Upanišados iš sanskrito vertė, įvadinį straipsnį ir paaiškinimus parašė audrius beinorius
vilnius 2013
UDK 891.2
Up-01
Versta iš: Śrī Śāṅkarācāryāgranthāvalī. Prathamo bhāgaḥ: Isādidaśopaniṣadaḥ Śāṅkarabhāśyayuktāḥ,
ed. Śri Govinda Śāstri (Dilli: Motilal Banarsidass, 1992)
Antroji pataisyta laida Mokslinis redaktorius Dainius Razauskas Apipavidalino Ernestas Vinickas
Viršelyje
Kosminės karvės garbinimas. Ne pal a s , X V III a ., g u a ša s Iš: Mukerjee A. Kali: The Feminine Force, Rocherster, Vermont: Destiny Books, 1988
© Vertimas į lietuvių kalbą, paaiškinimai ir įvadinis straipsnis, Audrius Beinorius, 2006 © Leidykla VAGA, 2013 ISBN 978-5-415-02338-7
turinys
9 13
Vertėjo pratarmė Upanišados ir jų reikšmė Indijos kultūroje upanišados
49
Yša upanišada
55
Kena upanišada
61
Mandūkja upanišada
65
Aitrėja upanišada
73
Katha upanišada
91
Mundaka upanišada
103
Prašna upanišada
115
Taitiryja upanišada
137
Iš Brihadaranjaka upanišados
165
Iš Čhandogja upanišados
193
Iš Kaušytaki upanišados
203
Iš Švetašvatara upanišados
211
Iš Maitri upanišados
221
Paaiškinimai
339
Šaltiniai ir literatūra
343
Summary
Medituojantis išminčius – rišis Pietų Indija , X V II a ., akmuo
tasmai śrīgurvuve namaḥ
ālipanā, šventa diagrama, per religines šventes ryžių miltais piešiama ant žemės Pietų Indija , X X a .
upanišados
Mangala ghata, vandens atnašavimo indas R a d ž a stana s , X I X a ., g u a ša s
yša upanišada
„Yša upanišada“ – tai viena seniausių ir autoritetingiausių „Baltosios Jadžurvedos“ grupei priklausančių upanišadų. Būdama dalis vedos, susijusios daugiau su ritualais, ši bene trumpiausia upanišada kalba apie aukščiausios tikrovės – vienatinio Brahmano pažinimą ir jo santykį su tapsmo, kintamybės pasauliu. Upanišados pavadinimas kilęs iš jos pirmojo žodžio īśā „viešpats“.
12
yša
1.
Viešpaties persmelkta visa šio pasaulio kaita. Atsižadėjimu būk gyvas ir negeisk svetimo gero.
2.
Nuolat atlikdamas savo pareigą šiame [pasauly] lai siekia žmogus sulaukti šimto metų. Tai vienintelis [kelias] žmogui išvengti karmos pančių, nėra kito ir tau.
3.
Demoniškais vadinami pasauliai, gūdžių tamsybių gaubiami. Ten mirę nužengia, kas Atmaną savy pražudė.
4.
Jis – nejudrus, vienatinis, tačiau greitesnis net už mintį. Jis – visų priešaky, jokie jutimai jo nepaveja. Nepajudėdamas jis aplenkia visus, kas juda. Matarišvanas juo palaiko visą gyvastį.
5.
Jis juda, jis ir nejuda. Jis tolimas, jis artimas. Visa ko viduje jis, visa ko išorėje jis.
6.
Iš tiesų, laisvas, kas visas būtybes mato savyje, o visose būtybėse – save, jo niekas jau nebesuglumins.
7.
Kas sutrikdys, kas benuliūdins jį, [būties] vienį išvydusį, visas būtybes savyje pažinusį?!
8.
Jis viską persmelkia – skaidrus, bekūnis, nepažeidžiamas, begyslis, neapčiuopiamas, tyras, blogio nesuterštas. Jis – visaregis išmintingas, visurestis, savabūvis. Jis viską amžiams paskiria, kaip dera. 13
1–8
14
yša
9.
Į gūdžią tamsą žengia tas, kas kliaujas neišmanymu, bet dar į gilesnes tamsybes, kas mėgaujas pažinimu.
10.
Sakoma, iš tiesų, jog vienokie yra neišmanymo vaisiai, kitokie – pažinimo. Taip mes girdėjome sakant išminčius, mums tai atskleidusius.
11.
Kas žino abudu kartu, pažinimą ir neišmanymą, tas, neišmanymu įveikęs mirtį, pažinimu pasieks nemirtingumą.
12.
Į gūdžią tamsą žengia tas, kas kliaujasi neapreikštim, bet dar į gilesnes tamsybes, kas atsidėjęs apreikštybei.
13.
Sakoma, iš tiesų, jog vienokie yra apreikšties [garbinimo vaisiai], kitokie – neapreikštybės. Taip mes girdėjome sakant išminčius, mums tai atskleidusius.
14.
Kas žino abudu kartu, apreikštį ir neapreikštybę, tas, sunaikinimu įveikęs mirtį, apreikštimi pasieks nemirtingumą.
15.
Auksinis ratilas slepia tiesos veidą. Pašalink jį, Pūšanai, kad, tiesai atsidavęs, galėčiau ją regėti.
16.
Pūšanai, vienišas išminčiau, tu Jama, Sūrja, Pradžapačio sėkla, surinki savo spindulius, numalšink kaitrą, kad tavo įstabųjį veidą galėčiau regėti. Juk šis Puruša esmi aš.
17.
Mano kvėpavimas teįsilies į nemirtingą Dvelksmą, o kūnas tevirs pelenais. OM! Prisiminki, siela, ką esi nuveikus, prisiminki, ką esi nuveikus, prisiminki!
18.
Agni, regintis mūsų darbus, veski mus tiesos takais pilnatvėn! Dieve, išvaduoki mus nuo nuodėmių naštos! Šlovinsim tave nepaliaudami!
9–18
Mitinis paukštis Garuda kaip dvasinis jogų vedlys Kang ros mokyk l a , 1800 m ., g u a ša s
kena upanišada
Šios, „Samavedai“ priklausančios, upanišados pavadinimas kilo iš pirmojo jos žodžio kena „kieno“. Teksto analizė liudija, jog tai viena iš seniausių upanišadų, datuojama apie V a. pr. m. e. Pirmoje jos dalyje kalbama apie Brahmaną kaip gyvasties šaltinį ir jutimų valdovą. Antroje dalyje atskleidžiamas žemiškojo, pasaulietiško žinojimo menkumas ir tikrojo, dvasinio pažinimo teikiama galia.
Pirmas skyrius 1.1.
Kieno valia nukreipia protą? Kieno kvėpimas duoda pirmą postūmį? Kieno valia mes kalbam šia kalba? Kas iš dievų laiko pajungęs akį, ausį?
1.2.
Iš šio pasaulio pasitraukdami, išminčiai, metę ausies ausį, proto protą, kalbos kalbą, kvėpavimo kvėpavimą ir akies akį, tampa nemirtingi.
1.3.
Ten nei akis nepasiekia, nepasiekia kalba nei protas. Nežinome ir nesuprantame, kaip galima to mokyti.
1.4.
Kas kita tai, negu pažinta, daugiau nei visa nepažinta. Taip mes girdėjom iš senolių, mums tai atskleidusių.
1.5.
Ko žodžiai nepasako, kuo žodžiai patys sakomi, – tai Brahmanas, žinok; visai ne tai, kas garbinama šiapus.
1.6.
Ko protas nesupranta, kuo protas pranta pats, – tai Brahmanas, žinok, sako [išminčiai]; o visai ne tai, kas garbinama šiapus.
1.7.
Ko neįžiūri akys, kuo akys pačios žiūri, – tai Brahmanas, žinok; visai ne tai, kas garbinama šiapus.
1.8.
Ko ausys neišgirsta, kuo ausys pačios girdi, – tai Brahmanas, žinok; visai ne tai, kas garbinama šiapus.
1.9.
Ko nekvėpia kvėpimas, bet kas kvėpia kvėpimu, – tai Brahmanas, žinok. Visai ne tai, kas garbinama šiapus. 18
k en a
Antras skyrius 2.1.
Manydamas gerai pažįstąs Brahmaną, išties menkai pažįsti jo pavidalus – tiek savyje, tiek dievuose. Taigi, prieš tardamas „aš tai žinau“, pasverki atidžiai.
2.2.
Aš nemanau gerai žinąs ir nežinau, kad nežinau. Kas žino jį iš mūsų, – žino, ir pats nežino, kad nežino.
2.3.
Tas žino, kas [galvoja, kad] nežino, o kas [galvoja, kad jis] žino, tas išties nežino. Nežinomas [Jis] žinantiems, žinomas nežinantiems.
2.4.
Pažinęs [Brahmaną] prabudimu, laimės nemirtingumą. Per save Patį laimima jėga, per pažinimą laimimas nemirtingumas.
2.5.
Pažinusiam [Jį] čia, atsiveria tiesa, o nepažinusiam čia – didis nuostolis. Išminčiai regi [Jį] kiekvienoje būtybėje ir, pasitraukdami iš šio pasaulio, tampa nemirtingi. Trečias skyrius
3.1.
Iš tiesų tai Brahmanas dievams laimėjo pergalę, ir dievai tapo šlovingi šia Brahmano pergale. Ir jie ėmė manyti: „Mūsų ši pergalė, mūsų ši šlovė.“
3.2.
Patyręs, žinoma, šią jų [puikybę], Jis pasirodė jiems. Tačiau jie nepažino, [klausė]: „Kas tai per dvasia?“
3.3.
Jie kreipėsi į Agnį: „Visažini! Sužinok, kas per dvasia tai?“ [Šis atsakė:] „Padarysiu.“
3.4.
[Pas Brahmaną] jam atskubėjus, šis paklausė: „Kas esi?“ Tasai atsakė: „Esmi Agnis, esmi visažinis.“ 19
1.1.–3.4.
3.5.
Jo vėl paklausė: „Kas tavo jėga?“ – „Galiu sudegint viską žemėje.“
3.6.
[Brahmanas] prieš jį padėjo žolę: „Sudegink tai!“ Tas prisiartino ir puolė visu smarkumu, tačiau nepajėgė sudegint. Tada sugrįžo [ir pasakė]: „Neperpratau aš, kas tai per dvasia.“
3.7.
Tada jie kreipėsi į Vajų: „Vajau! Sužinok, kas per dvasia tai.“ [Šis atsakė:] „Padarysiu.“
3.8.
[Pas Brahmaną] jam atskubėjus, šis paklausė: „Kas esi?“ Tasai atsakė: „Esmi Vajus, dar – Matarišvanas.“
3.9.
Jo vėl paklausė: „Kas tavo jėga?“ – „Galiu nupūsti viską žemėje.“
3.10.
[Brahmanas] prieš jį padėjo žolę: „Tai nupūsk tai!“ Tas prisiartino ir puolė visu smarkumu, tačiau nepajėgė nupūsti. Tada sugrįžo [ir pasakė]: „Neperpratau aš, kas tai per dvasia.“
3.11.
Tada jie kreipėsi į Indrą: „O didysai! Sužinok, kas per dvasia tai.“ [Šis atsakė:] „Padarysiu.“ Bet atskubėjus jam [pas Brahmaną], tasai pasislėpė.
3.12.
Jo vietoj jis išvydo neapsakomą gražuolę – Umą, Himavatos dukterį, ir jos paklausė: „Kas tai per dvasia?“ Ketvirtas skyrius
4.1.
„Tai Brahmanas, – atsakė ji, – ir Brahmanas išties laimėjo jūsų šlovę.“ Taip sužinojo jis, jog Brahmano tai būta. 20
k en a
4.2.
Todėl dievai šie, Agnis, Vajus, Indra, pranoksta kitus dievus, nes jie arčiausiai buvo Jo ir jie pirmieji sužinojo, jog tai Brahmanas.
4.3.
Todėl Indra pranoksta visus dievus, nes jis arčiausiai buvo Jo ir pirmas sužinojo, jog tai Brahmanas.
4.4.
Štai [Brahmano] palyginimas: Jis lyg žaibo plyksnis arba akies mirksnis. Tai liečia dievus.
4.5.
O štai [palyginimas, kuris] liečia žmogų: Jis lyg tai, kur krypsta mintys, iš čia ir atmintis, taip pat apsisprendimas.
4.6.
Tai, prie ko veržiasi troškimai, vadinas Jo vardu. Jis garbinamas kaip pats trokštamiausias. Kas žino tai, prie jo visos būtybės veržiasi.
4.7.
„Tark žodį apie slaptą mokymą“ [, – prašei]. Štai slaptas mokymas jau atskleistas, mes atskleidėme slaptą mokymą tau – apie Brahmaną.
4.8.
Jo pagrindas – atsidėjimas, susitramdymas ir darbas, jo šakos – vedos, būstas jo – tiesa.
4.9.
Kas žino tai, tas, iš tiesų, pribaigia blogį ir galiausiai įsitvirtina šviesos pasauly. Taip, įsitvirtina.
3.5.–4.9.