Žurnalas "Informacijos" 2023.3 mėn. Nr.2-606

VELYKOS 2023 M.

„ Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu Jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė

Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?! “ (Rom 8, 31–32)

Brangūs pasaulio lietuviai, visi geros valios žmonės, nuoširdžiai sveikinu su didžia Velykų švente! Džiugiai giedame „Aleliuja“ ir skelbiame, kad Kristus prisikėlė. Ši šventė žadina mumyse naują viltį, liudija apie gyvenimą, kuris nesibaigia mirtimi ir kapu. Pasaulyje daug mirties ženklų, o karas – vienas iš pačių baisiausių. Ne vienas susimąstome, kodėl taip vyksta, kodėl Dievas nesustabdo žmonių kančios.

Prieš dešimtmetį viena japonė mergaitė, patyrusi žemės drebėjimą ir cunamį klausė popiežiaus Benedikto XVI, kodėl ji turėjo kentėti ir bijoti. Popiežius atsakė: „Ir aš to paties klausiu: kodėl šitaip yra? Kodėl jūs turite kentėti, kai kiti ramiai gyvena? Neturime į tai atsakymo, bet žinome, kad Jėzus, kaip ir jūs kentėjo nekaltas, kad tikrasis Dievas, kuris pasirodo Jėzuje yra jūsų pusėje. Tai labai svarbu, net jei neturime atsakymų, jei išlieka liūdesys: Dievas yra jūsų pusėje ir būkite tikri, kad jums padės.“

Velykos dar kartą primena, kad Dievas yra su mumis, kad Jėzaus kančia ir mirtis atskleidžia Jo meilę. Prisikėlimo gyvenimas jau glūdi mumyse, apsireiškia kreipdamas aukštyn, sužavėdamas ir neleisdamas nusivilti net mirties akivaizdoje.

Prisikėlęs Jėzus yra su mumis ir dėka gerumo tų, kurie rūpinasi kitais, dėka švelnumo tų, kurie įveikia prievartą, dėka meilės visų, kurie nenusivilia. Tokiais prisikėlimo ženklais ir mes esame kviečiami būti. Palaikykime vieni kitus, aktyviai junkimės į bendruomenių ir parapijų gyvenimą. Tegul ir per mus pasaulyje sklinda Velykų džiaugsmas.

Mielieji, šios Velykos tegul įlieja į mūsų gyvenimą Kristaus šviesos, kuri niekada neužgęsta, kuri apšviečia kelią pas artimą žmogų, moko prisiimti atsakomybę ir meilės rūpestį.

Visiems linkiu palaimintų ir džiugių šventų Velykų!

Arkivysk. Lionginas Virbalas, SJ

LVK Delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai

REDAKTORĖS ŽODIS

Atsimerkti.

Arba ne.

Ką renkatės?

Atsimerkti ne tik pabudus ryte, bet ir regint į akis pučiamus iliuzijų debesis. Ar turėsite stiprumo, ryžto, užsispyrimo matyti realybę, o ją matydami norėsite veikti, keisti, kas blogai?

Užsimerkti lengviau.

Apsimesti, kad nepastebi. Tikrai daug lengviau.

O gal visgi atsimerkti?

Šis žurnalo numeris atspindi itin aktyvų Vokietijos lietuvių bendruomenės gyvenimą. VLB Taryba susirinkime išrinko naują valdybą.

Apylinkės aktyviai šventė Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Diuseldorfo lituanistinė mokykla „Pasaka“ vijo žiemą.

Vasario 16-osios gimnazijoje irgi renginių bei reginių gausa – įteikta jau dešimtoji „Vasario 16-osios gimnazijos stipendija“, gimnazijos devintokas Dovydas laimėjo Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams I-ą vietą.

Gimnazijos ir Renhofo pilies parke puikuojasi šaunių medžio meistrų iš Lietuvos sukurtos penkios skulptūros-suoliukai. Ar matėte kaip gimsta medžio skulptūros? Jei esate tokie pat neišmanėliai, kaip ir aš, specialiai jums – išsamus fotoreportažas (už nuotraukas dėkui Vasario 16-osios gimnazijos direktorei Rasai Weiß).

Rudenį Renhofo pilyje siaus jau antrosios Europos

lietuvių kultūros dienos, kurių istoriją pristato Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.

Kunigas Virginijus Grigutis kviečia susimąstyti – jo tekstu „Išgelbėti Kryžių misija (ne)įmanoma“ ypač džiaugiuosi. Net pati paskaičiusi pagavau save, kad mano namuose nėra kryžiaus (na, rožančiaus kryželio neužskaičiau).

Juk ant sienos kabantis kryžius būtų ypač geras priminimas, kad reikia atsimerkti.

Nes viskas juk tikrai baigsis, o tada pagausi save, kad taip ir nepagyvenai...

Šiemet kovo 4 d. Vokietijos lietuvių bendrija šventė savo 77-ąjį gimtadienį. Sveikiname! Norintys sužinoti, kaip viskas prasidėjo, skaitykite apie tai www.vlbe.org/vlb/istorija/1944-1951.

„Vokietijos lietuviai. Praeitis ir ateitis susitinka šiandien“, projektiniai psl. 4-12, 16-24, 28-29.

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

Vyr. redaktorė:

Jolita Zykutė redakcija@vlbe.org

Maketavo:

Sofi Grikė

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld

Raštinės tel.: +49 6256 – 3770257

Faksas: +49 6256 – 3779932, el. paštas: office@vlbe.org / skype: bendruomene.de www.facebook.com/vlbe.org

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim

IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00

BIC: DEUTDEDBMAN

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

Viršelyje panaudota Caroline Selfos nuotr. iš Unsplash. Vilniaus Arkikatedros fragmentas. Žurnale panaudotos fotografijos iš asmeninių ir renginio organizatoriaus archyvų, nebent nurodyta kitaip.

VLB valdybos „INFORMACIJAS“ galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu: redakcija@vlbe.org

Jolita Zykutė

VOKIETIJOS LIETUVIŲ

BENDRUOMENĖS TARYBOS XXVI SESIJOS

PIRMASIS POSĖDIS

Š. m. kovo 11-12 d. Renhofo pilyje vyko VLB Tarybos XXVI sesijos pirmasis posėdis, kuriame buvo apžvelgti praėjusieji metai, išrinkta nauja VLB valdyba. Trumpą ataskaitą pristatome žurnalo „Informacijos“ skaitytojams.

Jolita Zykutė

Posėdis vyko Kovo 11-ąją, tad susirinkusieji jį pradėjo sugiedodami „Tautišką giesmę“. Lietuvos Kultūros Instituto (LKI) iniciatyva buvo surengtas siurprizas – videosveikinimas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga. Žiūrimas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir LR Seimo nario Emanuelio Zingerio sveikinimo įrašas bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė ir Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė. Videoįrašus galite rasti www.vlbe.org svetainėje „Naujienų“ skiltyje (ieškoti 2023 m. kovo 10 d. naujienos).

Posėdžio dienotvarkė buvo intensyvi ir turininga, čia apžvelgsime keletą jos punktų.

Išrinktas Tarybos prezidiumas

Priminsime, kad VLB Tarybai atstovauja ir jos reikalus tvarko Tarybos prezidiumas. Buvo išrinkti trys prezidiumo nariai, kurie pareigomis pasiskirstė taip: pirmininkas – Martynas Lipšys, vicepirmininkė – Marija Dambriūnaitė-Šmitienė, sekretorius – Antanas Benediktas Alekna.

VLB rinkimų komisijos ataskaita

VLB rinkimų komisijos pirmininkė Inesa Grikšaitė-Lendraitienė pristatė ataskaitą apie rinkimus į aukščiausią VLB organą – VLB Tarybą. Savo kandidatūras buvo iškėlę 17 VLB narių (2019 m. kandidatų buvo 29). Į VLB tarybą yra išrinkti 15 VLB narių: Berlyno apylinkė – 1, Frankfurto apylinkė – 1, Hamburgo apylinkė – 3, Miuncheno apylinkė – 3, Niurnbergo apylinkė – 2, Romuvos apylinkė – 3, Štutgarto apylinkė – 2. Iš jų 9 moterys, 6 vyrai. Oficialių skundų dėl rinkimų komisija negavo. Buvo paminėta svarbi problema – netikslūs rinkėjų sąrašai. Rinkimų biuleteniai buvo siunčiami paštu, tad jeigu adresas pasenęs, laiškai grįždavo. Komisija kvietė kuo greičiau spręsti VLB narių sąrašų tikslumo problemą, taip pat pasiūlė vietoje balsavimo paštu naudotis elektroniu balsavimu.

PLB pirmininkė D. Henke pristato PLB strategijos kryptis

Aptarinėjamas VLB biudžetas

VLB valdybos 2022 m. ataskaita

Kaip buvo pasiūlyta 2021 m., 2022 m. buvo rengiami VLB valdybos atstovo virtualūs susitikimai su apylinkių valdybų atstovais. Sumanymas rengti juos kas mėnesį galbūt ir reikalingas, bet sunkiai įgyvendinamas dėl laiko stokos.

Nors šiais metais apylinkės į bendrą veiklą įsitraukė labiau (tai matyti iš renginių ataskaitos), vis

dėlto dar yra potencialo, todėl glaudesnis bendravimas su apylinkėmis, bendri projektai lieka siekiamybė ir ateityje.

Buvo stengiamasi sukurti vienodą dokumentų platformą, pvz. protokolų, finansinių dokumentų formos. Tai turėtų palengvinti apylinkių valdybų veiklą.

Svarbi tema išlieka apylinkių valdybų rinkimai ir perdavimai, pagalba organizuojant metinius VLB susirinkimus ir rinkimus, sistemingas informacijos apsikeitimas.

Elektroninė VLB narių sąrašų sistema NAVIS yra pagal poreikius tobulinama. Kai kurios apylinkės yra sėkmingai pažengusios.

2022 metais laisvėjant karantino suvaržymams, VLB pradėjo vėl aktyviai organizuoti renginius. Tarp jų buvo paminėti Vasario 16-osios šventė, kuri dėl karantino suvaržymų buvo surengta mažesniame formate nei įprastai. Ypač daug svečių sulaukė Joninės Renhofo pilyje. Smagu, kad į šventės organizavimą labai aktyviai įsitraukė Štutgarto ir Romuvos apylinkės. Vienas reikšmingiausių 2022 metų renginių vyko spalį – diplomatų, konsulinių atstovybių ir bendruomenių lyderių suvažiavimas. Renginiai reikalauja ne tik žmogiškųjų resursų, bet ir finansinių išteklių. Kai kuriems renginiams finansuoti buvo teikiami projektai Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai ir gautas bent dalinis finansavimas, pvz. Joninių šventei. Nemaža dalimi prie renginių įgyvendinimo prisidėjo ir Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje.

Kitos ataskaitos

Vokietijos LB valdybos ir kitų organų bei institucijų atskaitomybei tikrinti yra Kontrolės komisija. Ji sudaroma iš trijų vieneriems metams VLB Tarybos renkamų narių. Kontrolės komisija pranešė, kad patikrino 2022 m. banko sąskaitų išrašus, kasos knygą, kasos kvitus ir VLB valdybos protokolus. Šiems dokumentams priekaištų nebuvo rasta.

Švietimo komisijos ataskaitinį pranešimą skaitykite žurnalo „Informacijos“ 2022 m. gruodžio numeryje. (Elektroninį žurnalo numerį rasite svetainėje www.issuu.com/vlbe).

Posėdžio akimirka

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Emanuelio Zingerio sveikinimo įrašo fragmentas

VLB Garbės teismo pirmininkas Mindaugas Jacinevičius apžvelgdamas praeitus metus paminėjo, kad oficialių kreipimųsi nebuvo, tik keletas konsultacijų, kurių dėka kilę klausimai buvo operatyviai išspręsti. Priminsime, kad Garbės teismas išaiškina įstatus, sprendžia nesutarimus dėl Bendruomenės organų teisių ir pareigų, sprendžia narių skundus, sprendžia kitus įstatuose ir Bendruomenės tarybos rinkimų tvarkoje numatytus atvejus.

LKI ataskaitinį pranešimą, kurį perskaitė LKI pirmininkė Sandra Petraškaitė-Pabst rasite žurnale „Informacijos“ – 2022 m. lapkričio numeryje. (Elektroninio žurnalo numerio ieškokite svetainėje www.issuu.com/vlbe).

Rinkimai

Slaptu balsavimu Tarybos nariai išrinkto VLB valdybą vieneriems metams. Atskiro vėlesnio posėdžio metu išrinktieji valdybos nariai pareigomis pasiskirstė taip: VLB valdybos pirmininkas –Augustas Šernius, vicepirmininkė – Kristina Braun, už kultūrą atsakinga Asta Korinth, už IT ir administravimą – Robertas Lendraitis, iždininkė – Reda Monasterio. Iždininkės užduotys toliau bus įgaliojimu pratęsiamos Irmai Voigt, kuriai talkins finansų grupės narės Kristina Kandratavičiūtė ir Justina Vaičė.

VLB kontrolės komisija

2023 m. komisijos nariais išrinktos Irma Petraitytė-Lukšienė, Kristina Kandratavičiūtė, Stasė Schulz.

VLB Garbės Teismas

Į Garbės teismą išrinktas Mindaugas Jacinevičius (pirmininkas), Lina Jahn ir Sergej Sisulin (teisėjai).

VLB Tarybos atstovai į Vasario 16-osios gimnazijos Kuratoriją

Buvo išrinkti Mindaugas Jacinevičius, Tomas Bartusevičius ir Edita Weiß. Atkreipiame dėmesį, kad Edita Weiß su Vasario 16-osios gimnazijos direktore Rasa Weiß yra bendrapavardė, giminystės ryšiai jų nesieja.

Išrinktasis VLB Tarybos prezidiumas

PLB strateginių gairių aptarimas

PLB pirmininkė Dalia Henke pristatė PLB strateginį planą 2022-2025 m. Jo gairės – lietuvybė, aktyvi ir pilietiška Lietuvos diaspora, solidarumas, Lietuvos saugumas ir susitelkimas, tvarumas.

Lietuvybė – tai lituanistinis švietimas, kultūra, tradicijos, istorinė atmintis, sportas, sielovada. D. Henke apgailestavo, kad tik 6 procentai lietuvių vaikų užsienyje lanko lituanistines mokyklas. Pozityvus reiškinys – per koroną įsikūrusios virtualios lietuviškos mokyklos, sudarančios palankesnes sąlygas atokiau gyvenantiems lietuviams.

Aktyvi ir pilietiška Lietuvos diaspora – tai stipri ir matoma PLB, gimimu gautos pilietybės išsaugojimas, LR Seimo ir LR Prezidento rinkimai, įsitraukimas. Solidarumas reiškia PLB ir kraštų bendruomenių tarpusavio pagalbą, pagalbą Lietuvai ir Ukrainai. Lietuvos saugumas ir susitelkimas – susitelkimas pasipriešinimui, pilietinis atsparumas ir pasirengimas dienai X. Rusijos karo su Ukraina akivaizdoje šis klausimas ypač aktualus. Reikalingas planas, kaip reaguoti diasporai, kaip atlaikyti dezinformaciją, kaip su ja tvarkytis.

D. Henke priminė, kad kiekvienas esame Lietuvos ambasadorius. Lietuvoje pernelyg mažai žino apie diasporą, tad turėtume aktyviau skleisti informaciją apie savo veiklą.

PLB pirmininkė pristatė didžiausius projektus 2023-2025 m. Tai 65-mečio jubiliejui skirto koplytstulpio „Angelas“ pastatymas Angelų kalvoje Trakuose, pasiruošimas 2024 m. Dainų šventei ir pasaulio lietuvių dienai „Sujunkime Lietuvą“. Bus išleista knyga „PLB per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų“, surengti PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavimai bei 2025 m. Palangoje vyksiančios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.

PLB iniciatyvos – PLB Ateities fondas (2020 m. Lietuvių Fondo apimtyje įsteigtas naujas vardinis fondas, kuris padės PLB įgyvendinti jos tikslus – remti lietuvių bendruomenės veiklą visame pasaulyje.), 2024 m. referendumas dėl gimimu gautos pilietybės išsaugojimo, paruošti strateginį veiksmų planą diasporos pilietiniam pasipriešinimui.

VLB veiklos gairės

Tarybos nariai sutarė VLB veiklos gaires ir kai kuriuos kitus klausimus aptarti nuotolinio posėdžio metu.

Posėdyje dalyvavę VLB Tarybos nariai

KAIP VOKIETIJOS LIETUVIAI ŠVENTĖ

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO

IR LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATGAVIMO DIENAS?

Šaltą 1918 m. vasario 16 d. rytą susirinkę dvidešimt vyrų vargu ar įtarė, kad tą dieną iškilmingai pažymėsime ir praėjus 105 metams. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną gražia švente paminėjo ne viena Vokietijos lietuvių bendruomenė. Pristatome apžvalgą, pridėdami informaciją ir apie Kovo 11-osios pagerbimo iškilmes Štutgarte.

Dar kartą pasidžiaukime tais, kurie kūrė Lietuvos valstybę, kurie kovojo už jos nepriklausomybę, ir, žinoma, džiaukimės savimi. Juk esame tie, kurie atsakingi už šių gražių ir prasmingų darbų tęstinumą.

HAMBURGO LIETUVIŲ VASARIO 16-OSIOS ŠVENTĖ

Jeigu jūs paklausti, kas yra metinės šventės, paminėsite Kalėdas, Velykas, (o maži vaikai primygtinai tvirtins, kad tai – jų gimtadienis), žinokite, kad Hamburgo lietuvių bendruomenei (HLB) metų šventė yra Vasario 16-osios renginys. Smagu, kad ją rengia draugiškas savanorių būrys, įrodantis, jog gera komanda – esminė bet kokio projekto sėkmės priežastis.

Šventę pradėjome kartu giedodami Lietuvos himną. Hamburgo lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“ mokiniai tradiciškai himną giedojo palydėdami jį trispalvėmis skarelėmis. Ačiū idėjos autorei – vienai iš buvusių mokyklos mokytojų ir vadovių Vitalijai Fabian, sumaniusiai tokį veiksmą per 2019 metų Vasario 16-osios šventę.

Naujai išrinkta HLB pirmininkė Agneta Rosemann padėkojo ankstesnei pirmininkei Astai Korinth, vadovavusiai bendruomenei penkerius metus. Lietuvos Respublikos Garbės konsulas Vokietijoje dr. Dietmar Reich pasveikino susirinkusiuosius, akcentuodamas mūsų tautos ypatingumą.

Šventės metu fortepijonu grojo Alina Jahn, debiutavo gitara grojęs Mantas Lukas. Agnetos Rosemann vadovaujamas Hamburgo lietuvių šokių kolektyvas „Gintaras“ linksmino nuotaikingais pasirodymais, o renginio pabaigoje šokio sukūrin pakvietė ir žiūrovus.

Šventę vedė net trys vedėjai – šių eilučių autorė bei du moksleiviai ketvirtokai – Jonas ir Joris. Jonas tiesiog pavergė gražia lietuvių kalba sakomais eilėraščiais, o Joris rodė širdies dosnumą apdovanodamas viktorinos dalyvius, kurie demonstravo žinias apie Lietuvą ir jos asmenybes. Vienas iš klausimų – kokio dalyko mokyklinį vadovėlį para-

V. Dindienės nuotr. „Gintaro“ šokėjai

HLB pirmininkė Agneta Rosemann ir LR Garbės konsulas Vokietijoje dr. Dietmar Reich

šė Vasario 16-osios akto signataras ir būsimas Lietuvos prezidentas Antanas Smetona?

Renginio svečiai be kultūrinės programos patyrė lietuviškos virtuvės džiaugsmus, kurių buvo tikrai daug – pvz., Astos Dirginčiūtės kastinis, Irenos Ahne žemaičių blynai, Inesos Jocienės tortas, Loretos Paul barščiai, neminint suneštinių pyragų, vietoje kepamų vaflių ir t. t.

Vaikai galėjo pasigaminti trispalves vėliavėles, o pasibaigus oficialiai programai tiesiog lakstė žaisdami gaudymo ar slėpynių (ir, patikėkite, buvo paskutiniai, kurie norėjo eiti namo. Tai geriausias įrodymas, kad šventė buvo gera, ir esame garan-

tuoti, kad ateityje lietuviukai noriai ateis švęsti Vasario 16-ąją).

Šventinį renginį vainikavo Igorio Šifrio, atvykusio iš Hanoverio, koncertas. Žiūrovai ir klausėsi, ir šoko, ne kartą plojimais prašydami pakartoti kūrinius. Su šiuo legendinės lietuviškos grupės „Faktas“ atlikėju būsimame „Informacijų“ žurnalo numeryje rasite išsamų interviu, bet užbėgdami už akių pasakysime, kad paklaustas, kas yra geras koncertas, Igoris atsakė: „Geras koncertas buvo pas Hamburgo lietuvius.“

Jolita Zykutė

VASARIO 16-OSIOS PAMINĖJIMAS RENHOFO PILYJE

Kai rusų okupuotoje Lietuvoje negalėjome garsiai tarti žodžio „laisvė“, Vokietijos lietuvių bendruomenė ne tik suteikė lietuvių gimnazijai Vasario 16-osios vardą, bet į bokštą su pasididžiavimu kėlė trispalvę ir tikėjo visa širdimi, kad Lietuvai pavyks atsikratyti okupacinio valdymo.

Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas Vokietijos lietuvių bendruomenėje turi jau gilias tradicijas. Renhofo pilies bokšte kasmet suplazda lietuviška trispalvė.

Kaip buvo pasakyta VLB pirmininko Augusto Šerniaus sveikinimo kalboje, pernai švęsdami Vasario 16-ąją, dar nenutuokėme, kad žodžiai „laisvė“, „nepriklausomybė“ įgaus vėl tokią svarią prasmę. Atrodytų, jau taip toli pažengusioje, civilizuotoje visuomenėje neturėtų egzistuoti tokie žodžiai kaip „karas“ ir „okupacija“. Deja, šių dienų politiniai įvykiai mums primena apie Lietuvos okupacinius laikus.

Šventės svečiai savo sveikinimo kalbose daug dėmesio skyrė šių dienų politinei situacijai, primindami, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas.

Idomią diskusiją apie istorinius įvykius ir apie tai, kokią kainą mūsų senoliai buvo pasirengę mokėti už nepriklausomą Lietuvą, pristatė knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius dr. Norbertas Černiauskas knygos bei žurnalistė Živilė Kruopaitė-Basiulė, knygos „#fainiausia pasauly močiutė“ autorė.

Šventės dalyvius sveikino LR ambasadorius Ramūnas Misiulis, Dr. Michael Meister (Bundestagsabgeordneter), kuris pasveikino ir nuo Kreis Bergstraße Landrat atstovo Christian Engelhardt, Lampertheim meras Gottfied Störmer, Heinz Klee (Kreisbeigeordneter).

Iš Šveicarijos atvykusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen įteikė jau dešimtąją „Vasario 16-osios“ vardo stipendiją, kurią ši mecenatė ir iniciavo.

PLB pirmininkė Dalia Henke pasveikinusi susirinkusiuosius perdavė įrėmintą PLB Seimo dalyvių bendrą nuotrauką su buvusiu Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi ir jo autografu. Gražiu lietuvių susibūrimu džiaugėsi ir LR garbės konsulė Heseno žemėje Gabrielė Gylytė-Hein su vyru. Svečiams dainavo Akvilė Kalinaitė-Kaufmann.

Asta Korinth, VLB valdybos narė

Dr. Norbertas Černiauskas ir žurnalistė Živilė Kruopaitė-Basiulė

VLB pirmininko kalba, kurią per Vasario 16-osios šventę Renhofo pilyje perskaitė tuometinė VLB vicepirmininkė Asta Korinth

Brangūs bičiuliai, praėjusių metų vasario mėnesį minėdami istorinę mūsų tautos ir valstybės šventę, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, mes dar nežinojome, kad už keleto dienų visas civilizuotas pasaulis patirs seniai matytą sukrėtimą ir šoką, kuomet klastinga, kraugeriška ir imperinių konvulsijų tampoma putino rusija užpuolė savo kaimynę – suverenią Europos valstybę Ukrainą.

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Lietuva, išsivadavusi iš okupacijos ir prievartos, žengė laisvės ir naujos vilties keliu. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje iš okupacijos ir prievartos vaduojasi drąsūs ir laisvi Ukrainos žmonės, narsiai liedami kraują žūtbūtinėse kovose.

Kaip praėjusio šimtmečio Lietuva, taip ir šiuolaikinė Ukraina pasirinko laisvės ir naujos vilties kelią. Tačiau šiuo metu ukrainiečiai kovoja ne tiktai už savo valstybės ir tautos išlikimą, gerovės sau ir savo vaikams idėją, tačiau ir už laisvą Europą, tautų apsisprendimo teisę, demokratines vertybes ir civilizuotą tautų sambūvį.

Vasario 16-oji – tai diena, kuri mums nuolat liudija apie tai, kad esame valinga ir susitelkusi tauta, pajėgi savarankiškai tvarkyti savo pačių gyvenimą gimtajame krašte. Minėdami šią istorinę dieną, semkimės stiprybės iš mūsų šalies istorinės praeities ir dar tvirčiau remkime Ukrainos laisvės, teritorinio vientisumo ir šios šalies visiško išsivadavimo iš okupacijos reikalą. Darykime tai ryžtingai ir nuosekliai. Nenustokime tikėję savo jėgomis, savo ateitimi, laisvos Lietuvos, laisvos Europos ir laisvos Ukrainos Europoje idėja.

To linkiu mums visiems kuo nuoširdžiausiai sveikindamas visus su Lietuvos valstybės atkūrimo švente. Tegyvuoja Lietuva! Slava Ukraini!

VLB pirmininkas Augustas Šernius

NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENOS KASELYJE

Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji yra išskirtinės dienos mūsų tautai ir valstybei. Jos buvo ypatingos ir mūsų bendruomenei.

Lietuvių bendruomenė Kaselyje išsiskiria savo veiklumu ir turi ypač didelį norą palaikyti ryšius tarpusavyje, kartu reprezentuojant savo kilmę.

Šią dieną sugebėjome susirinkę sukurti patriotinę nuotaiką ir jaustis svarbia Lietuvos dalimi, net ir būdami svetur.

Šį kartą aplankėme Kaselio miesto istorijos muziejų. Tai buvo nuostabi kelionė per daugiau nei

1100 metų trunkančią Kaselio miesto istoriją. 700 objektų pasakoja apie svarbiausius įvykius ir smulkius anekdotus, apibūdinančius gyvenimą Kaselyje iki šių dienų.

Vasario-kovo mėnesiais rengiamos Lietuvių kalbos dienos, kuriomis siekiama telkti viso pasaulio lietuvius, skatinti kalbėti lietuviškai, mokytis lietuvių kalbos, skleisti žinią apie vieną seniausių indoeuropiečių kalbų. Lietuvių kalbos dienos rengiamos nuo 2016m. Todėl vėliau susitikome

Lietuvių kalbos dienų viktorinai. Bendruomenės nariai turėjo puikią galimybę ne tik pasitikrinti savo žinias apie Lietuvą ir lietuvių kalbą, bet ir sužinoti daug naujo. Visi dalyviai buvo apdovanoti VLKK įsteigtais prizais.

Ačiū visiems dalyviams ir viktoriną padėjusiems surengti talkininkams.

Dėkojame, kad buvote kartu.

Kaselio valdybos pirmininkė Jurgita Baniulytė-Petrovic

Kaselio LB susitikimo akimirkos

VASARIO 16-OSIOS PAMINĖJIMAS MIUNCHENO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Meilė laisvei ir atsakomybė už savo šalį sujungė gausų būrį Miuncheno lietuvių bendruomenės narių ir sveių į bendrą šventišką susitikimą paminėti Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo 105-ąsias metines.

Projekto „Geležinio vilko aidas – nuo šiaurės iki pietų“ dėka Miuncheno lietuvius pradžiugino „Teatriukas“ iš Lietuvos, suvaidinęs „Žalia gyva“ –spektaklį istorine tema, kuris šmaikščiai ir su dainom, tarsi praskriejo per Lietuvos istoriją, margą ir turtingą daugybe įvykių, ir linksmų ir liūdnų.

Pagrindinė spektaklio mintis – kad ir kokia daugybė Europos šalių valdovų kėsinosi į Lietuvos teritoriją ir bandė sugriauti Lietuvos suverenitetą, nepalaužė lietuviškos dvasios, kalbos ir meilės Lietuvai – sudrėkino ne vieno žiūrovo akis. Spektaklis padėjo suvokti, kad ir kiek būtume toli nuo Lietuvos – ji žalia ir gyva mūsų širdyse.

Oficialioji Vasario 16-iosios paminėjimo dalis buvo atidaryta Miuncheno Lietuvių bendruomenės pirmininkės Irmos Petraitytės-Lukšienės pasveikinimu ir visiems šventės dalyviams sugiedojus Lietuvos himną.

Istorijos mokslų studento Antano Benedikto Aleknos pravesta paskaita apie Lietuvos valstybės atkūrimo politines aplinkybes ir diplomatines subtilybes 1917-1918 metų kontekste pagilino ir praplėtė renginio dalyvių istorijos žinias. Šventinė nuotaika buvo tęsiama lietuviškų dainų ir gitaros akordų apsuptyje, atliekamų jaunųjų Miuncheno lietuvių Monikos Strazdauskaites (solo) ir Vytauto Mickaus (gitara). Muzika apjungė lietuvių bendruomenės narius ir svečius, kurie palydėjo renginį kartu užtraukę lietuvišką dainą „Ažuolai žaliuos žemėj Lietuvos“.

Miuncheno lietuvių bendruomenės narė Vigilija

Kuhnt

Ekskursijos akimirka

Mažieji Miuncheno lietuviukai

„Teatriuko“ spektaklis

Kaselio LB susitikimas

KOVO 11-OSIOS ŠVENTĖ ŠTUTGARTE

2023 kovo 12 d. Štutgarto lietuviai šventė Kovo 11-ąją. Šventė buvo skirta visai šeimai. Iš pradžių vyko „Ridigdo“ mokyklos vaikų pasirodymas, tada susitikimas su svečiais iš Lietuvos, kuriančiais knygas: autoriumi ir edukatoriumi Gintaru Kalteniu, iliustratore Rita Anskaitiene, renginių vedėja ir moderatore Rasele Kalteniene. Buvo pristatyta knygų serija „Pikselio kelionės“. Vyko didelė knygų mugė, kiekvienas norintis galėjo įsigyti lietuviškų knygų. „Ridigdo“ mokykla, besirūpindama savo mokiniais, padovanojo kiekvienam jų po knygą.

Vaikai kūrė trispalves laisvės paukštes, kuriomis papuošė medžio šakas, sukurdami puikią vietą fotosesijoms. Po to visus linksmino „Ridigdo“ šokėjai ir dainininkai.

„Ridigdo“ mokyklos pasirodymas

Renginio svečiai – knygų autoriai iš Lietuvos Trispalvių paukščių medelis

Gausus Štutgarto lietuvių būrys

DAUGĖLOS PARODA, DOKUMENTUOJANTI LIETUVIŲ PABĖGĖLIŲ KASDIENYBĘ

Kemptene. Iš K. Daugėlos sūnėno ir kolekcininko Antano Skaisgirio, su kuriuo rengėjas susitiko Vilniuje, kolekcijos sudaryta beveik visa paroda. Knygoje publikuota ir jo biografinė K. Daugėlos apybraiža.

Ekspozicijoje taip pat yra nuotraukų iš Šiaulių

fotografijos muziejaus, kuriam K. Daugėla padovanojo savo archyvą su negatyvais, korespondenciją ir asmeninę biblioteką. Paroda parengta ir nuotraukos publikuotos maloniai sutikus ir suderinus su fotografo dukra Rūta Daugėla.

Kempteno miesto muziejuje š. m. sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf Zeit. Lageralltag in Kempten 1945 bis 1949 aus der Sicht des litauischen Fotografen Kazys Daugėla).

Vokietijos pietuose esančio Kempteno, po karo buvusioje amerikiečių zonoje, pabėgėlių stovykloje atsidūrė bene gausiausia lietuvių bendruomenė (apie 2000–2300) iš visų Vokietijoje buvusių apie dešimt stovyklų. Kempteno stovyklos išskirtinis bruožas buvo tas, kad pabėgėliai apgyvendinti ne laikinuose barakuose niekieno žemėje, bet normaliuose pastatuose (miesto rezidencijos šiauriniame flygelyje ir jos teritorijoje esančiose kazernose) labai arti miesto.

Jau nuo 1945 m. beveik trečdalis jų persikėlė į nuomojamus butus pačiame mieste. Stovykloje veikė daug lietuvių kultūros organizacijų, įsteigtas vaikų darželis, mokykla ir gimnazijos klasės, organizuotas suaugusiųjų švietimas, rengta ir platinta spauda.

1945 m. Kempteno stovyklą po karo pasiekė ir K. Daugėla, iki 1949 metų išvykimo į JAV nuotraukose fiksavęs stovyklos kasdienybę. Parodą bei išsamų ją lydintį katalogą parengė dr. Wolfgangas Petzas, surinkęs daug vertingos istorinės medžiagos apie pokario pabėgėlius iš Lietuvos

Paroda veiks iki gegužės 7 d.

Įėjimas nemokamas

kempten-museum.de

K. Daugėlos fotografijos iš Kempteno stovyklos kasdienybės yra vienas iš labai nedaugelio ir dėl to ypač vertingų nuotraukų, kurios dokumentuoja lietuvių pabėgėlių gyvenimą Vokietijos stovykloje.

Informacija iš Kultūros ministerijos pranešimo spaudai

Rasos Balčikonytės nuotr.

Parodos ekspozicija.

„PASAKOS“

PER UŽGAVĖNES VIJO ŽIEMĄ

Mūsų mokyklėlėje Užgavėnės praeina visada triukšmingai, įsimintinai ir skaniai. Kaip ir kasmet garsiai dainuodami varėme žiemą iš kiemo bei gaminome barškučius, kuriais kėlėme didžiulį triukšmą. Vaikai susipažino su pagrindinėmis Užgavėnių tradicijomis, gamino sau kaukes ir visų svarbiausiai patys padarė pačią tikriausią Morę! Neapsėjome be žaidimų ir šia proga svarbiausios kovos – Kanapinio ir Lašininio.

Vaikai ypatingai domėjosi ir žavėjosi šia lietuviška švente ir tradicijomis, o sužinoję, kad kitas svarbus Užgavėnių elementas yra blynai, kurių mokyklėlėje vos spėjome kepti, džiaugsmas buvo neišmatuojamas. Šventė praėjo itin sėkmingai, nes vaikams pavyko prišaukti saulę, kurios Diuseldorfe jau buvo nebuvę per ilgai.

Žiema išvaryta, todėl jau kito susitikimo metu mokėmės apie pavasarį ir sodinom savo žirnius. Saulėtų dienų visiems ir linkėjimai iš Diuseldorfo!

Diuseldorfo lituanistinės sekmadieninės mokyklėlės „Pasaka“ vadovė

Aurelija Hadding

Dėmesio centre – Morė!

Tie, kas išvijo žiemą iš Diuseldorfo

PASTATYKIME PASAULIO LIETUVIŲ ANGELĄ IR KURKIME PLB ISTORIJĄ KARTU!

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė 2023 m. mini 65-ąsias įkūrimo metines. Šiai sukačiai paminėti PLB XVII Seimo metu nutarėme Angelų kalvoje pastatyti „Pasaulio lietuvių angelą“.

Įgyvendinus projektą, Lietuvoje atsiras Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, jos jubiliejų ir jos siekius įamžinanti skulptūra gausiai lankomoje Angelų kalvoje Trakų rajone.

PLB XVII Seime susirinkę atstovai iš 36 šalių lietuvių bendruomenių pasirinko tautodailininko Sauliaus Lampicko koplytstulpio projektą, kuriame du angelai yra apglėbę gyvybės/tautiškumo medį, besistiebiantį į saulę. Skulptūra simbolizuoja Lietuvos ir užsienio lietuvių bendrystę ir vienybę, saugant ir puoselėjant lietuvybę, kalbą, tradicijas ir istorinę atmintį. Skulptūroje daug tautiškų motyvų ir simbolių.

Pagrindinis akcentas – esame viena tauta ir puoselėjame tai, kas mus jungia ir kas yra mums brangiausia – meilė savo Tėvynei. Tikimės, kad Angelų kalva taps pasaulio lietuvių lankytina vieta, o „Pasaulio lietuvių angelas“ –mūsų tautos bendrystės ir vienybės simboliu.

Šio koplytstulpio pastatymas, minint Pasaulio Lietuvių Bendruomenės įkūrimo 65-ąsias metines, yra nuoširdžiausia padėka visiems tautiečiams išeivijoje, diasporoje ir Lietuvoje už bendrystę ir susitelkimą dirbant „vardan tos…“.

Tad kviečiame jus, kraštų lietuvių bendruomenes, telktis ir rinkti aukas, kad drauge galėtume pastatyti „Pasaulio lietuvių angelą“ Lietuvoje.

KURKIME PLB ISTORIJĄ KARTU!

Jūsų aukų lauksime iki 2023 m. liepos 6 d. Bendruomenės ir individualūs rėmėjai, paaukoję 1000 eurų ir daugiau, bus pagerbti atminimo lentelėje. Aukos nuo 100 eurų skelbiamos (aukotojams leidus) PLB metraštyje „Pasaulio lietuvis“.

„Pasaulio lietuvių angelas“ bus atidengtas ir pašventintas 2023 m. rugpjūčio 3 d. Angelų kalvoje, Trakuose dalyvaujant šio projekto idėjos iniciatoriams – Oslo lietuvių bendruomenės folkloro ansambliui „Gabija“ ir jos vadovams Elenai ir Skirmantui Valiuliams.

„Pasaulio lietuvių angelo“ projektą kuruoja PLB Kultūros komisija. Kilus klausimams kreiptis jurate.caspersen@plb.lt .

Kur siųsti lėšas?

Gavėjas: Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Asociacija

Sąskaitos numeris: LT727044060007939513

Bankas: AB SEB bankas

Banko adresas:

Konstitucijos pr. 24, LT–08105 Vilnius, Lietuva

Banko kodas: 70440

SWIFT kodas: CBVILT2X

Mokėjimo paskirtis:

XXX LB AUKA ANGELUI

PAYPAL:

Lithuanian.World.Community@gmail.com

Mokėjimo paskirtis:

XXX LB AUKA ANGELUI

Saulius Lampickas. Pasaulio lietuviųa angelas

IŠGELBĖTI KRYŽIŲ MISIJA

(NE)ĮMANOMA

Kunigas Virginijus Grigutis

2014 metų vasarą atvykus į Vokietiją teko pirmą kartą apsilankyti Lampertheimo „flomarkte“ (lietuviškai išvertus „blusų turgus“ arba „blusturgis“). Nustebino prekių įvairovė ir lankytojų gausumas. Papasakojęs savo parapijietei, jog tenai buvau ir ką jame mačiau, ji man su atsidūsėjimu atsakė: „Va, ankščiau tai būdavo blusturgiai, galėdavai juose visokių gerų dalykų rasti, pradedant nuo sidabrinių šaukštelių, papuošalų ir baigiant firminėmis moteriškomis rankinėmis ir batais, o dabar juos užkariavo perparduotojai, mažai ką ten vertingo ir įdomaus berasi.“

Mano nuostabai tarp daugybės blusturgyje parduodamų sendaikčių ir rakandų išvydau kryžius, Marijos ir šventųjų statulėles. Tai nebuvo ypatingos ar didelės meniškos vertės devocionalijos, bet barokinio pamaldumo nusaldinti daiktai, žmonių parsivežti lankantis po visokias piligrimų mėgstamas šventoves. Nežinau, bet man kažkaip jų pagailo, tad pasiderėjęs su prekeiviu vieną kryželį priglaudžiau pas save. Taip ir gimė mano misija (iš)gelbėti liaudies pamaldumui skirtas devocionalijas. Visos mano buto palangės nustatytos šiais daiktais ir sienos nukabintos iš pakampių surinktais kryžiais, Rūpintojėliais, religiniais paveikslais. Vieną aplūžusią ir be rankų Jėzaus statulėlę teko išgelbėti tiesiai iš po mano langais stovinčio šiukšlių konteinerio, kuriame jis atsidūrė klebonui užsimojus išvalyti klebonijos rūsį nuo sukauptų nereikalingų sendaikčių. Prisimenu, koks kilo tada vajus ir nepasitenkinimas, net kitą dieną pasirodė straipsnis Lampertheimo laikraštyje, kai vienas praeivis eidamas pro šalį išvydo šiukšlių konteineryje besimėtančius aplūžusius kryžius ir aptrupėjusias gipsines Marijos statulėles.

Tada mąsčiau, Lietuvėlėje niekam nebūtų ranka pakilusi išmesti į šiukšlyną šventą daiktą, dar būtų palaikę šventvagyste. Geriausiu atveju mes juos sudegintume ant lauželio ar užkastume kurs nors patvoryje prie kapinių. Gink Dieve, tik ne į šiukšlyną.

Nuotr.

V. Grigučio

V. Grigučio renkamos devocionalijos

Pragyvenus keletą metų ir geriau susipažinus su Vokietijos bažnyčios realijomis, matant vis didesnį bažnyčių tuštėjimo metą, o kai kurioms iš jų net virstant koncertų salėmis, moderniais kolumbariumais, manau, jog dabar nelabai ką toks poelgis ir nustebintų. Gyvename tokius religijos paribio laikus.

Vieną kartą teko skaityti, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose vienai vyskupijai nutarus kreiptis į reklamos agentūrą su prašymu rekomenduoti, ką padaryti, jog džiugioji Velykų naujiena taptų patrauklesnė to meto žmonėms, gavo tokį atsakymą: „Privalote išimti iš savo skelbimo Kryžiaus ženklą.“ Skamba labai drastiškai, tačiau vis mažiau ir mažiau lieka vietos mūsų gyvenime kryžiui, skausmui ir kančiai.

Per vienas parapijos organizuotas klauzūros dienas renginį moderavusi referentė pasakė labai įdomų dalyką – „Viena iš tų nedaugelio nišų, kur mes, krikščionys, galime prakalbinti šių laikų žmogų, nepaisant kančios, skausmo ir mirties neigimo, yra susiejant jo egzistencinio trapumo patirtį su prisikėlimo viltimi.“

Prieš akis man iškyla seno gero italų filmo* scena, kur kunigas Don Camillo neša kryžių procesijoje.

Atsisukęs jis pamato, jog jam iš paskos neseka nė viena pamaldi dūšelė, o vien tik kaimo šuo. Prisimenu, lankantis Brescello miestelio muziejuje, esančiame šiaurės Italijos Po upės slėnyje, kur buvo nufilmuotas šis filmas, be kita ko čia galima pamatyti ir garsųjį Nukryžiuotąjį su kuriuo Don Camillo mėgdavo išsikalbėti ir išlieti savo širdgėlą. Maloniai nusiteikęs muziejaus darbuotojas man papasakojo, kad šio filmo režisieriaus komandai teko nelengvas uždavinys įtikinti šunį sekti procesijoje. Tai jiems pavyko tik imantis mažo triuko po klebono sutana prikabinant dešrą.

Užbaigdamas norėčiau papasakoti ir savo pokalbį su Nukryžiuotoju. Man vis besvarstant, kaip čia reikėtų (iš)gelbėti kryžių, kad jis atsirastų ant sienos, Jis man ir sako: „Nesisielok, brolau, ne tau mane reikia gelbėti, bet Aš savo šventuoju kryžiumi atpirkau pasaulį.“

Per aspera ad astra. (lotyniškai „Per kančias į žvaigždes“)

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJA VOKIETIJOJE KVIEČIA MOKYTIS

* Tekste minimas filmas apie Don Camillo sukurtas pagal Giovannino Guareschi romaną „Istorijos apie Don Camillo ir Peppone“

Priėmimo pokalbiai 2023/2024 mokslo metams jau vyksta!

Nekantraujame susipažinti su naujais Vasario 16-osios gimnazijos mokiniais.

Šias mokslo metais sėkmingai baigsi Realschule Vokietijoje?

Svajoji apie gimnazijos brandos atestatą ir studijas? Registruokis priėmimui į 11 klasę!

Nuo 10 klasės mokiniai, gyvenantys bendrabutyje, gali gauti Vokietijos valstybės paramą (BAföG).

Daugiau informacijos tel. +49 6256 859900, sekretariat@litauischesgymnasium.de, ww.gimnazija.de

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS DEVINTOKAS – LIETUVIŲ KALBOS IR

LITERATŪROS OLIMPIADOS LAUREATAS!

Jolita Zykutė

Kovo 16-17 dienomis Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje vyko Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. Į olimpiadą atvyko geriausi 9-12 klasių lietuvių kalbos žinovai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai rašė samprotavimo rašinį, atliko kalbos vartojimo testą, kalbėjo iš anksto pasirinkta tema, o mokytojai buvo pakviesti į paskaitą apie gimtosios kalbos reikšmę.

Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijai šiais metais atstovavęs devintokas Dovydas Maksimovas yra geriausias tarp devintos klasės mokinių ir buvo apdovanotas I-o laipsnio diplomu, medaliu bei rėmėjų prizais.

Dovydas Lietuvoje mokyklą lankė trejus metus, pradinę mokyklą baigė Vokietijoje ir nuo penktos klasės mokosi Vasario 16-osios gimnazijoje.

Dovydai, papasakok apie olimpiadą ir savo kalbą, kurią sakei vertinimo komisijai. Kodėl būtent tokia, kuo patraukė tave ta tema?

Man nebuvo sunku išsirinkti savo kalbos temą. Kilo mintis rašyti apie tikslo siekimą, nes su tuo aš kasdien susiduriu. Tai yra didelė mano (ir kaip sportininko) gyvenimo dalis, aš jaučiau, kad tikrai daug galiu apie tai papasakoti.

Paruošiau kalbą, kodėl ir nepasiekti tikslai mums yra svarbūs, savo samprotavimą iliustravau pavyzdžiais apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį. Mintį apie lakūnų skrydį, kurio 90-ąsias metines mes minime šiais metais, man „pakišo“ mokytoja.

Kas sudėtingiausia ir kas smagiausia buvo renginyje?

Sunkiausia buvo taip vadinama kalbos vartojimo dalis. Ypač ta užduotis, kurioje pagal ištraukas ir rašytojų fotografijas reikėjo atspėti kūrinius ir autorius. Džiaugiuosi, kad bendros taškų sumos vis dėlto pakako, kad laimėčiau pirmą vietą.

Pačią kalbą rašyti nebuvo sunku, tačiau ją mokytis tikrai nebuvo lengva. Geriau įsijausti į kalbą ir išraiškingiau ją pristatyti mane pastūmėjo mokytoja.

Smagiausia renginio dalis, manau, buvo ekskursija po Druskininkus. Susipažinau su Lietuvos kurortu, sužinojau Druskonio ežero legendą, stebėjau gražų saulėlydį.

Ką patartum kitiems vaikams, kurie sugalvotų dalyvauti tokioje olimpiadoje?

Patarčiau netingėti, ruoštis olimpiadai, laiku atlikti visas užduotis ir klausyti mokytojos patarimų, o svarbiausia – pasitikėti savo jėgomis.

Kiek laiko užtruko pasiruošimas olimpiadai?

Olimpiadai ruošiausi du mėnesius. Pasiruošimas nebuvo lengvas: namuose turėjau atlikti daugybę užduočių, kurių kartais reikėdavo griebtis vėlai vakare grįžus iš treniruočių. Viešosios kalbos mokymasis taip pat užsitęsė. Žinoma, kartais apimdavo tingulys, bet vis tiek pasiryžau siekti savo tikslo ir olimpiadoje parodyti, kaip gerai moku savo gimtąją kalbą.

Olimpiados dalyviams – tortas!

Ar planuoji olimpiadoje dalyvauti ir kitais metais?

Olimpiadoje kitais metais neapsakomai noriu dalyvauti. Tokia unikali galimybė išvykti iš Vokietijos į Tėvynę ir mėgautis buvimu joje pasitaiko retai. Manau, niekas nenorėtų praleisti tokios progos. Tikiuosi, kitais metais į olimpiadą galėsiu keliauti ne vienas, o vyksiu kartu su savo bičiuliu.

Žinau, kad tris klases baigei Lietuvoje, paskui mokeisi Vokietijoje. Tai kuri kalba sunkesnė – lietuvių ar vokiečių?

Man sunkesnė kalba yra vokiečių kalba. Nors jau ilgiau mokausi Vokietijoje, lietuvių kalbą vartoju kiekvieną dieną. Namuose kalbame lietuviškai. Be to, esu dėkingas Astai Geibel, savo lietuvių kalbos mokytojai, kuri man padeda turtinti žodyną ir moko, kaip reikia kalbėti ir rašyti taisyklingai.

Man vis dar trūksta vokiečių kalbos žodžių, o lietuvių kalbą, galima sakyti, jau tobulinu visą savo gyvenimą.

Kalbiname Dovydą nuo penktos klasės lietuvių kalbos ir literatūros mokiusią mokytoją Astą Geibel, kuri mokinį paruošė ir olimpiadai.

Asta, ar tai pirmas kartas, kai Tavo mokinys dalyvavo olimpiadoje?

Vasario 16-osios gimnazijoje dirbu nuo 2010 metų, bet olimpiadose su savo mokiniais dalyvauju nuo 2017-ųjų, nuo tada, kai pilnu krūviu pradėjau dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Tai mano šeštoji olimpiada. Tačiau jos niekada nebūna vienodos: skaitomos vis kitos paskaitos, mokyklos, kuriose vyksta renginys, nustebina įdomiais mokinių pasirodymais, susipažįsti su naujais žmonėmis. Nuobodu niekada nebūna. Be to, iki šiol visose olimpiadose mano mokiniai pasirodė itin sėkmingai. Gera skinti laurus ir garsinti Vokietijos Vasario 16-osios gimnaziją.

Kas Tau pačiai buvo įdomiausia?

Man išties įdomiausia bendrauti su žmonėmis, gera būti lietuviškoje aplinkoje ir klausytis paskaitų. Šiais metais ją skaitė doc. dr. Regimantas Tamošaitis. Iš kiekvienos kalbos vis kažką pasiimu sau ir perduodu savo mokiniams.

Šių metų olimpiadoje dėl visiems mums žinomos priežasties, deja, nedalyvavo Rusijos ir Baltarusijos lietuviškų mokyklų atstovai. Vėl sutikau jau pažįstamas koleges iš Lietuvos, Liuksemburgo, Lenkijos ir Latvijos, susipažinau su miela mokytoja iš Belgijos. Netikėtai sutikau savo kurso draugę, kurios buvau nemačiusi po Vilniaus pedagoginio universiteto baigimo 2000 m. Grįžau pilna naujų jėgų ir optimizmo.

Vykdai daug projektų su vaikais. Kas Tave motyvuoja?

Aš visuomet sakau, kad tik mokyti ir mokytis yra nuobodu, tad savo ir mokinių mokyklinį gyvenimą stengiuosi praskaidrinti ir paįvairinti projektais. Be to, vykdome projektus su kitomis Lietuvos mokyklomis, o tai leidžia stiprinti saitus su gimtąja šalimi. Kai kuriuose projektuose dalyvauja atskiri mokiniai, aišku, dažniausiai tie, kurie ypač domisi lietuvių kalba ar/ir literatūra. Tokiems mokiniams tik „paprastų“ pamokų neužtenka.

Sau prižadėjau niekada neprarasti vaikiško smalsumo, nenustoti domėtis tuo, kas vyksta manyje ir aplink mane. Man vaikas svarbus ne tik kaip mokinys, bet ir kaip asmenybė. Noriu visą gyvenimą mokytis pati ir padėti vidumi augti kitiems. Aišku, neneigsiu, kad puikūs mokinių pasiekimai taip pat džiugina ir motyvuoja žengti pirmyn.

Dovydas ir jo mokytoja A. Geibel A. Geibel ir asmen. archyvo nuotr.

LIETUVIŲ KŪRĖJŲ DARBAI

PUOŠIA VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS

IR RENHOFO PILIES PARKĄ

Kovo pradžioje Vasario 16-osios gimnazijos parke triukšmavo ne parskridę paukščiai, o iš Lietuvos atkeliavę medžio skulptūrų kūrėjai, atskleidę mokiniams (ir netrukus – šių eilučių skaitytojams), kad šiandieniniai meistrai dirba ne su kaltukais (tiesa, naudoja ir juos, bet smulkiems darbams), o su greit besisukančiais grandininiais pjūklais.

Penkias dienas trukusio plenero metu žinomas medžio skulptorius Raimondas Uždravis su kolegomis Sauliumi Jociu, Vidu Nugaru, Gintautu Tručinsku bei Algirdu Vaištaru sukūrė penkis suolelius-skulptūras, kurie puošia mitologinį taką gimnazijos parke, ne vienam Lietuvą išmanančiam žmogui keliantį džiugų atpažinimo džiaugsmą „Medžio skulptūrų takas? Čia visai kaip Lietuvoje...“

Saulius Jocius ir jo „Jonukas ir Grytutė“

Algirdas Vaištaras prie skulptūros „Sužeistas vėjas“

Skulptūrų parko įdėjos autorius ir darbų vadovas Raimondas Uždravis prie savo kūrinio „Rumpelstilzchen“

Taip gimsta suoliukas-skulptūra „Vilko bajorystė“

Meistrai ruošia darbo vietą

Trys suoliukai įkūnijo lietuviškas pasakas „Dvylika brolių, juodvarniais lankstančių“, „Vilko bajorystė“ ir „Sužeistas vėjas“, kiti du išdrožti pagal brolių Grimų pasakas „Jonukas ir Grytutė“ ir „Rumpelstilzchen“.

Pastačius drožinius, darbai nesibaigia. Smagu, kad pasakos bus sutrumpintos, išverstos atitinkamai į vokiečių ar lietuvių kalbas ir su jomis kiekvienas parko lankytojas galės susipažinti nuskenavęs QR kodą, esantį ant projektą pristatančios informacinės lentos parke.

Skulptūrų alėjos globėjas ir rėmėjas – Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, idėjai aktyviai pritarė Bergštrasės apskrities vadovas Christianas

Engelhardtas. Projektas sulaukė geranoriškumo ir iš vietos gyventojų. Mediena (ąžuolas ir duglaso pocūgė) atkeliavo iš Weinheimo lentpjūvės „Sulzbacher Hof“ (Sägewerk Sulzbacher Hof,www.sulzbacherhof.info), akmenys atvežti iš „Marquart Natursteine“ firmos (www.marquardt-natursteine.de). Ir dalį medienos, ir akmenų, ant kurių stovi visi medžio drožėjų meno darbai, paaukojo jų tiekėjai.

Plenero metu medžio drožėjams talkino Vasario 16-osios gimazijos ūkvedys Robertas Kaikaris –jis ir techniką parvežė, ir su ja akmenis į vietas sudėliojo, ir medžius sustatė. Skulptūrų drožimas – ne tik kruopštus kūrybinis darbas, bet dažnai ir sunkus fizinis. Pasistiprinti plenero metu visi dalyviai skubėdavo į gimnazijos valgyklą, didelis ačiū ir jos darbuotojams.

Kai bus įrengtas informacinis stendas ir sutvarkyta aplinka, įvyks suoliukų alėjos atidarymo iškilmės.

Galima pasidžiaugti tokiu gražiu Lietuvos ir Vokietijos institucijų bendradarbiavimu, tikintis, kad jis bus pratęstas ir ateityje – juk lietuviškų ir vokiškų pasakų, kurių motyvais galima kurti suolelius, yra dar labai daug, kaip ir vietos parke.

Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiß kasdien fotografavo, kaip vyksta skulptūrų gimimas, tad žvelgdami į nuotraukas galite pamatyti, kaip įvyko stebuklas – iš medžio kamieno atsirado suolelis. Visai kaip pasakoje, ar ne?

Jolita Zykutė

Vidas Nugaras ir jo sukurta skulptūra-suoliukas „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“

Suoliukus kūrę meistrai ir Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiß džiaugiasi gražiais plenero rezultatais

EUROPOS LIETUVIŲ KULTŪROS

DIENOS – NAUJA IR PRASMINGA

TRADICIJA TĘSIASI

Š. m. rugsėjo 15-17 d. Vokietijos lietuvių bendruomenės širdyje – Hiutenfelde esančioje Renhofo pilyje vyks išskirtinis kultūrinis renginys – Europos lietuvių kultūros dienos (ELKD). Iki gegužės 1 d. esate maloniai kviečiami registruotis dalyvauti, o šįkart susipažinkite su ELKD istorija ir iššūkiais. Į klausimus atsako Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, įdėjusi daug darbo ir širdies į šio renginio atsiradimą ir gyvavimą.

Jolita Zykutė

tuvos nacionaliniame kultūros centre buvo įkurtas etatas darbui su lietuvių bendruomenėmis ir meno kolektyvų vadovais. Atsirado prielaidos ELKD atsiradimui.

Papasakokite apie pirmąsias ELKD praeitais metais. Didžiausi iššūkiai ir svarbiausi pasiekimai?

Kaip, kada ir kur atsirado idėja surengti ELKD?

Lietuviai Europoje neturėjo juos telkiančių kultūrinių renginių, tokių kaip šokių ir dainų šventės Šiaurės ir Pietų Amerikose ar Australijos lietuvių dienos. Čia vykdavo tik lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“. Tad PLB jau kuris laikas puoselėjo viltis sukviesti Europoje gyvenančius tautiečius į kultūrinį renginį, kuriame būtų ne tik koncertuojama, bet vyktų diskusijos, gerosios patirties apsikeitimas, gimtų partnerystės ir bendradarbiavimo galimybės. Tie susitikimai taip pat turėjo skatinti naujų meno kolektyvų kūrimąsi, kad kuo daugiau diasporos atstovų dalyvautų Dainų šventėse Lietuvoje.

Kodėl šis renginys įvyko būtent praeitais metais, o ne anksčiau?

Dalykai gimsta, kai tam atsiranda palankios sąlygos. Prie jų priskirčiau ir nenuilstamą PLB raginimą, kad Kultūros ministerija aktyviau įsitrauktų į diasporos tautinės tapatybės išlaikymą, sukuriant tam palankius mechanizmus. Pagaliau Lie -

Naujam reiškiniui, kurį norėta padaryti tradiciniu, buvo ilgai ir nuodugniai ruošiamasi. Įvyko keliolika susijungimų Zoom platformoje aptariant renginio programą, dalyvius, kuriant festivalio logotipą, ieškant lėšų, rengiant kvietimus ir pranešimus spaudai. Tai buvo kolektyvinis PLB, Norvegijos Rogalando lietuvių bendrijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovų keletos mėnesių darbas.

Didžiausiu iššūkiu tapo festivalio finansavimas. Organizatorių parengtas projektas nesulaukė Lietuvos Kultūros Tarybos paramos (ir šiais metais tas pats). Sunku patikėti, kad tokie renginiai nelaikomi reikšmingais ar reikalingais valstybės ryšiams su savo diaspora palaikymui.

Svarbiausi ELKD pasiekimai – kraštų lietuvių bendruomenių aktyvistų ir diasporos meno kolektyvų sutelkimas, motyvacija, kultūros perdavimo įgūdžių įgijimas ir tautinės tapatybės puoselėjimas.

Pakomentuokite šių metų ELKD programą –kodėl pasirinkta būtent tokie renginiai?

Šių metų renginio tikslai lieka tie patys – sutelkti Europos kraštų lietuvių bendruomenių atstovus, kultūrinės veiklos kuratorius ir meno kolektyvus į tradicinės kultūros puoselėjimo susitikimą, diskusijas, į jungtinės programos repeticijas, ruošiantis Dainų šventei 2024.

Jūratė Caspersen. V. Malinausko nuotr.

Šalia rimto darbo, bus laikas, skirtas pažintinėms ekskursijoms, vakaronėms su folkloro grupės iš Lietuvos interaktyvia programa, dalyvių prisistatymais su atsivežtomis iš skirtingų šalių vaišėmis.

Smagu, kad jungtine įvairių kraštų lietuvių koncertine programa lietuvių kultūra bus pristatyta Vokietijos visuomenei per Renhofo pilies 170-ąjį gimtadienį sekmadienį.

Ko tikitės iš šių metų ELKD?

Pirmiausia, smagaus pasibuvimo bendraminčių tautiečių būryje iš įvairių Europos kraštų. Taip pat mūsų laukia rimtos repeticijos su profesionaliais meno vadovais iš Lietuvos, kurie konsultuos dėl mūsų pasiruošimo Dainų šventei. Daugelis pirmą kartą lankysis Renhofo pilyje ir Vasario 16-osios gimnazijoje – tai galimybė pabuvoti istorinėje vietoje, lietuvių kultūros ir švietimo židinyje Europoje. Tai turėtų sudominti lietuvių bendruomenių aktyvistus.

ELKD – keliaujantis renginys. Kaip sprendžiama, kurion šalin jis keliaus? Egzistuoja kriterijai ar pagal šalies pageidavimą?

ELKD festivaliui surengti yra reikalingi solidūs resursai – ne tik finansiniai, bet ir gera komanda, kuri turi pasirūpinti apie 200 žmonių priėmimu. Reikia surasti patalpas apgyvendinimui, maitinimui, meninių kolektyvų repeticijoms, transportą ir t.t. Tad tokiam užmojui reikia stiprios bendruomenės ir geriausiai su savu meno kolektyvu.

Rogalando lietuviai praeitais metais į savo naujai reastauruotų Lietuvių namų atidarymą norėjo pasikviesti tautiečius iš aplinkinių šalių, tad prie jų šventės prijungti ELKD idėją nebuvo sunku. Prisidėjo ir dar viena aplinkybė – Hammersako miestelyje kasmet vykstantis kultūros festivalis „Riskadagene“, į kurį galėjo įsilieti ir lietuvių meno kolektyvai su savo programa. Rezultatas –daugiasluoksnis, turtingas ir turiningas renginys. Neabejoju, kad tokiu pat įspūdingu reiškiniu taps

ELKD vėliava tuos bus įteikta VLB atstovei Astai Korinth. R. Biguzo nuotr.

ELKD Norvegijoje. J. Berger nuotr.

ir susitikimas Hiutenfelde.

Kokios šalys praeitais metais aktyviausiai išreiškė norą dalyvauti? Kaip situacija šiemet? Kaip atrenkami dalyviai? Ar atrankos nėra?

Pirmajame ELKD renginyje dalyvavo 9 Europos kraštų (Airijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Norvegijos, Ukrainos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos) ir JAV lietuvių bendruomenės atstovai, kultūrinės veiklos kuratoriai, meno kolektyvų dalyviai ir jų vadovai. Taip pat buvo pakviesti atstovai iš pagrindinių Lietuvos valstybinių ir vyriausybinių institucijų: Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų dalyvauti Apvaliojo stalo diskusijose apie Lietuvos valstybės kultūros politiką diasporai, nukreiptą į jos tautinės tapatybės išsaugojimą ir tradicinės kultūros puoselėjimą. Iš viso buvo susirinkę virš 150 dalyvių.

Renginio dalyviai vieningai sutarė, kad tokio turinio ir formato Europos lietuvių susitikimai

turėtų vykti kasmet, išskyrus Dainų šventės Lietuvoje metus. Tai ne tik puoselėtų Europos lietuvių kultūrinę veiklą, bet ir skatintų naujų mėgėjų meno kolektyvų kūrimąsi.

Neabejojame, kad šiemet sulauksime dar daugiau Europos kraštų atstovų. Registracija tik prasidėjusi ir baigsis gegužės 1d.

Ar šiame renginyje gali dalyvauti ir paprasti Europos lietuviai (kaip žiūrovai), ar jis skirtas tik bendruomenių pirmininkams, meno kolektyvams ir pan.?

Tai yra Europos lietuvių kultūros dienos. Jose gali dalyvauti ir žiūrovai. Visi dalyviai patys dengia savo kelionės išlaidas, moka dalyvio mokestį. Organizatoriai tikisi, kad šie kasmetiniai susitikimai padės aktyvinti Europos kraštų lietuvių bendruomenių veiklą, skatins tautiečius burtis į meno kolektyvus, ruoštis ir dalyvauti Dainų šventėse Lietuvoje. Vienais metais žiūrovai, kitais - jau galbūt lietuviško choro, folkloro ansamblio ar šokių kolektyvo nariai!

Pasirodymo akimirka. V. Jagminienės nuotr.

EUROPOS LIETUVIŲ EUROPOS LIETUVIŲ KULTŪROS DIENOS KULTŪROS DIENOS

2023 m. rugsėjo 15–17 d. Vokietijoje, Hiutenfelde

Preliminari programa

RENGINIO VIETA: APGYVENDINIMAS: Vokietijoje, Hiutenfelde, Renhofo pilyje Viešbučiai Lampertheimo miestelyje

RUGSĖJO 15 d., penktadienis

Atvykimas, apsigyvenimas

12:00-17:30 val.

laikas skirtas pažintinėms ekskursijoms į Manheimą ar Heidelbergą (kelionė dalinai savo lėšomis)

18.30 val. Išvykimas į Hiutenfeldą

19.00 val.

Ekskursija po Renhofo pilį ir Vasario 16-osios gimnaziją

20.00 val. Susipažinimo vakaras Renhofo pilyje (Kviečiame atsivežti savo kraštų vaišių ir paruošti trumpą kolektyvo, bendruomenės pristatymą)

RUGS

Ė

JO 16 d., šeštadienis

10.00-11:30 val. 2024 m. Dainų šventės programos pristatymas

12.30-18:00 val. Meno kolektyvų jungtinės programos repeticijos kartu su meno vadovais iš Lietuvos

13.00-15:00 val.

Europos kraštų lietuvių bendruomenių ir LR institucijų atstovų apvaliojo stalo diskusija

19.00 val. Vakaronė (meno kolektyvų jungtinės programos pristatymas, folkloro grupės iš Lietuvos koncertinė interaktyvi programa)

RUGSĖJO 17 d., sekmadienis

12.00-22:00 val. Renhofo pilies 170-ojo gimtadienio šventė (pramoginė ir edukacinė programa, maisto ir rankdarbių mugė, koncertas)

13.00-14:30 val. Europos kraštų lietuvių bendruomenių mėgėjų meno kolektyvų pasirodymas Vokietijos visuomenei (pageidaujantys diasporos kolektyvai)

Išvykimas

KNYGŲLENTYNA

ILONA TANNO

Ilona Tanno yra pedagogė, muzikė, mama ir smalsi asmenybė. Ji nuolat ieško naujų kūrybinių iššūkių. Šiuo metu Ilona gyvena Ziuriche, Šveicarijoje, o prieš tai 23 metus praleido Hamburge, tad noriai pristatome ją „Lietuviškų knygų lentynoje“, kur supažindiname skaitytojus su Vokietijoje gyvenančiais (ar gyvenusiais) kūrėjais lietuviais.

Ilona yra muzikos mokytoja ir choro vadovė. Baigusi mokslus M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, studijavo Vilniuje, Hamburge ir Berlyne. Du vaikus auginanti moteris prieš penkerius pradėjo domėtis vaikų literatūra, teatru, rašyti dainas, eiles ir straipsnius. Šiuo metu Ilona aktyviai dalyvauja Šveicarijos lietuvių bendruomenės renginiuose, vadovauja chorui „Rasa“.

Pasakodama, kodėl ji rašo, autorė atsako: „Rašau, nes būdama toli nuo tėvynės pasiilgstu gimtosios kalbos, noriu palikti savo dvynukams kažką asmeniško, naujo. Po vaikų gimimo jaučiau poreikį kalbos prasme būti jų lygyje, kartu dėlioti vaikiškus vaizdus žodžiais, tverti mintis, kurios juos pasiektų kalbos rimu. Kuriu, nes noriu nuolat lavinti savo smegenis, justi kalbos ypatumus rašydama. Kūrybos procesas yra jau savaime puikus dalykas, o jei dar kas nors paskatina ir pagiria, tai laimė…“

Ilona išleido poezijos knygą 4-8 metų vaikams „Pakeliui su vaikyste“. Tai knygelė mažoms mergaitėms ir berniukams apie dienos darbelius, nakties sapnus, metų laikus ir svarbiausias metų šventes. Knyga pasirodė 2019 m. Vilniuje leidykloje „Homo liber“.

Norėdam užsakyti knygelę, kreipkitės el. paštu į autorę ilonaadoms@freenet.de.

Knygos kaina 9,90 euro

Lietus

Šiandien lyja, lyja, lyja, Aš regiu lašelių giją.

Lietaus kanklės suskambės

Daug vaikų į lauką bėgs.

Šoks nuo slenksčio į balas. Susipurvins? Na ir kas.

Plaus lietus jiems žandukus.

Lietaus šventė. Čia, pas mus.

Džiaugsis lietumi ir gėlės

Išdidžiai galvas iškėlę, O vaivorykštė švelni

Tiesis tarp miškų, toli…

Asmen. archyvo nuotr.

Tema „Pavasaris“

Rid rid rido, rid rid rido, Paukščiai is toli parskrido, Nešini gera žinia, Kad pavasaris jau čia.

Gamta bunda jau iš miego, Kelias iš po šalto sniego.

Ir ežiukas, ir meškutė Žiovauja jau atsibudę.

Gandras savo lizdą ruošia. Jaunos pievos pasipuošę, Gelsvai, žaliai ir mėlynai –Gėlių ryškūs kaspinai.

Štai ir grakščiosios pušaitės –

Mūsų miško karalaitės

Moja draugiškai vėjeliui, Lašui, saulei ir upeliui.

Žemė dvelkia atgaiva.

Ir spalvų švelni gama

Džiugina vaikučių sielas.

Mums pavasaris toks mielas.

Vasaros rytas

Šviesu, kaip gera anksti kelti.

Ramiai dienos vartus atverti, Matyti dangų keičiant spalvą, Gėlių žiedais papuošti galvą.

Išėjus – glosto vėjo dvelksmas.

Jo ryto rūbas šviesiai melsvas.

Linų laukai, dangaus supynės…

Takeliais ryto jis anksti išmynęs.

Miegojo saulė taip ilgai, Dabar ji kelias – štai, matai?

Ji kviečia mus iš patalų.

Jau rytas! Džiaukis šia diena ir tu!

Pasaka

Kai nebūtais pasaulio kloniais

Ateina pasaka rami, Suklūsta vakaras maloniai, Ja džiaugiasi maži ir dideli. Svajonės, šypsenos ir nuostaba

Užlieja virpuliu krūtinę.

Ir taip man gera. Ir mama šalia.

Lyg muzika jos balsas man nuo žodžių pirmutinių…

„VASARIO 16-OSIOS“ VARDO STIPENDIJA

Vienkartinė vardinė „Vasario 16-osios“ stipendija (dviejų mėnesių mokslapinigiai) skiriama už gimnazijos mokinio išskirtinį indėlį garsinant Gimnazijos vardą ir yra įteikiama Lietuvos valstybės atkūrimo šventės metu. „Vasario 16-osios“ vardo stipendijos tikslas – skatinti mokinius už Gimnazijos vardo garsinimą, už gerus mokymosi rezultatus, už sėkmingą Gimnazijos atstovavimą mokinių projektuose, už aukštus pasiekimus meno, sporto, kultūros veiklos srityse bei už aktyvią visuomeninę veiklą. Rekomendaciją stipendijai gauti gali teikti klasės vadovas, dalyko mokytojas arba būrelio vadovas. Mokinys vienkartinę vardinę „Vasario 16-osios“ stipendiją už pasiekimus gali gauti tik vieną kartą per mokymosi Gimnazijoje laikotarpį.

„Vasario 16-osios” vardo stipendijos steigėja ir mecenatė – Jūratė Caspersen. Jūratė yra Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotoja bei ilgametė Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos narė. Jūratė džiaugiasi:

„Jei mokinys apdovanojamas „Vasario 16-osios“ vardo stipendija, vadinasi, jis yra pasiekęs puikių mokymosi rezultatų, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje ir jau yra pasižymėjęs meno, sporto ar kultūros srityse. Be to, stipendiatas turi būti pavyzdžiu savo bendraamžiams, mylėti savo kraštą, savo aplinką, gerbti jį globojančius ir ugdančius žmones. Ar tuomet ne per daug tikimasi iš jauno žmogaus?

Iš tiesų, konkurso stipendijai gauti reikalavimai

„Vasario 16-osios“ vardo Stipendija

Das Stipendium „Vasario 16-osios“

2013-2023

yra labai aukšti. Viso šito be pastangų ir darbo pasiekti neįmanoma. Reikia aiškaus tikslo, pasiryžimo ir ištvermės, suaugusiųjų paskatinimo bei bendraamžių palaikymo.

Vis tik Vasario 16-osios gimnazijoje tokių moksleivių kasmet atsiranda, ir ne vienas.

Mokykloje sudarytos geriausios sąlygos skleistis jaunai asmenybei, tobulėti ir įgyti solidų vertybinį pagrindą.

„Vasario 16-osios“ stipendija jau yra įteikta 10 buvusių ir esamų gimnazistų. Atkreiptas dėmesys į jų pastangas ir pasiekimus, be abejonės, susti -

Stipendijos steigėja ir mecenatė J. Caspersen

Stipendiatams pagerbti buvo išleista  brošiūra

prino tikėjimą savo jėgomis, pakylėjo ir užaugino sparnus tolimesniam skrydžiui. Džiaugiamės ir didžiuojamės jaunimu, kuris savo darbais garsina Vasario 16-osios vardą nešiojančią gimnaziją.“

Pirmą kartą gimnazijos istorijoje ši stipendija buvo paskirta 2013 metais. 2023 metais švenčiame stipendijos 10 metų įkūrimo jubiliejų ir džiaugiamės, kad turime 10 gimnazistų, kurie yra stipendijos laimėtojai:

Gimnazijos direktorė Rasa Weiss sako: „Jau dešimčiai mūsų gimnazijos mokinių įteikta Vasario 16-osios vardo stipendija. Tai jų pasiekimų ir indėlio į gimnazijos bendrovės gerovę įvertinimas, tai jų pasitikėjimo savo jėgomis sustiprinimas ir patvirtinimas bei pripažinimas, kad jų veikla yra pavyzdys kitiems.“

Šiai gražiai sukakčiai pažymėti Vasario 16-osios gimnazija išleido brošiūrą „Vasario 16-osios“ vardo stipendiatai 2013-2023. Idėjos autorė ir brošiūros rengėja, direktorės pavaduotoja Irena Sattler kartu su vyresniųjų klasių vadove dr. Gabriele Hoffmann paruošė trumpą kiekvieno stipendiato pristatymą su nuotraukomis: ką buvę ir dabartiniai stipendiatai veikia ir ką jie galvoja apie laimėtą stipendiją. Prie šio projekto kartu dirbo šauni mokytojų komanda: Asta Geibel, Aina Janulionienė, Jens Zorn, Armin Süss.

„Vasario 16-sios“ vardo stipendijos konkursas –didelė garbė ir džiaugsmas visai gimnazijos bendruomenei. Nepaprastai gražu, kad gimnazijos mokiniai savo kelyje sutinka lietuvę Jūratė Caspersen, nes laimėta stipendija – tai atminimas visam gyvenimui. Tai – paskatinimas siekti savo tikslo ir būti savarankiškam. Tai – įpareigojimas būti pavyzdžiu kitiems ir daryti gerus darbus.

- dėl koronos epidemijos konkursas stipendijai nebuvo

Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Vasario 16-osios gimnazijos tėvų fondui už finansinę paramą leidinio parengimui ir spausdinimui.

2021 m.

skelbtas

Irena Sattler, Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pavaduotoja

Vasario 16-osios gimnazija

Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas „Informacijos“ kviečia visus į balandžio 24-30 d. Lietuvoje vyksiančią Knygų savaitę.

Šiemet pirmąkart nuotoliniu būdu dalyvaus ir Vokietijoje gyvenantys lietuvių autoriai.

Balandžio 26 d. 18 val. savo kūrinius Zoome skaitys vaikų autoriai Kristina Petkutė-Gregor, Povilas Villuveit, Jolita Zykutė.

Balandžio 27 d. 18 val. – skaitymai suaugusiesiems. Dalyvaus Kristina Petkutė-Gregor, Milda Iske, Joana Maks, Jutta Noak, Sandra Petraškaitė-Pabst, Povilas Villuveit.

Norintys užsiregistruoti, siųskite el. laišką informacijos@vlbe .org.

Daugiau informacijos vlbe.org/informacijos/ , www.knygusavaite.lt

Renginys nemokamas. Už paramą dėkojame Pasaulio lietuvių bendruomenei.

Žurnalas „Informacijos“ skelbia konkursą vaikams!

Laukiame piešinių, rašinių, komiksų ir t. t., kurie papasakos „Kas man labiausiai patinka Lietuvoje?“.

Dalyvių amžius neribojamas. Maloniai kviečiame dalyvauti visus Vokietijoje gyvenančius lietuviukus, lankančius lituanistines mokyklas ar jų nelankančius. Nugalėtojų laukia prizai!

Taip pat dalyvių darbus skelbsime žurnale bei interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose. Darbus siųsti (nuskenavus ar kokybiškai nufotografavus) ir daugiau informacijos teirautis informacijos@vlbe.org

Darbų lauksime iki 2023 m. gegužės 15 d.

150 Jahre Sängerfeste im Baltikum

Geschichte, Entwicklung und Repertoire, Gemeinsamkeiten und Unterschiede

22. April 2023 , Haus Annaberg, Bonn

Verbindliche Anmeldung und Rückfragen (bis zum 15. April 2023)

Baltischer Christlicher Bund e.V., Annaberger Str. 400, 53175 Bonn, Tel.: 0228-316 244, info@annaberg.de oder christian.hewicker@gmx.de

BALTIJOS ŠALIŲ JONINIŲ ŠVENTĖ

10 JUNI 2023

MUSEUMSDORF SEPPENSEN

ZUM MÜHLENTEICH 3, 21244 BUCHHOLZ IN DER NORDHEIDE

PROGRAMA

PROGRAMA

Joninių šventė prasidės 11 val. tradiciniu šventiniu svečių pasveikinimu.

Joninių šventės dienos programa:

• Tradicinių amatų turgelis;

Joninių šventė prasidės 11 val. tradiciniu šventiniu svečių pasveikinimu

Joninių šventės dienos programa:  tradicinių amatų turgelis,  dirbtuvėlės: Joninių šventinės apeigos, liaudiškų šokių ir tradicinių muzikos instrumentų pristatymas, tautinių juostų audimo ir pynimo menas, Joninių vainikų pynimas iš lauko žolelių bei gėlių ir kitų tradicinių pramogų pristatymas.

Visų trijų šalių tradiciniai patiekalai ir gėrimai

• Dirbtuvėlės: Joninių šventinės apeigos, liaudiškų šokių ir tradicinių muzikos instrumentų pristatymas, tautinių juostų audimo ir pynimo menas, Joninių vainikų pynimas iš lauko žolelių bei gėlių ir kitų tradicinių pramogų pristatymas.

Vakarinė programa nuo 17 val.:

Vakarinė programa nuo 17 val.

 Sveikinimo žodį tars valstybių atstovai Vokietijoje,  muzikantų, chorų ir liaudies šokių grupių pasirodymai,  Joninių laužo uždegimas,  bendros - Baltijos šalių dainos ir šokiai,  tradiciniai Joninių žaidimai prie laužo.

• Sveikinimo žodį tars valstybių atstovai Vokietijoje;

Nuoširdžiai kviečiame visus prisijungti ir kartu atšvęsti vidurvasario - Joninių šventę!

• Muzikantų, chorų ir liaudies šokių grupių pasirodymai;

• Joninių laužo uždegimas;

• Bendros – Baltijos šalių dainos ir šokiai;

• Tradiciniai Joninių žaidimai prie laužo.

Visų trijų šalių tradiciniai patiekalai ir gėrimai

mittsommerfest@hamburgas.de

Nuoširdžiai kviečiame visus prisijungti ir kartu atšvęsti vidurvasario - Joninių šventę!

RINKIMAI IR CEPELINAI

2023 m. vasario 4 d. Waldau Bürgerhaus vyko Kaselio lietuvių bendruomenės visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Pirmininkė Jurgita Baniulytė-Petrovic pristatė veiklos ataskaitą už 2022 m. bei veiklos planą 2023 m. Viktorija Dvarvytytė pristatė finansinę ataskaitą už 2022 m. Tarybos nariai išsamiai papasakojo apie nuveiktus darbus. Susirinkimo metu buvo išrinkta nauja/sena valdyba (Viktorija Dvarvytytė, Rūta Grikšelienė, Jurgita Baniulytė-Petrovic) ir kontrolės komisijos atstovai.

Po susirinkimo bendruomenės nariai ir svečiai paminėjo Pasaulio cepelinų dieną. Bendruomenė virtuvės neturi, tad iš

anksto buvo sutarta, kad šeimininkės pagamins cepelinus savo virtuvėse. Cepelinai buvo skirtingi, bet visi su mėsos įdaru. Pakako ir pagardų – spirgučių bei grietinės. Cepelinais vaišinosi visi. Jų užteko ne tik susirinkusiesiems ir svečiams pavalgyti, bet ir namiškiui ar kaimynui, kuris neatvyko, parnešti.

Kaselio lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurgita Baniulytė-Petrovic

Estai, latviai lietuviai kvieč jus nuoširdžiai šventę!

EUROPOS LIETUVIŲ EUROPOS LIETUVIŲ KULTŪROS DIENOS KULTŪROS DIENOS

2023 m. rugsėjo 15–17 d. Vokietijoje, Hiutenfelde

Renginys, kasmet keliaujantis po skirtingas Europos šalis, skirtas Europos lietuvių kultūrinei veiklai puoselėti ir skatinti.

Kviečiami dalyvauti Europos kraštų lietuvių

bendruomenių pirmininkai, kultūrinės veiklos kuratoriai, meno kolektyvų vadovai ir meno kolektyvų nariai.

Renginio metu vyks Europos lietuvių

bendruomenių meno kolektyvų jungtinės programos dirbtuvės ir pasirodymai, lietuvių kultūros pristatymai Vokietijos visuomenei, diskusijos apie diasporos kultūros politiką ir pasirengimą 2024 m. Dainų šventei

Registracija iki gegužės 1 dienos

Preliminari programa ir registracija

Kilus logistinių klausimų: elkd2023@vlbe org

Kitais klausimais: dalia.henke@plb.lt arba

jurate caspersen@plb lt

„Vokietijos LB valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.