VLB „INFORMACIJOS“, 2018 M. KOVAS, NR. 3/569

Nuotr. Edvardas Šiugžda | Im memoriam Monsinjoras Kazimieras Senkus

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nr.3/569 2018 03

23 PSL. IN MEMORIAM LIETUVOS VĖLEVNEŠIUI, MONSINJORUI K. SENKUI 4 PSL.

14 PSL.

34 – 35 PSL.

SKAMBA SKAMBA LIETUVA

ŠVIETIMO LYDERYSTĖS FORUMAS

„ANNABERG ANNALEN“

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 1

2 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

REDAKTORIAUS ŽODIS

Lietuvybės svarstyklės Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė Kas mėnesį po progą – asmeninę, tautinę, pasaulinę. Kas mėnesį švenčiame, minime, lyginame, kas iš mūsų daro tai gražiau, išradingiau.

Kiekvieną kartą ieškome – žmonių, minčių, idėjų, pokalbių su bendraminčiais. Taip dairėmės ir neseniai paminėjome dar vieną svarbią datą – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją. Dairysimės ir balandžio 1-ąją, kuomet visas katalikiškas pasaulis, taip pat ir Vokietijos lietuviai, švęs Jėzaus Kristaus prisikėlimą.

Tačiau taip ir negalime pasakyti, kas ta lietuvybė – ar tai skambūs renginiai, pokalbiai apie vertybes, bendra malda ar garsus koncertas? Vokietijos Lietuvių Bendruomenė jungia visus – ir skambiai apie ją pasakojančius, ir nebylius. Vieni ant tų svarstyklių stoja, kiti pasikuklina. Toks svyruojantis kartais yra mūsų tikėjimas ir darbai. Jų tiesiog nepasversi. Jų yra daug, skirtingų, tačiau vienodai svarbių. ∞∞∞ Grįžtant į „Informacijas“. Apie švenčiantį Pabaltįjį praskriejusi žinia tarsi stebuklinga fėja su lazdele visur pasėjo ramybę ir taiką. Lietuvos šimtmetį minėjo visos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės – abejingų neliko. Liko tik skambios natos, akordai, įsimintini žodžiai, užsimezgusios naujos draugystės. Š. m. kovo 2 d. lietuviškumas suskambėjo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantų instrumentuose, kaimynų lenkų lūpose. Orkestras ir nuostabiai jam dirigavusi bei ypatingą atmosferą Berlyno koncertų salėje bei scenoje sukūrusi lietuvių dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla nepaliko abejojančių lietuvių kūrybiškumu ir kultūra.

Toks pat įsimintinas liko ir į Anabergo pilį Bonoje lietuvius ir Lietuvos istorijos draugus sukvietęs 25-metį švenčiančio lietuvių-vokiečių istoriją bei šalių santykius atspindinčio metraščio „Annaberger Annalen“ susitikimas.

O kur dar globalus Lietuvoje įvykęs švietimo forumas, į kurį buvo pakviesti užsienio lituanistinių mokyklėlių vadovai, atstovai. Šiame forume buvo nagrinėtas Lietuvos mokyklų atvirumas pasauliui.

Bendruomenės po truputį renkasi naujus narius, naujas valdybas. Ataskaitiniai, visuotiniai, rinkiminiai susirinkimai jau įvyko Berlyne, Romuvoje.

Eilėje laukia ir kitos, tarp kurių ir Hamburgo. Numatoma daug pokyčių.

O svarbiausia – pagaliau įvyko ilgai lauktas VLB posėdis, kuriame susidėliojo visi taškai ant i.

Tikro Kristaus prisikėlimo Jūsų širdyse ir gero skaitymo!

Nuotr. Dariaus Šulco

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim BLZ 670 700 24 Konto-Nr. 581 7978

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu www.bendruomene.de

Viršelyje: Im memoriam Monsinjoras Kazimieras Senkus

Dizaineris: Elinas Venckus

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu reklama@bendruomene.de

Nuotr.

Edvardas Šiugžda

Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

VIRŠELYJE:

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 3

AKTUALIJOS

Skamba skamba Lietuva: Berlyne nuskambėjo svarbiausias šimtmečio koncertas „Informacijų“ redakcijos informacija Visame pasaulyje švenčiamas Lietuvos šimtmetis pasiekė kulminaciją. Š. m. vasario 28 d. Varšuvos filharmonijoje ir kovo 2 d. Berlyno koncertų salėje įvyko vieni svarbiausių Lietuvos šimtmečiui skirtų muzikos renginių – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO), diriguojamo batutos meistrės Mirgos Gražinytės-Tylos, koncertai. Šie renginiai suformavo aiškesnį Lietuvos portretą ir patvirtino lietuviškos kokybės ženklą – kultūrą. Būtent jie – lietuviškosios kultūros ambasadoriai, tądien pavergė lenkų, vokiečių bei tautiečių širdis ir protą.

Kaimynai lenkai LNSO koncertą Varšuvoje įtraukė į ciklą „Didieji pasaulio orkestrai“. Jame sulaukta daug kviestinės publikos, išpirkti visi bilietai į koncertą. Itin laukiamas buvo lietuvių dirigentės M. Gražinytės-Tylos pasirodymas Varšuvos ir Berlyno scenose. Dirigentei talkino 21 metų kolega Martynas Stakionis, studijuojantis dirigavimą Hamburgo muzikos ir teatro akademijos trečiame kurse. Tuo tarpu Berlyno koncertų salėje šis koncertas tapo vainikuojančiu.

Koncertuose skambėjo lietuvių kompozitorių Osvaldo Balakausko „Penkios dainos V. Mykolaičio-Putino žodžiais”, gruzinų kompozitoriaus Vakhtang Kakhidze „Bruderschaft“, lietuvių kompozitorės Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ ir rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“

Nuotr. organizatorių | Dirigentė M. Gražinytė-Tyla.

4 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

kūriniai. Solistai – M. Gražinytės-Tylos sesuo Onutė Gražinytė (fortepijonas) ir Milan Radic (altas).

Abiejuose koncertuose pasirodė Lenkijos Katovicų miesto choro „Camerata Silesia“ – būtent lenkai lietuviškai dainavo Osvaldo Balakausko „5 dainas pagal Vinco Mykolaičio-Putino eiles“. Dirigentė M. Gražinytė-Tyla džiaugiasi tokiu gražiu bendradarbiavimu su kaimynais lenkais. „Dėl rusų kompozitoriaus I. Stravinskio kūrinio užmojo LNSO buvo papildytas kitų orkestrų artistais – išaugo net iki 90 žmonių, mat „Šventajame pavasaryje“ skamba itin daug mušamųjų, net dvi tūbos, bosinis trimitas ir kiti reti pučiamieji. Net brandžiam dirigentui suvaldyti sudėtingą šio kūrinio ritmiką ir galingą skambesį – sunki užduotis.“, - rašo LNSO savo paskyroje Facebooke.

Tačiau pasaulinį pripažinimą pelniusiai dirigentei M. Gražinytei-Tylai – tai vienas malonumas. Kaip teigia ji pati: „Mane gali sustabdyti tik mano pačios vaizduotės stoka.“, – Lietuvos kultūros institutui kalbėjo dirigentė Berlynų koncertų salėje „Berlin Konzerthaus“ dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška, LR gynybos atašė Vokietijoje Vilmantas Tamošaitis, Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rita Valiukonytė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, Berlyno Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Petras Breimelis, buvusi BLB pirmininkė Irena Sasnauskienė, Hamburgo Lietuvių Bendruomenės Valdybos atstovai ir kt.

Nuotr. . iš D. Henkės asmeninio albumo Dirigentę sveikino Vokietijos Lietuvių Bendruomenių (VLB) atstovai, draugai

Nuotr. D. Matvejevo Koncerto akimirka. Ekspresyvioji dirigentė M. Gražinytė-Tyla.

Nuotr. D. Matvejevo | Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras Berlyno koncertų salėje.

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 5

Lietuvos šimtmetis Hiutenfelde Reporteriai Vokietijoje: Jurgita Noreikaitė-Pickel, Darius Šulcas Per pasaulį nuvilnijo ir tebesitęsia eilė renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dienai paminėti.

Vokietijos Lietuvių Bendruomenė (toliau – VLB) šventė Lietuvos atkūrimo šimtmetį nuo Berlyno iki Hamburgo, nuo Miuncheno iki Kaselio, nuo Štutgarto iki Hiutenfeldo. Smagu paminėti, kad neformalūs judėjimai, susivienijimai, mums gerai pažįstami kaip: „Vokietijos Lietuvių bėgimo ir sportinio ėjimo klubas“, „Salzgiterio Lietuviai“, Facebooko grupė „Gyvenimas Vokietijoje“ savo renginiais taip pat paminėjo šią datą, aktyviai aplink save burdami lietuvius.

Lietuvos trispalvė kaip ir kasmet švenčiant Vasario 16-ąją, bei Vasario 16-osios vardo Gimnazijos gimtadienį vėl suplevėsavo Romuvos, Rennhofo sodyboje – lietuvybės lopšyje Vokietijoje.

Dar 1953 metais, garbingi tautiečiai įsigijo šią 5 hektarų teritoriją su pilimi, turint kilnų tikslą – įkurti Gimnaziją lietuvių kilmės vaikams, kaip langą į aukštąjį mokslą, bei galimybę Vokietijoje mokytis lietuvių kalbos, o vėliau ir laikyti lietuvių kalbos abitūros egzaminą. Šventė prasidėjo akademine dalimi Rennhofo pilies Didžiojoje salėje. Susirinkusiuosius sveikino garbingi svečiai: pagrindinis pranešėjas, profesorius Daktaras Joachim Tauber, LR Ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška, profesorius Wolfgang Freiherr von Stetten, Lampertheimo miesto meras Gottfried Störmer, kiti svečiai iš Bergstrasse apskrities. Taip pat

Nuotr. ????| Irena???

Mielkutė | Reporteriai Vokietijoje: Jurgita Noreikaitė-Pickel, Darius Šulcas

Sveikinimo žodį tarė VLB valdybos pirmininkas Alfredas Hermanas

6 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

Fagotininkas Artūras Geliusevičius

Muzikinė šventės dalis

Šventinė atributika ir gera nuotaika

sveikinimo žodį tarė VLB valdybos pirmininkas Alfredas Hermanas, Gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, Belgijos Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkė Asta Kulikauskaitė. Šventę vainikavo Amangul Klychmuradovos (fortepijonas), Artūro Geliusevičiaus (fagotas) ir Annos Marios Wehrmeyer (smuikas) ansamblio virtuoziškai atliekama muzika.

Po šios dalies Gimnazijos direktorė J. Vaitkienė svečius pakvietė apžiūrėti Gimnazijoje atidarytą fotomenininko Mindaugo Norkaus parodą „Akimirkos“. Miestelio Bažnyčioje taip pat vyko ekumeninės pamaldos. Jas laikė Miuncheno kunigas Peter Birk, Gimnazijos kapelionas, dr. Virginijus Grigutis bei Hiutenfeldo evangelikų bažnyčios kunigas Reinald Fuhr. Pamaldų metų giesmes giedojo Štutgarto Lietuvių Bendruomenės choras „Ri-Dig-Do“, vadovaujamas Juozo Vasiliauskio.

Nuotr. ????| Šventės svečiai ??? ir dalyviai

Vėliau, jau miestelio salėje, linksmybės tęsėsi beveik iki vidurnakčio. Koncertas prasidėjo Gimnazijos mokinių pasirodymu (vadovai Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai Audronė ir Gintaras Ručiai). Susirinkusieji, iškėlę rankas į viršų, dainavo visiems gerai žinomą dainą „Laisvė“, giedojo Tautinę giesmę.

Vakaro koncerte pasirodė grupė iš Lietuvos – „Jonis“. Cepelinais vaišino iš Frankfurto atvykusios Irena Šulinskienė ir Daiva Krik. Kava ir pyragais šventės svečius vaišino Romuvos Lietuvių Bendruomenė (VLB apylinkė Hiutenfelde).

Linkime visiems gražių, įsimintinų Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio metų. Visi kartu mes esame Vokietijos Lietuviai, visi kartu mes esame LIETUVA. Džiaukimės ir didžiuokimės ja.

Reporteriai Vokietijoje dėkoja Globalios Lietuvos projektui „Pasaulio Lietuvių Žinios“. Juos užauginusiems ir globojantiems: laidos prodiuseriui Vladui Liniauskui, laidos vyr. redaktorei ir direktorei Irmai Mačiulytei, laidos vedėjui Modestui Mastavičiui už visokeriopą pagalbą rengiant reportažus. Pasaulio lietuvių žinių vedėjas Modestas Mastavičius šventės metu padėkojo Reporteriams Vokietijoje Dariui Šulcui ir Jurgitai N.-Pickel už siunčiamus reportažus laidai ir palinkėjo sėkmės.

Nuotr. ????| Miestelio Bažnyčioje ??? vyko ekumeninės pamaldos

Nuotr. Dariaus Šulco

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 7

Privates Litauisches Gymnasium | Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld | 06256-859900 | www.litauischesgymnasium.de

MOKYTIS KVIEČIA VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJA VOKIETIJOJE Prieš 68-erius metus, 1950 m., toli nuo gimtosios Tėvynės, lietuviai įkūrė lietuvišką mokyklą. Bėgo metai, keitėsi laikai, o Gimnazija gyveno saugodama savo tradicijas ir tikslus – lietuvių kalbos ir lietuviškų tradicijų puoselėjimą bei perdavimą.

Vasario 16-osios gimnazija kviečia mokytis lietuvių kilmės vaikus iš viso pasaulio.

APIE GIMNAZIJĄ:

GIMNAZIJA SIŪLO:

• Nuo pokario iki šių dienų viso pasaulio lietuvių vertinama, tausojama ir auginama.

• Draugišką ir šeimynišką atmosferą, kurioje ypač didelis dėmesys skiriamas solidarumui, buvimui kartu ir vienas kito pažinimui.

• Valstybės pripažinta privati mokykla, kurioje mokomasi pagal Hesseno žemės Švietimo ministerijos programą, papildytą lituanistine programa.

• Lituanistinę programą sudaro: lietuvių k. ir literatūros, Lietuvos istorijos, religijos, geografijos pamokos (kitos pamokos pasirenkamos atsižvelgiant į mokinio poreikius).

• Mokinys, besimokantis tik pagal lituanistinę programą, išlaikęs lietuvių k. egzaminą, gauna kalbos mokėjimo lygį patvirtinantį sertifikatą ir pažymą apie visus lankytus dalykus bei jų įvertinimus.

• 2010 m. Gimnazijai suteiktas Hesseno žemės Švietimo ministerijos gabių vaikų ugdymo sertifikatas.

• Tai dvikalbė, jaunus žmones krikščioniška dvasia ugdanti mokykla. Moderni ir tuo pačiu sauganti bei puoselėjanti unikalią Gimnazijos istorinę atmintį ir lietuviškas tradicijas.

• Mokymosi įstaiga, kurioje jauni žmonės dalyvauja tarptautiniuose meno, sporto, ekonomikos ir politikos projektuose, kasdien mokosi būti sąmoningais bei tolerantiškais Europos piliečiais.

MOKESTIS: • Mokslas Gimnazijoje vieneriems metams kainuoja 1800 €, pusei metų – 900 €, trečiam vaikui mokslas nemokamas.

• Gyvenimas bendrabutyje su visu aprūpinimu kainuoja 480 €/ mėn. Bendrabučio mokestis mokamas tik 11 mėnesių per metus.

8 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

• Mažas klases, kuriose mokytojai gali atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus.

• Moderniai ir jaukiai įrengtą bendrabutį, kuriame yra sudarytos puikios sąlygos mokytis ir tobulėti.

• Lankyti mokinių orkestrą, vokalinį ansamblį, tautinių šokių, ateitininkų, mokinių verslo, dailės, biržos inscenizacijos, jaunesniųjų klasių globėjų, „Europos“, „Nestovėk nuošalyje“,krepšinio, programavimo ir kt. būrelius.

GIMNAZIJA IEŠKO: • Smalsių, iniciatyvių ir kūrybingų mokinių, motyvuotų aktyviai dalyvauti mokykliniame gyvenime bei atkakliai siekiančių savo tikslų.

PRIĖMIMUI REIKALINGI DOKUMENTAI: • Semestriniai pažymiai; • Prašymas (pildomas Gimnazijoje arba laisvos formos.

DOKUMENTAI PRIIMAMI IKI 2018 M. BALANDŽIO 1 D. INFORMACIJA TEIKIAMA: Vasario 16-osios gimnazija Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld Deutschland Tel.: +49 6256 859900 El. paštas: info@litauischesgymnasium.de Interneto puslapis: www.gimnazija.de

Išrinkta nauja BLB Valdyba Š. m. kovo 4 d. įvykusio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu buvo pristatyta nauja Berlyno Lietuvių Bendruomenės (BLB) 2018-2019 metų valdyba: Pirmininkas – Petras Breimelis Sekretorė, administratorė – Svetlana Kružkova Iždininkė – Sidona Petrauskienė Viešųjų ryšių administratorius – Saulius Poška Projektų vadovas – Artūras Dudoitis Visais klausimais kreiptis: berlynas@vlbe.org

Gerbiami kolegos, bendraminčiai, VLB bičiuliai, Š. m. kovo 4 d. Šutgarto apylinkėje buvo išrinkta nauja valdyba: Agnė Dargienė – sekretoriavimas/administravimas/korespondencija Asta Totilaitė – finansai, ansamblio atstovavimas Giedrė Rowohlt – ansamblio atstovavimas, komunikacija su „Forum der Kulturen“ Ina Vosyliūtė – liturginių apeigų organizavimas Regina Balčiūnaitė – lituanistinis ugdymas, renginių organizavimas, viešieji ryšiai Papildomos pozicijos/veiklos grupių vadovai: Štutgarto Lietuvių Bendruomenės ansamblio RIDIGDO vadovas – Juozas Vasiliauskis, tel.nr. 01742412689, el. paštas juozas.vasiliauskis@gmail.com

Štutgarto Lietuvių Bendruomenės lituanistinės mokyklėlės „Traukinukas“ vadovė – dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, tel.nr. 07144/858969. el. paštas Sandra.Petraskaite-Pabst@gmx.net Esame jauni, entuziastingi, veiklūs bei ieškantys naujų galimybių mūsų bendruomenei. Visais aktualiais klausimais (bendradarbiavimo, naudingos informacijos apsikeitimo ir pan.) mes esame pasiekiami labai paprastai – el. paštu stutgartas@vlbe.org Su geriausiais linkėjimais, Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narės

Darbą pradėjo nauja RLB valdyba 2018 m. vasario 10 d. vykusio Romuvos lietuvių bendruomenės susirinkimo metu metu buvo išrinkta nauja valdyba: Jurgita N.-Pickel – valdybos pirmininkė Robertas Skukauskas – sekretorius Darius Šulcas – iždininkas, ryšiai su žiniasklaida Ilona Jasinskaitė – narė Audrius Lazuta – narys Visais klausimais kreiptis: romuva@vlbe.org

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 9

Elenai ir Ričardui Baliuliams įteikta Ministro Pirmininko S. Skvernelio padėka

2018 m. vasario 16 d. Elenai ir Ričardui Baliuliams buvo įteikta Lietuvos Respublikos Ministro Sauliaus Skvernelio padėka už indėlį į Lietuvos istoriją, už protėvių tradicijų išsaugojimą, už meilę etnokultūrai, lietuvybės idėjų sklaidą, bei įkvėpiantį patriotiškumo pavyzdį.

LR ambasados Vokietijoje informacija 10 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

ĮVYKO EILINIS, METINIS, ATVIRAS VLB TARYBOS POSĖDIS: DARBĄ TĘSIA SENOJI VALDYBA

Nuotr. D. Šulco | VLB eilinio, metinio, atviro Tarybos posėdžio dalyviai

VLB informacija | Tekstą parengė: E. Kislych-Šochienė Š. m. kovo 10 d. Rennhofo pilyje, Hiutenfelde įvyko eilinis, metinis, atviras Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) Tarybos posėdis. Šis posėdis išsiskyrė savo turiniu, darbotvarke ir svarstomais problematiniais klausimais, kurie tiesiogiai lietė VLB narių ateitį.

Iš Tarybos pasitraukus Arūnui Damijonaičiui ir Rūtai Ruočkutei, posėdžio pradžioje buvo išrinktas naujas Tarybos prezidiumas: Simonas Černiauskas tapo pirmininku, Tomas Bartusevičius ir Laura Janušaitė – nariais.

Posėdyje buvo pateiktos VLB pirmininko, iždininko, kontrolės, švietimo komisijų, garbės Teismo veiklos ataskaitos. Pranešimus skaitė Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, fondo Vasario 16-osios gimnazijai remti atstovė. Išsamiausia buvo VLB valdybos pirmininko ataskaita, kurioje atsispindėjo labai kruopštus visos Valdybos metų darbas. Ataskaitos pabaigoje buvo išvardinti numatomi darbai ir ateities uždaviniai, kas patvirtino, jog Valdyba yra pasiruošusi ir toliau tęsti pradėtus darbus.

Posėdyje dalyvavo VLB Tarybos nariai, aktyvūs apylinkių bendruomenių pirmininkai, atstovai. Posėdyje dalyvavo Hamburgo, Miuncheno, Saro krašto, Kaselio, Romuvos, Niurnbergo, Berlyno bendruomenių pirmininkai. Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Jahn džiaugėsi tokiu dideliu, VLB Valdybos, Tarybos ir visų veikiančių įstaigų savanorišku darbu bei skleidžiamu pozityvumu, daug žadančiu bendravimu.

Posėdžio metu buvo patvirtintas 2017 metų VLB biudžetas (pajamos ir išlaidos), nuo atsakomybės atleista prieš tai veikusi VLB Valdyba. Patvirtintas 2018 metų VLB biudžetas.

Posėdžio metu buvo priimti įstatų pakeitimai, bei vyko naujos VLB Valdybos, Vasario 16-osios kuratorijos vieno atstovo rinkimai. Išrinkta nauja VLB valdyba ir tarpusavyje paskirstytos pareigos: Alfred Hermann – pirmininkas Martynas Lipšys – pirmininko pavaduotojas Kristina Braun – iždininkė Dr. Sandra Petraškaite-Pabst – švietimas Segėj Šišulin – informacinės technologijos, viešieji ryšiai Taryba, perrinkdama visus valdybos narius naujai kadencijai tarsi patvirtino dabartinę VLB Valdybos ir visiems priimtiną veiklos kryptį.

Taip pat buvo išrinkti delegatai į 2018 m. liepos 8-11 d. d. Vilniuje vyksiantį Pasaulio Lietuvių Bendruomenių (PLB) Seimą. Vokietijos Lietuvių Bendruomenę atstovaus Rasa Weiss, Irma Petraitytė-Lukšienė, Marytė Šmitienė, Mindaugas Jacinevičius.

Apie išsamesnius nutarimus ir svarstytus klausimus skaitykite sekančiame, balandžio mėnesio „Informacijų“ numeryje.

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 11

ŠVIETIMAS

Užgavėnių ir šimtmečio džiaugsmai Miuncheno lituanistinėje mokyklėlėje 2018 m. vasario 11 d. Miuncheno lituanistinėje mokyklėlėje buvo švenčiamos spalvotos užgavėnės ir kartu paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.

Vaikai, drauge su mokytojomis Daiva Bethke ir Viktorija Ramanauskiene, kalbėjo apie užgavėnių apeigas, papročius bei lietuviškų persirengėlių reikšmes.

Tuo tarpu drauge su tėveliais darė linksmas ir žaismingas kaukes. Šėlsdami, trypdami, triukšmaudami ir dainuodami gąsdino bei varė žiemą iš kiemo.

12 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

Na ir aišku, kaip kiekvienoje užgavėnių šventėje, sočiai prisivalgė blynų.

Tuo pačiu Mokyklėlė (Mažylių ir Nykštukų grupės) minėjo Lietuvos šimtmetį.

Buvo kalbama apie Lietuvos vėliavą (trispalvę) ir herbą (vytį), vaikai klausėsi legendos apie Geležinį vilką ir inscenizavo Vilniaus tarptautinės mokyklos projekto idėją „Stauk kaip 100 vilkų“. Taip pat dainavo lietuvių liaudies dainas ir smagiai sukosi rateliuose. Mažosiose širdelėse liepsnoja lietuviška ugnelė.

Nuotr. Daivos Bethke

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 13

ŠVIETIMO LYDERYSTĖS FORUMO PRANEŠĖJA I. PETRAITYTĖ-LUKŠIENĖ: LIETUVOS MOKYKLOS JAU YRA ATVIROS Kalbino Evelina Kislych-Šochienė

Irma, ar šiame forume dalyvavai pirmą kartą?

www.pasauliolietuvis.lt

Taip, šiame forume dalyvavau pirmą kartą, tačiau migracijos, ugdymo daugiakultūrėje aplinkoje temos man yra labai artimos. Jau antri metai iš eilės esu Miuncheno miesto visų pradinių ir pagrindinių mokyklų bendro tėvų komiteto narė (Gemeinsamer Elternbeirat für die Grund- und Mittelschulen in der Landeshauptstadt München), taip pat esu Bavarijos ugdymo politikos forumo narė (Das Forum Bildungspolitik in Bayern e.V.).

Š. m. vasario 28 d. – kovo 1 d., įgyvendinant projektą „Lyderių laikas 3“, buvo surengtas ketvirtasis nacionalinis švietimo lyderystės forumas (vyksta nuo 2013 metų). Šiemet forume dalyvavo visų Lietuvos savivaldybių atstovai ir svečiai iš keturiuose žemynuose esančių 24 pasaulio valstybių, kuriose veikia stiprios lietuvių bendruomenės.

Kokia buvo tavojo pranešimo tematika? Gal gali trumpai pasidalinti svarbiausiomis mintimis?

Nuotr. iš asmeninio I. Petraitytės-Lukšienės albumo | Pasaulio (Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos) pirmininkės forumo metu

Nacionalinis švietimo lyderystės forumas telkia Lietuvos švietimo bendruomenę ir kitus neabejingus svarstyti ir spręsti aktualiausių švietimo klausimų.

Jame dalinamasi vertinga patirtimi ir sektinais pavyzdžiais.

Skaičiau pranešimą apie migraciją ir integraciją Bavarijos žemės mokyklose,

Ketvirtojo forumo pasirinkta tema – „Lietuvos mokykla – atvira pasauliui“.

Buvo kalbama apie mokyklą, gyvuojančią laisvoje šalyje, atvirą migruojančioms idėjoms, kultūroms, skirtingiems mokiniams ir jų šeimoms, socialiniams, kultūriniams iššūkiams ir naujoms galimybėms.

fesorėmis Aušra Maslauskaite ir Milda Ališauskiene, Vilniaus universiteto

Lyderystės forume dalyvavo ir užsienio lietuvių bendruomenių atstovai, tarp jų ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, Miuncheno Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė bei ilgametė Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė Rasa Modic.

Pasakojau apie tai, kaip mokyklos integruoja migrantų vaikus Bavarijos že-

Kalbiname I. Petraitytę-Lukšienę apie įvykusį renginį ir Lietuvos mokyklų atvirumą pasauliui.

kultūra ir religija – ar jos tikrai atlieka pagrindinį vaidmenį? Kalbėjau apie

14 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

taip pat dalyvavau diskusijoje „Migracija ir šeima: pokyčiai ir jų pasekmės kasdienybei“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų prodocentu psichoterapeutu Eugenijumi Laurinaičiu ir Utenos raj. Užpalių gimnazijos direktoriumi Rimantu Žvirbliu.

mėje. Kokius projektus jos vysto, kokią aplinką migrantų vaikams kuria, kad rastų savo vietą mokykloje ir jaustųsi mokyklos dalimi. Kokią reikšmę čia turi politinio švietimo indėlį šioje srityje, taip pat apie empatiją migrantams.

Pateiksiu keletą pavyzdžių. Moterys ir motinos vaidina svarbų vaidmenį inte-

mokyklų vadovų, beveik visų Lietuvos savivaldybių atstovai, pusšimtis mūsų

gracijos procese. Jų požiūris, pasirengimas ir jų noras integruotis yra svarbūs

pasaulio lietuvių iš 24 valstybių ir 4 kontinentų – tarp jų lituanistinių mo-

ne tik savo, bet ir visos šeimos integracijos sėkmei. Taip pat pačios migruo-

kyklų vadovai, bendruomenių valdybų pirmininkai, lietuvių klubų atstovai.

jančios šeimos socialinis statusas dažnai lemia vaiko įsitraukimą ar neįsi-

Visi atvyko kalbėtis Lietuvai aktualiomis temomis. Atvyko dalintis, pasakoti.

traukimą į visavertį dalyvavimą mokyklos gyvenime. Popamokinės veiklos

Sutikti teko tik „Pasaulio lietuvio“ redaktorę.

pačioje mokykloje užima ypatingą vaidmenį integracijos procese. Etninių ryšių stiprinimas migracijos paliestoje visuomenėje yra labai svarbus – veikia kaip apsauga nuo galimos diskriminacijos ir atskirties, netgi kaip apsauga nuo depresijos (Portes & Rumbaut 2001). Kalbėjau ir apie tarpkultūrinį bei

Savo viešnagės metu taip pat dalyvavai LR Socialinės darbo ir apsaugos ministerijoje, pristatant Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektą 2018-2030 m.?

politinį ugdymą, pvz., demokratijos temas mokykloje – ypač dėl artikulia-

Taip, dalyvavau kartu su PLB pirmininke Dalia Henke, su Suomijos, Norve-

cijos galimybės. Bendruomeniškumas, visuomeninės veiklos prisideda prie

gijos, Urugvajaus, Australijos lietuvių bendruomenių atstovėmis. Buvo kal-

sėkmingos integracijos naujojoje kultūroje. Kėliau klausimą, ar integracija,

bama apie palankios šeimai aplinkos kūrimą Lietuvoje, pavyzdžiui. darbo ir

perimant tos šalies vertybių sistemą ir kultūrą, nėra tolygi prisitaikymui.

įsipareigojimų suderinamumą, būsto, sveikatos, socialinių problemų įveiki-

Per paskutiniuosius 15 metų Miuncheno miestas yra intensyvioje augimo fazėje. Nuo 2013 m. žmonių skaičius kiekvienais metais padidėja 30000. Taigi kiekvieną dieną į Miuncheną atvyksta ir čia įsikuria 80 žmonių. Kai kurias Miuncheno miesto mokyklas lanko apie 80% ar net 90% migrantų vaikų iš 40 skirtingų kultūrų. Tad heterogeniškumas tapo raktine sąvoka aktualiame ugdymo diskurse.

mo klausimus, ekonominį ir socialinį saugumą, geresnės emocinės aplinkos kūrimą, pasitikėjimo savo šalies institucijomis skatinimą. Taip pat kalbėta apie migracijos srauto valdymo užtikrinimą, vyresnio amžiaus žmonių integraciją į visuomenę, veiksmingos diasporos politikos kūrimą. Vienintelis dalykas, kurio pasigedau – tai sėkmingos integracijos strategijos, integruojant reemigravusius lietuvius, imigrantus iš kitų Europos šalių ir imigrantus iš trečiųjų šalių. Galbūt ir todėl, kad lygiagrečiai dalyvavau nacionaliniame

Kaip vertini tokių forumų, globalių konferencijų naudą?

švietimo lyderystės forume apie atvirumą migruojančioms kultūroms, skir-

Tokių forumų metu galima akivaizdžiai pamatyti, kad tam tikros temos, pro-

tingoms šeimoms, apie pasauliui atviros mokyklos kūrimą, atvykstančiųjų iš

blematika, tie patys ar panašūs klausimai yra svarstomi ugdymo įstaigose,

kitų kultūrų integraciją, šito atvirumo, idėjinių ir finansinių resursų planavi-

bendruomenėse ir kasdienybėje visame pasaulyje. Pavyzdžiui, tokios temos,

mo mano akys ir ieškojo.

kaip bendruomenių stiprinimas, lyderystės ugdymas, kartų draugystė, inte-

Ko palinkėtumei Lietuvos mokykloms – tapti atviromis pasauliui?

gracija, lituanistinis švietimas, ryšių stiprinimas su Lietuvos institucijomis,

Kaip tai gali įvykti?

gerosios patirties Lietuvai perdavimas.

Daugybė tyrimų rodo, kad mūsų visuomenėje įvairovė labiausiai priimtina

Taip pat užmezgami ryšiai su įvairių bendruomenių atstovais, naujai kuriami

ten, kur įvairios kilmės, religijos ir kultūros žmonės jau ilgą laiką gyveno kar-

arba stiprinami kontaktai su Lietuvos institucijomis, atsiveria daugiau gali-

tu. Tai reiškia, kad baimė nepažįstamam auga dėl trūkstamo kontakto. Gal-

mybių tarptautiniam bendradarbiavimui. Ugdomas savo pačių atvirumas.

būt ir įvairių šalių lietuvių bendruomenės galėtų prisidėti prie tokio kontakto

Kokie būtų ryškiausi Tavieji pastebėjimai?

skatinimo. Jos galėtų bendradarbiauti su mokyklomis Lietuvoje arba joms

Pirmasis pastebėjimas yra labai džiuginantis – laiko pokalbiams su lietuviais iš viso pasaulio pritrūksta visada! Nors kartu praleidome keturias dienas, pokalbiai ir keitimasis patirtimis neišsisemdavo. Pasitvirtino, kad Lietuvos švietimo įstaigų, ypač mokyklų, taip pat savivaldybių atstovai yra labai atviri bendroms veikloms su kitų šalių lietuvių bendruomenėmis. Mokyklų vadovai, ugdymo centrų darbuotojai turi minčių ir noro kurti pasauliui atvirą mokyklą – neretai jie jaučiasi vieni, stinga palaikymo, finansavimo. Apie tai

tarpininkauti. Aš jau forumo metu gavau užklausą iš vienos Vilniaus gimnazijos direktorės dėl bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Miuncheno mokyklų.

O kitos mokyklos vadovė parašė man laišką prašydama padėti užmegzti kontaktą su kokia nors Bavarijos mokykla. Lietuvos mokyklos yra jau atviros, joms reikia tik daugiau resursų, palaikymo, kontaktų, galimybių apsikeisti patirtimi, galbūt ir patarimo. Manau, tokių resursų lietuvių bendruomenės visame pasaulyje tikrai turi.

teko kelis kartus išgirsti forumo metu. Kitas pastebėjimas – kur žurnalistai?

Kiekvieną dieną forumas sutraukė po 300 dalyvių. Jame dalyvavo apie 60

Ačiū už pokalbį.

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 15

JAUNIMO (IM)PULSAS

16 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

KULTURA IR MENAS

Kino teatruose ir televizijos ekranuose – dokumentinis filmas apie lietuvių dirigentę PREMJERA Redakcijos informacija 2018 m. kovo 1 d. Berlyne įvyko ARTE televizijos ir ZDF kanalo kurto dokumentinio filmo „Going for the impossible. Dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla“ premjera. Ketverius metus filmą kūrusi režisierė Daniela Schmidt-Langels pasakojo pajutusi turinti labiau pažinti M. Gražinytę ir atverti žmonėms langą į jos pasaulį ir muziką.

Filme atsispindi dirigentės gyvenimo istorija, savojo kelio pasirinkimo motyvai. Pasakojama ir liudijama jos veikla Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje, Lietuvoje ir kt., minimi pelnyti pasiekimai.

Juostoje taip pat vaizduojama užburiančio grožio Lietuvos gamta, M. Gražinytės-Tylos šeima.

Lietuvių menininkės portretas puošia ir naujausio „ARTE TV“ žurnalo viršelį. Šio filmo premjerą transliavo Prancūzijos televizijos kanalas „ARTE“. Šią juostą jau pamatė gausi Berlyno kino teatro „Arsenal“ publika. Peržiūroje dalyvavo ir visa filmo kūrėjų komanda.

Filmą galite rasti čia: https://www.arte.tv/de/ videos/072452-000-A/die-dirigentin-mirga-grazinyte-tyla/ Nuotr. „ARTE“ televizjos

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 17

Atidaroma Gintaro paroda Hanau Reporteriai Vokietijoje Jurgita Noreikaitė-Pickel Darius Šulcas Š. m. kovo 22 d., Hanau Auksakalių namuose, adresu: Goldschmiedehaus, Altstädter Markt 6, 63450 Hanau, atidaroma 15-kos Gintaro juvelyrų iš Lietuvos paroda.

Die Ausstellung präsentiert die Bernsteinkunst in ihrer ganzen Bandbreite: die 15 bedeutendsten litauischen Bernsteinkünstler mit internationalem Ansehen aus verschiedenen Generationen – von den Klassikern bis zu den bekanntesten Vertretern der mittleren und jungen Generation, die eine große Bandbreite von Materialien und Techniken verwenden.

Nuotr. Gesellschaft für Goldschmiedekunst e.V.

Daugiau informacijos: http://www.goldschmiedehaus.com/

Skaitau lietuvą – skaitau pasaulį „Vilniaus knygų mugės“ informacija

Nuotr. Rašytoja Lina Ever-Neverbickienė

Nuotr. Rašytoja Jolita Herlyn

18 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

2018 m. Vilniaus knygų mugė ir atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis tapo puikia proga įvertinti ir pajausti kaip keitėmės, kuo gyvenome, kokie Lietuvos ir pasaulio autoriai, asmenybės ir tekstai labiausiai paveikė mus per visą šimtą metų, ir tuo pačiu diskutuoti, ieškoti ir kalbėtis apie tai, kaip ir kokią Lietuvą bei pasaulį skaitydami kursime ateinantį šimtą metų.

2018m. mugė užėmė visas LITEXPO parodų sales, o tai yra net 18.500 kv.m. ploto. Mugėje dalyvavo 370 dalyvių iš 9 pasaulio šalių, įvyko 564 renginiai, mugę aplankė 67.123 lankytojai.

Redakcijos informacija: Knygų mugėje dalyvavo ir savo knygas pristatė Vokietijoje gyvenančios lietuvių rašytojos: Lina Ever-Neverbickienė ir Jolita Herlyn. Berlyne gyvenanti rašytoja Lina Ever-Neverbickienė pristatė ketvirtąjį romaną „Neišryškinta juostelė“, Hamburge gyvenanti rašytoja Jolita Herlyn – „Angelai neverkia“.

Nuotr. organizatorių, Gretos Skaraitienės („Žmonės“), Martyno Vainoriaus.

2018 metų Vilniaus knygų mugės tema – „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“

TRAKŲ MENO MOKYKLOS FANFARINIO ORKESTRO KONCERTAS VOKIETIJOJE

Nuotr. iš Orkstero nuotraukų archyvo | Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras

Redakcijos informacija Š. m. balandžio 12 d. 20 val. Menonitų bažnyčioje Hamburge (Mennonitenstraße 20, 22769) įvyks Trakų meno mokyklos fanfarinio orkestro koncertas.

Kolektyvo meno vadovas – Arvydas Mišeikis, dirigentas – Rokas Podelis.

PROGRAMA:

Trakų meno mokyklos orkestras įkurtas 1975 metais. 2000 m. orkestras reorganizuotas į fanfarinį orkestrą (saksofonai, variniai pučiamieji ir mušamieji

1.

Intrada festivo - Stephen Bulla (3min)

instrumentai). Kolektyve groja Trakų meno mokyklos mokiniai, absolventai

2.

Valerius variations - Philip Sparke (9min)

ir mokytojai. Per savo gyvavimo metus orkestras išugdė ne vieną žymų ša-

3.

O Magnum Mysterium - Morten Lauridsen (7min)

lies muzikantą ir muzikos pedagogą bei pelnė laureato ir diplomanto vardus

4.

Laisvės daina - Tomas Leiburas (4.30min)

5.

Bayerische polka - (solo Martyna Mišeikytė) (3min)

6.

Gabriel‘s Oboe - Ennio Morricone (4min)

7.

Strazdas - Linas Rimša (3min)

suose Lenkijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, turi „Aukso paukštės“ apdovano-

8.

Vaivorykštė - Rimantas Giedraitis (4min)

jimą nominacijoje „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“. Orkestras dalyvavo visose

9.

Blue Rondo a la Turk - Dave Brubeck (6min)

Lietuvos, moksleivių, šalies bei pasaulio lietuvių Dainų šventėse.

10.

Pedro Iturralde Pequena czarda (Mažasis čardašas) (4 min.)

daugelyje šalies ir užsienio meistriškumo konkursų. Kolektyvas dalyvavo muzikos festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Graikijoje. Pelnė laureatų vardus ir ,,Grand Prix“ kasmetiniuose Lietuvos orkestrų čempionatuose, tarptautiniuose konkur-

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 19

MEET THE ARTIST:

Er war Teilnehmer bei unterschiedlichen Meisterkursen bei Prof. J. Farrall, E. Eban, E. Brunner, N. Baldeyrou, H. Rosengren, P. Berrod, P. Moragues und O. Patey. Žilvinas ist Preisträger von zahlreichen internationalen Wettbewerben, unter anderen bei dem A. Mravinsky Wettbewerb (St. Petersburg), dem

Litauische Kulturattachée in Deutschland

Jeunesses International Music Competition (Bucharest), und er erhielt den DAAD Preis. In 2015 erspielte er sich den ersten Preis beim F. Mendelssohn –

Klarinettist Žilvinas Brazauskas (*1991 in Litauen) erhielt mit acht

Bartholdy Hochschulwettbewerb (Berlin). Außerdem erhielt er den„Preis der

Jahren den ersten Instrumen-talunterricht an der Klarinette am

Freunde Junger Musiker Deutschland”. Orchestererfahrung sammelte er bei

Kaunas J. Jaujalis Musikgymnasium. 2010 setzte er sein Studium in Lübeck bei Prof. S. Meyer fort. Ab dem Wintersemmester 2015 fing er sein Master Studium an der Hochschule für Musik „Hanns Eisler“ in

Orchestern wie den Philharmonia of the Nations, dem Kaunas City Orchestra und dem Brahms Festivalorchester mit Dirigenten wie J. Frantz, M. Poschner, M. Gražinytė –Tyla, L. Zagrosek, L. Petitgirard, K. Penderecki und Sir S. Rattle. Žilvinas war Stipendiat u.a. bei R. F. Tuck Foundation, der Oskar und Vera

Berlin an, wo er sein Klarinettenspiel weiter mit Prof. M. Spangen-

Ritter Stiftung, der Ad-Infinitum Stiftung, dem Deutschlandstipendium und

berg und Prof. R. Forster vertieft.

M. Rostropovich Charity and Support Foundation.

Nuotr. Monikos Penkutės

20 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

Andrius Čeponis: nuo verslo vadybos studijų Lietuvoje iki meno paieškų ir atradimų Hamburge

Nuotr. Thies Rätzke

Evelina Kislych-Šochienė | www.pasauliolietuvis.lt Studijos Vilniaus universitete, pasirinkta Erasmus mainų programa Hamburgo universitete padėjo lietuviui A. Čeponiui apsispręsti likti svetur. Jau penkioliką metų Vokietijos uostamiestyje gyvenantis menininkas garsėja savo atrastu portreto ir architektūros simbiozės žanru, kurį yra pavadinęs „portriktektūra“.

Kalbiname A. Čeponį apie atsikėlimą į Hamburgą, atrastą meną ir puoselėjamą lietuvybę užsienyje.

Andriau, esi užsienyje gyvenantis ir kuriantis Lietuvos fotografas.

Kaip ir kada fotografija atėjo į tavo gyvenimą?

Atėjo natūraliai, palaipsniui. Nuo gimimo turiu kūrybinę gyslelę, vaikystėje ir paauglystėje piešiau, užsiiminėjau origamiu, tačiau ji plačiau išsišakojo šiek tiek vėliau. Fotografija intensyviai domėtis pradėjau maždaug prieš 10 metų, jau gyvendamas Vokietijoje. Tada dar nebuvo taip išsivystęs internetas, o tokiame didmiestyje kaip Hamburgas buvo daugiau įvairių analoginių kūrybinių impulsų nei Lietuvoje. Be to, turėjau galimybę įsigyti techninės įrangos, kuria galėjau įgyvendinti idėjas bei eksperimentuoti. Esu autodidaktas, techninius įgūdžius įsisavinau pats. Nors mokyklos laikais mėgdavau išardyti visus įmanomus prietaisus ir išvysti jų veikimo mechanizmą, fotoaparato tarp jų nebuvo. Teko išmokti fotografijos nepadarius nė vieno fotoaparato skrodimo.

Prieš beveik dešimt metų tavo kūrybos kelias pakrypo į Vokietiją. Kodėl pasirinkai būtent Hamburgą?

Na, ne aš Hamburgą pasirinkau, o jis mane. O ir kurti pradėjau tik čia. Vilniaus universitete studijavau verslo administravimą ir vadybą. Laimėjus Erasmus/ Socrates studijų mainų programos stipendiją, mane išsiuntė į šį nuostabų uostamiestį, nes Hamburgo universitetas turi partnerystės sutartį su VU ir mano užsienio kalba – vokiečių. Baigęs studijas pasilikau čia, dirbau pagal specialybę ir laikui bėgant poreikis kūrybiškesnei veiklai išaugo. Hamburgas dar vadinamas vartais į pasaulį, tai jis man atvėrė platesnį horizontą į meno pasaulį. Muziejai, galerijos, knygynai su galybe meno, dizaino, mados, architektūros leidinių ir pats miesto multikultūriškumas yra geras stimulas kūrybiškumui, kurį kaip raumenį galima treniruoti.

Tavo darbai išsiskiria ir juose ryški bei dominuojanti portretų ir architektūros elementų simbiozė. Kaip ir kada kilo ši idėja, kaip atradai šį kūrybos kelią? Papasakok apie savo darbus plačiau. Ši idėja gimė susiformavus naujoms sinapsėms mano autodidaktinėse smegenyse. Tai įvairių patyrimų, stebėjimų rezultatas. Smalsumas čia bene pagrindinis katalizatorius.

Savo žanrą pavadinau „portriktektūra“, nes tai – portreto ir architektūros simbiozė. Fotografuoju žmonių veidus bei pastatų fasadus, kompiuterine grafika juos „sulydau“ į vienalytes skulptūras ir atspaudžiu ant specialios tekstūros popieriaus arba išraižau lazerine technika. Dažniausiai tai būna teminės konkrečių miestų serijos, pvz., Barselonos modernizmo fasadus sujungiau su kataloniečių atvaizdais, taip atsivėrė nauja perspektyva į Katalonijos sostinės veidą. Miestas – tai žmonės ir pastatai.

Tačiau šis raiškos būdas mane įgalino perteikti ir kitas idėjas. Taip atsitiko su Singapūru. Čia dominuoja vieno veido su skirtingais fasadais tema. Norėjau pabrėžti šios šalies multikultūriškumą, sulaužyti stereotipus. Ten teko sutikti

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 21

indų kilmės žmogų, kuris praktikuoja visai ne induizmą.

Todėl vieną veidą atvaizdavau su skirtingais fasadais, sukūriau erdvę interpretacijoms, spėlionėms. Tai, ką matai, yra ne tai, ką manai.

Kas tau yra menas?

Man menas yra saviraiškos priemonė, atradimų kelias ir stiprus komunikacinis įrankis.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Prie naujos serijos dirbu jau ilgėlesnį laiką. Kuriu įvairių asmenybių identitetų atvaizdus. Tai aktorių, skulptorių, dizainerių ir kiti veidai su jų tapatybės atributais.

Taip pat pas mane galima užsisakyti individualius meno kūrinius su savo ar kito konkretaus žmogaus atvaizdu. Asmenukės jau tapo nuobodžios.

Eksponavai savo fotografijas ne vienoje parodoje Berlyne, Hamburge, Kaune. Kokia žmonių reakcija į tavo neįprastus fotografinius, kūrybinius sprendimus?

Kūryba man yra ne sprendimas, o būtinybė. Ir nors dažniausia reakcija yra nuostaba, tačiau kuriu ne dėl jos. Pirmiausia, pats procesas teikia didžiulį malonumą, neretai reikalauja daug ištvermės, nes esu perfekcionistas. O išleidus kūrinius į platųjį pasaulį interpretacijų būna įvairių, nepaisant figūratyvios mano darbų natūros. Kiekvienas perleidžia per savo prizmę, padaro savo projekcijas. Šaunu, kai pasidalinus savo darbais su publika įvyksta įdomių dialogų, nes tai praturtina.

Kokie yra dar likę tavieji ryšiai su Lietuva? Ar daliniesi savo laiku bei kūryba su Lietuvos žmonėmis? Šiuo metu savo kūryba dalinuosi internetu. Tai greitas ir patogus komunikacijos kelias. Tačiau verta pamatyti mano darbus ir gyvai. Žiūrovas dažniausiai nori juos paliesti, mano paveikslų trimatiškumas vilioja pajusti tekstūrą. Šiame virtualiame informacinių technologijų amžiuje yra vis dėlto svarbu apčiuopiamą meną patirti fizinėje realybėje.

Galbūt ateityje pasitaikius progai eksponuosiu ir Lietuvoje.

Lietuvybės puoselėjimas užsienyje. Ar tau tai yra svarbu ir kaip tu prisidedi prie lietuviškosios kultūros ir savojo identiteto sklaidos ir puoselėjimo svetur?

Savanoriškai dalyvauju ir fotografuoju Hamburgo Lietuvių Bendruomenės (tradicinius, Vasario 16-osios ir pan.) renginius. Taip pat dalyvauju vokiečių-lietuvių kultūros draugijos „LiT.art“ organizuojamuose projektuose, tokiuose kaip „Judančios erdvės“. Ši sklaida vyksta organiškai, sakyčiau, froidiškai, to net nepastebint. Žaviuosi autentiška ir turtinga lietuvių kalba, tai man – lietuvybės šerdis. Kadangi mėgstu žodžių žaismą įvairiomis kalbomis, natūraliai išeina, jog įterpiu pažodžiui išverstus lietuviškus posakius ir priežodžius. Kartais gaunu dovanų atgal ekvivalentą kita kalba, kartais tai lieka lietuviška ypatybe. Ypač smagu susidurti su lietuviškais žodžiais kitose kalbose, tik kitos reikšmės, pvz., ‚iltis‘ vokiečių kalboje reiškia ‚šešką‘, ‚radau‘ – ‚triukšmą‘, ‚oras‘ ispanų kalboje reiškia ‚auksus‘ ir t. t. Kur nors užkliuvęs už tokio žodelio visada pasidalinu jo reikšme su kitakalbiais. Tad su manim bendraujantys kitų tautybių žmonės nori nenori jau turi šiokį tokį lietuvių kalbos žodyną.

Manau, mes būdami lietuviais savaime skleidžiam savo kultūrą keliaudami po pasaulį, sąmoningai ar nesąmoningai mes esame Lietuvos ambasadoriai.

Ačiū už pokalbį.

22 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

PORTRETAI

In memoriam Monsinjorui Kazimierui Senkui Agnė Dargienė | Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė 2018 vasario 15 dieną, 5 valandą ryto mirė vienas garbingiausių Senkų giminės atstovų Kazimieras Senkus. Švęsdami artėjančią Vasario 16 -ąją netekome žmogaus, kuris buvo daugelio Lietuvai svarbių įvykių liudininkas, rėmėjas, giminės ramstis ir rišantis elementas. Mūsų mylimas dėdė kasdieniame gyvenime, kiekvieną minutę buvo ištikimas savo įsitikinimams, mylėjo žmones ir pamiršdamas savo poreikius jiems padėjo. Užsispyrimas, disciplina, kasdienis darbas vedė tikslo – „Kad giedotų visa Lietuva“ link. (Milda Matiukaitė, K. Senkaus giminaitė) „Jūsų gyvenimo kelias – ilgametės dvasinės ir pilietinės tarnystės Lietuvos tautai ir bažnyčiai pavyzdys. Gyvendamas Vokietijoje Jūs ne tik ėjote pasirinktu kunigystės keliu, bet ir aktyviai prisidėjote prie lietuvybės puoselėjimo. Nuoširdžiai dėkoju už atsidavimą bendražmogiškoms vertybėms ir tikėjimą savo pašaukimu. Visų Jus pažinojusių lietuvių širdyse Jūsų asmenybė ir Jūsų darbai paliko gilius pėdsakus“, - prieš metus Šimtojo jubiliejaus proga Monsinjorą sveikino Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kazimieras Senkus gimė 1917 m. sausio 24 d., mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, vėliau – Vilkaviškio kunigų seminarijoje. Knygelėje „Giminės“ rašoma, kad 1942 metais Miunsteryje, Vokietijoje, K. Senkus buvo įšventintas kunigu. 1945-1946 metais lankė Rėgensburgo bažnytinės muzikos mokyklą, o 1947-1950-aisiais Romoje studijavo Popiežiškajame bažnytinės muzikos institute grigališkąjį choralą ir kompoziciją. Už diplominį darbą apie lietuvių liaudies giedojimą gavo magistro laipsnį. Iki 1954 metų Šv. Kazimiero kolegijoje, Romoje, buvo giedojimo mokytojas, vargonininkas ir chorvedys. Paruošė giesmynėlį „Giedanti bažnyčia“, parašė studiją apie lietuvių liaudies dainų formą, parengė giesmyną „Garbė Dievui“, surinko lietuviškų liaudies giesmių melodijų, sukūrė nemažai giesmių. Gyvendamas Vokietijoje, daug padėjo Lietuvos žmonėms. Kas iš lietuvių lankėsi Štutgarte, patyrė jo globą ir paramą.

1962 metų rudenį kun. K. Senkų perkėlė į Štutgartą patarnauti lietuviams ir talkinti dviejose vokiečių parapijose. Štutgarte jam buvo suteiktas kapeliono titulas ir pavesta rūpintis lietuvių sielovada (jis taip pat mokė vaikus tikybos). Jo dėka buvo atgaivinta Kalėdų eglutės vaikams tradicija ir įkurtas „Kultūrinis ratelis“, kuris skatino Štutgarto apylinkėje gyvenančius lietuvius burtis į bendruomenę, puoselėti tėvų kalbą, papročius, prisiminti savo Tėvynę. Vėliau Lietuvių kultūrinis ratelis išsiplėtė ir tapo Lietuvių kultūros draugija, kuri kartu su Lietuvių katalikų misija Štutgarte organizuodavo renginius, įnešdama prasmingą indėlį į kultūrinį krašto gyvenimą (ji veikė iki pat mons. K.Senkaus išėjimo į pensiją – 1996-ųjų metų pradžios; Lietuvių katalikų misijoje jam teko svari vieta: kartu su pirmininku jis sukviesdavo žmones pamaldoms, suburdavo draugėn, vesdavo kultūrines programas bei teikdavo pagalbą taip pat ir

Nuotr. Monsinjoras Kazimieras Senkus

pavieniams asmenims, atvykusiems stažuotis, šiaip paviešėti arba gydytis). Bendraudama su Vokietijos Lietuvių Bendruomenės valdyba, misija religiniu bei tautiniu požiūriu atliko prasmingą darbą – palaikė žmonių viltį dėl ateities, tikėjimą, kad Lietuva išliks ir vėl bus laisva. Lietuvių katalikų misija ir Lietuvių bendruomenė Štutgarte siekė vieno tikslo ir darniai bendradarbiavo teikdama pagalbą ten, kur jos reikėjo. Štutgarte kun. K. Senkus nesitenkino vien veikla su lietuviais.

Retkarčiais talkininkavo ir už vyskupijos ribų. Dalyvaudavo Vokietijos lietuvių kunigų konferencijose bei pasitarimuose, kurie vykdavo įvairiose vietose keletą kartų per metus. Tai stiprino kunigo dvasią ir lietuvių kunigų tarpusavio bendravimą, padėdavo apžvelgti ir spręsti bendruosius pastoracinius reikalus.

Viena K. Senkaus pastoracinio darbo misijų buvo tautiečių, gyvenančių Badene–Viurtemberge, lankymas. Ryšį su tautiečiais jis taip pat palaikydavo siųsdamas jiems aplinkraštį „Lietuvis Baden–Würtemberge“. Šis laikraštėlis prasmingai visiems pasitarnaudavo (šaltinis „XXI amžius“ Nr. 22 „Ilgi metai išeivijoje nesutrukdė grįžti į Lietuvą“).

Kovo 4 d. Štutgarto lietuviai buvo kviečiami bendrai maldai Monsinjorui atminti. Šv. Mišias laikė kunigas prof. Gerd Birk, kuris asmeniškai pažinojo velionį bei mielai pasidalino prisiminimais apie jį. Prisiminimais apie bendrą veiklą Štugarto lietuvių bendruomenės labui taip pat pasidalino ir bendruomenės narė Irena Natkevičius. Nuoširdžiai dėkojame bendruomenės narei Irenei Kundrot, kuri, viešnagės Lietuvoje metu, nuvyko išlydėti Monsinjorą Kazimierą Senkų į paskutiniąją kelionę bei grįžusi pasidalino jautriais išgyvenimais.

Nuoširdžiai užjaučiame Monsinjoro Kazimiero Senkaus artimuosius sunkią netekties valandą bei liūdime kartu su Jumis.

Vilmanto Raupelio („Kauno diena“) Nuotraukos

Nuotr. Monsinjoras Kazimieras Senkus

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 23

BENDRUOMENIU ALEJA

Istorijos perimetrai Miunchene Miuncheno Lietuvių Bendruomenės informacija Š . m. vasario 22 d. Miunchene įvyko paskutinysis planuotas Vasario mėnesio šimtmečio renginys. Miuncheno lietuvius lankė ir paskaitą-seminarą „Istorijos perimetrai“ vedė lektorius, žurnalistas, dokumentinių-istorinių filmų režisierius Rimas Bružas.

Miuncheno Lietuvių Mendruomenės (toliau – MLB) organizuojamo seminaro dalyviai turėjo unikalią progą išvysti paties režisieriaus R. Bružo kurtą dokumentinį filmą – Karo laivas „Prezidentas Smetona“. Susirinkusieji taip pat išgirdo pasakojimus apie filmo užkulisius, daugiau sužinojo apie režisieriaus darbą siūbuojančiame laive!

MLB dėkoja visiems, aktyviai klausimus uždavinėjusiems dalyviams. Ypatingą padėką MLB reiškia į Miuncheną atvykusiam kūrėjui R. Bružui.

Nuotr. Lektorius, dokumentinių filmų režisierius Rimas Bružas

Nuotr. Rimas Bružas

24 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

Nuotr. Rolando Purtulio

Nuotr. Miuncheno lietuviai drauge su R. Bružu

ROMUVOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBOS PRANEŠIMAS Š. m. vasario 10 d. Romuvos Lietuvių Bendruomenės (toliau – RLB) metiniame-ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime išrinkta naujoji RLB Valdyba nuoširdžiai dėkoja už suteiktą pasitikėjimą. RLB tikisi visų pagalbos ir kooperacijos kartu rengiant renginius ir tiesiog būnant kartu.

Susirinkimo metu RLB Valdybai dėl apylinkės veiklos buvo pateikta daug pasiūlymų ir pageidavimų,. Valdyba tikisi visų lietuvių pagalbos įgyvendinant išreikštus pageidavimus.

Susirinkimo metu pasiūlyta: - Sveikinti RLB narius jubiliejų proga; - Rengti „Kalėdų eglutės“, „Inkilėlių akcija parke“, „Užgavėnių“, „Velykų ar atvėlykio“ renginius. Taip pat – lietuviško kino vakarus (pagal galimybes rengti su filmų aktoriais ar režisieriais), krepšinio turnyrą „Romuvos taurė“, atnaujinti „Futbolo ir sporto klubo“ veiklą, atnaujinti dialogą su Vasario 16-osios Gimnazija, atnaujinti „Kiškių klubo“ veiklą; - Organizuojamuose renginiuose bendruomenės nariams taikyti diferenci-

juotą įėjimo mokestį (arba atleisti nuo mokesčio); - Prisidėti prie parko, esančio Romuvos sodyboje, tvarkymo ir priežiūros (krūmų ir gėlių darželis).

RLB Valdyba nuoširdiai kviečia įsitraukti visas aplinkėje gyvenančias šeimas – mamas ar tėčius, kuriems yra aktuali bendruomenės veikla ir kurie norėtų prie jos prisidėti. Bendruomenė nėra išskritinių narių klubas, bendruomenė – visi Romuvoje gyvenantys lietuviai. Nėra svarbus išsilavinimas, amžius ar padėtis. RLB siekia būti kartu, būti vieni su kitais ir priimti vienas kitą tokį, koks jis yra.

RLB Valdyba yra atvira visiems pageidavimams ar inciatyvoms, projektams.

Prašome Jūsų kreiptis į RLB Valdybą su visomis idėjomis, kurias bendromis jėgomis stengsimės įgyvendinti.

Jūsų, Romuvos Lietuvių Bendruomenės valdyba Nuotr. Dariaus Šulco

Nuotr. Romuvos lietuvių bendruomenė

Kaip Lietuvos 100-metį minėjo Štutgarto lietuviai Agnė Dargienė | Štutgarto Lietuvių Bendruomenės valdybos narė Dar 2015 metų rudenį, per Štutgarto Lietuvių Bendruomenės organizuotą VLB darbuotojų suvažiavimą, buvome kviečiami aktyviai prisidėti prie būsimo Lietuvos 100-mečio iniciatyvų, akcijų bei raginami patiems inicijuoti iškilmingos progos minėjimus. Laikui bėgant ir artėjant garbingai sukakčiai, vis daugiau sulaukdavome įvairių, vienas už kitą įdomesnių pasiūlymų, kvietimų. Atsižvelgdami į savo bendruomenės organizacinius resursus, tik į nedaugelį galėjome atsakyti teigiamai, tačiau džiaugiamės tuo, kad šimtmetį pasitikome tikrai turiningai.

Visų pirma su šia svarbia tema buvo supažindini jauniausi mūsų apylinkės nariai – Štutgarto lietuvių bendruomenės (toliau – ŠLB) lituanistinės mokyklėlės „Traukinukas“ lankytojai. Jie turėjo įsimintiną progą dar 2017 m. rudenį susitikti su svečiais iš Vilniaus M. K. Čiurlionio namų bei pasiklausyti nepa-

prastai įdomių pasakojimų apie M. K. Čiurlionio gyvenimą, išgirsti jo kūrybą. Šis susitikimas įvyko ŠMM remiant šimtmečiui skirtus edukacinius renginius.

Jau antrus metus ŠLB ansamblis „RIDIGDO“ intensyviai ruošiasi dalyvavimui 2018 metų Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos...“. Ansamblis dalyvaus dainų šventės ansamblių dienose. Jau ne vieno renginio metu buvo galima išgirsti dainų šventės repertuaro kūrinių. Tačiau iki pilno pasirengimo dar reikia daug ką nuveikti. Tokio mąsto įvykis mūsų bendruomenėje yra bene pirmasis, reikalaujantis ne tik nemažų finansinių resursų, bet ir darnaus organizacinio darbo. Džiaugiamės, kad ansamblio nariai turi noro ir ryžto vykti į Lietuvą pristatyti savo veiklą, bei tuo pačiu prisidėti prie autentiškos šventės išlaikymo.

Prieš pat Vasario 16-tąją ŠLB narius pasiekė netikėtas, bet labai malonus Lietuvos garbės konsulu Baden Württemberg žemėje, prof. dr. Wolfgang Frhr. v.

Stetten kvietimas atvykti į savo rezidenciją ir visiems kartu iškilmingai paminėti Valstybės atkūrimo 100-metį būtent vasario 16-osios vakarą. Tokio kvie-

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 25

timo, žinoma, nebuvo galima atsisakyti, tad nuvykome ne tik pasisvečiuoti, bet susirinkusiems ansamblis „RIDIGDO“ padovanojo gražią lietuviškų dainų puokštę. Tuo tarpu sekančią dieną, vasario 17-tą, iniciatyvūs bendruomenės nariai kvietė šimtmečiui neabejingus iškelti trispalvę Štutgarto mieste ant vieno iš aukščiausio apžvalgos bokšto „Killesberturm“. Nepaisant darganoto oro į vėliavos kėlimą susirinko gausus būrys tautiečių su atžalomis, kurie drąsiai ir išdidžiai laikydami Lietuvos vėliavas kilo bokšto viršūnės link. Iniciatyvą vainikavo bokšto viršuje nuskambėjęs Lietuvos himnas. Iniciatyvos organizatorius Saulius Martinkėnas: „Tas bendrumo jausmas, kai esi tarp žmonių, kuriems vos

Nuotr. M. Šmitienės Štutgarto lietuviai svečiuose pas prof. dr. Wolfgang Frhr. v. Stetten

pažiūrėjus į akis aiškiai matai – meilė Lietuvai dega mūsų širdyse. Iš mūsų to niekas neatims, tai – jėga.“ Šventišką vasario mėnesį užbaigėme teigiamu atsakymu į gerb. VLB valdybos pirmininko A. Hermanno kvietimą prisidėti prie tradicinės Vasario 16-osios gimnazijos vardo bei Lietuvos 100-mečio minėjimo šventės Hiutenfelde. Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblis „RIDIGDO“ giedojo šv. Mišiose.

Labai džiaugiamės, kad toks gausus būrys ansamblio narių nuvyko ne tik sudalyvauti liturginėse apeigose, bet ir mielai liko smagioje vakaronėje.

Nuotr. A. Kudarausko Aukščiausiame apžvalgos bokšte „Killesberturm“

Saro krašto lietuviai šventė (OV der Litauer im Saarland feierLietuvos Nepriklausomybės te den Tag der Wiedererlangung der Unabhängigkeit Litauens) atkūrimo dieną

Nuotr. Šventės dalyviai – Saro krašto lietuviai ir draugai

26 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

Nuotr. Šventės dalyviai

Nuotr. Saro krašto lietuvės

Saro krašto lietuvių informacija

lietuviškos dainos bei puiki nuotaika.

Š. m. kovo 11 dieną atšvęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos susirinko ir Saaro krašto Lietuvių Bendruomenės nariai, lietuvių draugai.

O kaipgi be lietuviškų vaišių? Šventės svečiai kolektyviškai gamino cepelinus ir juos ragavo. Saro krašto lietuviai džiaugiasi po trijų mėnesių pertraukos įvykusiu susitikimu bei buvimu lietuviškame būryje.

Renginio metu buvo paruoštas informacinis stendas apie Lietuvą bei pačią šventę, įvykusios teminės diskusijos metu peržvelgti svarbūs Lietuvai istoriniai įvykiai. Svečiai dalyvavo viktorinoje – „Kiek pažįsti Lietuvą“. Jiems buvo įteiktos atminimo dovanos, o visą šventinę popietę susirinkusiuosius lydėjo

Artimiausias Saro lietuvių susitikimas planuojamas gegužės 27 dieną.

Nuotr. Jolita Slapšienė, Inesa Toleikytė-Gross, Laima Rui, Inesa Wrobel

Bėgimas Manheime pranoko lūkesčius „Reporteriai Vokietijoje“ informacija Straipsnį parengė: „Informacijų“ redakcija

augam, jog nėra svarbu tik dirbti ir užsidaryti savo namuose, bet ir susitikti su bendraminčiais, šeimomis, susipažinti ir praleisti savaitgalį aktyviai“.

2018 m. vasario 18 d. Manheime įvko Vokietijos lietuvių bėgimo, spor-

Bėgimo organizatorė, VLBSĖ klubo įkūrėja Neringa Užomeckienė džiaugiasi, kad viso pasaulio lietuviai stengiasi šimtetį paminėti kuo įdomiau ir išradin-

tinio ėjimo klubo organizuotas Lietuvos šimtmečiui paminėti skirtas bėgimas. Gausybę dalyvių pritraukęs reginys sulaukė ne tik didžiulio lietuvių, bet ir praeivių susidomėjimo.

Bėgimas subūrė beveik šimtą lietuvių. Iš jų – 30 dalyvių – vaikai. Jauniausias dalyvis – vos dviejų mėnesių kūdikis. Dalyviai galėjo pasirinkti – 8 kilometrų, 4 kilometrų bėgimą ir ėjimą, tuo tarpu vaikai – 200 m. bėgimą. Visi bendrai dalyviai įvėkė 306 kilometrus.

Pasak „Reporteriai Vokietijoje“ reporterės Jurgos N. Pickel, renginio metu vyko labai įdomus pokalbis su vietiniais, kurie išpūtę akis stebėjo tai, kas vyksta parke – bėgantys, tautine atributika paispuošę lietuviai, giedamas Lietuvos himnas. Papasakojus praeiviams, jog Lietuva švenčia savo 100-ąjį gimtadienį, vokiečiai sveikino organizatorius ir dalyvius dėl įgyvendintos puikios idėjos savo šaliai.

VLBSĖ narys Mindaugas Audzijonis reportariams Vokietijoje teigė džiaugiantis tokia iniciatyva. Pasak jo, Vasario 16-osios proga surengtas bėgimas pralenkė š. m. sausio 13-osios progą organizuotąjį. M. Audzijonis džiaugiasi, jog dalyvių gretas pildo vis daugiau žmonių, jog susidomėjimas aktyviu dalyvavimu ir šia iniciatyva didėja: „Tai reiškia, jog mes ir mūsų mentalitetas

Nuotr. Manheimo bėgimo dalyvės

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 27

Nuotr. Mažiausieji bėgikai

giau. Tad klubas šią gražią šventę paminėjo bėgimu: „Smagu, kad žmonės tiki, kad žmonėms tai teikia geras emocijas“.

Kitas renginio organizatorius Žanas Kalvaitis dėkojo visiems prisidėjusiems prie šios iniciatyvos ir idėjos įgyvendinimo: „Mums Lietuva stipriai jautėsi bė-

gančių, einančių ir palaikančiųjų būryje – skambant Tautiškai giesmei, kažkur Europos viduryje ir aidint lietuviškai kalbai Mannheim´o parke. Nekantraudami lauksime ir kitų susitikimų – už sekantį šimtą!“, - kalbėjo lietuvis.

Nuotr. Dariaus Šulco

Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti! (J. Jablonskis)

Nuotr. Lietuvių kalbos dienų dalyviai

Kristina Braun ir Lina Kalvelytė | Niunbergo Lietuvių Bendruomenė Nors toli nuo tėvynės, bet kovo 11ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, paminėjome išties lietuviškai: be didelės pompastikos, bet su atvira širdim ir noru, nors šią svarbią dieną, mintimis pabūti arčiau savo krašto.

Niurnbergo Lietuvių Bendruomenė (toliau – NLB) prisijungė prie LR Užsienio reikalų ministerijos bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kvietimo prisidėti dalyvaujant ir organizuojant „Lietuvių kalbos dienas“. Buvome kviečiami prisidėti prie lietuvių kalbos prestižo didinimo ir sklaidos pasaulyje, lietuvių kalbos mokymosi motyvacijos stiprinimo ir bendruomenių Lietuvoje ir užsienyje telkimo.

28 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

Viktorinos užduotys buvo skirtos vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems. Popietė susidėjo iš trijų dalių: informacijos ažvalgos, bendros diskusijos ir viktorinos.

Taip pat sekė sveikinimai ir apdovanojimai. Viktorinos klausimai ir užduotys apėmė ne tik lietuvių kalbos, bet ir kultūros, istorijos ir kitus klausimus.

Kiekvienam, išgirdusiam pirmąjį viktorinos klausimą, teko papurtyti ir pasukti galvą, tačiau neužilgo dalyviai jau rašė atsakymus popieriuje. Na, o ko nepavyko prisiminti ar atspėti, vėliau sužinojome ir stengsimės prisiminti.

Ačiū Valstybinei lietuvių kalbos komisijai už paruoštą viktoriną ir puikius prizus. Smagu buvo tapti šio projekto dalimi.

Ačiū visiems dalyvavusiems!

Nuotr. autorių

ISTORINĖJE LIETUVOS AIKŠTĖJE SUPLĖVESAVO TAUTINĖ VĖLIAVA Miuncheno Lietuvių Bendruomenės informacija

Nuotr. Vitalijaus Kryževičiaus | Šimtmečio renginys „Litauenplatz“

Š. m. vasario 16 d. Lietuvos aikštėje „LITAUENPLATZ“ įvyko antrasis Miuncheno Lietu- vyskupų, gyvenančių Vakarų pasaulyje, susitikimų centras! Kat. vyskupas Antanas Deksnys buvo Popiežiaus Pauliaus IV paskirvių Bendruomenės organizuotas Šimtmečio renginys. tas rūpintis Europos lietuvių katalikų sielovada – jis ir dirbo Bad Miuncheno, Augsburgo, Bad Wörishofeno ir kitų miestelių lietuviai buvo pakviesti susitikti Wörishofen parapijoje iki pat 1984 m.

Lietuvos aikštėje „LITAUENPLATZ“, Bavarijos pietinėje dalyje. Lietuviams ši aikštė – ypaA. Deksnys išspausdino „Katalikų mažąjį katekizmą“, pamokstingai svarbi. Po Antrojo pasaulinio karo juos su šia vietove rišo bendra istorija – bažnyčia lų ciklą išeivijos kunigams. Būtent jo garbei Bad Voerishofeno ir parapija St. Ulrich, kuriai ir priklauso Litauenplatz, Šaltojo karo metais buvo Lietuvos mieste pastatyta ši aikštė, esanti netoli vyskupo rezidencijos ir pavadinta Lietuvos aikšte. Už nuopelnus miestui 1986 m. A. Deksniui suteiktas Bad Voerishofeno Garbės piliečio vardas. Dar ne viskas. A. Deksnys pastatė šv. Kazimiero koplyčią St. Ulrich bažnyčioje. Šioje koplyčioje jis buvo pašarvotas ir palaidotas miestelio kapinėse. Bažnyčioje yra jam skirtas herbas. Antanas Bunga – kita svarbi asmenybė – buvo pirmasis St. Ulrich bažnyčios kunigas, vietinėje spaudoje vadinamas legendiniu kunigu.

Savo veikla jis įkūnijo pasauliui atvirą bažnyčią.

Apie pačią vietovę – Trečiojo Reicho metais čia buvo karinių lėktuvų oro uostas. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo didelės statybos, buvo statomos gyvenvietės, kuriose apsigyveno tremtiniai iš Rytų Europos, tame tarpe lietuviai. Taip pat 1600 žydų čia buvo perkelti iš koncentracijos stovyklų „regeneracijai“.

Taigi sugrįžome į šią istorinę ir Lietuvai svarbią vietą Lietuvos valstybės atkūrimo Šimtmečio proga. Ta proga šios vietos parapijiečiai iškėlė mums Lietuvos trispalvę. Giedojome Lietuvos himną, dainavome, skaitėme eilėraščius, vaišinomės arbata.

Taip pat teko garbė pabendrauti su vietiniu kunigu, aplankyti šv. Kazimiero koplyčią.

Nuotr. Vitalijaus Kryževičiaus | Lietuviai prie „Litauenplatz“

Ačiū visiems už nuostabią Šimtmečio šventę!

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 29

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

Lietuvių kalbos dienos Parengė Ieva ir Justė Ancevičiūtės Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė vasario 16 – kovo 11 dienomis visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai šalyje ir užsienyje, kalbos prestižui didinti. Vasario 21 d. per 7-ą ir 8-ą pamokas gimnazijoje praktiką atliekančios Vilniaus universiteto studentės Ieva ir Justė Ancevičiūtės skaitė pranešimą „Latvių kalba ir kultūra“.

Mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę paklausyti, kaip jis skamba. Pristatyta pasaulinio lygio latvių grupė „Brainstorm“ (la. „Prāta vētra“). Pranešimą skaičiusios praktikantės džiaugiasi, kad susirinko kur kas daugiau mokinių, nei tikėtasi (pranešimo klausė 9-ų, 10-ų, 11-ų ir 12-ų klasių mokiniai), ir tikisi, kad gimnazistai sužinojo naujų dalykų apie mūsų kaimynus latvius.

Nuotr. Astos D‘Elia

Tokia pranešimo tema pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvių ir latvių kalbos – vienintelės gyvos baltų kalbos pasaulyje, turinčios ne tik skirtumų, bet ir labai daug panašumų. Iš pradžių trumpai pristatyta, kas yra baltai. Tai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės. Politiniame ir ekonominiame kontekste baltais taip pat vadinamos visų trijų postsovietinių Pabaltijo šalių tautos, t. y. lietuviai, latviai ir finų grupės kalba kalbantys estai. Vėliau kalbėta apie tai, kodėl lietuviai latvius vadina „žirgo galva“. Pasirodo, atsakymas slypi žemėlapyje. Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra manančių, jog latviškai ežiukas yra adata galva, gyvatė – džiunglų šniūrs, banginis – okeana burbuls, drakonas – pūkis baisuolis ir t. t. Paaiškinta, kad tai tėra žmonių fantazija ir pristatyta, kaip latviai iš tiesų vadina šiuos gyvūnus. Per pranešimą pasakota apie latvių ir lietuvių abėcėlės skirtumus.

Trumpai apžvelgti svarbiausi latvių kalbos žodžiai, frazės, reikalingi pasisveikinti, susipažinti, prisistatyti. Aptartos svarbiausios fonetikos, morfologijos, sintaksės subtilybės. Pristatyta nemažai bendrašaknių baltiškos kilmės žodžių. Taip pat paaiškinta, kad yra nemažai baltiškos kilmės žodžių, kurių šaknys tokios pat, o reikšmės visiškai skirtingos, pavyzdžiui, lie. skola, la. skola „mokykla“. Kalbėta apie įdomiausius faktus, susijusius su Latvija: pirmąją latvišką knygą, milijoninį miestą – Rygą, Latvijos vėliavą – vieną seniausių pasaulyje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje buvusias Latvijos kolonijas, nuostabias Latvijos upes, ežerus, Baltijos Versalį – Rundalės pilį, garsųjį šokoladą „Laima“, plačiausią krioklį Europoje – Ventos slenkstį Kuldygoje, modernią ir didingą Nacionalinę Latvijos biblioteką ir t. t. Daugiau dėmesio skirta latvių tautosakai – dainų tėvu vadinamam Krišjaniui Baruonui, dainų rinkimui, sisteminimui, dainų rinkiniui ir garsiajam Latvijos simboliui – Dainų spintai. Kalbėta ir apie išskirtinį latvių dainavimo būdą – burdoną.

Trumpųjų filmų kūrimo konsultuojamojo ugdymo paskaita Asta D`Elia Vasario 14 d. kino pedagogas Urs Daun, jau antrą kartą viešintis mūsų gimnazijoje, vedė trumpųjų fimų kūrimo konsultuojamojo ugdymo paskaitą. Renginys vyko bendradarbiaujant su Vokietijos filmų institutu (iniciatorė dr. Gabriele Hoffmann).

Po teorinės įžangos 11 klasės mokiniai kibo į darbą: parašė scenrijų, pasiskirstė vaidmenimis ir užduotimis. Kadangi paskaita vyko per šv. Valentino dieną, filmo temą rasti nebuvo sunku. Mokinė, vardu Maria, pamokoje svajoja apie savo mylimąjį. Ją garsiai „pažadina“ supykusi mokytoja. Rūta puikiai suvaidino pagrindinę heroję Marią, Danil atiteko svajonių princo vaidmuo. Nojus ir Marija įsijautė į dainuojančių bendraklasių vaidmenis, o Kristina įkūnijo pikčiurną mokytoją. Su garso ir vaizdo technika dirbo Leonie, Aida ir Alisa.

Trumpojo fimo „Maria“ epizodus gimnazistai filmavo kelias valandas, o nufilmuotos medžiagos montavimui prireikė dar dviejų valandų. Vienuoliktokai buvo vieningos nuomonės – filmavimas labai įdomus, bet tikrai nelengvas darbas.

Nuotr. dr. Gabriele Hoffmann

30 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

Svarbi kiekvienam lietuviui šventė Audronė Ručienė Skaičiuodami paskutines dienas iki Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio, bendrabutyje gyvenantys Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai savaip prisidėjo prie šimtmečio minėjimo.

Vasario ketvirtosios pavakare mokiniai rinkosi į bendrabučio salę, kur savo delnus, nudažytus Lietuvos trispalvės vėliavos spalvomis, vienas po kito dėjo ant drobėje išpieštos Lietuvos kontūrų. Taip mokiniai simboliškai prisilietė prie Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio. Vakaro momentus savo fotoaparatu įamžino aštuntos klasės mokinė Jana Kunt.

Nuotr. autorės

„Klaros Šuman salono“ koncertas Gabrielė Luka Ružytė (11 kl.)

Vasario 20 d. buvome pakviesti į „Klaros Šuman salono“ koncertą „Kolegos – konkurentai’’. Jis vyko Renhofo pilies salėje. Pagrindinius šio pasirodymo personažus, žymius XIX a. kompozitorius ir muzikantus – Klarą Šuman (Vyk), Ferencą Listą ir Sigismundą Talbergą – įkūnijo virtuozai: pianistai Guoda Gedvilaitė, Paulius Andersson bei Simonas Poška. Pianistė G. Gedvilaitė prieš pasirodymą pabrėžė, kad šiandienos koncerto tikslas – ne tik paklausyti gražios muzikos, bet ir pabandyti į ją įsijausti, interpretuoti už kiekvienos melodijos slypinčią istoriją.

klė‘‘, kuris, kaip ir kiti kūriniai, skambėjo puikiai.

Po kiekvieno atlikto šedevro, teisingai atsakius į pianistės G. Gedvilaitės užduotus klausimus, buvo galima laimėti keletą kompaktinių diskų. Po trumpos pertraukos koncertą išties įspūdingai baigė visų trijų muzikantų pakaitomis atliekamos „Hexameron“ variacijos. Finale abu vaikinai, vienu metu grodami fortepijonu, inscenizavo konkurencinę tarpusavio kovą. Šis paskutinis pasirodymas labai gražiai apibendrino visą koncertą, puikiai perteikė jo pavadinimo prasmę ir renginio esmę. Žiūrovai liko sužavėti genialių atlikėjų pasirodymais. Klasikinės muzikos melodijos daugumai klausytojų sužadino gilias emocijas – ne vienas iš jų braukė ašarą.

Koncertas prasidėjo Claros Šuman kūriniu „Caprice à la Boléro op.5 (Pièces characteristiques)“. Vos muzikantei prisilietus prie pianino klavišų, publika nutilo ir sukluso. Neįtikėtino miklumo pirštai bėgiojo fortepijonu, o Guoda Gedivailtė, įkūnijusi Klarą Šuman, protarpiais net užsimerkusi, judėjo kartu su atliekama melodija. Skambėjo visiems gerai žinomi kūriniai: Sigismundo Talbergo ,,Fantazija Verdi“ operos ,,La Traviata“ temomis, Roberto Šumano ,,Svajonė op. 15’“ ir ,,Tokata op. 7“. Šumaną įkūnijęs vaikinas visus nustebino savo talentu, rodės, kad jo veide atsispindi kiekvieno klavišo skambesys. Klausytojus apstulbino vėliau paaiškėjęs faktas, kad jis – tik dešimtokas!

Buvo grojamas Ferenco Listo etiudas nr. 8 ,,Laukinė medžio-

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 31

Skaityk lietuviškai – renginys „Imkit mane ir skaitykit“ Asta D`Elia Vasario 26 d. mūsų gimnazijoje vyko antras renginys, skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Tądien bibliotekoje susirinko 5-9 klasių mokiniai Renginio „Imkit mane ir skaitykit“ pradžioje lietuvių kalbos mokytoja Asta D`Elia perskaitė gilias devintoko Tomo Švabausko mintis apie gimtąją kalbą. Susirinkusieji taip pat galėjo išdėstyti savo nuomonę, ką jiems reiškia gimtoji kalba.Vėliau mokytoja Asta trumpai pristatė pirmąją lietuvišką knygą. Bibliotekos vedėja Raimunda Jankūnienė, kalbėdama apie skaitymo svarbą, pabrėžė, kad knyga gali tapti kiekvieno mokinio geriausiu draugu. Bene daugiausiai knygų perskaitęs aštuntokas Gintautas Guntulis pristatė tris E. M. Remarko knygas apie karo beprasmiškumą. Šio vokiečių autoriaus kūrinius Gintautas perskaitė lietuvių kalba. Bibliotekos vedėja Tomui ir Gintautui atsisveikindama padovanojo po dvi knygas.

Renginiui pasibaigus, gimnazistai vis dar žvalgėsi po biblioteką, o kai kuriems skaitytojams tai buvo puiki galimybė pasiskolinti keletą naujų knygų.

Nuotr. autorės

Atkurtai Lietuvai – 100!

Parengė Ieva ir Justė Ancevičiūtės „Kiekvienas žmogus tėvynės turi ieškoti savo širdyje.“ (Vydūnas) Vasario 15-ą minėjome tiek Lietuvai, tiek mūsų gimnazijai svarbią dieną – Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Mokyklos bendruomenė įvairiais būdais prisidėjo prie šios šventės. Per ketvirtą pamoką mokytojai su mokiniais kalbėjosi apie Lietuvą, vėliau gimnazistai iš Lietuvos vėliavos spalvų medžiagų pynė juostas. Šešta pamoka buvo skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui minėti. Renginį sveikinimu pradėjo gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė. Vėliau ypač didelė svarba suteikta Vasario 16-osios aktui, jis perskaitytas garsiai.

Po to dainą „Mano kraštas“ dainavo gimnazijos devintokai.

Mokyklos bendruomenė turėjo galimybę pamatyti išskirtinį pasirodymą – Eurikos Masytės dainą „Laisvė“ atliko gimnazistės Gabrielė, Kamilė, Jana, Smiltė, Marija, Greta, pianinu grojo Marija, pagal šią dainą šoko septintokė Iglesija Friezen.

Janinos Degutytės eilėraštį „Mažutė“ skaitė devintos klasės mokinė Greta Januškaitė. Paskui pagal lietuvių liaudies muziką tautinių šokių ansamblis šoko „Šokių pynę“. Po nuotaikingo šokio susirinkusieji klausėsi Justino Marcinkevičiaus eilėraščio „Tai gražiai mane augino“, kurį deklamavo penktokas Tauras Jankauskas. Didelis dėmesys skirtas vienam iš pagrindinių valstybės simbolių – vėliavai, skambėjo atlikėjo Andriaus Mamontovo daina „Geltona, žalia, raudona“. Renginys pabaigtas Vytauto Kernagio daina „Giedu dainelę“, kurią kartu su gimnazijos ansambliu dainavo dauguma salėje buvusių lietuvių.

32 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

Koncertą puošė devintos klasės mokinio Justino Gečo nuotraukos. Šventinę nuotaiką padėjo sukurti vedėjai – dvyliktokė Jovilė Palevičiūtė ir dešimtos klasės mokinys Bernardas Pilinkus. Koncertui mokinius ruošė tautinių šokių ansamblio vadovė Audronė Ručienė, muzikos mokytojas, mokyklos vokalinio ansamblio vadovas Gintautas Ručys ir lietuvių kalbos mokytoja Asta D‘Elia. Renginį organizavo gimnazijoje praktiką atliekančios Vilniaus universiteto studentės – Ieva ir Justė Ancevičiūtės. Vakare nuo 19 val. vyko susitikimas su Gabriele Gylyte-Hein ir lietuvių diplomatu Žygimantu Pavilioniu. Jie pristatė Lietuvos-Vokietijos Forumo veiklos planą, nuveiktus darbus. Susitikime kalbėta apie dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, vykusius ir planuojamus renginius.

Nuotr. M. D. Schmidt

SIELOVADA

Rekolekcijos

Kapelionas dr. Virginijus Grigutis „Kiekvienas žmogus tėvynės turi ieškoti savo širdyje.“ (Vydūnas) Vasario 19 dieną Vasario 16-osios Gimnazijoje lankėsi dr. Baerbel Kilian iš Lampertheimo. Ponia Kilian yra šeimos gydytoja ir dirba Manheimo kalėjime. Susitikime su viešnia dalyvavo 7a ir 9b klasių mokiniai.

Kiekvienas susitikimas buvo pradėtas jaunimo pamėgtomis Taizé pamaldomis. Jas laikė gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis drauge su evangelikų kunigu Reinhald Fuhr.

Po trumpos dvasinio susikaupimo valandėlės ponia Kilian pasidalino savo ilgamete darbo su įkalintaisiais patirtimi.

Gydytoja mielai atsakinėjo į mokinių užduodamus klausimus, kvietė atsisakyti vyraujančių stereotipų apie nuteistųjų gyvenimą anapus grotų ir pažvelgti į juos kaip mūsų visuomenes narius. Šie žmonės, pasak viešnios, nepaisant jų padarytų nusikaltimų, yra verti humaniško elgesio ir supratimo, mūsų maldų bei gerų darbų. Tai yra mūsų krikščioniška pareiga: „Buvau kalinys ir jūs mane aplankėte...“ (Mt 25,36 ).

Nuoširdžiai dėkojame poniai Kilian už apsilankymą mūsų gimnazijoje ir nuoširdų pasidalijimą savo mintimis bei patirtimi.

Nuotr. dr. Virginijaus Grigučio

Nuotr. Rekolekcijos dalyviai

Popiežius Pranciškus viešės Lietuvoje LRT.lt informacija

Valstybiniu vizitu Popiežius Lietuvoje viešės šių metų rugsėjo 22–23 dienomis, penktadienį pranešė Vatikanas.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad popiežiaus vizitui valstybė yra pasiruošusi, o lėšas, skirtas pontifiko vizitui ir jo apsaugai užtikrinti, yra numačiusi dar priimant 2018 metų biudžetą.

Nuotr. Popiežius Pranciškus

Nuotr. Sipa/Scanpix.

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 33

ATRADIMAI

UNIKALUS IR VIENINTELIS VOKIETIJOS LIETUVIŲ IR BENDRAUTORIŲ METRAŠTIS ŠVENČIA: 25-ERI GYVAVIMO METAI Evelina Kislych-Šochienė

pant vis laisvesne, Sąjungos nariai jautė, jog reikia imtis naujos veiklos.

Ant kalno, tarp Bonos ir Bonos priemiesčio Bad Godesbergo įsikūrusioje Annabergo pilyje įvyko lietuvių ir vokiečių santykius atspindinčio leidinio „Annaberger Annalen“ (liet. Anabergo metraštis) šeštasis autorių ir skaitytojų susitikimas. Nuo 1993 metų leidžiamas metraštis – Vokietijos

Vokietijoje labai trūko informacijos apie Lietuvą, reikėjo iš naujo vokiečiams priminti buvusią plačią vokiečių ir lietuvių kaimynystę. Lietuva, tapusi laisva, dar pati neįstengė intensyviau brandinti naujus vokiečiųlietuvių santykius. Todėl 1992 m. Sąjungos lietuvių sekcija nutarė vietoj lietuviško leidinėlio pradėti leisti platesnės apimties vokišką metraštį, jį

Nuotr. autorės | Anabergo pilis

lietuvių rankų, širdžių ir proto darbas. Šis unikalus ir vienetinis leidinys – geriausias ir objektyviausias mokslinis raktas siekiantiems labiau pažinti susipynusias tautų istorijas, jos veikėjus.

Redakcinę metraščio „Annaberger Annalen“ kolegiją sudaro: Arthur Hermann, Annemarie Lepa, dr. Christina Nikolajew ir dr. Lina Pilypaitytė.

Apie metraščio „Annaberger Annalen“ susikūrimą, leidybą ir ateities perspektyvas kalbiname A. Hermaną. „Annaberger Annalen“ – kasmet leidžiamas, lietuvių-vokiečių santykius, tautų istoriją, kultūras apžvelgiantis leidinys, kuris pirmą kartą pasirodė 1993-iaisiais metais. Nuo ko ir kaip kilo idėja leisti šį metraštį? Kas buvo šio leidinio sumanytojai, idėjos autoriai?

Norint įkurti kažką naujo, reikalingas jau gyvuojančio centro palaikymas. Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje tokiu centru tapo Baltų krikščionių studentų sąjunga (BKSS, toliau – Sąjunga), kuriai priklauso Annabergo rūmai Bonoje. Sąjunga sujungia visas tris baltų tautas, kurios ne tik užsiima įvairia veikla, bet ir plėtoja jų tautinį darbą. Tuomet lietuvių sekcijoje veikė lietuvių literatūros būrelis, kuris taip pat leido laikraštį „Anabergo lapelis“. Istoriškai Lietuvai tam-

34 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

pervadinant į „Annaberger Annalen“. Metraštis greitai prigijo, kasmet didėjo straipsnių apimtis ir gerėjo straipsnių kokybė. Iki 2002 m. metraščio reikalus tvarkė Arthur Hermann ir Annemarie Lepa, nuo 2003 m. redakciją papildė dr. Christina Nikolajew. Taip pat tais pačiais metais šalia BKSS nauju užsakovu tapo ir prie veiklos prisijungė Lietuvių kultūros institutas. Nuo 2014 m. redakcijos gretas papildė iš Lietuvos į Vokietiją studijuoti atvykusi dr. Lina Pilypaitytė. Dabar leidėjai atitinka Vokietijos lietuvių bendruomenės sudėtį. Leidėjai, kurie yra ir redaktoriai, autoriai, vertėjai, lektoriai dirba be užmokesčio, visuomeniniais pagrindais, pajamos iš prenumeratorių padengia tik leidybos išlaidas (metraščio spausdinimą, platinimą).

Kas yra pagrindiniai žurnalo straipsnių autoriai? Kas sudaro ir kaip susibūrė Jūsų redakcinė kolegija?

Nuo pat pradžių leidėjai dėjo pastangas suburti kiek galima platesnį autorių ratą, pritraukiant ne tik vokiečių ir lietuvių mokslininkus, tyrinėjančius vokiečių-lietuvių santykius, bet ir iš Lietuvos ir Rytų Prūsijos kilusius žmones, kurie domisi Lietuva, jos istorija. Taip pat stengėmės įtraukti ir Lietuvos piliečius, kuriems rūpėjo ir buvo aktuali Vokietija. Iki šiol mūsų metraštyje buvo publikuojami 226-ių autorių darbai, kasmet sąrašą papildo naujos pavardės. Kai kurių autorių straipsniai spausdinami dažniau, kiti pasirodo po kurio laiko. Kalbant apie leidėjus, didesnių pasikeitimų nebuvo, tik šie-

met mūsų vyriausia bendradarbė Annemarie Lepa atsisakė savo pareigų. Redakcijai tenka gana anksti apsispręsti dėl kito numerio temų, visą laiką atidžiai stebėti vokiečių-lietuvių santykių mokslinę produkciją, susirašinėti su autoriais ir institucijomis, įtraukiant autorius į svarbių temų gilinimąsi.

Kokios pagrindinės temos dominuoja kiekviename iš numerių?

Vieną tomą daugiausia sudaro 14-16 straipsnių įvairiomis temomis. Straipsniai būna vidutiniškai 25 puslapių apimties. Esame išleidę 25 tomus su 302 straipsniais, visų tomų apimtis siekia daugiau nei 7 tūkst. puslapių.

Aštuoni tomai skirti vienai, ypatingai temai.

Esame paskelbę ir viešinę daugybę straipsnių apie Mažąją Lietuvą, kur ilgus šimtmečius artimai ir paraleliai vystėsi vokiečių ir lietuvių kultūros. Plačiau buvo analizuojama Klaipėdos krašto problematika ir Lietuvos vokiečių gyvenimas. Daugelis straipsnių tyrinėja vokiečių-lietuvių literatūrinius sąryšius, viešinta gausybė atsiminimų iš įvairių Lietuvos ir Vokietijos piliečių išgyvenimų. „Annaberger Annalen“ – leidinys vokiečiams ar ir lietuviams? Ar Jūsų leidinį prenumeruoja ir vokiškai kalbantys lietuviai?

Kadangi žurnalas leidžiamas vokiečių kalba, dauguma skaitytojų yra vokiečiai. Apie 60 procentų autorių yra vokiečių kilmės, nors paskutiniu laiku pamažu auga lietuvių autorių skaičius. Ilgą laiką metraštį nemokamai siuntėme į Lietuvą vokiškai skaitantiems žmonėms, bet pradėjus jį skelbti ir internete, dabar metraštį siunčiame tik keletui bibliotekų ir patiems autoriams. Mūsų metraštis yra laisvai prieinamas, adresu www.annaberger-annalen.de. Šiemet metraštis „Annaberger Annalen“ atšventė 25 metų jubiliejų. Kokiomis įžvalgomis, ateities planais galėtumėte pasidalinti?

25-eri metai žurnalui, kuris gyvuoja ir išsilaiko be tiesioginės Vokietijos ir Lietuvos finansinės paramos, yra nepaprastai ilgas laikotarpis. Deja, bet metraščio ateitis tiesiogiai priklauso nuo leidėjų užsidegimo, kantrybės ir sveikatos. Leidėjų kaita didėja, rasti naujų darbuotojų išties yra labai sunku. Todėl žurnalas išsilaiko nuo vieno numerio iki kito. Tikiu, kad situacija pagerėtų, jei leidybą kada nors perimtų valstybinis institutas Lietuvoje, kuris sugebėtų apmokėti redaktoriaus, autorių, leidybos išlaidas. Šiuo metu darbuotojams yra nepaprastai svarbu jausti, kad jų įdedamas darbas yra reikalingas, o metraštis – skaitomas.

Nuotr. autorės | Minėjime dalyvavo LR Ambasadorius Vokietijoje Jonas Darius Šemaška

Kaip vertinate š. m. kovo 3-5 dienomis įvykusį minėjimą? Kaip yra žinoma, susitikime dalyvavo ir LR ambasadorius Vokietijoje D. Semaška, pirmą kartą prisijungė ir leidiniu susidomėję lietuviai, vokiečiai. Kokios temos buvo nagrinėjamos? Ar jaučiatės reikalingi?

Maždaug kas trejus metus redakcija organizuoja autorių ir skaitytojų susitikimus, suvažiavimus, taip sudarant galimybę tarpusavio pažinčiai, pokalbiams. Kadangi turime ypatingą progą, šiais metais norėjome atšvęsti jubiliejų ir į svečius, į Annabergo pilį, pasikvietėme LR ambasadorių Vokietijoje, lietuvių bendruomenes bei mūsų žurnalo užsakovų – BKSS ir Lietuvos kultūros instituto vadovybes. Vykusio suvažiavimo metu daug laiko buvo skirta diskusijoms. Dar praėjusiame, 2015 metais vykusiame suvažiavime buvome nusprendę ateityje leisti tik elektroninį Anabergo metraščio variantą, tačiau šįkart dalyviai pageidavo ir norėjo neprarasti galimybės įsigyti spausdintą variantą. Redakcija ir dalyviai džiaugėsi ambasadoriaus apsilankymu ir jo asmeniniu susidomėjimu mūsų žurnalu. Malonu buvo išgirsti, jog metraštis išties svarbus plėtojant vokiečių ir lietuvių santykius.

Kur ir kaip galima įsigyti, užsiprenumeruoti Jūsų leidinį?

Metraštis lengvai prieinamas internete, kur galima perskaityti ir atsispausdinti visus išleistus numerius bei straipsnius. Pageidaujantys įsigyti iki šiol išleistus spausdintus numerius gali kreiptis į Arthur Hermann, C. M. v. Weber-Str. 14, 69245 Bammental (elektroninio pašto adresas arthur@jhermann.de). Iki šiol naujieji emigrantai iš Lietuvos gana vangiai domėjosi mūsų leidiniu. Tikimės, kad laikui bėgant tai pasikeis, juk kiekvienas asmuo iš Lietuvos yra mažas savo krašto ambasadorius. Mums labai trūksta gabių vertėjų, kurie galėtų mums dažniau pagelbėti, skelbiant rašytus arba publikuotus straipsnius ir Lietuvoje.

Ačiū už pokalbį.

Nuotr. autorės | Metraščio „Annaberger Annalen“ redakcija sveikinama 25-mečio proga

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 35

© www.elinas-design.de

36 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS

Čia galėtų būti ir Jūsų reklama Kreipkites adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org

VLB INFORMACIJOS | 3 - 2018 | KOVAS 37

Nuotr. Dailininko Tomo Jovaišos, Hamburgas

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

38 VLB INFORMACIJOS |3 - 2018 | KOVAS