renginio pabaigoje komisija – direktorė Janina Vaitkienė, jaunesniųjų klasių vadovė Andrea Günther, vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoffmann, studentės praktikantės Ramutė Kiaraitė ir Irena Ožolaitė – išrinko geriausius talentus. Štai jie:

Specialieji prizai už vaizdo filmą atiteko Danilai Darbutui (9 kl.) ir Laimiui Antanavičiui (9 kl.), už fotografijų parodą – Justinui Gečui (8 kl.). Sveikiname nugalėtojus!

I vieta skirta – Orestui Veigeltui (5 kl.) ir Paulinai Kontvidaitei (6 kl.); II vieta – Marijai Fiodorovai (10 kl.) ir Kamilei Maciulevičiūtei (11 kl.);

Renginio organizatoriai dėkoja rėmėjai Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovei ir Kuratorijos narei Vidai Bandis.

III vieta – Janai Kunt (7 kl.) ir Gabijai Pickel (7 kl.);

Nuotr. 5 klasės gimnazistas Orestis

Lituanistinė vaikų akademija Nuo 2015 m. balandžio 25 d. Vasario 16-osios gimnazijoje veikia Lituanistinė vaikų akademija. Ši akademija – tai šeštadieninė lituanistinė mokykla, skirta skatinti lietuvių kilmės vaikus mokytis lietuvių kalbos, lietuviškų tradicijų bei formuoti tautinį identitetą. Ugdymas akademijoje vyksta pagal dvi vaikų amžiaus ir pasiekimų grupes. Projekto vadovės – Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė ir Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pavaduotoja Irena Sattler, akademijos vaikus moko Gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Birutė Augustanavičiūtė ir VLB narė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė, Aušra Lorenz. Birželio 17 d. vyko paskutinysis jaunųjų akademikų šių mokslo metų susiti-

Jaunieji akademikai Nuotrauka: Irenos Sattler

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

kimas. Akademikai rimtai padirbėjo, po to dainavo ir varpeliais grojo išmoktas lietuvių liaudies dainas, žaidė ratelius. Kiekvienas lituanistinės mokyklėlės narys buvo padovanotas diplomu, liudijančiu lituanistinę vaiko veiklą. Labai džiaugiamės, kad 2017–2018 m. m. į Vasario 16-osios gimnazijos 5 klasę ateis net trys Lituanistinės vaikų akademijos „Moku lietuviškai“ nariai: Kasparas Jotkevičius, Tauras Jankauskas, Lukas Uffelmann. Primename, kad pirmasis naujųjų mokslo metų Lituanistinės vaikų akademijos narių ir jų tėvelių susitikimas vyks 2017 m. rugsėjo 16 d. (šeštadienį), 14.00 val. Ta proga mažuosius aplankys Beatričės Grincevičiūtės buto-muziejaus „Beatričės namai“ inicijuotas projektas „Muziejus ant ratų. „Beatričės namų“ edukacinė programa išeivijos vaikams“.

Ben Bendruomenių menių naujienos

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Išrinkta nauja Hamburgo lietuvių bendruomenės valdyba Vykusio Hamburgo lietuvių bendruomenės visuotinio susirinkimo metu buvo išrinkta nauja 2017-2018 metų valdyba. Susipažinkite su nariais ir jų pareigomis: Lina Jahn pirmininkė Asta Korinth pirmininkės pavaduotoja Kristina Bartusevičiūtė iždas Justina Vaičė, Laura Vespa raštinė, švietimas Hamburgo lietuvių bendruomenė Nuotrauka: Evelina Kislych

Loretis Bieliauskas sielovada Evelina Kislych-Šochienė viešieji ryšiai Algirdas Šochas, Akvilė Kalinaitė kultūra Saulė Tjards ūkio reikalai

Drąsiai kreipkitės į naujai išrinktą Hamburgo lietuvių bendruomenės valdybą Jums svarbiais klausimais el. paštu: valdyba@hamburgas.de Linkėdami Jums lengvos vasaros, HLB

Darbą pradėjo nauja Štutgarto apylinkės valdyba Kasmetinio Štutgarto lietuvių bendruomenės narių visuotinio susirinkimo metu š. m. vasario 5 d. buvo išsirinkta nauja 2017 metų valdyba: Agnė Dargienė – sekretoriavimas/administravimas/el. korespondencija Robertas Greičius – internetinio puslapio priežiūra, maketavimo darbai Asta Totilaitė – finansai, ansamblio atstovavimas Giedrė Rowohlt – ansamblio atstovavimas, komunikacija su „Forum den Kulturen“ Karolis Genutis – liturginių apeigų organizavimas, sielovada Esame jauni, entuziastingi, veiklūs bei ieškantys naujų galimybių mūsų bendruomenei. Visais aktualiais klausimais (bendradarbiavimo, naudingos informacijos apsikeitimo ir pan.) esame pasiekiami el. Paštu: stutgartas@vlbe.org Su geriausiais linkėjimais, Štutgarto lietuvių bendruomenės valdyba

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Robertas Greičius, Giedrė Rowohlt, Agnė Dargienė, Asta Totilaitė, Karolis Genutis

SSielovadaa

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjĹŤtis

Nauja veiklos grupė tikintiesiems Štutgarto lietuvių bendruomenėje

Nuotraukoje: Štutgarto tikintieji po kovo 11d. pamaldų. Nuotrauka: Karolio Genučio

Š. m. vasario 5 d. įvykusio kasmetinio Štutgarto lietuvių bendruomenės narių susirinkimo metu daugelio pageidavimu, buvo suburta nauja veiklos grupė tikintiesiems, burianti tautiečius bendrai maldai ir kviečianti prisijungti prie aktyvios katalikiškos veiklos. Už šios grupės veiklos organizavimą atsakingas valdybos narys Karolis Genutis. Esame labai dėkingi kunigui dr. Virginijui Grigučiui, kuris su dideliu entuziazmu palaikė mūsų sumanymą ir maloniai sutiko pasirūpinti Štutgarto lietuvių bendruomenės sielovada. Jau kovo 11 d. Štutgarto tikintieji rinkosi į pirmąsias šiais metais lietuviškas Šv. Mišias, kuriomis pradėjo pirmąją Gavėjos savaitę ir meldėsi už mūsų tautą, bendruomenę ir tautos kankinius. Kartu su Štutgarto lietuvių bendruomenės ansambliu „Ridigdo“ buvo giedamas ir Lietuvos Respublikos himnas, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Agapės metu vyko pristatymas lietuviškų katalikiškų periodinių leidinių suaugusiems ir vaikams „Magnificat“ bei „Bitutė“, kuriuos galima nuo šiol reguliariai prenumeruoti mūsų bendruomenėje. Nors maldos grupė yra tebesikurianti, džiugu, jog Didįjį Penktadienį (balandžio 14 d.), iškilmingoje Kryžiaus Kelio procesijoje 22 km. keliavo gausus būrys tikinčiųjų. Melsdamiesi savo intencijomis ir visos bendruomenės vardu tikintieji

prašė tikėjimo atnaujinimo, kad išmoktume daugiau priimti dieviškos meilės sau, savo artimui ir aplinkiniams. Štutgarto maldos grupė bendrai maldai renkasi kiekvieną penktadienį, 18 val. jungiantis už mūsų besikuriančią bendruomenę asmeninėmis intencijomis bei sukalbant vieną Rožinio dalį. O birželio 24 d. tikintieji rinkosi bendrai maldai su lietuvių tauta švenčiant žodžio liturgiją garbingojo Dievo tarno arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos išvakarėse. Džiaugiamės tikinčiųjų iniciatyvomis ir geranoriškumu, praturtinančiu Šutgarto bendruomenę. Apie reguliarius tikinčiųjų susitikimus bei planuojamas lietuviškas Šv. Mišias nariai yra informuojami el. paštu, taip pat informacija yra skelbiama bendruomenės internetinio puslapio kalendoriuje http://stutgartas. vlbe.org/kalendorius/ arba socialinio tinklo Facebook paskyrose https:// www.facebook.com/StutgartoLietuviai/, https://www.facebook.com/ Stutgartotikintieji/, o nesinaudojantiems internetu laiškas atkeliauja paštu. Karolis GENUTIS Štutgarto bendruomenės Valdybos narys

Kunigo Vaclovo Šarkos palaikų perkėlimas į Lietuvą Kun. Vaclovas Šarka gimė 1922 m. gegužės 2 d. Dūkšto parapijoje, Kaniūkuose. Baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją ir studijavo Kaune, Vilniuje ir Eichstadte. Buvo 1941 m. birželio sukilėlis, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. birželio 21 d. Vokietijoje įšventintas kunigu. Tuoj po šventimų pradėjo dirbti Vokietijos lietuvių sielovadoje.

V. Šarka mirė 1987 m. sausio 3 d. Hamburge. Planuojama š. m. rugpjūčio mėnesį kunigo V. Šarkos palaikus iš Reinbeko kapinių perkelti į Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos parapiją. Prašome galinčių ir norinčių prisidėti prie palaikų pervežimo į Dūkštą, kreiptis į kunigą Sigitą Grigą (Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos parapija) tel. Nr.: +370(610)37203 arba el. p. kunigui@gmail.com

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Kunigas V. Šarka Nuotrauka: iš Hamburgo lietuvių katalikų sielovados archyvo

In memoriam Š. m. gegužės 26 d. savo kelionę žemėje baigė 77-uosius savo gyvenimo metus ėjusi Vanda Lingyte – Michel. Lietuvoje gimusi ir Vokietijoje augusi V. Lingytė-Michel buvo ilgametė, aktyvi lietuvių bendruomenes narė.

Sielovada Vasario 16-osios gimnazijoje Gegužės 14 d. Visos Lietuvos Šventųjų vardo koplyčioje Hiutenfelde vyko Sutvirtinimo sakramento teikimo šventė. Sutvirtinimo šv. Mišioms vadovavo Prelatas Edmundas Putrimas, koncelebravo Gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis. Kapelionas ir paruošė gimnazistus dvasinei šventei, jam talkino religijos mokytojas Nerijus Rastenis. Sutvirtinimo sakramentas suteiktas šiems gimnazistams: Gintautui Guntuliui, Janai Kunt, Ugnei Palevičiūtei, Gabijai Pickel, Aldui Skudžinskui, Hiutenfeldo lietuviui Gyčiui Lazutai, Štutgarto bendruomenės narei Renatai Bittermann, Frankfurto prie Maino bendruomenės nariams: Eglei Bareikaitei, Karolinai Parnarauskaitei, Dovilei Noreikaitei. Po šv. Mišių visoms mamoms Motinos dienos proga suteiktas palaiminimas. Muzikinę dovaną paruošė gimnazistės Jana Kunt, Gabija Pickel ir Gabrielė Mileikaitė. Gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis gimnazistams SeesbachWaldfriede organizavo savaitgalio stovyklėlę (birželio 9–11 d.) tema „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32), skirtą arkivyskupo Teofiliaus Matulionio minėjimui. Stovyklėlę įgyvendinti padėjo religijos mokytojas Nerijus Rastenis. Religinėje savaitgalio stovyklėlėje dalyvavo sutvirtinamieji ir aktyvus lietuvių jaunimas: Paulina Kontvidaitė (6 kl.), Paulius Barzdžius (6 kl.), Jana Kunt

(7 kl.), Gabija Pickel (7 kl.), Gintautas Guntulis (7 kl.), Aldas Skudžinskas (7 kl.), Julius Lilas (8 kl.), Ugnė Palevičiūtė (9 kl.), Rytis ir Gytis Lazutos. Nuoširdžiai dėkojame stovyklėlės rėmėjui Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos Fondui JAV, kuris remia katalikišką ugdymą, religinę ir karitatyvinę veiklą Lietuvoje ir išeivijoje. Tradicinėms Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmėms (Devintinėms) skirta procesija Hiutenfeldo parapijoje vyko birželio 18 dieną. Devintinių procesijai ir Pirmosios Komunijos šventei vadovavo Gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis. Tradiciškai baldakimą nešė tautiniais rūbais pasipuošę gimnazistai bei Gimnazijoje praktiką atliekančios studentės. Dėkojame visiems, padėjusiems paruošti Devintinių šventę, o ypač Ainai Janulionienei, Nijolei Druskinienei, Birutei Augustanavičiūtei, Stasiui Vitkui, Robertui Kaikariui ir Nerijui Rasteniui. Birutė AUGUSTANAVIČIŪTĖ, kapelionas dr. Virginijus GRIGUTIS

Nuotraukoje: Devintinių šventės akimirka Nuotrauka: Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

„Jei pamatytumėme, ką gali padaryti mūsų maldos Dievui, jei išvystume visus žmones, kuriuos jos paveikė, netektumėme žado iš pagarbos maldai“ (Tėvas Stanislovas) „Jei pamatytumėme, ką gali padaryti mūsų maldos Dievui, jei išvystume visus žmones, kuriuos jos paveikė, netektumėme žado iš pagarbos maldai“ (Tėvas Stanislovas) Viskas prasidėjo nuo lietuvių katalikių moterų draugijos, kuri 1977 metų balandžio mėn. gavo Hamburgo vyskupijos palaiminimą – jų sielovadinei veiklai vystyti buvo skirtos kuklios patalpos. Laikui bėgant šios buvo pakeistos erdvesnėmis, šiandien tapusiomis ne tik Hamburgo lietuvių namais, šeštadieninės mokyklėlės „Abėcėlė“ adresu, liaudies šokių kolektyvo „Gintaras“ susitikimų vieta, bet svarbiausia – dvasinių susitikimų, sekmadieninių bendrų maldų bei dalinimosi Dievo žodžiu vieta. Gydytojos Liucijos Pašaitienės ir tuometinės bendruomenės vadovės Teresės Lipšienės užvestas tikėjimo variklis veikia kaip sviestu pateptas. Tuomet nuoširdus noras burtis maldai ir dvasiniems susitikimams, šiandien, dėka veiklą perimusios Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkės Linos Jahn, neša didžiulius ir skanius vaisius. Indėlis sunokino tokį tvirtą ir visuomet augantį medį, nuo kurio vaisiai raškomi bene kasdien.

Vienas pasirinkimas – tikėti Susitikimai su broliais pranciškonais, bendra malda lietuvių kalba, šlovinimo dainos ir vakarai, filmų peržiūra, diskusijos apie santuoką bei palaiminimo svarbą, šv. Krikšto bei santuokos sakramento priėmimas, bendrystės ir tikėjimo lydimi prieššventiniai savaitgaliai – tokį, dvasiškai prasmingą laiką drauge leidžia Hamburgo lietuviai. Čia visi atranda tai, ko jam reikia – palaikymą, užuojautą, ar karštą arbatos puodelį arba knygą, įkvėpiančią tolimesniems sprendimams. Esant tokiam ryšiui ir sąlygoms, tampa nebaisūs jokie išūkiai esant toli nuo Lietuvos ir nyksta visos ribos, varžančios vertybinėms, tikėjimo tradicijoms. Belieka svečiuose sulaukti vieno iš Hamburgo lietuvius labai mylinčio ir globojančio brolio pranciškono ir viskas tampa įmanoma. Tokia stirpia sielovadine veikla gyvena ir džiaugiasi Hamburgo lietuviai.

Krikšto suvokimo link Jis – laukiamiausias, nes tampa epicentru tikintiesiems ar dvasiškai prijaučiantiems. Hamburgo lietuvių katalikų sielovada visuomet laukia norinčiųjų pakrikštyti savo vaikus čia, Hamburge. Lietuvių katalikų sielovada yra užmezgusi

Krikštynos Hamburge, 2015 Nuotrauka: Rasos Joniškienės

puikius ryšius su Hamburgo arkivyskupija – lietuviai katalikai yra priskirti ir globojami St. Marien-Dom (liet. Šventosios Marijos katedra) parapijos. Katedra ar netoli sielovados įsikūrusi koplyčia St. Ansgar visuomet įsileidžia lietuvius (bei kitų užsieniečių sielovadas) ne tik šv. Mišioms, bet ir svarbiausioms tikinčiųjų šventėms, tokioms, kaip Krikšto sakramento priėmimas ir pan. Tad atėjus pavasariui ir praūžus „Draugystės tiltui“, Hamburge sužibėjo dar viena tikinti širdutė – brolis pranciškonas Paulius Vaineikis pakrikštyjo lietuvių šeimos atžalą Godą Smaidžiūnaitę ir suteikė jai Marijos Krikšto vardą. Tokiomis, pakiliomis nuotaikos lydimi lietuvių susitikimai.

Avinėlio vartai Dar 2015 metais Hamburge įvyko Krikšto stebuklą liudijančio filmo peržiūra, kurį pristatė iniciatorius, brolis pranciškonas Gediminas. 40 minučių trukmės dokumentinis filmas „Avinėlio vartai“ (režisierius Audrius Stonys) buvo sukurtas ir į plačiąją visuomenę išleistas 2014 metais. Kai kurių kino kritikų teigimu filme „Avinėlio vartai“ nėra aiškiai apčiuopiama pagrindinė gija, tačiau Hamburgo lietuviams jis liko ne tik suprastas, tačiau ir įvertintas kaip labai įdomus ir prie tikrosios Krikšto prasmės priartinantis meno kūrinys. Kaip teigia brolis pranciškonas Gediminas, vaizdų kalba žmonėms paaiškinti apie liturgiją yra žymiai paprasčiau. Jis pasakojo, kad tik pradėjus filmuoti, drauge su režisieriumi atsidūręs Izraelyje, vėliau Jordanijoje, tada Lietuvoje. Brolis atskleidė manęs, jog filme bus daug daugiau pasakojama apie Krikštą, jo esmę, tačiau peržiūrėjęs režisieriaus A. Stonio išgautą rezultatą, liko ramus. Brolis pasakojo, jog šį filmą pravartu iš pradžių trumpai pristatyti, o tik po to atsakyti į visus po pamatytų vaizdų kylančius žiūrovų klausimus. Visais sielovadiniais klausimais prašome kreiptis į Liną Jahn jahnlina@ googlemail.com, tel.:+49 1511 0731289 arba Loretį Bieliauską: valdyba@hamburgas.de

Šv. Krikšto sakramento suteikimo ceremonija Hamburge. Nuotr. lietuvių šeima ir Marijos krikšto vardą Gabijai suteikęs brolis P. Vaineikis

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Dėl filmo „Avinėlio vartai“ pristatymo Jūsų mieste ar konkrečioje bendruomenėje – kun. Gediminas Numgaudis OFM (parapijos vikaras, vienuolyno vyresnysis), tel. +370 698 35096 Hamburgo lietuvių KATALIKŲ SIELOVADA

AAtradimai ai

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Obuolių skinti ant Elbės kranto beveik 1000 metų šeimininkavo olandai. Šie pasirūpino, kad Elbės vandenys pavasarį netaptų kasmetiniu siaubūnu, dėl to supylė pylimus ir nutiesė drenažus. Rojus – vaismedžiams, rojus –gyventojams. Šiandien ir turistų akims.

Iš kartos į kartą Vieno didelio sodo neradau. Bet radau daug didelių sodų. Važiuojant per kaimus ir miestelius prie kiekvieno namo matyti ne bulvių laukai ar pievos, o obelų sodai. Kai kurių teoritorijose jų net galo nematyti. Tiek vaismedžių vienoje vietoje tikrai nesu mačiusi. Prancūzijoje taip driekiasi vynuogynai. O štai čia obelynai. Jų auginimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Drąsiai galima teigti, kad Altes Land regionas – obelų kraštas. Obelys užima beveik 90 procentų teritorijos. Kita dalis – vyšnios. Kiek mažiau yra kitų vaismedžių. Kažkas bandė visus juos suskaičiuoti. Teigiama, kad jų beveik 10 milijonų.

Dviratininkų rojus Nuotraukoje: Asta Borusevičiūtė

Žurnalistė Asta BORUSEVIČIŪTĖ https://atrastivokietija.wordpress.com/

Dviratininkams šis regionas labai draugiškas. Jei nuo Hamburgo iki Stade visada minsite Elbės upės pakrante, įveiksite 30 kilometrų. Ši atkarpa – tik maža bendro Elbės dviračio tako dalis. Nuo vieno Elbės galo Čekijoje iki kito Vokietijoje iš viso

Kur pažvelgsi, visur balta – ši citata iš S. Nėries „Senelės pasaka“ tinka ne tik žiemai, bet ir didžiausiam Šiaurės Europoje sodui (įsikūrusiam Hamburgo pašonėje) aprašyti. Tiesa, tik tada, kai baltai pražysta obelų žiedai, ir, žinoma, jei oras nekrečia pokštų. Tai būna gegužės mėnesį. 170 kvadratinių kilometrų plote įsikūrę sodai vadinami Altes Land, turistus traukiantys ištisus metus. Smagiausia čia atvykti su dviračiais.

Altes Land – pavadinimas ne dėl senumo Kai girdėdavau apie šiuos sodus, savo vaizduotėje piešiau vieną labai didelį sodą, tarp obelų besidriekiančius keliukus dviračiams minti ar pasistiebus ant kojų pirštų obuoliams skinti. O jei jau Altes Land, tai jau mačiau, kaip sodų istorija mena pro-pro-pro-pro-pro-pro-pro-pro senelių gimimą. Tuo beveik buvau įsitikinusi. Mano teorija pasitvirtino tik dalinai. Iš tiesų, šiandien tikrai šią Elbės pakrantės dalį, mojuojančią Hamburgui iš kito kranto, galima priskirti prie senųjų žemių. Tačiau šį pavadinimą sodai visada turėjo. Tik todėl, kad šio regiono dialektu jie skamba – Olland (bendrine vokiečių kalba – Altland). Mat čia prieš

Obuolynai

driekiasi 1260 kilometrų. Altes Land žemėse siūlau nuklysti nuo upės krantų. Tik tada geriau pažinsite šį regioną ir jo architektūrą. Per šimtmečius jis išvystė savo namų stilių: puošnūs fachverkiniai namai, didingi balti mediniai vartai (Prunkforten), kuriais seniau statydavosi tik turtingieji ūkininkai, ar raižytos masyvios ir margai dažytos durys. Šios vadinamos jaunosios durimis (Brautür). Jos buvo naudojamos ne tik per vestuves, bet ir kaip atsarginis išėjimas, gelbstint turtą nuo ugnies. Dėl to anksčiau už šių durų buvo saugomas svarbiausias kiekvieno namų turtas. Kas žino, gal ir šiandien taip yra. Tačiau šiandien jau ir pačios durys tapo svarbiu turtu. Tai jau priklauso paveldui ir gyventojai tuo labai rūpinasi.

Nuo pavasario iki rudens

Nuotraukoje: Jorkas

VLB Informacijos | 1- 2017 | rugpjūtis

Tipiškas Altes Land miestas, o kartu tai ir regiono centras – Jork su tipiška regiono architektūra, primenančią Nyderlandus. Čia organizuojamos ekskursijos, čia vyksta vasaros šventės, kasmetiniai žiedų karalienės rinkimai, o liepos mėnesiais – vyšnių kauliukų spjaudimo rungtynės (rekordas – 17,5 metrų). Nuo rugpjūčio organizuojamos ekskursijos po obelų pasaulį pažinti skirtingas obuolių rūšis. Ne tik paliesti, bet ir išragauti. O kai rinksitės obuolius aplinkinių miestų parduotuvės ar turguose, atkreipkite dėmesį, iš kur jie – gal tai senas obelų auginimo tradicijas menančio Altes Land regiono derlius. Tad būtinai paragaukite.

Pravartu žinoti Prav noti

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Vokietijos LB apylinkių pirmininkų sąrašas 2017 m. Apylinkė

Vardas, pavardė

Telefonas

El.paštas

Berlin berlynas.vlbe.org

Petras Breimelis

015784859922

berlynas@vlbe.org petrasbreimelis@gmail.com

Essen-Mülheim www.lietuviai-muelheim.de

Astrida Jasmontienė

0157/55685551

info@lietuviai-muelheim.de

Frankfurt www.facebook.com/frankfurto.lietuviai

Kestas Bužinskas

0163/6372343

frankfurtolb@gmail.com

Hagen

Valdas Jelis

02331/43532

VaJelis@aol.com

Hamburg www.hamburgas.de

Lina Jahn

0151/10731289 040/64 55 38 19

valdyba@hamburgas.de lina.jahn@gmx.net

Rimantas Dailidonis

0174/7194570

rimas67@inbox.de kaselio.bendruomene@gmail.com

Leipzig

Giedrė Balčauskė

01577/7383949

leipcigolb@googlemail.com

Lübeck www.liubekas.de

Donatas Wegner

04524/900 337

liubekas@aol.com

München www.miunchenas.de

Irma Petraitytė-Lukšienė

0173/5755866

pirmininkas@miunchenas.de irmapl@yahoo.de

Nürnberg www.niurnbergo-lietuviai.de

Kristina Braun

09876 /9789919 0179/20736350

bmeile@gmx.de

Romuva Hüttenfeld www.romuva.vlbe.org

Willi Lemke

06256/1573

baturalemke@gmx.de

Saarland www.saarlandas.de

Laima Rui

Stuttgart stutgartas.vlbe.org

Litauische Gemeinschaft Ortsverband Stuttgart

07144/858969

stuttgartas@vlbe.org

Mainz (nėra apylinkė)

Inga Skudiene

0163/8066621

iskudas@gmail.com

Gießen (nėra apylinkė)

Jolita Walz (Centro ap.)

Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (VLJS) vljs.vlbe.org

Rūta Ruočkutė

Kassel

saar.lietuviai@googlemail.com

jolitawalz@gmx.de 0157/80618318

rutaruo@gmail.com

Nori pasitikrinti ar neesi skolingas Sodrai: https://draudejai.sodra.lt/psd_imoku_skola/# Ieškai Pasaulio lietuvių: http://plbe.org/ Ieškai Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos: http://www.pljs.org/ Ieškai informacijos apie „Draugystės tiltą“: http://draugystestiltas.com/ Ieškai finansavimo kultūros projektams: http://www.ltkt.lt/ Ieškai žinių apie Lietuvių etninės kultūros draugiją: http://alkas.lt/ Ieškai paramos jaunimo projektams: http://www.jrd.lt, http://www.erasmus-plius.lt/puslapis/paraisku-pateikimo-terminai-169 Ieškai savanoriavimo galimybių: http://saltes.net/ Ieškai istorijos naujienų: http://www.voruta.lt/ Ieškai LR Kultūros atašė: https://lrkm.lrv.lt/lietuvos-respublikos-kulturos-atase

VLB Informacijos | 1 - 2017 | rugpjūtis

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių. 42 VLB Informacijos | 1- 2017turinį | rugpjūtis