Travaux universitaires - Colloques et conférences - Colloque pluridisciplinaire

Page 1

BERN115

1r

MANIOC.org

SCD Université des Antilles

1 10 dékatman

Mauke jaube lanng dé Kou viré

au

Ket

au bway la

1- Kréyol sé Kanng Ki Setcki tijé

Kolonizasyon.

2-

Kréyol, toupatou ka

an

viv

yé, Ka viv

ola yo

au bodaj,

au grau lang toutel

lautauvoni

trousé obeu auflé ki sé sayo ka kiojé de lanng standard

de

tatè. Ni

au ekoosistenn koeyol-traesé.

lanng ki au plis ka touneu pres olivon

Kréyol pou tonbé

3-

dékadi kivédi

au

jou au

baya dan sayoka

i ka

4- krigé la dékréolisation kréyol sé dé lanng ki jenn, de vaung

ki

fet yé bou maten. Se pa de lanng ki fét depi vanni nampau kon fel frausé

ki

ja ni

puki 1200 kzane ason tel-ti. Dauvé kreyol rivé soti adan Sé dévaung jenn ka fè yo poko nich pou

yo

pauva sa

palé,

vini

lékiti.

ô

de

se

yo

pako

rivé

janbé

ki

bworé

laung

pa

davré

mayé kreyol ki ka fé kréyol ja

ki

larel épi

mouuki

tounen

ka

ao

s

ka koiye au vanng literè.

lanng eute nasyonal, mé/47/ sa pa krèyol fé de védi yo ja trapé pujisyon sa yoka briyé

au vanng

etraugè.

J toupon

au laung botray, au vanon pou au

vanng

buvaré épi au

ka rété akoudi fèmen

lawonn

pep epi au koeti

(laugue ethnique). sa cafè krégol pa an lanng ki ka sanm 5- Tai i pé sévi kon au zouti pon détratman au péyi, davwa dékatmau au pégi sé au lidé ki limenm auba lopsyon au liddéolonich-li ji, au larel lidé éti ki ka touvé konnet au trudok au bagay nou tout nou


MANIOC.org

SCD Université des Antilles

BERN115

v

1


BERN115 2r

2

MANIOC.org

SCD Université des Antilles

douvau

Lafé voyé kréyol la pli

6

ka

fol adau au won.

- Dabo briyon pas

Kréyol

au

goumen pou plimoun palé

izi au wizi adau de Koté, aokeu

w

dé doukou éti kréyol noz

dòdé,

ka pa kéka

goumeu-tota

sé té

é

sa

ka rété au goumen ki ka bay douvan, au chimeu progesis.

Pou dé pli goumeo ka la (Ki sé aee goumen kretivel épipolitik) ka bat, pli i ka vin sé pli krégol la ka gluyen kraugré: "dosa yoka krigé en d'emploi" (Radio-lib, l'Ecole, télévi-

posisyon, waines

syon, predyè bmdyè - Pou

pi tou sa kousa)

é

twa pli krégol-la ka

geyeu pozisyon

aulé frausé-a sé pli frausé-a ka geuyeu pozisyon adan, audidan kréjo-ka menm. - Ki védi

pli krégol-la ka

bat a dékouvè

a son téren frausé-a si pli i ka désoukse pli i ka tiyé, sé pli i ka dékadi, dékrégolisé, jé pli i ka frausizé obeu

Pli i ka dékéyouzé sé

auglisizé. mwen i

a sèvi zouti, sè

k

i ka sèvi léponti, sè sèvi

sipò

mweus

mweu i ka

pou au identification

foretirel. Sè pli i riskab ped fos ek pouvwa senbolik la

i anmase

èpi rezistaus dèpi syèk tan. - Au knal di kont pli progresis ka jè waunev pou laji teren sevi toseyol-la (dowzines d'emploi) sè pli

fonté'y fè.

pli

yoka


2bis

MANIOC.org

SCD Université des Antilles

BERN115

2v

7- Toute lang ni an larel pou de larel 1au larel pou kominyé au

2-

larel pou

kommiké

Sè pa menm bagaz-la

t u o T

Lang, rivè au lè, pou

fè dapiyan obeu - trandar -

asou

dèzasion

trandar

dèzasion

(normalizazyon d'apparey normalisationsociasymbolique)

Poli

fa

Tout

9-

koufonn sa.

patou

ki lekol, ki

asou lé media

noupon apiyé au mannyé

mannujé

ki

konvihab

ki obibyoul

ason

au

dé pedal-tala.

3kréyol - kréyol toulijon (au ba la

standardizasyon

-

kminikazyon vétikilé)

kréyol toudal-natal (kréyol fausok

krèyol kominyon)

nef, kreyol (apsèzi

obeukréyol

kréyol mitannyè, krèyol mitan

-

(créol

lopsyon

médian) →

komminikasyon litérè

- mikaunnyè anwo → litérè - mitauny auba → ecritoralissé (radio, télé, discou (blodari preitik). 10-

Kréyol dépi 20 ranné

diplôme Univérsité)

linitésité

odi-jou

s

diplòm

(wouchach, n

asyonal

kou di sony Rubeive → Kou au holautenn epi nou Kaune dati → Tito-Buts-2ando – kola

etc…


Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.