KAUNAS PILNAS KULTŪROS. 2016 BALANDIS by Kaunas Pilnas Kultūros

2016

BALANDIS

Viršelio nuotraukos autorius Jonas Danielevičius

D Ž

DUKE ELLINGTON DAVĖ DŽIAZO Penki iš eilės vakarai sausakimšoje Leningrado koncertų salėje, talpinusioje 4 200 žiūrovų. Taip prasidėjo JAV vyriausybės rūpesčiu surengtas Duke Ellington turas po Sovietų Są jungą, vykęs 1971-ų jų rudenį. Bilietai į koncertus kainavo 5 rublius, juodojoje rinkoje – ir 50 JAV dolerių. Kijeve bilietų taip ir negavę milicijos orkestro muzikantai reikalavo į salę juos, kaip pareigūnus, įleisti nemokamai – vien dėl to pasidabino uniformomis.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

Šie ir daug kitų neįtikėtinų įvykių (kad ir abiejų valstybių 17-os muzikantų džemo sesija, ištrynusi bet kokias geležines uždangas), nutikusių per turą Leningrade, Maskvoje, Kijeve ir Minske, įrodo, kad, nors oficialiai paniekinamai vadintas „storulių muzika“, džiazas Sovietų Sąjungoje buvo reikalingas, ieškomas ir laukiamas. Viena gerbė-

Duke Ellington koncertas Minske / Pierre Boulat, Getty Images

gyvu, pulsuojančiu pavyzdžiu, trukdavusiu net 4 valandas (vien bisas – 60 minučių), pavyko – patenkinta liko ne tik vyriausybė, bet ir iš pradžių į planus „eksportuoti kultūrą“ skeptiškai žiūrėję JAV mokesčių mokėtojai.

ja svečiams prisipažino, kad turi 500 jų muzikos kasečių. Iš kur?! Amerikiečiams plojo ne tik iš laimės apsalę milicininkai, vietiniai kompozitoriai ir muzikantai, bet ir vienintelės šalyje partijos šulai. Duke Ellington troškimas skirtumus tarp vakarų ir rytų blokų pademonstruoti ne konfrontacija, bet

Muzikologas Viktoras Gerulaitis, prieš keletą metų interviu portalui „15min.lt“ užsiminęs apie istorinio D. Ellington turo koncertą Minske, sakė: „Kaip ten sulekė visa Lietuva... Čia ir vieta būtų pamąstymams, kodėl ne į Vilnių, ar į Kauną, o būtent į Minską... Lietuvoje, galbūt, iš karto būtų kilusios demonstracijos. Viskas gi su laisve susiję. O jos neturėjome.“ Šiandien nėra taip paprasta atsekti, kurie iš lietuviškosios džiazo scenos kūrėjų lankėsi koncertuose, įvykusiuose prieš 45 metus, bet galima nujausti, kad tie, kuriems pasisekė, turėjo patirti stiprų emocinį ir kultūrinį šoką, tikėtina, atvėrusį naujas kūrybines galias. Juk turo vadovas, JAV vyriausybės atstovas, lyg netyčia muzikantams rekomendavo groti kuo naujesnius, modernesnius kūrinius, kad būtų ko pasimokyti. Balandžio 30-ąją švęsime Tarptautinę džiazo dieną, kaip tik tuomet 26-asis tarptautinis festivalis „Kaunas Jazz“ bus pasiekęs savo piką, o festivalių sezonas Lietuvoje – jau beveik įsibėgėjęs. Apie tai ir pakalbėkim šį mėnesį. * Tekste minimi faktai rasti straipsnyje „Visions of Freedom: Duke Ellington in the Soviet Union“ (Cohen, H. G., 2011. Popular Music 30/3: 297–318).

2 0 1 6

B A L A N D I S

DALIUS NAUJOKA NAUJO

GROJA TAI, KĄ NORI GROTI K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

Antra valanda nakties, Kauno centras, skambiname į Brukliną. Čia – ankstyvas vakaras, į kamerą mojuoja visai neseniai Lietuvoje regėtas veidas – tai Dalius Naujokaitis-Naujo. Pastarąjį kartą Lietuvoje jis lankėsi pernai, čia surengė ne vieną koncertą su vietiniais kolegomis. Jau 20 metų Dalius – niujorkietis, ir dažniau į Lietuvą ėmė grįžinėti ne taip ir seniai. Natūralu – Niujorko meno katilas įtraukia. Vis dėlto Lietuvos džiazo scenoje ėmęs mirgėti dar sovietmečiu („Vilniaus Jazz“ organizatoriaus Antano Gusčio rūpesčiu viešėjo siena atitvertame Vakarų Berlyne ir Šveicarijoje, kiek vėliau, 1994-aisiais ir 1995-aisiais, grojo festivalyje „Kaunas Jazz“), Dalius niekuomet iš jos ištrūkti nesistengė. Galbūt todėl mums pasirodė tinkamiausias pašnekovas balandį, kuomet norime daug kalbėti apie džiazą. Nors tai – labai sudėtinga. Geriau klausyti, o nuorodų ir rekomendacijų tekste irgi rasite.

AITIS-

Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė Nuotraukos Jonas Danielevičius

2 0 1 6

B A L A N D I S

Iš Lietuvos į Niujorką išvykai pačioje Nepriklausomybės aušroje, 1995-aisiais. Kas paskatino priimti tokį greičiausiai nelengvą jaunam menininkui sprendimą?

Daliau, papasakok, kaip pradėjai muzikuoti? Vaikystėje vyresnis mano brolis Audrius turėjo juostinį magnetofoną, atrodo, „Sonata“, ir nuolat klausydavosi roko – „Led Zeppelin“, „The Beatles“ ir kitų. Kai man buvo kokie šešeri, 8-ojo dešimtmečio viduryje, jis įkūrė namų ansamblį ir mane pristatė groti jo sukonstruotais būgnais ir dainuoti improvizuota anglų kalba. Komplektą papildė metalinėmis saldainių dėžutėmis. Taip, tai brolis man parodė pirmąjį ritmą.

Brolis tuomet jau gyveno Niujorke. Rašydavo man laiškus apie tai, kad ten daug naujos muzikos ir energijos. Jis jau buvo susipažinęs su Jonu Meku ir parodė jam kelis vaizdo klipus, kuriuose aš groju su Juozu Milašiumi. Jonas man ir Juozui parašė kvietimą, kad galėtume atvykti į Niujorką pamatyti, kas vyksta pasaulio improvizacinės ir džiazo muzikos centre. Gavau vizą, išvažiavau. Juozas liko Lietuvoje. Jau pirmą vakarą Niujorkas labai patiko! Tuomet dar buvo įmanoma vizą prasitęsti, tai sėkmingai ir dariau. Galiausiai J. Meko ir Rocco John Iacovone, free jazz’o grupės, kurioje pradėjau groti, lyderio, rūpesčiu man, kaip reikalingam JAV kultūrai žmogui, buvo suteikti reikalingi dokumentai gyventi ir dirbti čia, Amerikoje Pirmąkart į Lietuvą trumpam grįžau 1997-aisiais, tuomet tik 2008-aisiais.

Vėliau, matyt, sekė ir akademinis išsilavinimas? Taip, mokiausi vadinamojoje „Tallat-Kelpšoje“, dabar ji vadinasi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija. Nežinau, kaip dabar, bet tada tai buvo puiki mokykla! Grodavom nuo ryto iki gilios nakties. Mūsų mušamųjų dėstytojas Arvydas Vainius atnešdavo fantastiškų įrašų – Ornette Coleman, John Coltrane su Elvin Jones, daug kitų. Klausydavom jų, analizuodavom, praktikuodavomės valandų valandas. Su bičiuliais skaitydavome iš natų, ir, jei kuris suklysdavo, turėdavo eiti iki parduotuvės alaus. Buvo labai smagu.

Ilga pertrauka. Kaip po jos įvertinai Lietuvos džiazo sceną? Manau, turi omenyje Lietuvos džiazo muziką! Lietuvos džiazo scena – tvarkinga. JAV džiazas jau labai seniai yra neatsiejama kultūros dalis, natūralu, kad ši scena čia labiau išvystyta. Kasdien Niujorke gimsta kas nors naujo ir stipraus. Lietuvoje dar yra kur pasistiebti, nors, be abejo, jau sovietmečiu mūsų šalis džiazo prasme buvo viena įdomiausių ir aktyviausių regione.

Kada gavai pirmąjį honorarą? „Kelpšos“ laikais, būdamas šešiolikmetis, jau grojau grupėje „Saulės laikrodis“. Matyt, tada. Arba, gali būti, klube „Langas“ – buvo tokia fantastinė muzikos vieta Vilniuje, po koncertų gaudavom nedaug, bet šiek tiek rublių ir grodavom tai, ką norėjom.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

Kaip manai, kas lėmė tą aktualumą sovietmečiu? Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Čekasinas, Vladimiras Tarasovas. Nors visi jie gimė ne Lietuvoje, bet atsikraustę čia drauge įžiebė džiazo ugnį. Taip pat Petras Vyšniauskas – į jų koncertus vaikščiodavau dar būdamas paauglys. Bet ar egzistuoja lietuviškas džiazas? Manau, neteisinga sakyti „lietuviškas“, „japoniškas“, „uzbekiškas“. Muzika neturi tautybės, nors, be abejo, joje negalima negirdėti tam tikrų geografinių „momentų“ – afrikiečių, prancūzų, kitų tautų kultūrinio indėlio. Vis dėlto šiais laikais džiazas – pasaulio, ne konkrečios valstybės ar tautos, muzika. Kalbant apie kultūrinį indėlį... Niujorke esi pristatęs džiazo projektą su sutartinėmis, tiesa? Nemažai vakarų esu praleidęs su J. Meku ir jo sūnumi Sebastian. Gal prieš aštuonerius metus,

kai susėdę klausėme lietuviškų sutartinių, man kilo mintis ką nors su jomis nuveikti pasikvietus Niujorko muzikantus. 2008-aisiais su draugais muzikantais subūriau grupę „Untyte“, atlikdavome sutartines be vokalo, instrumentiškai. Mūsų koncertą tiesiogiai transliavo garsi Niujorko radijo stotis „89.9 WKCR fm“. Po kelerių metų dėl muzikantų užimtumo ir kitų priežasčių „Untyte“ nustojo koncertavusi. Apie 2012-uosius kartu su Jonathon Haffner subūrėme naują grupę – „Rasa Rasa“. Su ja daug koncertuodavome, visus metus rezidavome klube „Nublu“. 2014-aisiais John Zorn leidykla „Tzadik“ išleido Kenny Wollesen, Jonathon Haffner ir Dalius Naujo albumą „Rasa Rasa“. Siūlau įsigyti (rasarasa.org)! Kenny ir Jonathon abu ne kartą buvę Lietuvoje, savaitės serijomis grojo „Fluxus Ministerijoje“ Kaune ir Vilniuje. Būtent Kenny rūpesčiu albumas pasirodė ne bet kur, o John Zorn kompanijoje.

2 0 1 6

B A L A N D I S

S I T E I N U A K

Kenny susižavėjo Užupiu, net parašė muziką jo konstitucijos žodžiams. Grupėje jis ir William Shore groja vibrafonais, aš – būgnais ir elektronika. Labai gera grupė!

Kaip gi Niujorkas sutiko sutartines? Labai gerai! Iš Lietuvos atvyko šešių merginų ansamblis, vieną dieną įrašinėjome, visą savaitę grojome klubuose. Tam pačiam J. Zorn priklausančiame „The Stone“, „Nublu“ ir kituose. Prie „Rasa Rasa“ prisijungė ir poetas, menininkas, astrologas ir magas Giuseppe Zevola iš Neapolio, turintis stiprų, poetišką itališką vokalą. Niujorko publiką nustebinti tikrai sunku, bet į koncertus susirinkę klausytojai buvo sužavėti. Sutartinės – tai magija, ir ji veikia.

Ar skiri laiko tiesiog muzikos klausymui, koncertų lankymui? Ar klausantis kitų muzikantų pavyksta atsipalaiduoti, ar seki jų darbą? Dažnai einu į klubus, ypač į „Nublu“, kur ir pats dažnai groju, bet užsuku ir draugų paklausyti. Klausydamas nedirbu. Žinoma, jei įdomi konkretaus atlikėjo technika ar grojimo stilius, atkreipiu dėmesį. Čia būna tokių būgnininkų, kad tiesiog negali patikėti! Tas pats Kenny Wollesen ar Jeremy Gustin. Pastarasis yra grupės „Star Rover“ narys. Labai gera grupė, dažnai paklausau – būtinai patikrinkite.

Kokiuose projektuose tavo vardas įrašytas šiuo metu? Esu grupių „Valetudo“, „Himalayas“, „Jeff Platz Group“ narys, „Dalius Naujo Band“ lyderis, groju su Jonathon Haffner, su Kenny Wollesen turime grupę „The Uzupusians“. K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

Apskritai Niujorke visuomet jautiesi kaip vienoje didelėje šeimoje. Kartu groji, mokaisi, bendrauji, juokauji. Muzikantų čia daug, bet bendravimas betarpiškas. Lieka laiko pasidžiaugti. Lietuvoje situacija kitokia. Ar Niujorke gali išgyventi grodamas tik savo mėgstamą muziką mėgstamose vietose, ar vis dėlto tenka „pachaltūrinti“? Čia teko dirbti įvairių „nemuzikinių“ darbų. Išgyventi galima, jei tiki tuo, ką darai. Visokių pasirodymų pasitaiko. Nelendu į, tarkim, vestuves ar kruizus, manau, kad tai yra „soul killing machine“ (liet. sielą marinanti mašina, - red. past.). Bet tenka pagroti muziejuose, festivaliuose – tuomet honorarai tvarkoj. Apskritai groju tai, ką aš noriu. Kad ir metro – ten ir smagu, ir susirinkti apie 100 dolerių per porą valandų gali. Šia prasme Niujorke viskas tvarkoj. Kas prasmingiau, jei jau tenka – groti vestuvėse ar dirbti su muzika visai nesusijusį darbą? Manau, kad yra tvarkoj groti, kad ir vestuvėse, bet jei tik tau tai iš tikrųjų patinka. Jei blogai jautiesi tai darydamas, tuomet tiesiog susirandi kitos veiklos pinigams uždirbti. Suveiks išgyvenimo instinktas. Ar tau smagiau groti klubuose, nei festivaliuose? Man apskritai nesvarbu, kur groti, – bute, metro, klube, festivalyje. Skirtumų, žinoma, yra, bet kai esi muzikoje, apie juos negalvoji. Tik nustojęs mušti būgnus susivoki, kur esi. „Himalayas“ yra „marching band“, tai yra grodami mes judame, Naujojo Orleano tradicijomis.

Taip kartais susivoki ir visai kitoje vietoje. Labai įdomu. Tą patį darėme ir Kaune, kai veikė „Fluxus Ministerija“, – su Kenny ir Jonathon bei krūva kitų muzikantų, atrodo, penkiskart žygiavome grodami per miestą. Manau, „Fluxus Ministerija“, kaip idėja, yra nuostabi! Atiduoti menininkams patalpas, kurios tuo metu yra tuščios ir niekas nedaro ten visai kvailų ir nereikalingų dalykų, – kas gali būti geriau? Ir Vilniuje, ir Kaune mielai grojau ten su Niujorko draugais, palaikiau šią iniciatyvą. Ką išskirtum, pagirtum iš naujosios Lietuvos džiazo kartos? Daug ką! Vardinu atsitiktine tvarka: Dovydas Stalmokas, Dominykas Vyšniauskas, Paulius Volkovas, grupė „Ąžuoliniai berželiai“, Gailė Griciūtė, Liudas Mockūnas, Juozas Milašius, „Sheep Got Waxed“. Žinoma, dabar atsirado ir naujų muzikantų, kurių aš dar nepažįstu. Pirmyn! Labai gerai, kad šiandien jauni muzikantai turi galimybių pakeliauti, keliaudami groti, moka užsienio kalbas – aš Lietuvoje gyvendamas angliškai visai nekalbėjau! Išmokau tik atsidūręs Niujorke, kai nebebuvo, kur dingti.

2 0 1 6

B A L A N D I S

S I T E I N U A K

Pašnekovą kalbino Kotryna Lingienė Fotografavo Artūras Bulota

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 0

REES ARCHIBALD: „MUZIKA NĖRA GALUTINIS TIKSLAS“ Apie gimtą ją Australiją prieš 20 metų palikusį garso menininką Rees Archibald išgirdome perskaitę jo kūrybinių dirbtuvių Nacionalinėje dailės galerijoje anonsą. Ir tik po to sužinojome, kad Rees dėsto Vytauto Didžiojo universitete. Sutarti dėl susitikimo pavyko iškart, o išjungus diktofoną pažintį pratęsėme kalbėdami apie... hakerių centrą sostinėje.

1 1

2 0 1 6

B A L A N D I S

S I T E I N U A K

K AUNA S

PILNA S

KULT 的ROS

1 2

Esi iš Australijos, studijavai Japonijoje ir JAV, dirbai Anglijoje, dabar dėstai VDU, vedi garso meno dirbtuves. Gal… trumpai papasakok, kas atvedė į Lietuvą? Trylika metų dirbau dėstytoju Anglijoje. Buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir kūrybos. Nusprendžiau paieškoti naujos erdvės, kurioje galėčiau daugiau laiko būti menininkas. Be to, ką minėjai, metus esu praleidęs Vokietijoje. Galbūt tuomet supratau, kad labai įdomu gyventi šalyje, kurios pagrindinė kalba nėra anglų. Apie Rytų Europą nežinojau nieko, vis dėlto nusprendžiau rinktis tarp Latvijos ir Lietuvos. Dvi 2014 m. vasaros savaites praleidau Rygoje, man patiko, tuomet kažkas parekomendavo Nidą. Vos išlipęs iš autobuso ir prisėdęs prieplaukoje esančiame bare „Kaštonas“ supratau, kad tai – fantastiška vieta! Parašiau apie tai feisbuke – pacitavau seną kūrinį „Let’s Fall In Love“, kuriame yra eilutė „Lithuanians do it“. Mano tėvų draugai manė, kad ši tauta – išgalvota! Australijoje, jei neturi giminių Lietuvoje, apie jūsų šalį nelabai ką ir žinai.

ŽINOJAU APIE FLUXUS, BET NEBUVAU GIRDĖJĘS, KAD JO KILMĖ LIETUVIŠKA.

1 3

Žodžiu, Lietuva man labai patiko. Dar nuvykau į Kauną ir Vilnių, susipažinau su daug meno sferos žmonių, kuratorių ir menininkų. Praėjusią vasarą praleidau Lietuvoje dar pusantros savaitės – norėjau įsitikinti, ar tikrai viskas taip gerai. Spalį VDU savaitę dirbau kaip kviestinis dėstytojas ir man labai pasisekė, nes universitetas pasiūlė likti. Netgi leido apsistoti studentų bendrabutyje, o tai palengvino persikraustymą. Du mėnesius gyvenau Vytauto prospekte, tuomet grįžau Kalėdoms į Australiją. Visą sausį kaip rezidentas praleidau Nidos meno kolonijoje, o dabar gyvenu Vilniuje, bet labai dažnai būnu Kaune, planuoju čia kūrybinius projektus. Nuostabi istorija. O muzika? Kaip ji atsirado tavo gyvenime? Dešimties ėmiau mokytis groti saksofonu. Po kelerių metų leidausi į turą po savo valstiją – esu iš Volongongo miesto netoli Sidnėjaus. Tuomet supratau, kad noriu būti muzikantas! Iki 24-erių tuo ir užsiėmiau, dirbau Sidnėjuje. Grojau klasiką, taip pat improvizavau. Domėjausi labai plačiu muzikos stilių ir epochų spektru. Stabtelėjau ties japoniška bambukine fleita – shakuhachi. Anksčiau ja grodavo imperatoriškajame teisme, taip pat zeno vienuoliams jau kelis šimtmečius ši fleita padeda medituoti.

2 0 1 6

B A L A N D I S

Ar tai galioja visai muzikai? Galbūt nesąmoningai? Tikrai taip, tai priklauso nuo konteksto. Atlikdamas solo partiją ar, atvirkščiai, susiliejęs su grupės nariais tu negalvoji, kaip ką daryti, tiesa? Tokiais atvejais veikia intuicija, erdvė ir laikas. Jų nereikia taupyti.

Žodžiu, gavau vizą ir išvykau į Japoniją. Tai buvo 1996-aisiais, vadinasi, jau 20 metų nebegyvenu Australijoje. Japonijoje užtrukau apie ketverius, studijavau etnomuzikologiją. Mano universitetas buvo užmezgęs ryšius su Vesleino (orig. Wesleyan) universitetu JAV, svarbiu eksperimentinės ir improvizacinės muzikos židiniu, taigi įgijau magistro laipsnį ir ten.

Ar kiekvienas gali būti mokytoju? Kaip to mokeisi tu? Sunkus klausimas. Būti geram mokytojui – tai būti geram klausytojui. Reikia kreipti dėmesį į tai, kas vyksta, mokėti palaukti.

Kažkuriuo metu, matyt, nusprendei tapti mažiau muzikantu ir labiau menininku? Tiesa. Kai man buvo kokie 21-i, jaučiau malonumą įveikdamas sunkius profesinius iššūkius, vis dėlto galiausiai supratau, kad noriu gyventi gyvenimą ir kurti jame, o ne vykdyti techninius normatyvus, prieš pusę amžiaus sukurtus kažkur Prancūzijoje. Kai labai ilgai groji vienu instrumentu, išsivysto tam tikri įpročiai, tuomet išties sunku išmokti ką nors labai nauja ir nustoti kartotis. Taip susidomėjau improvizacija ir kompozicija.

ŽMONĖS JUK IŠMOKSTA VEIKDAMI, BANDYDAMI. DAŽNAI NEREIKIA JŲ STABDYTI. KARJEROS PRADŽIOJE DAŽNIAU SAKYDAVAU STUDENTAMS, KĄ JIE DARO GERAI, KĄ – BLOGAI. DABAR TIESIOG STENGIUOSI NESIPAINIOTI JIEMS PO KOJOMIS, JEI TIK ĮMANOMA.

Kaip perlipai tą žinojimo, mokėjimo barjerą? Ruošdamasis į JAV nusprendžiau tolti nuo instrumento kaip objekto. Per daug gerai mokėjau elgtis su saksofonu, žinojau, kaip pūsti, kur laikyti rankas. Vis dėlto galvoti ir muzikuoti, kurti garsą reikia ne tik su galva, bet su visu kūnu. Muzika egzistuoja, nes grojant reikia struktūros, bet ji nėra galutinis tikslas. Tikslas yra pasiekti tam tikrą fizinę būseną. Tiesa, iš pradžių mane mokė, kad viso ko tikslas yra muzika, bet išties yra atvirkščiai. Muziką pasitelki kūnui paveikti.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 4

Ar galėtum Lietuvos studentus palyginti su tais, kuriuos mokei Anglijoje? O gal internetas visus mus galutinai suvienodino? Išties kultūrinių skirtumų neįžvelgiu. Nebent skirtingus išraiškos būdus. Skiriasi nebent studentų grupės – pavyzdžiui, dabar dirbu su studijuojančiais teatro meną. Jie ekspresyvūs, moka būti dėmesio centre. Kitų specialybių studentai tokių įgūdžių dažnai neturi. Ar galutinis proceso rezultatas – garso skulptūros, performansai, ar muzikos kūriniai? Prieš pat atvykdamas į Lietuvą su kitais 8 menininkais pasirodžiau Lidse, projekte „10 drono valandų“.

Papasakok apie tai, ką veikei rezidencijos Nidoje metu. Jau keletą metų dirbu su kontaktiniais mikrofonais – tai nedideli objektai, kurie, liečiami prie objekto paviršiaus, gaudo vibracijas. Panašiai kaip įprastą mikrofoną nukreipus į kolonėlę, tik tas garsas dažniausiai niekam nepatinka, o aš bandau su juo susigyventi. Iš esmės tai – laukinis procesas, negali prognozuoti, kas bus. Kiekvienas objektas skleidžia skirtingą garsą, Nidoje dirbau su plienu. Kokios muzikos klausai, kai nedirbi, ir ar tuomet tavo smegenys vis tiek dirba analizuodamos? Be abejo, tai – profesinė liga, bet dažniausiai esu labai laimingas ligonis, man patinka girdėti ir suprasti. Klausau afrikiečių muzikos, japonų – jau nebe tiek daug. Mėgstu 9-ojo dešimtmečio kūrinius, taip pat – hausą, technomuziką. Bandau pasivyti paauglystę – tuomet klausiau džiazo ir nekenčiau šokių muzikos, roko. Japonijoje man sukako 30, supratau, kad rokas – jėga, pamėgau tėvynainius „AC/DC“. Vokietijoje susipažinau su būriu šokių muzikos prodiuserių ir didžėjų, ėmiau vertinti šią profesiją – jie dirba su tokiais energijos kiekiais! Mėgstu vaikščioti į klubus, Lietuvoje – taip pat, galėčiau net dažniau.

NAUDOJAU DIDELĮ PLIENO GABALĄ , MIKROFONĄ IR STIPRINTUVĄ. GROJAU VALANDĄ , ĮTAMPĄ KĖLIAU PALAIPSNIUI – TAIP, TAI BUVO PERFORMANSAS. HARMONIJA YRA, MELODIJOS – NE. DAR IEŠKAU GALUTINIO KONTEKSTO, MANAU, TAI GALI BŪTI PRITAIKOMA ĮVAIRIEMS DALYKAMS.

Taigi liksi čia? Dar bent pusantrų metų, po to – nežinau. Iš Anglijos sprukau, nes buvo per patogu. Lietuvoje matau daug neatrastų galimybių. Tiksliau, dar nematau jų – imdamasis darbo juk esi kalno papėdėje, o tikslas – aukštai viršuje, jį išvysti tik užkopęs.

1 5

2 0 1 6

B A L A N D I S

Archyvuose lankėsi: Gunars Bakšejevs

NUO PEILIO IKI SAKSOFON VIENAS ŽINGSNIS Dar vienas mėnuo, dar vienas šimtmetis istorijų. Kovą kapstę Kauno kino archyvus šįkart supratome, kad džiazo viename mieste uždaryti neįmanoma, nors, taip, Kaunas laikomas šio žanro lopšiu. Neįmanoma jo sutalpinti ir į kelis leidinio puslapius. Norėtųsi pagaliau įsigyti išsamią Lietuvos džiazo enciklopediją – kada ji pasirodys? Kol kas žiūrime archyvines TV laidas (susiraskite „LRT Mediatekoje“ Viktoro Gerulaičio „Muzikos istorijas“), vartome leidyklos „Semplice“ išleistų istorinių įrašų katalogą (dėkojame leidyklos steigėjai muzikologei Rūtai Skudienei,

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 6

atsakiusiai į ne vieną mūsų klausimą ir pasidalinusiai archyvine medžiaga), verčiame straipsnį po straipsnio ir pildome spragas. Sąmoningai neišsiplėtėme kalbėdami apie „naujausius laikus“, vykstančius čia ir dabar, – iš dalies dėl to, kad nėra distancijos. Beje, skambus suvestinės pavadinimas – tikra propagandinė frazė, kuria su saviraiškos laisve kovota sovietmečiu. Buvo ir kitokių, o legendinę „džiazas – storulių muzika“ užrašė 1928-aisiais iš žanro tėvynės grįžęs Maksimas Gorkis ir dar pridėjo, kad „Vienas instrumentas spiegia ne savo balsu, o kitas kriuksi kaip kiaulė“. Šią istoriją išgirdome jau minėtoje V. Gerulaičio laidoje, ją papasakojo a. a. Juozas Tiškus.

Rūtos Pomerancaitės asmeninio archyvo nuotr. Smuikininkas D. Pomerancas antras iš kairės. XX a. 4 deš.

NO – 1926

1935

Birželio 12-oji laikoma radiofonijos Lietuvoje pradžia – Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti nuolatinę programą. Tarpukariu radijo eteryje skambėdavo žinios, orų prognozės, paskaitos, radijo teatras (dėl jo populiarumo radiofonui paskirtas vadovauti teatro režisierius Antanas Sutkus) ir muzika – net gyvos transliacijos iš, pavyzdžiui, „Konrado“ kavinės ar „Metropolio“ restorano. 1

„Metropoliteno“ kino teatre įvyko pirmasis džiazo orkestro, sudaryto iš pajėgiausio to meto Kauno muzikantų, koncertas, bet tikslesnių žinių apie jį neišliko. Manoma, kad svinguojančio orkestro manierą atitiko Berlyne studijavusio, ten su Danieliumi Dolskiu susipažinusio smuikininko Danieliaus Pomeranco orchestras, dažniausiai grodavęs „Konrado“ kavinėje. 3

1931

1940

Džiazas Lietuvoje skambėjo plačiai – ne tik Kaune, bet ir daugelyje kitų miestų ir miestelių nuolat koncertavo įvairaus dydžio ansambliai. 1940-aisiais Abraomas Stupelis Kauno radiofone įsteigė pirmąjį oficialų Lietuvos džiazo orkestrą. Jo muzikantai ne tik atliko standartus, bet nebijojo improvizuoti. Muzikologas Liudas Šaltenis knygoje „Mūza su mikrofonu“ kalba ir apie II-ojo pasaulinio karo metais suburtą Josifo Šabsajaus

Vartant 1931-ųjų „Lietuvos žinias“ akivaizdu, kad džiazas tuo metu buvo pakankamai populiarus, nes turėjo ne tik gerbėjų, bet ir nekentėjų. Pavyzdžiui, žinutėje pavadinimu „Džazo muzika miršta“ pasakojamos naujienos iš JAV: „Amerikos muzikos žurnalas „Etude“ sako, kad džazo muzika pradeda mirti dėl savo nuobodumo. Publika jau pradeda nuo džazo šalintis <...>. Jame yra truputis melodijos, bet jame nėra įvairumo.“ 2 1 7

2 0 1 6

B A L A N D I S

S E N Ė M

1955

Kovo 6-ąją įvyko pirmasis KPI studentų orkestro, vėliau tapusio Kauno miesto jaunimo estradiniu orkestru, koncertas. Jam vadovavo Juozo Gruodžio muzikos mokyklos absolventas akordeonininkas, klavišininkas, aranžuotojas, kompozitorius Juozas Tiškus. Jis džiazą pamėgo dar vaikystėje, nes, gyvendamas netoli „Lozanos“ restorano, girdėdavo iš jo sklidusius orkestro garsus, taip pat klausėsi radijo, plokštelių. 4

1957

Kauno miesto jaunimo estradinis orkestras, vadovaujamas J. Tiškaus, išvyko į pasaulinį jaunimo festivalį Maskvoje. Džiazo, kaip vakarietiškos muzikos, pėdsakus reikėjo

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

1 8

1961

Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Vilniuje surengta džiazui skirta konferencija. Esminiu jos akcentu tapo „Žinijos“ draugijos scenoje vykusi tuomet 17-mečio, prieš dešimtmetį iš Maskvos atsikrausčiusio pianisto Viačeslavo Ganelino improvizacija. Vėliau V. Ganelinas su kolegomis

Iš „LRT Mediateka“ archyvo V. Gerulaičio laida „Muzikos istorijos“, pokalbio su J. Tiškumi iliustracija

Natty Hofmekler asmeninio archyvo nuotr. Hofmeklerbandas

maskuoti, bet ironiška, kad Sovietų Sąjungos sostinėje vykęs festivalis tapo puikia mokykla lietuviams. Jie, pabendravę su Čekijos, Lenkijos ir Jugoslavijos orkestrais, gavo iš jų partitūrų ir partijų, įsigijo naujų instrumentų. Vėliau Lietuvos estradinis orkestras gastroliavo po visą šalį, sulaukdavo gerų įvertinimų dėl savo meistriškumo, bet kritikai peikdavo „keliaklupsčiavimą vakarams“ (Gerulaitis). 1958-aisiais orkestras persikraustė į Valstybinę filharmoniją ir tapo Lietuvos estradiniu orkestru, kuriame grojo ne tik geriausi Lietuvos instrumentininkai, bet ir dar septynių tautybių muzikantai. Deja, šio orkestro įrašų išliko nedaug. Kiek vėliau jis performuotas į ansamblį „Estradinės melodijos“. 5

ir Romano Marijošiaus džiazo orkestrą, grojusį iki 1944 m. Kauno gete orkestrą subūrė iš okupuoto Vilniaus į Kauną persikrausčiusios gausios muzikantų šeimos narys, Gedimino ordino kavalierius (1932), smuikininkas Moišė Hofmekleris, iki tol grojęs „Metropolio“ restorane. Jis subūrė „Hofmeklerbandą“ ir kitus kolektyvus, tuomet vertintus kaip profesionaliausius. 3

grojo neoficialiai džiazo kavine vadintoje „Neringoje“. 6 7-ojo dešimtmečio pradžioje jaunas pianistas Romualdas Grabštas ėmė skambinti fortepijonu tuomet itin madingos, neseniai rekonstruotos kavinės „Tulpė“ džiazo grupėje ir visuomet atidžiai sekdavo, ką groja čia koncertuodavęs J. Tiškaus ansamblis, jo repertuaro gaidas užrašydavo iš klausos. 1963-aisiais R. Grabštas tapo kolektyvo vadovu. 7 Netrukus Lietuvos radijo Kauno redakcijoje, tarpukariu veikusio „Radiofono“ patalpose, LTSR TVR komiteto pirmininkui sutikus, ėmė groti R. Grabšto suburtas instrumentinis ansamblis. Neįtikėtina – 96 proc. instrumentinių kūrinių buvo amerikiečių džiazo, kurio klausantis galima ir tėvynę parduoti, kaip teigė sovietų propaganda, standartai. 8

1971

Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas tapo GTČ – trio, grojusiu JAV, Indijoje, Kanadoje, Kuboje, įrašinėjusiu Anglijoje – visa tai dar sovietmečiu – ir įtrauktu į pasaulinę džiazo enciklopediją. Tai buvo naujas, avangardinis, kitoks džiazas ir dar vienos jo epochos Lietuvoje pradžia. 10

www.mic.lt nuotr. / GTČ trio

J.Snieškos archyvo nuotr. Ansamblis „Tulpė“ vėliau tapęs Lietuvos radijo ir televizijos instrumentiniu ansambliu: R.Vaičekauskas (būgnai), V.Tiškuvienė-Rekienė (metalofonas), H.Berkus (kontrabosas), E.Borisevičius (saksofonas), R.Grabštas (klavišiniai).

1963

grojo saviveiklininkai, nors tai įtarti būdavę nelengva. Festivalio „Grand Prix“ atiteko pirmajam Viačeslavo Ganelino trio (V. Ganelinas – fortepijonas, J. Rumelaitis – kontrabosas, Aleksandras Melnikas – mušamieji). V. Ganelinas išrinktas geriausiu festivalio pianistu, o Aleksandras Melnikas – geriausiu būgnininku. „Jaunystė“ atgijo po 40-ies metų ir vyksta kasmet. 2013-aisiais fotomenininkas Vytautas Suslavičius išleido fotoalbumą „Džiazo jaunystės miestas“, kuriame tilpo kadrai iš abiejų festivalio laikmečių. 9

1968

Elektrėnuose įvyko pirmasis Lietuvoje džiazo festivalis „Jaunystė“ – jį organizavo saksofonininkas Viktoras Voronovas, dirbęs Elektrėnų kultūros rūmuose ir vadovavęs džiazo kvintetui „Volta“, kuriame

1 9

O taip pat… atsitiktinai perskaitytas sakinys apie Duke Ellington turą po Sovietų Sąjungą įkvėpė mus pasidomėti giliau ir šią istoriją paversti įžanginiu numerio straipsniu.

2 0 1 6

B A L A N D I S

Koliažas iš www.birstonasjazz.lt

Pagaliau festivalis! Po trumpoko pirmojo „Jaunystės“ ėjimo kito teko laukti net 12 metų. Pirmasis, iškart tarptautinis (koncertavo publikos prizą pelnęs pianistas estas Tino Naisso) festivalis „Birštonas Jazz“, matyt, iš reikalo buvo dedikuotas TSKP 26-ajam suvažiavimui. Pirmasis „Grand Prix“ atiteko Gintautui Abariui. Daugelis festivalio „Birštonas Jazz“ metų įrašyti į vinilines plokšteles. 11 O Kauno menininkų namuose 1980-aisiais džiazo klausimams spręsti skirtas tik vienas etatas, bet R. Grabštas sugebėjo čia suburti džiazo ansamblį, koncertavusį ne tik Kaune, bet ir Maskvoje, kituose miestuose. 12

tuo pačiu laiku prieš metus, buvo išaugusios 25 kartus… 1993-aisiais, situacijai nelengvėjant, buvo baiminamasi, kad festivalis nebebus tarptautinis. Visa kita – jau istorija, išsamiai aprašyta šiemet 26-ąjį kartą vykstančio „Kauno Jazz“ tinklalapyje. 13 Dar vienas svarbus įvykis 1991-aisiais – reformavus pučiamųjų orkestrą „Ąžuolynas“ įsteigtas Kauno bigbendas, kuriam vadovauti pasiūlyta R. Grabštui. Šiuo metu tai vienintelis Lietuvoje profesionalus džiazo orkestras. Jam R. Grabštas vadovavo iki pat savo mirties 2009 m. rugpjūtį. 14

1991

Tuo metu Lietuvai trūko visko. Buvo sudėtinga net įsigyti būtiniausių produktų, ką jau kalbėti apie pramogas. Todėl faktas, kad tokiu metu, suvienijus idėjas ir jėgas, įvyko naujas festivalis, yra istorinis. „Kauno Jazz“ vadovo Jono Jučo suburtiems entuziastams talkino „Vilniaus Jazz“ prodiuserio Antano Gusčio agentūra „Litus“, Kauno filharmonija, miesto savivaldybės atstovai. „Kaunas Jazz“ istorija pradėta 1991-ųjų balandžio 19–21 dienomis, grojo 9 šalių muzikantai, įvyko 5 koncertai VDU salėje ir dvi džemo sesijos. Toliau – dar įdomiau! 1992-aisiais, rengiant antrąjį festivalį, kainos, palyginti su

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 0

www.kaunasjazz.lt nuotr / „Kaunas Jazz 1991“: Petras Vyšniauskas

1980

2008

2015

„Festivalio „VDU Jazz Jungtys“ vizija – tapti ryškiausia šiuolaikinio ir aktualaus džiazo ekspozicija Baltijos šalyse“. Taip pristatomas 2008-aisiais pradėtas, 2013-aisiais prigesęs aktualaus džiazo festivalis Kaune. Pirmajame festivalyje pasirodė tik lietuvių atlikėjai, ir, nors buvo kalbėta, kad tai galbūt bus festivalio išskirtinumas, vėliau čia koncertavo tokie free jazz‘o vardai, kaip Peter Brotzmann, Charles Gayle, Howard Riley. 15

Kaunietis džiazo saksofonininkas, Berklio koledžo absolventas Liutauras Janušaitis su bendraminčiais buvusiame pirmajame Lietuvoje boulingo klube „Undinė“ atidarė naują muzikos klubą „Orixo“, kuriame, be abejo, džiazui skiriama daug dėmesio. Į „Orixo“ iš „Ryšių kiemelio“ persikraustė ciklas „Jazzlong“. Artūro Morozovo nuotr. „VDU Jazz Jungtys 2012“: Liudas Mockūnas

2016

2013 m.

Fabrike „Lituanica“ įkurtoje „Fluxus Ministerijoje“ jos vienų metų veiklos proga balandį vyko „Džiazo savaitė“. Buvo surengti penki vakarai su atlikėjais iš JAV – su Kenny Wollesen, Jonathon Haffner, Sean Francis Conway, mūsų pakalbintu Daliumi Naujo ir kitais. Muzikantai miestui padovanojo ir kelias triukšmingas džiazo eisenas.

26-ąjį kartą rengiamas „Kaunas Jazz“ šiemet sklinda po visą Lietuvą. Koncertai suplanuoti Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje, Jurbarke ir Palangoje, neatmetama galimybė, kad ateinančiais metais geografija plėsis. Festivalio svečiai – Jarle Bernhoft (Norvegija), „Take 6“ (JAV), „Koop Oscar Orchestra“ (Švedija), Stacey Kent (JAV), Tamir Grindberg (Izraelis), „Dainius Pulauskas Group“ ir daugelis kitų. Koncertai Kaune tradiciškai vyks VDU didžiojoje salėje, klube „Combo“, Vienybės aikštėje, taip pat – prekybos miestelyje „Urmas“. Šaltiniai 1 „Kauno radiofonas“ (https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_radiofonas) 2 „Lietuvos žinios“, 1931 m. (http://www.epaveldas.lt) 3 Rūta Skudienė, Kauno mažosios scenos artistai. Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai, 1918-1940. Vilnius, 2009. P. 225-237. 4 Rūta Skudienė, Juozas Tiškus ir mūsų džiazo istorija. Atsiminimai apie maestro Juozą Tiškų. Vilnius: Versus aureus, 2008. P. 67-71. 5 Rūta Skudienė, Juozas Tiškus ir mūsų džiazo istorija. Atsiminimai apie maestro Juozą Tiškų. Vilnius: Versus aureus, 2008. P. 67-71. 6 „Viačeslavas Ganelinas“ (https://lt.wikipedia.org/wiki/Via%C4%8Deslavas_Ganelinas) 7 Šarūnas Bulota, Prie lietuviško džiazo ištakų stovėjusių muzikantų susitikimas: prieš pusę amžiaus (http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/ prie-lietuvisko-dziazo-istaku-stovejusiu-muzikantu-susitikimas-puse-amziaus-atgal-284-268248) 8 Šiaurys Narbutas, Kauno bigbendo vadovas vertina universalumą. „Nemunas“, 2005 10 20 9 Laima Slepkovaitė, Džiazo jaunystės miestas fotografo akimis. Literatūra ir menas, 2014-08-01 nr. 3485 10 „GTC“, https://lt.wikipedia.org/wiki/GT%C4%8C 11 „Birštonas Jazz“ (https://lt.wikipedia.org/wiki/Bir%C5%A1tonas_Jazz) 12 Šiaurys Narbutas, Kauno bigbendo vadovas vertina universalumą. „Nemunas“, 2005 10 20 13 „Kaunas Jazz“ (www.kaunasjazz.lt) 14 „Kauno bigbendas“ (https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_bigbendas 15 Viktorija Rusinaitė, VDU Jazz Jungtys (http://www.ore.lt/2008/11/ vdu-jazz-jungtys)

Vasarą „Ryšių kiemelyje“ pradėtas džiazo pirmadienių ciklas „Jazzlong“, čia per tris sezonus įvyko per 60 koncertų, kuriuose pasirodė bene visi svarbiausi šiuolaikinio džiazo atlikėjai ir kūrėjai Lietuvoje, scenos legendos ir aktualūs vardai, grupės ir projektai iš keliolikos užsienio šalių. 2 1

2 0 1 6

B A L A N D I S

2 2 0 2 Ė N O

– dss2016.eu

Kultūriniai San Sebastiano maršrutai

SAN SEBASTIANAS: INOVACIJOMS ATVIRA PENKIASDEŠIMTMETĖ DŽIAZO TRADICIJA

Kaip ir praėjusiame numeryje pristatytas Lenkijos miestas Vroclavas, baskų krašte esantis San Sebastianas – tiesa, baskiškai jis vadinamas Donastija – šiemet paskelbtas Europos kultūros sostine (toliau tekste – DSS2016EU). Tiesa, istorija čia kitokia nei Vroclave. Jau daugiau nei šimtą metų šis beveik 200 tūkst. gyventojų turintis miestas yra turistų traukos centras – atvykėlius čia vilioja kraštovaizdis, virtuvė, kultūra, žmonės...

–

L T

Žemėlapį tyrinėjo Gunars Bakšejevs Fotografijos iš „Jazzaldia“ archyvo

... ir festivaliai. Žinoma, turbūt daugelis pirmiausia pagalvoja apie tarptautinį San Sebastiano kino festivalį. Jis, kiekvieną rugsėjį organizuojamas nuo 1953-iųjų, yra vienas svarbiausių pasaulyje – nors operuoja santykinai nedideliu biudžetu. K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 2

Bet apie kiną mes kalbėjome kovą. Balandį „Kaunas pilnas kultūros“ akiratyje – džiazas. Ir čia Donastija turi kuo didžiuotis. „Jazzaldia“ yra vienas seniausių džiazo festivalių Europoje ir seniausias Ispanijoje. Penkias dienas trečiąją liepos mėnesio savaitę vykstančią muzikos šventę paprastai aplanko per pusantro šimto tūkstančių žmonių. Džiazo židiniu mieste per festivalį tampa Plaza de la Trinidad, arba Trejybės aikštė. Jos projekto autorius – vienas moderniosios šių kraštų architektūros pradininkų Peña Ganchegui. Aikštė, beje, vos keleriais metais „vyresnė“ už patį „Jazzaldia“. Žinoma, augant festivalio mastui plėtėsi ir jo ribos – Donastijoje trečiąją liepos savaitę

iškyla keliolika muzikos scenų. Neišvengsime paralelės su kinu: džiazo koncertai vyksta ir San Sebastiano kino festivalio „namuose“, vandens skalaujamame drąsių šiuolaikiškų formų kongresų centre „Kursaal“, vietoj čia pat stovėjusių prabangių rūmų 1999-aisiais pastatytame architekto Rafael Moneo.

Paraiškos rengimo aktualijos ir ekspertų komentarai: kaunas2022.eu ir facebook.com/kaunas2022

Atsižvelgiant į rubriką, svarbu pasidomėti, kaip džiazo festivalis atrodys ir skambės Europos kultūros sostinės, įprastai tampančios renginių, įvykių ir inciatyvų katalizatoriumi, kontekste. Netgi galima kelti „vištos ir kiaušinio“ tipo klausimą: ar „Jazzaldia“ padėjo San Sebastianui iškovoti DSS2016EU titulą, ar į miestą atkreiptas tarptautinis dėmesys dar išaugins festivalio vertę ir padės pusšimčio metų tradicijas puoselėjančiam renginiui jose nepaskęsti? Matyt, teisingi abu atsakymai. Pačiame festivalyje kultūros sostinės, kaip bendradarbiavimą ir inovacijas skatinančios partnerės, vaidmuo bus regimas, tiksliau – girdimas, dvejopai. Visų pirma tai – Airijos džiazo festivalio „12 Points“ partnerystė su „Jazzaldia“. Į baskų kraštą airiai nusiųs 12 jaunų džiazo projektų, kurie buvo atrinkti iš šimtų pretendentų visoje Europoje. Svečiai bus pasveikinti festivalio programos „Jazz Future“ metu, kurioje taip pat vyks diskusijos apie naujas muzikos formas. Beje, tai – tęstinis projektas. Šitai svarbu pabrėžti, kalbant apie Europos kultūros sostinės titulo teikiamą naudą tradiciniams renginiams.

2 3

Juk praėjusiais metais renginyje „Jazzaldia“ viešėjo Norvegijos festivalio „Punkt“ atrinkti muzikantai. Atrodo, tokių partnerysčių, padedančių palaikyti kontaktus tarp festivalių ir jų lankytojams pristatyti naujus Europos talentus, bus ir ateityje.

DSS2016EU per festivalį pristatys ir kitokio pobūdžio iniciatyvą – „Txikijazz“. Tai – edukacinė programa, orientuota į jauniausius muzikos klausytojus ir siekianti juos uždegti aistra džiazui. „Txikijazz“ – ne tik koncertai, bet ir, pavyzdžiui, psichomotorikos raidą skatinanti veikla, renginiai šeimoms, kūrybinės dirbtuvės. Šiek tiek esminių žodžių, puošiančių pagrindinę festivalio „Jazzaldia“ programą: jau paskelbta, kad San Sebastiane liepą koncertuos Diana Krall, Gloria Gaynor, Jan Garbarek, Steve Coleman, „Marc Ribot and The Young Philadelphians“, Ibrahim Maalouf ir daugelis kitų. Progų aplankyti Europos kultūros sostinę baskų krašte šiemet, be abejo, yra ir daugiau. Gal net tas pats kino festivalis?

2 0 1 6

B A L A N D I S

2016 BALANDŽ Penktadienis, 04 01, 18:30

Šeštadienis, 04 02, 21:00

„KINO PAVASARIS“: „VISKAS DĖL ŠOU“

VAKARĖLIS „NOSTALGHIA“ „Largo“, Vaistinės skersgatvis

/ 4

„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 21-ojo tarptautinio kino festivalio atidarymo filmas

Šeštadienis, 04 02, 13:00

Šeštadienis, 04 02, 17:00

Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 Po kelionės aplink pasaulį paskui migruojančius paukščius ir nardymo vandenynuose drauge su banginiais, režisieriai Jacques Perrin ir Jacques Cluzaud į kino ekranus sugrįžta pristatydami ketverius metus filmuotą ir 15 000 metų Europos istoriją pasakojančią juostą „Metų laikai“.

„Girstučio“ rūmai, Kovo 11-osios g. 26 Dea Loher yra viena garsiausių viduriniosios kartos vokiečių dramaturgių. Miunchene baigusi vokiečių kalbos ir filosofijos studijas, ji kelerius metus praleido Brazilijoje, vėliau tobulino rašymo įgūdžius Berlyno menų universitete. Spektaklį pagal jos pjesę režisavo Gintaras Varnas.

ŠEIMOS KINO SEANSAS. PREMJERA: „METŲ LAIKAI“

SPEKTAKLIS „PABAIGOS UGNIS“

Šeštadienis, 04 02, 21:00

KONCERTŲ CIKLAS „MONOCHROME“

Klubas „Lemmy“, Girstupio g. 1 Kelis miestus apimsiantis koncertų ciklas suvienys atmosferinio roko gerbėjus. Vilniuje, Kaune bei Alytuje iš viso pasirodys keturi atlikėjai iš Lietuvos, atstovaujantys post rock, post punk bei post indie scenas. Tai - „Autism“, „Fashion Games“ ir „Motionno“.

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 4

ŽIO MARŠRUTAS Sekmadienis, 04 03, 16:00

Antradienis, 04 05, 18:00

POST Galerija, Laisvės al. 51A Kimvi Nguyen ir Ieva Ripinskytė

POST Galerija, Laisvės al. 51A

PERFORMANSAS „WHITE WASH“

SPEKTAKLIS „NEVYKĖLIS“

Trečiadienis, 04 06, 17:30

SKIRMANTO KARALEVIČIAUS KNYGŲ „LIETUVOS KREPŠINIS“ IR „LIETUVOS BOKSAS“ PRISTATYMAS

Pirmadienis, 04 04, 18:30

„KINO PAVASARIS“: „ANOMALIZA“

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 71

„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Maiklas Stounas yra garsus motyvuojančių kalbų pranešėjas. Jis turi daugybę gerbėjų visuose miestuose. Jis nuolat laukiamas ir geidžiamas įvairiausiose konferencijose. Tačiau nuolatinė rutina ir tų pačių žodžių kartojimas paverčia jo asmeninį ir profesinį gyvenimą gūdžia monotonija.

Trečiadienis, 04 06, 18:00

10-OJI BALTIJOS ŠALIŲ ŠIUOLAIKINĖS KERAMIKOS PARODA

Galerija „Meno Parkas“, Rotušės a. 27 Specialiai šiai parodai sukurtus darbus eksponuoja keliasdešimt keramikų iš Baltijos valstybių ir svečiai iš Lenkijos, Vokietijos, Turkijos, Švedijos.

ĮDOMIAUSIUS SAVAITĖS MARŠRUTUS SEKITE PILNAS.KAUNAS.LT 2 5

2 0 1 6

B A L A N D I S

2016 BALANDŽ Ketvirtadienis, 04 07, 18:00

Penktadienis, 04 08, 21:00

„KAUNO RAMPA 2016“: IMPROVIZACIJA „MUZIEJUS“ IR SPEKTAKLIS „OSKARAS“

„KINO PAVASARIS“: SPECIALUS FILMO „GEISMAS IR GARSAS VAKARŲ BERLYNE (1979-1989)“ SEANSAS

Kauno kultūros centras „Tautos namai“, Vytauto pr. 79 Ketvirtadienis, 04 07, 17:00

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, V. Putvinskio g. 64

Šeštadienis, 04 09, 20:15

„KINO PAVASARIS“: „ŠEVALJĖ

/ 4

ROLANDO RIMKŪNO IR RIMVYDO KEPEŽINSKO GRAFIKOS PARODA „JAUNYSTĖ“

„Largo“, Vaistinės skersgatvis Po apie 9-ojo dešimtmečio Berlyną papasakosiančio filmo naktinis gyvenimas tęsis su post-punk muzikos selekcijomis: Analoginis Polivoksas, Polyester, Irmantas (Pindrops)

Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

Šeštadienis, 04 09, 21:30

GRUPIŲ „CONDOR AVENUE“ IR „KITE ART“ KONCERTAS

Muzikos klubos „Orixo“, Jonavos g. 40 „Kite Art“, 2014 m. pripažinti geriausia jauna Lietuvos grupe, pažadėjo atpūsti vakarietiško indie skambesio vėjų, o praėjusių metų pavasarį nubudę ir debiutavę taip, jog sunku buvo vėl sudėti bluostą, nuo lengvo indie rokelio peršokę prie rimtesnio ir brandesnio skambesio, „Condor Avenue“ pavasarį budins savo debiutiniame EP „The Crown” suguldytais bei naujais kūriniais.

Penktadienis, 04 08, 19:00

INDRĖS DIRGĖLAITĖS IR „ĄŽUOLINIAI BERŽELIAI“ KONCERTAS „Teatro klubas“, Vilniaus g. 22

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 6

ŽIO MARŠRUTAS Sekmadienis, 04 10, 11:30

Trečiadienis, 04 13, 18:00

„KINO PAVASARIS“: MUZIKINIŲ KLIPŲ KONKURSAS „KAŽKAS ATSITIKO“

SERO ELTONO JOHNO IR TIM RICE MIUZIKLAS „AIDA“ Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės alėja 91

„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Tai seansas, kuriame muzikiniai klipai iš „YouTube“ persikels į kino ekraną. Per 90 minučių žiūrovai pamatys stipriausius Lietuvos režisierių sukurtus klipus, išleistus 2014 ir 2015 m.

„Ketvirtadienis, 04 14, 18:00

„TARPTAUTINIO KAMERINĖS MUZIKOS FESTIVALIS „AVANTI“ ATIDARYMO KONCERTAS

Kauno valstybinė filharmonija, L.Sapiegos g.5 Jungtinis Lietuvos, Ukrainos ir Austrijos koncertas. Pasirodys VDU kamerinis orchestras ir solistai Mantas Gacevičius (baritonas, Lietuva – Austrija), Laimonas Salijus (akordeonas), Andrius Bernotaitis (klarnetas), Diriguos Ivan Ostapovych (Ukraina) ir Jonas Janulevičius. Programoje - P. Tchaikovsky, A. Mehmari, F. Schubert, I. Stravinsky kūriniai.

Pirmadienis, 04 11, 19:00

ŠOKIO SPEKTAKLIS „VYRAI IR MOTERYS“ „Girstučio“ rūmai, Kovo 11-osios g. 26

Antradienis, 04 12, 15:00

KNYGOS „KAUNAS 1918 – 2015 M. ARCHITEKTŪROS GIDAS“ PRISTATYMAS.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Vytauto pr. 44 Knygos „Kaunas 1918 – 2015 m. Architektūros gidas“ (sudarytoja Julija Reklaitė) pristatymas skirtas Bibliotekų metams. Renginyje dalyvaus architektūros istorikė Jolita Kančienė, architektūrologas dr. Vaidas Petrulis, architektūrologas Almantas Bružas, knygą išleidusios leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė.

2 7

Penktadienis, 04 15, 14:00

EKSKURSIJA „MANO DARBAS TAURUS“ Gruodžio memorialinis muziejus, Salako g. 18

2 0 1 6

B A L A N D I S

2016 BALANDŽ Penktadienis, 04 15, 18:00

Penktadienis, 04 15, 18:00

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios biblioteka, Jaunimo, meno ir muzikos skyrius, A. Mapu g. 18 Muzikos alchemijos žinovas, muzikos festivalių organizatorius Julijus Grickevičius, chorų festivalių meno vadovas, chorvedys Rolandas Daugėla ir avangardinio repo atlikėjas, reklaminių tekstų bei knygos „XXI A. KUDIRKA“ autorius Žygimantas Kudirka (Mesijus). – vyriškasis trio dalinsis savo atvirais pasakojimais.

Kauno kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

MONOSPEKTAKLIS PAGAL JUSTO TERTELIO PJESĘ „PRA“

/ 4

SUSITIKIMAS „ISTORIJOS ĮKVEPIA KURTI“

Penktadienis, 04 15, 19:00

DUETO „SIELOS ŪSAI“ KONCERTAS

„Teatro klubas“, Vilniaus g. 22

Penktadienis, 04 15, 19:00

PROJEKTAS „FUCK LANGUAGE“

POST Galerija, Laisvės al. 51A

Penktadienis, 04 15, 20:00

RENGINYS „AUDIALOGAI“

Penktadienis, 04 15, 16:00

EKSKURSIJA „KAUNO PILIES ISTORIJOS MOZAIKA“ Pilies g. 17

Penktadienis, 04 15, 16:00

ORKESTRO MUZIKOS KONCERTAS SKIRTAS KULTŪROS DIENAI PAMINĖTI Kauno valstybinė filharmonija, L.Sapiegos g.5 Koncerte dalyvauja Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) bei solistai: Aidar Gainullin ir Vladislav Lavrik . Dirigentas: Constantine Orbelian (JAV, Armėnija). K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

2 8

Kavinė „Kultūra“, K. Donelaičio 16 Koncertų serija skirta instrumentinei muzikai, eksperimentams, balsui, improvizacijai. Scenoje - žmogus-orkestras MAG (Švedija) bei A. Gečiausko, A. Mikalkėno ir M. Butkevičiaus trio.

ŽIO MARŠRUTAS Penktadienis, 04 15, 21:00

„GARSOVAIZDŽIAI“: PAULIUS KILBAUSKAS, GRAD U

Antradienis, 04 19, 18:00

TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS FESTIVALIS „AVANTI“: VOKALINĖS MUZIKOS KONCERTAS ,,VIVA VOCE“

„Largo“, Vaistinės skersgatvis

VDU didžioji aula, Gimnazijos g. 7, Trečiadienis, 04 20, 18:00

„KINO KLASIKOS KLUBAS“: „VELNIO SĖKLA“ (REŽ. A. PUIPA)

Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54

Šeštadienis, 04 16, 21:00

BJELLE KONCERTAS

„Punto Jazz“ palėpė, Kęstučio g. 6 Sekmadienis, 04 17, 12:00

OPERA VAIKAMS „NYKŠTUKAS NOSIS“

Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės alėja 91

Ketvirtadienis, 04 21, 18:00

A.KANIAVOS MONOSPEKTAKLIS „TŪLA IR KITI“ Kauno valstybinis lėlių teatras, Laisvės al. 87A

Pirmadienis, 04 18, 20:00

DŽIAZO KONCERTŲ CIKLAS „JAZZLONG“

Muzikos klubos „Orixo“, Jonavos g. 40

2 9

2 0 1 6

B A L A N D I S

2016 BALANDŽ Penktadienis, 04 22, 18:00

SPEKTAKLIS „PLIKAGALVĖ DAINININKĖ“

Kauno kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A Penktadienis, 04 22, 20:00 Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 Anime fanai dvi naktis iš eilės mėgausis filmais, o dieną jų lauks papildomi užsiėmimai susiję su Japonijos kultūra: cosplay pasirodymai, įvairiausios paskaitos, amv ir manga komiksų konkursai, viską vainikuos dalyvių eisena Laisvės alėjoje.

Ketvirtadienis, 04 28, 18:00

TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS FESTIVALIS „AVANTI“: ANTONIO VIVALDI ,,JUDITOS TRIUMFAS“ – 300 METŲ SUKŪRIMO PROGA

/ 4

„INFOSHOW`16“: „ANIME NIGHTS“

Kauno valstybinė filharmonija, L.Sapiegos g.5

Penktadienis, 04 29, 19:00

ATVIRA 10-OJI PASKAITA „ŽYBT“

VDU Teatras, S. Daukanto g. 27 Penktadienis, 04 29, 19:00

ŠOKIO TEATRO „AURA“ IR PANTA REI SPEKTAKLIS „GODOS“

Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71“

Šeštadienis, 04 23, 22:00

MARKO PALUBENKOS KONCERTAS

Baras „Lizdas“, Nepriklausomybės a. 12 Trečiadienis, 04 27, 16:00

„KAUNAS JAZZ“: TAMIR GRINDBERG Prekybos miestelis „Urmas“, Pramonės pr. 16

K AUNA S

PILNA S

KULT ŪROS

3 0

ŽIO MARŠRUTAS Penktadienis, 04 29, 20:00

„KAUNAS JAZZ“: LENKŲ DŽIAZO DIENA - FLUE BAND, JAZZ FUNK EXPERIENCE DERRICK MCENZIE & PAVEL KACZMARCZYK

Šeštadienis, 04 30, 23:00

„KAUNAS JAZZ“: KOOP OSCAR ORCHESTRA Muzikos klubos „Combo“, Raudondvario pl. 107

Vienybės aikštė, lauko scena

Penktadienis, 04 29, 23:00

„KAUNAS JAZZ“: BERNHOFT

Muzikos klubos „Combo“, Raudondvario pl. 107 Niujorke gyvenantis buvęs keleto grupių narys nuo 2008-ųjų daro sėkmingą solinę karjerą, o pernai pretendavo į Grammy apdovanojimą geriausio r’n‘b albumo kategorijoje, tapdamas pirmuoju muzikantu ne iš JAV, įtrauktu į šį prestižinį sąrašą. Jo muzika lyginama ir su legendinio Stevie Wonderio, ir su jaunesnės kartos dievuko Lenny Kravitzo.

Šeštadienis, 04 30, 21:30

„COLOURS OF BUBBLES“ KONCERTAS

Muzikos klubos „Orixo“, Jonavos g. 40 Ilgai lauktą naują studijinį albumą „She Is the Darkness“ pristatanti grupė „Colours of Bubbles“, jau sulaukusi puikių kritikų įvertinimų, jį pristatys ir Kaune.

3 1

2 0 1 6

B A L A N D I S

– Juozas Gruodis (1884-1948) Kompozitorius ir dirigentas, naudojęs 16-os kortelių savitaigos sistemą

KAUNAS PILNAS KULTŪROS

Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune (platinamas nemokamai)

GLOBOJA:

BENDRADARBIAI:

Artūras Bulota, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Ignas Bubnys, Jonas Danielevičius, Kęstutis Lingys, Kotryna Lingienė

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

TIRAŽAS 10 000 egz.

ISSN 2424-4465

2016 Nr. 4 (8)

LEIDŽIA: REDAKCIJOS ADRESAS Laisvės alėja 59, 3 aukštas, Kaunas, pilnas@kaunas.lt

VISA, KAS NETILPO LEIDINYJE, RANDA VIETĄ

IR PILNAS.KAUNAS.LT