Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas by knygos.lt

Aelita Ambrulevičiūtė Tatyana Voronič Darius Žiemelis

modernėjantys

VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

Aelita Ambrulevičiūtė Tatjana Voronič Darius Žiemelis

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS Monografija

2019

Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto taryba (2019 m. gruodžio 9 d., protokolas Nr. 170000-KP-28) Recenzentai: vyriaus. m. d. dr. Dalia Klajumienė (Vilniaus dailės akademija) prof. dr. Kęstutis Zaleckis (Kauno technologijos universitetas)

Knyga parengta ir išleista vykdant mokslo projektą „Vilniaus, Kauno, Gardino ekologija ir sanitarinė-higieninė sistema 1870–1914 m. Europos miestų modernizacijos kontekstuose“ (sutarties Nr. S-MOD-17-9) pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“.

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) ISBN 978-609-07-0392-2 (spausdinta knyga) ISBN 978-609-07-0393-9 (skaitmeninis PDF) © Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis, 2019 © Vilniaus universitetas, 2019

Turinys

Įvadas / 7

Vilniaus, Kauno, Gardino struktūra ir plėtra socioekologinių koncepcijų požiūriu (1870–1914)

/ A. Ambrulevičiūtė, D. Žiemelis /

Čikagos sociologijos mokyklos modernaus miesto struktūros ir plėtros analizės koncepcijos / 20 1.1. Čikagos sociologijos mokyklos idėjos ir svarbiausi teoriniai šaltiniai / 20 1.2. Modernaus miesto struktūra socioekologinės miesto teorijos veidrodyje / 23 1.3. Modernaus miesto plėtra: E. Burgesso koncentrinis miesto modelis / 27

2. Vilniaus socioekologinė struktūra ir plėtra / 33 2.1. Miesto branduolio komercializacija / 33 2.2. Pasiturinčių miestiečių koncentracijos erdvės: trečioji ir ketvirtoji miesto zonos / 36 2.3. Pasiturinčių vilniečių migracija ir priemiestinės zonos apraiškos / 38 2.4. Nepasiturinčių vilniečių erdvė: pereinamoji zona / 41 2.5. Pramonės zonos sklaida ir jos kaimynijos / 43 3. Kauno socioekologinė struktūra ir plėtra / 55 3.1. Miesto branduolio transformacijos / 55 3.2. Miesto plėtra: trečiosios ir ketvirtosios rezidencinių zonų sklaida / 58 3.3. Pereinamosios zonos rekonstrukcija / 61 3.4. Pramonės zonų ribos ir jų plėtra / 66 4. Gardino socioekologinė struktūra ir plėtra / 73 4.1. Miesto branduolio išplitimas ir ribų nusistovėjimas / 73 4.2. Pasiturinčių miestiečių rezidencinių zonų paieškos / 78 4.3. Nepasiturinčių gyventojų kvartalai / 81 4.4. Pramonės zonų formavimasis / 85

II. Vilniaus, Kauno, Gardino sanitarinės infrastruktūros modernėjimas Europos ir Rusijos imperijos miestų kontekstuose (1870–1914)

1. Didžioji Britanija – modernios sanitarijos tėvynė / D. Žiemelis / 92 1.1. Didžiosios Britanijos miestų sanitarinės infrastruktūros modernėjimo analizės alternatyvos: epidemiologinis požiūris versus visuomenės sveikatos požiūris / 92 1.2. Miestų sanitarinės infrastruktūros modernėjimo priežastys / 105 1.3. Modernios miestų sanitarinės infrastruktūros plėtra / 117 2. Modernios sanitarijos įteisinimas Rusijos imperijoje / 132 2.1. Rusijos imperijos miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros kaitos veiksniai / A. Ambrulevičiūtė / 132

2.2. Miestų nuostatai kaip sanitarinės infrastruktūros modernėjimo teisinis pagrindas / T. Voronič / 144

2.3. Privalomieji nutarimai kaip miestų sanitarinės priežiūros teisinės praktikos elementas / T. Voronič / 148 2.4. Privalomųjų nutarimų priėmimo procedūra ir praktika / T. Voronič / 151 2.5. Pramoninės taršos problemų sprendimai / A. Ambrulevičiūtė / 156 3. Rusijos imperijos miestų plėtra ir jų sanitarinė būklė / A. Ambrulevičiūtė / 163 3.1. Miestų erdvės kokybiniai pokyčiai: gatvių danga ir mūriniai namai / 163 3.2. Modernios sanitarinės infrastruktūros pamatai: vandentiekis, nuotekos ir atliekų tvarkymas / 169 3.3. Pramonės įtaka miestų sanitarinei būklei / 177 4. Vilniaus, Kauno, Gardino sanitarinės infrastruktūros modernėjimas / 185 4.1. Pramoninė tarša: pramonės ir rezidencinių zonų sampynos / A. Ambrulevičiūtė / 185 4.2. Buitinė tarša: miestų rezidencinių kvartalų sanitarinė būklė / T. Voronič / 201 4.3. Vykdomųjų sanitarijos komisijų veikla / T. Voronič / 207 4.4. Miestų aprūpinimas vandeniu ir vandens tiekimo sistema / T. Voronič / 213 4.5. Komunalinių atliekų surinkimas / T. Voronič / 226 4.6. Komunalinių atliekų šalinimas / T. Voronič / 237 4.7. Komunalinių atliekų laidojimas ir perdirbimas / T. Voronič / 247 Išvados / 255 Contents / 263 Summary / 265 Šaltinių ir literatūros sąrašas / 271 Asmenvardžių rodyklė / 298 Urbanonimų sąrašas / 302 Santrumpos / 307 Priedai / 308

Įvadas

Miestų plėtros ir sanitarinės infrastruktūros modernėjimo reiškinys sietinas su Vakarų Europoje XVIII a. pabaigoje prasidėjusiais modernizacijos ir su ja susijusiais industrializacijos bei urbanizacijos procesais. Tuomet Vakarų Europoje vystantis pramonei ir augant gyventojų skaičiui tankėjo miestų apgyvendinimas, keitėsi jų socioekologinė struktūra (pavyzdžiui, didėjo skirtumai tarp miesto kaimynijų). Tankiai apgyvendintuose miestuose blogėjo sanitarinė būklė, kuri buvo bene svarbiausia epidemijų kilimo XIX a. priežastis. Tai paskatino modernizuoti sanitarinę infrastruktūrą1. Sanitarinės infrastruktūros ir sanitarinių technologijų modernėjimo pradžia siejama su XIX a. viduryje Vakarų Europos (visų pirma Didžiosios Britanijos) miestuose prasidėjusia „sanitarine revoliucija“. XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Lietuvos gubernijų2 miestai (tuo laikotarpiu priklausę Rusijos imperijai – pusiau periferinei valstybei kapitalistinėje pasaulio sistemoje (KPS)3) taip pat patyrė modernizacijos, industrializacijos bei urbanizacijos procesus. Tiesa, jie buvo kiek lėtesni, palyginti su Vakarų Europos metropolijomis ir Rusijos imperijos didmies1

Sanitarinė infrastruktūra suprantama kaip viena iš modernaus miesto infrastruktūros sudedamųjų dalių, padedančių jam kokybiškai funkcionuoti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą sanitarija yra „įrenginiai ir paslaugos, skirtos saugiam atliekų šalinimui, kaupimui ir utilizavimui. Sanitarinės priemonės taip pat apima saugų kietųjų ir gyvulinės kilmės atliekų tvarkymą.“ Žr. World Health Organization. Prieiga internetu: https://www.who.int/ topics/sanitation/en/ [žiūrėta 2019-12-12]. Remiantis šiuo apibrėžimu galima teigti, kad sanitarinė infrastruktūra yra įrenginių, įmonių, institucijų, tinklų ir inžinerinių-technologinių statinių, sanitarinės priežiūros ir kontrolės institucijų kompleksas, užtikrinantis sanitarinę ir epidemiologinę gyventojų saugą. XIX a. pabaigoje sanitarinei infrastruktūrai priskirtinos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, valymo įrenginiai, buitinių ir pramoninių atliekų rinkimo ir šalinimo sistemos, atliekų laidojimo ir perdirbimo vietos (sąvartynai), sveikatos apsaugos ir sanitarinės kontrolės įstaigos.

Lietuvos (Vilniaus, Kauno, Gardino) gubernijos, sumažinus Vilniaus generalgubernatoriui pavaldžias teritorijas (1869–1870 m. atskyrus etniniu bei konfesiniu požiūriu besiskiriančias Mogiliovo, Vitebsko ir Minsko gubernijas), sudarė atskirą administracinį vienetą, pavaldų Vilniaus generalgubernatoriui. Žr. D. Staliūnas. Rusinimas: Lietuva ir Baltarusija po 1863 metų. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2009, p. 69.

Rusijos imperijos kaip pusiau periferinės valstybės ekonominė sankloda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo valstybinis monopolistinis kapitalizmas. Plačiau apie Rusijos imperijos vietą KPS XVIII a. – XX a. pradžioje (iki 1914 m.) ir jos ekonominę organizaciją žr. Z. Norkus. Kapitalizmo raidos Lietuvoje bruožai ir etapai (iki 1940 m.) postmarksistiniu požiūriu, Lietuvos istorijos studijos, 2012, t. 29, p. 21–25.

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

čiais4. Tad klaustina: kaipgi atrodė Lietuvos „didmiesčiai“ – Lietuvos gubernijų centrai Vilnius, Kaunas, Gardinas modernėjančių Vakarų Europos ir Rusijos imperijos miestų plėtros ir modernios sanitarinės infrastruktūros formavimosi laikotarpiu? Kiek pažangūs ar vėluojantys jie buvo? Šioje monografijoje dėmesys ir sutelkiamas į minėtų dviejų dėmenų – miestų plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką 1870–1914 m. modernėjančiuose Vilniuje, Kaune ir Gardine. Pirmasis dėmuo leidžia pažinti šių modernėjančių miestų plėtros tendencijas ir su tuo susijusius miestų socioekologinės struktūros pokyčius, antrasis – kaip modernėjančiame mieste formavosi šiuolaikinė sanitarinė infrastruktūra, kuri turėjo įveikti miesto plėtros / tankėjimo sukeltas problemas (visų pirma, blogėjančią miestų sanitarinę aplinką). Tad ši knyga yra pirmas bandymas pažvelgti į Lietuvos gubernijų centrus per jų modernėjimo (miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių tarpusavio sąveikos) prizmę. Analizuojant Rusijos imperijos miestų plėtrą ir jos nulemtus sanitarinės infrastruktūros pokyčius, XIX a. vykusius procesus galima suskaidyti į du jų raidos etapus, kuriuos skyrė 1870-ieji. Šiais metais miestų reformos metu Rusijos imperijoje buvo priimti Miestų nuostatai. Jie (sąlygiškai) liberalizavo miestų savivaldų veiklą ir suteikė daugiau savarankiškumo sprendžiant įvairius su miestų ūkiu, gerove (благоустройство) ir miestų plėtra susijusius klausimus5. Todėl istoriografijoje laikotarpis tarp 1870-ųjų ir Pirmojo

Pažymėtina, kad Lietuvos industrializacijos ir urbanizacijos procesas buvo santykinai lėtas net ir Rusijos imperijos kontekste. Antai didžioji etnografinės Lietuvos dalis bei Kuršo, Vidžemės ir Estijos gubernijos, kurios Rusijos politinės geografijos požiūriu buvo imperijos politinės periferijos, skyrėsi savo ekonominiu išsivystymu. Kuršo, Vidžemės ir Estijos gubernijos, kurių uostai (Ryga, Liepoja, Talinas) tapo imperijos „langais į Europą“, ekonomiškai vystėsi sparčiausiai. Į jų ekonomikas buvo investuojamas Rusijos ir užsienio kapitalas kuriant įmones, iš importuojamų dalių bei žaliavų gaminančias Rusijos rinkai santykinai aukštesnio technologinio lygio produkciją (mašinas ir įrenginius). Lietuva dėl politinių priežasčių (ją Rusijos vyriausybė laikė būsimo karo teatru) bei uostų trūkumo tapo Rusijos kaip pusiau periferinės kapitalistinėje pasaulio sistemoje (KPS) šalies ekonominės erdvės kolonijine periferija. Būtent dėl šių aplinkybių Lietuvos kaip kolonijinės dvigubos periferijos ūkio orientacija buvo ne į pramonę, o į žaliavų tiekimą Rusijos imperijos centrams ir Vakarų rinkai. Plačiau žr. Z. Norkus. Kapitalizmo raidos Lietuvoje bruožai ir etapai (iki 1940 m.) postmarksistiniu požiūriu, p. 20–25.

Žr. Высочайше утвержденное Городовое Положение, Полное собрание законов Российской империи, собрание 2-ое (toliau – ПСЗ-2). Санкт-Петербург, 1874, т. XLV, 16 / 28 июня 1870 г., № 48498, ст. 55, 103–112; Высочайше утвержденное Городовое Положение, Полное собрание законов Российской империи, собрание 3-е (toliau – ПСЗ-3). Санкт-Петербург, 1895, т. XII, 11 июля 1892 г., № 8708, str. 36 (7 punktas), 108, 109, 112. Plačiau apie miestų savivaldos padėtį Rusijos imperijos miestuose prieš priimant Miestų nuostatus ir po jų žr. A. Astramskas. Kauno gubernijos miestų savivalda 1876–1915 metais. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, istorija (05 H). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, p. 28–48.

Įvadas

pasaulinio karo siejamas su intensyviu Rusijos imperijos miestų plėtros ir modernėjimo etapu6. Šiam etapui būdingi urbanizacijos ir industrializacijos procesų paskatinti kardinalūs Rusijos imperijos miestų gyvenimo, plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai. Pagrindą jiems teikė teisinė bazė, reguliuojanti visuomeninės sveikatos apsaugos įstaigų, aplinkos apsaugos, šiuolaikinių sanitarinių ir kitų vykdomųjų institucijų veiklą. O kontrolės organų (re)organizavimas ir veiklos centralizavimas, modernių sanitarinių technologijų integravimas į miestų struktūrą laikytini šių pokyčių rezultatu. Vilniuje, Kaune ir Gardine, kaip ir kitose Rusijos imperijos metropolijose, minimi procesai įgavo pagreitį XIX a. paskutiniu trečdaliu, įsigaliojus Miestų nuostatams7. Tai ir lėmė mūsų tyrimo chronologinių rėmų pasirinkimą. Atskaitos tašku laikytini 1870-ieji, o 1914 m. sietini su Pirmojo pasaulinio karo pradžia, kai minėti modernizacijos procesai buvo pristabdyti. Siekiant identifikuoti Vilniaus, Kauno, Gardino miestų socioekologinę struktūrą ir plėtros tendencijas, visų pirma pasitelkiamas analitinis instrumentariumas. Tyrime naudotos Čikagos sociologijos mokyklos modernių miestų struktūros ir plėtros analizės idėjos8. Jos visų pirma siejamos su XX a. 6

Apie Rusijos imperijos miestų modernizaciją ir su ja susijusius industrializacijos bei urbanizacijos procesus žr. visų pirma: D. R. Brower. The Russian City between Tradition and Modernity, 1850–1900. Berkeley: University of California Press, 1990. Žr. taip pat: R. Thurston. Liberal City, Conservative State: Moscow and Russia’s Urban Crisis, 1906–1914. New York: Oxford University Press, 1987; R. A. Lewis, R. H. Rowland. Urbanization in Russia and the USSR: 1897–1966, Annals of the Association of American Geographers, 1969, vol. 59, no. 4, p. 776–796; S. Corrsin. Urbanization and the Baltic Peoples: Riga and Tallinn before the First World War, East European Quarterly, 1978, vol. 12, no. 1, p. 69–84; H. Jaadla, A. Puur. The Impact of Water Supply and Sanitation on Infant Mortality: Individual Level Evidence from Tartu, Estonia, 1897–1900, Population Studies, 2016, vol. 70, no. 2, p. 163–179.

Rusijos imperijos miestuose nuostatai įsigaliojo ne vienu metu. Vilniuje, Kaune ir Gardine jie įsigaliojo 1876 metais. Žr. Памятная книжка Виленской губернии на 1893 год. Вильна: Виленская губернская типография, 1892, ч. II, с. 144; Двадцатипятилетние городского общественного управления в гор. Ковне. Издание Ковенской городского общественного управления. Сост. городской секретарь И. С. Горбачевский. Ковна: тип. Губернского правления, 1903, с. 1; 1876 05 27 Копия журнала общего присутствия Гродненского губернского правления по врачебному отделению, BNIA Gardine, f. 2, ap. 38, b. 771, l. 331v.

XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje viena svarbiausių JAV Čikagos sociologijos mokyklos atstovų darbotvarkės sričių buvo modernių miestų plėtros tendencijų tyrimai. Jų rezultatas – sukurtos pirmosios urbanizacijos teorijos. Šias ankstyvąsias sociologines miesto gyvenimo analizes inspiravo nuo XIX a. vidurio prasidėjusi staigi amerikietiškų miestų plėtra, išryškinusi ne tik moderniojo miesto formavimosi ypatybes, bet ir pačios modernizacijos kainą: augantį skurdą ir didžiulius skirtumus tarp miesto kaimynijų. Žr. D. Žiemelis. Miesto ekosistemos sampratos transformacija: klasikinės ir šiuolaikinės miesto ekologijų atvejai, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2018, t. 43, nr. 2, p. 111–113. Atkreiptinas dėmesys, kad JAV sociologija buvo anksčiausiai akademiškai institucionalizuota Vakarų pasaulyje. Pirmoji sociologi-

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

pirmojoje pusėje Roberto Parko ir Ernesto Burgesso sukurta ekologine miestų tyrimų koncepcija9 ir Louiso Wirtho urbanizmo, kaip savito gyvenimo būdo10, samprata11. 1870–1914 m. laikotarpio Lietuvos gubernijų miestų studijoms Čikagos sociologijos mokyklos modernių miestų struktūros ir plėtros socioekologinės koncepcijos aktualios dėl dviejų priežasčių. Pirma, jos teikia teorinius rėmus ir tiriamo reiškinio analitinius įrankius. Šiose koncepcijose modernus miestas apibrėžiamas kaip industrinis miestas, besiremiantis industrializacija ir industrinės visuomenės organizacija12. Skiriamieji modernaus miesto bruožai yra moderni miestietiška sąmonė kaip modernaus žmogaus būvis, gyventojų tankiai apgyvendinta vietovė ir heterogeniškumas. jos katedra buvo įkurta 1892 m. prestižiškiausiame JAV universitete – Čikagos universitete. Jos įkūrėjas ir pirmojo (iki šiol paties autoritetingausio) JAV sociologijos žurnalo „American Journal of Sociology“ steigėjas 1895 m. buvo Albionas Smallas. Žr. M. Gross. Human Geography and Ecological Sociology: The Unfolding of a Human Ecology, 1890 to 1930 – and Beyond, Social Science History, 2004, vol. 28, no. 4, p. 578. Palyginkime – Vokietijoje, kuri iki 1933 m. buvo pasaulinė mokslo lyderė, pirmosios sociologijos katedros universitetuose buvo įsteigtos tik nuo 1918 metų. Žr. Z. Norkus. Georgo Simmelio individualus dėsnis: gyvenimo ir kūrybos bruožai, kn. G. Simmel, Sociologija ir kultūros filosofija: rinktinė. Iš vokiečių k. vertė A. Lozuraitis, sudarytojas ir mokslinis redaktorius Z. Norkus. Vilnius: Margi raštai, 2007, p. 545–546, 576. 9

Žr. visų pirma: R. E. Park. The City: Suggestions for the Investigation of Human Behavior in the Urban Environment, kn. The City: Suggestions for the Investigation of Human Behaviour in the Urban Environment. Ed. R. E. Park, E. W. Burgess, R. D. McKenzie. Chicago: University of Chicago Press, 1925, p. 1–46; E. W. Burgess. The Growth of the City: An Introduction to a Research Project, kn. The City: Suggestions for the Investigation of Human Behaviour in the Urban Environment. Ed. R. E. Park, E. W. Burgess, R. D. McKenzie. Chicago: The University of Chicago Press, 1925, p. 47–62.

Žr. visų pirma: L. Wirth. Urbanism as a Way of Life, American Journal of Sociology, 1938, vol. 44, no. 1, p. 1–24.

Jų suaktualintos problemos buvo įtrauktos į daugelio disciplinų darbotvarkę, tapo teoriniu-metodologiniu pagrindu gausiems klasikiniams miesto socioekologinės struktūros tyrimams, taikantiems (kartu ir modifikuojantiems) Čikagos sociologijos mokyklos atstovų modelius. Plačiau apie tai žr. N. Jayaram. Revisiting the City: The Relevance of Urban Sociology Today, Economic and Political Weekly, 2010, vol. 45, no. 35, p. 50–57; S. Sassen. Urban Sociology in the 21st Century, kn. 21st Century Sociology, vol. 1: A Reference Handbook. Ed. C. D. Bryant, D. L. Peck. Sage Publications, Inc., 2007, p. 476–486; A. S. Milicevic. Radical Intellectuals: What Happened to the New Urban Sociology?, International Journal of Urban and Regional Research, 2001, vol. 25, no. 4, p. 759–783; D. A. Smith. The New Urban Sociology Meets the Old: Re-reading Some Classical Human Ecology, Urban Affairs Review, 1995, vol. 30, no. 3, p. 432–457; M. Gottdiener, J. R. Feagin. The Paradigm Shift in Urban Sociology, Urban Affairs Review, 1988, vol. 24, no. 2, p. 163–187.

Konceptualiausią Vakarų (kapitalistinio) modernaus miesto genezės aiškinimą yra pateikęs M. Weberis. Žr. M. Weber. Ūkio istorija: universalinės ūkio ir visuomenės istorijos bruožai. Iš vokiečių k. vertė dr. J. Pajaujis. Kaunas: Lietuvos Universiteto Teisių Fakulteto leidinys, 1929, p. 248–264.

Įvadas

Miestiečių įvairovė pasireiškia jų skirtinga specializacija, ekonominiu ir socialiniu statusu, gebėjimu konkuruoti dėl ribotos erdvės, taip pat rezidenciniais skirtumais. Skirtingo socioekonominio statuso miestiečių koncentracija tam tikrose miesto teritorijose suformuoja skirtingas miesto socialines erdves. Šis apibrėžimas knygoje ir laikomas modernaus miesto struktūros ir plėtros idealiuoju tipu. Antra, Čikagos sociologijos mokyklos socioekologinių koncepcijų tyrimo objekto chronologija sutampa su analizuojamu Lietuvos gubernijų centrų – Vilniaus, Kauno, Gardino – intensyviu plėtros laikotarpiu 1870–1914 metais. Šios monografijos tikslas yra ištirti socioekologinės struktūros ir sanitarinės infrastruktūros (kaip modernaus miesto bruožų) pokyčius 1870–1914 m. Vilniuje, Kaune ir Gardine. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) pristatyti Čikagos socioekologijos koncepcijas kaip modernaus miesto socioekologinės struktūros ir plėtros analizės įrankį; 2) remiantis E. Burgesso koncentriniu miesto modeliu, nustatyti, kokioje modernaus miesto plėtros stadijoje buvo 1870–1914 m. Vilnius, Kaunas, Gardinas; 3) pristatyti Didžiosios Britanijos miestų sanitarinės infrastruktūros pokyčius kaip atskaitos tašką sanitarinės infrastruktūros modernėjimo procesams, vykusiems XIX–XX a. pradžioje kitose šalyse; 4) išanalizuoti Rusijos imperijos miestams taikytus sanitarinės priežiūros ir kontrolės įstatymus, kuriais buvo siekta modernizuoti miestų sanitarinę infrastruktūrą; 5) remiantis asimetrišku lyginimu, išryškinti Vilniaus, Kauno, Gardino ir kitų Rusijos imperijos miestų modernios sanitarinės infrastruktūros plėtros skirtumus bei panašumus; 6) nustatyti Vilniaus, Kauno ir Gardino sanitarinės infrastruktūros pokyčių mastą. Sistemingų, kompleksinių tyrimų monografijos tema nėra. Esama darbų, apimančių tik vieną ar kitą šio tyrimo aspektą13. Svarbūs šiai monografijai 13

Tai būtų klasika tapusi J. Jurginio [et al.] Vilniaus istorijos sintezė, apėmusi miesto raidą nuo seniausiųjų laikų iki 1917 metų. Žr. J. Jurginis, V. Merkys, V. Tautavičius. Vilniaus miesto istorija nuo seniausiųjų laikų iki Spalio revoliucijos, t. 1. Vilnius: Mintis, 1968. Taip pat svarbi XIX a. Lietuvos miestams pažinti Lietuvos architektūros istorija: nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m., t. III. Redakcinė kolegija: Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė (mokslinė redaktorė) [et al.]. Vilnius: Architektūros ir statybos institutas, Savastis, 2000. Paminėtinos Algimanto Miškinio Lietuvos miestų raidos apžvalgos ir jo išleista Kauno miesto architektūros studija. Žr., pavyzdžiui, seriją Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, 4 tomas: Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. Vilnius: Savastis, 2009; A. Miškinis. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mintis, 1991; Kauno architektūra. Red. kolegija: Agnė Jankevičienė (sud. ir m-slinė red.). Vilnius: Mintis, 1991. Paminėtinos ir kelios svarbios Gardino miesto studijos: visų pirma, Гародня Х–ХХ стст. Каралеўскі горад з правінцыйным лёсам / Пад рэдакцыяй доктара гістарычных навук А. Ф. Смаленчука. Гародня–Wrocław, 2014. Taip pat (kiek ideologizuoti) darbai: Л. В. Аржаева, Я. Н. Мараш, Б. М. Фих. Гродно: исторический очерк. Минск: Беларусь, 1964; И. П. Крень, Я. Н. Мараш, И. И. Ковкель. Гродно: историкоэкономический очер. Минск: Полымя, 1988.

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

XIX a. Vilniaus14, Kauno15, Gardino16 miestų istorinės raidos tyrimai padėjo ištirti miestų bendrąsias kaitos tendencijas. Esama ir darbų, susijusių su nagrinėjama Vilniaus17, Kauno18, Gardino19 plėtros procesų problema. Visi šie darbai, papildyti plačia archyvinių duomenų baze, sudarė miestų plėtros ir struktūros tyrimo pagrindą. Šioje monografijoje aptariama miestų raidos problematika prisiliečia ir prie socialinės diferenciacijos klausimų. Esami klasinės visuome14

Pirmiausia paminėtinas Vlado Drėmos „dingusį Vilnių“ reprezentuojantis darbas. Žr. V. Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Vaga, 1991. Svarbus N. Lukšionytės-Tolvaišienės atliktas 1830– 1914 m. Vilniaus architektūros stilių, sykiu ir miesto erdvės, tyrimas. Žr. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje (Acta Academia Artium Vilnensis, t. 18). Vilnius: VDA leidykla, 2000. Išskirtini ir kiti šiam tyrimui svarbūs darbai, pavyzdžiui, Imperinis Vilnius (1795–1918): kultūros riboženkliai ir vietinės tapatybės: straipsnių rinkinys. Sud. Alma Lapinskienė. Vilnius: Literatūros ir tautosakos institutas, 2010; Vilnius 1900–2016: architektūros gidas. Sud. Marija Drėmaitė [et al.]. 3-iasis atnaujintas ir papildytas leidinys. Vilnius: Lapas, [2016].

Įsidėmėtinos išimtys: N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001; „Imperinio Kauno“ laikotarpio tyrimuose daug dėmesio skirta Kauno tvirtovės fenomenui: žr., pavyzdžiui, A. Pociūnas. Kauno tvirtovės žlugimas, Darbai ir dienos, 2000, nr. 21, p. 93–104; A. Pociūnas. Garlaiviai Kauno tvirtovėje, Kauno istorijos metraštis, 2002, t. 3, p. 99– 104 ir kt.

Gardino „imperinio“ laikotarpio istoriografija taip pat nėra plati. Paminėtini leidiniai: Ю. Чантурия. Белорусское градостроительное искусство. Минск: Беларуская навука, 2017; Ю. Кишик. Градостроительная культура Гродно. Минск: Белорусская наука, 2007.

Paminėtini šie miesto rajonų ir priemiesčių tyrimai: žr. D. Dijokienė. Vilniaus istorinių priemiesčių genezės, raidos ir vertybių ypatumai, Urbanistika ir architektūra, 2006, t. XXX, nr. 2, p. 78–86; V. Jogėla, E. Meilus, V. Pugačiauskas. Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV–XX a. pradžia). Vilnius: Diemedis, 2008; J. Paškauskas. Du juodi stačiakampiai ir tamsioji modernybės pusė, Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, sud. Olga Mastianica [et al.]. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 331–344; I. Tamošiūnienė. Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijų iki tikrovės (1817–1875). I knyga. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademija, 2012.

Žr., pavyzdžiui, R. Kaminskas, V. Molis. Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. Leidinys skirtas Vilijampolės įkūrimo 360-mečiui paminėti. Kaunas: Kitos spalvos, 2012; Kauno miesto planai XIX a. – XX a. pirmoji pusė. Redaktorių kolegija: Gintaras Dručkius [et al.]. Kaunas: Kauno apskrities archyvas, 2007; P. T. Laurinaitis. Kauno Žaliakalnio vakarinės dalies architektūrinė ir urbanistinė raida tarpukariu (1918–1940 m.), Kauno istorijos metraštis, 2013, nr. 13, p. 239–258.

Žr. І. Соркіна. Сацыяльная тапаграфія Параднай (Саборнай) плошчы ў канцы XIX – пачатку XX стст., Гарадзенскі гадавік. Гродна, 2012, № 1, с. 50–57; А. Чернякевич (при участии И. Трусова). Новый Свет и его окрестности. Гродно, 2009; А. Вашкевiч, А. Чарнякевіч. Занёманскі Фарштат Гродна ў XIX – першай палове XX ст: эвалюцыя гарадской прасторы, Гарадзенскі палімпсест, 2012: Людзі даўняй Гародні. XV−XX стст. / Пад рэд. А. Смалянчука, Н. У. Сліж. Гародня, 2013; А. Вашкевіч, А. Госцеў, В. Саяпін, І. Трусаў, А. Чарнякевіч. Бiяграфия Гарадзенских вўлиц. Ад Фартоў до Каложи. Гародня– Wroclaw, 2012.

Įvadas

nės struktūros moksliniai tyrimai20 padėjo aptarti socialinių grupių konkurencinę kovą dėl įtakos sferų ir sociokultūrinio dominavimo, gyventojų vidinę ir išorinę migraciją. Tyrimui aktualios ir Vilniaus miestiečių kasdienybę nagrinėjančios publikacijos21. Jose netiesiogiai paliesti Vilniaus švaros sociotopografijos veiksniai ir miestų sanitarinės infrastruktūros savitumai. Šie klausimai, plačiau aptarti Vilniaus, Kauno ir Gardino sanitarijos ir higienos tyrimuose22, 20 Visų pirma: R. Vėbra. Lietuvių visuomenė XIX a. antrojoje pusėje. Vilnius: Mokslas, 1990.

Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu XIX a. Lietuvos visuomenėje vykusius pokyčius, bajorų luomo transformacijas nagrinėjo T. Bairašauskaitė. Žr. visų pirma T. Bairašauskaitė. Visuomenė uždara ir laisvėjanti, kn. T. Bairašauskaitė, Z. Medišauskienė, R. Miknys. Lietuvos istorija. VIII tomas, I dalis: Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia. Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 307–468. T. Bairašauskaitė. Lietuvos bajorų luomo deklasacijos procesas: bajorystės įrodymai (XVIII a. pab. – XIX a. 7 dešimtmetis), Lietuvos istorijos metraštis, 2001 / 2, 2002, p. 87–112. Inteligentijos vaidmenį ir profesinių grupių atsiradimą aptarė O. Mastianica. Žr. O. Mastianica. Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. visuotinį Rusijos imperijos gyventojų surašymą), Lituanistica, 2014, vol. 60, t. 4, p. 225–237. Dvasininkų luomo peripetijas nagrinėjo Vilma Žaltauskaitė. Žr., pavyzdžiui, V. Žaltauskaitė. Romos katalikų dvasininkas: luomo apibrėžtis ir tapatybės konstravimas imperinės valdžios retorikoje ir praktikoje. Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijos XIX a. paskutiniaisiais deš. – XX a. pradžioje (pradžia), Lietuvos istorijos metraštis, 2011 / 2, 2012, p. 69–80; V. Žaltauskaitė. Romos katalikų dvasininkas: luomo apibrėžtis ir tapatybės konstravimas imperinės valdžios retorikoje ir praktikoje. Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijos XIX a. paskutiniaisiais deš. – XX a. pradžioje (tęsinys), Lietuvos istorijos metraštis, 2012 / 1, 2013, p. 81–102.

Paminėtini šie straipsniai: A. Ambrulevičiūtė. Buitinių patogumų pokyčiai Vilniaus pirklių namuose XIX a. antrojoje pusėje, Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 4 (102), p. 239–259; J. Paškauskas. Ištuštėjantis miestas: dačios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilniečių gyvenime, Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius / sud. Zita Medišauskienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, p. 169–195; Ю. Пашкаускас. Частное пространство как индикатор социально-экономических изменений в конце XIX века, Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI–XIX wieku. Сост. Т. Байрашаускайте. Вильнюс: Lietuvos istorijos institutas, 2015, c. 343–362. Iš sovietmečio paminėtina miestų etnografo Antano Daniliausko publikacija. Žr. A. Daniliauskas. Kauno proletarų gyvenamosios patalpos XIX–XX amžiais (1. Pastatai), LTSR Mokslų akademijos darbai (toliau – LTSR MAD), serija A, 1968, t. 2 (27), p. 131–146.

Žr. A. Andriušis. Municipalinė Vilniaus medicina Rusijos imperijos kontekste, Medicinos teorija ir praktika, 2009, t. 15, nr. 1, p. 76–80; A. Andriušis. Municipalinės medicinos raida Vilniuje 1876–1915 metais. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10B). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008; I. Janicka. Kultura higieniczna Wilna w latach 1795–1915. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2009; J. Jurkštas. Senojo Vilniaus vandenys. Vilnius: Mokslas, 1990; S. Kairys. Miestų kanalizacija: kanalizacijos įrengimų projektavimas, statyba ir kanalų tinklo priežiūra: sodybų kanalizavimas. Kaunas: Vytauto didžiojo universiteto Technikos fakulteto leidinys, 1939; Š. Kučingis. Senasis Vilniaus vandentiekis, Higienos mokslui Lietuvoje 190 metų. Straipsnių rinkinys. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p. 73–75; V. Siudikas. Choleros epidemijos Lietuvoje 1831–1921 metais. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, medicina (075B). Kaunas: Kauno medicinos akademija, 1998; J. Štarkas. Vilniaus miesto vandentiekio istorinės raidos klausimu, Sveikatos apsauga, 1959 m., nr. 3, p. 41–48; А. Вилейшис, В. Сюдикас. Из истории санитарного состояния города Кау-

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

suteikė kontekstinės informacijos sanitarinės infrastruktūros modernėjimo proceso tyrimams. Monografijos teoriniai šaltiniai – Čikagos sociologijos mokyklos atstovų modernių miestų struktūros ir plėtros analizės idėjos ir šias idėjas aptarianti literatūra. Tyrimui naudoti archyviniai šaltiniai, saugomi nagrinėjamų miestų atminties institucijose, ir tiriamu laikotarpiu publikuoti šaltiniai23. Vilniaus 1870–1914 m. socioekologinės struktūros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių tyrimui pasitelkiami Vilniaus gubernijos Vykdomosios sanitarijos komisijos protokolai, Vilniaus gubernijos valdybos Gydymo skyriaus dokumentai (383 fondas), Vilniaus miesto dūmos žurnalai (937 fondas) bei Vilniaus miesto valdybos dokumentai (938 fondas), saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau – LVIA). Ši šaltinių grupė leidžia išskirti įvairių socialinių grupių gyventojų koncentracijos ir dinamikos erdves mieste, keliais atvejais – ir socialinės diferenciacijos zonas, sekti miesto sanitarinės infrastruktūros raidą. Kauno socioekologinės struktūros ir sanitarinės priežiūros pokyčių šaltiniais laikytini: XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos valdininkų sudarytos Kauno miesto plėtros istorinės apžvalgos, Kauno jubiliejiniai leidiniai, Statistikos komiteto surinkti miestų istoriniai duomenys, atspindintys miestų plėtros ypatumus, sanitarinės priežiūros pokyčius24. Taip pat šiai temai ypač svarbūs Kauno miesto dūmos protokolai, Kauno gubernijos valdybos Gydymo skyriaus dokumentai (I-474 fondas), Kauno gubernijos valdybos dokumentai (I-49 fondas), Kauno gubernijos Kauno miesto valdybos dokumentai (I-61 fondas), saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve (toliau – KRVA). Jie sudarė pagrindinę Kauno plėtros ir sanitarinius pokyčius atspindinčių šaltinių bazę. Gardino miesto raidai ištirti pasitelkiami Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo Gardine нас, Материалы VI-й конференции по истории науки в Прибалтике. Вильнюс, 1965; В. П. Сюдикас, В. А. Мешкелевичюс. Из истории санитарного состояния в г. Каунасе в XIX и в начале XX в.в., Материалы I конференции гигиенистов и санитарных врачей Литовской ССР, посвященной вопросам гигиены села и гигиены труда. 28–29 октября 1966 г. / М-во здравоохранения Литов. ССР. Респ. науч. о-во гигиенистов и сан. врачей. Вильнюс, 1966; Ф. И. Игнатович. Развитие гигиенической науки и санитарной практики в западных регионах Беларуси. Диссертация на соискание ученой степени кандидата медицинских наук. На правах рукописи. Гродно, 2001. 23

Pažymėtina, kad dokumentų datos atitinka Rusijos imperijos naudotą Julijaus kalendorių.

Материалы для географии и статистики России, собранные офицерами Генерального штаба. Ковенская губерния. Сост. Д. Афанасьев, член-сотрудник Имперскаго Русскаго Географического Общества. Санкт-Петербург: тип. товарищества «Общественная польза», 1861; Ковенская губерния за время 1843–1893. Ковна, 1893; Двадцатипятилетние городского общественного управления в гор. Ковне.

Įvadas

(Национальный исторический архив Беларуси в Гродно, toliau – BNIA) fondai: Gardino gubernatoriaus kanceliarija (1 fondas), Gardino gubernijos valdybos Statybos skyrius (8 fondas), Gardino gubernijos Gydymo skyrius (9 fondas), Gardino miesto reikalų valdyba (17 fondas) ir kiti. Čia saugomi dokumentai padėjo nuodugniai ištirti Gardino plėtrą ir su miesto ūkio raida susijusius reiškinius. Kita šaltinių grupė – Vilniaus, Kauno, Gardino „Atminties knygos“ ir „Gubernijų apžvalgos“25 bei „Fabrikų rodyklės“26 – leido nustatyti ir išskirti tam tikrų socialinių grupių koncentraciją tam tikrose miesto erdvėse, pramonės įmonių lokaciją. Monografiją sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, santrauka anglų kalba, šaltinių ir literatūros sąrašas, asmenvardžių rodyklė, urbanonimų rodyklė ir priedai. Knygos dviejų dalių struktūrą lėmė dėmesys dviem tyrimo dėmenims – miesto plėtrai ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiams. Pirmoji dalis ir skirta modernėjančių Vilniaus, Kauno ir Gardino struktūros ir plėtros analizei. Ji pradedama modernaus miesto struktūros sampratų Čikagos sociologijos mokyklos atstovų tyrimuose aptarimu (1 skyrius). Toliau pristatomas E. Burgesso koncentrinis miesto modelis, kuris kituose šios dalies skyriuose pritaikomas analizuojant 1870–1914 m. Vilniaus, Kauno ir Gardino miestų socioekologinę struktūrą ir plėtrą (2–4 skyriai). Remiantis vėberiškojo idealiojo tipo27 požiūriu, E. Burgesso koncentrinis miesto modelis laikytinas modernaus (industrinio) miesto struktūros ir plėtros idealiuoju tipu28. Koncentrinis miesto modelis leidžia istoriografijoje ir šaltiniuose analitiškai identifikuoti bei rekonstruoti tarptautines ir vietai būdingas modernaus miesto struktūras ir plėtros tendencijas, kad ir kokioje modernybėje29

Памятные книжки Виленской губернии. Вильна: Губернская типография; Памятные книжки Ковенской губернии. Ковно: тип. Губернского правления; Памятные книжки Гродненской губернии. Гродна: Губернская типография.

Pavyzdžiui, Указатель фабрик и заводов Европейской России. Материалы Департамента Торговли и Мануфактур. Изд. 3-ье исправленное и значительно дополненное. Сост. П. А. Орлов и С. Г. Будагов. Санкт-Петербург: тип. В. Киршбаума, 1894.

Plačiau apie M. Weberio idealaus tipo koncepciją žr. Z. Norkus. Maxo Weberio ‘idealieji tipai’ ir šiuolaikinė istorijos ir socialinių mokslų filosofija, Istorija, 1999, t. 42, p. 42–48.

Taikant šį modelį nedera užmiršti, kad E. Burgesso koncentrinis miesto modelis ir visos ankstyvosios Čikagos miesto socioekologinės koncepcijos buvo paremtos amerikietiškąja patirtimi.

Plačiau apie modernybės sampratas ir kelių į modernybę įvairovę socialiniuose moksluose žr. Z. Norkus. Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, p. 41– 106; V. Leonavičius, E. Ozolinčiūtė. Sovietinio žemės ūkio transformacija, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2019, t. 1, nr. 44, p. 95–105.

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

miestas būtų sukurtas. Šio tyrimo atžvilgiu koncentrinio miesto modelio pritaikymas leidžia nustatyti, kokioje modernaus miesto plėtros stadijoje buvo 1870–1914 m. Vilnius, Kaunas, Gardinas. Dėl šių miestų modernizavimo atsiradę sanitarinės infrastruktūros pokyčiai antrojoje dalyje analizuojami Europos ir Rusijos imperijos miestų kontekstuose. Antroji dalis pradedama „modernios sanitarijos tėvynės“ – Didžiosios Britanijos miestų sanitarinės infrastruktūros modernėjimo aptarimu (1 skyrius). Eksplikuojami Didžiosios Britanijos miestų sanitarinės infrastruktūros modernėjimo analizės požiūriai. Pasirenkamas pranašesnis (palyginti su epidemiologiniu požiūriu) visuomenės sveikatos požiūris analizuoti Didžiosios Britanijos miestų sanitarinės infrastruktūros modernėjimo priežastis ir plėtrą. Toliau analizuojami Rusijos imperijos 1870 m. ir 1892 m. Miestų nuostatų straipsniai, kuriais buvo siekta modernizuoti (atsiliekančią nuo Didžiosios Britanijos) imperijos miestų sanitarinę infrastruktūrą. Jais remiantis savivaldoms buvo suteikta galimybė kurti prie miestų vietos specifikos pritaikytus Privalomuosius (sanitarinius) nutarimus (2 skyrius). Jų analizė padėjo nustatyti sanitarinės infrastruktūros modernėjimo prielaidas įstatymų lygmeniu, o miestų kasdienio gyvenimo pokyčius atspindi statistiniai duomenys. Remiantis jais asimetriško palyginimo būdu išryškinami Vilniaus, Kauno, Gardino ir kitų Rusijos imperijos miestų30 sanitarinės infrastruktūros raidos skirtumai ir panašumai (3 skyrius). Pirmiausia vertinti pagrindiniai sanitarinės infrastruktūros modernėjimą miestuose atspindintys parametrai: grįstų gatvių tinklo plėtra, švarą miestuose palaikančių institucijų darbas, komunalinių atliekų šalinimo sistemos pokyčiai, vandentiekio ir kanalizacijos magistralių tiesimas. Taikant šiuos parametrus tikrinama reali Vilniaus, Kauno, Gardino sanitarijos situacija ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai, nulemti miestų tankėjimo (4 skyrius). Tyrimo apibendrinimas pateikiamas išvadose. Monografijos aktualumą ir originalumą atskleidžia jos indėlis praplečiant Lietuvos miestų ir juose vykusių modernizacijos procesų tyrimus. Tyrimas

Tiriamos sostinės Sankt Peterburgas ir Maskva, Baltarusijos ir Baltijos gubernijų centrai bei Varšuva. XIX a. pabaigos Rusijos imperijos statistiniuose leidiniuose Minsko, Mogiliovo, Vitebsko ir Smolensko gubernijos su atitinkamais gubernijų centrų pavadinimais vadintos „Baltarusijos“ (Белоруссие), o Vidžemės (centras Ryga), Kuršo (centras Jelgava, buv. Митава) ir Estijos (centras Talinas, buv. Ревель) gubernijos – Baltijos (Прибалтийские) gubernijomis. Žr. Временник центрального статистического комитета МВД. Главные результаты урожая 1890 года. ЦСК МВД. Санкт-Петербург: тип. В. Безобразова и Ко, 1891, № 19, с. 5. Baltijos gubernijos, Minsko, Mogiliovo ir Vitebsko gubernijos pasirinktos kaip geografiškai artimos Lietuvos gubernijoms, o abi sostinės (Sankt Peterburgas ir Maskva) ir Varšuva – kaip vieni pažangesnių Rusijos imperijos miestų.

Įvadas

atskleidžia ne tik modernėjančią miestų (infra)struktūrą, bet ir transformaciją iš luominės į klasinę visuomenę. Taip pat atliktas tyrimas prisideda prie tarpdisciplininio istorijos ir socialinių mokslų (būtent – miesto ekologijos teorijų) dialogo plėtros. Monografija nebūtų pasirodžiusi be Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslo projekto „Vilniaus, Kauno, Gardino ekologija ir sanitarinė-higieninė sistema 1870–1914 m. Europos miestų modernizacijos kontekstuose“ (sutarties Nr. S-MOD-17-9). Autoriai dėkoja Lietuvos mokslo tarybai už pasitikėjimą, suteiktą galimybę atlikti tyrimą, kurio pagrindinis rezultatas ir yra ši knyga. Esame dėkingi monografijos recenzentams: vyriausiajai mokslo darbuotojai dr. Daliai Klajumienei (Vilniaus dailės akademija) ir prof. dr. Kęstučiui Zaleckiui (Kauno technologijos universitetas) už vertingas pastabas ir patarimus rengiant knygą. Dėkojame Vilniaus, Kauno ir Gardino archyvų darbuotojams. Už laisvą, kūrybišką atmosferą dėkingi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kolegoms. Galiausiai dėkojame Vilniaus universiteto leidyklos komandai, padėjusiai išleisti šią knygą: direktoriui Arūnui Gudinavičiui, projektų vadovei Jurgitai Rumšienei, maketuotojai Vidai Vaidakavičienei, dizainerei Jurgai Tėvelienei, kalbos redaktorei Daliai Blažinskaitei. Autoriai Vilnius–Minskas 2019 m. gruodis

I VILNIAUS, KAUNO, GARDINO STRUKTŪRA IR PLĖTRA SOCIOEKOLOGINIŲ KONCEPCIJŲ POŽIŪRIU (1870–1914)

1. Čikagos sociologijos mokyklos modernaus miesto struktūros ir plėtros analizės koncepcijos 1.1. Čikagos sociologijos mokyklos idėjos ir svarbiausi teoriniai šaltiniai Viena iš antropocentrinės orientacijos išraiškų sociologijoje XX a. pirmojoje pusėje – žmogiškoji ekologijos teorija1 ir jos veikiama susiformavusi klasikinė miesto ekologija. Ją ryškiausiai reprezentuoja XX a. trečiame–penktame dešimtmečiuose užgimusios Čikagos sociologijos mokyklos miesto socioekologinės teorijos. Ši mokykla aukso amžių išgyveno 1920–1932 m. (savo klasikinio etapo laikotarpiu), kuris sutapo su vieno iš Čikagos sociologijos mokyklos lyderių – R. Parko vadovavimu Sociologijos katedrai 1915–1930 metais2. Svarbiausias šio laikotarpio Čikagos sociologijos mokyklos pagrindinių 1

Plačiąja prasme žmogiškoji ekologijos teorija tyrinėja gyvenamosios aplinkos (terpės) ir žmogaus arba socialinių grupių tarpusavio sąveiką. Išsamią žmogiškosios ekologijos teorijos kaip socialinių mokslų tarpdisciplininės tyrimo srities atsiradimo (nuo XX a. trečio dešimtmečio pradžios) bei jos raidos (iki aštunto dešimtmečio pradžios) istoriją žr. G. L. Young. Human Ecology as an Interdisciplinary Concept: A Critical Inquiry, Advances in Ecological Research, 1974, vol. 8, p. 1–105.

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Čikagos sociologijos mokyklos dominavimą pradėjo nustelbti Kolumbijos ir Harvardo universitetuose atsirandančios naujos sociologijos mokyklos. Harvardo mokyklos iškilimą labiausiai reprezentuoja Talcotto Parsonso veikalas „Socialinio veiksmo struktūra“ (T. Parsons. The Structure of Social Action. A Study in Social Theory with Special Reference to a Group of Recent European Writers. New York: Free Press, 1937, vol. 1–2), kuriame pagrindžiama garsioji „konvergencijos tezė“ (teiginys, kad sociologijos klasikų veikaluose galima aptikti implicitinį konsensusą dėl pamatinių sociologinės analizės problemų ir kategorijų). Žr. Z. Norkus. Georgo Simmelio individualus dėsnis: gyvenimo ir kūrybos bruožai, p. 580. Kolumbijos mokyklą reprezentavo kiekybiniai apklausų tyrimai. Šio naujo sociologinio tyrimo stiliaus, kuris po Antrojo pasaulinio karo išplito į kitas šalis, iškilimą skatino didelių korporacijų, orientuotų į nacionalinę rinką, atsiradimas. Rinkodaros sprendimams pagrįsti korporacijoms reikėjo patikimos informacijos apie potencialią paklausą. Šie nauji lokaliai amerikietiški poreikiai bei problemos dar labiau stiprino ir skatino siaurai amerikanistinę ir net izoliacionistinę JAV socialinių mokslų orientaciją. Lūžis įvyksta Antrojo pasaulinio karo metais. Reaguodama į Antrojo pasaulinio karo socialinius-kultūrinius pokyčius ir poreikius JAV sociologija keičia savo orientaciją atsivėrimo išoriniam pasauliui linkme. Sociologijos dėmesio centre atsiranda globalūs visuomenių kaitos tyrimai. Apie sociologijos amerikietiškąją ir europietiškąją tradicijas žr. Z. Norkus. Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu, p. 57, 66. Čikagos sociologijos mokykla į šių problemų svarstymą įsijungia įžengusi į savo poklasikinį etapą. Apie poklasikinį Čikagos sociologijos mokyklos laikotarpį bei jos tyrimų darbotvarkę žr. G. A. Fine. A Second Chicago School? The Development of a Postwar American Sociology.

1. Čikagos sociologijos mokyklos modernaus miesto struktūros ir plėtros analizės koncepcijos

idėjų (visų pirma žmogiškosios ekologijos koncepcijos) pažinimo šaltinis yra R. Parko ir E. Burgesso sudarytas didžiulės apimties veikalas „Įvadas į sociologijos mokslą“3. Būtent Čikagos sociologijos mokyklos aukso amžiuje sukurtos socioekologinės teorijos, aiškinančios modernaus miesto struktūrą ir plėtrą intensyviuoju urbanizacijos laikotarpiu (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė). Jos iškilo kaip atsakas į to meto socialinės ir kultūrinės aplinkos poreikius. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje viena svarbiausių Čikagos sociologijos mokyklos atstovų darbotvarkės sričių buvo moderniųjų miestų plėtros tendencijų tyrimai. Jų rezultatas – sukurtos pirmosios urbanizacijos teorijos4. Šias ankstyvąsias sociologines miesto gyvenimo studijas inspiravo nuo XIX a. vidurio prasidėjusi staigi amerikietiškų miestų plėtra, išryškinusi ne tik moderniojo miesto formavimosi ypatybes, bet ir pačios modernizacijos kainą: didėjantį skurdą ir didžiulius skirtumus tarp miesto kaimynijų5. Klasikinės miesto ekologijos koncepcijos pamatas – XX a. trečiame–penktame dešimtmečiuose Čikagos sociologijos mokyklos lyderių (R. Parko6, RodeChicago: The University of Chicago Press, 1995. Taip pat apie Čikagos sociologijos mokyklos susikūrimą (jos įtaką miesto sociologijai) bei dominuojančio vaidmens praradimą Vakarų sociologijoje žr. M. Janowitz. Professionalization of Sociology, American Journal of Sociology, 1972, vol. 78, no. 1, p. 105–135; H. Kuklick. Chicago Sociology and Urban Planning Policy: Sociological Theory as Occupational Ideology, Theory and Society, 1980, vol. 9, no. 6, p. 821–845; H. Kuklick. A Scientific Revolution: Sociological Theory in the United States, 1930–1945, Sociological Inquiry, 1973, vol. 43, no. 1, p. 3–22; D. Breslau. The Scientific Appropriation of Social Research: Robert Park’s Human Ecology and American Sociology, Theory and Society, 1990, vol. 19, no. 4, p. 417–446; M. Bulmer. The Chicago School of Sociology: Institutionalization, Diversity, and the Rise of Sociological Research. Chicago: University of Chicago Press, 1984. 3

R. E. Park, E. W. Burgess (Eds.). Introduction to the Science of Sociology. Chicago: University of Chicago Press, 1921.

Plačiau žr. J. E. Short. The Social Fabric of the Metropolis: Contributions of the Chicago School of Urban Sociology. Chicago: University of Chicago Press, 1971.

Labiausiai tai sietina su sparčia JAV Šiaurės urbanizacija, kurią komplikavo imigracija iš JAV Pietų ir iš užsienio. Tai sukūrė sudėtingą etninių ir rasinių grupių mozaiką, kuri ligi šiol yra būdingas daugelio JAV miestų bruožas. Žr. Z. Norkus. Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu, p. 570. Verta pažymėti, jog ir į JAV 1899–1914 m. kasmet imigruodavo vidutiniškai apie 17 000 lietuvių. Žr. А. Эйдинтас. Литовская эмиграция в страны Северной и Южной Америки в 1868–1940 гг. Вильнюс: Мокслас, 1989, p. 65. XIX–XX a. sandūroje viena iš didžiausių lietuvių imigrantų kolonijų JAV buvo Čikaga. Žr. E. Hughes. Chicago Housing Conditions, IX: The Lithuanians in the Fourth Ward, American Journal of Sociology, 1914, vol. 20, no. 3, p. 289–312.

R. Parkas, 1915–1930 m. vadovaudamas Čikagos universiteto Sociologijos katedrai, 1920 m. įsteigė pirmąjį miestų studijų centrą. Žr. G. W. McDonald, M. G. Patterson. Bridging the Divide in Urban Sustainability: From Human Exemptionalism to the New Ecological Paradigm, Urban Ecosystems, 2007, vol. 10, no. 2, p. 172.

MODERNIZATION OF VILNIUS, KAUNAS AND GRODNO: URBAN DEVELOPMENT AND CHANGES IN SANITARY INFRASTRUCTURE IN 1870–1914

Aelita Ambrulevičiūtė, Tatyana Voronich, Darius Žiemelis

Contents Introduction

STRUCTURE AND DEVELOPMENT OF VILNIUS, KAUNAS, GRODNO IN TERMS OF SOCIOECOLOGICAL CONCEPTS (1870—1914)

Chicago School of Sociology: Concepts of Modern Urban Structure and Development Analysis 1.1. Chicago School of Sociology: Ideas and Major Theoretical Sources 1.2. Structure of Modern City in Mirror-Image of Socioecological Urban Theory 1.3. Modern Urban Development: E. Burgess’s Concentric Zone Model 2. 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 2.5.

Socioecological Structure and Development of Vilnius Commercialization of Urban Nucleus Spaces of Concentration for well-off Citizens: Third and Fourth Urban Zones Migration of well-off Vilnius Residents and Manifestations of Suburban Area Area for Poor Residents of Vilnius: Transitional Zone Spread of Industrial Zone and its Neighbourhood

3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4.

Socioecological Structure and Development of Kaunas Transformations of Urban Nucleus Urban Development: Spread of Third and Fourth Residential Zones Reconstruction of Transitional Zone Boundaries of Industrial Zones and their Development

4. 4.1. 4.2. 4.3. 4.4.

Socioecological Structure and Development of Grodno Spread of Urban Nucleus and Settlement of Boundaries Search for Residential Zones for well-off Townspeople Residential Quarters of Poor People Formation of Industrial Zones

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

264 II.

Modernization of Sanitary Infrastructure of Vilnius, Kaunas, and Grodno in the Contexts of European and Russian Empire Cities (1870–1914)

1. Great Britain — the Homeland of Modern Sanitation 1.1 Alternatives to Analysis of Modernization of Sanitary Infrastructure in the Cities of Great Britain: Epidemiological Approach versus Population Health Approach 1.2. Reasons for Modernization of Urban Sanitary Infrastructure 1.3. Development of Modern Urban Sanitary Infrastructure 2. Legalization of Modern Sanitation in the Russian Empire 2.1. Urban Development of the Russian Empire and Factors of Change in Sanitary Infrastructure 2.2. City Regulations as Legal Basis for Modernization of Sanitary Infrastructure 2.3. Mandatory Rulings as an Element of Legal Practice of Urban Sanitation 2.4. Procedure and Practice for Mandatory Rulings 2.5. Solutions to Problems of Industrial Pollution 3. Development of the Russian Empire Cities and their Sanitary Condition 3.1. Qualitative Changes in Urban Spaces: Street Surfaces and Brick Houses 3.2. Foundations of a Modern Sanitary Infrastructure: Water Supply, Sewage and Waste Management 3.3. Influence of Industry on Urban Sanitation 4. 4.1. 4.2. 4.3. 4.4. 4.5. 4.6. 4.7.

Modernization of Sanitary Infrastructure in Vilnius, Kaunas and Grodno Industrial Pollution: Junctions of Industrial and Residential Zones Household Pollutants: Sanitary Condition of Urban Residential Quarters Operations of Executive Sanitation Commissions Water Supply for Cities and Water Supply System Collection of Municipal Waste Disposal of Municipal Waste Disposal and Landfilling of Municipal Waste CONCLUSIONS

Summary in English List of Sources and References Index of Names List of Urbanonyms Abbreviations Appendices

265

Summary

The phenomenon of urban development and modernization of sanitary infrastructure is related to modernization and the related industrialization and urbanization processes that began in Western Europe at the end of the 18th century. The industrialization development and population growth in Western Europe led to an increase in urban settlement and change in their socio-ecological structure (e.g. differences in urban neighbourhoods emerged). In the densely populated cities, the sanitary condition, which was perhaps the most important factor in the rise of epidemics in the 19th century deteriorated. This led to the modernization of sanitary infrastructure. The beginning of modernization of sanitary infrastructure and sanitary technologies is related to the ‘sanitary revolution’ that began in the cities of Western Europe (especially in Great Britain) in the mid-19th century. The cities of the Lithuania Governorate (which belonged to the Russian Empire at that time) of the second half of the 19th century—the beginning of the 20th century underwent modernization, industrialization and urbanization processes as well. As a matter of fact, they were slightly slower in comparison with the metropolises of Western Europe and the major cities of the Russian Empire. A question arises: what did Lithuanian ‘big cities’— centers of the Lithuanian governorates — Vilnius, Kaunas, Grodno look like during the period of modernization of Western European and Russian Empire cities and their development and the formation of modern sanitary infrastructure? How advanced or behind the times were they? This book focuses on the interaction between the two mentioned dimensions – the changes of urban development and sanitary infrastructure — in modernising Vilnius, Kaunas and Grodno in the second half of the 19th century — the beginning of the 20th century. The first constituent allows to get familiar with the development trends of these modernizing cities and the related changes in the socioecological structure of the cities, the second one — the way the modern sanitation infrastructure had evolved in a modernizing city that had to overcome urbanization problems (in particular, the deteriorating urban sanitation). This book is the first attempt to look at the centers of Lithuanian governorates through the prism of their modernization (interaction between urban development and changes in sanitary infrastructure). The aim of the study was to investigate the changes in the socioecological structure and

266

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

sanitary infrastructure (as the features of a modern city) in 1870—1914, in Vilnius, Kaunas and Grodno. To identify the socioecological structure and development trends of these cities, the ideas of modern urban structure and development analysis of the Chicago School of Sociology are applied first. They are primarily associated with the ecological concept of urban research developed in the first half of the 20th century by Robert Park and Ernest Burgess, and Louis Wirth’s concept of urbanism as a way of life. The study found that the description of the first (the center with the central business district) zone of the concentric zone model in Vilnius, Kaunas and Grodno, inhabited by the long-time city elites and the bourgeois claiming to it since the mid-19th century, coincide with the main streets of the historic center of the cities. In the second half of the 19th century, as the cities began sprawling, the nucleus extended from the historical center to the central streets of the ‘new city’ (in Vilnius — New Town, in Kaunas — New Plan, in Grodno — New World). Surrounding them, close to the historic city center, luxurious modern residential quarters formed. They are characterized by modern constructions comfortable to live in and featuring basic amenities. Prosperous city dwellers moved in here. The second zone (the zone of transition, low-class residential homes) would be characterized by the quarters of the Old City and historic suburbs integrated into the urban zone settled by the underclass, low-income townspeople, unskilled workers. Their concentration in Vilnius and Kaunas could be also observed on the outskirts populated by well-off townspeople (especially at the borders with industrial quarters). In Grodno, this space was forming in the suburbs of the city, where poor townspeople were displaced by the fire in 1885. However, blocks of cheap housing also remained in the neighbourhoods close to the city center. In Vilnius and Kaunas, industrial companies attracted the housing of the poorest city dwellers and, unlike in the concentric zone model, occupied ‘suburban’ / commuter zone (the fifth) quarters, where the growing middle class had to settle. During the investigative period, the suburban zone of expensive housing began forming only in Vilnius. It still did not yet have more clearly defined boundaries. In Kaunas and Grodno and most likely established in the later period of urban development. In Vilnius and Kaunas, unlike in the concentric zone model, the residential fourth (middle-class) zone, populated by the most prosperous city dwellers, formed in the place of the third (working class zone) zone. Accordingly, the third zone, settled by officials and the intelligentsia (middleclass), concentrated in the fourth zone. It has not yet been possible to set

Summary

boundaries for the richest urban and middle-class neighbourhoods in Grodno. All this shows the unfinished process of colonization of emerging social groups. It also demonstrates the slow pace of modernization of Vilnius, Kaunas and Grodno (in terms of socioecological structure) in comparison with the modern cities of the West in the second half of the 19th century—the early 20th century. In the initial period of 1870—1914 of the modernization (and industrialization) of the three cities, Vilnius as the most advanced was the closest to the concentric zone model. The socioecological structure of Kaunas and Grodno testifies the initial stage of urban modernization. The state of modernization of these cities is further specified by the analysis of changes in sanitary infrastructure in (Western) European and Russian urban contexts. The modernization of urban sanitary infrastructure was first initiated by Great Britain in the forties of the 19th century, therefore it is considered to be the homeland of modern sanitation. Its study serves as a starting point for assessing the processes of modernization of sanitary infrastructure that took place in the 19th century—the early 20th century in other countries. Supposedly, the main reason for the modernization of the sanitary infrastructure of English cities was a tragic environment of booming industrial cities in sanitary terms in the first half of the 19th century. It has been manifested in high mortality among urban dwellers, significantly reduced life expectancy and rising epidemics (of cholera) that claimed thousands of lives. Due to the industrial revolution, three interrelated factors were responsible for environmental deterioration in the booming English industrial cities in the first half of the 19th century. First, income and wealth inequality grew rapidly with raising capital, by using commercial opportunities and applying various rents. Secondly, industrial and manufacturing cities were flooded with rural immigrants, the scale of which increased particularly after the adoption of the new Poor Law Act 1834. Thirdly, segregation or suburbanisation of neighbourhoods took place in cities. The starting point for the solution of the unsanitary urban environment is considered to be the Public Health Act 1848 (initiated by E. Chadwick’s famous 1842 report on ‘The Sanitary Condition of the Labouring Population of Great Britain’), which legally regulated the modernization of the city’s sanitary infrastructure. The Act led to the modernization of water supply and sewerage in British cities. However, the major cities of Great Britain (excluding London) had not yet developed an integrated trunk sewer system until 1869—1871. The main reason for this was the ideological and economic conflicts of the social groups,

267

268

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

which were distressing the cities, resulting from the unwillingness to bear the high material and human costs needed to modernize and maintain the sanitary infrastructure. The breakthrough in the modernization of sanitary infrastructure in British cities was recorded after 1870. It was initiated by the so-called ‘civic gospel’ movement (led by J. Chamberlain) in the industrial city of Birmingham. In this city, with the help of large low-interest loans from the central government, highly profitable urban monopoly services (such as gas, drinking water, electricity and public transport) were obtained; they generated huge revenues and were allocated for the development of the city’s sanitary and health care infrastructure. By the end of the 19th century, British cities of all sizes had massively followed Birmingham’s example: through the aforementioned financing mechanism, they modernized their plumbing and sewerage systems, thus creating a healthier urban environment. It is noteworthy that public health policies in the cities of Great Britain had also been practicably aided by government reforms and the ‘created’ groups of public service professionals (particularly, mandatory health professionals). All this gave positive results: before the first decade of the 20th century, major cities in Great Britain, such as Birmingham, Liverpool and Manchester, became peculiar miniature welfare states. Before the seventies of the 19th century, the recurring epidemics in the Russian Empire led to a dramatic increase in urban mortality. At the same time, the poor condition of waste management services in growing cities, the development of cheap housing (unsanitary) quarters and the incompetence of municipal authorities to modernize cities had led the Russian imperial government to change its sanitary infrastructure. The Municipal Statute (1870) issued during the urban reform also covered the issues of the modernization of urban sanitary infrastructure. Articles of the Municipal Statute and the appending mandatory urban sanitary rulings attested the emergence of new processes in cities. One of the most important and essential of these is the modernization of urban sanitary infrastructure. Mandatory (sanitary) rulings obligatory for all social groups, companies and organizations, laid the foundation for a modern sanitary infrastructure. The operations of industrial companies were governed by the laws of industrial companies and the mandatory rulings. Police and executive sanitation commissions were the authorities responsible for monitoring the sanitary conditions of cities and enforcing the rulings. The modernization of the cities of the Russian Empire (1870—1914) took place at a similar time as in the cities of Western Europe and caused similar

Summary

problems of urbanization and industrialization. However, the cities of the Empire did not address them as effectively as the cities of Western Europe. The existing urban sanitation infrastructure was not adapted to serve the growing population. The contrasts among the cities of the Russian Empire and the inequalities in sanitation that emerged during the modernization process were evidenced by the small network of paved streets, with cheap housing blocks located in the governorates’ centers alongside modern brick houses with all amenities. Among the cities of the Russian Empire, Vilnius, Kaunas and Grodno took quite high positions according to the length of paved streets. Grodno having its modern water-supply since 1876, found itself among the more advanced cities of the Empire. Sewerage construction was started in 1912 exclusively in Vilnius out of the three cities. Thus, according to these parameters, the centers of Lithuanian governorates were left behind both Western Europe and the advanced cities of the Empire. However, industrial pollution in Vilnius, Kaunas and Grodno was lower than in the major industrial centers of the Russian Empire. This was due to the absence of large industrial companies. In spite of minor customized features, the development of sanitary infrastructure in Vilnius, Kaunas and Grodno in 1870—1914 followed the general trends of the period, typical of European and Russian imperial cities. In Vilnius, Kaunas and Grodno the same laws of the Russian Empire were in effect, however mandatory rulings issued by city administrations differed, for example Vilnius gravity sewers and modern Grodno watersupply led to different liquid waste disposal system (at the same time, sanitary infrastructure): liquid waste was allowed in drainage ditches in Vilnius and Grodno, while in Kaunas it was forbidden (they were removed by ‘assenizators’). Water-supply and sewerage lines in Kaunas, one of the most prominent elements of modern sanitary infrastructure, were installed already after World War I. The arrangement of industry in cities was also approached differently. The establishment of high-pollution production plants in the city was strictly prohibited in Grodno, however the supervision of the companies was by far not scrupulous. Sanitary control of companies in Vilnius and Kaunas was stricter, but high-pollution companies were being established in urban areas. Industrial pollution and the location of residential quarters away from factories had become an important criterion determining the prestige of the quarters. It was determined that the most well maintained were the quarters of wealthy townspeople in terms of sanitation. Modernization of the sanitary

269

270

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

infrastructure of all three cities started from the city center, and new modern districts were built according to sanitary norms. The districts of the poor and the unskilled workers were neglected most. The disadvantaged residents were short of money and the city administration did not allocate sufficient funds for the sanitation of such areas. The outskirts of towns with the cheapest housing quarters were not reached by modernization and their inhabitants even in the early 20th century used outdated infrastructure. However, with the tightened sanitation (in particular drinking water control) in all cities and the introduction of the constant sanitation commissions (in Vilnius — in 1890, in Kaunas — in 1894 and in Grodno — in 1904), the situation had improved. First of all, it was evidenced by the decrease in mortality: in Vilnius — from 40 people in 1869 to 24 people (per 1000 people) in 1912, in Kaunas — from 29 people in 1863 to 16 people in 1912, in Grodno — from 44 people in 1860 to 13 people in 1912. Changes in sanitary infrastructure in Vilnius, Kaunas and Grodno can be discussed since the last decade of the 19th century. The modernization of the sanitary infrastructure can be witnessed already at the very end of the period under investigation, with the start of the construction of water-supply and sewerage lines and the modernization of municipal waste management services. All this, irrespective of the behavioural model of urban residents, had to change the sanitary environment. The sanitary infrastructure of Vilnius was modernized most of all. The book would not have come to life without the scientific project ‘Ecology and Sanitary-Hygienic System of Vilnius, Kaunas, Grodno in 1870–1914 in the Context of Modernization of European Cities’ (Contract No. S-MOD-17-9) funded by the Research Council of Lithuania. The authors express their sincere gratitude to the Research Council of Lithuania for trust, for giving the opportunity to conduct the study, the main result of which is this book. We are grateful to the reviewers of this monograph: Senior Researcher Dr. Dalia Klajumienė (Vilnius Academy of Arts) and Prof. Dr. Kęstutis Zaleckis (Kaunas University of Technology) for their valuable comments and guidance in writing the book. Likewise, we thank our colleagues from the Faculty of History of Vilnius University for the free and creative atmosphere. Finally, our genuine thanks and appreciation go to the team of Vilnius University Press that helped us publish this book.

271

Šaltinių ir literatūros sąrašas

Archyvai Lietuvos valstybės istorijos archyvas f. 378 Vilniaus, Kauno ir Gardinio generalgubernatoriaus kanceliarija (Канцелярия Виленского, Ковенского и Гродненского Генерал-губернатора) f. 937 Vilniaus miesto dūma (Виленская городская дума) f. 938 Vilniaus miesto valdyba (Виленская городская управа) f. 383 Vilniaus gubernijos valdybos Gydymo skyrius (Врачебное отделение Виленского губернского правления) f. 382 Vilniaus gubernijos valdybos Statybos skyrius (Строительное отделение Виленского губернского правления) f. 515

Vilniaus gubernijos iždo rūmai (Виленская губернская казенная палата)

f. 517 Vilniaus gubernijos mokesčių komisijos (Податное присутствие Виленской губернии) f. 544 Vilniaus žemės bankas (Виленский земельный банк) f. 378 Vilniaus, Kauno ir Gardinio generalgubernatoriaus kanceliarija (Канцелярия Виленского, Ковенского и Гродненского Генерал-губернатора) f. 381 Vilniaus gubernijos valdyba (Виленское губернское правление) Kauno regioninis valstybės archyvas f. I-49 Kauno gubernijos valdyba (Ковенское губернское правление) f. I-61 Kauno gubernijos Kauno miesto valdyba (Ковенская городская управа, Ковенской губернии) f. I-474 Kauno gubernijos valdybos Gydymo skyrius (Врачебное отделение Ко венского губернского правления) Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas / Национальный исторический архив f. 1.

Minsko miesto valdyba (Минская городская управа)

Baltarusijos nacionalinis archyvas Gardine / Национальный исторический архив в Гродно f. 1

Vidaus reikalų ministerijos Gardino gubernijos gubernatoriaus kanceliarija (Канцелярия гродненского губернатора Министерства внутренних дел, г. Калуга)

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

272 f. 2

Vidaus reikalų ministerijos Gardino gubernijos valdyba (Гродненское губернское правление Министерства внутренних дел, г. Гродно)

f. 8

Vidaus reikalų ministerijos Gardino gubernijos valdybos Statybos skyrius (Строительное отделение Гродненского губернского правления Министерства внутренних дел, г. Калуга)

f. 9

Vidaus reikalų ministerijos Gardino valdybos Medicinos skyrius (Врачебное отделение Гродненского губернского правления Министерства внутренних дел, г. Гродно)

f. 11

Teisingumo ministerijos Gardino gubernijos braižykla (Гродненская губернская чертежная Министерства юстиции, г. Гродно)

f. 17

Vidaus reikalų ministerijos Gardino miesto reikalų valdyba (Гродненское губернское по городским делам присутствие Министерства внутренних дел, г. Гродно)

f. 125

Vidaus reikalų ministerijos Gardino miesto valdyba (Гродненская городская управа Министерства внутренних дел, г. Гродно)

f. 521

Gardino apskrities finansų ministerijos Vadybos komitetas (Гродненский уездный распорядительный комитет Министерства финансов, г. Гродно)

f. 875

Gardino miesto Teisingumo ministerijos magistratas (Гродненский городовой магистрат Министерства юстиции, г. Гродно)

Rusijos valstybės istorijos archyvas Sankt Peterburge / Российский государственный исторический архив в Санкт-Петербурге f. 1287 Vidaus reikalų ministerijos Ūkio departamentas (Хозяйственный департамент МВД) f. 1288 Vidaus reikalų ministerijos Pagrindinė vietos ūkio reikalų valdyba (Главное управление по делам местного хозяйства МВД) Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje / Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie f. 247 Varšuvos generalgubernatoriaus kanceliarija (Канцелярия Варшавского генерал-губернатора)

Publikuoti šaltiniai 1895 01 25

Протокол заседаний Виленской городской думы. Вильна: тип. М. Б. Жирмунского, 1895.

1895 04 26 Протокол заседания № 8, Протоколы Виленской городской думы за первое полугодие 1895 года. Вильна: тип. М. Б. Жирмунского, 1895.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

1896 04 24 Протокол заседания № 8, Протоколы Виленской городской думы за первое полугодие 1896 года. Вильна: тип. М. Б. Жирмунского, 1896. 1898 02 05 Протокол заседания № 3, Протоколы Виленской городской думы за первое полугодие 1898 года. Вильна: тип. М. Б. Жирмунского, 1898. 1899 06 12 Протокол очередного заседания императорского Виленского медицинского общества, № 6. 1900 02 12 Доклад санитарной секции императорского виленского медицинского общества об ассенизации г. Вильны. Вильна: тип. А. Минскера, 1900. Адрес-календарь и справочная книжка Гродненской губернии на 1912 год. Гродна: Губернская типография, 1911. Адрес-календарь и справочная книжка Гродненской губернии на 1913 год, изд. Гродненского губернского статистического комитета. Гродна: Губернская типография, 1912. Водоснабжение и способы удаления нечистот в городах России. Изд. Управления главного врачебного инспектора МВД. Санкт-Петербург: тип. МВД, 1912. Временник центрального статистического комитета МВД. Главные результаты урожая 1890 года. ЦСК МВД. Санкт-Петербург: тип. В. Безобразова и Ко, 1891, № 19. Вся Вильна за один рубль. Полная адресная книга города Вильны. Вильна: изд. Х. Граца, 1896. Вся Вильна на 1914 года. Вильна, 1915. Высочайше утвержденное 11-го июня 1892 года Городовое положение. Санкт-Петербург: Хозяйственный департамент Министерства внутренних дел, 1892. Города России в 1904 году. Центральный статистический комитет МВД. СанктПетербург: тип. Н. Л. Ныркина, 1906. Города России в 1910 году. Центральный статистический комитет МВД. СанктПетербург: типо-литография Н. Л. Ныркина, 1914. Городовое положение 11 июня 1892 года с относящимися к нему узаконениями, судебными и правительственными разъяснениями. Составил М. И. Мыш. Петроград: тип. А. Бенке, 1915. Городовое положение со всеми относящимися к нему узаконениями, судебными и правительственными разъяснениями. Составил М. И. Мыш. Санкт-Петербург: тип. Н. А. Лебедева, 1885. Двадцатипятилетние городского общественного управления в гор. Ковне. Издание Ковенского городского общественного управления. Сост. городской секретарь И. С. Горбачевский. Ковна: тип. Губернского правления, 1903. Доклад комиссии, назначенной Императорским Виленским медицинским обществом по вопросу «о мерах оздоровления г. Вильны». Издание Императорского Виленского медицинского общества. Вильна: тип. А. Минского, 1885. Доклад санитарной секции императорского виленского медицинского общества об ассенизации г. Вильны, 12 февраля 1900 года. Вильна: тип. А. Минскера, 1900.

273

274

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

Ежегодник России 1910 г. (год седьмой). Центральный статистический комитет МВД. Санкт-Петербург, 1911. Ежегодник России 1914 г. (год одиннадцатый). Издание Центрального статистического комитета МВД. Петроград: тип. Штаба Петроградского военного округа, 1915. Журналы Виленской городской думы за второе полугодие 1906 года. Вильна: тип. Б. А. Клецкина, 1909. Журналы Виленской городской думы за второе полугодие 1907 года. Вильна: тип. Б. А. Клецкина, 1911. Журналы Виленской городской думы за первое полугодие 1911 года. Вильна: тип. Б. А. Клецкина, 1913. Иллюстрированное урочное положение. Полный текст к исправленному экземпляру с пояснительными рисунками, справочными сведениями, расчетами, практическими указаниями и бланковыми расценками на строительные работы. Сост. инженер-архитектор граф Николай Иванович де-Рошефор. Шестое исправленное издание. Петроград: 1916. Календарь-справочник городского деятеля на 1914 год: (4-й год изд.). Сост. Б. Б. Веселовский. Санкт-Петербург: изд. журналов «Наше дело» и «Городское дело» [1913]. Ковенская губерния за время 1843–1893 г. Изд. Ковенского губернского статистического комитета. Ковна: тип. Губернского правления, 1893. Краткое описание московских городских водопроводов. Москва: Городская типография, 1913. М.-ля. Санитарное состояние Вильны. Вильна: тип. А. Г. Сыркина, 1892. Материалы для географии и статистики России, собранные офицерами Генерального штаба. Гродненская губерния. Составил Член Императорского русского географического общества Генерального штаба подполковник П. Бобровский. Часть вторая. Санкт-Петербург: тип. Департамента генерального штаба, 1863. Материалы для географии и статистики России, собранные офицерами Генерального штаба. Гродненская губерния. Составил Член Императорского русского географического общества Генерального штаба подполковник П. Бобровский. Часть первая. Санкт-Петербург: тип. Департамента генерального штаба, 1863. Материалы для географии и статистики России, собранные офицерами Генерального штаба. Ковенская губерния. Сост. Д. Афанасьев, член-сотрудник Императорского Русского географического общества. Спб.: Тип. товарищества Общественная польза, 1861. Настольный адрес-календарь на 1892 год. Изд. Х. Граца. Вильна, 1891. Научные исследования американского способа очищения воды и примеры его применения. Н. П. Зимина, главного инженера московских водопроводов. Доклады

Šaltinių ir literatūros sąrašas

русским водопроводным съездам и дополнительные сведения. Москва: типолитография И. Н. Кушнерев и Ко, 1902. Обзор Виленской губернии за 1897 год. Вильна: Губернская типография, 1898. Обзор Виленской губернии за 1910 год. Вильна: Губернская типография, 1911. Обзор Виленской губернии за 1912 год. Приложение к всеподданнейшему отчету. Печатано по распоряжению г. Виленского губернатора. Вильна: Губернская типография, 1911. Обзор города Варшавы за 1904 год. Приложение к всеподданнейшему отчету. Варшава: тип. Канцелярии Варшавского обер-полицмейстера, 1904. Обзор города Варшавы за 1910 год. Приложение к всеподданнейшему отчету. Варшава: тип. Канцелярии Варшавского обер-полицмейстера, 1910. Обзор Гродненской губернии за 1912 год. Гродна: Губернская типография, 1913. Обзор Гродненской губернии на 1870 год. Гродна, 1871. Обзор Гродненской губернии на 1899 год. Гродна: Губернская типография, 1900. Обзор Гродненской губернии на 1904 год. Гродна: Губернская типография, 1905. Обзор Ковенской губернии за 1897 год. Приложение ко всеподданнейшему отчету. Ковно, 1897. Обзор Ковенской губернии на 1910 год. Приложение ко всеподданнейшему отчету. Ковно, 1910. Обзор Ковенской губернии на 1912 год. Приложение ко всеподданнейшему отчету. Ковно, 1912. Обзор Лифляндской губернии за 1897 год. Рига: Лифляндская Губернская типография, 1899. Обязательные санитарные постановления, изданные Виленскою городскою думою 25 февраля 1885 года по 103 ст. Гор. Пол. для виленских жителей. Вильна: типография М. Б. Жирмунского. Опыт медико-топографического описания города Вильны. Диссертация на степень доктора медицины Вильгельма Залькинда. Вильна: тип. А. Г. Сыркина, 1891, с. 80. Отчет города Вильно за 1908 год. Вильно, 1909. Отчет о денежных оборотах городских касс за 1875 год. Изд. Хозяйственного департамента МВД. Санкт-Петербург: тип. МВД, 1887. Отчет о денежных оборотах городских касс за 1892 год. Изд. Хозяйственного департамента Министерства внутренних дел. Санкт-Петербург: МВД. СанктПетербург: тип. МВД, 1894. Отчет о санитарном состоянии г. Вильны и деятельности городской исполнительной санитарной комиссии за 1902 год. Сост. член санитарной комиссии доктор И. Стржеминский. Вильна: тип. А. Г. Сыркина, 1904.

275

276

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

Отчет о санитарном состоянии г. Вильны и деятельности городской исполнительной санитарной комиссии за 1903 год. Сост. член санитарной комиссии доктор И. Стржеминский. Вильна: Типография А. Г. Сыркина, 1904. Отчет о санитарном состоянии г. Вильны и деятельности городской исполнительной санитарной комиссии за 1904 год. Сост. член санитарной комиссии доктор И. Стржеминский. Вильна: Губернская типография, 1905. Отчет о санитарном состоянии г. Вильны и деятельности городской исполнительной санитарной комиссии за 1905 год. Сост. Председатель санитарной комиссии доктор И. Стржеминский. Вильна: тип. Э. Новицкого, 1906. Отчет о состоянии народного здравия и организации врачебной помощи в России за 1902 год. Составлен Управлением главного врачебного инспектора МВД. Санкт-Петербург: тип. МВД, 1904. Отчет о состоянии народного здравия и организации врачебной помощи в России за 1912 год. Составлен Управлением главного врачебного инспектора МВД. Санкт-Петербург: тип. МВД, 1914. Очерки заводо-фабричного быта в России, издания московской губернской земской санитарной комиссии. Сост. М. Перьфильев. Сентябрь 1886 года. Памятная книжка Виленской губернии на 1871 год. Изд. Виленского губернского статистического комитета. Вильна: печ. А. Сыркина, 1870. Памятная книжка Виленской губернии на 1888 год. Вильна: Виленская губернская типография, 1887. Памятная книжка Виленской губернии на 1892 год. Вильна: Виленская губернская типография, 1891. Памятная книжка Виленской губернии на 1893 год. Вильна: Виленская губернская типография, 1892. Памятная книжка Гродненской губернии на 1860 г. Годно: печатанная при Губернском правлении по распоряжению начальства. Памятная книжка Гродненской губернии на 1862 год. Сост. в Гродненском статистическом комитете. Гродно: тип. Гродненского губернского правления, 1862. Памятная книжка Гродненской губернии на 1896 год. Гродно: Губернская типография, 1895. Памятная книжка Гродненской губернии на 1902 год. Гродно: Губернская типография, 1902. Памятная книжка Гродненской губернии на 1913 год. Гродно: Губернская типография, 1913. Памятная книжка Ковенской губернии на 1863 год. Изд. Губернского Статистического Комитета. Ковна: тип. Ш. Соколовского, 1863. Памятная книжка Ковенской губернии на 1875 год. Ковенский губернский статистический комитет, 1874.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

Памятная книжка Ковенской губернии на 1903 год. Ковна: тип. Губернского Правления, 1903. Памятная книжка Ковенской губернии на 1904 год. Ковна: тип. Губернского Правления, 1904. Памятная книжка Ковенской губернии на 1913 год. Ковна: Губернская типография, 1913. Первая всеобщая перепись населения Российской Империи 1897 года под ред. Н. А. Тройницкого. Окончательно установленное наличное население по уездам. Санкт-Петербург: тип. «Общественная польза», 1905, вып. 4. Полное Собрание Законов Российской Империи: Собрание второе: [С 12 декабря 1825 года по 28 февраля 1881 года]: [В 55-ти т. с указ.]. Санкт-Петербург: Тип. 2-го отделения собств. Е. И. В. Канцелярии, 1830–1885. Полное Собрание Законов Российской Империи: Собрание первое: с 1649 по 12. 12. 1825. Санкт-Петербург, 1830. Полное Собрание Законов Российской Империи: Собрание третье: [C 1 марта 1881 года по 1913 год]: [В 33-х т.]. Петроград: Государственная тип., 1885–1916. Санитарное описание городов Ковенской губернии. Ковно, 1901. Санитарное состояние городов Российской империи в 1895 году по данным Медицинского департамента МВД. Приложение к журналу «Вестник общественной гигиены». Санкт-Петербург: тип. МВД, 1898. Сборник обязательных для виленских жителей постановлений, изданных Виленскою городскою думою и г. виленским губернатором по 1 января 1907 г.: с приложением условий пользования электрической энергией из Виленской центральной станций. Вильна: [Виленская городская дума], 1907. Сборник обязательных постановлений для жителей Гродны, составленных Гродненскою городскою Думою и изданных в период времени с 1876 по 1902 год. Изд. Гродненской Городской Управы. Гродна: Губернская типография, 1902. Свод законов российской империи. Изд. неофициальное. Санкт-Петербург: Русское Книжное Товарищество «Деятель», 1912, т. XII, ч. I. Свод законов Российской империи. Санкт-Петербург, тип. Второго отделения собственной его Императорского Величества канцелярия, 1857, т. XII. Свод законов Российской империи. Санкт-Петербург: тип. Второго отделения Собственной его Императорского Величества канцелярии, 1857, т. XI. Современное хозяйство города Москвы. Москва: Городская типография, 1913. Список фабрик и заводов России 1910 года: по официальным данным фабричного, податного и горного надзора. Составлено редакцией «Торгово-промышленной газеты» и «Вестника финансов»: Министерство финансов и Министерство торговли и промышленности. [2-е изд.]. Москва: изд. Торговый дом Л. И Э. Метцль и К°, [1910].

277

278

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

Список фабрик и заводов Российской империи. Составлен по официальным сведениям отделения промышленности Министерства торговли и промышленности под ред. В. Е. Варзара. Санкт-Петербург: тип. В. Ф. Киршбаума, 1912, ч. II, c. 17. Статистические таблицы о состоянии городов Российской империи. Сост. в Статистическом отделении Совета МВД. Санкт-Петербург: тип. МВД, 1852. Статистический временник Российской империи. Изд. Центрального статистического комитета МВД. Печатано по распоряжению Министра внутренних дел. Санкт-Петербург: тип. В. Безобразова и комп., 1875, сер. II, вып. 10. Статистическое изображение городов и посадов Российской империи по 1825 год. Сост. из официальных сведений под руководством директора Департамента полиции исполнительной тайного советника Штера. Санкт-Петербург: тип. Ивана Глазунова, 1829. Судебные уставы 20 ноября 1864 г., с изложением рассуждений, на коих они основаны, изданные государственной канцелярией. 2-ое дополненное изд. СанктПетербург: тип. 2-го отд. Собственно Е. И. В. канцелярии, 1867, ч. IV. Указатель города Вильны. Составлен по распоряжению г. главного начальника края, Вильна: тип. А. К. Киркора, 1864. Указатель фабрик и заводов Европейской России. Материалы для фабрично-заводской статистики. Сост. по официальным сведениям Департамента торговли и мануфактур. Сост. П. А. Орловский и С. Б. Будасов. Изд. третье, исправленное и значительно дополненное. Санкт-Петербург: тип. В. Киршбаума, 1894. Устав о наказаниях, налагаемых мировыми судьями. Изд. 1885 года. Санкт-Петербург: тип. Государственная, 1885. Устав о промышленности (фабричной, заводской и ремесленной и устав пробирный). С указаниями, обнародованными по 15 ноября 1908 г., законодательными мотивами, решениями правительствующего сената, циркулярами МВД, Финансов, Торговли и Промышленности и решениями главного по фабричным и горнозаводским делам присутствия (т. XI, ч. 2, изд. 1893 г.). Санкт-Петербург: изд. Юридического книжного магазина К. Мартынюка, 1909. Устав о промышленности фабрично-заводской и ремесленной и пробирный устав. С дополнениями и разъяснениями 1 июня 1896 года. Сост. А. Кобеляцкий, начальник отделения Департамента Торговли и мануфактур. Издание неофициальное. Санкт-Петербург: тип. В. Киршбаума, 1896. Фабрично-заводской быт рабочих юго-западной России. Отчеты фабричных инспекторов: харьковского округа д-ра Святовского и киевского округа – инжинера Новицкого. Отдельный оттиск из Вестника судебной медицины. СанктПетербург: паровая скоропечатня Яблонский и Перотт, 1887(?), т. I, кн. 1. Экономическое состояние городских поселений Европейской России в 1861–62 г. Материалы для составления предположений об улучшении общественного управления в городах. Санкт-Петербург: тип. К. Вульфа, 1863.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

Spauda Виленские губернские ведомости Виленский вестник Врач Гродненские губернские ведомости Здоровье Ковенское зеркало Наша копейка Наше утро Северо-западное слово

Literatūra ABBOTT, Walter F. Moscow in 1897 as a Preindustrial City: A Test of the Inverse Burgess Zonal Hypothesis, American Sociological Review, 1974, vol. 39, no. 4, p. 542–550. AMBRULEVIČIŪTĖ, Aelita, SKERNIŠKIS, Marius, KULIKAUSKAS, Gediminas, KULIKAUSKIENĖ, Lina. Halė. Vilniaus turgaus istorija. Vilnius: Aukso žuvys, 2016. AMBRULEVIČIŪTĖ, Aelita. Buitinių patogumų pokyčiai Vilniaus pirklių namuose XIX a. antrojoje pusėje, Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 4 (102), p. 239–259. AMBRULEVIČIŪTĖ, Aelita. Prabilę namai: Vokiečių gatvės eskizai. Vilnius: Aukso žuvys, 2015. AMBRULEVIČIŪTĖ, Aelita. Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. ANDRIUŠIS, Aurimas. Municipalinė Vilniaus medicina Rusijos imperijos kontekste, Medicinos teorija ir praktika, 2009, t. 15, nr. 1, p. 76–80. ANDRIUŠIS, Aurimas. Municipalinės medicinos raida Vilniuje 1876–1915 metais. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10B). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008. ARMSTRONG, W. A. The Trend of Mortality in Carlisle between the 1780s and the 1840s: A Demographic Contribution to the Standard of Living Debate, The Economic History Review, 1981, vol. 34, no. 1, p. 94–114. ASTRAMSKAS, Arūnas. Kauno gubernijos miestų savivalda 1876–1915 metais. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, istorija (05 H). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. ATAMUKAS, Solomonas. Lietuvos žydų kelias: nuo XIV a. iki XXI a. pradžios. Trečiasis pataisytas ir papildytas leidinys. Vilnius: Alma littera, 2007. BAIRAŠAUSKAITĖ, Tamara. Lietuvos bajorų luomo deklasacijos procesas: bajorystės įrodymai (XVIII a. pab. – XIX a. 7 dešimtmetis), Lietuvos istorijos metraštis, 2001 / 2, 2002, p. 87–112.

279

280

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

BAIRAŠAUSKAITĖ, Tamara, MEDIŠAUSKIENĖ, Zita, MIKNYS, Rimantas. Lietuvos istorija. VIII tomas I dalis: Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia. Vilnius: Baltos lankos, 2011. BAIROCH, Paul, GOERTZ, Gary. Factors of Urbanisation in the Nineteenth Century Developed Countries: A Descriptive and Econometric Analysis, Urban Studies, 1986, vol. 23, p. 285–305. BATCHELOR, Peter. The Origin of the Garden City Concept of Urban Form, Journal of the Society of Architectural Historians, 1969, vol. 28, no. 3, p. 184–200. BATER, James H. Some Dimensions of Urbanization and the Response of Municipal Government: Moscow and St. Petersburg, Russian History, 1978, vol. 5, no. 1, p. 46–63. BEAN, J. M. W. Plague, Population and Economic Decline in England in the Later Middle Ages, The Economic History Review, 1963, vol. 15, no. 3, p. 423–437. BELL, Frances, MILLWARD, Robert. Public Health Expenditures and Mortality in England and Wales, 1870–1914, Continuity and Change, 1998, vol. 13, no. 2, p. 221–249. BENEVOLO, Leonardo. Europos miesto istorija / vertė A. Čižikienė. Vilnius: Baltos lankos, 1998. BOTHAM, F. W., HUNT, E. H. Wages in Britain during the Industrial Revolution, The Economic History Review, 1987, vol. 40, no. 3, p. 380–399. BOUND, Michael. Urban Social Theory: City, Self and Society. South Melbourne, Vic: Oxford University Press, 2004. BRESLAU, Daniel. The Scientific Appropriation of Social Research: Robert Park’s Human Ecology and American Sociology, Theory and Society, 1990, vol. 19, no. 4, p. 417–446. BROWER, Daniel R. The Russian City between Tradition and Modernity, 1850–1900. Berkeley: University of California Press, 1990. BROWN, J. Carter. Coping with Crisis? The Diffusion of Waterworks in Late Nineteenth-Century German Towns, The Journal of Economic History, 1988, vol. 48, no. 2, p. 307–318. BROWN, J. Carter. Reforming the Urban Environment: Sanitation, Housing, and Government Intervention in Germany, 1870–1910, The Journal of Economic History, 1989, vol. 49, no. 2, p. 450–452. BRUCE, Lincoln W. The Great Reforms: Autocracy, Bureaucracy, and the Politics of Change in Imperial Russia. DeKalb, Ill: Northern Illinois University Press, 1990. BULMER, Martin. The Chicago School of Sociology: Institutionalization, Diversity, and the Rise of Sociological Research. Chicago: University of Chicago Press, 1984. BURGESS, Ernest W. Can Neighborhood Work Have a Scientific Basis?, The City: Suggestions for the Investigation of Human Behavior in the Urban Environment / Ed. R. E. Park, E. W. Burgess, R. D. McKenzie, Chicago: The University of Chicago Press, 1925, p. 142–155.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

BURGESS, Ernest W. The Growth of the City: An Introduction to a Research Project, The City: Suggestions for the Investigation of Human Behavior in the Urban Environment. Ed. R. E. Park, E. W. Burgess, R. D. McKenzie. Chicago: The University of Chicago Press, 1925, p. 47–62. BURGESS, Ernest W. The Growth of the City: An Introduction to a Research Project, Publications of the American Sociology Society, 1924, vol. 18, no. 1, p. 85–97. BURGESS, Ernest W. Residential Segregation in American Cities, The Annals of the American Academy of Political and Social Science, 1928, vol. 140, no. 1, p. 105–115. ČAPLINSKAS, Antanas R. Vilniaus gatvių istorija: Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės. Vilnius: Charibdė, 1998. ČAPLINSKAS, Antanas R. Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė. Vilnius: Charibdė, 2010. CHAPMAN, Jonathan. The Contribution of Infrastructure Investment to Britain’s Urban Mortality Decline 1861–1900, The Economic History Review, 2019, vol. 72, no. 1, p. 233–259. ČIUPAILAITĖ, Dalia. Būsto projektai kaip nauja erdvė posocialistiniame mieste. Daktaro disertacija, socialiniai mokslai, sociologija (05 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. CORRSIN, Stephen. Urbanization and the Baltic Peoples: Riga and Tallinn before the First World War, East European Quarterly, 1978, vol. 12, no. 1, p. 69–84. CRAFTS, N. F. R. Regional Price Variations in England in 1843: An Aspect of the Standard of Living Debate, Explorations in Economic History, 1982, vol. 19, no. 1, p. 51–70. Crafts, N. F. R. English Workers’ Real Wages During the Industrial Revolution: Some Remaining Problems, The Journal of Economic History, 1985, vol. 45, no. 1, p. 139–144. CRONJÉ, G. Tuberculosis and Mortality Decline in England and Wales 1851–1910, Urban Disease and Mortality in Nineteenth Century England. Eds. R. Woods, J. Woodward. London: Batsford Academic and Educational, 1984, p. 79–101. DALEY, Allen, BENJAMIN, B. London as a Case Study, Population Studies, 1964, vol. 17, no. 3, p. 249–262. DANILIAUSKAS, Antanas. Kauno proletarų gyvenamosios patalpos XIX–XX amžiais (1. Pastatai), LTSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1968, t. 2 (27), p. 131–146. DAVENPORT, Romola Jane, SATCHELL, Max, SHAW-TAYLOR, Leigh Matthew William. Cholera As a ‘Sanitary Test’ of British Cities, 1831–1866, The History of the Family, 2019, vol. 24, no. 2, p. 404–438. DAVIS, John, TANNER, Duncan. The Borough Franchise after 1867, Historical Research, 1996, vol. 69, no. 170, p. 306–327. DIAMOND, Jared M. Ginklai, mikrobai ir plienas / iš anglų k. vertė V. Grenda. Vilnius: Kitos knygos, 2018. DIJOKIENĖ, Dalia. Vilniaus istorinių priemiesčių genezės, raidos ir vertybių ypatumai, Urbanistika ir architektūra, 2006, t. XXX, nr. 2, p. 78–86.

281

282

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

DONSKIS, Leonidas. Moderniosios sąmonės konfigūracijos. Kultūra tarp mito ir diskurso. Vilnius: Baltos lankos, 1994. DRĖMA, Valdas. Dingęs Vilnius. Vilnius: Vaga, 1991. DUNAJEVAS, Eugenijus. Asmeninių socialinių paslaugų sistemos raida pokomunistinėje Lietuvoje. Daktaro disertacija: socialiniai mokslai, sociologija (05 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011. DYING FOR WORK: WORKERS SAFETTY AND HEALTH IN TWENTIETH-CENTURRY AMERICA. Eds. David Rosen, Gerald Markowitz. Bloomington: Indiana University Press, 1989. DYOS, Harold J., REEDER, David A. Slums and Suburbs, The Victorian City: Images and Realities / Eds. H. J. Dyos, M. Wolff. Boston: Routledge & Kegan Paul, 1978, vol. 1, p. 359–386. DYSON, Tim. The Role of the Demographic Transition in the Process of Urbanization, Population and Development Review, 2011, vol. 37, Demographic Transition and Its Consequence, p. 34–54. EKLOF, Ben, BUSHNELL, John, ZAKHAROVA, Larissa. Russia’s Great Reforms, 1855– 1881. Bloomington and Indianapolis: Indian University Press, 1994. ENTRIKIN, J. Nicholas. Robert Park’s Human Ecology and Human Geography, Annals of the Association of American Geographers, 1980, vol 70, no. 1, p. 43–58. FAUGHT, Jim. The Concept of Competition in Robert Park’s Sociology, The Sociological Quarterly, 1986, vol. 27, no. 3, p. 359–371. FINE, Gary Alan. A Second Chicago School? The Development of a Postwar American Sociology. Chicago: The University of Chicago Press, 1995. FINER, S. The Life and Times of Sir Edwin Chadwick. London: Methuen, 1952. FLINN, M. W. Introduction, Report on the Sanitary Condition of the Labouring Population of Great Britain by Edwin Chadwick 1842 / Ed. M. W. Flinn. Edinburgh: Edinburgh University Press, 1965, p. 1–73. FLORIS, Joël, STAUB, Kaspar. Water, Sanitation and Mortality in Swiss Towns in the Context of Urban Renewal in the Late Nineteenth Century, The History of the Family, 2019, vol. 24, no. 2, p. 249–276. FLOUD, Roderick, FOGEL, Robert W., HARRIS, Bernard, HONG, Sok Chul. The Changing Body: Health, Nutrition and Human Development in the Western World since 1700. Cambridge: Cambridge University Press, 2011. FLOUD, Roderick, WACHTER, Kenneth, GREGOR, Annabel. Height, Health and History: Nutritional Status in the United Kingdom, 1750–1980. Cambridge: Cambridge University Press, 1990. FOGEL, Robert W. Nutrition and the Decline in Mortality since 1700: Some Preliminary Findings, Long-term Factors in American Economic Growth / Eds. S. Engerman, R. Gallman. Chicago: University of Chicago Press, 1986, p. 439–555. FOGEL, Robert W. Nutrition and the Decline in Mortality since 1700: Some Additional Preliminary Findings, Society, Health and Population during the Demographic

Šaltinių ir literatūros sąrašas

Transition / Eds. A. Brandstrom, L. Tedebrand. Stockholm: Alqvist and Wiksell International, 1992, p. 369–384. FOGEL, Robert W. The Escape from Hunger and Premature Death, 1700–2100: Europe, America, and the Third World. Cambridge: Cambridge University Press, 2004. GALDAUSKAITĖ, Dovilė. Posūkis link naujo šeimos kūrimo ir gimstamumo modelio, Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2016, nr. 7 (1), p. 53–77. GAZIANO, Emanuel. Ecological Metaphors as Scientific Boundary Work: Innovation and Authority in Interwar Sociology and Biology, American Journal of Sociology, 1996, vol. 101, no. 4, p. 874–907. GIDDENS, Anthony. Sociologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005. GOIST, Park D. City and Community: The Urban Theory of Robert Park, American Quarterly, 1971, vol. 23, no. 1, p. 46–59. GOTTDIENER, Mark, FEAGIN Joe R. The Paradigm Shift in Urban Sociology, Urban Affairs Review, 1988, vol. 24, no. 2, p. 163–187. GROSS, Matthias. Human Geography and Ecological Sociology: The Unfolding of a Human Ecology, 1890 to 1930 – and Beyond, Social Science History, 2004, vol. 28, no. 4, p. 575–605. GUHA, Sumit. The Importance of Social Intervention in England’s Mortality Decline: The Evidence Reviewed, Social History of Medicine, 1994, vol. 7, no. 1, p. 89–113. HALLIDAY, Stephen. The Great Stink of London: Sir Joseph Bazalgette and the Cleansing of the Victorian Metropolis. History Press, 1999. HAMLIN, Christopher. A Science of Impurity: Water Analysis in Nineteenth-Century Britain. Bristol: Adam Pilger, 1990. HAMLIN, Christopher. Muddling in Bumbledom: on the Enormity of Large Sanitary Improvements in Four British Towns, 1855–1885, Victorian Studies, 1988, vol. 32, no. 1, p. 55–83. HAMLIN, Christopher. Public Health and Social Justice in the Age of Chadwick: Britain, 1800–1854. Cambridge: Cambridge University Press, 1998. HAMLIN, Christopher. William Dibdin and the Idea of Biological Sewage Treatment, Technology and Culture, 1988, vol. 29, no. 2, p. 189–218. HARDY, Anne. ‘Death is the Cure of All Diseases’: Using the General Register Office Cause of Death Statistics for 1837–1920, Social History of Medicine, 1994, vol. 7, no. 3, p. 472–492. HARDY, Anne. Water and the Search for Public Health in London in the Eighteenth and Nineteenth Centuries, Medical History, 1984, vol. 28, p. 250–282. HARRIS, Bernard. Public Health, Nutrition and the Decline of Mortality: The McKeown Thesis Revisited, Social History of Medicine, 2004, vol. 17, no. 3, p. 379–407. HARRIS, Bernard, HINDE, Andrew. Sanitary Investment and the Decline of Urban Mortality in England and Wales, 1817–1914, The History of the Family, 2019, vol. 24, no. 2, p. 339–376.

283

284

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

HARRIS, Bernard, HELGERTZ, Jonas. Urban Sanitation and the Decline of Mortality, The History of the Family, 2019, vol. 24, no. 2, p. 207–226. HARTWELL, R. Max. Interpretations of the Industrial Revolution in England: A Methodological Inquiry, The Journal of Economic History, 1959, vol. 19, no. 2, p. 229– 249. HARTWELL, R. Max. The Rising Standard of Living in England, 1800–1850, The Economic History Review, 1961 vol. 13, no. 3, p. 397–416. HARTWELL, R. Max. The Standard of Living, The Economic History Review, 1963, vol. 16, no. 1, p. 135–146. HASSAN, J. The Growth and Impact of the British Water Industry in the Nineteenth Century, The Economic History Review, 1985, vol. 38, no. 4, p. 531–547. HAYES, Samuel P. Explorations in Environmental History: Essays. Pittsburgh University Press, 1998. HELMES-HAYES, Richard C. A Dualistic Vision: Robert Ezra Park and the Classical Ecological Theory of Social Inequality, The Sociological Quarterly, 1987, vol. 28, no. 3, p. 387–409. HENNOCK, E. Peter. The Urban Sanitary Movement in England and Germany, 1838– 1914: A Comparison, Continuity and Change, 2000, vol. 15, no. 2, p. 269–296. HENNOCK, E. Peter. Urban Sanitary Reform a Generation before Chadwick?, The Economic History Review, 1957, vol. 10, no. 1, p. 113–120. HINDE, Andrew, HARRIS, Bernard. Mortality Decline by Cause in Urban and Rural England and Wales, 1851–1910, The History of the Family, 2019, vol. 24, no. 2, p. 377–403. HOBSBAWM, Eric J. The Standard of Living during the Industrial Revolution: A Discussion, The Economic History Review, 1963, vol. 16, no. 1, p. 119–134. HOWARD, Ebenezer. Garden Cities of To-morrow. Eastbourne, East Sussex: Attic Books, 1985. HUCK, Paul. Infant Mortality and Living Standards of English Workers During the Industrial Revolution, The Journal of Economic History, 1995, vol. 55, no. 3, p. 528–550. HUGHES, Elizabeth. Chicago Housing Conditions, IX: The Lithuanians in the Fourth Ward, American Journal of Sociology, 1914, vol. 20, no. 3, p. 289–312. HUNT, E. H. Industrialization and Regional Inequality: Wages in Britain, 1760–1914, The Journal of Economic History, 1986, vol. 46, no. 4, p. 935–966. IMPERINIS VILNIUS (1795–1918): KULTŪROS RIBOŽENKLIAI IR VIETINĖS TAPATYBĖS: STRAIPSNIŲ RINKINYS. Sudarė Alma Lapinskienė. Vilnius: Literatūros ir tautosakos institutas, 2010. JAADLA, Hannalis, PUUR, Allan. The Impact of Water Supply and Sanitation on Infant Mortality: Individual-level Evidence from Tartu, Estonia, 1897–1900, Population Studies, 2016, vol. 70, no. 2, p. 163–179. JANICKA, Iwona. Kultura higieniczna Wilna w latach 1795–1915. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2009.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

JANOWITZ, Morris. Professionalization of Sociology, American Journal of Sociology, 1972, vol. 78, no. 1, p. 105–135. JAX, Kurt. Holocoen and Ecosystem: On the Origin and Historical Consequences of Two Concepts, Journal of the History of Biology, 1998, vol. 31, no. 1, p. 113–142. JAYARAM, Narayana. Revisiting the City: The Relevance of Urban Sociology Today, Economic and Political Weekly, 2010, vol. 45, no. 35, p. 50–57. JOGĖLA, Vytautas, MEILUS, Elmantas, PUGAČIAUSKAS, Virgilijus. Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV–XX a. pradžia). Vilnius: Diemedis, 2008. JOHANSSON, S. R. Food for Thought: Rhetoric and Reality in Modern Mortality History, Historical Methods: A Journal of Quantitative and Interdisciplinary History, 1994, vol. 27, no. 3, p. 101–125. JOHANSSON, S. R. Macro and Micro Perspectives on Mortality History, Historical Methods: A Journal of Quantitative and Interdisciplinary History, 2000, vol. 33, no. 2, p. 59–72. JOHNSON, Paul, NICHOLAS, Stephen. Male and Female Living Standards in England and Wales, 1812–1857: Evidence from Criminal Height Records, The Economic History Review, 1995, vol. 48, no. 3, p. 470–481. JOKUBAITIS Alvydas, NORKUS, Zenonas. Socialinės gerovės koncepcijos ir pilietybės renta kaip viešosios politikos orientyrai, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2006, nr. 2, p. 5–36. JONKARYTĖ, Aiva. Antrojo demografinio perėjimo teorijos bruožai, Filosofija. Sociologija, 2002, nr. 3, p. 35–42. JURGINIS, Juozas, MERKYS, Vytautas, TAUTAVIČIUS, Adolfas. Vilniaus miesto istorija nuo seniausiųjų laikų iki Spalio revoliucijos. Vilnius: Mintis, 1968. JURKŠTAS, Jonas. Senojo Vilniaus vandenys. Vilnius: Mokslas, 1990. KAIRYS, Steponas. Miestų kanalizacija: kanalizacijos įrengimų projektavimas, statyba ir kanalų tinklo priežiūra: sodybų kanalizavimas. Kaunas: Vytauto didžiojo universiteto Technikos fakulteto leidinys, 1939. KAMINSKAS, Raimundas, MOLIS, Vygaudas. Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. Leidinys skirtas Vilijampolės įkūrimo 360-mečiui paminėti. Kaunas: Kitos spalvos, 2012. KAUNO ARCHITEKTŪRA. Red. kolegija: Agnė Jankevičienė (sud. ir m-slinė red.), Vytautas Levandauskas, Algimantas Miškinis, Jonas Minkevičius. Vilnius: Mintis, 1991. KAUNO MIESTO PLANAI XIX A. – XX A. PIRMOJI PUSĖ. Redaktorių kolegija: Gintaras Dručkius [et al.]. Kaunas: Kauno apskrities archyvas, 2007. KELLETT, J. R. The Railway as an Agent of Internal Change in Victorian Cities, The Victorian City: A Reader in British Urban History, 1820–1914 / Eds. R. J. Morris, R. Rodger. London: Longman, 1993, p. 181–208.

285

286

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

KESZTENBAUM, Lionel, ROSENTHAL, Jean-Laurent. Sewers’ Diffusion and the Decline of Mortality: The Case of Paris, 1880–1914, Journal of Urban Economics, 2017, vol. 98, p. 174–186. KIAUPA, Zigmantas. Kauno istorija. Kauno istorija nuo seniausiųjų laikų iki 1655 metų. Vilnius: Versus aureus, 2010. KOMLOS, John. The Secular Trend in the Biological Standard of Living in the United Kingdom, 1730–1860, The Economic History Review, 1993, vol. 46, no. 1, p. 115–144. KUČINGIS, Šarūnas. Senasis Vilniaus vandentiekis, Higienos mokslui Lietuvoje 190 metų. Straipsnių rinkinys. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p. 73–75. KUKLICK, Henrika. A Scientific Revolution: Sociological Theory in the United States, 1930–1945, Sociological Inquiry, 1973, vol. 43, no. 1, p. 3–22. KUKLICK, Henrika. Chicago Sociology and Urban Planning Policy: Sociological Theory as Occupational Ideology, Theory and Society, 1980, vol. 9, no. 6, p. 821–845. LAMBERT, Royston J. Central and Local Relations in Mid-Victorian England: The Local Government Act Office 1858–1871, Victorian Studies, 1962, vol. 6, no. 2, p. 121–150. LAMBERT, Royston J. Sir John Simon and English Social Administration 1816–1904. London: Macgibbon and Kee, 1963. LAURINAITIS, Paulius Tautvydas. Kauno Žaliakalnio vakarinės dalies architektūrinė ir urbanistinė raida tarpukariu (1918–1940 m.), Kauno istorijos metraštis, 2013, nr. 13, p. 239–258. LEONAVIČIUS, Vylius, OZOLINČIŪTĖ, Eglė. Sovietinio žemės ūkio transformacija, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2019, t. 1, nr. 44, p. 93–131. LEWIS, Robert A. Sir Edwin Chadwik and the Public Health Movement 1832–1854. London: Longmans, Green and Co, 1952. LEWIS, Robert A., ROWLAND, Richard H. Urbanization in Russia and the USSR: 1897–1966, Annals of the Association of American Geographers, 1969, vol. 59, no. 4, p. 776–796. LIETUVOS ARCHITEKTŪROS ISTORIJA: NUO XIX A. II-OJO DEŠIMTMEČIO IKI 1918 M., t. III, redakcinė kolegija: Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė (mokslinė redaktorė) [et al.]. Vilnius: Architektūros ir statybos institutas, Savastis, 2000. LIETUVOS ARCHITEKTŪROS ISTORIJA: NUO XVII A. PRADŽIOS IKI XIX A. VIDURIO, t. II, redaktorių kolegija: Algė Jankevičienė (redaktorių kolegijos pirmininkė), [et al.]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. LILLEY, Keith D. Urban Planning after the Black Death: Townscape Transformation in Later Medieval England (1350–1530), Urban History, 2015, vol. 42, no. 1, p. 22–42. LINDERT, Peter H., WILLIAMSON, Jeffrey G. English Workers’ Real Wages: Reply to Crafts, The Journal of Economic History, 1985, vol. 45, no. 1, p. 145–153. LINDERT, Peter H., WILLIAMSON, Jeffrey G. English Workers’ Living Standards during the Industrial Revolution: A New Look, The Economic History Review, 1983, vol. 36, no. 1, p. 1–25.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

LINDERT, Peter H., WILLIAMSON, Jeffrey G. English Workers’ Real Wages: Reply to Crafts, The Journal of Economic History, 1985, vol. 45, no. 1, p. 145–153. LUCKIN, W. Cholera in London – The Fnal Catastrophe, Medical History, 1977, vol. 21, p. 32–42. LUCKIN, Bill. Pollution and Control: A Social History of the Thames in the Nineteenth Century. Bristol: Adam Hilger, 1986. LUKMINAITĖ, Solveiga. Šančių įvaizdis Lietuvos spaudoje XX a. 3–4 dešimtmečiais, Kauno istorijos metraštis, 2016, nr. 16, p. 257–275. LUKŠIONYTĖ-TOLVAIŠIENĖ, Nijolė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001. LUKŠIONYTĖ-TOLVAIŠIENĖ, Nijolė. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje (Acta Academia Artium Vilnensis, t. 18). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2000. MAINES, David R., BRIDGER, Jeffrey C., ULMER, Jeffery T. Mythic Facts and Park’s Pragmatism: On Predecessor-Selection and Theorizing in Human Ecology, The Sociological Quarterly, 1996, vol. 37, no. 3, p. 521–549. MAKSIMAITIS, Mindaugas. Rusijos teisės šaltiniai Lietuvoje 1918–1940 m., Jurisprudencija, 2012, nr. 19 (2), p. 403–418. MARTINDALE, Don. Prefatory Remarks: The Theory of the City in Max Weber, The City. Translated and edited D. Martindale, G. Neuwirth. London and New York: Free Press, 1958, p. 9–62. MASTIANICA, Olga. Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. visuotinį Rusijos imperijos gyventojų surašymą), Lituanistica, 2014, vol. 60, t. 4, p. 225–237. MAZANIK, Anna. Sanitation, Urban Environment and the Politics of Public Health in Late Imperial Moscow. A dissertation in history. Budapest, Hungary, 2015. MAZANIK, Anna. The City As a Transient Home: Residential Patterns of Moscow Workers Around the Turn of the Twentieth Century, Urban History, 2013, vol. 40, no. 1, p. 51–70. McDONALD, Garry W., PATTERSON, Murray G. Bridging the Divide in Urban Sustainability: From Human Exemptionalism to the New Ecological Paradigm, Urban Ecosystems, 2007, vol. 10, no. 2, p. 169–192. McGAHAN, Peter. Urban Sociology in Canada. Toronto: Butterworths, 1986. McKEOWN, Thomas. The Modern Rise of Population. London: Edward Arnold, 1976. McKEOWN, Thomas, BROWN, R. G., RECORD, R. G. An Interpretation of the Modern Rise of Population in Europe, Population Studies, 1972, vol. 26, no. 3, p. 345–382. MCKEOWN, Thomas, RECORD, R. G., TURNER, R. D. An Interpretation of the Decline of Mortality in England and Wales during the Twentieth Century, Population Studies, 1975, vol. 29, no. 3, p. 391–422.

287

288

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

McKEOWN, Thomas, RECORD, R. G. Reasons for the Decline of Mortality in England and Wales during the Nineteenth Century, Population Studies, 1962, vol. 16, no. 2, p. 94–122. MELOSI, Martin V. The Place of the City in Environmental History, Environmental History Review, 1993, vol. 17, no. 1, p. 1–23. MERKYS, Vytautas. Vilniaus darbininkų padėtis 1900–1904 m., Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1957, t. 2 (3), p. 37–53. MEŠKAUSKAS, Kazys, PURONAS, Vytautas, MEŠKAUSKIENĖ, Malvina, JURGINIS, Juozas. Lietuvos pramonė ikisocialistiniu laikotarpiu. Vilnius: Mintis, 1976. MILICEVIC, Aleksandra S. Radical Intellectuals: What Happened to the New Urban Sociology?, International Journal of Urban and Regional Research, 2001, vol. 25, no. 4, p. 759–783. MIŠKINIS, Algimantas. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mokslas, 1991. MIŠKINIS, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 4. Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. Vilnius: Savastis, 2009. MOSLEY, Stephen. The Chimney of the World. A History of Smoke Pollution in Victorian and Edwardian Manchester. Cambridge: The White Horse Press. 2001. NICHOLAS, Stephen, OXLEY, Deborah. The Living Standards of Women during the Industrial Revolution, 1795–1820, The Economic History Review, 1993, vol. 46, no. 4, p. 723–749. NORKUS, Zenonas. Ar galime gyventi geriau? Velfarizmas ir jo alternatyvos, Politologija, 2004, t. 4, nr. 36, p. 3–39. NORKUS, Zenonas. Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai. Kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Aukso žuvys, 2014. NORKUS, Zenonas. Georgo Simmelio individualus dėsnis: gyvenimo ir kūrybos bruožai kn. Georg Simmel, Sociologija ir kultūros filosofija: rinktinė. Iš vokiečių k. vertė A. Lozuraitis, sudarytojas ir mokslinis redaktorius Z. Norkus. Vilnius: Margi raštai, 2007, p. 539–586. NORKUS, Zenonas. Kapitalizmo raidos Lietuvoje bruožai ir etapai (iki 1940 m.) postmarksistiniu požiūriu, Lietuvos istorijos studijos, 2012, t. 29, p. 9–36. NORKUS, Zenonas. Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. NORKUS, Zenonas. Maxo Weberio ‘idealieji tipai’ ir šiuolaikinė istorijos ir socialinių mokslų filosofija, Istorija, 1999, t. 42, p. 42–48. NORKUS, Zenonas. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tarpukario Lietuvoje, STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 2017, t. 15, p. 120–145. ODDY, D. J. Urban Famine in Nineteenth-Century Britain: The Effect of the Lancashire Cotton Famine on Working-Class Diet and Health, The Economic History Review, 1983, vol. 36, no. 1, p. 68–86.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

ODDY, D. J. Working-Class Diets in Late Nineteenth Century Britain, The Economic History Review, 1970, vol. 23, no. 2, p. 314–322. ORLOV, Vladimir. Kauno tvirtovės istorija 1882–1915. Kaunas: Arx Baltica, 2007. OWENS, B. Robert. Mapping the City: Innovation and Continuity in the Chicago School of Sociology, 1920–1934, The American Sociologist, 2012, vol. 43, no. 3, p. 264–293. PALISI, Bartolomeo J., CANNING, Claire. Urbanism and Social Psychological WellBeing: A Cross-Cultural Test of Three Theories, The Sociological Quarterly, 1983, vol. 24, no. 4, p. 527–543. PARK, Robert E. Human Communities: The City and Human Ecology. Glencoe. IL: The Free Press, 1952. PARK, Robert E. The City: Suggestions for the Investigation of Human Behaviour in the Urban Environment, The City: Suggestions for the Investigation of Human Behaviour in the Urban Environment / Ed. R. E. Park, E. W. Burgess, R. D. McKenzie. Chicago: University of Chicago Press, 1925, p. 1–46. PARK, Robert E., BURGESS, Ernest W. (Eds.). Introduction to the Science of Sociology. Chicago: University of Chicago Press, 1921. PARSONS, Talcott. The Structure of Social Action. A Study in Social Theory with Special Reference to a Group of Recent European Writers. New York: Free Press, 1937, vol. 1–2. PAŠKAUSKAS, Juozapas. Du juodi stačiakampiai ir tamsioji modernybės pusė, Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, sud. O. Mastianica [et al.], Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, p. 331–344. PAŠKAUSKAS, Juozapas. Ištuštėjantis miestas: dačios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilniečių gyvenime, Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius / sud. Zita Medišauskienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, p. 169–195. PETERSON, John A. The Impact of Sanitary Reform upon American Urban Planning, 1840–1890, Journal of Social History, 1979, vol. 13, no. 1, p. 83–103. PETRUŠAUSKAITĖ, Vita. Antropologija mieste ar miesto antropologija? Tyrimo lauko mieste konstravimas, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2011, t. 11 (20), p. 159–178. POCIŪNAS, Arvydas. Garlaiviai Kauno tvirtovėje, Kauno istorijos metraštis, 2002, t. 3, p. 99–104. POCIŪNAS, Arvydas. Kauno tvirtovės žlugimas, Darbai ir dienos, 2000, nr. 21, p. 93– 104. POLAK, Józef. Wykład hygjeny miast z uwzględnieniem stanu zdrowotnego i potrzeb miast polskich. Warszawa: Skład główny w księgarni E. Wende i S-ka, 1908. POLANYI, Karl. Didžioji transformacija: politinės ir ekonominės mūsų laikų ištakos. Iš anglų k. vertė J. Musteikytė, R. Grikienis. Vilnius: Algarvė, 2002. POSTAN, M. Some Economic Evidence of Declining Population in the Later Middle Ages, The Economic History Review, 1950, vol. 2, no. 3, p. 221–246.

289

290

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

PRESTON, Samuel H. The Changing Relation between Mortality and Level of Economic Development, Population Studies, 1975, vol. 29, no. 2, p. 231–248. QUINN, James A. The Burgess Zonal Hypothesis and its Critics, American Sociological Review, 1940, vol. 5, no. 2, p. 210–218. RATCLIFFE, Barrie M. Cities and Environmental Decline: Elites and the Sewage Problem in Paris from the Mid‐Eighteenth to the Mid‐Nineteenth Century, Planning Perspective, 1990, vol. 5, no. 2, p. 189–222. RAZZELL, P. E. ‘An Interpretation of the Modern Rise of Population in Europe’ – A Critique, Population Studies, 1974, vol. 28, no. 1, p. 5–17. RIEMER, Svend. The Nucleated City, The British Journal of Sociology, 1971, vol. 22, no. 3, p. 231–239. ROSTOW, Walt Whitman. The Stages of Economic Growth: A Non-communist Manifesto. Cambridge: Cambridge University Press. 1960. SAMALAVIČIUS, Almantas. Urbs ir Civitas: Lewiso Mumfordo urbanistika (pradžia), Logos, 2009, t. 58, p. 165–173. SAMALAVIČIUS, Almantas. Urbs ir Civitas: Lewiso Mumfordo urbanistika (tęsinys), Logos, 2009, t. 59, p. 159–162. SASSEN, Saskia. Urban Sociology in the 21st Century, 21st Century Sociology, vol. 1: A Reference Handbook. Ed. C. D. Bryant, D. L. Peck. Sage Publications, Inc., 2007, p. 476–486. SCHUBERT, Dirk, SUTCLIFFE, Anthony. The ‘Haussmannization’ of London?: The Planning and Construction of Kings Way-Aldwych, 1889–1935, Planning Perspectives, 1996, vol. 11, no. 2, p. 115–144. SCHWARZ, L. D. The Standard of Living in the Long Run: London, 1700–1860, The Economic History Review, 1985, vol. 38, no. 1, p. 24–41. SCHWARZ, L. D. Trends in Real Wage Rates, 1750–1790: A Reply to Hunt and Botham, The Economic History Review, 1990, vol. 43, no. 1, p. 90–98. SHORT, James E. The Social Fabric of the Metropolis: Contributions of the Chicago School of Urban Sociology. Chicago: University of Chicago Press, 1971. SIMMEL, Georg. Didmiesčiai ir dvasinis gyvenimas, kn. Georg Simmel, Sociologija ir kultūros filosofija: rinktinė. Vilnius: Margi raštai, 2007, p. 281–298. SIMPSON, R. L. Sociology of the Community: Current Status and Prospects, Rural Sociology, 1965, vol. 30, no. 2, p. 127–149. SIUDIKAS, Vytautas. Choleros epidemijos Lietuvoje 1831–1921 metais. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, medicina (075B). Kaunas: Kauno medicinos akademija, 1998. SMITH, David A. The New Urban Sociology Meets the Old: Re-reading Some Classical Human Ecology, Urban Affairs Review, 1995, vol. 30, no. 3, p. 432–457. SMITH, Francis Barrymore. The People’s Health 1830–1910. London: Croom Helm, 1979. STALIŪNAS, Darius. Rusinimas: Lietuva ir Baltarusija po 1863 metų. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2009.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

ŠTARKAS, J. Vilniaus miesto vandentiekio istorines raidos klausimu, Sveikatos apsauga, 1959, nr. 3, p. 41–48. STATURE, LIVING STANDARDS AND ECONOMIC DEVELOPMENT: ESSAYS IN ANTHROPOMETRIC HISTORY. Ed. J. Komlos. Chicago: University of Chicago Press, 1994. SZRETER, Simon, WOOLCOCK, Michael. Health by Association? Social Capital, Social Theory, and the Political Economy of Public Health, International Journal of Epidemiology, 2004, vol. 33, no. 4, p. 650–667. SZRETER, Simon, MOONEY, Graham. Urbanization, Mortality, and the Standard of Living Debate: New Estimates of the Expectation of Life at Birth in NineteenthCentury British Cities, The Economic History Review, 1998, vol. 51, no. 1, p. 84–112. SZRETER, Simon. Economic Growth, Disruption, Deprivation, Disease, and Death: On the Importance of the Politics of Public Health for Development, Population and Development Review, 1997, vol. 23, no. 4, p. 693–728. SZRETER, Simon. Fertility, Class and Gender in Britain, 1860–1940. Cambridge: Cambridge University Press, 1996. SZRETER, Simon. Health and Wealth: Studies in History and Policy. Rochester: University of Rochester Press, 2005. SZRETER, Simon. Mortality in England in the Eighteenth and the Nineteenth Centuries: A Reply to Sumit Guha, Social History of Medicine, 1994, vol. 7, no. 2, p. 269–282. SZRETER, Simon. The GRO and the Public Health Movement in Britain, 1837–1914, Social History of Medicine, 1991, vol. 4, no. 3, p. 435–463. SZRETER, Simon. The Importance of Social Intervention in Britain’s Mortality Decline c. 1850–1914: A Re-interpretation of the Role of Public Health, Social History of Medicine, 1988, vol. 1, no. 1, p. 1–38. SZRETER, Simon. The Population Health Approach in Historical Perspective, American Journal of Public Health, 2003, vol. 93, no. 3, p. 421–431. SZRETER, Simon. The State of Social Capital: Bringing Back in Power, Politics and History, Theory and Society, 2002, vol. 31, no. 5, p. 573–621. TAMOŠIŪNIENĖ, Ingrida. Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijų iki tikrovės (1817–1875). I knyga. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademija, 2012. TARR, Joel A. The Search for the Ultimate Sink: Urban Air, Land, and Water Pollution in Historical Perspective, Records of the Columbia Historical Society, Washington, D. C., 1984, vol. 51, p. 1–29. TARR, Joel A. The Separate vs. Combined Sewer Problem: A Case Study in Urban Technology Design Choice, Journal of Urban History, 1979, vol. 5, no. 3, p. 308–339. THE STANDARD OF LIVING IN BRITAIN IN THE INDUSTRIAL REVOLUTION. DEBATES IN ECONOMIC HISTORY / Ed. A. J. Taylor. London: Methuen, 1975. THURSTON, Robert. Liberal City, Conservative State: Moscow and Russia’s Urban Crisis, 1906–1914. New York: Oxford University Press, 1987.

291

292

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

TILLY, Louise A. Urban Growth, Industrialization, and Women’s Employment in Milan, Italy, 1881–1911, Journal of Urban History, 1977, vol. 3, no. 4, p. 467–484. VALANTIEJUS, Algimantas. Ieškant sociologijos metodo. Georgas Simmelis ir didmiesčio tikrovės ribos, Sociologija: mintis ir veiksmas, 2007, nr. 1 (19), p. 131–148. VALERIE, A. Curtis. Dirt, Disgust and Disease: a Natural History of Hygiene, Journal of Epidemiology Community Health, 2007, vol. 61, no. 8, p. 660–664. VANAGAS, Jurgis. Miesto teorija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. VĖBRA, Rimantas. Lietuvių visuomenė XIX a. antrojoje pusėje. Vilnius: Mokslas, 1990. VILNIUS 1900–2016: ARCHITEKTŪROS GIDAS. Sud. M. Drėmaitė [et al.]. 3-iasis atnaujintas ir papildytas leidinys. Vilnius: Lapas, [2016]. WAGENAAR, M. Conquest of the Center or Flight to the Suburbs?: Divergent Metropolitan Strategies in Europe, 1850–1914, Journal of Urban History, 1992, vol. 19, no. 1, p. 60–83. WALLERSTEIN, Immanuel. The Modern World–System III: The Second Great Expansion of the Capitalist World–Economy. New York: Academic Press, 1989. WEBER, Max. Ūkio istorija: universalinės ūkio ir visuomenės istorijos bruožai. Iš vokiečių k. vertė dr. J. Pajaujis. Kaunas: Lietuvos Universiteto Teisių Fakulteto leidinys, 1929. WIRTH, Louis. The Ghetto. Chicago: University of Chicago Press, 1928. WIRTH, Louis. Urbanism as a Way of Life, American Journal of Sociology, 1938, vol. 44, no. 1, p. 1–24. WOHL, Anthony. S. Endangered Lives: Public Health in Victorian Britain. London: Methuen, 1984. WOODS, Robert. The Demography of Victorian England and Wales. Cambridge: Cambridge University Press, 2000. WRIGLEY, Anthony E., DAVIES, R. S., OEPPEN, J. E., SCHOFIELD, Roger S. English Population History from Family: A Reconstitution 1580–1837. Cambridge: Cambridge University Press, 1997. WRIGLEY, Anthony E., SCHOFIELD, Roger S. The Population History of England 1541–1871: A Reconstruction. London, Edward Arnold, 1981. YOUNG, Gerald L. Human Ecology as an Interdisciplinary Concept: A Critical Inquiry, Advances in Ecological Research, 1974, vol. 8, p. 1–105. YOUNG, Robert F. Interdisciplinary Foundations of Urban Ecology, Urban Ecosystems, 2012, vol. 3, p. 311–331. ŽALTAUSKAITĖ, Vilma. Romos katalikų dvasininkas: luomo apibrėžtis ir tapatybės konstravimas imperinės valdžios retorikoje ir praktikoje. (Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijos XIX a. paskutiniaisiais deš. – XX a. pradžioje), Lietuvos istorijos metraštis, 2011 / 2, 2012, p. 69–80. ŽALTAUSKAITĖ, Vilma. Romos katalikų dvasininkas: luomo apibrėžtis ir tapatybės konstravimas imperinės valdžios retorikoje ir praktikoje. (Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijos XIX a. paskutiniaisiais deš. – XX a. pradžioje), Lietuvos istorijos metraštis, 2012 / 1, 2013, p. 81–102.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

ŽIEMELIS, Darius. Immanuelio Wallersteino kapitalistinės pasaulio sistemos teorija, Lietuvos istorijos studijos, 2005, t. 16, p. 65–81. ŽIEMELIS, Darius. Miesto ekosistemos sampratos transformacija: klasikinės ir šiuolaikinės miesto ekologijų atvejai, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2018, t. 43, nr. 2, p. 107–132. ŽILYS, Apolonijus. Moderniosios visuomenės miesto plėtra: rezidencinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose. Daktaro disertacija, socialiniai mokslai, sociologija (05 S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos Leidybos skyrius, 2015. АГАФОНОВА, Анна. Город XIX − начала XX веков в исследовательском поле экологической истории, Вестник Череповецкого государственного университета, 2014, № 8, с. 23–27. АГАФОНОВА, Анна. Правовое регулирование и проблемы обеспечения санитарно-гигиенических условий в городах Вологодской и Новгородской губерний в 1870–1880-х годах, Вестник Череповецкого государственного университета, 2014, № 4, с. 31–35. АГАФОНОВА, Анна. Экологические проблемы городской среды в XIX – начале XX веков, Вестник Череповецкого государственного университета, 2014, № 7 (60), с. 28–31. АМБРУЛЕВИЧЮТЕ, Аелита. Ямы городов «Литовских губерний», Гарадзенскі соцыум. Горад і яго жыхары: партрэт на фоне эпохі. Х–ХХ стст.: зборнік навуковых артыкулаў. Пад рэд. А. Ф. Смаленчука. Мінск: Зміцер Колас, 2016. АМЕРИКАНСКИЙ СПОСОБ ОЧИЩЕНИЯ ВОДЫ И РАЗЛИЧНЫЕ СИСТЕМЫ МЕХАНИЧЕСКИХ ФИЛЬТРОВ. ОЧЕРК ИНЖЕНЕРА Н. П. ЗИМИНА И О. Н. ЗИМИНОЙ. Москва: тип. Т-ва И. Н. Кушнерев и Ко, 1901. АРЖАЕВА, Л. В., МАРАШ, Яков Н., ФИХ, Б. М. Гродно: исторический очерк. Минск: Беларусь, 1964. АФАНАСЬЕВ, Григорий. Экологическая проблема загрязнения больших городов в истории повседневности Российской империи второй половины XIX – начала XX в., История повседневности, 2016, № 1, с. 116–125. БЕЛОУСОВ, П. П. К вопросу о современном положении и ближайших задачах ассенизации русских городов: Материалы по общественной гигиене. Диссертация на степень доктора медицины / Из Гигиенич. ин-та Имп. Моск ун-та. Санкт-Петербург: тип. М. М. Стасюлевича, 1896. БОГДАНОВ, Игорь. Unitas, или краткая история туалета. Москва: Новое литературное обозрение, 2007. БОКОВА, Вера М. Повседневная жизнь Москвы в XIX веке, 2-е издание, исправленное. Москва: Молодая гвардия, 2010, с. 74–86. ВАСИЛЬЕВ, К. Г., СЕГАЛ, А. Е. История эпидемий в России (Материалы и очерки). Под редакцией проф. А. И. Метелкина. Москва: Государственное издательство медицинской литературы, 1960. ВАШКЕВIЧ, Андрей, ЧАРНЯКЕВІЧ, Aндрей. Занёманскі Фарштат Гродна ў XIX – першай палове XX ст: эвалюцыя гарадской прасторы, Гарадзенскі

293

294

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

палімпсест, 2012, Людзі даўняй Гародні. XV−XX стст. Пад рэд. А. Смалянчука, Н. У. Сліж. Гародня, 2013. ВАШКЕВІЧ, Андрей, ГОСЦЕЎ, Алесь, САЯПІН, Віктар, ТРУСАЎ, Ігар, ЧАРНЯКЕВІЧ, Андрей. Бiяграфия Гарадзенских вўлиц. Ад Фартоў до Каложи. Гародня–Wroclaw, 2012. ВИЛЕЙШИС, А., СЮДИКАС, В. Из истории санитарного состояния города Каунас, Материалы VI-й конференции по истории науки в Прибалтике. Вильнюс, 1965. ВОРОБЬЕВА, Наталья И. Формирование городской среды Ярославля в конце XIX – начале XX вв. Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук. Ярославль, 2014. ВОРОНИЧ, Татьяна В. „Золото“ белорусских городов: способы и методы удаления городских отходов в 90-е гг. XIX – начале ХХ веков, Grodnae et orbi: гарадскія супольнасці і гарадское асяроддзе ХІV–ХХ стст.: Матэрыялы міжнар. навук. канф. (Гародня, 4–5 лістапада 2017 г.). Пад рэд. А. Радзюка і В. Галубовіча. Мінск: А. М. Янушкевіч, 2018. ГАРОДНЯ Х–ХХ СТСТ. КАРАЛЕЎСКІ ГОРАД З ПРАВІНЦЫЙНЫМ ЛЁСАМ / Пад рэдакцыяй доктара гістарычных навук А. Ф. Смаленчука. Гародня– Wrocławiu, 2014. ГОНЧАРОВ, Юрий. Очерки истории городского быта дореволюционной Сибири (середина XIX – начало XX в.). Новосибирск: Издательский дом «Сова», 2004. ГОНЧАРОВА, Олеся В. Повседневная жизнь провинциального российского города на рубеже XIX–XX вв. (на материалах Нижнего Поволжья). Автореферат на соискание ученой степени кандидата исторических наук. Астрахань, 2007. ГУЗЕНБЕРГ, Ирина, АГРАНОВСКИЙ, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима. Памятные места еврейской истории и культуры. Вильнюс, 2016. ДАВЫДОВ, А. Н. Москва век XX. Историческая экология 1901–1917. Архивные документы. Москва: Мосгорархив, 2000, вып. 1. ДОБРЯНСКИЙ, Флавиан. Старая и новая Вильна. Вильна: тип. А. Г. Сыркина, 1904. ЗИМИН, Н. П. Отчет о заграничной командировке для ознакомления с городскими водопроводами и различными способами очищения речных вод, назначаемых для водоснабжения городов. Москва: Городская Типография, 1899. ИГНАТОВИЧ, Федор И. Развитие гигиенической науки и санитарной практики в западных регионах Беларуси. Диссертация на соискание ученой степени кандидата медицинских наук. На правах рукописи. Гродно, 2001. ИЛЬИН, Павел, КАГАН, Микаэлла. Москва на переломе столетий, Москва рубежа XIX и XX столетий: Взгляд в прошлое издалека. Москва: РОССПЭН, 2004. ИСТОМИНА, Энесса. Природоохранное законодательство в сфере благоустройства городов России в VIII – начале XX вв., Историческая экология

Šaltinių ir literatūros sąrašas

и историческая демография. Сб. научных статей. Под ред. Ю. А. Полякова. Москва: РОССПЕН, 2003, с. 256–266. КАНИЩЕВ, Валерий В., МЕЩЕРЯКОВ, Юрий В., ЯКОВЛЕВ, Евгений В. Тамбовский бунт 1830 г. в контексте холерных кризисов в России XIX в., Тамбов: Тамбовский государственный университет им. Г. Р. Державина, 2009. КИШИК, Юрий. Градостроительная культура Гродно. Минск: Белорусская наука, 2007. КРАТКОЕ ОПИСАНИЕ МОСКОВСКИХ ГОРОДСКИХ ВОДОПРОВОДОВ. Москва: Городская типография, 1913. КРЕНЬ, Иван П., МАРАШ, Яков Н., КОВКЕЛЬ, Иван И. Гродно: историко-экономический очер. Минск: Полымя, 1988. ЛЕН, Константин В. «Городовое положение» 1870 г. сквозь призму истории российской провинции, Научный диалог, 2014, № 5 (29): История. Социология, c. 6–15. МИРОНОВ, Борис Н. Российская империя: от традиции к модерну: в 3-х томах. Санкт-Петербург: Дмитрий Буланин, 2014, т. 1. МЯГКОВ, Сергей. М., ШНЫПАРКОВ, Александр Л. История стихийных бедствий в России в XII–XIX вв., Вестник МГУ. Серия «География», 1997, № 6. НАРДОВА, В. А., СУХОРУКОВ, А. С., ЧИСТИКОВ, А. Н. Городское хозяйство Петербурга. XIX – начало XX века. Санкт-Петербург: «Креатив», 2014. НАРДОВА, Валерия. Самодержавие и городские думы в России в конце XIX−начале XX века. Санкт-Петербург: Наука. С.-Петерб. изд. фирма, 1994. НОВОСЕЛЬСКИЙ, Сергей А. Очерк статистики и населения, заболеваемости и медицинской помощи в России. Отдельный оттиск из журнала «Гигиена и Санитария» № 21–22. Санкт-Петербург: тип. Сельского Вестника, 1912. ПАШКАУСКАС, Юозапас. Частное пространство как индикатор социальноэкономических изменений в конце XIX века, Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI XIX wieku. Сост. Т. Байрашаускайте. Вильнюс: Lietuvos istorijos institutas, 2015, c. 343–362. ПИРОГОВСКАЯ, Мария. Миазмы, симптомы, улики: запахи между медициной и моралью в русской культуре второй половины XIX века. Санкт-Петербург: Издательство Европейского университета в Санкт-Петербурге, 2018. ПИСАРЬКОВА, Любовь. Городские реформы в Росси и Московская дума. Москва: Новый хронограф, 2010. ПИЧЕТА, Владимир И. Городская реформа 1870 г., Три века. Россия от смуты до нашего времени: в 2 томах. Москва: т-во И. Д. Сытина, 2010. ПОГОЖЕВ, Александр В. Взаимодействие техники и медицины по охране жизни и здоровья рабочих. Императорское русское техническое общество. Московское отделение. Санитарная группа. Москва: типо-литография Т-ва И. Н. Кушнерев и Ко, 1901.

295

296

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

ПОГОЖЕВ, Александр В. К вопросу об установлении санитарных норм для фабрик и заводов, Отдельный оттиск из журналов «Вестник общественной гигиены, судебной и практической медицины», т. XXI. Санкт-Петербург: тип. МВД, 1894. ПОГОЖЕВ, Александр В. Обзор местных обязательных постановлений по фабричной санитарии в России. Санкт-Петербург: тип. МВД, 1894. ПРИКЛОНСКИЙ, Сергей А. Очерки самоуправления земского, городского, сельского. Изд. Ф. Павленкова. Санкт-Петербург: тип. Т-во «Общественная польза», 1886. ПУНИН, Aндрей Л. Архитектура Петербурга середины и второй половины XIX века. 1830–1860 годы. Ранняя эклектика. Санкт-Петербург: Крига, 2011, второе издание. РИЗВАНОВА, Татьяна Р. Губернские власти и органы местного самоуправления Южного Урала в борьбе с эпидемиями и эпизоотиями в конце XIX – начале XX вв. Автореферат на соискание ученой степени кандидата исторических наук, Уфа, 2011. РОМАНОВ, Алексей. Деятельность органов городского самоуправления по развитию социально-экономической инфраструктуры Москвы в последней трети XIX–начале XX вв. Автореферат на соискание ученой степени кандидата исторических наук, Москва, 2010. Руководство к гигиене, обработанное по лучшим современным сочинениям доктором медицины Ф. Эрисманом. Часть I. Санкт-Петербург: печатня В. И. Головина, 1872. САЯПИН, Василий. Hrono Гродно. История Гродно на страницах газет. 1913– 1941 годы. Гродно: ЮрСаПринт, 2013. СВИРИДОВА, Татьяна. Европейские модели местного самоуправления в русской публицистике середины XIX–начала XX в., Вопросы истории, 2008, № 6, с. 152– 165. СИДЮКАС, Витаутас, МЕШКЕЛЕВИЧЮС, В. Из истории санитарного состояния в г. Каунасе в XIX и в начале XX в.в., Материалы I конференции гигиенистов и санитарных врачей Литовской ССР, посвященной вопросам гигиены села и гигиены труда. 28–29 октября 1966 г. / М-во здравоохранения Литов. ССР. Респ. науч. о-во гигиенистов и сан. врачей. Вильнюс, 1966. СИЛЬГИ де, Катрин. История мусора от средних веков до наших дней. Москва, 2011 = de SILGUY, Catherine. Histoire des hommes et de leurs ordures: du Moyen Âge à nos jours. Le Cherche midi, 2009. СМОЛЕНСКИЙ, Пантелеймон О. О тряпичном промысле в санитарном отношении. Отд. oттиск из «Вестника общественной гигиены судебной и практической медицины» за 1889 год. Санкт-Петербург: «паровая скоропечатня Явлонский и Пиготт, Летушков, № 13», 1890.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

СОРКІНА, Ірина. Сацыяльная тапаграфія Параднай (Саборнай) плошчы ў канцы XIX – пачатку XX стст., Гарадзенскі гадавік. Гродна, 2012, № 1, с. 50–57. СТАНЕВИЧ, Ц. К. Санитарный надзор в Вильне, учрежденный городским общественным управлением 1876–1902 гг. Вильна: тип. А. Минскера. ТРУСОВ, Игорь. Архитектура Гродно. Невосполнимые утраты XIX–XX в.в. Гродно: ЮрСаПринт, 2011. ЧАНТУРИЯ, Юрий. Белорусское градостроительное искусство. Минск: Беларуская навука, 2017. ЧЕРНЯКЕВИЧ, Андрей (при участии Игоря Трусова). Новый Свет и его окрестности. Гродно, 2009. ШАНИН, Теодор. Социально-экономическая мобильность и история сельской России 1905–1930 гг., Социологические исследования, 2002, № 1, с. 30–40. ШЕРСТНЕВА, Елена В. Благоустройство городов и санитарный надзор в России в конце XIX–начале XX века, Проблемы социальной гигиены, здравоохранения и истории медицины, 2015, № 23 (2), c. 52–56. ШРЕЙДЕР, Григорий И. Город и Городовое положение 1870 г., История России в XIX веке. Санкт-Петербург, 1908, т. 4, ч. 2: Эпоха реформ (1840–1866), т. 13. ШРЕЙДЕР, Григорий И. Городская контр-реформа 11 июня 1892 г., История России в XIX веке. Санкт-Петербург: Бр. А. и И. Гранат и Кo, [1907], ч. 3: Эпоха реакции (1886–1892), т. 19. ЭЙДИНТАС, Альфонсас. Литовская эмиграция в страны Северной и Южной Америки в 1868–1940 гг. Вильнюс: Мокслас, 1989. ЭРИСМАН, Федор Ф. Краткий учебник по гигиене. Москва: изд. А. А. Карцева, 1912. ЭРИСМАН, Федор Ф. Общедоступная гигиена. Санкт-Петербург: издание Ф. Пантелеева, 1878.

297

298

Asmenvardžių rodyklė

A Abramavičius Vytautas 40 Abramskis Judelis 87 Abramsonas 69 Abrikosovas 180 Agafonova Ana 155 Aleksandras I 156 Aleksandras II 142 Aleksandras III 144 Altamas 68 Azefas Jankelis 68 B Badylkesai 87 Bairašauskaitė Tamara 13, 34 Barkovskis 76 Batoras Steponas 76 Belickas B. 56 Belousovas P. 246, 247 Berkovičius Šlioma 80 Bliumentalis Maksas 67, 231 Bramsonas Moisiejus 68 Broweris Davidas R. 143, 144 Brunas Izaokas 48, 50 Bumbergas Bencelis Morduchas 49 Bunimovičius Izraelis 35, 50 Burgessas Ernestas W. 10, 11, 15, 21–23, 27–31, 54, 72, 256 Bžostovskis Mykolas 76 C Chadwickas Edwinas 115–117, 120, 122, 124, 125, 258 Chamberlainas Josephas 130, 131, 258 Chomskis 201 Chruščiovas Ivanas 87, 187

Cičikevičius M. 178 Cimermanas P. 50 Cummingas Aleksandras 83 Č Čiaginas Nikolajus 194, 215 D Daniliauskas Antanas 13, 43, 64, 65 Darwinas Charlesas 22 Davenport R. J. 120–123 Davisas K. 95 Derevickis Aleksejus 120 Dilis Carlas 221 Dyosas H. J. 114 Donskis Leonidas 23 Drėma Vladas 12, 44 Druckis-Liubeckis Aleksandras 83, 84, 87, 250–252 Druckis-Sokolinskis Dmitrijus 222 Durunčas Izaokas 49 E Edelšteinas Levas 119 Engelmanas Ferdinandas 63, 69 Erismanas Fiodoras 201, 223, 231 Ezerskis Leiba 87 F Falkovskis 57 Farras Williamas 101, 123 Finkelšteinas Abraomas 67 Finkelšteinas Izaokas 67

299

Asmenvardžių rodyklė

Fogelis Robertas 96, 103 Frenkelis Leizeris 67 Frenkelis Mendelis 70 Friedmanas Miltonas 97 Frumkinas I. 77 Frumkinas Josifas 59, 67 G Galiunas 201 Geimanas Eduardas fon 48 Ginsbergas Solomonas 68 Gipiusas Aleksandras 220, 222 Glazeris 69 Gogenloe 61 Gotkevič 248 Grunkė Vilhelmas 67

Kaplanas Izaokas 70 Karasikas Abraomas 47, 185 Kiaupa Zigmantas 66 Kirzneris Icikas 178 Klajumienė Dalia 4, 17 Knopas Adolfas 222 Kochas Robertas 133 Kolčevskis G. 59 Končius 40 Kopelianskis J. 68 Kosovskiai 80 Kosovskis Ošeras 86 Kosovskis Ovsejus 200 L

Ignatovičius Fiodoras 212 Indurskis Iosifas 80 Istomina Enesa 150

Lambertas Roystonas 125 Landau Simcha 86 Lapinas J. 74 Lapinas Mendelis 76 Lesthaeghe Ronas 95 Levinas Icikas 68 Levinas Judelis 194 Lindley W. 118 Lipskis Dovydas 46 Lipskis Efraimas 46 Liubovickis 233 Liutenbergas Jankelis 87 Lovcovas Sergejus 207 Lukšionytė-Tolvaišienė Nijolė 11, 37, 38, 40, 45, 57, 59, 60, 63, 64, 194, 197

Jalperis Šalomas 77 Jasinskis F. 214 Javorskis K. 212, 218

Macai 48 Maliažas L. 48 Malinauskas 40 Markusas Leiba 231 Markas Levas 86 Martinsonas 48 Masalskis Aleksandras 76 Mazanik Ana 41, 143 McKenzie Roderickas D. 22, 23, 31

H Hayesas Samuelis P. 132 Hassanas J. 124 Holšteinas Samuelis 46, 47, 51, 192 I

K Kaa van de Dirkas 95 Kaplanas 56

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

300 McKeownas Thomas 93–96, 99, 102 Melachovičius Zelikas 80 Meškelevičius Vytautas 211 Mironovas Borisas 162, 176 Myšas Michailas 153, 154 Mooney Grahamas 99, 109, 110, 120 Moravskiai 76 Mukašas Pavelas 251 Muravskis Eduardas 69 N Nemzeris Šlioma 216 Nolis 69 Norkus Zenonas 7, 98 Notesteinas F. 95 Novoselskis Sergejus 182 O Ožinskis 68 P Panemunskis Abelis 68 Papas 50 Parkas Robertas 10, 20, 21, 23, 24, 26, 31 Parsonsas Talcottas 20 Pasteur Louis 133 Pašoldt Leonida 59 Pekeris Faivišas 49 Perecai 87 Perkauskas A. 57 Pičeta Vladimiras 152 Pimonovas Aristarchas 48 Plavinskiai 185 Polonskis Z. 59 Pogoževas Aleksandras 182 Polanyi Karlas 97, 110, 112 Potockiai 76 Potockis 245 Priklonskis Sergejus 141, 180

Pumpianskis Elijašas 70 Purtas Ilja 49 R Racai 231 Radvilos 61 Ramas Grigorijus 68 Reederis D. A. 114 Rekošas Mykolas 68–70, 185 Ritenbergai 68 Rodendorfas 187 Römeris Leonas 40 Rostowas Waltas W. 95 S Sapiega Jonas 76 Satchellas M. 120–123 Sekliuckis V. 178 Shattuckas Lemuelis 115 Shaw-Tayloras L. M. W. 120–123 Simmelis Georgas 20, 22, 23, 25 Siudikas Vytautas 211 Sluckis 248 Sluckis Leiba 87 Smallas Albionas 10 Smolenskis P. 196 Smrekeris O. 217 Snow Johnas 122 Soferis Abramas 87 Solimani I. 178 Soloveičikas 68, 80 Soloveičikas A. S. 67 Soloveičikas Kadyšas 68 Somachas Jankelis 49 Sorskis Mendelis 48 Strasburas 68 Stržeminskis I. 202, 203, 212, 237, 246 Sulevskis Nikolajus 250–252 Surovičius 178 Szreteris Simonas 97–103, 109, 110, 113, 120, 124, 125, 127

301

Asmenvardžių rodyklė

Š Ščeranskis 68 Šenfeldas E. 217 Šereševskiai 76, 87, 189, 190 Šereševskis 71, 86 Šerstneva Jelena 148 Šerševskis D. 69 Šerševskis Joselis 86 Šifersas Ovsejus 86 Šimanskis E. 217 Šišmanas Jakovas 49 Šliapoberskis Peisachas 67 Šochoras Davidas 68 Šraderis Ferdinandas 67 Šreideris Grigorijus 155 Šuvalas M. 69, 70, 185 T Tilas 221 Tilmansai 59, 63, 69, 70 Tilmansas 69, 185, 188 Tiškevičius Antanas (?) 42, 50 Tupalskis A. 167 V Valickis 40 Vaza Vladislovas 41 Veleris Levas 187, 188 Vileišis Petras 50, 235

Virovičius 57 Vitgenšteinai 61 Volfas I. 59 Volfas Iseras Beras 67 Volfas Iseras Rafailas 67 Volmeris Kazimieras 250–252 Volpertas Mejeris Eleijašas 67 Voronič Tatjana 164 W Weberis Maksas 10, 15 Wirthas Louisas 10, 22–25, 31, 113 Z Zakas 69 Zaleckis Kęstutis 4, 17 Zalkindas Vilhelmas 41, 202, 216, 234, 241, 252 Zilbernikas 68 Ž Želichovskis 68 Žilinskis 192 Žilys Apolonijus 31 Žukas Aronas 47 Žukas Davidas 52 Žukas Josifas 52

302

Urbanonimų sąrašas

Vilniaus urbanonimai Alaus g. – rus. Пивной пер., dab. M. Daukšos g. Aleksandro g. – rus. Александровская, dab. Algirdo g. Antakalnis – rus. Антоколь, dab. Antakalnio g. Arklių g. – rus. Конная, Полицейский пер., dab. Arklių g. Arzamaso g. – rus. Арзамаская, dab. J. Tumo-Vaižganto g. Aušros Vartų g. – rus. Островоротная, dab. Aušros Vartų g. Balstogės g. – rus. Белостокская, dab. Balstogės g. Carogradskajos g. – rus. Цароградская, dab. Slucko g. Chersono g. – rus. Херсонская, dab. Goštauto g. Didžioji g. – rus. Большая, dab. Didžioji g. Didžiosios Pohuliankos g. – rus. Большая Погулянка, dab. J. Basanavičiaus g. Dominikonų g. – rus. Доминиканская, Благовещенская, dab. Dominikonų g. Draustinio (Zakretnajos) g. – rus. Закретная, dab. M. K. Čiurliono g. Dujų skg. – rus. Газовый пер., dab. Dujų g. Fabrikų g. – rus. Фаричная, dab. Birutės g. Junkerių g. – rus. Юнкерская, dab. Jovaro g. Kalėjimo g. – rus. Тюремный 1 пер., dab. Kražių g. Kalėjimo skg. – rus. Тюремный, dab. Lentpjūvių skg. Kareivių g. – rus. Солдатская, dab. Z. Sierakausko g. Kaukazo g. – rus. Кавказская, dab. Tauro ir Mindaugo gatvės Kijevo g. – rus. Киевская, dab. Kauno g. Krantinė – rus. Набережная, dab. Žygimantų g. Makarjevskajos g. – rus. Макарьевская, dab. Aguonų g. Milijono g. – rus. Миллионная, dab. Etmonų g. Mogiliovo g. – rus. Могилевская, dab. Mielagėnų g. Montvilos kolonija – rus. Монтвиловский проезд, dab. J. Savickio g. Naugarduko g. – rus. Новогородская, dab. Naugarduko g. Naujamiestis – rus. Новый город, dab. Naujamiestis Naujasis Pasaulis – rus. Новый свет, dab. Naujininkai Nižegorodskajos g. – rus. Нижегородская, dab. Lentpjūvių g. Odminių g. – rus. Кожевная, dab. Odminių g. Pakalnės g. – rus. Подгорная, dab. Pakalnės g. Pamėnkalnio g. – rus. Портовая, dab. Pamėnkalnio g. Paplaujos g. – rus. Паплавы, dab. Paplaujos g. Petrozavodskajos g. – rus. Петрозаводская, dab. Rinktinės g. Pilies g. – rus. Замковая, dab. Pilies g. Piramonto skg. – rus. Пирамонтский пер., dab. A. Juozapavičiaus g. Piramonto g. – rus. Пирамонт, dab. A. Juozapavičiaus g.

Urbanonimų sąrašas

Pylimo g. – rus. Завальная, dab. Pylimo g. Pohuliankos skg. – rus. Погулянский пер., dab. K. Kalinausko g. Poltavos g. – rus. Полтавская, dab. Panerių g. Radomo g. – rus. Радунская, dab. Dariaus ir Girėno g. Rasos g. – rus. Россы, dab. Rasų g. Rūmų g. – rus. Дворцовая, dab. Universiteto g. Savičiaus g. – rus. Савич, dab. Savičiaus g. Stovyklos g. – rus. Большая Лагерная, dab. Šeimyniškių g. Šnipiškės – rus. Снипишки Šv. Jono g. – rus. Яновская, dab. Šv. Jono g. Šv. Jurgio pr. – rus. Георгиевский, dab. Gedimino pr. Šv. Stepono g. – rus. Стефановская, dab. Šv. Stepono g. Tilto g. – rus. Мостовая, dab. Tilto g. Tylusis skg. – rus. Глухой пер., Духовый пер., dab. A. Strazdelio g. Tymo g. – rus. Сафьяники, dab. Maironio g. Totorių g. – rus. Татарская, dab. Totorių g. Trakų g. – rus. Трокская, dab. Trakų g. Ukmergės g. – rus. Вилкомирская, dab. Ukmergės g. Užupis – rus. Заречье, dab. Užupis Viešbučio skg. – rus. Гостиный пер., dab. Pasažo skg. Vilija – Neris Vilnia – Vilnelė Vilniaus g. – rus. Виленская, dab. Vilniaus g. Vitebsko 2-oji g. – rus. Витебский 2 проезд, dab. Gervėčių g. Vitebsko g. – rus. Витебская, dab. Švenčionių g. Vokiečių g. – rus. Немецкая, dab. Vokiečių g. Žandarų skg. – rus. Жандармский пер., dab. Jogailos g. Žemieji Paneriai – rus. Понары, dab. Paneriai Žvėrynas – rus. Зверинец, Александрия, dab. Žvėrynas Kauno urbanonimai Aleksotas – rus. Алексоты, dab. Aleksotas Bulvaro g. – rus. Бульварная, dab. Karaliaus Mindaugo g. Didžioji Sodo g. – rus. Большая Садовая, dab. Kęstučio g. Didžioji Žandarų g. – rus. Большая Жандармская, dab. Smalninkų g. Donskajos g. – rus. Донская, dab. M. K. Čiurlionio g. Gubernatoriaus g. – rus. Губернаторская, dab. Klaipėdos g. Gvardejskajos g. – rus. Гвардейская, dab. Palangos g. Jonavos g. – rus. Стараяновская, dab. Jonavos g. Jurbarko g. – rus. Юрбургская, dab. Raudondvario g. Kijevo g. – rus. Киевская, dab. Gedimino g. Ligoninės g. – rus. Малая Госпитальная, dab. Kaunakiemio g.

303

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

304

Mažoji Sodo g. – rus. Малая Садовая, Тостовская, dab. L. Sapiegos g. Mažoji Nikolajaus g. – rus. Малая Николаевская, dab. Aleksoto g. Michailo pr. – rus. Михайловский проспект, dab. Vytauto pr. Mickevičiaus slėnis – долина Мицкевича, dab. Mickevičiaus slėnis Ąžuolyno parke Miško g. – rus. Лесная, dab. Miško g. Monastyrskajos g. – Монастырская, dab. M. Daukšos g. Nikolajaus pr. – rus. Николаевский проспект, dab. Laisvės al. Pakalnės g. – rus. Подгорная, dab. Trakų g. Plentas Ukmergės, Peterburgo g. – Вилкомирское, Петербургское шоссе, dab. Savanorių pr. Plento g. – rus. Шоссейная, dab. Panerių pr. Policijos g. – rus. Полицейская, dab. Muitinės, Kurpių, Puodžių g. Puškino g. – rus. Пушкинская, dab. K. Donelaičio g. Smėlio g. – rus. Песчаная, dab. Griunvaldo g. Tilto g. – rus. Мостовая, dab. Tunelio g., dalis K. Baršausko g. Trubnajos g. – rus. Трубная, dab. J. Gruodžio g. Tverės g. – rus. Тверская, dab. Druskininkų g. Ukmergės g. – rus. Вилкомирская, dab. Savanorių pr. Uosto g. – rus. Портовая, dab. Santakos g. Vilijampolės slabada – rus. Вилиямпольская слобода, dab. Vilijampolė Vilniaus g. – rus. Виленская, dab. Vilniaus g. Virvių g. – rus. Новодворская, dab. Drobės g. Vokiečių g. – rus. Полицейская, Немецкая, dab. Muitinės, Kurpių, Puodžių g. Žaliakalnis – rus. Зеленая гора, dab. Žaliakalnis Žemieji ir Aukštieji Šančiai – rus. Шанцы, Горные Захвоенцы, Горные Шанцы, dab. Žemieji ir Aukštieji Šančiai Gardino urbanonimai Aleksandrovskajos g.– rus. Александровская / Варшавская, dab. Будзеннага вул. Apyrubė Novoje Selenije – rus. урочище Новое селение Apyrubė Pohulianka – урочище Погулянка Artilerijskajos g. – rus. Артиллерийская, dab. Захарава вул. Avgustovskajos g. – rus. Августовская Bazarnyj skg. – rus. Базарный Belostokskajos g. – rus. Белостокская, dab. Белостокская вул. Bernardinskajos g. – rus. Бернардинская, dab. Парыжскай камуны вул. Bolšajos Troickajos g. – rus. Большая Троицкая, dab. Вялiкая Траецкая вул. Chlebnaja pristan – rus. Хлебная пристань Dvorcovajos a. – rus. Дворцовая пл. Gorodničanskajos g. – rus. Городничанская, dab. Гарадничicкая вул. Gardinėlės g. – rus. Городничанка Gorochovajos g. – rus. Гороховая, dab. vidurinė Сацыялiстычная gatvės dalis

Urbanonimų sąrašas

Indurskajos g. – rus. Индурская Ivanovskajos g. – rus. Ивановская, dab. Тэльмана вул. Izvozčičjos g. – rus. Извозчичья Jakovskajos g. – rus. Яковский пер., dab. Першага мая вул. Jerusalimskajos g. – rus. Iерусалимская, dab. Антонава вул. Kazačjos g. – rus. Казачья, dab. Дарвiна вул. Kiročnajos g. – rus. Кирочная, dab. Акадэмiчная вул. Kolokolnyj skg. – rus. Колокольный пер., dab. Дамiнiканская вул. Koložanskajos / Tiuremnajos g. – rus. Коложанская / Тюремная, dab. Kалючынская вул. Koložanskajos g. – rus. Коложанская, Доминиканская, dab. Калючынская вул. Krainiajos g. – rus. Крайняя, dab. Сямнаццатана верасня вул. Kupečeskajos g. – rus. Купеческая, dab. Маркса вул. Levoberežnajos g. – rus. Левая набережная, dab. Леванабярэжная Lososinskajos g. – rus. Лососянская, dab. Ласосна вул. Malajos Troickajos g. – rus. Малая Троицкая, dab. Малая Траецкая вул. Mariinskij skg. – rus. Мариинский пер. Meščianskajos g. – rus. Мещанская, dab. Баторыя вул. Mostovajos g. – rus. Мостовая, dab. Маставая вул. Muravjovskajos g. – rus. Муравьевская, Роскошская, dab. Ажешки вул. Naujasis Pasaulis – rus. Новый Свет Ogorodnajos g. – rus. Огородная, dab. Агародная вул. Pesočnajos / Gončarnajos g. – rus. Песочная / Гончарная, dab. Васiлька вул. Podgornajos g. – Подгорная, dab. Падгорная вул. Podolnajos g. – rus. Подольная, dab. Падольная вул. Policejskajos g. – rus. Полицейская, dab. Kiрава вул. Puškinskajos g. – rus. Пушкинская, dab. Сямнаццатана верасня вул. Rybackaja slabada – rus. Рыбацкая слобода, dab. Рыбацкая вул. Sadovajos g. – rus. Садовая, dab. Багдановiча вул. Sapernajos g. – rus. Саперная, dab. Дзяржынскага вул. Severnajos g. – rus. Северная, dab. Валковiча вул. Skidelskajos g. – rus. Скидельская, dab. Касманаўтаў праспект Sobornajos / Paradnajos a. – rus. Соборная, Парадная, dab. Савецкая плоша Sobornajos g. – rus. Соборная, Виленская, dab. Савецкая вул. Sofijskajos g. – rus. Софийская, dab. Ленiна вул. Stanislavovskajos g. – rus. Станиславовская, dab. Каханоўскага вул. Tatarskajos / Bonifraterskajos g. – rus. Татарская / Бонифратерская, dab. Свярдлова вул. Tatarskajos g. – rus. Татарская, dab. Свярдлова вул. Telegrafnajos g.– rus. Телеграфная, dab. Тэлеграфная вул. Tyzenhauzo a. – rus. Тизенгауза пл., dab. Ленiна плоша Torgovajos a. – rus. Торговая пл., dab. Савецкая плоша Varšavskajos g. – rus. Александровская / Варшавская, dab. Будзеннага вул. Vilenskij skg. – rus. Виленская, dab. Вiленская вул.

305

306

MODERNĖJANTYS VILNIUS, KAUNAS, GARDINAS: MIESTŲ PLĖTRA IR SANITARINĖS INFRASTRUKTŪROS POKYČIAI 1870–1914 METAIS

Zagorodnaja slabada – rus. Загородная слобода, dab. Лермантава вул. Zamkovajos g. – rus. Замковая, dab. Замкавая вул. Zanemanskij forštatas – Занеманский форштат Zavadskajos g. – rus. Завадская, dab. Завадская вул. Žandarmskajos g. – rus. Жандармская, dab. Паўлоўскага вул.

307

Santrumpos

AGAD

Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje (Archiwum Głowne Akt Dawnych w Warszawie)

BNIA

Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas (Minskas) (Национальный исторический архив)

BNIA Gardine Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas Gardine (Национальный исторический архив в Гродно) GVD

Gardino vandens draugija

KPS

kapitalistinė pasaulio sistema

KRVA

Kauno regioninis valstybės archyvas

LTSR MAD

Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai

LVIA

Lietuvos valstybės istorijos archyvas

RVIA

Rusijos valstybės istorijos archyvas Sankt Peterburge (Российский государственный исторический архив в Санкт-Петербурге)

ПСЗ-1

Полное Собрание Законов Российской Империи: Собрание пер вое: с 1649 по 12.12.1825. Санкт-Петербург, 1830.

ПСЗ-2

Полное Собрание Законов Российской Империи: Собрание вто рое: [С 12 декабря 1825 года по 28 февраля 1881 года]: [В 55-ти т. с указ.]. Санкт-Петербург: Тип. 2-го отделения собств. Е.И.В. Канцелярии, 1830–1885.

ПСЗ-3

Полное Собрание Законов Российской Империи: Собрание третье: [C 1 марта 1881 года по 1913 год]: [В 33-х т.]. Петроград: Государственная тип., 1885–1916.

Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis. Modernėjantys vilnius, Kaunas, gardinas: miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870– 1914 metais. Monografija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. – 344 p. –

Lent. – Šalt. ir liter. sąr.: p. 271–297. – Santr. angl.: p. 265–270. – Asmenvardžių r-klė: p. 298–301. – Urbanonimų sąr.: p. 302–306.

ISBN 978-609-07-0393-9 (skaitmeninis PDF)

Dailininkė Jurga Tėvelienė Kalbos redaktorė Dalia Blažinskaitė Maketuotoja Vida Vaidakavičienė Vilniaus universiteto leidykla Saulėtekio al. 9, LT-10222 Vilnius info@leidykla.vu.lt, www.leidykla.vu.lt

Monografijoje dėmesys sutelkiamas į dviejų modernaus miesto dėmenų – miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos gubernijų centruose Vilniuje, Kaune ir Gardine. Pirmasis dėmuo leidžia pažinti šių modernėjančių miestų plėtros tendencijas ir su tuo susijusius miestų socioekologinės struktūros pokyčius, antrasis – kaip modernėjančiame mieste formavosi šiuolaikinė sanitarinė infrastruktūra, kuri turėjo įveikti miesto plėtros / tankėjimo sukeltas problemas (visų pirma blogėjančią miesto sanitarinę aplinką). Knyga yra pirmas sisteminis bandymas pažvelgti į miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros modernėjimą Lietuvos gubernijų centruose iš miesto ekologijos perspektyvos, interpretuojant duomenis Europos ir Rusijos imperijos Monografijoje dėmesys sutelkiamas į dviejų modernaus miesto dėmenų – kontekstuose. miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos gubernijų centruose Vilniuje, Kaune ir Gardine. Pirmasis dėmuo leidžia pažinti šių modernėjančių miestų plėtros tendencijas ir su tuo susijusius miestų socioekologinės struktūros pokyčius, antrasis – kaip modernėjančiame mieste formavosi šiuolaikinė sanitarinė infrastruktūra, kuri turėjo įveikti miesto plėtros / tankėjimo sukeltas problemas (visų pirma blogėjančią miesto sanitarinę aplinką). Knyga yra pirmas sisteminis bandymas pažvelgti į miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros modernėjimą Lietuvos gubernijų centruose iš miesto ekologijos perspektyvos, interpretuojant duomenis Europos ir Rusijos imperijos kontekstuose.