KAUNAS PILNAS KULTŪROS. 2016 RUGSĖJIS by Kaunas Pilnas Kultūros

2016

RUGSĖJIS

Viršelio iliustracijos autorius Tadas Bujanauskas

A I D Ž A R P

PRAŠ Tokiu žodžiu pirkėjus ar smalsautojus pasitinka absoliuti dauguma turgaus darbuotojų, ir visiškai nesvarbu, siūlo jie pasaulio literatūros klasikos tomelius, šviežius slyvukus ar Lietuvoje nevažinėtą automobilį. „Prašom“ daug betarpiškesnis už pastaraisiais dešimtmečiais „tikrose“ parduotuvėse įsigalėjusį „Gal galiu padėti?“; jis nieko neklausia ir nieko nereikalauja, tik sufleruoja, kad pardavėjas pasirengęs kontaktui. Diskusijai, deryboms ar tiesiog pasiteiravimui.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

Nuotr. iš „Kauno maratono“ archyvo

ŠOM Jau trylikto, vadinasi, pirmojo, pažymėjus (nors nešventėme) metų sukaktį, „Kaunas pilnas kultūros“ numerio temą – turgus – padiktavo vasarą į pašto dėžutę klestelėjęs laiškas apie pirmajį Žaliakalnio turgaus teatro festivalį.

Kauno turgus – ir jau išnykusius, priekaištingai boluojančius šiandieniame urbanistikos gobelene, ir transformuotus į prekybos centro tipo pastatus, ir tuos, vis dar išlaikiusius autentiškumą, ir kuriančius naująją istoriją, lankėme šnabždėdami tą patį burtažodį – „Prašom“. Stebėdami, bet ne stebėdamiesi. Nes turgus nemėgsta prašalaičių. Ir, atrodo, galime sutarti, kad turgus buvo ir yra tikrasis miesto centras. Kad ir tam tikromis dienomis.

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

Donato Stankevičiaus nuotr.

Pašnekovę kalbino Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys

NAUJOKAS TURGUJE – MAISTO TEATRAS Režisierė Saulė Norkutė – vilnietė. Jos vaikystės turgus – Kalvarijų. Labiausiai menininkei tuomet įsiminė asmeninės erdvės nebuvimas, tiksliau, nuolatinis jos badymas alkūnėmis. Iki šio pavasario artimesnio santykio su turgumi, taip pat – su Kaunu, neturėjusi kūrėja su debiutuojančio Maisto teatro komanda pristatys spektaklį Žaliakalnio turgaus teatro festivalyje. Nėra ko slėpti – būtent apie šį spektaklį išgirdus mums kilo mintis turgui dedikuoti visą rugsėjo numerį. Daugiau apie besipinančius teatro, bendruomenės ir turgaus procesus pasakoja pati Saulė.

Ar iki Maisto teatro tave atvedė patirtis tradiciniame teatre? Prahoje studijavau kiną, Londone – performanso menus. Dar esu studijavusi teatrologiją, tiek ir turiu bendra su tradiciniu teatru. Mane visuomet domino teatro tarp žmonių principas, tiesioginio kontakto galimybė. Vesdamas žmogų per istoriją iškart supranti, priima jis ją ar ne. Taip pat labai vertinu galimybę dirbti su komanda, kurti kartu. Tai nėra tik mano vizijos įgyvendinimas. Spektakliai turguje iš esmės nėra naujiena – Žaliakalnio turgaus teatro festivalio pristatyme minimi prieš 80 metų čia pat vykę vaidinimai. Kaip turgų suvaldys Maisto teatras, kokias jo erdves užimsite, tiksliau, pasiskolinsite? Kaip mums pasakojo Žaliakalnio poetas ir rašytojas Edmundas Janušaitis,

turgus – tai ne tik teritorija už vartų. Turgus prasideda dar prieš turgų – čia renkasi frontininkai – ir baigiasi už jo. Todėl mūsų spektaklyje svarbus yra pasivaikščiojimo elementas. Eisime ne tik per turgų, bet ir per istoriją, brolio ir sesers gyvenimo etapą, jų santykius. Dirbame kartu su Kauno kolegijos Viešojo maitinimo katedros studentais, jie padeda formuoti spektaklio meniu. Šeima čia taip pat nėra atsitiktinis dėmuo. Turgaus santykiai – šeiminiai, žmonės vieni kitus gerai pažįsta, mezga pačius įvairiausius ryšius. Tiesą čia atrasti sunku, ji – susitarimo dalykas. Daug pridėtinės vertės matau istorijose, kurias kiekvienas pateikia taip, kaip nori ar sugeba. Ar maistas – pasikartojanti tema tavo projektuose? Jis – mane dominanti tema.

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadionas šiandien. P. T. Laurinaičio nuotrauka.

Per maistą galima daug pasakyti – apie tradicijas, ritualus. Įstrigo Friedricho Perlso knygoje apie alkio instinktą išsakytos mintys, kad per alkį galima nusakyti visą mūsų egzistenciją.

mūsų visų. Ar 2060-aisiais turgus nebus tiesiog prekybos centras po atviru dangumi? Ką galime dėl to padaryti? Kai kuriuos pašnekovus įtraukėme ir į spektaklio procesą, jie pasirodys kartu su profesionaliais aktoriais.

Istorijas apie Žaliakalnį ir jo turgų kvietėte pasakoti ir viešai. Ar daug laiškų sulaukėte? Daugiau surinkome su žaliakalniečiais vaikščiodami po turgų – prie bendrakeleivių paieškos labai prisidėjo Žaliakalnio „Aušros“ bendruomenės pirmininkė Regina Markevičienė. Susipažinome su labai daug įvairaus amžiaus, įvairios patirties žmonių, visi dalijosi savąja turgaus vizija, kalbėjo apie tai, ką jiems reiškia ši vieta ir kaip ji priklauso nuo

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

Atsargesni bendruomenės nariai gali ir sunerimti dėl to, kad kažkas kėsinasi į uždarą jų erdvę, laiko juos dekoracijomis. Konfliktinių situacijų kol kas nekilo? Gyventojų dekoracijomis nelaikome – žmogiškoji linija mūsų projekte ypač svarbi. Nors, aišku, gynybinės reakcijos sulaukėme, juk turguje visi kovoja dėl išlikimo. Vieni patirtimi dalijosi draugiškiau, kiti visai atsisakė bendrauti.

Ar šis Maisto teatro spektaklis – vienkartinis, „galiojantis“ tik Žaliakalnio turguje? O gal jau turite vizijų kituose miestuose, kitose bendruomenėse? Reikėtų apsilankyti kituose turguose ir atidžiau juos patyrinėti – mes kuriame konkrečiai vietai. Su pakeitimais, be abejo, idėja galėtų funkcionuoti ir kitur. Nors turgus visuomet unikalus, yra ir bendrų aspektų, kylančių klausimų. Norėčiau, kad šis projektas išliktų. Kol kas tai – eksperimentas, tik premjeros dieną pamatysime, ar suveiks formatas. Atsakant į paskutinę klausimo dalį – taip, mane vis labiau domina darbas su bendruomenėmis, nors kol kas pačiai sunku įvardyti, koks tai procesas.

Buvo ir pradurtų padangų – tiesiog per ilgai mūsų automobilis stovėjo prie vartų. Bet apskritai priešpriešos nejaučiame, matyt, dėl to, kad visiems iškart sakome, ką ir kodėl darome. Kaip manai, kodėl kai kurias bendruomenes išjudinti, priversti veikti pavyksta tik „įsibrovus“? Kodėl tai daro menininkai iš šalies? Žinoma, ne visada – čia verta paminėti ir aktyviai pastaruoju metu besireiškiančius Šančių bei Šilainių gyventojus. Manau, daugelyje bendruomenių iniciatyvų netrūksta – Žaliakalnyje taip pat. Tiesiog ne visi reklamuojasi, ne visiems to netgi reikia, jei veikla pritraukia pageidaujamą skaičių žmonių. Kam tuomet skelbti apie juos viešai? Kitiems gal pritrūksta žinių, kaip tai daryti.

MANAU, KIEKVIENAS MENININKAS YRA ŠIEK TIEK VOJERISTAS. GALIMYBĖ PATEKTI Į UŽDARĄ ERDVĘ IR KURTI JOJE TIKRAI MASINA. PATRAUKLUS IR DALIJIMOSI ASPEKTAS: KAI ŽMOGUS TAU NEPRIVALO DUOTI, BET DUODA.

Iš šalies ateinantis menininkas tampa savotišku mediatoriumi. Jis tai, kas vyksta bendruomenėje, pristato subjektyviai, bet savo dėmesiu įrodo, kad tie procesai įdomūs ir aktualūs.

Site-specific, arba įvietintų, projektų įvairiose meno srityse daugėja. Ar tai vyksta dėl to, kad nepakanka tradicinių vietų, ar jos paprasčiausiai pabodo kūrėjams, atlikėjams ir lankytojams? Sakyčiau, tai tiesiog kita kryptis, nei geresnė, nei blogesnė. Akivaizdu, kad visiems vis labiau reikia dialogo. Forma juk nėra pati svarbiausia. Svarbu, ko ta forma sieki ir ką bandai ja pasakyti.

Esu dirbusi viename Danijos miestelyje prie jūros. Spetaklį ten pritaikėme daugeliui vidaus ir lauko erdvių, bendruomenė buvo labai patenkinta ir dėkojo už tai, kad kiti pamatė, kad jų aplinka – įdomi ir reikšminga. Svarbu etika. Atėję į turgų iškart tai supratome, bet kartu priminėme sau, kad klaidų neišvengsime, – galime nesuprasti, neįžiūrėti, nesuvaldyti situacijos. Bet visa tai suvokti – jau pradžia.

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys Donato Stankevičiaus nuotr.

CINAMONAS, KARDAMONAS IR GVAZDIKĖLIS 2000-aisiais Binish Kuruvilla paliko savo namus Indijoje, Keralos valstijoje. Jei trumpai, šiandien jis – Vasario 16-osios gatvėje veikiančio indiško restorano „Moksha“ savininkas, taip pat jo, kaip operatoriaus asistento, pavardė imdb.com įrašyta prie Lietuvoje filmuotos juostos „Pasipriešinimas“ (angl. Defiance). Istorijų šiame žurnale stengiamės netrumpinti, tad kviečiame paklausyti Binish, beje, kalbančio penkiomis kalbomis, minčių apie maistą, Indiją, kiną, turgų ir gyvenimo ritmą.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

Indija–Lietuva. Kaip viskas įvyko? Gimiau Keraloje, pietų Indijoje, valstijoje, kurios krantus skalauja Arabijos jūra. Pavadinimas „Kerala“ gali būti verčiamas kaip „kokoso medžių kraštas“, ir tai gana tiksliai apibūdina mano valstijos virtuvę. Ją ir bandau pristatyti restorane „Moksha“. Kadangi keralietiškajai artima tajų virtuvė, nevengiu ir jos elementų.

vis tiek labai „metropoliškas“. Apie Estiją sužinojau perskaitęs straipsnį žurnale „Reader’s Digest“ – mane sudomino, taip ir atsidūriau ten. Talinas man labai patiko ir vis dar patinka. Išvykau, nes susituokiau su lietuvaite, kuri taip pat studijavo mano universitete. Porą metų gyvenome Vilniuje, čia dirbau Lietuvos kino studijoje. Kaune kino rinka nedidelė, tad persikraustęs čia ir neradęs vietų, kuriose galėčiau skaniai pavalgyti, nusprendžiau atidaryti savo restoraną. Esu studijavęs ir viešbučių vadybą, tad ši sritis man taip pat labai artima.

Indiją palikau, nes nusprendžiau studijuoti Estijoje – Taline įgijau kinematografijos magistro diplomą. Ieškojau kuo didesnio kultūrinio šoko, todėl pasirinkau ne, pavyzdžiui, Čekiją, kur klimatas

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

Ar jautiesi Indijos, tiksliau, Keralos ambasadoriumi? Ar pristatai savo kultūrą kitais būdais, ne tik restorane? Ne, nesu ekstravertas… Tiesa, indų bendruomenė Kaune ne tokia ir maža – per 300 žmonių. Daugelis jų – studentai. Į „Mokshą“ jie užsuka per įvairias šventes ar tuomet, kai Kaune vieši jų tėvai. Kasdien maitintis restorane, manau, jiems per brangu.

Ar gaminti išmokai iš savo šeimos? Dažnai grįžti į Indiją? Ne, išmokau studijuodamas. Be abejo, mano mama – nuostabi virėja, man skanu viskas, ką ji pagamina. Aplankau namiškius kartą per metus, kai Lietuvoje žiema. Kadangi Indija – labai didelė, kaskart stengiuosi ir pakeliauti, nes iki šiol dar nesu visur buvęs. Ji mane stebina kaskart.

Restoranas veikia jau keletą metų ir yra vienas geriausių Kaune pagal ne vieną įvertinimų sistemą. Ar turėjai tokių ambicijų jį atidarydamas? Žinoma, norisi būti geriausiam savo srityje – nebūtinai tik Kaune. „Moksha“ tikrai nėra tipiškas indiškas restoranas. Negaminame pagal klasikinius receptus, verčiau juos interpretuojame, naudojame daug vietinės produkcijos.

Savo restorane remiesi ajurveda? Taip, šiek tiek. „Mokshoje“ meniu skirtas pirmą kartą ateinantiesiems. Pažįstu apie 20 žmonių, kurie jo net neatsiverčia, – tiesiog ateina ir papasakoja man, ko norėtų. Tai ir pagaminu.

Lokalizuota Indija… papasakok apie tai daugiau! Jei yra, pavyzdžiui, šviežių šalavijų, gaminu šalavijų, o ne kalendrų čatnį. Čia turiu visas galimybes eksperimentuoti – Indijoje tai būtų daug sudėtingiau. Nuolat keičiame net pagrindinius meniu esančius patiekalus, tad iš esmės negalėčiau įvardyti populiariausių.

Ar populiaru Indijoje studijuoti maisto gaminimą? Ar šias studijas renkasi užsieniečiai? Tikrai taip, ypač ajurvedinę virtuvę. Indijoje maistas laikomas vaistais. Kiekvienam kūnui tinka vis kitoks maistas. Šis mokymas vis populiarėja.

Ar prieskonius vežiesi iš Indijos? Tiesą sakant, iš Didžiosios Britanijos. Taip daug paprasčiau. Perku internetu, kokybė garantuota, mažai „popierizmo“. Žinoma, kai ką atsivežu grįždamas iš Indijos. Be kokių prieskonių negalėtum gyventi? Cinamonas, kardamonas, gvazdikėlis – man artimiausi šie.

NAUJŲ PRODUKTŲ IR TIEKĖJŲ RANDU PER DRAUGUS, DAŽNIAUSIAI ATSITIKTINAI. LANKAUSI TURGUOSE, MANO MĖGSTAMIAUSIAS – ŽALIAKALNIO. SUSISKAMBINU SU ŪKININKAIS, JIE PATYS DAŽNAI PRANEŠA, KAI TURI KOKIO NAUJO DERLIAUS.

Kokie žmonės užsuka į „Mokshą“? Labai įvairūs. Nemažai užsieniečių, taip pat su indiška virtuve susipažinti nusprendusių lietuvių. Siūlome ir aštraus maisto, ir vegetariškų bei veganiškų patiekalų. Smagu, kad Kaune atidaromi dar du indiški restoranai – pirmasis, Vilniaus gatvėje, jau veikia, antrasis yra dabar kuriamas prie Istorinės Prezidentūros.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 0

Ar kaunietiški turgūs daug ramesni už indiškus? Aišku, čia daug mažiau chaoso – Lietuvoje apskritai, ne tik turguose. Lietuviai ramesni ir tylesni, taip pat ir jų turgūs. Aš pats labiau mėgstu apsipirkti būtent čia, ne prekybos centruose – taip galiu mokėti tiesiai ūkininkui. Be to, tikiu, kad turgus – ekologiškesnis, nes čia naudojama mažiau pakuočių. O kaip lietuviškos šventės? Ar labai skiriasi nuo indiškų? Indijoje svarbiausias švenčių dėmuo yra maistas. Lietuvoje panašiai, tiesa? Skirtumų daugiau matau tarp Estijos ir Indijos. Su Lietuva – daugiau panašumų. Kokį restoraną atidarytum Keraloje? Jis greičiausiai būtų visai nepanašus į „Mokshą“. Galbūt vegetariškas. Pats esu beveik vegetaras – jei kokia močiutė su meile pagamina vištienos ir siūlo man paragauti, neatsisakau. Neturiu griežtų taisyklių jokioje gyvenimo srityje. Kasmet „Moksha“ išeina vasaros atostogų, tiesa? Taip. Apskritai manau, kad šventės ir atostogos yra labai geras būdas prisiminti, kad dirbame daugiau, nei reikia. Bankininkų pasaulyje visi turime galybę atsakomybių ir rūpesčių, esame įsitikinę, kad nedirbti – blogai. Bet iš tiesų gerai. „Moksha“ atostogauja tam, kad prisimintų, kodėl dirba. Ir kad tai nėra tik darbas.

rinksiu šiltesnę vietą. Nenorėčiau pasenti šiaurėje. Noriu bėgioti basas saulės atokaitoje. Bet apskritai Lietuvos gamta nuostabi. Kai tik turiu laiko, sprunku į mišką. Kaune mano mėgstamiausia vieta yra Panemunės šilas.

Ar Lietuvoje matai savo ateitį? Šiuo metu noriu būti su dukterimi, jai – aštuoneri. Galbūt, jai paaugus, pasi-

1 1

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys Donato Stankevičiaus nuotr.

ATVIRUKAI IŠ KAUNO TURGŲ

Bagažinių turgus

Pramonės pr. 16, www.bagaziniuturgus.lt

Prekybos miestelis „Urmas“ jau lankėsi mūsų puslapiuose – netgi viršelyje. Čia dar iki „Geriausio metų kūrinio“ konkurso rezultatų (išrinktas populiariausiu) puikavosi jungtinis aštuonių gatvės menininkų darbas – freska „Urmo“ geležinkelio stotis“. Ji, rekordinė ilgiu – 60 m, šmėžuoja ir fotoreportažuose iš Bagažinių turgaus, visai kaip verslo cen-

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

tras „1000 Lt“, dar vienas rekordininkas – fasado vitražo plotu. Jei tik randi kada pakelti akis viršun, nes Bagažinių turgaus prekijai irgi siekia įvairių rekordų. Čia be vargo susirinksi lietuviškos estrados plokštelių kolekciją, užpildysi indaują vokiškais servizais, pažvelgsi į kitų gyvenimus vartydamas senas fotografijas... Kiekvieną sekmadienį.

1 2

Vilijampolės bagažinių turgus

K. Griniaus g. 8

Pirmojo Bagažinių turgaus jaunėlis brolis senojo Vilijampolės turgaus vietoje kiekvieną šeštadienį vyksta kiek daugiau nei metus. Jis smulkesnis ir, atrodo, bendruomeniškesnis. Į „Urmą“ suguža visa Lietuva, o Vilijampolėje pardavėjai ir pirkėjai atrodo labai jau savi, visi iš čia pat. Nenustebtume, jei prekės tiesiog suktųsi ratu. Ilgėliau stabtelėjome prie meno albumų ir kūrėjų biografijų kolekciją pristatančio vyro. Jis tikrai patars, į ką pasigilinti.

Žaliakalnio turgus

Zanavykų g. 25H

Prieturgį užėmę sendaikčių pardavėjai šeštadienio rytą tingūs ir nekalbūs. Bene kiekvieno kolekciją saugo pliušinis ar kitaip netikras šunelis – šią tendenciją pastebėjome ir kituose turguose, bet atradome būtent Žaliakalnyje. Turėsite progą į šį, vieną seniausių Kaune, turgų

pažvelgti atidžiau jau rugsėjo 10-ąją, kai čia vyks Žaliakalnio turgaus teatro festivalis. Jis vyks pirmą kartą, o prekyba neslopsta jau visus 90 metų. Tiesa, dešimetmetį nuo 1926-ųjų čia veikė Arklių turgus, o visa kita – mėsa, po to ir kiti maisto produktai – atkelti vėliau.

1 3

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

Automobilių turgus

Taikos pr. 135B, www.kaunoturgus.lt Matyt, „automobilių“ šis turgus vadinamas tik žiniasklaidoje ir oficialiuose dokumentuose. Nuo 1993-ųjų lapkričio iki šiandien teritorija Taikos prospekte žinoma kaip Mašinų turgus, o su folkloru kovoti neverta. Sukritus kortoms ir išblėsus analogiškos prekyvietės Marijampolėje žavesiui, laukines Kauno verslo sąlygas atrado kazachai, vėliau kirgizai – šis turgus galėtų būti vadinamas ir neoficialiuoju įvairių tautų kultūrų centru.

Ė N

Beje, sklando miesto legenda apie tai, kad Vičiūnuose veikiančio šeimos restorano „Karavansarai“ savininkas būtent Mašinų turguje „susižvejojo“ autentiškų vidurio Azijos patiekalų receptus. Kai lankėmės Taikos prospekte vasaros pabaigoje, turgus, tiesa, priminė filmo „Pašėlęs Maksas“ filmavimo aikštelę. Saulė svilino išblizgintus kėbulus, maklinėjo pavieniai interesantai, o pakraščiuose įsikūrę azijietiškų patiekalų restoranėliai stovėjo tušti.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 4

Aleksoto turgus Veiverių g. 47B

Jei ko nėra Aleksoto turguje – nėra apskritai. Čia didžiausia tikimybė įsigyti naują naminį gyvūną, kai to visai neplanavai. Arba susirinkti visą kažkada mėgtos grupės diskografiją, kai neturi patefono. Tapti išdidžiu patefono savininku, kai neturi nė vienos plokštelės. Sėsti ant Lietuvoje tai jau tikrai nevogto dviračio. Aprūpinti visą šeimą žieminėmis padangomis ir magaryčių gauti švediškų degtinės stikliukų kolekciją. Taip pat gali dalyvauti viktorinoje ir spėti, šie „Nike“ kedai originalūs ar ne. Be abejo, tikrai rasi ir knygą „Krepšinio vyrai“, o jei diena geresnė – ir Janio Zalyčio „Meilės vardu“. Būtent Aleksoto turgus turėtų būti paskelbtas didžiausiu pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorijos muziejumi po atviru dangumi – kone Rumšiškių įpėdiniu.

Stoties turgus

M. K. Čiurlionio g. 25, www.stotiesturgus.lt Paskutinis 1966-aisiais atidarytame kino teatre „Planeta“ rodytas filmas 2006-aisiais buvo „Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“. Ir liūtų – pliušinių, ir burtininkių – kartais labiau verslininkių, ir drabužių spintai čia rasite ir šiandien, tik jau po Stoties turgaus pavadinimu. Ateinant nuo Girstupio gatvės čia, sukežusiuose mediniuose paviljonuose, karaliauja gėlės. Būtent čia pajautėme tą Rugsėjo pirmosios dvelksmą, kai rytai jau vėsūs, uniforma dar kandžiojasi, o mama jau grūda į delną kardelį. O tu labiau norėtum to spalvoto plastmasinio aparato iš gretimo kiosko. Pats metas ištaisyti vaikystės nuoskaudas.

1 5

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

Epaveldas.lt archyvą vartė Gunars Bakšejevs

Turgaus (arba Rinkos) aikštė daugelį šimtmečių buvo pagrindinis kiekvieno Europos miesto bei miestelio socialinis ir ekonominis centras; gyvybingiausioji dalis, kurioje kūrėsi ir evoliucionavo bendruomenė, saistėsi ryšiai ir buvo keičiamasi informacija. Vis dėlto vadinamosios Rinkos turėjo ir tamsią ją savo įvaizdžio pusę: čia taip pat telkėsi įvairių rūšių apgavikai, kišenvagiai, neretai vyravo nešvara. Vietos trūkumas, griežtesnės prekybos kontrolės reikmė ir manymas, kad centrinė aikštė turėtų atlikti visų pirma reprezentacinę funkciją, lėmė per vidurio Europą devynioliktajame amžiuje masiškai nusiritusį turgaviečių iškėlimo iš senų jų aikščių vajų, pastarąsias paverčiant visuomeninėmis erdvėmis, dažnai be aiškesnės funkcijos.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 6

Epaveldas.lt archyvą vartė Gunars Bakšejevs

SENOSIOS RINKOS DYKVIETĖ

Lietuvos didžiausiuose miestuose tokie procesai vyko panašiu metu, tačiau likusiuose miesteliuose naujų turgų statymo ir senųjų pavertimo reprezentacinėmis aikštėmis kampanija vyko tik ketvirtajame dešimtmetyje.

Svorio tam dar labiau pridėjo ir sovietinės okupacijos metai, per kuriuos buvo raunamos individualios prekybos tradicijos ir kurstytas negatyvus požiūris į laisvąją prekybą, o prekiaujantieji turguje buvo neretai įvardijami kaip spekuliantai. Šeštuoju–septintuoju dešimtmečiais buvo sunaikinta daugybė klestėjusių turgų miesteliuose, juos pakeičiant tipinėmis provincijos parduotuvėmis su maisto ir ūkinių prekių skyriais. Vis dėlto turgus kaip reiškinys neišnyko: nuolatinį prekių deficitą patirianti valstybė valdiškosios prekybos lygmeniu negalėjo pasiūlyti gyventojams visko, ko šiems reikėjo.

Vis dėlto net ir kuriant naujas turgavietes blogoji turgaus įvaizdžio pusė išliko – ypač tai buvo juntama rytiniuose Europos regionuose. Jausmas atkeliavo net iki mūsų dienų: žodis „turgus“ daugeliui asocijuojasi toli gražu ne su kuo nors, ką norėtume matyti pagrindinėse miesto aikštėse.

1 7

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

Iš 1926 m. savaitraščio „Sportas“ 41 nr. A M E T O I S E N Ė M

Pirmoji didžioji slinktis Kauno miesto prekybiniame gyvenime įvyko XIX amžiaus viduryje, kai senąjį miesto turgų prie Rotušės palaipsniui pakeitė naujai atidarytos turgavietės: iš pradžių dabartiniame Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos kampe, vėliau vadinamoji Žuvies rinka prie pilies ir dar viena turgavietė sklype ties Žemaičių ir Savanorių pr. (tuomet Ukmergės plento) sankirta. Tarpukariu gerokai išaugusią miesto ekonomikos jėgą rodė ir nuolatinis naujų turgaviečių atsiradimo ir kaitos procesas: veikė daugybė tiek nuolatinių, tiek laikinų turgaviečių, kai kurios būdavo perkeliamos į naujas vietas. Pavyzdžiui, religinė ir prekybinė kaimynystė pasirodė netinkama statant Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, ir Žaliakalnio turgavietė buvo perkelta į buvusią Arklių rinką Zanavykų gatvės gale.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

Sovietmečiu Lietuvos senamiesčius masiškai palietė rekonstrukcijų ir vadinamųjų regeneracijų procesai: senosios miesto dalys buvo pritaikomos naujajai, socialistinei, realybei. Iš istorinių miestų dažnai likdavo tik paviršinė forma: fasadai ir gatvių tinklas. Jau anksčiau sunaikintą pirmuosiuose aukštuose veikusių privačių parduotuvių ir įstaigų rezginį aštuntajame dešimtmetyje atėjo laikas papildyti ir Senajai rinkai (be abejo, jau nebevadintai Naująja). Toks miesto valdybos žingsnis tuometėje spaudoje sveikintas kaip itin teigiamas, akcentuojant kad aikštė po rekonstrukcijos tapo „miestiečių ir turistų pamėgta vieta“. Tikrovė buvo kiek kitokia: nugriovus aikštę supusius prekybinius pavilijonus, prie dviejų esminių miesto gatvių buvusi aikštė tapo negyva se-

1 8

namiesčio audinio dalimi, į kurią tiesiog nebuvo dėl ko eiti. Įdomiu reiškiniu galima laikyti tai, kad, be šnekų apie neva svarbios viešosios erdvės atsiradimą, spaudoje kaip teigiamas dalykas buvo pateikiamas ir sumažėjęs pėsčiųjų srautas Senamiestyje. Pavilijonų nugriovimas aikštės nepopuliarumui turėjo daugiausia įtakos: pastatai, galintys turėti tiesioginį ryšį su aikštės erdve, liko tik iš vienos jos pusės.

SOCIALISTINIU LAIKOTARPIU TURGAUS, KAIP VISAVERČIO MIESTO ELEMENTO, EVOLIUCIONAVIMAS Į VĖLESNIĄJĄ , „NEPURVINĄ“, JO FORMĄ NEVYKO, NES Į JĮ BUVO ŽIŪRIMA KAIP Į ANACHRONIZMĄ , KURIS ILGAINIUI TURI IŠNYKTI.

Aikštę rekonstruojant stiprus buvo ir propagandinis aspektas – „spekuliantų placdarmui“ nebuvo vietos tarybinio miesto centre. Vis dėlto prie iškėlimo daug prisidėjo dar nuo tarpukario garsėjęs blogas būtent šios turgavietės vardas. Pavyzdžiui, 1923-iųjų metų „Lietuvos žinių“ straipsnyje apie miesto higieninę situaciją rašoma: „Turgaus aikštėje baisiausia. Čia pardavinėjami valgomieji produktai, šalia sašlavų kupstai, ir biauriausiai užleistos išeinamosios vietos.“ Nors higieninė situacija ir gerėjo, o miesto valdyba įvesdavo vis naujų reguliacijų, iki pat uždarymo turgavietė turėjo ne patį geriausią įvaizdį.

Į istorinėse miestų dalyse esančias turgaus aikštes pastaruosius kelis dešimtmečius po truputį sugrįžta smulkioji prekyba – tokių apraiškų jau yra ir Lietuvoje: tiesa, niekas čia nebeprekiauja gyvūnais ar žemės ūkio rakandais. Tai labiau prekyvietės, kur galima įsigyti maisto tiesiai iš ūkininkų, antikvarinių dirbinių ar turistinių suvenyrų, suvalgyti gatvės maisto. Kaunas turi miesto centre esančią beveik visiškai neišnaudojamą istorinę aikštę, kuri galėtų tapti traukos centru: prekybinės funkcijos sugrąžinimas yra tik vienas iš jos panaudos variantų.

1 9

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

2 2 0 2 Ė N I T S O S S O R Ū L T U K S O P O R U E – S A N U A K

Tėvynėje lankėsi Gunars Bakšejevs

RYGOS PAMOKOS. KULTŪRA, PRASIDEDANTI TURGUJE K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 0

Iš tiesų keista, kad rubrikoje, skirtoje Europos kultūros sostinės fenomenui tyrinėti ir Kauno keliui link šio titulo pristatyti, tik dabar dirstelėjome į artimiausią Lietuvai Baltijos kaimynę – Rygą. Kartu su Švedijos miestu Umeo Latvijos sostinė titulu puošėsi 2014-aisiais. Kertine fraze, padėjusia sudaryti programą ir ją įgyvendinti, tapo „Force Majeure“. Kultūrai taip suteikta pozityvius pokyčius miestui ir jo gyventojams suteikiančios jėgos prasmė.

Per metus kultūros sostinės renginiuose Rygoje apsilankė daugiau nei 1,5 milijono žmonių, programą kūrė beveik 2000 menininkų, įgyvendinti padėjo 12000 dalyvių iš daugiau nei 90-ies šalių. Stabtelėkime ten, nuo ko viskas prasidėjo. Oficialus „Rygos – Europos kultūros sostinės“ atidarymas vyko... centriniame miesto turguje. Tame pačiame, kurį pamato visi, į Rygą atvykstantys autobusu. 2 1

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

–

L T

Didžiausiu Europoje laikomas Centrinis Rygos turgus – sostinės senamiesčio, pažymėto UNESCO paveldo ženklu, dalis, vienas svarbiausių XX a. statinių mieste. Jau nuo XVI a. šioje vietoje Dauguvos pakrantėje šurmuliavo prekeiviai, specialūs statiniai pirmąkart iškilo XIX a. viduryje. O tai, ką Centriniu Rygos turgumi vadiname šiandien, iš tiesų prasidėjo fiziškai net arčiau mūsų nei Latvijos sostinė. Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijos kariuomenė Vainiuodės bazėje (prie pat sienos su Lietuva) pastatė du 240 m ilgio angarus dirižabliams. Po karo, 1922 m., Rygos miesto valdžia ėmėsi tvarkyti modernių sanitarinių sąlygų nebeatitikusį miesto turgų ir paskelbė tarptautinį konkursą naujų jo paviljonų statybai. Konkurso pirmūnai Rygos architektas Pavils Dreijmanis ir inžinierius S. Žitkovs pasiūlė turgui panaudoti metalines jau minėtų angarų konstrukcijas, tiksliau, viršutinę jų dalį. Neoklasicizmą ir art deco stilių suvienijęs prekybininkų pasididžiavimas (tiesa, pagal prekybinio ploto kainą – labai prabangus) atidarytas 1930 m., o sovietų okupacijos metais vadintas „Centriniu kolūkių turgumi“. Savaitgaliais čia apsilankydavo net 100 tūkstančių lankytojų per dieną – tiek, kiek šiandien Kauno „Urmo“ prekybos miestelyje. Tai tiek istorijos. Metas grįžti į 2014-ųjų sausį. Kodėl būtent centrinis miesto turgus pasirinktas oficialiam kultūros sostinės atidarymui? Paprasta – nes turguje gali visko paragauti ir su visais susipažinti. Būtent kaip metus trukusios programos degustacija ir buvo pristatomas renginys. Nuo aukštojo meno, choro pasirodymo, istorinių filmų iki to paties maisto ir tikrų tikriausio pogrindžio – amplitudė buvo plati. Vienas iš atidarymo epizodų skamba taip: kol elektroninės muzikos

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 2

kūrėjų susivienijimo „Dirty Deal Audio“ nariai pynė eksperimentines kilpas savo aparatais, praeiviai buvo kviečiami mušti būgnus-daržoves. Plačiau nei įprastai savo duris atvėrė ne tik pagrindinės turgaus erdvės, bet ir nišinės, daug kam tuo metu greičiausiai tapusios malonia naujiena. Pavyzdžiui, tarp pieno ir gastronomijos paviljonų įsispraudusi savo interjeru, o ir veikla, su marga aplinka kontrastavusi lakoniškai balta kultūros erdvė „371“ (toks yra tarptautinis latviškų telefono numerių kodas). Tai – vienintelė vieta visame 72 tūkst. kv. m. turgaus plote, kurioje stovėjo fortepijonas, taip pat čia buvo rodomi filmai, vyko performansai, o dieną kavinės šefas siūlė kūrybiškas latvių virtuvės interpretacijas. Viskas „buvo“, nes bent jau šiuo metu erdvė nebeveikia, bet kultūros sostinės metais tikrai ūžė. O 2015-ųjų pabaigoje čia hipsterius it medus traukė madingo „kraftinio“ alaus daryklos „Labietis“ aludė. Centrinis Rygos turgus „kultūringuoju“ periodu tapo ir aktyvių socialinių, kultūrinių, istorinių diskusijų erdve – tiesa, žodis „tapo“ čia lyg ir netinka. Turgus – ne tik Rygos – visuomet ir buvo diskusijų erdvė – kultūros sostinės renginių organizatoriai tiesiog tai užrašė ant popieriaus. Ir galbūt į turgų pritraukė ir tuos, kurie anksčiau, apie žygius tarp prekystalių pagalvodavę, rietė nosis.

Europos kultūros sostinės atidarymas Vroclave. Nuotraukų autorius A. Bulacik

2014-aisiais kultūra oficialius namus rado ir kituose Rygos turguose – tai tik dar kartą įrodo šio tipologinio vieneto patrauklumą ir atvirumą. Pavyzdžiui, Vidžemės turgaus, esančio Brivibo gatvėje, mėsos paviljone buvo auginamas vertikalus „Laisvės sodas“. Jo derliaus nuėmimo šventėje pasirodė ir lietuvių menininkė Rūta Vitkauskaitė, kuri surengė meistriškumo dirbtuves, taip pat „griežė“ daržovių orkestras, o kulminacija tapo „Aronijų uvertiūra“. Ir tai nebuvo pirmas kartas, kuomet buvę mėsos

prekystaliai (šis paviljonas nebeatlieka pirminės savo funkcijos) užleido vietą menininkams, – 2009-aisiais šiame turguje vyko Latvijos dailės akademijos studentų madų šou. Šiandien čia veikia toks pats eklektiškas, kaip pastato architektūrinė išraiška, Blusų turgus. Išvados? Turgų Kaune į valias. Žaliakalnio turgaus teatro festivalis, tikėkimės, tik pirmoji iš progų ant prekystalių suguldyti ką nors neapčiuopiama.

2 3

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

/ 4

2016 RUGSĖJO Antradienis, 08 02, 12:00-19:00 PARODA „TARPUKARIO LIETUVOS REKLAMA“ „Pienocentras“, Laisvės al. 55 Finalinis projekto „Tarpukario Lietuvos reklama“ akordas – jau atidaryta paroda, veiksianti iki rugpjūčio 18 d. Buvusiuose „Pienocentro“ rūmuose eksponuojama beveik 500 tarpukario Lietuvos reklaminių skelbimų, atspaustų analoginiu risografijos būdu, artimu to meto spaudai. Organizatoriai kviečia aplankyti ir laikraščio redaktoriaus kabinetą, įsijausti į jo vaidmenį. Čia galite atsikvėpti, praversti tarpukario žurnalus, kuriuose kaip iš gausybės rago jus atakuos originalios reklamos..

Antradienis, 08 02, 11:00-18:00 VIKA EKSTA FOTOGRAFIJŲ PARODA „DIEVS DABA DARBS“ Kauno fotografijos galerija, Rotušės a. 1 Jauna Latvijos menininkė Vika Eksta parodoje „Dievs Daba Darbs“ („Dievas Gamta Darbas“) pristato Latvijos kaimo moterų kasdienybę XX amžiaus pirmojoje pusėje. Paroda veiks iki rugpjūčio 14 d.

Antradienis, 08 02, 18:00 „GM GYVAI“: GRUPĖS „CHICO TRUJILLO“ KONCERTAS „Combo“ terasa, Raudondvario pl. 107 Pasaulinės klasės vakarėlių grupe praminta „Chico Trujillo“ yra vienas žinomiausių Čilės kolektyvų, jo kūriniai skamba kone kiekviename vakarėlyje – nuo pačių šiauriausių iki piečiausių šalies kampelių. „Chico Trujillo“ savo kūryboje žaismingai jungia klasikinę cumbia, bolero, ska, regio, Lotynų Amerikos, balkanų muziką ir šis ypatingai žavus kokteilis patinka visų kartų klausytojams.

Trečiadienis, 08 03, 12:00-19:00 MARTIN SAMPEDRO PARODA „LATENTE“ POST galerija, Laisvės al. 51A Trečiadienis, 08 03, 18:00 FOTO PASIVAIKŠČIOJIMAS PO ŠILAINIUS Šarkuvos g. 1 Ketvirtadienis, 08 04, 21:30 „LAUKO KINAS“: LIETUVIŠKŲ TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ PROGRAMA Kauno pilies papėdeje Penktadienis, 08 05, 19:00 PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: „FADO POEZIJA“ Raudondvario dvaro Menų inkubatorius, Pilies takas 1, Raudondvaris

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 4

MARŠRUTAS Penktadienis, 08 05, 19:00 „LTEAM OLIMPINIO MIESTELIO“ ATIDARYMAS Rotušės aikštė

Ketvirtadienis, 08 11, 11:00 „LAUKO KINAS“: „CUKRAUS BLIUZAS“ (SUGAR BLUES) Kauno pilies papėdė „Lauko kine“ vieši Žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas“ su filmu, paremtu asmenine režisierės Andreos Culkovos istorija.

Stipriausiems lietuvių sportininkams palaikyti ir džiaugtis jų pergalėmis skirta erdvė bus atidaryta rugpjūčio 5-ąją (kartu su Rio olimpinėmis žaidynėmis). Čia vyks tiesioginės lietuvių startų transliacijos, koncertai ir kiti meno kolektyvų pasirodymai, lankytojai galės išbandyti įvairias sportines veiklas, dalyvauti masinėse mankštose, seminaruose bei diskusijose apie sportą ir sveiką gyvenimo būdą, apžiūrėti sporto istorijos parodų eksponatus, žiūrėti filmus.

Penktadienis, 08 12, 18:00 „RAKIJA KLEZMER ORKESTAR“ KONCERTAS Kauno centrinis paštas, Laisvės al. 102 Klezmer muziką jau trejus metus grojantis ir litvakiškąjį paveldą išsaugoti siekiantis orkestras išpildys unikalią idėją bent kelioms valandoms atgaivinti tarpukario žydiškąją Kauno dvasią ir surengti kelių valandų koncertą Kauno centrinio pašto laiptų prieglobstyje.

Trečiadienis, 08 10, 18:00 „GM GYVAI“: NORA JEAN BRUSO IR „LUCA GIORDANO BAND“ KONCERTAS „Combo“ terasa, Raudondvario pl. 107

Penktadienis, 08 12, 18:00 PARODA „DIFFERENT ECHOES“ Galerija „Meno forma“, Savanorių pr. 166

2 5

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

2016 RUGSĖJO Ketvirtadienis, 08 18, 20:30 „Romuvos pasažas“: „Hunt“ (Estija) ir Rūta MUR (LIETUVA) Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

/ 4

Ketvirtadienis, 08 18, 18:30 FESTIVALIO „SENAMIESČIO ŽIOGAS“ ATSISVEIKINIMO KONCERTAS „Daugirdo“ amfiteatras, T. Daugirdo g. 1

Ketvirtadienis, 08 18, 19:00 „KAUNAS JAZZ 2016“: HERNAN ROMERO, KĘSTUTIS VAIGINIS IR DOMAS ALEKSA Senamiesčio džiazo kiemelis, Rotušės a. 29

Penktadienis, 08 19, 18:00 FILMO „KRIAUŠIŲ PYRAGĖLIAI SU LEVANDOMIS“ (LE GOÛT DES MERVEILLES) PREMJERA Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

Penktadienis, 08 12, 18:00 MARTIN PAVEK. „PERU INDĖNAI - SENOSIOS INKŲ CIVILIZACIJOS AINIAI“ Kauno reiki centras, Šiaurės pr. 8A

Penktadienis, 08 19, 18:00 PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: „KONCERTINIAI RITUALAI“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Trečiadienis, 08 17, 18:00 FILMAS „FRANKOFONIJA“ (FRANCOFONIA) IR DISKUSIJA SU REŽISIERIUMI A. SOKUROVU Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 6

MARŠRUTAS Trečiadienis, 08 24, 18:00 PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: FLAMENKO MUZIKOS IR ŠOKIO PROJEKTAS „EMOCIJOS“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Penktadienis, 08 19, 10:00 „KAUNAS PHOTO“: FOTOGRAFIJOS GIMTADIENIO PROJEKCIJŲ NAKTIS Kauno centras Tryliktojo festivalio tema „Flâneur“ - apie viešąją erdvę, jos suvokimą ir santykį su fotografija. Festivalio akcentas – fotografijos gimtadienio projekcijų naktis su eile ekranų Kauno centre.

Ketvirtadienis, 08 25, 20:30 „ROMUVOS PASAŽAS“: ANNA PLUTO (LATVIJA) IR KOTORI (LIETUVA) Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

Šeštadienis, 08 20, 14:00 FILMO „NEMATOMAS HEROJUS“ (PHANTOM BOY) PREMJERA Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 Pirmadienis, 08 22, 18:00 EVELINOS ŠIMKUTĖS PARODOS ATIDARYMAS Projektų erdvė Kabinetas, A. Mapu g. 20

Sekmadienis, 08 28, 18:00 PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: BAIGIAMASIS KONCERTAS Pažaislio vienuolynas, T. Masiulio g. 31 Išskirtinio grožio Didžiosios Muzikos ir Pažaislio vienuolyno architektūros duetas, visada stebinantis festivalio draugus meile ir jaukumu. Žymus pianistas Petras Geniušas ir Jurgita Adomonytė, Kauno valstybinis choras ir Kauno miesto simfoninis orkestras. Trečiadienis, 08 31, 10:00-17:00 PARODA „VDKM – 95 M.“ Vytauto Didžiojo karo muziejus, K. Donelaičio g. 64

Pirmadienis, 08 22-25, 18:00 KINO STOVYKLA „FILMUOJU KAUNĄ“ Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 2 7

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

2016 RUGSĖJO Ketvirtadienis, 08 18, 20:30 „Romuvos pasažas“: „Hunt“ (Estija) ir Rūta MUR (LIETUVA) Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

/ 4

Ketvirtadienis, 08 18, 18:30 FESTIVALIO „SENAMIESČIO ŽIOGAS“ ATSISVEIKINIMO KONCERTAS „Daugirdo“ amfiteatras, T. Daugirdo g. 1

Ketvirtadienis, 08 18, 19:00 „KAUNAS JAZZ 2016“: HERNAN ROMERO, KĘSTUTIS VAIGINIS IR DOMAS ALEKSA Senamiesčio džiazo kiemelis, Rotušės a. 29

Penktadienis, 08 19, 18:00 FILMO „KRIAUŠIŲ PYRAGĖLIAI SU LEVANDOMIS“ (LE GOÛT DES MERVEILLES) PREMJERA Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

Penktadienis, 08 12, 18:00 MARTIN PAVEK. „PERU INDĖNAI - SENOSIOS INKŲ CIVILIZACIJOS AINIAI“ Kauno reiki centras, Šiaurės pr. 8A

Penktadienis, 08 19, 18:00 PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: „KONCERTINIAI RITUALAI“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Trečiadienis, 08 17, 18:00 FILMAS „FRANKOFONIJA“ (FRANCOFONIA) IR DISKUSIJA SU REŽISIERIUMI A. SOKUROVU Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 8

MARŠRUTAS Trečiadienis, 08 24, 18:00 PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: FLAMENKO MUZIKOS IR ŠOKIO PROJEKTAS „EMOCIJOS“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Ketvirtadienis, 08 25, 20:30 „ROMUVOS PASAŽAS“: ANNA PLUTO (LATVIJA) IR KOTORI (LIETUVA) Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

Pirmadienis, 08 22-25, 18:00 KINO STOVYKLA „FILMUOJU KAUNĄ“ Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 2 9

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

2016 RUGSĖJO Ketvirtadienis, 08 18, 20:30 „Romuvos pasažas“: „Hunt“ (Estija) ir Rūta MUR (LIETUVA) Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

/ 4

Ketvirtadienis, 08 18, 18:30 FESTIVALIO „SENAMIESČIO ŽIOGAS“ ATSISVEIKINIMO KONCERTAS „Daugirdo“ amfiteatras, T. Daugirdo g. 1

Ketvirtadienis, 08 18, 19:00 „KAUNAS JAZZ 2016“: HERNAN ROMERO, KĘSTUTIS VAIGINIS IR DOMAS ALEKSA Senamiesčio džiazo kiemelis, Rotušės a. 29

Penktadienis, 08 19, 18:00 FILMO „KRIAUŠIŲ PYRAGĖLIAI SU LEVANDOMIS“ (LE GOÛT DES MERVEILLES) PREMJERA Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

Penktadienis, 08 12, 18:00 MARTIN PAVEK. „PERU INDĖNAI - SENOSIOS INKŲ CIVILIZACIJOS AINIAI“ Kauno reiki centras, Šiaurės pr. 8A

Penktadienis, 08 19, 18:00 PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: „KONCERTINIAI RITUALAI“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Trečiadienis, 08 17, 18:00 FILMAS „FRANKOFONIJA“ (FRANCOFONIA) IR DISKUSIJA SU REŽISIERIUMI A. SOKUROVU Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

3 0

MARŠRUTAS Trečiadienis, 08 24, 18:00 PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS: FLAMENKO MUZIKOS IR ŠOKIO PROJEKTAS „EMOCIJOS“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Ketvirtadienis, 08 25, 20:30 „ROMUVOS PASAŽAS“: ANNA PLUTO (LATVIJA) IR KOTORI (LIETUVA) Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

Pirmadienis, 08 22-25, 18:00 KINO STOVYKLA „FILMUOJU KAUNĄ“ Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 3 1

2 0 1 6

R U G S Ė J I S

NIEKAS NENUGALI VITO GERULAIČIO 17 KARTŲ IŠ EILĖS – Vitas Gerulaitis,

legendinis lietuvių kilmės JAV tenisininkas, po 16 pralaimėjimų nugalėjęs Jimmy Connors.

KAUNAS PILNAS KULTŪROS

Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune (platinamas nemokamai)

GLOBOJA:

BENDRADARBIAI:

Agnė Pinigienė, Andrijana Filinaitė, Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Tadas Bujanauskas, Tautė Bernotaitė

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

TIRAŽAS 10 000 egz.

ISSN 2424-4465

2016 Nr. 8 (12)

LEIDŽIA: REDAKCIJOS ADRESAS Laisvės alėja 59, 3 aukštas, Kaunas, pilnas@kaunas.lt

VISA, KAS NETILPO LEIDINYJE, RANDA VIETĄ

IR PILNAS.KAUNAS.LT