Namas viršukalnėje

Projek o au oriai: Mork-Ulnes Architects Vie a: ovangas (Fåvan g), orvegija Įgyvendinta: 2019 m. Teks as: intautės Kisieliūtės Fotografijų autorius: ruce amonte

rchitektų studijos Mork-Ulnes Architects įkūrėjai Casperas ir Lexie Mork-Ulnesai dar šiemet sau ir savo dviem vaikams įrengė naujus namus – modernią kalnų trobelę Norvegijos slidinėjimo kurorte, kuriame 1994 m. vyko olimpinės varžybos. Ant šlaito stūksantis statinys pro langus demonstruoja nuostabias snieguotas kalnų gran dinės keteras. Besidriekiančiame slėnyje, kalvos apačioje, palei upės

vingį, šiltuoju sezonu ganosi avių bei karvių kaimenės. Architektūriniai elementai buvo pasitelkti laikantis tradicijų, interpretuojant senus ir išrandant naujoviškus sprendinius. Ant pastolių pakylėtas namas leidžia grožėtis panorama iš aukšto, o snieguotuoju sezonu smagu šokti ant slidžių ir tiesiai pro duris sliuogti iki trasų, parduotuvės ar restorano. Grįžti galima kalnų funikulieriumi. Dėl pakylos žiemą nereikia kasti

sniego aplink langus ir duris. Jau daugybę metų šiuose plotuose besiganantys gyvuliai įprato nuolat kirsti sklypą, rupšnoti čia žolę, būriuotis. Naujieji šeimininkai jokiu būdu nenorėjo natūralaus proceso sutrikdyti. Būtent todėl sprendimas pakelti pastatą ant pastolių net tik nesukėlė problemų, bet ir suteikė gyvūnams prieglobstį: esant darganai, vėjui ar kepinant saulei, čia jie gali pasislėpti.

Architektai neturėjo konkrečių nuostatų ir siekė įgyvendinti įvairias

idėjas, atrasti, eksperimentuoti, leisti sau sukurti tai, ko paprastai prisibijo užsakovai. Vienintelę aiškią kryptį diktavo meilė apylinkėms, noras į jas įsilieti, regėti ir justi. Fasadą nutarta apkalti įstrižomis lentelėmis – panašiu raštu vietinėse apylinkėse gyvulių augintojai aptveria ganyklas. Žiemą, kuomet gausu sniego, šis užpildo bent dalį tarpų tarp lentelių ir pastatas įgyja minkštesnę faktūrą, o kartais kone paskęsta fone. Sniegui nutirpus, apželdintas stogas padeda paslėpti architektūrą, žvelgiant į ją iš viršaus.

Viename pailgo statinio šone įrengtas tarsi atskiras svečių korpu sas su vonios kambariu ir miega

muoju, kurį nuo likusio namo skiria lauko terasa su stogu. Pro ją paten- kama į namą. Pagrindinėje šeimos zonoje koridorius skiria vaikų mie- gamuosius nuo vonios kambario ir pirties, tuomet įžengiama į didžiau- sią laisvalaikio patalpą: svetainės, virtuvės bei valgomojo erdvę, o tada atsiduriama šeimininkų sparne su erdviu miegamuoju, drabužine ir vonios kambariu.

Interjere kone visi paviršiai mediniai. Taip norėta sukurti kuo natūralesnę aplinką, neįsileidžiant importinių apdailos medžiagų ir „egzotiškų“ gaminių. Siekta išsaugoti autentiškumą, pritaikyti vietinės kilmės produktus ir kuo paprastesnėmis priemonėmis sukurti komfortiškus namus. Pagrin - diniu dekoro elementu čia, be jokios konkurencijos, tapo vaizdas pro

didžiulius langus. Svetainėje įstiklin- tos abi didžiosios sienos leidžia pasi- justi gamtos dalimi. Žvilgsnis nuolat viliojamas stebėti tolį, apsnigtas egles, kalnų grandinę, o vasarą – žaliuojančius šlaitus ir slėniuose žolę šlamščiančias gyvulių kaimenes.

Architektai, mylintys gamtą, organišką išraišką, pusiausvyrą tarp komforto ir natūralumo, sukūrė dai - lius namus sau ir savo atžaloms. Čia puikiai dera jaukus poilsis ir aktyvi sportinė veikla, o noras prisitaikyti ir prie besiganančių sklypo svečių poreikių kelia žavesį bei jausmą, jog visi galime tilpti po vienu stogu.