Martynas Švėgžda von Bekkeris | Nuotr.: Monikos Požerskytės
Nr.4/564 2017 10
16 PSL. MĖNESIO INTERVIU SU M. ŠVĖGŽDA VON BEKKERIU 4 PSL. BERLYNO
6 PSL. KASELIO LIETUVIAI
12 PSL. BALTOWEEN 2017
BENDRUOMENEI – 52-EJI
TURI NAMUS!
– MEDIJOS IR POLITIKA
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 1
Kalėdos Hamburge su Vaitkevičių šeima Justina: “Egle, jeigu tu rašytum Kalėdų seneliui laišką, kokios dovanos paprašytum? „ Eglė: “Mes taupom kelionei. Dar nežinom kur, bet labai norim nors kartą - visa šeima - kur nors išvykti ... „
Hamburgo lietuvių jaunimo ir tėvelių iniciatyvinė grupė kartu su Hamburgo lietuvių bendruomene, kviečia visus kartu sukurti Kalėdinį stebuklą - padovanoti 13 vaikų auginančiai Vaitkevičių šeimai pirmąją visų bendrą kelionę į Hamburgą. Eglės ir Rimvydo Vaitkevičių šeima yra ypatinga. Jie augina 13 vaikų (iš kurių 10 yra globotiniai): Rasytė (3 rn.), Ligita (7 m.), Miglė, Oskaras ir Martynas (11 rn.), Edvinas (13 m.), Skarlet (14 m.), Einoras (15 m.), Karolina ir Rimgailė (17 m.), Augustas ir Klaidas (19 m.), Deimantė (23 m.). Plačiau skaitykite: https://iprasmink.wordpress.com/2017/08/22/498/ Pasikviesti Vaitkevičių šeimą į Hamburgą planuojama Kalėdiniu laikotarpiu - gruodžio 16-19 dienomis. Tad mums reikalinga Jūsų pagalba. Reikalingos ne tik šeimos, kurios priimtų vaikus pernakvoti (reikalingos 5-6 Hamburgo šeimos, kurios priimtų po 2-3 Vaitkevičių šeimos narius), reikalingas maitinimas, dienpinigiai, kitos išlaidos 3 dienų pramogoms taip pat kelionės išlaidų padengimas.
Projekto sąskaita: Litauische Gemeinschaft Ortsverband Hamburg Hamburger Volksbank eG IBAN: DE37 2019 0003 0002 2118 07 (DE37201900030002211807) BIC: GENODEF1HH2 Pastaba: Kalėdos Hamburge Kilus klausimams rašykite adresu: justina.vaice@gmail.com
2 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
REDAKTORIAUS ŽODIS
Spalio susapnuoti sapnai
VLB „Informacijų“ vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė
Jei Jums einant rudenio taku prieš akis valso ritmu krenta lapai, tai ženklas, kad darbas atliktas. Didelis darbas atliktas visos Vokietijos lietuvių bendruomenės, jungiančios, buriančios ir besistengiančios dėl taip apdainuotos lietuvybės. Kaip sako smuikininkas M. Švėgžda von Bekker, nesvarbu kaip tu vadiniesi, svarbu, ką tu darai, todėl menininkas kviečia neieškoti mūsyse ir taip aiškių skirtumų, o ieškoti bendrystės. Paties surastos bendrystės dėka smuikininkas jau šiandien džiaugiasi senos svajonės – alternatyvios, mobilios menų akademijos įkūrimu ir dovanoja jaukius vakarus Hamburgo lietuviams. Padaryta vėlgi labai daug. Prieš 52 metus įkurta Berlyno lietuvių bendruomenė, tapusi tikru šalies veidu užsienyje, pasveikinta garbaus amžiaus sulaukusi Berlyno lietuvių bendruomenės vyriausia narė Marina Auder. Padaryta daug, jog šiandien Kaselis turi savo namus – bendruomenė nebėra našlaitė. Ji pagaliau turi jaukius, visiems atvirus bendruomenės ir mokyklėlės namus. Esame populistiškai tariant, patriotiškų širdžių gydytojai, lopytojai ir gaivintojai. O kur dar gimstančios iniciatyvos padėti lietuviams įgyvendinti savo svajones, kurios gyvenant Lietuvoje ir auginant 13 vaikų tampa neįmanomimis. O kur nauji renginiai, kūrybiniai atradimai prie puodelio kavos. Dar kartą brėžiame kreivę, įrodančią, kad Vokietijos lietuviai eina tik į priekį, atsigręžia atgal ir daro viską, kad mūsų tauta pasaulyje spindėtų, nublokšdama visus negatyvius išgyvenimus ir praktikas. Nuotr. Prie Pavilnio. | Tapytojas – Tomas Jovaiša
Žengiame į žiemą nebijodami šalčio.
VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“
KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!
Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org
Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim BLZ 670 700 24 Konto-Nr. 581 7978
VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu www.bendruomene.de
Dizaineris: Elinas Venckus
Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.
Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu reklama@bendruomene.de
Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517
Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten
VIRŠELYJE: Nuotr.: Monikos Požerskytės Nuotraukoje: Martynas Švėgžda von Bekkeris
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 3
AKTUALIJOS
Berlyno lietuvių bendruomenei – 52-eji
Lietuvių bendruomenės gimtadienio metu vyko proginių suknelių kolekcijos pristatymas. Autorė – dizainerė Eina Makey | Nuotr.: Aleksandra Plat
Jolanta Wolff | Berlynas Šiais metais Berlyno lietuvių bendruomenė mini 52 - ąsias bendruomenės įkūrimo metines. Į rugpjūčio mėnesį vykusią šventę buvo pakviesti ne tik bendruo-
Gimtadienio metu eksponuoti rankdarbiai ir meno kūriniai Nuotr.: Aleksandra Plat
4 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
menės nariai, bet ir kiti svečiai. Berlyno lietuvių bendruomenė džiaugiasi, kad į renginį atvyko vyriausia, šiemet 75 - ojo jubiliejų atšventusi ir iki šiol bendruomenėjė išlikusi BLB narė Marina Auder ir naujojo Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje Dariaus Jono Semaškos pirmoji sekretorė Edita Razmėnaitė.
Šventės pabaigoje Berlyno lietuviai linksmai šoko organizuotoje diskotekoje Nuotr.: Aleksandra Plat
Berlyno lietuvių bendruomenė (toliau – BLB) buvo įkurta 1965 metais. Jos įkūrėjas – kultūros veikėjas, menininkas, kolekcionierius Mykolas Žilinskas (1904-1992). Šventės metu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) mediatekoje buvo rastas ir susirinkusiems svečiams parodytas filmas apie BLB įkūrėją – M. Žilinską. O kadangi Berlyno lietuvių bendruomenė įkurta rugpjūčio mėnesį, tai buvo paminėti ir pasveikinti visi rugpjūčio mėnesį gimusieji ir į šventę atvykusieji bendruomenės nariai. Pasveikintas buvo taip pat ir dabartinis BLB pirmininkas Petras Breimelis, šiemet atšventęs 52-ąjį gimtadienį, sutapusį su BLB įkūrimo metinėmis. Šventę teatrališku pasirodymu pradėjo BLB valdybos narė Jolanta Wolff, o pirmininkas P. Breimelis papasakojo apie bendruomenės įkūrimo istoriją, paminėjo apie tuometinį pirmosios BLB valdybos raštą, perduodamą iš rankų į rankas, iki šiol išsaugotą ir branginamą dabartinės bendruomenės archyve. Sveikinimo žodį tarė E. Razmėnaitė, o M. Auder susirinkusiųjų dėmesį pritraukė savo pasakojimais ir prisiminimais apie bendruomenės susikūrimą ir ypatingos jos gyvavimo momentus.
tais rankdarbiais ir meno kūriniais, saviveiklininkų muzikiniu pasirodymu, žaidimais vaikams bei įvairia loterija, kurią paruošė BLB valdybos sekretorė Svetlana Kružkova. Taip pat buvo galima įsigyti BLB suvenyrų ir lietuviškos atributikos. Labiausiai intriguojanti šventės dalis buvo proginių suknelių kolekcijos pristatymas, kurio sumanytoja ir autorė – menininkė ir rūbų dizainerė Eina Makey, tik visai neseniai atvykusi iš Lietuvos ir įsikūrusi Berlyne. Nuostabios merginos (berlynietės-lietuvaitės), šviesų efektai ir maloni muzika renginiui suteikė neįprastumo ir nepaprastai pakilios nuotaikos. Pasirodymas buvo lydimas plojimais.
“
Tegul meilė Lietuvos Dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!
Šventės svečiai galėjo pasidžiaugti berlyniečių sukur-
„
Rengino metu šventės dalyviai galėjo paskanauti lietuviškų cepelinų, įvairių šaltų ir karštų užkandžių, o šventės pabaigoje linksmai pašokti diskotekoje, kurią buvo šauniai suorganizavę BLB valdybos nariai – pirmininkas P. Breimelis ir renginių organizatorius Petras Tolevičius. Berlyno lietuviai dar ilgai bendravo, keitėsi informacija bei vizitinėmis kortelėmis, skaitė atsiliepimus ir šventinius sveikinimus, dalinosi šventės įspūdžiais ir planavo kitus renginius. Tebūna dar daug švenčių ir gimtadienių!
Berlyno lietuvių bendruomenės vyriausiai narei Marinai Auder – 75!
Marina Auder | iš Berlyno lietuvių bendruomenės archyvo
JolantaWolff | Berlynas Kovo 4 d. 75 metų sukaktį šventė Berlyno lietuvių bendruomenės ilgametė narė Marina Auder (Auderytė) (1942.03.04). M. Auder yra vienintelė likusi vyriausia bendruomenės valdybos narė nuo 1965 metų, t.y. nuo pat pirmųjų Berlyno lietuvių bendruomenės įkūrimo dienų. Tuomet, nuo 1965 metų, Marina valdyboje ėjo iždininkės pareigas. Gerb. M. Auder mielai dalinasi savo gyvenimo istorija. Nors jos šeimai ir neteko patirti Sibiro tremties, tačiau dėdės tremtis pokario metais buvusi skaudi ir, žinoma, iš atminties neištrinama.
M. Auder – architektė. Pirmasis jos architektūrinis darbas buvo Berlyno Tėgelio (Tegel) aerouosto projektas. Po to Marina projektavo Technikos ir Darbo muziejų Manheime (Technikmuseum). Ir nors jau seniai jubiliatė galėtų eiti į užtarnautą poilsį, bet ji vis dar dirba, yra linksma ir energinga, domisi Lietuvos istorija, skaito knygas ir aktyviai dalyvauja Berlyno lietuvių bendruomenės gyvenime. Ilgametei BLB narei Marinai Auder buvo įteiktas „Garbės vardo“ diplomas, kuriuo ji buvo labai sužavėta ir maloniai nustebinta. Gerb. Marina, Vokietijos lietuvių bendruomenės ir „Informacijų“ redakcijos vardu linkime Jums dar ilgų gyvenimo metų, stiprios sveikatos ir nenuilstančios energijos! Tegul nuo Jūsų veido niekada nepradingsta graži šypsena – mums esate ir visada būsite pavyzdys!
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 5
Kaselio lietuviai turi namus!
Kaselio lietuvių bendruomenė | @kaseliolietuviubendruomene
Š. m. rugsėjo 23 dieną, 17:00 val. Kaselio lietuvių bendruomenė atvėrė naujų namų duris. Susirinkime dalyvavo Kaselio lietuvių bendruomenės nariai, svečiai iš kitų
Vokietijos lietuvių bendruomenių. Susitikimo metu įvyko pradėsiančios veikti šeštadieninės lituanistinės mokyklos atidarymas – įkurtuvės. Ši naujiena labiausiai nudžiugino Kaselyje gyvenančius vaikus ir jų tėvus.
Susitikimo – įkurtuvių dalyviai | Nuotr.: Darius Šulcas
Kaselio lietuvių bendruomenė patalpas išsinuomavo su savivaldybės pagalba. Nuo šiol bendruomenė turės vietą susitikimams, renginiams, šventėms bei lituanistiniam švietimui. Tikimasi, jog šis paprastas žingsnis bus atspirtis bendruomenei plėstis ir susitikti dažniau.
Naujas bendruomenės adresas: „Bürgerhaus Waldau“, Kasseler gatvė 35, kambarys 10. „Informacijų“ redakcijos informacija
Kaselyje pradės veikti šeštadieninė lituanistinė mokyklėlė | Nuotr.: Darius Šulcas
6 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
Dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją
Vilnius, spalio 20 d. (BNS) politika@bns.lt, +370 5 239 64 16 - Lietuvos naujienų skyrius
Dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos,
Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“, – paskelbė KT vadovas Dainius Žalimas. Seimas KT klausė, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę sakė, kad jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henkė neslėpė nusivylimo, tačiau tuo pačiu tvirtina, kad pasaulio lietuviai nežada išsižadėti Lietuvos: „Lietuvos Respublikos nepriklausomybę atkūrė ir išeivija, kuri neturėjo lietuviškos pilietybės ar turėjo dvigubą. Mes norime sekti šiais pavydžiais. Ir ryškiausias to pavyzdys daktaras J. Basanavičius, turėjęs dvigubą pilietybę ir kuriam, dabar irgi būtų atimta Lietuvos Respublikos pilietybė. Aš tikiu, jog išeivija, nežiūrint jai nepalankaus sprendimo niekada neišsižadės savo Tėvynės, jos kalbos išsaugojimo bei kultūros puoselėjimo. Būkime naujais Basanavičiais Lietuvai!“, - sakė PLB pirmininkė Dalia Henkė.
Teismas pirmą kartą įpareigojo „q“ pavardėje įrašyti pagrindiniame paso puslapyje Autorius: Saulius Jakučionis politika@bns.lt, +370 5 205 85 08 - Lietuvos naujienų skyrius Vilnius, rugsėjo 29 d. (BNS). Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmą kartą įpareigojo užsieniečio pavardę nelietuviškais rašmenimis įrašyti pagrindiniame paso puslapyje. Pagal teismo nutartį, migracijos pareigūnai Lietuvos ir Prancūzijos piliečiui, pavarde Jacquet, turi išduoti pasą, kur pagrindiniame paso puslapyje būtų užrašyta jo pavardė tiek lietuviškais rašmenimis, tiek originaliai. Nutartis per mėnesį dar galės būti apskųsta. Anksčiau teismai yra priėmę nutarčių, įpareigojančių migracijos pareigūnus išduoti pasus su nelietuviškais rašmenimis papildomuose puslapiuose.
šyti Jacquet pavardę nelietuviškais rašmenimis. Tačiau tąkart teismas nebuvo nurodęs, ar tai turi būti padaryta pagrindiniame, ar papildomame paso puslapyje.
„Tai pirmas kartas, kai teismas įpareigoja pagrindiniame paso puslapyje įrašyti abi pavardės versijas, įskaitant originalią“, – BNS penktadienį sakė Europos žmogaus teisių fondo advokato padėjėja Evelina Dobrovolska.
E.Dobrovolska teigė, kad pavardė lietuviškais rašmenimis ir originaliai tikriausiai būtų užrašoma per pasvirąjį brūkšnį. Tokiu atveju pase atsirastų įrašas Žakė/Jacquet.
Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs bylą, kurioje apskųstas migracijos pareigūnų atsisakymas vykdyti šių metų vasarį priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Šia nutartimi jie jau buvo įpareigoti pase įra-
Tokį nelietuviškų pavardžių rašymo dokumentuose variantą įstatymuose svarstė numatyti valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau idėjos atsisakyta.
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 7
Šiuo metu Seime svarstomi du projektai dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. Pagal vieną jų, Lietuvos piliečio originalų vardą ir pavardę būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje, jeigu to norintis asmuo pateiktų nelietuviškos pavardės variantą pagrindžiantį šaltinį.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu dokumentai yra asmenų, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai.
Antrasis projektas numato, kad vardas ir pavardė nelietuviškais rašmenimis turėtų būti rašomi papildomame paso puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. Vyriausybė šiam projektui nepritarė.
Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su „w“ ar „x“, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.
Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia ir Lietuvos lenkai bei Varšuvos politikai.
KVIEČIAME! Vokietijos lietuvių bendruomenės apylinkių pirmininkus Hiutenfeldas, 2017 spalio 19 d. Kvietimas į neeilinį VLB Tarybos posėdį Gerbiami Vokietijos lietuvių bendruomenės apylinkių pirmininkai VLB Valdyba ir Taryba kviečia jus į neeilinį VLB Tarybos XXIV sesijos antrąjį posėdį, kuris vyks sekmadienį, lapkričio 19 d., Romuvos pilyje, didžiojoje salėje. Posėdžio pradžia 9:30 val. Šiais metais VLB valdyba neorganizuoja tradicinio VLB darbuotojų suvažiavimo. Jo vietoje įvyks neeilinis VLB Tarybos posėdis, į kurį yra kviečiami visi apylinkių pirmininkai. Norėdami sustiprinti apylinkių poziciją valdomuosiuose organuose yra ruošiamas Statuto pakeitimas. Kviečiame Jus atvykti ir dalyvauti diskusijoje, kuri apibrėž tolimesnę bendruomenės struktūrą ir jos ateitį. Statuto pakeitimo projektas bus atsiųstas kiek vėliau. Posėdis yra atviras, jame gali dalyvauti visi bendruomenės nariai. Registuotis prašome šiuo adresu: office@vlbe.org iki 2017 lapkričio 13 dienos. Pagarbiai,
8 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
ŠVIETIMAS Gitana Bielskytė-Elsner Niunbergo mamos mokyklėlė
Svajonių paukščiai
Rugsėjo 17 d., dar pilni vasaros įspūdžių, vaikai ir jų tėveliai rinkosi į Niunberge įsikūrusios „Mamos mokyklėlės“ pirmąjį susitikimą. Ši mokslo metų pradžios šventė tapo ypatinga dėl mokyklėlę aplankiusių „Beatričės namų“ muziejaus darbuotojų Renatos Tarosaitės-Minkevičienės ir Linos Sakalauskaitės.
bandė suprasti ir pajusti, ką reiškia būti aklu ir kaip galima skaityti rankomis.
Susitikimo laikas mokyklėlėje praskriejo nenumaldomai greitai. Tiek mamytės, tiek vaikučiai turėjo progą susipažinti ir įsijausti į aklojo žmogaus kasdienybę –
Visa mokyklėlės bendruomenė dėkoja muziejui „Beatričės namai“, kuriuos kitą kart sutikti žada jau Vilniuje!
Akimirkos iš įvykusios pirmojo „Mamos mokyklėlės“ susitikimo Nuotr.: autorės
Didžiausią įspūdį paliko balsingosios Betričės Grincevičiūtės dainos. Besiklausant jų, svajonių paukščiai tiesiog skriste skrido iš vaikų rankose laikomų teptukų.
Akimirkos iš įvykusios pirmojo „Mamos mokyklėlės“ susitikimo Nuotr.: autorės
Mieli mokytojai, tėveliai ir mokiniai, nuoširdžiai sveikiname lituanistinių mokyklų mokytojus su Mokytojo diena. Linkime jiems garsaus tarpukario Lietuvos pedagogo Mato Grigono (1870-1971) žodžiais tariant mylėti savo darbą visa siela ir širdimi, o savo mokinius ir draugus kaip save patį, nuolat lavintis, pažinti Lietuvą ir pasaulį, ieškoti būdų, kaip sudominti mokinį. Džiaugiamės, kad atsidarė nauja lituanistinė mokyklėlė Kaselyje, linkime vaikams ir tėveliams prasmingų džiugių lietuviško žodžio pažinimo akimirkų pirmaisiais mokslo metais. O štai Frankfurte lituanistinė mokyklėlė „Ąžuoliukas“ šventė savo dešimtmetį, ta proga nuoširdžiai sveikiname Frankfurto mokyklėlės vadovę ir muzikos mokytoją Nijolę Balčiūnienę, linkime jai ir visai mokyklėlės bendruomenei tvirtybės ir ilgų gyvavimo metų, auginant lietuviškai ošiantį ąžuolyną. N. Balčiūnienė su didele aistra ir užsidegimu savo mokytojo pašaukimui buria mokytojus ir vaikus bendrai veiklai ir per pastaruosius tris metus surengė visą eilę kokybiškų edukacinių užsiėmimų. Jos pačios žodžiai pailiustruoja jos atsidavimą auginant ir puoselėjant „Ąžuoliuką“. Mokyklėlė įkurta 2007 metais, taigi rugsėjo 1-ją susitikome jau 10-jį kartą. Jau trys metai, kai„Ąžuoliukas“ tapo svarbiausiu mano rūpesčiu. Lituanistinių mokyklų mokytojai neužilgo turės galimybę pasitobulinti ir pasidalinti savo patirtimi. Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde gruodžio 1-3 dienomis kviečia į seminarą „Aktyvūs kalbos mokymo metodai ankstyvajame amžiuje“, kuriame Vasario 16-osios Mokyklos direktorė janina Vaitkienė papasakos apie Vasario 16-osios gimnazijos nūdieną ir ateities viziją, mokytoja metodininkė Dalia Krikščiūnienė ir mokytoja ekspertė Gilma Plūkienė dalinsis savo žiniomis apie aktyvinančius mokymo metodus. VLB Tarybos ir valdybos narė dr. Sandra Petraškaitė-Pabst
VLB Tarybos ir valdybos narė dr. Sandra Petraškaitė-Pabst Nuotrauka iš asmeninio albumo
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 9
10 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
Aktuali informacija užsienio lituanistinėms mokykloms ir jų mokytojams Justina Vaičė | Hamburgo lituanistinės mokyklėlės mokytoja
Š. m. spalio 2-5 dienomis Lietuvoje vyko besisteigiančių užsienio šalyse lituanistinių mokyklų ir pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Vokietijos lituanistines mokyklas atstovavo Hamburgo lituanistinės mokyklėlės mokytoja Justina Vaičė.
Čia galite rasti mokymo medžiagą: www.smm.lt -->„Mokymosi šaltiniai“ http://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/informacija-atvykstantiems-isusienio-isvykstantiems-i-uzsieni/mokymosi-saltiniai
Pirmos dvi seminaro dienos buvo skirtos semiotikai ir jos pradininkui A. J. Greimui (lietuviui, kuris gyveno Prancūzijoje). Semiotika – lygčių sprendimas matematikoje, arba taip pat ir literatūroje: „Jo darbai priskiriami struktūralizmui – tyrimų krypčiai, grįstai prielaidai, jog kalba, kultūra, visuomenė, žmogiškasis pasaulio suvokimas pagrįsti santykių schemomis.“ Seminare nemažai buvo kalbėta apie mitologiją, jos svarbą ir kaip ją šifruoti. Seminaro dalyviai turėjo progą lankytis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir pažiūrėti baletą „Eglė žalčių karalienė“. Susiejus girdėtą informaciją seminaro metu ir matytą baletą, lituanistinių mokyklų mokytojai šią dramą stebėjo kitomis akimis. Sekančios dvi seminaro dienos buvo skirtos pasaulio lietuvių mokytojams. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su įvairiomis metodinėmis medžiagomis, projektais. Įvyko keletos mokyklų pristatymai, iš kurių didžiausią įspūdį paliko Islandijos lituanistinė mokykla. Šį pavyzdį galima traktuoti kaip sektiną. Svarbi informacija: Stovyklas vaikams 2018 metais organizuos Vilniaus lietuvių namai (2018 m. liepos mėnesį, 2 kartus po 10 dienų) ir LR Švietimo ir mokslo ministerija. Mokymai mokytojams bus dar organizuojami 2018 m. vasario mėn. 2 kartus po 2 savaites. LR Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM) jau š. m. lapkričio mėnesį skelbs projektinės veiklos konkursus: · Stažuotės. 2018 m. pradžioje bus skelbiamas konkursas: www.smpf.lt/lt. Galima gauti mokama stipendija 570 eurų/mėn. (2017 m. Stažavosi 20 mokytojų) · Studentų praktikos. Studentas vyksta į užsienį ir dirba su vaikais. Studentų praktikos laikotarpis apmokamas iš ŠMM lėšų. Praktika gali tęstis nuo 2 iki 6 mėn. Praktikanto darbo laikas – 20-40 val/sav. Praktikos laikas 09.01-08.31 LR ŠMM remiami projektai: · Bendradarbiavimas su Lietuva; · Edukacinės-pažintinės išvykos į Lietuvą; · Mokinių dalyvavimas konkursuose; · Moksleivių vasaros stovyklos; · Mokymo priemonių rengimas; · Mokytojų kvalifikacijų kėlimas; · Parama tautiniams drabužiams. · Mokymo priemonių įsigijimas, tautinės atributikos ir kt.
Akimirka iš įvykusio seminaro| Nuotr.: Jolanta Petronienė
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 11
JAUNIMO (IM)PULSAS
Baltoween 2017 – medijos ir politika! Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos informacija Išgirdę žodį medijos daugelis mūsų tikriausiai iškart tai asocijuoja su žiniasklaida, socialiniais tinklais, televizija. Tačiau tai tik labai siaura šio žodžio reikšmė. Medijos – plačiąja prasme - tai komunikacijos priemonė, perduodanti informaciją. Tai gali būti kinas, fotografija, video technologijos, internetas ir netgi mes patys. Medijų teorijos pradininkas M. McLuhan teigia, kad medijos tai “bet koks mūsų pačių tęsinys”. Tai filosofinis, sociologinis bei kultūrologinis fenomenas, besąlygiškai darantis įtaką kiekvienam iš mūsų. Šių metų „Baltoweeno“ lektorius bei kūrybinių dirbtuvių vedėjai dalinsis asmeninėmis bei profesinėmis patirtimis ir įžvalgomis kaip renkantis kūrybiškas medijų formas kalbėti apie socialiai ir politiškai svarbias temas, kaip menas ir visos įmanomos jo formos koreliuoja su politika, kaip kiekvienas iš mūsų gali atrasti paveikius kūrybinius įrankius ir kalbėti apie mums visiems svarbius klausimus. Kur visa tai vyks? Annabergo pilyje. Annaberger Str. 400, 53175 Bonn, Deutschland Kada? Spalio 27-29 d. d. Kaip dalyvauti? Užsiregistruoji, lauki patvirtinimo elektroniniu paštu, pervedi į VLJS sąskaitą dalyvio mokestį*, į lagaminą įsikrauni karnavalinį kostiumą, sportinę aprangą, ir atkeliauji pas mus! *Pirmiesiems dvidešimt užsiregistravusiųjų kaina 55 EUR, kitiems - 60 EUR (į kainą įeina netgi dvi nakvynės Anabergo pilyje, pilnas maitinimas, renginio programa bei koncertas)
Renginio programa: Penktadienis, spalio 27 d.: 17:00-20:00 Atvykimas, įsikūrimas 20:00-21:00 Susipažinkime! 21:00-22:00 Vakarienė rūmų sode nuo 22:00 Vakarojimas prie laužo Šeštadienis, spalio 28 d.: 08:30-09:00 Rytinė mankšta su Mariumi Jovaiša 09.00-10.00 Pusryčiai 10.00-10.15 Įvadas į temą „Medijos ir politika“ – VLJS 10:15-11:15 “Nuo Neregėtos Lietuvos iki Neregėtos Kubos: lietuvio fotografo ir leidėjo nuotykiai pasaulyje” - fotografas, leidėjas, verslininkas, socialinių projektų iniciatorius, sveikuolis Marius Jovaiša 11:15-11:45 Kavos pertrauka 11:45-13:00 Diskusija su Mariumi Jovaiša 13:00-14:00 Pietūs 14:00-16:00 Kūrybingumo dirbtuvės su menininke Jolita Vaitkute 16:00-16:30 Kavos ir pyrago pertraukėlė 16:30-18:00 Kūrybingumo dirbtuvės su menininke Jolita Vaitkute (tęsinys)
12 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
18:00-19:00 Vakarienė 19:00-21:00 Pasiruošimas kaukių baliui 21:00-22:00 Kristijono Ribaičio gyvo garso koncertas (bliuzas, indie, dainuojamoji poezija) 22:00-iki ryto Kaukių balius 22:30-23:00 Lindyhop šokio dirbtuvės su VLJS Sekmadienis, spalio 29 d.: 09:00-09:30 Rytinė makšta su VLJS 09:30-10:30 Pusryčiai 10:30-11:00 Pamaldos su pastoriumi Andriumi Stakeliu 11:00-12:30 Renginio apžvelgimas, kitų metų planų aptarimas ir renginio užbaigimas 12:30-13:30 Pietūs
KULTURA IR MENAS
Mes kuriam Lietuvą pasaulyje Arūnas Sartanavičius | www.pasauliolietuvis.lt Nuotraukų autoriai: Rimantas Gintauskas, Indrė Pelakauskaitė Akimirkos iš Palangoje vykusio tarptautinio šokių festivalio „Baltų dienos“.
niame šokių festivalyje „Baltų dienos“, kuriame dalyvavo ne tik kolektyvai iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos.
Pirmą kartą lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“ suspindo Hamburgo mieste 1956 metais – tais pačiais metais, kai buvo įkurta Lietuvių Bendruomenė, ir jau daugiau kaip šešis dešimtmečius kolektyvas gyvuoja Vokietijoje. Tarsi primindamas, kad lietuvybė išliks ir svetur. Daug metų kolektyvui vadovavo skirtingi žmonės. Keičiantis vadovams, keitėsi ir šokėjų skaičius. Pradžioje tai buvo tik moteriškas kolektyvas „Hamburgo moterų klubas“. Pasak ilgą laiką „Gintare“ šokančios Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkės Dalios Henke, kolektyvo varomoji galia yra šokių vadovas, kuris kartais vos ne už rankos atsiveda naują narį į kolektyvą. Vyrų ir šiais laikais kolektyve dar mažoka, ir jie yra ypač laukiami. Kolektyve šoka įvairaus amžiaus žmonės – nuo 20 iki 50 metų. Šokių kolektyvas visada yra atviras naujiems nariams, todėl repeticijų grafikas yra lankstus ir visiems prieinamas. Jaunoji karta lėtai, bet žingsnelis po žingsnelio jungiasi prie kolektyvo, domėdamasi savo istorija ir tautiniais šokiais. Daugelis prisijungusių prie kolektyvo anksčiau nėra mokęsi šokti, tačiau žingsnelis po žingsnelio išmoksta. Per šešiasdešimt metų kolektyvo gyvavimo istoriją jame šoko ne tik lietuvaičiai, bet ir užsieniečiai, kurie susižavėję šokiu (o gal labiau lietuvaitėmis) dalyvavo jo veikloje. Tradiciškai visi naujokai pradeda mokytis šokti „kepurinę“. Šiuo šokiu pradedami visi renginiai. Tai nekintanti „Gintaro“ tradicija, nors kiekvienas vadovas įneša į kolektyvą naujų šokių ir naujų tradicijų. Pasak Dalios Henke, labai svarbu, kokie žmonės susirenka į kolektyvą, kaip jiems sekasi bendrauti. 2014 metais „Gintaras“ dalyvavo Lietuvoje vykusioje Dainų ir šokių šventėje ir buvo vienintelė šokių grupė iš Vokietijos. Jie dalyvavo drauge su daugiau nei 7000 kitų šokėjų, kurie sukūrė žiūrovams nuostabų reginį ir patys džiaugėsi vienybės jausmu. Tam kolektyvas ruošėsi visus metus. Šokėjai iš Hamburgo planuoja dalyvauti ir 2018 metais vyksiančioje Dainų šventėje. Be to, kolektyvas šiemet pasirodė Palangoje vykusiame tarptauti-
Anuomet kolektyvas išsiskyrė ne tik lietuvybės puoselėjimu svetimoje šalyje, bet ir savo autentiškais rūbais, kurie buvo austi Kanadoje ir išsiskyrė spalvingumu. Pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovo Sauliaus Liausos, tautiniai kostiumai yra tiek skirtingi ir taip suausti, kad Lietuvoje nebuvo tokių regionų, kokia yra jų spalvų gama. Bet jie yra būtent tuo įdomūs ir autentiški – tokius turi tik užsienyje gyvenantys lietuviai. Kolektyvų iš užsienio išskirtinumas ir yra tai, kad jų rūbai išsiskiria savo spalvingumu, įdomiais raštais ir per dainų šventes jau nesupainiosi vietinio kolektyvo šokėjų ir atvykusių iš užsienio šalies. Šie metai yra paskelbti Tautinio kostiumo metais, tad užsisakyti tautinį kostiumą nėra taip sunku, kaip tai buvo prieš šešiasdešimt metų. Dalia Henke teigė ir pati įsigijusi Klaipėdos krašto tautinį kostiumą, kuriuo labai didžiuojasi.
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 13
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė apgailestavo, kad Lietuvos valdžia mažai prisideda prie užsienio lietuvių kolektyvų veiklos rėmimo. Daugelis jų verčiasi savo jėgomis, nes valstybė neremia bendruomenių ir jų kolektyvų. O pati tautiškumo svarba suvokiama tada, kai žmogus išvažiuoja iš Lietuvos. Atitrūkimas nuo šeimos, draugų, gimtųjų vietų priverčia susimąs-
emocijų ar jausmų išreiškimas, tai hobis, užsiėmimas, svarbi gyvenimo dalis“, –įsitikinusi dabartinė „Gintaro“ vadovė. Kaip vokiečiai priima lietuvius? Į šį klausimą pašnekovės atsakė: kaip atvykėlius iš Europos Sąjungos šalies priima natūraliai, draugiškai, nuoširdžiai. Būna ir išimčių, bet tai tik pavieniai atvejai. Nors dažnai vokiečiai turi tik bendrą informaciją apie Lietuvą, žino, kad tokia yra, o apie mūsų kultūrą ar papročius mažai arba išvis nežino. Audrius Vaitiekūnas yra „Gintaro“ kolektyvo „darbščioji bitelė“ – jo pastangomis atsiranda šokėjų kostiumai. Jis ne tik pasiūna vyriškus ir moteriškus kostiumus, bet juos išsiuvinėja. Be to, jis yra ir kolektyvo ilgametis šokėjas, be šito žmogaus kolektyvas neapsieitų. Ilgus metus kolektyvui vadovavusi Kristina Kaveckienė sugrįžo gyventi į Lietuvą ir tokio sprendimo nesigailinti, nors neslepia, kad palikti kolektyvą jai buvo labai sunku. „Manau, kad „Gintaras“ išliks ir dar gyvuos ne vieną dešimtmetį“, – sako Kristina Kaveckienė. Kolektyvo išskirtinumo įvardinti neįmanoma, nes visi lietuvių kolektyvai užsienyje savaip įdomūs ir unikalūs. Juk suburti tokį svetimos šalies mieste, kur gyvena daugiau negu du milijonai kitataučių, jau yra iššūkis, reikalaujantis didelių pastangų. Tad linkime „Gintarui“ ilgai gyvuoti.
„Šiandien karaliai mums pasakas seka“ tyti apie savo šaknis ir Tėvynę. Tik išvykus iš Lietuvos ar pirmus metus apie tai dažnai negalvojama, bandoma išmokti šalies, kurioje gyvenama, kalbą, susipažinti, susirasti draugų, bendrauti. Laikui bėgant gimsta nostalgija Tėvynei, suvokiama tautiškumo svarba. Kai dar nebuvo techninių galimybių ir grįžti aplankyti artimųjų į Lietuvą buvo sudėtinga ir brangu, bendravimas su Tėvyne ir artimaisiais buvo retas. Norėdami sužinoti naujienas iš Lietuvos Hamburgo lietuviai eidavo susitikti su lietuvių bendruomene, aptardavo žinias, gautas iš Lietuvos, – kas buvo gavęs naujienų, laikraštį ar knygą. Kalbėjosi, kas naujo politiniame, kultūriniame, socialiniame gyvenime. Ir kiekvienas svečias buvo labai laukiamas – tai naujas vėjas iš Lietuvos. Hamburgo lietuviai tokiuose suėjimuose ieškojo savo tapatybės, nes gimęs Lietuvoje – kitu netapsi. Nesvarbu, kad žmogus moka kalbą, turi pilietybę, bet šaknys pririša prie Lietuvos. Pašnekovės kėlė esminį klausimą – kaip Lietuvos institucijos, Lietuvai atstovaujantys Seimo, Vyriausybės nariai bendraus su savo diaspora? Šeštadieninės mokyklėlės ir tautiečių bendruomenės yra bazė, reikalinga tam, kad išvykusiųjų iš Lietuvos vaikai mokėtų lietuvių kalbą, perduotų ir išlaikytų tradicijas. Pasak dabartinės „Gintaro“ vadovės Agnetos Rosemann, išvykus svetur išlaikyti lietuvybę yra labai svarbu. „Mes ne išvažiavome iš Lietuvos, mes kuriam Lietuvą pasaulyje“, – sako kolektyvo vadovė, Vokietijoje jau gyvenanti penkerius metus. Agneta Rosemann neįsivaizduoja, kaip
Edukacinis renginys apie
Mikalojų Konstantiną Čiurlionį Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta. (M. K. Čiurlionis). Pasakas skaitys bei istorijas pasakos knygos autoriai MILDA PLEITAITĖ ir KAZIMIERAS MOMKUS. Atgijusių (animuotų) M.K. Čiurlionio paveikslų vaizdus lydės kompozitoriaus sukurta muzika, atliekama MILDOS PLEITAITĖS (smuikas) ir ADOMO PLEITOS (fortepijonas). LAPKRIČIO 18 D. 12 VAL. FINKENSTRAßE 39, STUTTGART Renginys remiamas Lietuvos Švietimo ir Mokslo Ministerijos Lietuvos 100 mečio proga, jis vyks lietuvių ir vokiečių kalbomis.
galima gyventi be lietuvybės. O tautiniai šokiai skatina lietuvius sueiti kartu, bendrauti – kartais jie net nejaučia, kad yra kitoje šalyje. „Šokis ne tik
14 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
Renginys nemokamas, surinktos aukos bus skiriamos Štutgarto lituanistinei mokyklėlei „Traukinukas“. Po teatralizuoto koncerto bus galima jaukiai pabendrauti su atlikėjais, būsime dėkingi, jei galėsime pasivaišinti suneštiniais pyragais.
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 15
PORTRETAI
Su iššūkiais reikia kovoti visa širdimi
Kultūros ginklanešys M. Švėgžda von Bekkeris: akcentai sudėlioti Kalbino Evelina Kislych-Šochienė | www.voruta.lt Martynas Švėgžda von Bekker – ypatingos ir išskirtinės lietuvių šeimos atžala, tapusi dar viena, ryškia lietuvių kultūros liudytoja pasaulyje. Smuikininkas, muzikos pedagogas, kompozitorius ir žinomas Lietuvos menininkas save įvardina kultūros ginklanešiu arba net muzikos kariu. Šiuo metu Hamburge gyvenantis menininkas nejaučia jį ribojančio atstumo ir į gimtinę sugrįžta reguliariai – dalyvauti kultūriniuose renginiuose, pristatyti savo kūrybą ir naujas idėjas, arba tiesiog pasiimti Šimonių girioje įsikūrusioje tėvų sodyboje rastą ramybę.
M. Švėgžda von Bekkeris gimė itin spalvingoje, žinomoje menininkų šeimoje. Tėtis Algimantas Švėgžda (in memoriam) – grafikas, tapytojas, mąstytojas, mama Agnietė Rafaelė von Bekker-Švėgždienė – scenografė. Senelė (babytė) iš Tėčio pusės – Paulina Eringytė-Švėgždienė – prūsė – mokytoja, Močiutė iš Mamos pusės – Elena Strazdaitė-Bekerienė – viena žymiausių nepriklausomos Lietuvos smuikininkių ir Martyno įkvėpėja. Prieškariu, Prezidento Antano Smetonos teikimu, Elena Strazdaitė-Bekerienė buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, 1998 metais už nuopelnus Lietuvos valstybei ir pastangas, garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją, Elenai Strazdaitei-Bekerienei buvo įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas. Senelis iš Mamos pusės – Povilas Bekeris vokietis (Paul von Bekker) – orkestro „Vilnius“ dirigentas, dainų švenčių daugkartinis vyriausiasis dirigentas, kompozitorius, apie 40 metų dirbęs chorvedžiu. Senelis iš Tėčio pusės Jonas Švėgžda prieškarinės Lietuvos atsargos leitenantas, baigęs Kauno dailės mokyklą, nuožmus kovotojas prieš sovietinę valdžia ir okupaciją, dėl ko ir buvo ištremtas. Pats smuikininkas M. Švėgžda mokėsi M. K. Čiurlionio mokykloje, smuiko mokytojų Tado Šerno, Gintvilės Vitėnaitės, Ingridos Armonaitės-Galinienės, Emilijos Armonienės klasėse, tačiau Močiutė Elena Strazdaitė-Bekerienė liko pagrindine kelrode žvaigžde. Tuomet sekė smuiko studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) pas prof. Raimondą Katilių, o Hamburge – magistro ir aspirantūros studijos pas smuikininką, profesorių Mark Lubotsky. Martynai, esate vadinamas neformaliu kultūros ambasadoriumi – atstovaujate Lietuvos kultūrą pasaulyje nuo to laiko, kai pirmą kartą išvykote gyventi ir savęs ieškoti užsienyje. Papasakokite apie savo, kaip žinomo menininko, ryškiausius kūrybinės veiklos kelius ir vingius. Dažnai save vadinu muzikos kariu, kultūros ginklanešiu. Turbūt nuo 1989 metų, kuomet pirmą kartą išvykau gyventi į Hamburgą. Būtent tada samoningai ir prasidėjo mano, kaip smuikininko, tarptautinių kultūros akcentų dėliojimas ir savosios šalies atstovavimas. Dažnai prisimindavau Močiutę. Kiek tekdavo kovoti vien tam, kad būtų teisingai užrašyta lietuviškoji pavardės dalis, o juk ŠVĖGŽDA turi net tris isskirtinai lietuviškas raides, kurios būdavo kompiuteriu sunkiai randamos ir derinamos. Tuomet sekė šešeri, neišdildomų įspūdžių ir atradimų, kupini solinių koncertinių gastrolių Europoje, meninių bei savitumo paieškų metai Prancūzijoje. Tikruoju kutūros „ambasadoriumi“ tapau 1997 metais, Prancūzijoje, kuomet man teko garbė talkinti ir būti Lietuvos ambasadorės UNESCO, diplomatės Ugnės Karvelis artimu patikėtiniu bei pagalbininku. Tuo metu ir buvo man suteiktas Lietuvos jaunimo garbės kultūros atašė vardas. Tuometinėje Lietuvoje dar stigo šalį atstovauti gebančių, protokolą, Lietuvos istoriją, valstybinius interesus ir dar kelias užsienio kalbas žinančių jaunų diplomatų.
Martynas Švėgžda von Bekkeris | Nuotr.: Monikos Požerskytės
16 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
2003-2009 metus, periodą po atvykimo iš Prancūzijos į Lietuvą vadinu sugrįžimu į absoliučiai sustabarėjusią, postsovietinę, p. Uspaskicho raudonai dažomą Lietuvą. Buvo tikras siurrealistinis karnalavas: tiek politikoje, tiek gatvėje. Butaforinė demokratija su pseudo kultūra. Keliose, t.y. svarbiausiose gyvenimo srityse patyriau porą nok daunų. Tuo periodu kovojau, kūriau ir vis
vien garsiai kalbėjau apie jaunimo, gamtosaugos, tolerancijos, šeimos ir kitas problemas. Tai buvo mano alternatyva. Kiti tylėjo. Valstybinės nomenklatūros atstovai mane ir mano kultūrines – visuomenines idėjas blokavo. Vilniaus Europos sostinės metu visi trys mano tarptautiniai pateikti projektai buvo atmesti ir tapau nustumtu į užribį. 2009-2010 tai savęs pasitikėjimo, atradimų metas Bostone. Lyg galingas krioklys nuplovęs visas nuoskaudas ir žaizdas – Fulbright Scholar lektoriaus pareigos Bostono Universitete. Noriu ypatingai padėkoti Bostono lietuvių bendruomenei. Tą, ką pamačiau ten, neprilygo niekam, ką prieš tai esu patyręs. Tai yra seniausia bendruomenė Amerikoje. Mes labai daug įveikėme kartu. Norėčiau juos išskirti kaip itin vieningą lietuvių bendruomenę. 2010 m. vasario 17 d. žaibišku greičiu įvykdytas Lietuvos tūkstantmečio minėjimas valstybiniame lygmenyje, sujungus bendras visų lietuvių pasaulyje pajėgas. Mes per keturis mėnesius padarėme tiek daug, kad Bostono universiteto salė lūžo nuo žmonių (dalyvavo ir garsi Lietuvos baleto artistė Eglė Špokaitė bei kiti žinomi Lietuvos artistai). Ten radau net galantiškas Kauno damas ir džentelmenus, kurie iki šiol kalba su kaunietišku akcentu ir yra aukščiausios kultūros atstovai. Šis minėjimas nebūtų įvykęs be Lietuvos užsienio reikalų ministerijos su tuometinio ambasadoriaus, jo ekselencijos Andriaus Brūzgos ir nuoširdžios Bostono ir visos Amerikos lietuvių bendruomenės. Jūs – pasaulio pilietis? Taip, man kaip niekada puikiai sekasi būti Lietuvos patriotu ir pasaulio piliečiu. Turint tokias galimybes laisvai keliauti ir dalyvauti Tėvynės ir pasaulio gyvenimuose – neišnaudoti jų tiesiog nedera. Dėka taip išvystytų susisiekimo ir komunikacijos priemonių, man puikiai sekasi bendrauti su lietuviais tiek namuose tiek svetur, su įvairiais festivalių organizatoriais, menininkais, visuomenės veikėjais, institucijomis. Didžiąją dalį savo atostogų praleidžiu gimtinėje, Šimonių girioje – labai dažnai į ją sugrįžtu. Jaučiuosi laukiamas atskirų Lietuvos festivalių dalyvis, kai kurių mokyklų ir koservatorijų dėstytojas, spėjantis gyventi ir kurti Hamburge, tačiau tuo pačiu ir Lietuvoje. Tai yra didžiulė dovana. Neseniai nuvilnijo pozityvūs ir teigiami Jūsų išleistos kompaktinės plokštelės „Lietuvos XXI a. raiška smuikui“ atgarsiai Lietuvoje – įvykusio pristatymo metu Kaune „POST“ galerijos salė lūžo nuo klausytojų, meno mėgėjų, profesionalų gausos. Papasakokite apie albumą plačiau. Mano nuostabai, Kaune įvykusiame pristatyme dalyvavo per 500 klausytojų. Kadangi jau viskas buvo išleista ir išmokta, nervinausi kiek mažiau (juokiasi). Šis leidimas kainavo man daug jėgų, kantrybės ir laiko. Albumą sudaro 11-ka devynių skirtingų, po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių jaunųjų kompozitorių – Monikos Sokaitės, Agnės Mažulienės, Lukecijos Petkutės, Karolinos Kapustaitės, Linos Posėčnaitės, Rasos Bartkevičiūtės, Jono Jurkūno, Dominyko Digimo, Kristupo Bubnelio ir Veslavo Sobieskio – kūriniai smuikui solo. Mano tikslas buvo skatinti jaunųjų kompozitorių susidomėjimą kūryba smuikui solo – tai itin svarbi ir aktuali kūrybinio repertuaro dalis. Šis unikalus jaunimo ir mano bendradarbiavimas turi išskirtinę akademinę išliekamąją vertę bei konstruktyvų pedagoginį impulsą jauniems kompozitoriams. Paskutinį mėnesio penktadienį albumą pristačiau ir Hamburgo lietuvių bendruomenei. Grojau keturis skirtingų kompozitorių kūrinius iš skirtingų plotmių. Pristačiau kompozitorę Rasą Bartkevičiūtę, kuri kūrinį „Gėla“ man parašė dar 2004 metais, tačiau dėl laiko stokos taip ir nesugebėjau prie jo prieiti – jis vis stovėjo eilėje. Taip pat pristatyme skambėjo Lietuvos lenko, patrioto, altininko Vieslavo Sobieskio kūrinys „Ledomanda“, kuriame jau ryškiau girdimi pop muzikos ritmikos, atgarsiai. Taip pat jaunosios kompozitorės Monikos Sokaitės „Žvilgsnis pro palėpės langą lyjant“ ir savo kūrybos „Drugelis“. Pasaulį išvydo naujoji, Jūsų įkurta, mobili menų akademija. Ar tai yra senos svajonės išsipildymas? Gyvenime vadovaujuosi filosofo Heraklito mintimis apie kaitą, jog viskas keičiasi ir kinta – niekas nestovi vietoje. Tuo vadovaujasi ir mūsų naujoji, mobili menų akademija.
Martynas Švėgžda von Bekkeris | Nuotr.: Monikos Požerskytės
Taip, viskas prasidėjo 1979 metais, kuomet pradėjau kalbėtis su savo Tėčiu, dailininku Algimantu Švėgžda, apie mano mokslus M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Samprotavau savo muzikos, smuiko mokslus ten. Ar privalome mokytis tik pasirinktą dalyką? O kur šokis, tapyba, skultūra, architektūra, poezija? Norėjau esmės suvokimo, o ne siauro, vienpusiško „treniravimo“, ar jau nusistovėjusų klišių. Taigi, apie tai galvojau dešimtis metų, kol galiausiai supratau, jog idėją reikia įgyvendinti dabar arba paleisti ją visam laikui. Taigi ši, spalio 6 d. duris atversianti tarptautinė mobili menų akademija – mano ilgai brandintos minties rezultatas. Mūsų tikslas – sujungti, aprėpti ir rasti naują kryptį, pabrėžiant minties nepriklausomumą, ypatingumą, atrasti naujas išraiškos formas bei jų pristatymo būdus ir galimybes. Akademija (AaofA) startuoja Vokietijoje, tačiau pasirodys Lietuvoje, Prancūzijoje. Be abejo reziduosim Lietuvoje, kviesime brolius latvius, bet ir ne tik – visas pasaulio šalis ir kultūras. Mobilią, alternatyvią menų akademiją (Alternative Academy of Arts – AaofA) sudaro intelektualų būrys: dainininkai, muzikai, fotografai, literatai, teisininkai, finansininkai, skulptoriai, pedagogai ir kiti. Mūsų startas „Spektras“ – tai meninis signalas, kuriame jau dabar dalyvauja atstovai iš 15 pasaulio šalių. Sukvietėme labai įdomų ir drąsu, gabų jaunimą jaunimą. Matome tarptautinę plotmę, leidžiančią jiems reikštis su naujomis idėjomis, kūryba. Dėkoju už pokalbį.
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 17
BENDRUOMENIU ALEJASu iššūkiais reikia kovoti visa širdimi
Pilietiškumo niekada nebus per daug Kristina Braun ir Rasa Weiß Rugsėjo 30 dieną Niurnbergo kultūros centre Südpunkt įvyko paskaita ir diskusija tema: „PROPAGANDA IR PILIETINIS PASIPRIEŠINIMAS“, kurią organizavo Niunbergo lietuvių bendruomenė (NLB).
Pagrindinės temos nagrinėtos temos: Rusijos propagandos vaidmuo, Rusijos agresija istorijos kontekste, stiprios pilietinės visuomenės kūrimas, atsakas į propagandą,pilietinės bendruomenės svarba, ambasadorystė. Tai temos apie neabejingumą, atsakomybę ir rūpinimąsi visuomene ir savo valstybe. Aptartos temos, sukviečiančios negausią, bet pilietiškai sąmoningą auditoriją. Labai malonu buvo pasveikinti atvykusią Miuncheno bendruomenės pirmininkę Irmą Petraitytę-Lukšienę su šeima, taip pat Agnę ir Tadą iš Bayreuth. Pradžioje, žiūrėdami filmą apie 1939-1941 metų įvykius Lietuvoje, prisiminėme istoriją, lietuvių tautos pilietiškumą, organizuojant sukilimą, iš istorijos liudininkų lūpų išgirdome, kokia svarbi Lietuvai buvo nepriklausomybė. Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimas – tai ir dabar svarbi mums pavesta užduotis. Susitikimo metu paskaitą „Propaganda ir pilietinis pasipriešinimas“ skaitė Krašto apsaugos savanorių pajėgų, nekinetinių operacijų kuopos leitenantas Tomas Narkevičius. Galbūt žodis „propaganda“ nėra mielas lietuvio ausiai, bet kas už to slypi, verta ir būtina žinoti. Žinodami apie esančią padėtį Ukrainoje, privalome ir mes susimąstyti, kokios žinios apie Lietuvą yra skleidžiamos rusiškai kalbančiai auditorijai. Yra esminiai svarbu, atpažinti klaidinančią informaciją, žinoti apie galimas krizines situacijas, kad būtume joms pasiruošę.
Akimirkos iš įvykusios paskaitos ir diskusijos apie propagandą Nuotr.: Romas Stanevičius
Dar ilgai vykusios diskusijos nedideliame rate tik dar kartą įrodė, kad šios temos labai svarbios, aktualios ir reikalingos. NLB mielai gali padėti ir kitoms lietuvių bendruomenėsm, norinčioms savo apylinkėse įvyktų ši paskata.
Nauja veiklos grupė Štutgarte – sporto mėgėjai Karolis Genutis 2017 metais liepos mėn. Štutgarto lietuvių bendruomenėje buvo organizuojamas pirmas krepšinio mėgėjų susitikimas, kuriame susirinko netikėtai labai gausus būrys aktyvaus laisvalaikio entuziastų.
Sekantis susitikimas įvyks: Vieta: Sickstrasse 165, 70190, Stuttgart. Mokyklos aikštelė puikiai pasiekiama naudojantis viešuoju transportu. U9 stotelės pavadinimas – Raitelsberg, išlipus apie 3 min. kelio. Data: Sekmadienis, spalio 22 d. | Laikas: 17:00 val.
Šio susitikimo aktyvumas parodė, kad paprastais susitikimais žaidimo aikštelėse lietuviai neapsiribos, todėl buvo susiburta krepšinio komanda „LTeam Stuttgart“. Jau liepos mėn. pabaigoje ši komanda savo jėgas išbandė varžybose „Sehnsucht Basketballturnier 2017“, Gerlingene. Džiugu, kad varžybose dalyvavo ne tik žaidėjai, bet ir gausus krepšinio fanų būrys. Krepšinio komanda dėkoja rėmėjams ir visiems rėmusiems šį turnyrą. Šiandien „LTeam Stuttgart“ yra besikuriančiame etape, todėl norime pakviesti visus, kurie nori prisijungti prie komandos pažaisti krepšinį. Susisiekti galite prisijungę prie WhatsApp grupės numeriu: 015166716110. Taip pat galite sekite naujienas socialiniame tinkle www.facebooke.com ieškodami @LTeamStuttgart. Su malonumu ateityje komanda mes iššūkį ir kitoms lietuvių bendruomenių krepšinio komandoms, kurios norėtų sudalyvauti varžybose prieš „LTeam Stuttgart“.
18 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
„LTeam Stuttgart“ dalyvavo „Sehnsucht Basketballturnier 2017“ turnyre Nuotr.: K. Genučio
VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS Puslapį parengė: Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja Asta D‘Elia Nuotraukų autorius: Robertas Lendraitis
www.gimnazija.de
Vaikų Lituanistinės akademijos atidarymas Rugsėjo 16 d. po ilgų vasaros atostogų savo duris vėl atvėrė Lituanistinė vaikų akademija. Ši akademija – tai šeštadieninė lituanistinė mokykla, skirta skatinti lietuvių kilmės vaikus mokytis lietuvių kalbos, lietuviškų tradicijų bei formuoti tautinį identitetą. Gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, kalbėdama apie Lietuvos simbolius, pasveikino vaikučius, jų tėvelius ir mokytojas (Astą D`Elia ir Aušrą Lorenz). Pirmąją šių mokslo metų paskaitėlę jauniesiems akademikams vedė „Beatričės namų“ muziejaus edukatorės Renata Tarosaitė-Minkevičienė ir Lina Sakalauskaitė. Jos pasakojo apie aklą dainininkę Beatričę Grincevičiūtę. Vaikai pirmą kartą lietė Brailio raštu parašytą knygą, pamatė baltąją lazdelę, aklųjų rašto lentelę, rašė ant vaškinių lentelių, mokėsi lietuviškų dainų ir piešė. Net ir daugelis tėvelių nustebo sužinoję, kad aklieji skaito iš dešinės į kairę, o rašo – atvirkšiai. Tai buvo puikus renginys tiek mažiems, tiek dideliems!
Plakatų konkursas: NE žalingiems įpročiams Siekiant ugdyti jaunimo atsakomybę už savo sveikatą ir elgesį visuomenėje, jau aštuntą kartą buvo surengtas plakatų konkursas alkoholio vartojimo prevencijos tema. Konkursą, kuriame dalyvavo apie 7000 mokinių iš visos Vokietijos, rengia DAK ligonių kasos. Jaunųjų menininkų plakatai kviečia leisti laisvalaikį be žalingų įpročių. Jų kūriniuose atsispindi neigiamas jaunuolių požiūris į piktnaudžiavimą alkoholiu, o ypač smerkiamas tarp jaunimo paplitęs gėrimas iki sąmonės netekimo. Labai džiaugiamės, jog mūsų gimnazijos dvyliktokės Amy-Marie Gergenreder ir jos sesers Natalijos bendras darbas buvo paskelbtas geriausiu Bergštrasės apskrityje. Heseno žemės mastu seserys užėmė septintąją vietą. Amy-Marie sėkmingai dalyvauja kūrybiniuose konkursuose ir jau ne pirmą kartą užima aukščiausias prizines vietas.
Nuoširdžiai sveikiname mūsų gimnazistę ir linkime jai tolimesnės kūrybinės sėkmės!
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 19
Susitikimas su menininku Mykolu Sauka Rugsėjo 13 d. Renhofo pilies salėje įvyko susitikimas su jaunu, talentingu skulptoriumi ir rašytoju iš Lietuvos – Mykolu Sauka. Susitikime dalyvavo aukštesniųjų gimnazijos klasių mokiniai, mokytojai ir darbuotojai. Mykolas Sauka, kurio abu tėvai yra dailininkai, skulptūras kuria jau nuo pat mažų dienų. Pasak menininko, labiausiai jam patinka lipdyti galvas. Išradingumo skulptoriui tikrai netrūksta, o ir medžiagos jis randa visur: netikėtai iškasęs kieme senus protezus ar šukose radęs sesers ilgų plaukų. Mykolas Sauka susitikimo dalyviams rodė savo ankstesnių ir naujausių darbų
nuotraukas, pasakojo apie skulptūros kūrimo etapus. Darbas tikrai nelengvas: trijų metrų skulptūrai pagaminti prireikia net trijų ar keturių mėnesių, o dirbti tenka apie dešimt ir daugiau valandų per parą. Bekurdamas skulptūras menininkas klausėsi audioknygų įrašų, taip atrado žodį kaip „žaliavą“ ir pradėjo rašyti. Mykolas Sauka susitikimo dalyviams skaitė patrauklia ironija persunktas ištraukas iš savo knygos „Grubiai“. Tapyti menininkas nesiruošia, nes tam, pasak jo, reikia didelės kantrybės. Šiuo metu jis ruošiasi pasinerti į kitos meno srities kūrybą: planuoja rašyti filmo scenarijų. Nuoširdžiai dėkojame menininkui už įdomų susitikimą ir linkime jam kūrybinės sėkmės!
Moksleivių mainai: Gimnazijoje svečiuojasi mokiniai iš Čekijos Rugsėjo 18–22 d. Vasario 16-osios gimnazijoje viešėjo būrelis mokinių iš Prostejovo gimnazijos ir du juos lydėję vokiečių kalbos mokytojai Martina Maleckov ir Tomas David. Svečiai iš Čekijos kartu su mūsų mokiniais dalyvavo pamokose, kurias vedė
20 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
keletas Gimnazijos mokytojų: Patrizia Sauerzapf, Aina Janulionienė, Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė ir Asta D‘Elia. Moksleivių mainų programos dalyviai ne tik mokėsi, jiems buvo organizuotos pažintinės išvykos bei kitos edukacinės ir pramoginės veiklos. Svečiai aplankė Heidelbergą, Manheimą ir kitus netoliese esančius miestelius.
SIELOVADA
Lietuviškos šv. Mišios Štutgarte Karolis Genutis | Facebook @Stutgartotikintieji
mas juo yra viena iš pačių didžiųjų nelaimių, kurios gali ištikti žmogų. Štutgarto lietuvių bendruomenės tikinčiųjų veiklos grupės naujienos
Nuo spalio mėn. turime nepaprastą galimybę mūsų bendruomenės tikinčiuosius pradžiuginti reguliariomis lietuviškomis šv. Mišiomis. Kunigui Virginijui Grigučiui dėkojame už labai nuoširdų dėmesį mūsų nedidelei tikinčiųjų bendruomenei. Tegul Dievas jam atlygina už tai. Maloniai kviečiame visus tikinčiuosius susirinkti bendrai lietuviškai maldai: • Lapkričio 5 d., 15:00 val., šv. Mišios už visus mūsų mirusiuosius ir kitomis intencijomis. • Gruodžio 3d., 15:00 val. pirmo Advento sekmadienio šv. Mišios. Po pamaldų visi susirinkusieji gretimose patalpose galės kreiptis į kunigą dėl Santuokos sakramento, Sutvirtinimo sakramento, ligonių patepimo sakramento, pirmosios Komunijos, taip pat bus galima prašyti pašventinti turimus rožančius, kryželius ir, žinoma, pabendrauti kitais tikėjimo klausimais. Mūsų tai pat laukia agape (su mūsų visų vaišėmis prie arbatos). Iš visų turtų, kuriuos turi pasaulis, visų didžiausias ir visų brangiausias yra šv. Mišios. Šv. Mišių vertė yra begalinė. Todėl to turto nežinojimas ir nesinaudoji-
Agape su kun. V. Grigučiu po lietuviškų šv. Mišių spalio 5 d. Nuotr.: Karolio Genučio
Išskirtinis įvykis – kunigo Vaclovo Šarkos palaikai perkelti iš Hamburgo į Lietuvą Š. m. rugsėjo 29 d. neįkainojamą indėlį Hamburgo bei Vokietijos lietuviams ir vietiniems parapijiečiams (bendruomenei) palikusio dekano Vaclovo Šarkos palaikai perkelti iš Hamburgo į Lietuvą, Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos parapiją. Iškasimo metu, kapinių darbuotojų bei seserų vienuolių nuostabai, palaikai buvo atrasti stulbinančiai išsilaikę. Šalia rastų palaikų atrastas ir nesuiręs Šventasis Raštas.
Dukšto gimnaziją taip pat numatoma pavadinti kunigo V. Šarkos vardo atminimui. Hamburgo lietuvių bendruomenė ir lietuvių katalikų sielovada bei visa Dūkšto parapija džiaugiasi įvykusiu perlaidojimu ir dėkoja visiems prisidėjusiems. Hamburgo katalikų sielovados informacija
Prieš 30 metų, 1987 metais, Lietuvos Nepriklausomybės priešausšryje, vėlionis buvo palaidotas Reinbeke, netoli šalia Hamburgo, garbingoje ir ramioje kapinių vietoje, šalia kitų kunigų ir prelatų. Kapas buvo rūpestingai prižiūrimas vietinių vienuolių, seserų Elizabiečių. Spalio 1 d. Šv. Teresės dieną, palaikai pasitikti Šv. Stanislovo Kostkos parapijoje. Spalio 3 d. 15 val. St. Theresien parapijos namuose Hamburge, kuriuose daugelį metų vykdavo Šv.Mišios lietuvių kalba, įvyko V. Šarkos aktyvią veiklą pristatantis susitikimas ir dokumentinės medžiagos apie palaikų iškasimą peržiūra. 17 val. kunigui V. Šarkos atminimui buvo aukojamos Šv. Mišios atvykusio kunigo Sigito Grigo iš Dūkšto. Spalio 8 d. 12 val. Šv. Stanislovo Kostkos parapijoje, Dūkšte buvo aukojamos Šv. Mišios ir įvyko iškilmingos pervežtų palaikų laidotuvės. Dalyvavo vyskupas Arūnas Poniškaitis iš Vilniaus.
Kunigo V. Šarkos palaikai iškasami Reinbeko kapinėse Vokietijoje Nuotr.: Linos Jahn
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 21
Über Prof. em. Dr. Gerd Birk Prof. em. Dr. Gerd Birk (geb. 1938) ist Mitglied der Ordensgemeinschaft der Steyler Missionare (siehe www.steyler.de); Studium der Philosophie in St. Augustin bei Bonn und in St. Gabriel in Mödling bei Wien, Theologie in Rom, dort 1966 Priesterweihe; danach Ausbildung zum Professor fūr Religionspädagogik und Homiletik in St. Gabriel und St. Augustin in München; wissenschaftlicher Referent fOr die bayerischen Diözesen (siehe www.rpzbayern.de). Engagement bei der Litauischen Gemeinschaft München: Auf einem Flug nach Vilnius zu Fortbildungsseminaren trat ich Herrn Wittstock. Er stellte die Verbindung mit der Gemeinschaft der Litauer in München her. Hier wie in Litauen gelang recht bald ein gutes Einvernehmen. Sie akzeptieren meinen seelsorglichen Dienst, den ich gerne tue.
Prof. em. Dr. Gerd Birk: ,,lch habe Litauen liebgewonnen. Wie kam es dazu?“ lch habe Litauen liebgewonnen. Wie kam es dazu? /m Frühjahr 1996 kamen zwei Schwestern aus Kaunas ins Religionspädagogischen Zentrum nach
München und erkundigten sich, wie wir unsere Lehrer fortbilden. Mir fiel es zu, ihnen unsere Arbeit zu erläutern mit dem Ergebnis, dass sie mich nach Litauen einluden. Das fand ich eine so abenteuerliche Herausforderung, dass ich ihr nicht ausweichen konnte. Es wurde dann auch sehr interessant und manchmal aufregend. Dank einer guten Übersetzerin gelang die Verständigung recht gut und es entwickelte sich bald Vertrauen, Offenheit und Freundschaft. Die Seminare fanden an vielen Orten über das ganze Land statt. lch hatte zu tun mit Frauen und Männern, deren Unterricht und Pädagogik zugleich Seelsorge war. Dadurch habe ich viel von den Verwundungen des litauischen Volkes erfahren und konnte immer wieder am Ende der Seminare erleben, wie gerne die Litauer schmausen und singen. Zum Lohn - Geld war nicht vorhanden - haben sie mir ihre Heimat gezeigt, ihre Häuser geöffnet, in ihren Heiligtümern mit mir gebetet. Es gab auch Spannungen. ln freundschaftlicher Offenheit sagten mir einige: Was die Kommunisten nicht geschafft haben, das bringst du jetzt fertig - uns in viele Fragen unseres Glaubensverständnisses zu verunsichern: Wie du die Bibel auslegst, wie du mit uns Eucharistie feierst, welch liberale Moralvorstellungen du hast! Da trat zutage, dass die litauische Kirche unter kommunistischer Herrschaft die Impulse des Vatikanischen Konzils zur Erneuerung der Kirche nicht mitvollziehen konnte.
Šv. Mišios kur? Kreuzkirche (Sendlinger Tor) Kreuzstraße 10, 80331 München
Šv. Mišios kada? 2017.03.12, 2017.04.09, 2017.05.14, 2017.06.11, 2017.07.09, (rugpjūtį atostogos), 10.09.2017, 15.10.2017, 12.11.2017 Visomis dienomis 13:30-14:30 val.
Kava ir pyragas iškart po šv. Mišių nuo 14:30 val., Sendlingerstr. 30, 80331 München
Kontaktas Miuncheno lietuvių bendruomenė Irma Petraitytė-Lukšienė mlb@miunchenas.de
Prof. em. Dr. Gerd Birk
22 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
ATRADIMAI
Svečiuose, bet savuose namuose
Eglė Konagis | www.eglepreine.de Pas lietuves važiuoti pasisvečiuoti – įvykis, ne kitaip! Ne kasdien ir ne kas mėnesį susitinkame, ne viename mieste gyvename, išsibarsčiusios kas kur. Ir šįkart važiuojame pusantros valandos į vieną pusę. Dviese mes automobilyje, be vaikų, be vyrų, tik mes ir mūsų lietuviškos širdys. Mudvi abidvi. Kalbamės apie viską iš eilės, šokinėjame nuo temos prie temos, išvilnijame žodžiais, dalijamės viskuo, kas toje lietuviškoje širdyje prisikaupę. Savaip. Lyg ne svetimame krašte būtume, kuris jau kiek ir savu patapęs, toks šiltas tas kuždėjimasis automobilyje savaip, apie save, apie savus. Kai privažiuojame draugės lietuvės namus, pirmiausia apžiūrime, kiek matytų automobilių jau stovi. Visų numeriai skirtingi, iš toli mes visos, krūvon sekmadienį. Kūgelio pietų esame pakviestos, bet iš tiesų suvažiavome pasibūti savomis. Vos paskambiname, didelis triukšmas už durų, aidi ataidi balsai iš giliau durims prasiveriant, „nu laaaaaabas, mergužėlės, lauktos lelijėlės“, sveikinasi namų šeimininkė. Puolam tuoj į glėbį, atsiplėšti negalėdamos, jau laukia šalia kitos, visoms iš eilės glėbin. Visas koridorius prigūžėjęs seniai matytų veidų, šypsomės viena kitai, viena kitos naujais apdarais pasigrožėdamos, ai nai nai, kokios visos gražios, vis dar jaunos mes, vis dar jaunai gyvenančios. Mes, lietuvės. Kai prie stalo savo vietas suradusios susėdame, pažindinamės su naujais veidais, jų irgi keli. Malonu, įdomu ir smalsu, kas, ką veikia ir kuom gyvena, kokiais vėjais Vokietijoje ir iš kur. Tuoj susiburia regionais, visas stalas – lyg maža Lietuva, dzūkelis prie dzūkelio, o Panevėžys prie Panevėžio, ir ne kitaip! Ta ir ana, žiūrėk, į mokyklą net kartu ėjusios, o tos dar net iš darželio laikų pažįstamos, na ir sutapimai prie sekmadienio pietų stalo. Taip ir susijungia širdys į vieną didelę – gimtinės. Lietuvos. Kai žvilgsniai pagaliau pasisuka į gardėsius ant stalo, vaizdai irgi itin lietuviški: katra šviežio balto sūrio prieš kelias dienas iš Lietuvos atsivežusi, ana va naujos naminės duonos, dar pridėta šviežiai marinuotų grybukų, šakotis (kaip be jo!) pačioje garbingiausioje stalo vietoje. Šeimininkė nėša šaltibarščius ant stalo, bulvės garuoja mūsų vis labiau įkaistančiais veidais, kas tostą kelia už susitikimą, o kas už svetingus namus. Dienos karalius – kūgelis su minkšta vištiena viduriuos atkeliauja paskutinis. „Valgyk valgyk“, ragina šeiminininkė, taip gera klausytis to paskatinimo valgyti, taip sava. Viena kitą paragindamos taip ir šluojam stalą. Savaip. Paskui prasideda pasakojimai apie seniai buvusius, bet vis dar tikrus atsitikimus, verkiam iš juoko prisiminusios, iš kažkur atsklinda pirmoji daina, paskui dar viena, paskui jau kylame nuo stalo į sodą pasižvalgyti, kur auginami pomidorai, krapai ir bulvės – kaip pas tėvus Lietuvoje. Valandos lekia kaip minutės, jau laikas krapštytis namo, o dar nieko, rodos, svarbaus nepašnekėjome, tik buvome. Pabuvome įtrauktos toje lietuviškoje realybėje, kažkur toliau už fizinę, arčiau savo šerdies, kažkur labai jaukioje aplinkoje. Sakytume, buvome pas savus, savuos namuos. Kai jau rimtai susiruošiame skirstytis, nors nerimtų bandymų būta jau visą valandą laiko, spaudžia užspaudžia kažkur giliau. Apmaudu, kad taip greit lekia laikas. Būtinai – iki kito karto, kuždame atsisveikindamos, tas kitas, jis vėl nežinia, kada, būtinai, pasižadame, žinodamos, kad vėl susitiksime ne rytoj, ir ne kitą mėnesį. Su tuo kartuliu mojuojame viena kitai, iki greito, iki malonaus!.. Tos kelios širdžiai mielos lietuvės, galvojame kiekviena sau, sėdėdamos automobilyje, turbūt mūsų tai šeima, kurios neturime Vokietijoje. Mes buvome nuvykusios pasisvečiuoti pas savus. Mes, lietuvės, viena pas kitą svečiuotis važiuojame puoselėjame mūsuose lietuviškas tradicijas – kūgelio valgyti renkamės kasmet. Sulekiame pas puošniąją šeimininkę, mums lietuviškus patiekalus gaminančią, iš visų pakampių, kas iš pilaitės, kas iš urvo (urvinė tai čia aš), kas nuo Baltijos jūros, įėjusios į svetingus namus pliauškiame nuo pirmos minutės, nuo pirmutinės – toks
Autorė Eglė Preinė | Nuotrauka iš asmeninio albumo
atveriantis tas savųjų susitikimas, nes tik mes tokios, lietuvės, daug sugebančios, daug reikalaujančios, daug aplink save skleidžiančios. Tarp savų kažkaip ramiau, ritualai aiškūs ir visoms suprantami. Apsižiūrime viena kitą, ta, žiūrėk, kaip nesensta taip nesensta, kuo ji užsiėmus, kirba paklausti, šita pastoti antro nesusiruošia, kaži, kiba skirtis žada, noris žinoti, bet ne dabar, vėliau, kai susitikimo šurmulys pirmutinis nuskambės, paskui, kai intymūs pokalbiai apie mus, tokias kitokias, prasidės. Dabar dar reikia pasicekavyti, žiedus naujai vyrų dovanotus apsirodyti, deimanto dydis mažiau svarbu, svarbus tas vyriškas dėmesys, bet ne to čia šiandien susirinkome, ne dėl vyrų ir ne su jais. Tarp savų pasibūti, savųjų, tos, kurios ir gražiai apsirengti moka, ir pasidažyti, ir gaminti, ir europietišką vyną lietuviškam maistui parinkti, ir vaikus, lietuviškai kalbančius išauginti, ir uždainuoti taip, kad plyšta operos teatro sienos, ir namus puoselėti ir puošti taip, kad norisi kiekvieną išdailintą kampą apeiti ir džiaugtis tuo grožiu, ką mes ir darome, aukštakulniais kaukšėdamos, kad tik grindyse skylių nepaliktume. Krykštaujam po namus, sėdamės prie stalo, šaltibarščius siurbiam su koše, kuri tokia būna tik kartą metuose, paskui atkeliauja karališkasis kūgelis, po jo – pyragai, mes šaukiam, ką, dar ir pyragai, o šeimininkė sako, kaip visada juk pas mane, kaip visada, geriam kavą, juokiamės, kad salotos jau vakarui įpusėjus, ne kaip kasmet, ne silkė šiemet, o vištiena pataluose, o mes, pliuškės, fotografuojamės su savo aukštakulniais ir kojomis, kokios būna tik mūsų, lietuvių, iki dangaus tos kojos lietuviškos. Su tokiomis kojomis tik podiumais vaikštinėtis, ką mes susirinkusios ir darome, vaikštinėjame savo lietuviškumo podiumu, ir jei ne mūsų rankos, tos, išdavikės, visus darbus dirbančios ir nudirbančios, su mažyčiu mažutėliu žemės krašteliu panagėj, kurio užlakuoti nebespėjome, būtume mes irgi modeliai. Dabar tik sau pačios ir viena kitai tokios gražios, lietuviškai gražios, savos kaip bijūnai močiutės daržely, kurie skleidžiasi tuomet, kai mes renkamės karališko kūgelio pas puikiąją šeimininkę valgyti. Važiuoju namo ir dėkodama mums visoms niūniuoju „Eisma mudu abudu“. Kas jau kas, o mes, lietuvės, puoselėjame lietuviškas tradicijas.
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 23
PRAVARTU ZINOTI
24 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS
© www.elinas-design.de
VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS 25
Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post
„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių. 26 VLB INFORMACIJOS | 4- 2017 | SPALIS